PRIEDAS

1.   Rusijos ir Baltarusijos turto Europos Sąjungoje apžvalga (1)

1.1.   Rusijos investicijos Europos Sąjungoje

Pagal 2015–2021 m. įvykdytų sandorių skaičių Rusija yra 11-ta užsienio investuotoja Europos Sąjungoje – jos investicijos sudaro 0,9 proc. pagal skaičių ir 0,7 proc. pagal vertę visų ES jurisdikcijai nepriklausančių investuotojų investicijų. Tai 643 susitarimai, kurių bendra vertė yra 15 mlrd. EUR (trūksta duomenų apie 34 proc. susitarimų vertę) ir kurie apima įmonių susijungimo ir įsigijimo, mažumos, portfelines ir plyno lauko investicijas. Nors pastaraisiais metais naujų Rusijos investicijų vykdoma palyginti nedaug, 2020 m. duomenimis, Rusijos asmenys ar subjektai kontroliuoja apie 17 000 ES įmonių (2), be to, 7 000 įmonių jie turi potencialiai kontrolinį akcijų paketą (3), o dar 4 000 įmonių – mažumos akcijų (4). Daugeliu atvejų įmonės turi keletą Rusijos akcininkų, kurių kiekvieno akcijų dalis yra mažesnė nei 50 proc., bet visos kartu sudaro daugiau kaip 50 proc. tos ES įmonės kapitalo. 57,7 proc. ES įmonių, kurias kontroliuoja arba kurioms įtaką daro Rusija, tas turtas priklauso fiziniams asmenims, 9,7 proc. – įmonėms, o 1,1 proc. – valdžios institucijoms (valstybei).

1 lentelė.

ES 27 įmonių, kurioms įtaką daro arba kurias kontroliuoja Rusija, skaičius pagal kontroliuojančiojo subjekto tipą

Kontroliuojančiojo subjekto (tikrojo savininko) tipas	Įmonių skaičius	Dalis
Vienas arba daugiau žinomų asmenų arba šeimų	17 510	57,7 %
Duomenų neturima	9 204	30,4  %
Korporacijos	2 931	9,7  %
Valdžios institucijos, valstybės, vyriausybės	343	1,1  %
Finansų įmonės	149	0,5  %
Savitarpio ir pensijų fondai, paskirtieji asmenys, patikos fondai, patikėtiniai	83	0,3  %
Bankai	81	0,3  %
Fondai, mokslinių tyrimų institutai	18	0,1  %
Draudimo įmonės	1	0,0  %
Privataus akcinio kapitalo įmonės	1	0,0  %
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn. Tuo atveju, kai Rusija daro įtaką (o ne kontroliuoja), ES įmonė gali būti kontroliuojama bet kurios kitos valstybės subjekto. Trūkstamų duomenų atvejai („duomenų neturima“) reiškia, kad šios ES įmonės, kurioms Rusija daro įtaką, nėra nurodžiusios didžiausio akcininko.

Rusijos Vyriausybės daugeliu atvejų (79,9 proc.) turi turto korporacijose (5), o likusiais atvejais – bankuose ar kitose finansų įstaigose (2 lentelė).

2 lentelė.

ES 27 įmonių, kurias kontroliuoja arba kurioms įtaką daro Rusijos vyriausybė, skaičius pagal kontroliuojamos ES įmonės tipą

ES įmonės / subjekto tipas	Įmonių skaičius	Bendra dalis (%)
Korporacijos	262	79,9
Finansų įmonės	37	11,3
Bankai	17	5,2
Savitarpio ir pensijų fondai	11	3,4
Privataus akcinio kapitalo įmonės	1	0,3
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn.

Sektoriai, kuriuose Rusijos kontrolė didžiausia, yra didmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, finansai ir draudimas. Labai panašūs ir tie sektoriai, kuriuose Rusijos įtaka didžiausia: didmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas, profesinė, mokslinė ir techninė veikla ir apdirbamoji gamyba (3 lentelė).

3 lentelė.

