EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 12 07
COM(2022) 762 final
2022/0411(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, siekiant viešąsias kapitalo rinkas Sąjungoje padaryti patrauklesnes įmonėms ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bei vidutinėms įmonėms gauti kapitalo, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1129, (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) Nr. 600/2014
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Politinės aplinkybės
Šis pasiūlymas yra dalis Įtraukimo į biržos sąrašus akto dokumentų rinkinio – priemonių rinkinio, kuriuo siekiama, kad viešosios rinkos taptų patrauklesnės ES įmonėms ir kad mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti kapitalo. Tai atitinka pagrindinį kapitalo rinkų sąjungos (KRS) tikslą pagerinti ES įmonių, įskaitant mažesnes įmones, galimybes naudotis rinkos finansavimo šaltiniais kiekviename jų plėtros etape. Biržinės bendrovės, įskaitant neseniai į biržos sąrašus įtrauktas įmones, pagal metinį pajamų augimą ir darbo vietų kūrimą neretai lenkia privačias bendroves. Įtrauktos į viešųjų rinkų prekybos sąrašus, įmonės gali įvairinti savo investuotojų bazę, sumažinti savo priklausomybę nuo bankų finansavimo, lengviau ir pigiau gauti papildomo nuosavo kapitalo ir skolos finansavimą (per antrinius pasiūlymus) ir didinti savo matomumą visuomenėje bei prekių ženklo atpažįstamumą.
Nuo tada, kai 2015 m. buvo paskelbtas pirmasis KRS veiksmų planas, padaryta pažanga, kad įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų lengviau ir pigiau patekti į viešąsias rinkas. 2018 m. sausio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (Finansinių priemonių rinkų direktyva, arba FPRD II) nustatyta nauja daugiašalių prekybos sistemų (DPS) kategorija – MVĮ augimo rinkos, siekiant paskatinti MVĮ patekti į kapitalo rinkas. 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2115 (MVĮ įtraukimo į biržos sąrašus aktas) buvo pasiūlytos naujos ES taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti biurokratizmą ir reguliavimo naštą įmonėms, įtrauktoms į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus, kartu išsaugant aukšto lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Vis dėlto, nepaisant šios pažangos, suinteresuotieji subjektai teigia, kad reikia imtis tolesnių reguliavimo veiksmų siekiant supaprastinti įtraukimo į biržos sąrašus procesą ir padaryti jį lankstesnį emitentams.
2020 m. rugsėjo mėn. priimtame naujajame KRS veiksmų plane paskelbta, kad „[s]iekdama didinti ir įvairinti mažųjų ir novatoriškų įmonių galimybes gauti finansavimą, Komisija stengsis supaprastinti įtraukimo į viešųjų rinkų prekybos sąrašus taisykles“. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi 2019 m. MVĮ įtraukimo į biržos sąrašus aktu, Komisija įsteigė Suinteresuotųjų subjektų techninių ekspertų grupę (TESG) MVĮ klausimais, kuri patvirtino suinteresuotųjų subjektų susirūpinimą, kad reikia imtis tolesnių teisėkūros veiksmų siekiant paremti įmonių, ypač MVĮ, įtraukimą į biržos sąrašus. 2021 m. gegužės mėn. galutinėje ataskaitoje TESG pateikė 12 rekomendacijų iš dalies pakeisti įtraukimo į biržos sąrašus sistemą tiek reguliuojamose rinkose, tiek MVĮ augimo rinkose.
2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmininkė U. von der Leyen Parlamentui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei skirtame ketinimų rašte paskelbė apie pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kapitalo; šis pasiūlymas yra įtrauktas į 2022 m. Komisijos darbo programą.
Įmonės sprendimas kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašą yra sudėtingas ir jam turi įtakos daugybė veiksnių, kurių daugelio reguliavimo institucijos nekontroliuoja, todėl jų negalima tiesiogiai tvarkyti teisėkūros priemonėmis. Pavyzdžiui, poveikį sprendimui, ar kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus, kada tai padaryti, ir tam, ar likti biržos sąrašuose ES, darė (ir toliau darys) ekosistemos ypatumai, lemiantys įtraukimo į biržos sąrašus paslaugų kainą, ir apskritai geopolitinis nestabilumas, „Brexit’as“, COVID-19 ir infliacija. Tačiau reguliavimo reikalavimai ir su jais susijusios sąnaudos bei našta taip pat yra svarbus veiksnys įmonei priimant sprendimą kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus ir juose likti. Įtraukimo į biržos sąrašus dokumentų rinkinys yra tikslinis priemonių rinkinys, kuriuo siekiama sumažinti reguliavimo naštą tais atvejais, kai ji laikoma pernelyg didele (t. y. kai reguliavimu suinteresuotiesiems subjektams būtų galima ekonomiškai efektyviau užtikrinti investuotojų apsaugą ir (arba) rinkos vientisumą), ir padidinti pagal bendrovių teisę užtikrinamą bendrovės steigėjo (-ų) arba kontroliuojančiojo (-ų) akcininko (-ų) lankstumą pasirinkti, kaip paskirstyti balsavimo teises po to, kai įmonė buvo įtraukta į prekybos sąrašus.
Įtraukimo į biržos sąrašus procesui taikoma reguliavimo sistema yra daugialypė. Įmonės privalo laikytis norminių reikalavimų prieš pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), jo metu ir po jo. Šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama reguliavimo naštai, kuri atsiranda dviem momentais: IPO etape ir etape po IPO. Juo sprendžiamas reguliavimo naštos klausimas IPO etape, nustatant tikslinius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 (Reglamentas dėl prospekto) pakeitimus, ir reglamentavimo naštos klausimas po IPO etapo, nustatant tikslinius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas, arba PRR) pakeitimus. Jame taip pat yra tam tikrų techninių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (Finansinių priemonių rinkų reglamentas, arba FPRR) pakeitimų.
Kartu su siūlomu reglamentu pateikiami dar du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų:
·pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama FPRD II ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB (Įtraukimo į biržos sąrašus direktyva), kuriuo siekiama: i) supaprastinti ir paaiškinti įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimus ir ii) padidinti žemą investicinių konsultacijų dėl MVĮ lygį;
·pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūrų, kuriuo siekiama pašalinti reguliavimo kliūtis, kylančias iki IPO etapo, ir visų pirma nevienodas galimybes, su kuriomis įmonės susiduria visoje ES, kai kreipdamosi dėl įtraukimo į biržos sąrašus renkasi tinkamas valdymo struktūras.
Pasiūlymo pagrindimas
Priimdamos sprendimą, ar kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus, įmonės įvertina tikėtiną naudą ir sąnaudas. Jei sąnaudos yra didesnės arba jei alternatyvūs finansavimo šaltiniai suteikia pigesnę ir lengvesnę galimybę, įmonės nesieks patekti į viešąsias rinkas. Iš rinkos grįžtamosios informacijos matyti, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo pirminės ir nuolatinės išlaidos, patiriamos norint tapti biržine bendrove, tiek absoliučiais skaičiais, tiek palyginti su privataus akcinio kapitalo finansavimu, visų pirma MVĮ atveju. Reguliavimo aplinka daro poveikį visiems įtraukimo į biržos sąrašus proceso etapams ir yra vienas iš didelių įtraukimo į biržos sąrašus ir pasilikimo šiuose sąrašuose sąnaudų veiksnių. Įmonės privalo laikytis kelių informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų pagal ES teisę, visų pirma pagal Reglamentą dėl prospekto ir PRR.
Reglamento dėl prospekto tikslas – stiprinti kapitalo vidaus rinką užtikrinant investuotojų apsaugą ir rinkos veiksmingumą, kartu padedant įmonėms, įskaitant MVĮ, gauti įvairių formų finansavimą ES. Reglamentu dėl prospekto nustatomi prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, sudarymo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimai. Prospektas – tai dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įmonę ir vertybinius popierius, kuriuos tokia įmonė siūlo viešai arba siekia įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Remdamiesi šia informacija investuotojai turėtų galėti nuspręsti, ar investuoti į tos įmonės leidžiamus vertybinius popierius.
Tam tikromis aplinkybėmis Reglamentas dėl prospekto netaikomas, pavyzdžiui, tam tikrų valstybės ar viršvalstybinių subjektų išleistiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams arba viešiems vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo vertė Sąjungoje per 12 mėnesių laikotarpį yra mažesnė nei 1 mln. EUR. Jame taip pat numatytos kelios pareigos skelbti prospektą, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, išimtys. Visų pirma valstybės narės 12 mėnesių nuo pareigos skelbti prospektą gali atleisti iki 8 mln. EUR vertės viešai siūlomus vertybinius popierius, jeigu apie juos nereikia pranešti („pasas“). Jei siūlymo vertė nesiekia 1 mln. EUR arba nacionaliniu lygmeniu nustatytos atitinkamos ribos, valstybės narės gali reikalauti nacionalinių informacijos atskleidimo dokumentų, jei jie nesudaro neproporcingos ar nereikalingos naštos. Todėl emitentai, norintys siūlyti vertybinius popierius tarpvalstybiniu mastu, turi laikytis atitinkamų valstybių narių nustatytų ribinių verčių ir informacijos atskleidimo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai tie emitentai savanoriškai parengia prospektą, kad galėtų pasinaudoti ES bendru pasu.
