2022 2 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/15


Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 63/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Maranho da Sertã“

ES Nr.: PGI-PT-02606 – 2020 m. gegužės 11 d.

SKVN () SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Maranho da Sertã“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Portugalija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Maranho da Sertã“ – dešra, kuri gaminama kaip apvalkalą naudojant ožkos arba avies skrandį (vadinamą bandouga), kuris įdaromas pagal produkto specifikaciją gaminamų, ruošiamų ir kemšamų sudedamųjų dalių mišiniu.

„Maranho da Sertã“ turi atitikti šias sudedamųjų dalių kiekio ribas (proc. masės):

ožkiena ir (arba) aviena – pagrindinė sudedamoji dalis, nuo 30 iki 40 proc. imtinai;

„Carolino“ veislės ryžiai – nuo 15 iki 25 proc. imtinai;

mėtos – nuo 2 iki 6 proc. imtinai;

sluoksniuoti kiaulienos lašiniai – nuo 7 iki 25 proc. imtinai;

kumpis – nuo 2 iki 12 proc. imtinai.

Taip pat privalomos šios sudedamosios dalys: alyvuogių aliejus (grynas arba ypač grynas), baltasis vynas, vanduo ir druska. Tačiau ožkiena ir (arba) aviena visada turi būti ta sudedamoji dalis, kuri sudaro didžiausią produkto svorio procentinę dalį.

Į produktą taip pat gali būti dedamos (bet neprivalomos) šiossudedamosiosdalys: chouriço tipo dešra, citrinos sultys, pipirai arba prieskonių mišinys „Piri-piri“ ir česnakai.

„Maranho da Sertã“ yra skrandžio formos (išlenkta į vidų arba raidės „C“ formos). Jos išorė šiurkšti, matoma korinė skrandžio tekstūra. Apvalkalas suspaudžia turinį į vieną visumą, bet nevisiškai prie jo prilimpa. Tai yra vientisa dešra, kurios paviršiuje plika akimi matomi ranka padarytos siūlės dygsniai. Dešros vidaus išvaizda, kai ji supjaustoma griežinėliais, nevienoda, tarp ryžių gumulėlių matomos mėsos ir mėtų spalvos.

„Maranho da Sertã“ skonis – kaip ožkienos ir (arba) avienos su mėtomis, ne taip stipriai juntamas kumpio ir chouriço dešros skonis. Vyrauja mėtų ir ožkienos ir (arba) avienos aromatai.

Virtos pilnos „Maranho da Sertã“ dešros svoris gali svyruoti nuo 200 iki 1 200 g imtinai. Ji gali būti pateikiama rinkai visa (žalia, virta arba apvirta) arba supjaustyta griežinėliais (virta arba apvirta).

Natrio kiekis gali svyruoti nuo 0,7 iki 2,9 g/100 g. 100 g energinė vertė gali svyruoti nuo 145/607 iki 255/1 068 kcal/kJ.

„Maranho da Sertã“ skiriasi nuo kitų maranho tipo dešrų tuo, kad į ją nededama paprastųjų čiobrelių (Thymus serpyllum), ją gaminant nenaudojamas dirbtinis apvalkalas ir ji susiuvama rankomis naudojant adatą ir siūlą.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Gaminant „Maranho da Sertã“ privalomos šios sudedamosios dalys: ožkos arba avies skrandis (bandouga), ožkiena ir (arba) aviena, mėtos, „Carolino“ veislės ryžiai, kumpis, sluoksniuoti kiaulienos lašiniai, alyvuogių aliejus (grynas arba ypač grynas), baltasis vynas, druska ir vanduo. Neprivaloma, bet gali būti dedama šių sudedamųjų dalių: „Chouriço“ tipo dešros, citrinos sulčių, pipirų arba prieskonių mišinio „Piri-piri“ ir česnakų.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Su „Maranho da Sertã“ gamyba ir ruošimu susijusi veikla turi būti vykdoma atitinkamoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Jei „Maranho da Sertã“ nėra skirta vartoti tiesiogiai gamybos vietoje, ji turi būti supakuota visa (žalia, virta arba apvirta) arba supjaustyta griežinėliais (virta arba apvirta) ir laikoma šaldytuve, kol bus pateikiama rinkai.