ES 27 įmonių, kurioms įtaką daro arba kurias kontroliuoja Rusija, skaičius. Duomenys pagal tikslinį sektorių 2020 m.

ES 27
	Kontrolė	Įtaka		Iš viso
Sektorius	Įmonių skaičius	Įmonių skaičius	Dalis (*1) %	Įmonių skaičius
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė	137	137	62	274
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	19	15	28	34
Apdirbamoji gamyba	904	883	56	1 787
Elektros energija, dujos, garas ir oro kondicionavimas	61	45	40	106
Vandentieka; nuotekų ir atliekų tvarkymas	32	24	56	56
Statyba	744	621	50	1 365
Didmeninė ir mažmeninė prekyba	4 530	3 607	63	8 137
Transportavimas ir sandėliavimas	666	417	51	1 083
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos	612	675	52	1 287
Informacija ir ryšiai	763	668	55	1 431
Finansinė ir draudimo veikla	1 199	625	46	1 824
Nekilnojamojo turto operacijos	2 714	2 470	70	5 184
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla	1 721	1 272	60	2 993
Administracinės ir aptarnavimo paslaugos	886	746	55	1 632
Viešasis administravimas ir gynyba	1	6	35	7
Švietimas	103	76	56	179
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas	70	56	46	126
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla	160	170	50	330
Kita aptarnavimo veikla	254	245	52	499
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn. Tuo atveju, kai įmonėje yra keli Rusijos akcininkai, turintys mažumos akcijų, apskaičiuojama, kokią dalį tos įmonės akcijų bendrai sudaro visų tų Rusijos akcininkų turimos akcijos.

1.2.   Baltarusijos investicijos Europos Sąjungoje

2020 m. duomenimis, Baltarusijos asmenys ar subjektai kontroliuoja apie 1 550 ES įmonių, be to, dar 600 įmonių jie turi potencialiai kontrolinį akcijų paketą (6), o 400 įmonių – mažumos akcijų (7). Kaip ir Rusijos investicijų atveju, kai kurios įmonės turi kelis smulkiuosius Baltarusijos akcininkus, kurie kartu turi daugiau kaip 50 proc. atitinkamos ES įmonės kapitalo. 63,2 proc. ES įmonių, kurias kontroliuoja arba kurioms įtaką daro Baltarusija, tas turtas priklauso fiziniams asmenims, 5,1 proc. – įmonėms, o 0,4 proc. – valdžios institucijoms (valstybei) (4 lentelė).

4 lentelė.

ES 27 įmonių, kurioms įtaką daro arba kurias kontroliuoja Baltarusija, skaičius pagal kontroliuojančiojo subjekto tipą

Kontroliuojančiojo subjekto (tikrojo savininko) tipas	Įmonių skaičius	Dalis
Vienas arba daugiau žinomų asmenų arba šeimų	1 687	63,18  %
Korporacijos	135	5,06  %
Valdžios institucijos, valstybės, vyriausybės	11	0,41  %
Bankai	1	0,04  %
Savitarpio ir pensijų fondai, paskirtieji asmenys, patikos fondai, patikėtiniai	1	0,04  %
Finansų įmonės	1	0,04  %
Fondai, mokslinių tyrimų institutai	1	0,04  %
Duomenų neturima	833	31,20  %
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn. Tuo atveju, kai Baltarusija daro įtaką (o ne kontroliuoja), ES įmonė gali būti kontroliuojama bet kurios kitos valstybės subjekto. Trūkstamų duomenų atvejai („duomenų neturima“) reiškia, kad šios ES įmonės, kurioms Baltarusija daro įtaką, nėra nurodžiusios didžiausio akcininko.

Baltarusijos vyriausybės daugiausia turto turi didmeninės prekybos sektoriuje, kaip parodyta toliau, 5 lentelėje.

5 lentelė.