Pagal KRS veiksmų planą jau padaryta pažanga, kad įmonėms, ypač mažesnėms, būtų lengviau ir pigiau rengti prospektą. Reglamentu dėl prospekto nustatytas ES augimo prospektas – supaprastinta standartinio prospekto forma, skirta į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ. Juo siekta sumažinti mažesnių emitentų išlaidas, susijusias su prospekto rengimu, kartu suteikiant investuotojams reikšmingos informacijos, kad jie galėtų įvertinti siūlymą ir priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą. Reglamentu dėl prospekto taip pat nustatytas supaprastintas prospektas, skirtas įmonėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus nepertraukiamai bent pastaruosius 18 mėnesių ir kurios nori išleisti papildomų akcijų arba daugiau skolos vertybinių popierių (paskesnės arba antrinės emisijos). Emitentai, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus, taip pat gali naudotis šiuo supaprastintu prospektu, kad vėliau pereitų į reguliuojamas rinkas. Galiausiai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/337 kaip kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinio dalis nustatytas naujos rūšies sutrumpintos formos prospektas (toliau – ES atsigavimo prospektas). ES atsigavimo prospektą gali pateikti emitentai, kurie nepertraukiamai bent pastaruosius 18 mėnesių jau yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą ir išleidžia papildomų akcijų, kad įveiktų neigiamą COVID-19 krizės poveikį ir suvaldytų pernelyg didelį įsiskolinimą. Tačiau ES atsigavimo prospekto tvarka nustos galioti 2022 m. gruodžio 31 d.
Nepaisant nustatytų supaprastinimų, iš suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų matyti, kad reikalavimas parengti prospektą tebėra pernelyg didelė našta. Tai susiję tiek su atvejais, kai įmonės pirmą kartą siekia patekti į viešąsias rinkas (IPO), tiek su atvejais, kai jos patenka į viešąsias rinkas dėl paskesnių nuosavybės arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijų.
Dėl dabartinių taisyklių visų pirma rengiami pernelyg dideli prospektai. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais Reglamente dėl prospekto reikalaujama informacijos, kuri gali būti nebūtina investuotojams, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą (t. y. ji nėra pagrįsta investuotojų apsaugos požiūriu). Per viešas konsultacijas (ir suinteresuotųjų subjektų susitikimuose) gauta grįžtamoji informacija patvirtino nuomonę, kad nei standartiniame prospekte, nei ES augimo prospekte neužtikrinama tinkama pusiausvyra tarp veiksmingos investuotojų apsaugos ir emitentams, ypač MVĮ, tenkančios proporcingos administracinės naštos. Kitais atvejais prospekto reikalaujama, kai daug informacijos jau yra viešai prieinama (visų pirma paskesnių emisijų atveju). Pernelyg didelė prospekto apimtis taip pat gali atgrasyti kai kuriuos, ypač mažesnius, investuotojus su juo susipažinti, o didesni investuotojai gali patirti didesnių investavimo išlaidų. Be to, nacionalinei kompetentingai institucijai (NKI) reikia daugiau laiko tokiam prospektui patikrinti ir patvirtinti.
Pagal dabartines taisykles rengiami prospektai visoje ES taip pat yra labai skirtingi. Iš įmonės „Oxera“ ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pateiktų duomenų matyti didelis valstybių narių prospektų apimties skirtumas, o tai rodo, kad prospektai ES nėra vienodi. Šį skirtumą taip pat lemia tai, kad dabartinėse taisyklėse nepakankamai apibrėžtas NKI atliekamas priežiūrinis tikrinimas.
Iš suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų matyti, kad ES reglamentavimo sistema nustatyti pernelyg apsunkinantys reikalavimai taikomi ir emitentams, jau įtrauktiems į biržos sąrašus, visų pirma pagal PRR. 2016 m. liepos 1 d. pradėjus taikyti PRR, jis taikomas ir DPS, įskaitant MVĮ augimo rinkas. PRR siekiama padidinti rinkos vientisumą ir investuotojų pasitikėjimą. Jame numatytas draudimas: i) prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija; ii) patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija; iii) neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją arba iv) manipuliuoti rinka ar bandyti manipuliuoti rinka. Pagal PRR emitentams taip pat taikomos kelios informacijos atskleidimo ir registravimo pareigos. Visų pirma, emitentai privalo kuo greičiau viešai atskleisti visą viešai neatskleistą informaciją.
Iš suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų matyti, kad dėl kai kurių PRR informacijos atskleidimo tvarkos aspektų emitentams tenka neproporcingai didelė našta. Visų pirma suinteresuotieji subjektai mano, kad pareiga kuo greičiau atskleisti visą viešai neatskleistą informaciją yra sunki. Mat viešai neatskleistos informacijos sąvoka yra plati (dėl to emitentams kyla sunkumų apibrėžiant, kas yra ir kas nėra viešai neatskleista informacija), be to, ta pati sąvoka taikoma tiek prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija draudimo, tiek informacijos atskleidimo tikslais. Nors viešai neatskleistos informacijos sąvokos plati aprėptis leidžia atsižvelgti į platų ir labai ankstyvą prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija draudimą, tai taip pat reiškia, kad emitentai privalo atskleisti informaciją labai ankstyvame etape, kai informacija apie aplinkybes ar įvykius dar nėra iki galo tikra.
Viešai neatskleistos informacijos sąvoka apima ne tik jau įvykusius įvykius, bet ir įvykius, kurių „galima pagrįstai tikėtis“ (t. y. kurių tikimybė yra reali) ir, užsitęsusių procesų (pvz., susijungimo) atveju – tarpinius etapus, susijusius su būsimo įvykio veiksniais. Todėl emitentai patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, kad suprastų, kurie užsitęsusio proceso etapai gali būti laikomi viešai neatskleista informacija ir kada tam tikra informacija yra pakankamai brandi, kad ją būtų galima atskleisti. Be to, informacijos atskleidimo veiksmingumas mažinant informacijos asimetriją tarp emitentų ir investuotojų yra ribotas, jei informacija yra pernelyg preliminari, neišsami ir vis dar gali iš esmės keistis. Pernelyg ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų suklaidinti investuotojus ir paskatinti juos imtis veiksmų, kurie, kaip ilgainiui gali paaiškėti, nėra optimalūs (pvz., akcijų pardavimas per anksti arba nepakankamai greitas pardavimas) ir investuotojų alternatyviosios sąnaudos gali padidėti.
Be to, emitentams trūksta teisinio aiškumo dėl sąlygų, kurias reikia įvykdyti, kad informacijos atskleidimas būtų atidėtas, kai nedelsiant atskleidus informaciją gali būti pažeisti teisėti emitentų interesai (pvz., kiltų pavojus sėkmingam vykstančių derybų užbaigimui).
Dėl kelių papildomų ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų pagal PRR emitentams tenka neproporcingai didelė našta, pavyzdžiui, dėl nuostatų dėl vadovų sandorių, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų ir rinkos tyrimų. Dabartinėmis PRR taisyklėmis taip pat sukuriamas neproporcingas sankcijų už su informacijos atskleidimu susijusius pažeidimus režimas, visų pirma MVĮ, kurioms gali būti taikomos to paties lygmens sankcijos, kaip ir didelėms įmonėms.
Pasiūlymo tikslai
Bendras šios iniciatyvos tikslas – padaryti techninius ES taisyklių sąvado patikslinimus siekiant sumažinti įmonių, kurios kreipiasi dėl įtraukimo arba jau yra įtrauktos į biržos sąrašus, reguliavimo ir reikalavimų laikymosi išlaidas, kad būtų supaprastintas įtraukimo į biržos sąrašus procesas ir padidintas teisinis aiškumas, kartu užtikrinant tinkamo lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Tai savo ruožtu turėtų padėti įvairinti ES įmonių finansavimo šaltinius ir padidinti investicijas, ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas ES.
Siūlomais tiksliniais Reglamento dėl prospekto pakeitimais visų pirma siekiama, kad emitentams būtų lengviau ir pigiau rengti prospektą, o investuotojams būtų sudarytos sąlygos priimti tinkamą investicinį sprendimą teikiant jiems suprantamą, lengvai analizuojamą ir glaustą informaciją. Jais taip pat siekiama gerokai supaprastinti prospekto reikalavimus arba net atleisti nuo jų laikymosi tais atvejais, kai emitentas jau yra žinomas investuotojams ir daug informacijos jau yra viešai prieinama (paskesnės emisijos). Kartu su šiais pakeitimais pateikiami pakeitimai, kuriais siekiama skatinti NKI tikrinimo ir patvirtinimo proceso konvergenciją ir jį supaprastinti (pavyzdžiui, siaurai apibrėžti NKI galimybę prašyti emitentų į prospektą įtraukti papildomą informaciją).