Griežinėliais produktas turi būti pjaustomas taip, kad supakavus griežinėliai nesubyrėtų. Šio produkto negalima perpakuoti.

Dėl to, kad „Maranho da Sertã“ yra trapios konsistencijos, biraus įdaro ir greitai gendanti, šią dešrą, jei ji yra netinkamai tvarkoma, yra paprasta sugadinti. Siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotos galutinio produkto savybės ir būtų išvengta mikrobiologinės taršos, „Maranho da Sertã“ turi būti nedelsiant supakuojama gamybos patalpose.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

„Maranho da Sertã“ etiketėje turi būti:

a)

pateikta viena iš šių formuluočių: „Maranho da Sertã“ – Indicação Geográfica Protegida“ arba „Maranho da Sertã“ – IGP“;

b)

nurodyta kontrolės įstaiga.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Maranho da Sertã“ gaminama tik Sertano savivaldybėje.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Maranho da Sertã“ dešros ryšys su geografine vietove kyla iš jos gero vardo.

Maranho da Sertã“ labai vertinama kaip vienas labiausiai pripažįstamų šio regiono gastronomijos produktų. Šio produkto gerą vardą, kurio žinomumas vis didėja, lemia vietos specialistų gebėjimas iš šiame regione naudojamų tipinių sudedamųjų dalių sukurti savo ypatingomis savybėmis išsiskiriantį produktą, kuris yra labai vertinamas.

Savybės, dėl kurių „Maranho da Sertã“ išsiskiria iš kitų tokio tipo dešrų:

nenaudojamas dirbtinis apvalkalas;

apvalkalas susiuvamas rankomis – taip suformuojama galutinė produkto forma (jis yra skrandžio formos) ir dėl to verdama dešra nepratrūksta;

į produktą dedama mėtų, o ne paprastųjų čiobrelių.

Šis produktas labai svarbus vietos ekonomikai. 2014 m. savivaldybės teritorijoje veikė ne mažiau 17 įmonių, gaminančių maranho tipo dešras; tais metais jų parduota „daugiau kaip 57 000 kg“ („Maranho festivalyje demonstruojami geriausi Sertano produktai“, „O MIRANTE“, 2016 m. liepos 14 d.). Remiantis šiuo šaltiniu, šiose įmonėse „sukurta daugiau kaip šimtas darbo vietų“, o tai labai svarbu savivaldybei, kurioje gyvena mažiau nei 15 000 žmonių (Portugalijos nacionalinio statistikos instituto duomenys, 2017 m.). Ekonominė „Maranho da Sertã“ gamybos svarba akcentuota laikraštyje „PÚBLICO“, kuriame 2008 m. išreikšta mintis, kad „išsaugoti tradicijas ir kokybę gali būti pelninga“, kaip įrodė „du viešbučius valdantis verslininkas iš Sertano, nuo sausio iki liepos mėn. pardavęs keturias tonas maranho dešros (skiltis „Virtuvė“: „asociacija išsaugojo dešimt tradicinių patiekalų, kuriems gresia išnykimas“, 2008 m. gruodžio 22 d.)