ES 27 įmonių, kurioms įtaką daro arba kurias kontroliuoja Baltarusija, skaičius. Duomenys pagal kontroliuojamos įmonės sektorių

ES įmonės veiklos sektorius	Įmonių skaičius	Visas turtas (mln. EUR)
Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba	1	1,49
Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį	1	Duomenų nėra
Degalų, rūdų, metalų ir pramoninių cheminių preparatų pardavimo agentų veikla	1	2,80
Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba	2	38,98
Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba	2	26,14
Chemijos produktų didmeninė prekyba	1	4,23
Oro transportas	1	Duomenų nėra
Keleivinis oro transportas	1	0,22
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn.

Sektoriai, kuriuose Baltarusijos kontrolė didžiausia, yra didmeninė prekyba, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, transportavimas ir sandėliavimas, nekilnojamasis turtas. Labai panašūs ir tie sektoriai, kuriuose Baltarusijos įtaka didžiausia: didmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas, profesinė, mokslinė ir techninė veikla ir apdirbamoji gamyba (6 lentelė).

6 lentelė.

ES 27 įmonių, kurioms įtaką daro arba kurias kontroliuoja Baltarusija, skaičius. Duomenys pagal tikslinį sektorių 2020 m.

	Kontrolė	Įtaka		Iš viso
Sektorius	Įmonių skaičius	Įmonių skaičius	Dalis (*2) %	Įmonių skaičius
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė	7	10	48	17
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1	0	Duomenų nėra	1
Apdirbamoji gamyba	73	100	51	173
Elektros energija, dujos, garas ir oro kondicionavimas	1	3	53	4
Vandentieka; nuotekų ir atliekų tvarkymas	4	4	32	8
Statyba	107	76	54	183
Didmeninė ir mažmeninė prekyba	568	377	60	945
Transportavimas ir sandėliavimas	122	91	61	213
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos	45	32	46	77
Informacija ir ryšiai	97	74	55	171
Finansinė ir draudimo veikla	48	26	51	74
Nekilnojamojo turto operacijos	109	108	53	217
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla	141	116	47	257
Administracinės ir aptarnavimo paslaugos	73	41	55	114
Švietimas	7	4	75	11
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas	5	7	32	12
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla	17	5	69	22
Kita aptarnavimo veikla	22	22	54	44
Šaltinis: JRC analizė, paremta „Bureau Van Dijk“ duomenimis. Skaičiai grindžiami 2020 m. balansų duomenimis. Duomenys gauti 2022 m. kovo mėn. Tuo atveju, kai įmonėje yra keli Baltarusijos akcininkai, turintys mažumos akcijų, apskaičiuojama, kokią dalį tos įmonės akcijų bendrai sudaro visų tų Baltarusijos akcininkų turimos akcijos.

2.   Ribojamųjų priemonių (sankcijų) poveikis tiesioginėms užsienio investicijoms iš Rusijos ir Baltarusijos ir ES įmonėms tenkanti išsamaus patikrinimo pareiga

ES ribojamosios priemonės taikomos, inter alia, visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai, visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, ir visiems Sąjungoje visą verslo veiklą arba jos dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.

ES ribojamosios priemonės tiesiogines užsienio investicijas iš Rusijos ir Baltarusijos gali paveikti įvairiais būdais. Tai gali būti atskiri sąrašai arba sektorinės priemonės.

Tam tikriems Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir subjektams taikomi individualūs finansiniai apribojimai, apimantys turto įšaldymą ir draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti galimybę tiems į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Sankcionuojami asmenys ar subjektai negali naudotis savo lėšomis (t. y. finansiniu turtu ir visų rūšių išmokomis) ir ekonominiais ištekliais (bet kokios rūšies turtu), kurie yra įšaldyti, ir jiems nesuteikiama galimybė naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Tai reiškia, kad ES piliečiai ir įmonės negali atlikti mokėjimų jiems ar tiekti jiems prekių ir kito turto. Taigi verslo sandoriai su sankcionuojamais asmenimis ir įmonėmis teisiškai negali būti vykdomi, nebent išimties tvarka jie būtų leidžiami teisės aktais.

