A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Bendra problema – nepakankamas duomenų prieinamumas, kad juos būtų galima naudoti Europos ekonomikos reikmėms. Taip iš esmės yra dėl nepakankamai aiškių teisių į duomenis, derybinės galios disbalanso, ribotos prieigos prie sąžiningų ir patikimų debesijos paslaugų ir tarpsektorinio duomenų sąveikumo trūkumo ES. Ši problema daro poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams ir lemia nepakankamą duomenų panaudojimą ES lygmeniu, o tai turi neigiamų pasekmių vartotojų pasirinkimui, inovacijoms ir viešųjų paslaugų teikimui.

Ką reikėtų pasiekti?

Tikslas – kuo labiau padidinti duomenų vertę ekonomikoje ir visuomenėje užtikrinant, kad savo duomenis kontroliuotų daugiau suinteresuotųjų subjektų ir kad būtų galima naudoti daugiau duomenų, kartu išlaikant paskatas investuoti į duomenų generavimą.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)? 

ES duomenų verčių grandinių struktūra iš esmės yra tarpvalstybinio masto, o duomenų turėtojai ir naudotojai yra pasiskirstę įvairiose valstybėse narėse. Todėl nustatytos problemos nėra būdingos vienai konkrečiai valstybei narei. Jos veikiau daro poveikį visai bendrajai rinkai. Būtent todėl suderinti ES veiksmai gali būti naudingesni Europos ekonomikai ir Europos visuomenei, palyginti su veiksmais, kurių imtųsi atskiros valstybės narės.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Ši iniciatyva apima priemones, kuriomis siekiama padidinti teisinį tikrumą dėl prieigos prie duomenų, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sutartinių santykių disbalansu, sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus institucijoms naudotis komercinių subjektų turimais duomenimis, palengvinti vienų patikimų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų keitimą kitais ir sukurti veiksmingo duomenų sąveikumo sistemą.

Poveikio vertinime apsvarstytos trys politikos galimybės. 1 galimybė yra susijusi su minimalia intervencija ir neprivalomomis priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos, užtikrinant teisingesnę pusiausvyrą, veiksmingiau susipažinti su duomenimis ir juos naudoti. Pagal 2 galimybę siūlomas ribotas teisinių priemonių, kuriomis siekiama palengvinti duomenų naudojimą, kartu didinant teisinį tikrumą dėl to, kaip ir kas gali naudotis duomenimis, rinkinys. Pagal 3 galimybę siūlomi platesnio masto įpareigojimai, susiję su įmonių, vartotojų ir viešojo sektoriaus institucijų, kurios yra trečiosios šalys, duomenų naudojimu, taip pat griežtesnės nuostatos dėl duomenų paslaugų teikėjų pareigų ir sąveikumo reikalavimų.

Atlikus analizę padaryta išvada, kad tinkamiausia yra 2 galimybė. Kodėl? Nes pagal ją būtų padidintas teisinis tikrumas dėl duomenų (įskaitant sui generis duomenų bazės gamintojo teises į automatiškai sugeneruotus duomenis) ir pakartotinai naudoti galimų duomenų kiekis, o vartotojams bei įmonėms būtų suteikta didesnė duomenų kontrolė, kartu sumažinant duomenų turėtojų išlaidas, susijusias su didesniu duomenų prieinamumu, ir išlaikant paskatas generuoti duomenis. Pagal 2 galimybę taip pat būtų nustatytas teisinis požiūris į duomenų tvarkymo infrastruktūros objektų sąžiningumo ir patikimumo aspektus, kurį papildytų pramonės sektoriaus iniciatyva dėl techninio sąveikumo standartizavimo, atliekama debesijos paslaugų teikėjo pakeitimo tikslais.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Dauguma suinteresuotųjų subjektų patvirtina, kad poveikio vertinime nustatytos kliūtys egzistuoja. Vis dėlto nuomonės dėl to, kokių su jomis susijusių priemonių imtis, išsiskyrė: duomenų turėtojai (pvz., automobilių gamintojai), nerimauja dėl reguliavimo intervencijos ir norėtų, kad būtų rasti sprendimai, kuriais būtų sprendžiamos tik aiškios rinkos nepakankamumo problemos. Kita vertus, duomenis naudojančios mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) (ypač tos, kurios teikia antrinės rinkos paslaugas) reikalauja prieigos prie duomenų teisės ir pritaria sui generis teisės peržiūrai. Vartotojų organizacijos taip pat pabrėžia, kad vartotojams reikia suteikti daugiau galių pasirinkti savo paslaugų teikėjus. Tačiau suinteresuotieji subjektai sutinka, kad ES taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti duomenų perkeliamumą debesijos aplinkoje ir apsaugoti debesijos naudotojus nuo neteisėtos prieigos prie jų duomenų iš ES nepriklausančių šalių. Jie taip pat pritaria administracinės naštos mažinimui supaprastinant įmonių dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi taisykles.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Pasirinkus tinkamiausią galimybę ES 27 BVP iki 2028 m. padidėtų 1,98 procentinio punkto, o valdžios sektoriaus pajamos ir investicinė veikla 2024–2028 m. laikotarpiu – atitinkamai 96,8 mlrd. EUR ir 30,4 mlrd. EUR. Šia iniciatyva taip pat būtų sukurta dar 2,2 mln. darbo vietų. Numatoma nauda kiekvienai intervencinei sričiai yra tokia:

·suteikus daugiau galių vartotojams ir įmonėms, naudojantiems susietuosius produktus ir susijusias paslaugas, ir užtikrinus didesnį duomenų prieinamumą tarp įmonių, kad juos būtų galima naudoti komerciniais tikslais ir inovacijoms, iki 2028 m. metinė nauda sudarytų iki 196,7 mlrd. EUR;

·padidinus sutartinių sąlygų teisingumą per metus gaunama papildoma nauda sudarytų 7,4 mlrd. EUR;

·sudarius palankesnes sąlygas komercinių subjektų turimų duomenų naudojimui viešojo intereso tikslais, administracinė našta sumažėtų iki 155 mln. EUR per metus;

·sudarius palankesnes sąlygas naudotis sąžiningomis ir patikimomis debesijos ir tinklo paribio paslaugomis, papildoma nauda sudarytų 7,1 mlrd. EUR per metus.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Tinkamiausios galimybės įgyvendinimo išlaidos yra, be kita ko, susijusios su:

·gamintojų pareiga sudaryti sąlygas naudotis techninės infrastruktūros objektais įmonėms palaikant tarpusavio santykius ir santykius su klientais: 410 mln. EUR vienkartinių išlaidų ir 88 mln. EUR pasikartojančių išlaidų;

·sutarčių sąžiningumo užtikrinimu: 69 mln. EUR per metus;

·įmonių dalijimusi duomenimis su valdžios sektoriumi: 552,5 mln. EUR vienkartinių išlaidų ir 78,1 mln. EUR pasikartojančių išlaidų;

·sąveikos reikalavimais: 1 mln. EUR (kiekvienam standartui).

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

MVĮ yra vienos iš pagrindinių Duomenų akto naudos gavėjų. Naujomis taisyklėmis būtų užtikrinta daugiau joms prieinamų duomenų išteklių, nes būtų iš naujo subalansuotas duomenų vertės pasiskirstymas tarp rinkos dalyvių, sustiprintas jų gebėjimas konkuruoti ir tęsti savo veiklą. Vien tik išsprendus dvišalių sutartinių santykių disbalanso klausimą MVĮ pelnas padidėtų maždaug 5,2 mlrd. EUR per metus.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Iniciatyva neturėtų poveikio nacionaliniams biudžetams, išskyrus priemones, susijusias su įmonių teikiamų duomenų naudojimu valdžios sektoriuje. Pagalbiniame poveikio vertinimo tyrime apskaičiuota, kad nacionalinių struktūrų, skirtų įmonių teikiamų duomenų naudojimui valdžios sektoriuje racionalizuoti, sukūrimas valstybių narių viešojo administravimo institucijoms kasmet kainuotų 21,6 mln. EUR.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Iniciatyva padėtų gerinti viešąsias paslaugas ir politiką ir sudarytų sąlygas veiksmingiau ir greičiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Be to, vartotojai ir įmonės galėtų geriau kontroliuoti duomenų, kuriuos jie sugeneravo, naudojimą ir aktyviau dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje. Galiausiai, didesnis verslo ir gamybos efektyvumas turėtų padėti sumažinti atliekų kiekį, energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį.

Proporcingumo principas

Šia iniciatyva siekiama spręsti tarpvalstybines ir tarpsektorines prieigos prie duomenų ir jų naudojimo problemas. Šiuo požiūriu ji yra proporcinga norimam rezultatui ir suteikia pakankamai lankstumo, kuriuo sudaromos sąlygos priimti papildomų nacionalinių ir konkretiems sektoriams skirtų priemonių.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Ši politika bus persvarstoma praėjus ketveriems metams nuo Duomenų akto priėmimo.