„Maranho da Sertã“ minima ir giriama daugelyje laikraščių, knygų ir kitų leidinių, kuriuose į ją atkreipiamas dėmesys kaip į vieną iš pagrindinių šio regiono gastronomijos skiriamųjų bruožų ir kaip į priežastį apsilankyti šiame regione. Šiuose šaltiniuose aiškinama, kad „Maranho da Sertã“ – „nedidelis maišelis, įdarytas ėriena arba ožkiena, ryžiais, kumpiu, chouriço dešra, pipirais ir baltuoju vynu bei gausiai pagardintas mėtomis“ – yra „vienas žinomiausių Sertano patiekalų“ („Rota da Estrada Nacional 2“, skaitmeninis žurnalas „DESCLA“, 2017 m.). Šiam produktui netgi buvo suteiktas Sertano virtuvės pagrindinio patiekalo statusas (skaitmeninis leidinys „mediotejo.net“, „Sertano savivaldybės gastronominiai turtai“, 2018 m. liepos 13 d.). Tad daroma išvada, kad „nė viena kelionė [į Sertaną] nebūtų visapusiška neparagavus tradicinių bucho (mėsa ir ryžiais įdarytas skrandis) ir maranho, gaminamos pagal tradicinius receptus“ (žurnalas „CARAS“, „Sertanas. Tarp uolų ir miškų“, 2016 m. gegužės 8 d.), ir kad lankytojus reikėtų paraginti „paragauti maranho dešros, kuri gaminama į ožkos arba ožiuko skrandį, kuris naudojamas kaip apvalkalas, prikemšant įvairios mėsos, ryžių ir prieskoninių žolelių“ (laikraštis „Destak“, „Sertano kalnų takeliais“, 2013 m. rugpjūčio 7 d.). Savo Brazilijoje išleistoje knygoje („Como fazer turismo de qualidade a baixo custo – Portugal“ (Kokybiškas turizmas už nedidelę kainą – Portugalija); Trampolim; Brazilija, 2-asis leidimas, 2017 m.), Stelsonas S. Ponce de Azevedo teigia, kad, jo nuomone, „pagrindinis Sertano traukos objektas yra jo vynai ir gastronomija – įdaryti kiaulių skrandžiai ir maranho dešros“.

„Maranho da Sertã“ ne tik galima paragauti daugelyje šio regiono restoranų (pvz., žr. „PÚBLICO“, 2017 m. sausio 26 d. straipsnį „Sertane vasario mėn. siūloma maranho ir įdarytas skrandis“, ) – jis įtrauktas į restoranų meniu visoje Portugalijoje, ypač Lisabonoje ir Porte, kur šį produktą vertina ir vietiniai gyventojai, ir turistai (žr. naujienų žurnalą „Visao“, „Pusė pasaulio sako, kad Portugalija madinga... ir turistai tai patvirtina“, 2014 m. gegužės 29 d.; svetainę „Expresso“, „Valgome su José Quitério“, 2011 m. vasario 10 d.; ir kitus leidinius). „Maranho da Sertã“ taip pat prekiaujama įvairiuose prekybos centruose ir specializuotose parduotuvėse, kuriose ji dažnai parduodama kaip gurmaniškas produktas (žr. http://www.apetece.elcorteingles.pt/o-mais-fresco/orgulho-da-beira/, svetainėje lankytasi 2018 m. gruodžio 12 d.; taip pat kitus šaltinius).

„Maranho da Sertã“, kaip ypatingomis savybėmis pasižyminčio produkto, kuris skiriasi nuo daugumos tradicinių portugališkų dešrų ir įdarytų mėsos gaminių, atsiradimas neabejotinai susijęs su avininkyste ir ožkininkyste, kurios yra įprastos tame regione, kuriame yra Sertano savivaldybė ir kuriame užregistruota per 100 000 ožkų ir avių (Salavessa, João; „Tradicinė dešrų gamyba Pinjalio regione – maranho gamybos technologijų ypatumai ir patobulinimai; Lisabonos technikos universitetas; Lisabona; 2009 m.).

„Maranho da Sertã“ geras vardas paskatino organizuoti Maranho gastronomijos festivalį – renginį, kuris nuo 2011 m. kasmet vyksta Sertano savivaldybėje ir kuris suteikia galimybę tūkstančiams lankytojų ir šio produkto entuziastų dalyvauti maranho degustacijose ir stebėti autoritetingų Portugalijos virtuvės šefų, tokių kaip Filipa Gomes ar Justa Nobre, kulinarijos šou (žr. „Expresso“, „Gastronomijos festivalis. Maranho meniu Sertane“, 2014 m. liepos 8 d.; Port.com, „Maranho gastronomijos festivalis Sertane“, 2017 m. liepos 14 d.; laikraštį „Reconquista“, „Sertanas: Maranho festivalis tęsis iki sekmadienio“, 2018 m. liepos 12 d.“, ir kitus leidinius).