Komisija mano, kad turto įšaldymas taikomas bet kurio nesankcionuojamo subjekto turtui, kuris nuosavybės teise priklauso sankcionuojamam asmeniui ar subjektui arba yra jo kontroliuojamas, nebent būtų galima įrodyti, kad atitinkamas turtas sankcionuojamam asmeniui ar subjektui nuosavybės teise iš tikrųjų nepriklauso ar nėra jo kontroliuojamas. Analogiškai galimybė naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais neturėtų būti suteikiama nesankcionuojamam subjektui, kuris nuosavybės teise priklauso sankcionuojamam asmeniui ar subjektui arba yra jo kontroliuojamas, nebent būtų galima įrodyti, kad tos lėšos ar ekonominiai ištekliai iš tikrųjų nepasieks sankcionuojamo asmens (8). Įšaldytinomis lėšomis laikomos palūkanos ir dividendai.

Be to, bankai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę arba vykdo veiklą Europos Sąjungoje, turi įšaldyti mokėjimus, gautus iš bet kurio sankcionuojamo asmens ar subjekto (kurio turtas įšaldomas), įtraukto į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo sąrašą. Tai reiškia, kad sankcionuojamo asmens pervedimai arba į sąrašą neįtraukto asmens, bet per sankcionuojamą banką atliekami pervedimai (9) nėra atmetami ir lėšos nėra grąžinamos siuntėjui; priešingai, tos lėšos lieka įšaldytos ES banke. Įmanoma už sankcijas atsakingai nacionalinei kompetentingai institucijai pateikti prašymą nutraukti tų lėšų įšaldymą, pvz., taikant Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 (10) nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl sankcionuojamo asmens ar subjekto atliekamo mokėjimo pagal sutartį, sudarytą iki tos dienos, kurią buvo skirtos sankcijos.

Sąjunga taip pat patvirtino sektorines ribojamąsias priemones. Pavyzdžiui, tam tikriems Rusijos ir Baltarusijos bankams neteikiamos specializuotos finansinių mokėjimų pranešimų paslaugos, t. y. jie pašalinti iš SWIFT, o tai labai riboja jų galimybes atlikti tarptautinius atsiskaitymus. Ribojamosiomis priemonėmis taip pat labai apriboti finansiniai srautai iš Rusijos ir Baltarusijos į ES: draudžiama priimti naujus tam tikras ribas viršijančius indėlius iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių arba gyventojų ir Rusijoje arba Baltarusijoje įsisteigusių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, laikyti Rusijos ir Baltarusijos klientų sąskaitas ES centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose ir Rusijos arba Baltarusijos klientams parduoti eurais denominuotus vertybinius popierius. Be to, ES veiklos vykdytojams draudžiama teikti finansavimą, įskaitant nuosavą kapitalą, ne ES veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą Rusijos energetikos sektoriuje. Tai gali turėti netiesioginį poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Europos Sąjungoje, priklausomai nuo numatytos konkrečios finansavimo tvarkos.

Be to, kontroliuojamos technologijos (įskaitant žinias ar nematerialųjį turtą) perdavimas užsieniečiams yra nematerialaus technologijų perdavimo rūšis, dar žinoma kaip tariamas eksportas. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 su pakeitimais draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje ir Baltarusijoje arba naudojimui Rusijoje ir Baltarusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas, kurioms taikomos priemonės. Techninės pagalbos kontrolės reikalavimais taip pat išplečiama užsienio piliečių kontrolė Europos Sąjungoje. Todėl įmonės turėtų riboti Rusijos ir Baltarusijos darbuotojų prieigą prie tokių žinių ar technologijų, jei jos būtų naudojamos Rusijoje arba Baltarusijoje.

ES įmonėms draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti arba apeinami apribojimai. Visais atvejais ES įmonės, visų pirma tos, kurių interesantai yra Rusijos arba Baltarusijos nacionaliniai subjektai, turėtų deramai patikrinti savo verslo partnerius ir galutinę lėšų ar ekonominių išteklių paskirtį. Šios procedūros gali apimti tikrinimą, rizikos vertinimą, kelių lygmenų išsamų patikrinimą ir nuolatinę stebėseną.

