Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (fluorintos dujos) sukelia klimato atšilimą. Tokių išmetamųjų ŠESD prevencija yra svarbus indėlis siekiant Europos žaliojo kurso komunikate nustatytų ES klimato tikslų ir laikantis mūsų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo reglamentuojamos fluorintos dujos. Ekonomiškai efektyvūs ES lygmens veiksmai fluorintų dujų srityje padės valstybėms narėms pasiekti savo nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų tikslą pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą.

Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra pagrindinė ES priemonė siekiant išvengti fluorintų dujų išmetimo ir laikytis Monrealio protokolo. Fluorintos dujos yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos įvairiais tikslais, pvz., kaip aušalai šaldymo įrangoje ir oro kondicionieriuose, įskaitant šilumos siurblius, chemijos gamyboje, kaip propelentas inhaliatoriuose sergantiems astma arba kaip izoliavimo medžiagos elektros perdavimo įrangoje arba pastatuose esančiose putose. Šių dujų išmetama, kai jos gaminamos arba naudojamos produktuose ar įrangoje arba kai pastarieji pašalinami.

Atlikus vertinimą nustatyta, kad Fluorintų dujų reglamentu gerokai sumažintas išmetamas fluorintų dujų kiekis ir kad jis yra palyginti veiksmingas. Tačiau, atsižvelgiant į sustiprintą ES 2030 m. klimato srities tikslą ir tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, reikia didinti reglamento užmojį. Be to, taikant dabartines taisykles ilgainiui neįmanoma užtikrinti, kad būtų laikomasi Monrealio protokolo. Taip pat kyla tam tikrų įgyvendinimo sunkumų, įskaitant poreikį sustabdyti neteisėtą veiklą, taip pat esama stebėsenos spragų ir neveiksmingumo. Peržiūra taip pat suteikia galimybę padidinti reglamento aiškumą ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis.

Remdamasi šiuo poveikio vertinimu, Komisija pasiūlys peržiūrėti reglamentą. Nustatytiems klausimams spręsti buvo parengti trys įvairūs galimybių rinkiniai. 1 galimybė apima priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi Monrealio protokolo, ir ja siekiama dar labiau sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir pagerinti padėtį ir tai galima padaryti gana mažomis sąnaudomis ir pastangomis. 2 galimybė papildomai apima priemones, kuriomis dar labiau mažinamas išmetamas fluorintų dujų kiekis ir užtikrinama išsamesnė stebėsena bei kontrolė, o patiriamos išlaidos yra nuosaikios. 3 galimybė apima visas priemones, kurios laikomos naudingomis ir techniškai įmanomomis, taip pat ir tas, kurios gali būti brangios ar reikalauti daug pastangų.

2 galimybė yra tinkamiausias priemonių derinys. Atrodo, kad pirmojo galimybių rinkinio dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis nepakanka, nes jį pasirinkus iki 2050 m. nebus išmesta mažiau fluorintų dujų, palyginti su atskaitos scenarijumi, nepaisant kiekybiniu požiūriu svarbios kvotų sistemos išimties panaikinimo, o trečiasis galimybių rinkinys atrodo per brangus, palyginti su nauda, kurią jis duotų, t. y. dėl to keliems pasektoriams tektų labai didelė našta, o išmetamas dujų kiekis, palyginti su 2 galimybe, papildomai sumažėtų tik nedaug.

Palyginti su dabartine padėtimi, pagal 2 galimybę kiekvienais metais iki 2050 m. hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotų kiekis bus dar labiau apribotas, o ES gamintojai ir importuotojai turės pradėti mokėti už savo kvotų teises. Kelių rūšių naujiems įrenginiams taip pat bus taikomi fluorintų dujų draudimai (pvz., oro kondicionieriams ir skirstomiesiems įrenginiams) ir bus išplėstos dujų išmetimo ų prevencijos priemonės. Pagal 2 galimybę reglamentas bus suderintas su Monrealio protokolu panaikinant kai kurias išimtis, nustatant atskirą laipsnišką hidrofluorangliavandenilių gamybos mažinimą ir nuo 2028 m. nutraukiant prekybą su valstybėmis, kurios nėra Šalys. Be to, siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai, bus nustatyti konkretūs reikalavimai dėl muitinės procesų ir ekonominės veiklos vykdytojų, o įrangą techniškai prižiūrintys darbuotojai bus plačiau mokomi dirbti su alternatyviomis technologijomis. Galiausiai, stebėsenos ir įmonių ataskaitų teikimo veikla taps ir išsamesnė, ir tikslingesnė.

Pasirinkus 2 galimybę, išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 40 Mt CO2e iki 2030 m. ir 310 Mt CO2e iki 2050 m., be kiekio, kurį būtų galima pasiekti taikant dabartinį reglamentą (t. y. kiekis būtų sumažintas atitinkamai 430 Mt CO2e ir 1 990 Mt CO2e). Nors dėl griežtesnių kvotų ribų kai kuriems įrangos naudotojams už hidrofluorangliavandenilius teks mokėti didesnę kainą, taikant 2 galimybę įrangos naudotojai ilgainiui patirs mažiau išlaidų dėl mažesnių energijos sąnaudų. Pramonės, valstybių narių ir Komisijos administracinės išlaidos šiek tiek padidės, visų pirma dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti suderinimą su tarptautinėmis taisyklėmis ir geresnę kontrolę.

Reaguodama į gamtinių dujų krizę, kilusią dėl pastarojo meto geopolitinių įvykių, Komisija pasiūlė paspartinti šilumos siurblių diegimą. Nors svarbu ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, ir riboti šilumos siurblių tiesiogiai išmetamą fluorintų dujų kiekį, pagal 2 galimybės kvotų sistemą suteikiama pakankamai galimybių šiam didesniam augimui, net jei svarstoma galimybė nedidelius šilumos siurblius pakeisti klimatui nekenksmingomis alternatyvomis šiek tiek lėčiau.

Todėl atrodo, kad laipsniškas mažinimas dera su atsinaujinančiosios energijos tikslais, net atsižvelgiant į gerokai didesnį šilumos siurblių augimą, kurio reikia atsižvelgiant į dabartinę gamtinių dujų energetinę krizę, ir dėl to šiek tiek lėtesnį mažų šilumos siurblių pakeitimą klimatui nekenksmingomis alternatyvomis.

Buvo plačiai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais. Jie sutinka, kad reglamentą būtina peržiūrėti dabar ir kad peržiūra turėtų būti grindžiama esamomis priemonėmis. Pramonė, valstybės narės ir NVO apskritai remia priemones, kuriomis įveikiami įgyvendinimo sunkumai ir užtikrinamas Monrealio protokolo laikymasis. Kalbant apie laipsniško HFC mažinimo ir draudimų užmojus, visų pirma susijusius su fluorintų dujų naudojimu šilumos siurbliuose, kai kurie pramonės suinteresuotieji subjektai mano, kad dabartinis reglamentas yra pakankamai plataus užmojo, o klimatui nekenksmingų technologijų novatoriai ir gamintojai siekia ryžtingesnės politikos, kad galėtų parduoti savo sprendimus. Pastarąjį aspektą taip pat remia NVO ir daugelis kompetentingų institucijų. Tai matyti iš trijų nagrinėtų galimybių.