„Maranho da Sertã“ išpopuliarėjo XX amžiuje kaip daugiausia per šventes vartojamas produktas. Vienas iš dokumentų, atskleidžiančių šio produkto svarbą regionui, susijęs su garsiaisiais 1913 m. balandžio 13 d. Kernašė do Bonžardime (vietovė Sertano savivaldybėje) Afonso Costai (Pirmosios Portugalijos Respublikos ministrui ir ministrui pirmininkui) surengtais oficialiaisiais pietumis, kurių metu patiektas pagrindinis patiekalas buvo tradicinė maranho dešra.

Jaime Lopes Dias kelis kartus mini „Maranho da Sertã“ savo veikale „Etnografia da Beira“ (Beiros regiono etnografija – iš 11 tomų, išleistų 1926–1971 m., sudarytas rinkinys, kuriame aprašomas Beira Baišos regionas ir jo papročiai). Štai keletas pavyzdžių:

VI tome, išleistame 1942 m., autorius teigia, kad „tos dienos <...>, kai pjaunami linai, yra tikra šventė šeimoms Sertano savivaldybėje – pietums valgoma daug mėsos patiekalų, tarp kurių būtinai yra maranho“;

VII tome, išleistame 1948 m., autorius rašo, kad „Arnojoje, (Kastelo Brankas, Sertanas) <...> maranho yra pagrindinis kiekvienos vestuvių puotos patiekalas (ožkos ar ožiukų skilviai, kumpis, paio dešra, pipirai, mėtos ir kitos sudedamosios dalys, kuriais prikemšami nedideli maišeliai, pagaminti iš ožkų ar ožiukų žarnų)“;

X tome, išleistame 1970 m., autorius teigia, kad „šventinėmis ar įtemptomis darbo dienomis <...> būtinai ruošiama daug maisto, įskaitant mėsą ir tokius ypatingus patiekalus kaip maranho dešra, kuri labai tinka kaip kasdienis maistas arba kaip užkandis tiems, kurie dirba ne namuose“. Tame pačiame tome autorius apibūdina maranho kaip „užkandį, pagamintą iš ryžių, kiaulienos lašinių, kumpio, nugarinės, chouriço dešros, ožiuko mėsos, mėtų, druskos, pipirų, česnako <...>“.

Akivaizdu, kad šio autoriaus aprašyta „Maranho da Sertã“ sudėtis nelabai skiriasi nuo recepto, kurį šiuo metu naudoja gamintojai.

Yra ne vienas informacijos šaltinis, patvirtinantis, kad „Maranho da Sertã“ buvo gaminamas ir vartojamas ir labai vertinamas nuo XX amžiaus pradžios iki pat šių dienų. Štai keletas pavyzdžių:

1962 m. nacionalinio transliuotojo RTP ir Valstybės informavimo ir turizmo sekretoriato surengtame konkurse „Portugalijos virtuvė ir desertai“ Noémia Neves laimėjo antrąją vietą už patiekalo, pagaminto remiantis šiuo tradiciniu produktu, receptą. Šis receptas buvo paskelbtas po konkurso išleistoje knygoje;

tiek Maria Odette Cortes Valente knygoje „Cozinha Regional Portuguesa“ (Portugalijos regioninė virtuvė) (1973 m.), tiek Maria de Lourdes Modesto knygoje „Cozinha Traditional Portuguesa“ (Tradicinė Portugalijos virtuvė) (1982 m.) puikiai įvertino šį produktą;

1984 m. Sertano savivaldybė pirmą kartą dalyvavo „Nacionaliniame Santareno gastronomijos festivalyje“. „Maranho da Sertã“ buvo gausiai įtrauktas į pateiktą meniu (žr. laikraštį „A COMARCA DA SERTÃ, „4-asis Nacionalinis Santareno gastronomijos festivalis“, 1984 m. rugsėjo 21 d.). 1985 m. vykusioje Regionų mugėje („Feira das Regiões“) „Maranho da Sertã“ taip pat buvo įtrauktas į Sertano meniu (žr. „A COMARCA DA SERTÓ, „Regionų mugė Lisabonos tarptautinėje mugėje“, 1985 m. gegužės 31 d.). Vėliau dar daug kartų dalyvauta kituose festivaliuose ir renginiuose;