3.   Tiesioginių užsienio investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos tikrinimas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais taikant Reglamente (ES) 2019/452 nustatytą sistemą

Reglamentas (ES) 2019/452 (11) (toliau – TUI tikrinimo reglamentas) taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms iš trečiųjų valstybių, t. y. investicijoms, „kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai tiesioginiai ryšiai tarp trečiųjų valstybių investuotojų, įskaitant valstybinius subjektus, ir įmonių, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje“ (12).

Atvejai, susiję tik su vieno ar daugiau Sąjungoje įsisteigusių subjektų investicijomis, į Reglamento taikymo sritį nepatenka. Tokiems sandoriams galėtų būti taikoma valstybių narių nacionalinė tikrinimo teisė, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatų dėl įsisteigimo teisės ir kapitalo judėjimo. Visų pirma, pagal Sutartį valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti priemones, būtinas viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais, arba priemones, grindžiamas svarbiomis viešojo intereso priežastimis pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Valstybių narių teisė priimti tokias priemones, kuriomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, išsamiau paaiškinta tolesniame skirsnyje. Europos Sąjungoje įsteigtos įmonės, t. y. Europos Sąjungos įmonės pagal SESV, statusą pagal SESV 54 straipsnį lemia įmonės registruotos buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinė verslo vieta ir teisinė sistema, pagal kurią ji įsteigta, o ne jos akcininkų pilietybė. Tokių įmonių investicijos į TUI tikrinimo reglamento taikymo sritį nepatenka. TUI tikrinimo reglamente numatyta viena šios taisyklės išimtis: ES subjektų investicijos gali patekti į taikymo sritį, kai joms taikoma vengimo prevencijos nuostata. Pati vengimo sąvoka Reglamente nėra apibrėžta, tačiau jo 10 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad vengimo prevencijos priemonės „turėtų apimti investicijas iš Sąjungos, kurioms naudojami dirbtiniai ekonominės realybės neatitinkantys susitarimai, kuriais vengiama tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų, tais atvejais, kai trečiosios valstybės fizinis asmuo arba įmonė yra investuotojo faktinis savininkas arba jie investuotoją faktiškai kontroliuoja“. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar investuotojas yra vengimo schemos, sukurtos siekiant objektyvaus rezultato – išvengti Reglamento taikymo, dalis. Pavyzdžiui, kai kurie užsienio investuotojai konkrečiai nurodo, kad tiesioginis investuotojas yra Europos kontroliuojančioji įmonė, kurią jie įsteigė siūlomam sandoriui vykdyti. Toks susitarimas gali būti sudarytas dėl teisėtų verslo priežasčių. Tačiau, net jei nėra įrodymų apie subjektyvų ketinimą išvengti Reglamento taikymo, to, kad įmonė investuotoja nevykdo ekonominės veiklos ir, kad esama objektyvios galimybės susitarimais išvengti Reglamente nustatytų taisyklių, pakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog susitarimas yra dirbtinis. Dažniausiai pasitaikantis vengimo, nurodyto 10 konstatuojamojoje dalyje, pavyzdys yra atvejis, kai užsienio investicija į Sąjungą nukreipiama per ES įsikūrusią visiškai fiktyvią, arba priedangos, įmonę, kuri nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevykdo tikros ekonominės veiklos, o yra tik teisinė investicijų priemonė (13). Vengimo faktas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir remiantis atitinkamais įrodymais.

TUI tikrinimo reglamentas taikomas visiems ekonomikos sektoriams ir jam netaikomi jokie ribiniai dydžiai. Poreikis patikrinti sandorį dažnai nepriklauso nuo to sandorio vertės. Reglamentu valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai peržiūrėti į jo taikymo sritį patenkančias investicijas dėl priežasčių, susijusių su saugumu ar viešąja tvarka, ir imtis priemonių dėl konkrečių pavojų.