Viešo vertybinių popierių siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą atveju pasiūlymu racionalizuojamas ir dar labiau standartizuojamas standartinis prospektas (palyginti su nesupaprastintu prospektu, neatsižvelgiant į tai, ar jis susijęs su nuosavybės ar ne nuosavybės vertybiniais popieriais, ar parengtas kaip vienas dokumentas ar sudarytas iš atskirų dokumentų). Pasiūlymu informacijos atskleidimo standartiniame prospekte lygis suderinamas su informacijos atskleidimo lygiu, kurio šiuo metu reikalaujama pagal ES augimo prospekto tvarką, nustatoma fiksuota informacijos atskleidimo tvarka, o įtraukimas nuorodos būdu tampa teisiniu reikalavimu. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė emitentams prospektą parengti tik anglų kalba, kuri yra įprasta tarptautinių finansų srityje (išskyrus santrauką, kuri praktiškai yra vienintelis dokumentas, su kuriuo susipažįsta dauguma neprofesionaliųjų investuotojų), ir skelbti jį tik elektroniniu formatu (t. y. nebespausdinant popierinių egzempliorių paprašius). Be to, tik akcijoms ar kitiems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams, kurie yra lygiaverčiai įmonių akcijoms, nustatytas ribotas puslapių skaičius (300 puslapių), siekiant išvengti pernelyg ilgų prospektų įmonėms, neturinčioms sudėtingos finansinės istorijos. Šiais pakeitimais taip pat siekiama realiai sumažinti emitentų išlaidas ir naštą, kartu užtikrinant, kad investuotojai galėtų naudotis dokumentu, kurį būtų lengviau skaityti ir kuriame būtų lengviau atlikti paiešką, bei lengviau palyginti finansines priemones ir emitentus.
Pasiūlymu taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ pritraukti lėšų viešosiose rinkose, visų pirma MVĮ augimo rinkose, toliau taupant MVĮ išlaidas ir geriau pritaikant informacijos atskleidimą prie investuotojų poreikių. Įmonėms, viešai siūlančioms vertybinius popierius ir įtrauktoms į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkose (taip pat mažesnėms įmonėms viešai siūlant vertybinius popierius), ES augimo prospektas pakeičiamas privalomu nauju sutrumpintos formos ES augimo emisijų dokumentu. Šis dokumentas grindžiamas informacijos atskleidimo lygiu, kurio šiuo metu reikalaujama pagal ES atsigavimo prospekto tvarką, ir esamais įtraukimo į biržos sąrašus dokumentais, kurių reikalauja MVĮ augimo rinkos (kai pareiga skelbti prospektą netaikoma), atitinka fiksuotą informacijos atskleidimo tvarką ir akcijų ir kitų lygiaverčių perleidžiamųjų vertybinių popierių atveju jam taikoma puslapių skaičiaus riba.
Nors pagal pasiūlymą tam tikromis sąlygomis prospekto reikalavimas netaikomas vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos sąrašus (kuriems pakaks paskelbti santraukos dokumentą), siūlymams, paskesnėms neapkeičiamų vertybinių popierių emisijoms turi būti patvirtintas ir paskelbtas naujas privalomas sutrumpintos formos ES paskesnių emisijų prospektas, daugiausia grindžiamas dabartine ES atsigavimo prospekto tvarka. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti prieigos prie viešųjų kapitalo rinkų privalumais, įskaitant lengvesnę ir greitesnę prieigą prie papildomo nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo teikiant paskesnius siūlymus. Kartu jais užtikrinama investuotojų apsauga, nes šioms įmonėms jau taikomi periodinio ir nuolatinio informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, be to, iš emitentų bus reikalaujama skelbti investuotojams aktualiausią informaciją.
Galiausiai Reglamento dėl prospekto pakeitimais siekiama skatinti tarpvalstybinius pasiūlymus suderinant ir iki 12 mln. EUR padidinant ribą, nuo kurios nedideli vieši vertybinių popierių siūlymai atleidžiami nuo pareigos skelbti prospektą. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama naudos mažesniems emitentams, įskaitant MVĮ, nes tam tikrais atvejais jiems nebereikės rengti prospekto, gerokai sumažinant jų reguliavimo išlaidas ir skatinant juos patekti į viešąsias kapitalo rinkas. Pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamos trečiųjų šalių prospektų lygiavertiškumo taisyklės, kad jos būtų veiksmingos.
Siūlomais tiksliniais PRR pakeitimais siekiama sumažinti teisinį netikrumą dėl to, kas yra viešai neatskleista informacija atskleidimo tikslais, ir dėl informacijos atskleidimo laiko. Nors pasiūlyme palikta dabartinė plati viešai neatskleistos informacijos sąvoka, vartojama Prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija reglamento tikslais, juo susiaurinama pareigos atskleisti informaciją taikymo sritis. Pasiūlyme visų pirma paaiškinama, kad pareiga viešai atskleisti visą viešai neatskleistą informaciją neapima informacijos, susijusios su tarpiniais užsitęsusio proceso etapais, nes ši informacija yra pernelyg preliminari ir todėl nepakankamai brandi, kad ją būtų galima atskleisti. Be to, pasiūlymu Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotuoju aktu nustatyti nebaigtinį svarbios informacijos sąrašą ir dėl kiekvienos informacijos nurodyti laiką, kada emitentai turėtų ją atskleisti. Kartu šiais pakeitimais siekiama, kad PRR įtvirtinta informacijos atskleidimo tvarka emitentams būtų pigesnė, labiau nuspėjama investuotojų požiūriu ir palankesnė veiksmingam kainų formavimuisi.
Be informacijos atskleidimo pareigos pakeitimų, tobulinama NKI keitimosi informacija tvarka, kad jos galėtų geriau nustatyti manipuliavimo rinka atvejus, sukurdamos kelių rinkų pavedimų knygos priežiūros (CMOBS) mechanizmą, taip didinant ES rinkų vientisumą ir jų patrauklumą investuotojams. Be to, pasiūlyme numatyta galimybė ESMA kurti bendradarbiavimo platformas, visų pirma skirtas didmeninėms biržos prekių rinkoms stebėti, siekiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl rinkos vientisumo ir gero finansų ir ypač neatidėliotinų sandorių rinkų veikimo.
Galiausiai pasiūlymu siekiama, kad sankcijų už PRR informacijos atskleidimo nuostatų pažeidimus taikymo tvarka būtų proporcingesnė MVĮ, kad mažesni emitentai nebūtų atgrasomi nuo sprendimo kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus arba juose pasilikti.
Pasiūlymu taip pat siekiama sumažinti reguliavimo kliūtis, kylančias dėl vadovų sandorių, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo ir rinkos tyrimų tvarkos taikymo, kartu užtikrinant, kad toks sušvelninimas nepakenktų investuotojų apsaugai ir rinkos vientisumui.
Norint sukurti CMOBS mechanizmą, taip pat reikia tikslinių FPRR sistemos pakeitimų, kad būtų nustatyta, kad kompetentinga institucija gali nuolat prašyti pavedimų knygos duomenų iš jos prižiūrimos prekybos vietos ir kad ESMA būtų pavesta suderinti tokiems duomenims saugoti naudojamo šablono formatą.
Siūlomais tiksliniais pakeitimais siekiama ilgainiui sudaryti reikiamas sąlygas ES viešųjų kapitalo rinkų struktūriniams patobulinimams. Palankesnė reguliavimo tvarka paskatintų kurti palankesnę ekosistemą, įvairiai prisidėdama prie KRS tikslo gerinti įmonių galimybes gauti finansavimą. Be to, šis pasiūlymas turėtų būti nagrinėjamas kartu su kitomis siūlomomis ir būsimomis iniciatyvomis. Siūlomi pakeitimai yra dalis platesnio KRS veiksmų plane išdėstytų priemonių rinkinio, kuriuo siekiama spręsti kitas problemas, šiuo metu trukdančias įmonėms pritraukti kapitalo viešosiose rinkose.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas atitinka pagrindinius Reglamento dėl prospekto tikslus – palengvinti lėšų pritraukimą per kapitalo rinkas, užtikrinti investuotojų apsaugą ir skatinti priežiūros konvergenciją visoje ES. Pasiūlymas taip pat atitinka pagrindinius PRR tikslus užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir stiprinti investuotojų apsaugą bei pasitikėjimą tomis rinkomis, taip pat FPRR tikslą užtikrinti, kad ES finansinių priemonių rinkos būtų skaidrios ir veiktų efektyviai.
Be to, pasiūlymas dera su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/109/EB (Skaidrumo direktyva) nustatytomis ataskaitų teikimo pareigomis, taikomomis emitentams reguliuojamose rinkose. Jis taip pat atitinka FPRD II ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo reglamentuojamos MVĮ augimo rinkos, nuostatas.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas visiškai atitinka pagrindinį KRS tikslą – padaryti finansavimą prieinamesnį ES įmonėms, visų pirma MVĮ. Jis dera su keliais teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusiais veiksmais, kurių Komisija ėmėsi pagal 2015 m. KRS veiksmų planą, 2017 m. KRS veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą ir 2020 m. KRS veiksmų planą.
Siekiant remti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ES, nuo pat pradžių vienas iš pagrindinių KRS tikslų buvo sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms, ypač MVĮ, gauti finansavimą. Nuo 2015 m., kai buvo paskelbtas KRS veiksmų planas,imtasi tam tikrų tikslinių veiksmų siekiant sukurti tinkamus MVĮ finansavimo visais jų plėtros etapais šaltinius. 2017 m. birželio mėn. paskelbtoje KRS veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje Komisija nusprendė padidinti savo užmojus ir daugiau dėmesio skirti MVĮ galimybėms patekti į viešąsias rinkas. 2019 m. lapkričio mėn. teisėkūros institucijos priėmė reglamentą, kuriuo skatinama naudotis MVĮ augimo rinkomis, siekiant sumažinti MVĮ augimo rinkos emitentams tenkančią administracinę naštą ir dideles reikalavimų laikymosi išlaidas, kartu užtikrinant aukšto lygio rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą, skatinti biržinių MVĮ akcijų likvidumą, kad šios rinkos taptų patrauklesnės investuotojams, emitentams ir tarpininkams, ir palengvinti DPS kaip MVĮ augimo rinkų registravimą. Tas reglamentas įsigaliojo 2019 m. gruodžio mėn., išskyrus nuostatą, kuria iš dalies keičiamas PRR ir kuri pradėta taikyti 2021 m. sausio mėn.