1986 m. l„A COMARCA DA SERTÓ paskelbtame straipsnyje maranho apibūdinamas kaip vienas iš savivaldybės gastronomijos laimėjimų (1986 m. balandžio 11 d. „Gaminiai „Pagaminta Sertane“);

„Maranho da Sertã“ minimas įvairiuose XX a. devintajame dešimtmetyje išleistuose kelionių leidiniuose, tokiuose kaip „Roteiro Gastronómico da Região dos Templários“ (Gastronominė kelionė per Tamplierių riterių regioną) (1987 m.) ir „Beira Baixa – Encontro por mundos julgados perdidos“ (Beira Baiša. Atrandame dingusius pasaulius) (1988 m.);

XX a. dešimtajame dešimtmetyje „Maranho da Sertã“ paminėtas dviejuose žurnalo „Teleculinária“ numeriuose (1996 m. sausio mėn. 883 ir 884 numeriai) ir kelionių leidinyje „Aromas e sabores de tradição da região dos Templários“ (Tradiciniai Tamplierių riterių regiono aromatai ir skoniai) (1999 m.), kuriuose, be kita ko, aprašyta, kaip šis produktas gaminamas;

XXI amžiuje „Maranho da Sertã“ minima tokiuose leidiniuose kaip „Produtos Tradicionais Portugueses“ (Tradiciniai portugalų produktai) (DGDR, 2001 m.), „Guia de Compras – Produtos Tradicionais“ (Pirkinių vadovas: tradiciniai produktai) (2011 m.) ir „Guia dos Bons Produtos Tradicionais“ (Gerų tradicinių produktų vadovas) (2014 ir 2015 m.), kuriuose ši dešra apibūdinama kaip simbolinis tradicinis Beirų regiono produktas;

2013 m. „Maranho da Sertã“ buvo pavaizduotas specialioje pašto ženklų kolekcijoje „Oro ir ugnies skoniai“, kurią išleido Portugalijos pašto tarnyba CTT, kaip duoklę Alentežo, Algervės ir Beirų regionų bei Azorų salų gastronomijos tradicijoms. „Maranho da Sertã“ skirtas pašto ženklas buvo įtrauktas į dar vieną pašto ženklų kolekciją, išleistą 2014 m.;

José Ferreiros Abranteso romane „Amor e Guerra: de Coimbra a Nambuangongo“ (Meilė ir karas: nuo Koimbros iki Nambuangongo) (Chiado Editora, 2017 m.), kurios veiksmas vyksta praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, pagrindinės veikėjų poros apsilankymas Sertane aprašomas taip: „Pasirodė pirmieji Sertano namai. <...> Tada išniro restorano, esančio keliaujant toliau palei upę, ženklas. <...> Padavėja atnešė meniu <...> ir paaiškino: „<...> bucho ir maranho yra mūsų tradiciniai patiekalai, kuriuos galime patiekti kaip užkandžius“. Tai aiškiai parodo, kad ne vieną dešimtmetį maranho užėmė itin svarbią vietą Sertano virtuvėje;

Miguelio Realo romano „Cadáveres às Costas“ (Su mirusiaisiais ant pečių) (D. Quixote, 2018 m.) ištraukoje viena veikėja raginama „<...> išeiti pasižmonėti, nelikti namuose, <...> keliauk, užsuk į pakelės restoraną; jei pavargsi, paragauk açorda (duonos sriuba) iš Alentežo, leitão (keptas paršelis žinduklis) iš Bairados, cataplana (jūros gėrybių troškinys) iš Koimbros, maranhos da Sertã, barrigas de freiras (desertas iš migdolų, kiaušinių, vandens ir cukraus) iš Vila do Kondės, palha de Abrantes (savo išvaizda siūlus primenantis desertas iš kiaušinių trynių), pão-de-ló (biskvitinis pyragas) iš Ovaro <...>“. Tai rodo, kad „Maranho da Sertã“ buvo įtrauktas į žinomų tradicinių skanėstų, kuriuos skaitytojas iškart atpažintų, sąrašą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://tradicional.dgadr.gov.pt/images/prod_imagens/salsicharia/docs/CE_Maranho_Serta.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.