Terminai „saugumas“ ir „viešoji tvarka“ Reglamente nėra apibrėžti. Tačiau jo 4 straipsnyje nurodyti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar TUI gali daryti poveikį saugumui ir viešajai tvarkai. Šie veiksniai apima galimą TUI poveikį ypatingos svarbos infrastruktūrai, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimui, prieigai prie neskelbtinos informacijos ir žiniasklaidos laisvei bei pliuralizmui. Atliekant šį vertinimą taip pat svarbūs su investuotoju susiję aspektai, pavyzdžiui, ar užsienio investuotoją kontroliuoja vyriausybė. Pavyzdžiui, nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali atsižvelgti į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas arba ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, pasitelkdama nuosavybės struktūrą arba didelį finansavimą, ar užsienio investuotojas jau yra dalyvavęs veikloje, darančioje poveikį saugumui ar viešajai tvarkai valstybėje narėje, arba ar esama didelės rizikos, kad užsienio investuotojas vykdo neteisėtą arba nusikalstamą veiklą.

Už peržiūrą ir prireikus priemonių, kuriomis saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais būtų draudžiamos investicijos, kurioms taikomas Reglamentas, arba joms nustatomos tam tikros sąlygos, priėmimą atsakingos pačios valstybės narės. Komisija gali teikti nuomones, kuriose valstybei narei, kurioje investuojama, rekomenduojama imtis tam tikrų veiksmų, visų pirma tais atvejais, jei yra pavojus, kad investicija darys poveikį saugumui ar viešajai tvarkai daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba Sąjungos svarbos projektams ir programoms.

Dabartinėmis aplinkybėmis yra gerokai didesnis pavojus, kad Rusijos arba Baltarusijos investuotojų, visų pirma vyriausybės kontroliuojamų subjektų, vykdomos TUI gali kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, nes Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės gali turėti didesnių paskatų kištis į ypatingos svarbos veiklą Europos Sąjungoje ir šiuo tikslu naudotis savo gebėjimu kontroliuoti Europos Sąjungoje investuojančius Rusijos ir Baltarusijos investuotojus ar daryti jiems įtaką. Todėl tokios TUI turėtų būti sistemingai tikrinamos ir labai atidžiai išnagrinėjamos, siekiant nustatyti galimas grėsmes.

Nors valstybės narės paprastai TUI sandorį tikrina iki jo užbaigimo, TUI tikrinimo reglamentu valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti mechanizmą, pagal kurį TUI sandoris tikrinamas po to, kai užbaigiamas. Jei valstybė narė pradeda oficialų TUI tikrinimą, jai taikomas bendradarbiavimo mechanizmas, neatsižvelgiant į tai, ar investicija planuojama, ar yra padaryta. Be to, bendradarbiavimo mechanizmas gali būti pradėtas taikyti per 15 mėnesių nuo investicijos padarymo, kai investicija nėra tikrinama nacionaliniu lygmeniu (14). Taip gali atsitikti, kai valstybė narė tikrinimo mechanizmo neturi arba kai valstybė narė tikrinimo mechanizmą turi, tačiau sandorio šalys nepateikė konkretaus TUI sandorio ex ante tikrinimui atlikti. Atsižvelgdama į tai valstybė narė, kurioje buvo investuota, gali priimti atitinkamas priemones, taip pat priemones, reikalingas poveikiui mažinti.

4.   Galimi veiksmai investicijoms apriboti laikantis laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės taisyklėse nustatytų ribų

SESV 63 straipsnyje numatyta kapitalo judėjimo laisvė ne tik ES viduje, bet ir tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių. Panašiai SESV 49 straipsniu saugoma vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo kitos valstybės narės teritorijoje laisvė. Abiem nuostatomis draudžiami visi kapitalo judėjimo apribojimai, nebent jais būtų siekiama teisėtų viešosios politikos tikslų. Tokie tikslai Sutartyje arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje apibrėžiami kaip svarbios viešojo intereso priežastys. Jie neturėtų būti vien ekonominio pobūdžio (15).