Be to, po COVID-19 krizės Komisija priėmė Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį, kurį sudaro tiksliniai kapitalo rinkų ir bankų reguliavimo pakeitimai, visų pirma siekdama, kad kapitalo rinkoms būtų lengviau padėti ES įmonėms atsigauti po COVID-19 krizės. Siūlomais kapitalo rinkos taisyklių pakeitimais visų pirma siekiama palengvinti investicinėms įmonėms ir emitentams tenkančią reguliavimo naštą ir sumažinti jo sudėtingumą.
Šis pasiūlymas susijęs su 2020 m. KRS veiksmų planu ir jo tikslu padaryti finansavimą prieinamesnį ES įmonėms (2 veiksmas „Galimybių patekti į viešąsias rinkas rėmimas“). Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama reguliavimo reikalavimų, kurie gali atgrasyti įmonę nuo sprendimo kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus arba juose likti („pasiūlos sritis“), švelninimui. Kiti veiksniai, galintys atgrasyti emitentus nuo įtraukimo į biržos sąrašus, pavyzdžiui, menka investuotojų bazė ir palankesnė skolintų lėšų apmokestinimo tvarka, palyginti su nuosavu kapitalu, aptariami kitose vykdomose ir būsimose KRS iniciatyvose, kuriomis papildomi šiame pasiūlyme siūlomi pakeitimai, ir jie turėtų būti nagrinėjami kartu su šia iniciatyva. Šios iniciatyvos yra susijusios, pavyzdžiui, su i) ES bendro prieigos punkto (ESAP), kuris padės spręsti investuotojams prieinamų ir palyginamų duomenų trūkumo problemą, kad įmonės taptų matomesnės investuotojams, sukūrimu, ii) ES prekybos informacijos centralizavimu konsoliduotoje informacinėje juostoje siekiant veiksmingesnės prekybos viešosiose rinkose aplinkos bei kainų susidarymo ir iii) įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos (DEBRA) įvedimu, kad nuosavo kapitalo finansavimas taptų įmonėms patrauklesnis (ir pigesnis).
Be to, įvairiomis Komisijos iniciatyvomis bus toliau stiprinama biržinių nuosavybės vertybinių popierių investuotojų bazė. ES pirminio viešo MVĮ akcijų siūlymo fondas atliks pagrindinio investuotojo vaidmenį pritraukiant daugiau privačiųjų investicijų į MVĮ viešus nuosavybės vertybinius popierius, bendradarbiaujant su instituciniais investuotojais ir investuojant į MVĮ emitentams skirtus fondus. Dėl Kapitalo reikalavimų reglamento ir direktyvos „Mokumas II“ peržiūrų padidės emitentų investuotojų bazė, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos bankams ir draudimo bendrovėms investuoti į ilgalaikius viešus nuosavybės vertybinius popierius.
Šis pasiūlymas atitinka 2022 m. paskelbtos Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės 2 veiksmą, kuriuo pripažįstamas svarbus Įtraukimo į biržos sąrašus akto vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas giliųjų technologijų srities veiklą plečiančioms įmonėms gauti finansavimą.
Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į įrodymus, kuriais grindžiama Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos nuomonė dėl MVĮ prieigos prie kapitalo palengvinimo, visų pirma dėl MVĮ vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus procedūrų ir kitų su įtraukimu į biržos sąrašus susijusių pareigų supaprastinimo.
Galiausiai šis pasiūlymas visų pirma padės ES MVĮ pasinaudoti supaprastinta teisine tvarka, kad galėtų patekti į viešąsias kapitalo rinkas ir laikytis nuolatinių skaidrumo ir ataskaitų teikimo reikalavimų. Tai taip pat atitinka paramos MVĮ dokumentų rinkinio tikslą, apie kurį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešime apie Sąjungos padėtį.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Reglamento dėl prospekto, PRR ir FPRR teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis. Šiuo pasiūlymu nustatomi tiksliniai tų reglamentų pakeitimai, todėl jis grindžiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu.
Pagal SESV 114 straipsnį nustatomos priemonės, kuriomis suderinamos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos siekiant vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo. SESV 114 straipsniu galima remtis visų pirma tada, kai nacionalinių taisyklių skirtumai gali kliudyti pagrindinėms laisvėms ar iškreipti konkurenciją, taip darydami tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnį ES veiksmai, kuriais baigiama kurti vidaus rinka, turi būti įvertinami pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal subsidiarumo principą veiksmų ES lygmeniu turėtų būti imamasi tik tada, kai valstybės narės vienos negali deramai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų ir todėl reikia imtis veiksmų ES lygmeniu. Taip pat reikia apsvarstyti, ar tikslų būtų geriau siekti ES lygmens veiksmais (vadinamasis Europos pridėtinės vertės kriterijus).
Emitentams ir prekybos vietoms taikomi teisės aktai iš esmės suderinti ES lygmeniu, todėl valstybėms narėms paliekama nedaug lankstumo pritaikyti šią teisinę sistemą prie vietos sąlygų. Dėl to, norint įgyvendinti pageidaujamus patobulinimus, būtina iš dalies pakeisti ES teisės aktus. Be to, šio pasiūlymo tikslų būtų geriau siekti ES lygmens veiksmais. Dėl ES veiksmų masto jais būtų galima sumažinti emitentams tenkančią administracinę naštą, kartu užtikrinant rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą, taip užtikrinant vienodas sąlygas. Be to, ES veiksmai yra tinkami, nes šia iniciatyva siekiama remti tarpvalstybinę įtraukimo į biržos sąrašus ir prekybos vertybiniais popieriais veiklą visoje ES, siekiant toliau integruoti ES kapitalo rinkas ir pasiekti jose didesnį mastą.
•Proporcingumo principas
Siūlomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti reguliavimo naštą įmonėms, kurios pirmą kartą kreipiasi dėl įtraukimo į biržos sąrašus, ir įmonėms, kurios jau yra įtrauktos į biržos sąrašus, atitinka proporcingumo principą. Jos yra pakankamos tikslams pasiekti ir neviršija to, kas būtina.
Reglamente dėl prospekto siūlomomis reguliavimo sušvelninimo priemonėmis siekiama sumažinti emitentų išlaidas ir naštą, kartu išsaugant ir stiprinant investuotojų pasitikėjimą tinkamu viešųjų rinkų veikimu. Proporcingumas visų pirma užtikrinamas gerokai supaprastinant prospekto reikalavimus arba net atleidžiant nuo jų laikymosi tais atvejais, kai emitentas jau yra žinomas investuotojams ir daug informacijos jau yra viešai prieinama. Be to, proporcingumas užtikrinamas informacijos atskleidimą pritaikant prie rinkoje vyraujančio įmonės dydžio. Todėl pasiūlymu nustatomas ES augimo emisijų dokumentas, skirtas tik į MVĮ augimo rinkų biržos sąrašus įtrauktoms įmonėms (t. y. daugiausia MVĮ, tačiau ne tik).
Svarbu tai, kad siūlomais pakeitimais užtikrinama, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis skaidrumo investuotojams lygiui. Nė viena iš siūlomų priemonių nebus reikalaujama, kad investuotojai atliktų papildomą išsamų patikrinimą, ir bus užtikrinta aukšto lygio investuotojų apsauga. Pavyzdžiui, galimybė prospektą parengti tik anglų kalba (t. y. finansų srityje plačiai vartojama kalba) atsveria reikalavimą, kad santrauka būtų parengta valstybės narės, kurioje teikiamas viešas siūlymas, kalba (-omis). Be to, tais atvejais, kai išimties tvarka prospekto leidžiama nerengti, emitentai privalo paskelbti pareiškimą (nors ir ne prospektą), kuriame pateikiama investuotojui svarbiausia informacija.
Siūlomos sušvelninimo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti administracinę naštą į biržos sąrašus jau įtrauktiems emitentams (PRR), taip pat kruopščiai kalibruojamos, kad būtų išvengta žalingo poveikio rinkos vientisumui ir investuotojų apsaugai, o tai yra pagrindiniai PRR tikslai. Nustatant informacijos atskleidimo pareigą tik „brandiems“ įvykiams, pasiūlymu užtikrinama, kad rinkos ir investuotojai gautų tik prasmingą informaciją ir būtų išvengta netikslios ar klaidinančios informacijos, kuri gali versti priimti klaidingus investicinius sprendimus, sklaidos. Be to, siūlomais informacijos atskleidimo tvarkos pakeitimais sustiprinama priežiūros institucijų pavedimų duomenų stebėsenos sistema, kuri, standartizavus pavedimų duomenų teikimo formatus ir palengvinus NKI keitimąsi tokiais duomenimis, papildys piktnaudžiavimo rinka priežiūros priemonių rinkinį ir taip užtikrins didesnį rinkos vientisumą bei padidins investuotojų pasitikėjimą. Galiausiai tiksliniais kitų informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo pareigų ir sankcijų režimo pagal PRR pakeitimais bus pašalinta nereikalinga administracinė našta ir nustatytos proporcingesnės sankcijos mažesniems emitentams (MVĮ), taip užtikrinant tinkamą sąnaudų mažinimo ir pirminio poreikio apsaugoti rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą pusiausvyrą.