Valstybės narės gali tikrinti ir tas investicijas, kurioms Reglamentas (ES) 2019/452 netaikomas, t. y. Rusijos arba Baltarusijos subjektų faktiškai kontroliuojamas portfelines investicijas arba ES vidaus tiesiogines investicijas, jei toks tikrinimas vykdomas laikantis Sąjungos teisės ir visų pirma Sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės. Portfelinės investicijos, dėl kurių investuotojas neįgyja faktinės įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, taip pat galėtų būti svarbios dėl poveikio saugumui ar viešajai tvarkai, priklausomai nuo aplinkybių.

Valstybės narės, remdamosi viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais (kaip nustatyta SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte), investicijas gali riboti tik tuo atveju, jei vienam iš esminių visuomenės interesų kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus (16) ir tokiam pavojui pašalinti nepakanka mažiau ribojančių priemonių.

Teisingumo Teismas išaiškino, kad visuomenės saugumo sąvoka pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktą apima ir valstybės vidaus ir išorės saugumą (17). Kapitalo judėjimas taip pat gali būti ribojamas siekiant pašalinti grėsmes finansiniam stabilumui (18).

Nagrinėjant kapitalo judėjimo į trečiąsias valstybes ir iš jų apribojimų pagrįstumą ir proporcingumą gali būti remiamasi kitokiais argumentais, nei nagrinėjant ES vidaus kapitalo judėjimo apribojimus (19). Todėl, remiantis Sutartimi, jei apribojimai taikomi sandoriui, kuriame dalyvauja trečioji valstybė, gali būti priimtinos ir kitos apribojimą pagrindžiančios priežastys.

5.   Kovos su pinigų plovimu taisyklių laikymasis

Valstybės narės raginamos užtikrinti visapusišką ES kovos su pinigų plovimu direktyvos (20) reikalavimų, įskaitant išsamaus klientų patikrinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimus, laikymąsi, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ES finansų sistema. Be to, kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, būtina veiksmingai užtikrinti juridinių asmenų tikrųjų savininkų ir juridinės struktūros skaidrumą, kad sankcijos būtų taikomos veiksmingai.

Šiomis aplinkybėmis dar svarbiau yra užtikrinti, kad būtų geriau nustatomi įtartini sandoriai bei veikla ir pašalintos spragos, kuriomis nusikaltėliai naudojasi neteisėtai gautoms pajamoms plauti per finansų sistemą. Šis siekis atitinka 2021 m. liepos mėn. Komisijos priimtą kovos su pinigų plovimu priemonių rinkinį.

6.   Valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už sankcijas, tikrinimo institucijų ir skatinamojo finansavimo bankų bei įstaigų, taip pat susijusių tarptautinių finansų įstaigų bendradarbiavimas tarpusavyje

Valstybių narių tikrinimo institucijos ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai bei įstaigos, taip pat tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkės yra valstybės narės, turėtų keistis informacija ir glaudžiai bendradarbiauti (per ministerijas ar organus, kuriems tos įstaigos yra pavaldžios, ir (arba) per jų valdymo organus), kad būtų nustatytos TUI, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, galinčios daryti poveikį saugumui ir viešajai tvarkai atitinkamoje valstybėje narėje. Valstybių narių tikrinimo institucijos raginamos didinti informuotumą apie veiksnius, į kuriuos būtų galima atsižvelgti norint nustatyti, ar TUI gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai.

Užtikrinant glaudų bendradarbiavimą tarp valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už sankcijas, tikrinimo institucijų ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bei įstaigų, taip pat tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkės yra valstybės narės, įskaitant Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, bus prisidedama prie Sąjungos saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos ir sudaromos sąlygos visapusiškai laikytis sankcijų vykdant veiklą, remiamą minėtų viešojo investavimo subjektų.

---

(1)  Šioje analizėje terminu „turtas“ įvardijama Europos Sąjungoje registruota įmonė, kuri yra kontroliuojama Rusijos ar Baltarusijos investuotojo ir (arba) kuriai toks investuotojas daro įtaką.

(2)  ES įmonių yra apie 23 mln. (naujausi turimi duomenys – 2018 m., Eurostatas. Verslo demografija)

(3)  Tai atvejai, kai įmonėje yra keli Rusijos akcininkai, kurių nė vienas atskirai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų, bet visi kartu jų turi daugiau kaip 50 proc.

(4)  Stebima dar 2 000 įmonių, kuriose, kaip pranešta, yra Rusijos akcininkų, neturinčių kontrolinio akcijų paketo, kurių akcijų dalies duomenys nepateikti.

(5)  Prie šios kategorijos priskiriamos visos įmonės, kurios nėra bankai, finansų įmonės ar draudimo įmonės.

(*1)  *Lentelėje pateikti kiekvieno sektoriaus įmonių akcijų dalies vidurkiai. Laikantis konservatyvaus požiūrio, skaičiuojant atsižvelgta tik į pirmojo nuosavybės lygmens akcijų dalį (tiesioginę akcijų dalį) ir neatsižvelgta į aukštesnio nuosavybės lygmens, t. y. akcininkų, akcijų dalį.

(6)  Tai atvejai, kai įmonėje yra keli Baltarusijos akcininkai, kurių nė vienas atskirai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų, bet visi kartu jų turi daugiau kaip 50 proc.

(7)  Stebima dar 100 įmonių, kuriose, kaip pranešta, yra Baltarusijos akcininkų, neturinčių kontrolinio akcijų paketo, kurių akcijų dalies duomenys nepateikti.

(*2)  Lentelėje pateikti kiekvieno sektoriaus įmonių akcijų dalies vidurkiai. Laikantis konservatyvaus požiūrio, skaičiuojant atsižvelgta tik į pirmojo nuosavybės lygmens akcijų dalį (tiesioginę akcijų dalį) ir neatsižvelgta į aukštesnio nuosavybės lygmens, t. y. akcininkų akcininkų, akcijų dalį.

(8)  https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/200619-opinion-financial-sanctions_en.pdf

(9)  https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/190704-opinion-freeze-of-funds_en.pdf

(10)  2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014 3 17, p. 6).

(11)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1).

(12)  Žr. TUI tikrinimo reglamento 9 konstatuojamąją dalį.

(13)  Priedangos įmonių Europos Sąjungoje klausimui spręsti Komisija 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (COM(2021) 565 final). Valstybės narės gali semtis įkvėpimo iš pasiūlyme nustatytų su priedangos subjektų naudojimu susijusių skaidrumo reikalavimų, pvz., dėl pajamų, darbuotojų ir patalpų.

(14)  Kalbant praktiškai, dėl dabar (2022 m. kovo mėn.) padarytos užsienio investicijos valstybės narės pateikti ex post pastabas, o Komisija – nuomonę galėtų iki 2023 m. birželio mėn. (15 mėnesių po investicijos padarymo).

(15)  Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-463/00, ECLI:EU:C:2003:272, 35 punktas.

(16)  Žr. sprendimo Église de Scientologie, C-54/99, ECLI:EU:C:2000:124, 17 punktą, sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-503/99, ECLI:EU:C:2002:328, 47 punktą, sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-463/00, ECLI:EU:C:2003:272, 72 punktą.

(17)  Sprendimo Kadi prieš Tarybą ir Komisiją, T-315/01, ECLI:EU:T:2005:332, 110 punktas.

(18)  Žr. 2015 m. birželio 29 d. Komisijos pranešimą dėl Graikijos valdžios institucijų įvestos kapitalo kontrolės, pateikiamą adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/STATEMENT_15_5271.

(19)  Sprendimo Test claimants in FII Group litigation, C-446/04, ECLI:EU:C:2006:774, 171 punktas.

(20)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).