•Priemonės pasirinkimas
Pasiūlymu nustatomi tiksliniai Reglamento dėl prospekto, PRR ir FPRR pakeitimai. Tų reglamentų teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnio 1 dalis. Todėl reglamento, kuriuo jie iš dalies keičiami, teisinis pagrindas turi būti tas pats. Be to, kadangi siūlomi pakeitimai yra esamų teisės aktų pakeitimai, jie gali būti nustatyti Reglamentu „Omnibus“.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Šia iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama reguliavimo naštos, kuri emitentams tenka įtraukimo į biržos sąrašus proceso metu ir vėliau, kai jie yra įtraukti į biržos sąrašus, mažinimui. Todėl ji apima tik tuos Reglamento dėl prospekto ir PRR aspektus, kurie, suinteresuotųjų subjektų nuomone, trukdo įmonėms patekti į viešąsias rinkas ir jose likti.
Siekdamos pagrįsti šią iniciatyvą, Komisijos tarnybos surinko daug duomenų tiesiogiai iš prekybos vietų ir emitentų (įskaitant MVĮ asociacijas). TESG (veikusi nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn.) pateikė tam tikrų įrodymų,
`1`papildančių iš rinkos dalyvių gautą informaciją. 2020 m. lapkričio mėn. Komisija taip pat užsakė įmonės „Oxera“ tyrimą dėl pirminės ir antrinės kapitalo rinkų ES, kuriame pateikta labai išsami ES kapitalo rinkų apžvalga. Kiti naudoti šaltiniai buvo išsami akademinė literatūra ir moksliniai tyrimai.
Poveikio vertinimo 6 priede pateikiamas išsamus Reglamento dėl prospekto reikalavimų veiksmingumo, efektyvumo ir nuoseklumo vertinimas, atitinkantis peržiūros nuostatą (žr. Reglamento dėl prospekto 48 straipsnį). Be to, Reglamento dėl prospekto analizė grindžiama ESMA dvišaliu pagrindu Komisijos tarnyboms pateiktais 2021 m. duomenimis ir ESMA paskelbtomis 2019 m. ir 2020 m. EEE patvirtintų prospektų ataskaitomis. Atliekant analizę taip pat atsižvelgta į 2022 m. liepos 21 d. ESMA tarpusavio vertinimo ataskaitos dėl institucijų prospektų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų pagrindines išvadas. Analizėje pabrėžiama, kad dabartiniai prospekto reikalavimai emitentams užkrauna nereikalingą naštą ir kad Reglamento dėl prospekto tikslai galėtų būti pasiekti taikant mažesnius reikalavimus emitentams, kartu išlaikant tinkamo lygio investuotojų apsaugą.
2019–2020 m. ESMA atliko PRR peržiūrą ir 2020 m. rugsėjo mėn., gavusi oficialų Komisijos prašymą, PRR peržiūros ataskaitoje pateikė savo technines rekomendacijas. ESMA ataskaita grindžiama išsamia grįžtamąja informacija, gauta iš rinkos dalyvių atstovų per viešas konsultacijas, įskaitant informaciją iš Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės. Viešos konsultacijos buvo paskelbtos 2019 m. spalio 3 d. ir vyko iki 2019 m. lapkričio mėn.: iš įvairių respondentų (t. y. kredito įstaigų, turto valdytojų, emitentų, teisinių bei apskaitos įmonių ir prekybos vietų) gauti 97 atsakymai. Apibendrindama ESMA padarė išvadą, kad PRR apskritai veikia gerai, ir laikėsi nuomonės, kad iš esmės peržiūrėti teisės aktų sistemos nereikėtų; ji taip pat pasiūlė keletą techninių patikslinimų ir paaiškinimų. Ataskaitoje taip pat nurodytos tam tikros sritys, kuriose, ESMA nuomone, būtų naudingos ir (arba) būtinos papildomos gairės.
Tačiau kai kurios ataskaitos išvados prieštarauja KRS klausimų aukšto lygio forumo ir TESG išvadoms, taip pat atsiliepimams, gautiems iš suinteresuotųjų subjektų per tikslines konsultacijas dėl Įtraukimo į biržos sąrašus akto ir techniniuose posėdžiuose. Poveikio vertinimo 8 priede apibendrinamas Komisijos tarnybų atliktas vertinimas, susijęs su PRR nuostatomis, dėl kurių ESMA išvados neatitinka iš ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų gautų atsiliepimų. Tai: viešai neatskleistos informacijos sąvoka ir emitentų pareiga viešai atskleisti viešai neatskleistą informaciją; informacijos atskleidimo atidėjimo sąlygos; nuostatos, kuriomis reglamentuojami rinkos tyrimai, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai ir administracinės sankcijos. Analizė taip pat apima kelių rinkų pavedimų knygos priežiūrą.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2021 m. lapkričio 19 d. Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją, taip pat keturiolikos savaičių trukmės viešas bei tikslines konsultacijas, siekdama sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie tai, kaip padidinti bendrą įtraukimo į biržos sąrašus ES viešosiose rinkose patrauklumą. Per konsultacijas taip pat buvo siekiama gauti informacijos apie galimus reglamentavimo sistemos trūkumus, kurie atgraso įmones nuo sprendimo pritraukti lėšas iš viešųjų kapitalo rinkų. Be to, per konsultacijas buvo užduodami konkretūs klausimai apie Reglamentą dėl prospekto ir PRR.
Iš viso gauti 108 atsakymai, kuriuos atsiuntė suinteresuotieji subjektai iš 22 valstybių narių, JAV, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos.
Didžioji dauguma respondentų (72 %) manė, kad pernelyg didelės reikalavimų laikymosi išlaidos, susijusios su IPO etape ir po IPO etapo taikomais reguliavimo reikalavimais, yra gana svarbūs arba labai svarbūs veiksniai, kuriais paaiškinamas nepakankamas ES viešųjų rinkų patrauklumas. Tai buvo didžioji dalis emitentų, biržų, investuotojų ir kai kurių NKI. Keli suinteresuotieji subjektai teigė, kad įtraukimo į prekybos sąrašus našta didelėms įmonėms ir MVĮ yra panaši, todėl MVĮ tenkanti našta yra labai neproporcinga. Dauguma respondentų teigė, kad įtraukimo į biržos sąrašus ir etapo po įtraukimo į biržos sąrašus taisyklės sukuria neproporcingą naštą, palyginti su investuotojų apsaugos tikslais, kurių siekiama šiomis taisyklėmis (atitinkamai 52 % ir 57 %).
Apskritai respondentai pripažino, kad vidutines įvairių rūšių prospektų išlaidas buvo sunku įvertinti ir kad išlaidos priklausė nuo įvairių veiksnių, įskaitant teisinius mokesčius, audito išlaidas ir veiklos sudėtingumą. Dauguma respondentų (59 %) laikėsi nuomonės, kad dabartinės formos standartiniu prospektu neužtikrinama tinkama veiksmingos investuotojų apsaugos ir proporcingos emitentams tenkančios administracinės naštos pusiausvyra ir kad jis turėtų būti gerokai supaprastintas. Tą pačią nuomonę 44 % respondentų išreiškė ir apie ES augimo prospektą. Beveik pusė respondentų manė, kad prospektų tvarka, taikoma ne nuosavybės vertybiniams popieriams, sėkmingai padėjo pritraukti lėšų kapitalo rinkose (48 %).
Dėl antrinių emisijų respondentų nuomonės išsiskyrė. Nors nedidelė dauguma respondentų (51 %) manė, kad prospekto reikalavimas paskesnėms emisijoms neturėtų būti panaikintas, didelė mažuma (43 %) laikėsi nuomonės, kad emitentai, kurie yra nepertraukiamai bent 18 mėnesių įtraukti į reguliuojamos rinkos arba MVĮ augimo rinkos prekybos sąrašą, neturėtų būti įpareigoti skelbti prospekto dėl paskesnių emisijų.
Galiausiai dauguma respondentų (54 %) teigė nemanantys, kad NKI vertina joms tvirtinti pateiktų prospektų projektų išsamumą, suprantamumą ir nuoseklumą suderintu būdu arba kad šioje srityje esama konvergencijos.
Apskritai, respondentų nuomone, dauguma dabartinės PRR tvarkos aspektų sukelia naštos. Didžiausią naštą užkraunantys reikalavimai buvo susiję su viešai neatskleistos informacijos sąvoka (64 % teigė, kad tai yra labai apsunkinantis arba gana apsunkinantis veiksnys) ir informacijos atskleidimo atidėjimo sąlygos (70 % respondentų teigė, kad tai yra labai apsunkinantis arba gana apsunkinantis veiksnys). Respondentų nuomonės išsiskyrė, kai buvo klausiama, ar pakaktų rekomendacinio pobūdžio ESMA paaiškinimų dėl viešai neatskleistos informacijos sąvokos. Vis dėlto beveik pusė nuomonę pareiškusių subjektų manė, kad ESMA gairių nepakaks, kad būtų galima pateikti reikiamus viešai neatskleistos informacijos sąvokos paaiškinimus (54 %). Tie respondentai (įskaitant bankų, prekybos vietų, emitentų, finansų tarpininkų ir NKI atstovus) išreiškė susirūpinimą, kad ESMA gairės nebūtų veiksmingos šalinant teisinį neaiškumą. Jie pažymėjo, kad viešai neatskleistos informacijos sąvoka yra pernelyg plačiai apibrėžta ir kad turi būti skelbiama per daug informacijos. Jų nuomone, reikia persvarstyti viešai neatskleistos informacijos sąvoką, o tai galima padaryti tik priimant 1 lygio reglamentą.
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar PRR reikėtų atskirti viešai neatskleistos informacijos sąvoką, kuria siekiama užkirsti kelią prekybai naudojantis viešai neatskleista informacija, ir viešai neatskleistos informacijos sąvoką, dėl kurios atsiranda pareiga atskleisti informaciją. Dauguma nuomonę šiuo klausimu pareiškusių respondentų manė, kad būtų tikslinga atskirti šias dvi sąvokas. Be to, dauguma nuomonę pareiškusių respondentų pažymėjo, kad reikėtų paaiškinti, jog viešai neatskleista informacija, susijusi su daugiaetapiu procesu, turi būti skelbiama viešai tik pasiekus galutinį etapą, nebent informacija buvo nutekinta.
Didžioji dauguma respondentų (72 %) pritarė aukštesnei ribai, nuo kurios reikia pranešti apie vadovų sandorius pagal PRR 19 straipsnio 8 dalį. Jie teigė, kad toks padidinimas nepakenktų rinkos vientisumui. Respondentai taip pat sutarė, kad reikalavimai dėl viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo turi būti supaprastinti visiems emitentams, siekiant užtikrinti, kad būtų įtraukta tik svarbiausia identifikavimo informacija. Atsakydami į klausimą, ar, jų nuomone, ESMA riboti pasiūlymai iš dalies pakeisti rinkos tyrimų procedūrą yra pakankami ir kartu yra subalansuotas poreikio supaprastinti naštą ir išlaikyti rinkos vientisumą sprendimas, dauguma respondentų nesutiko (62,2 %).
Galiausiai dauguma respondentų (51 %) teigė, kad dabartinė baudžiamoji tvarka pagal PRR nėra proporcinga teisės aktais siekiamam tikslui.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Pastaraisiais metais Komisija, atlikdama nuolatinius vertinimus, daugiausia dėmesio skyrė įmonių, ypač MVĮ, galimybėms patekti į viešąsias rinkas. Reguliavimo naštos įmonėms, siekiančioms patekti į viešąsias rinkas, klausimai buvo iškelti KRS klausimų aukšto lygio forumo, TESG ir 2020 m. KRS veiksmų plano kontekste. Komisija taip pat atsižvelgė į išsamų tyrimą šia tema, kurį atliko įmonė „Oxera“.
2022 m. balandžio mėn. Komisija taip pat surengė du techninius susitikimus ir (arba) praktinius seminarus su pramonės suinteresuotaisiais subjektais, siekdama toliau tobulinti svarstomas politikos galimybes.
Be to, Komisija pristatė pasiūlymo tikslą Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupei ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) koordinatoriams.
Ekspertų grupių rekomendacijos
2020 m. birželio mėn. KRS klausimų aukšto lygio forumas pateikė keletą rekomendacijų, kaip pagerinti viešosios rinkos ekosistemą, siekiant apskritai sušvelninti reguliavimo reikalavimus. PRR ir Reglamento dėl prospekto požiūriu rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta atitinkamai viešai neatskleistos informacijos sąvokai, PRR ir Skaidrumo direktyvos sąveikai, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašui, vadovų sandoriams ir sankcijoms, taip pat prospektų ribai ir apimčiai, terminams ir paso mechanizmui.
2020 m. spalio mėn. Europos Komisija įsteigė TESG. Šiai grupei buvo pavesta stebėti ir vertinti MVĮ augimo rinkų veikimą, taip pat teikti ekspertines žinias ir galimą indėlį kitose susijusiose MVĮ patekimo į viešąsias rinkas srityse. TESG patvirtino suinteresuotųjų subjektų išreikštą susirūpinimą, kad reikia imtis tolesnių teisėkūros veiksmų siekiant paremti įmonių, ypač MVĮ, įtraukimą į biržos sąrašus. 2021 m. gegužės mėn. paskelbtoje
galutinėje ataskaitoje
TESG pateikė 12 rekomendacijų, įskaitant rekomendaciją dėl PRR nustatytos informacijos atskleidimo pareigos paaiškinimo ir susiaurinimo ir rekomendaciją sušvelninti įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimus. Dėl Reglamento dėl prospekto TESG pasiūlė sušvelninti reikalavimus, susijusius su didžiausia prospekto apimtimi (pvz., nustatant puslapių skaičiaus ribą IPO prospektams), kalba (leidžiant prospektus rengti anglų kalba), antrinėmis emisijomis ir sąrašų perdavimu (pvz., visam laikui nustatant gerokai supaprastintą prospektą, panašų į ES atsigavimo prospektą), buveinės valstybės narės nustatymu. Dėl PRR TESG pasiūlė sušvelninti reikalavimus, susijusius su jo taikymo sritimi, viešai neatskleistos informacijos apibrėžtimi informacijos atskleidimo tikslais, rinkos tyrimais, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašu, vadovų sandoriais ir sankcijomis.
Susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais
2022 m. balandžio mėn. pradžioje Komisijos tarnybos taip pat surengė du virtualius techninius seminarus, kuriuose dalyvavo biržų, emitentų ir investuotojų atstovai, siekdamos toliau patobulinti Komisijos svarstytas politikos galimybes. Rengiant šią iniciatyvą buvo organizuota daug dvišalių susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais.
Susitikimai su valstybių narių ekspertais
Pasiūlymo tikslą Komisija taip pat pristatė 2021 m. spalio 15 d. Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupei ir dar kartą tai pačiai grupei – 2022 m. gegužės 17 d. ir 30 d. Diskusijoje dalyvavusios delegacijos pareiškė pritariančios Komisijos tikslui didinti ES viešųjų rinkų patrauklumą, kartu užtikrinant investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą.
Susitikimas su ECON koordinatoriais Europos Parlamente
Diskusijoje dalyvavę koordinatoriai EP nariai palankiai įvertino Komisijos pasiūlytus tolesnius veiksmus dėl Įtraukimo į biržos sąrašus akto ir pripažino ES viešųjų rinkų problemą. Jie pabrėžė, kad Komisija turi rasti tinkamą pusiausvyrą siekdama užtikrinti, kad visos įmonės, ypač MVĮ, galėtų patekti į viešąsias rinkas finansavimui gauti, ir kartu užtikrindama tinkamą investuotojų apsaugą.
•Poveikio vertinimas
Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, kuris buvo pateiktas 2022 m. birželio 10 d. ir aptartas 2022 m. liepos 6 d., o 2022 m. liepos 8 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis.
Reglamentavimo patikros valdyba paprašė Komisijos iš dalies pakeisti poveikio vertinimo projektą siekiant paaiškinti: i) Įtraukimo į biržos sąrašus akto iniciatyvos formuluotes ir suderinamumą su kitomis susijusiomis kapitalo rinkų iniciatyvomis; ii) riziką ir analizės apribojimus; iii) skirtingas įvairių kategorijų suinteresuotųjų subjektų nuomones dėl problemos apibrėžties, galimybių ir galimybių poveikio. Valdybos suformuluotos pastabos buvo išnagrinėtos ir įtrauktos į galutinę poveikio vertinimo versiją.
Poveikio vertinime daugiausia dėmesio skiriama konkrečių reguliavimo kliūčių nustatymui ir šalinimui kiekviename įtraukimo į biržos sąrašus proceso etape. Jame aptariamos kliūtys, kylančios etape iki IPO dėl bendrovių teisės, visų pirma dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse neįmanoma įtraukti daugiabalsių akcijų į biržos sąrašus. Jame taip pat itin daug dėmesio skiriama kliūtims IPO etape, kylančioms dėl Reglamento dėl prospekto, visų pirma dėl didelių prospekto rengimo išlaidų. Galiausiai jame nagrinėjamos dėl PRR kylančios kliūtys, su kuriomis susiduriama etape po IPO, visų pirma išlaidos, atsirandančios dėl teisinio netikrumo, susijusio su emitentų pareiga viešai atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Išanalizavus turimus empirinius įrodymus ir atsižvelgus į suinteresuotųjų subjektų nuomones, poveikio vertinime kiekvienam įtraukimo į biržos sąrašus proceso etapui nustatytos dvi alternatyvios politikos galimybės.
Poveikio vertinime nagrinėjamos galimybės, susijusios su trimis tikslais, t. y. ar jomis: i) sumažinamos reguliavimo ir reikalavimų laikymosi išlaidos, kurias patiria įmonės, kurios kreipiasi dėl įtraukimo į biržos sąrašus, arba įmonės, kurios jau yra įtrauktos į biržos sąrašus, ii) užtikrinama pakankamo lygio investuotojų apsauga bei rinkos vientisumas ir iii) suteikiama daugiau paskatų emitentams kreiptis dėl įtraukimo į biržos sąrašus. Todėl tinkamiausia galimybė (kiekviename įtraukimo į biržos sąrašus proceso etape) turėtų būti ekonomiškai efektyvi ir veiksminga šalinant nustatytą kliūtį, kartu užtikrinant pakankamai aukšto lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Nustatant ir vertinant galimybes atsižvelgta į priemonių proporcingumą mažesnių įmonių atžvilgiu.
Nors vien galimybėse išdėstytais reguliavimo pakeitimais nebūtų galima išspręsti visų problemų, su kuriomis susiduriama ES viešosiose rinkose, kartu su kitomis priemonėmis, kurios laikomos platesnio plano padėti įmonėms patekti į viešąsias kapitalo rinkas dalimi, jais siekiama padėti pakeisti dabartinę neigiamą tendenciją ES viešosiose rinkose. Jei šių reguliavimo patobulinimų nebūtų, ES viešosios rinkos ir toliau būtų priklausomos nuo neoptimalios įtraukimo į biržos sąrašus reglamentavimo sistemos, o tai savo ruožtu sumažintų viešųjų rinkų patrauklumą ir lemtų ES emitentų, investuotojų ir visos ES ekonomikos ekonomines išlaidas. Todėl pagrindiniame scenarijuje nenumatoma keisti teisės aktų sistemos, kuria reglamentuojamos įtraukimo į biržos sąrašus ir biržinių bendrovių taisyklės.
Dėl IPO etapo (t. y. Reglamento dėl prospekto) pagal 1 politikos galimybę siūloma: 1) įtraukimo į biržos sąrašus dokumentų (įskaitant prospektą) tikrinimą perduoti biržoms, kad turinį būtų galima supaprastinti tik konkrečiais atvejais (t. y. įtraukimo į biržos sąrašus MVĮ augimo rinkose ir antrinių emisijų atvejais). Pagal 2 politikos galimybę siūloma visais atvejais rengti ir trumpesnį prospektą (arba įtraukimo į biržos sąrašus dokumentą), o NKI supaprastinti tikrinimo ir tvirtinimo procesą. Analizė atskleidė, kad sutrumpintų prospektų numatymas kartu su supaprastintu NKI atliekamu tikrinimu, kaip siūloma pagal 2 galimybę, būtų tinkamiausias būdas nustatytoms reguliavimo kliūtims pašalinti.
Apskaičiuota, kad emitentai sutaupytų apie 67 mln. EUR per metus. Šią sumą sudaro 56 mln. EUR pirminių emisijų reguliuojamose rinkose atveju, 2,7 mln. EUR pirminių emisijų MVĮ augimo rinkose atveju, 7 mln. EUR apkeičiamų vertybinių popierių antrinių emisijų atveju ir 1 mln. EUR neapkeičiamų vertybinių popierių antrinių emisijų atveju.
Investuotojams praverstų mažesnis ir paprastesnis dokumentas, kurį lengviau skaityti ir kuriame lengviau atlikti paiešką. Labiau standartizuotas formatas (t. y. fiksuota prospekto skirsnių atskleidimo tvarka) padėtų lengviau suprasti prospektus ir juos palyginti visoje ES. Be to, galimybė prospektą skelbti tik elektroniniu formatu leistų su juo susipažinti ir atlikti jame paiešką elektroninėje pagalbinėje priemonėje, kuria šiuo metu dažniau naudojasi investuotojai.
NKI tikrinimo ir patvirtinimo procesas būtų veiksmingesnis, vienodesnis ir paprastesnis. Dėl to, kad NKI nebeturėtų tikrinti ir tvirtinti apkeičiamų vertybinių popierių antrinių emisijų prospektų, kuriems dabar tam tikromis sąlygomis būtų taikoma išimtis, pavyktų išvengti papildomų išlaidų.
Dėl etapo po IPO 1 politikos galimybe siekiama paaiškinti ir susiaurinti PRR nustatytą pareigą atskleisti informaciją, be kita ko, peržiūrint tokio informacijos atskleidimo atidėjimo sąlygas, ir užtikrinti, kad sankcijų režimas būtų proporcingesnis MVĮ, o pagal 2 politikos galimybę siūloma apriboti PRR numatytą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą remiantis tik baigtiniu iš anksto nustatytu įvykių sąrašu. Nustatyta, kad 1 galimybė yra tinkamiausia.
Priemonėmis pagal šią tinkamiausią galimybę būtų padidintas teisinis aiškumas dėl to, kas turi ir kas neturi būti atskleista, ir nebereikėtų atskleisti pernelyg preliminarios informacijos. Tai savo ruožtu reiškia, kad sumažės biržinėms bendrovėms tenkanti našta, nes apribojamas laikas ir išlaidos, įskaitant išorės patarėjų mokesčius, kurie šiuo metu mokami siekiant užtikrinti pareigos atskleisti informaciją laikymąsi. Be to, galbūt emitentai rečiau naudosis atidėto informacijos atskleidimo galimybe. Emitentų tiesioginės ir netiesioginės išlaidos sumažėja dėl papildomo aiškumo vertinant, ar tam tikra informacija konkrečiu atveju (įvykus konkrečiam įvykiui) laikoma viešai neatskleista informacija. Apskaičiuota, kad metinės reikalavimų laikymosi išlaidos sumažės maždaug 89 mln. EUR, MVĮ atveju – 24,6 mln. EUR, o ne MVĮ – 64,6 mln. EUR. Atlikus atidėto informacijos atskleidimo taisyklių tikslinius pakeitimus būtų galima papildomai sumažinti įmonių išlaidas 11 mln. EUR: 1 mln. EUR – MVĮ atveju ir 10 mln. EUR – ne MVĮ.
Investuotojams būtų naudingas nereikalingos (ar net klaidinančios) informacijos pašalinimas ir didesnis teisinis tikrumas informacijos, kurią emitentai turėtų atskleisti, atžvilgiu. Taip būtų išvengta išlaidų (įskaitant alternatyviąsias sąnaudas), susijusių su neoptimaliais sprendimais, kuriuos priima investuotojai, remdamiesi per anksti atskleista informacija.
NKI būtų naudinga supaprastinta informacijos atskleidimo pareigų vykdymo priežiūra ir dėl to sumažėsianti administracinė našta. Pasirinkus šią galimybę taip pat būtų sumažintos administracinės išlaidos, kurias NKI patiria peržiūrėdamos iš emitentų gautus pranešimus apie atidėjimą, nes pastarųjų poreikis atidėti informacijos atskleidimą būtų mažesnis.
Galiausiai manoma, kad pagal abi tinkamiausias galimybes poveikis biržoms būtų ribotas. Tačiau ilgainiui biržoms būtų naudingas laipsniškas įmonių, kurios kreipiasi dėl įtraukimo į biržos sąrašus, skaičiaus didėjimas dėl reguliavimo sušvelninimų ir didesnio įtraukimo į biržos sąrašus patrauklumo.
Šiuo pasiūlymu bus prisidedama prie KRS darbotvarkės ir jos tikslo įvairinti ES įmonių finansavimą, taip pat užtikrinti kapitalo rinkų plėtrą ir tolesnę integraciją ES. Tikimasi, kad šioje iniciatyvoje siūlomos reguliavimo priemonės turės poveikį visoms ES įmonėms, visų pirma MVĮ, kurioms tenka didesnė reguliavimo našta nei didesnėms įmonėms, turinčioms daugiau sąnaudų padengimo galimybių.
Kalbant apie platesnes pasekmes, nesitikima, kad pasiūlymas turės tiesioginį socialinį poveikį. Tačiau gali pasireikšti netiesioginis teigiamas poveikis užimtumui dėl to, kad įmonės turės daugiau galimybių gauti finansavimą, todėl galės sparčiau diegti inovacijas bei augti, taip pat įdarbinti darbuotojų šiems tikslams pasiekti. Kadangi iniciatyva visų pirma skirta MVĮ (kai kurios priemonės joms skirtos tiesiogiai), tikėtina, kad (netiesioginis) poveikis užimtumui bus ypač aktualus. Šiandien ES MVĮ dirba apie 100 mln. žmonių, jos sudaro daugiau kaip pusę ES BVP ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant pridėtinę vertę visuose ekonomikos sektoriuose. Svarbu tai, kad jos sudaro 99,8 % ES įmonių.
Įgyvendinant šį pasiūlymą nenumatoma jokio tiesioginio poveikio aplinkai ir reikšmingos tiesioginės ar netiesioginės žalos. Tačiau kai kurios įmonės, įtrauktos į viešųjų rinkų prekybos sąrašus, gali dalyvauti naujų aplinką tausojančių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje. Geresnės galimybės gauti finansavimą leis šioms įmonėms sparčiau augti ir skirti daugiau finansinių išteklių MTP programoms, kurios gali padėti siekti Europos žaliojo kurso tikslų.
Pasiūlymas taip pat gali turėti teigiamos, nors ir nedidelės, įtakos darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 8-ojo DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas) ir 9-ojo DVT (pramonė, inovacijos ir infrastruktūra), įgyvendinimui.
Galiausiai nemanoma, kad šis pasiūlymas apskritai turės kokį nors didelį poveikį skaitmenizacijai. Vis dėlto šiuo pasiūlymu panaikinama galimybė pagal Reglamentą dėl prospekto prašyti popierinio formato prospektų, taip skatinant įtraukimo į biržos sąrašus proceso skaitmenizavimą. Be to, CMOBS sudarys sąlygas NKI automatiškai keistis pavedimų knygos duomenimis, gerinant bendradarbiavimą priežiūros tikslais skaitmeninėmis priemonėmis.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Tikimasi, kad dėl viso Įtraukimo į biržos sąrašus akto emitentams, įskaitant MVĮ, pavyks sutaupyti apie 167 mln. EUR administracinių išlaidų per metus. Manoma, kad NKI galės sumažinti savo išlaidas, nes dėl paprastesnių ir aiškesnių reikalavimų jos galės veiksmingiau vykdyti priežiūros veiklą. Numatyti reguliavimo pakeitimai taip pat būtų naudingi investuotojams, nes įmonių informacija (įtraukimo į biržos sąrašus metu ir vėliau) taps trumpesnė, bus pateikiama tinkamesniu laiku ir jos bus lengviau ieškoti. Tikimasi, kad įgyvendinant pasiūlymą emitentai ir NKI patirs tik nedidelių prisitaikymo išlaidų.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlyme laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų ES pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis) ir vartotojų apsaugos principo (38 straipsnis). Kadangi šia iniciatyva siekiama sumažinti emitentams tenkančią administracinę naštą, ji padės pagerinti teisę laisvai užsiimti verslu. Numatyti Reglamento dėl prospekto ir PRR pakeitimai neturėtų turėti jokio poveikio vartotojų apsaugai, nes šie tiksliniai pakeitimai yra parengti taip, kad būtų išlaikytas aukšto lygio rinkos vientisumas ir investuotojų apsauga.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Tikimasi, kad iniciatyva neturės reikšmingo poveikio ES biudžetui. Tikimasi, kad IRT infrastruktūra, kuria siekiama palengvinti NKI keitimąsi kelių rinkų pavedimų knygos duomenimis rinkos priežiūros tikslais (CMOBS duomenimis) pagal PRR, kainuos apie 400 000 EUR vienkartinių išlaidų, o metinės veiklos išlaidos sudarys 200 000 EUR. Šią CMOBS priemonę sukurtų NKI ir ji galbūt bus naudojama kaip įgaliojimų perdavimo susitarimas, kurį gali sudaryti NKI ir ESMA, kaip leidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnį. Todėl ji būtų finansuojama ne iš ES biudžeto, o NKI lėšomis, remiantis esama keitimosi pranešimais apie sandorius mechanizmo sistema, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB (FPRD I), įgyvendinant deleguotąjį projektą.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Iš dalies pakeisto Reglamento dėl prospekto poveikis bus stebimas bendradarbiaujant su ESMA ir NKI, remiantis metinėmis ataskaitomis apie ES patvirtintus prospektus. Šias metines ataskaitas ESMA yra įgaliota rengti kiekvienais metais. Be to, per penkerius metus Komisija įvertins Reglamento dėl prospekto taikymą ir tai, ar įvairūs prospektai tebėra tinkami reglamento tikslams pasiekti. Atlikdama vertinimą Komisija ras tinkamą pusiausvyrą tarp siekio užtikrinti investuotojų apsaugą ir siekio kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią reguliavimo naštą.
Komisija taip pat per penkerius metus įvertins PRR taikymą ir praneš apie šios reformos poveikį, visų pirma viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ir keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmui.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnis. Reglamento dėl prospekto pakeitimai
Išimtys, skirtos vertybinių popierių, kurie apkeičiami su vertybiniais popieriais, kurie yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, antrinėms emisijoms.
Reglamento dėl prospekto 1 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad pareiga skelbti prospektą dėl vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą netaikoma, jeigu naujai įtraukiami vertybiniai popieriai per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 % vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus. Pasiūlymu 1 straipsnio 4 ir 5 dalys iš dalies keičiamos siekiant nustatyti, kad ši išimtis taikoma tiek vertybinių popierių viešam siūlymui, tiek atitinkamų vertybinių popierių įtraukimui į prekybos sąrašą. Pasiūlymu taip pat išplečiamas šios išimties taikymas įmonėms, kurių vertybiniais popieriais buvo nepertraukiamai prekiaujama MVĮ augimo rinkoje bent pastaruosius 18 mėnesių iki atitinkamų vertybinių popierių siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą, ir riba padidinama nuo 20 % iki 40 %.
Be to, pasiūlymu iš dalies keičiamos 1 straipsnio 4 ir 5 dalys, siekiant nustatyti naują reikalavimo rengti prospektą išimtį. Pagal tokią naują išimtį įmonės, išleidžiančios vertybinius popierius, apkeičiamus su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą, įskaitant įmones, kurios persikelia iš MVĮ augimo rinkos į reguliuojamą rinką, neprivalo rengti ir skelbti prospekto. Vietoj to šios įmonės privalo paskelbti ir NKI pateikti trumpą santraukos dokumentą, į kurį būtų įtrauktas pareiškimas, kad laikomasi nuolatinių ir periodinių ataskaitų teikimo ir skaidrumo pareigų, taip pat išsami informacija apie pajamų naudojimą ir bet kokia kita susijusi informacija, kuri dar nepaskelbta viešai. Į Reglamentą dėl prospekto įtraukiamas naujas IX priedas, siekiant paaiškinti, kokia informacija turi būti įtraukta į santrauką.
Tačiau naujoji išimtis netaikoma antrinėms vertybinių popierių, kurie nėra apkeičiami su vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos sąrašą, emisijoms ir antrinėms emisijoms, kurias vykdo finansinių sunkumų patiriančios įmonės arba kuriose vyksta reikšmingas pertvarkymas, pavyzdžiui, kontrolės pasikeitimas dėl perėmimo, susijungimo ar skaidymo. Tokiais atvejais emitentai privalo parengti ir paskelbti naują sutrumpintos formos prospektą: ES paskesnių emisijų prospektą (žr. kitą punktą).
Palyginti su šiuo metu 1 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta išimtimi, naujosios išimties taikymo sritis yra platesnė (pvz., nenustatyta viršutinė procentinė riba, nėra reikalavimo, kad naujais vertybiniais popieriais būtų leista prekiauti toje pačioje rinkoje) ir jai taikomos specialios investuotojų apsaugos priemonės (pvz., reikalavimas skelbti santraukos dokumentą).
Nuostatos, susijusios su esamomis prospekto išimtimis, kurios tampa nereikalingos, išbraukiamos.
Suderinta riba, kurią pasiekus reikalavimas skelbti prospektą netaikomas smulkiems viešiems vertybinių popierių siūlymams.
Reglamento dėl prospekto 1 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta 1 mln. EUR riba, kurios nepasiekus reglamentas netaikomas, išbraukiama.
Reglamento dėl prospekto 3 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama siekiant nustatyti vieną suderintą 12 mln. EUR ribą, kurios nepasiekus reikalavimas rengti prospektą netaikomas viešiems vertybinių popierių siūlymams, kuriems nereikia paso (riba grindžiama to paties emitento Sąjungoje per 12 mėnesių pateiktų suvestinių siūlymų bendra verte). Tačiau emitentams leidžiama rengti prospektą savanoriškai. Be to, nurodyta, kad valstybėms narėms leidžiama reikalauti nacionalinių informacijos atskleidimo dokumentų, kai viešai siūlomų vertybinių popierių vertė neviršija 12 mln. EUR, su sąlyga, kad nacionaliniu lygmeniu atskleidžiama informacija nesudaro neproporcingos naštos.
Labiau standartizuotas ir supaprastintas prospektas dėl pirminių vertybinių popierių, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, emisijų.
Pasiūlymu iš dalies keičiama 6 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnis, siekiant nustatyti standartizuotą prospekto ir prospekto santraukos formatą ir seką (t. y. fiksuotą juose pateikiamos informacijos atskleidimo tvarką). Be to, pasiūlymu nustatomas didžiausias puslapių skaičius (300) akcijų IPO prospektams ir paaiškinama, kokiai informacijai, kuri turi būti pateikta prospekte, šis ribinis skaičius netaikomas.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas prospekto formatas ir turinys, atitinkamai iš dalies keičiami (Reglamento dėl prospekto 13 straipsnio 1 dalis ir I–III priedai). Be to, paaiškinama, kad tuose deleguotuosiuose aktuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į: i) nuosavybės vertybinių popierių emitentų atveju, ar emitentams taikomas informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimas pagal būsimą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą, ir ii) ne nuosavybės vertybinių popierių emitentų atveju, ar tais ne nuosavybės vertybiniais popieriais prekiaujama nurodant, kad jais atsižvelgiama į ASV veiksnius ar siekiama ASV tikslų.
Papildomi prospekto reikalavimų veiksmingumo ir efektyvumo patobulinimai padaryti iš dalies pakeičiant 16 straipsnį (supaprastinti rizikos veiksnius), 19 straipsnį (padaryti įtraukimą nuorodos būdu privalomą), 21 straipsnį (panaikinti galimybę investuotojams prašyti popierinių prospekto egzempliorių) ir 27 straipsnį (užtikrinti, kad emitentai prospektą galėtų parengti tik anglų kalba, išskyrus santrauką).
Supaprastinta antrinėms emisijoms ir ES atsigavimo prospektui (kuris netrukus nustos galioti) taikoma informacijos atskleidimo tvarka pakeičiama nauju ES paskesnių emisijų prospektu.
Pasiūlymu nustatomas naujas ES paskesnių emisijų prospektas, kuriuo visam laikui (nuosavybės ir ne nuosavybės vertybinių popierių atveju) pakeičiamas supaprastintas antrinių emisijų prospektas. Todėl antrinėms emisijoms skirta supaprastinta informacijos atskleidimo tvarka (Reglamento dėl prospekto 14 straipsnis) panaikinama. Prieš panaikinimą patvirtintiems antrinių emisijų supaprastintiems prospektams taikomos tęstinumo nuostatos (Reglamento dėl prospekto nauja 50 straipsnio 1 dalis). ES atsigavimo prospekto tvarka (Reglamento dėl prospekto 7 straipsnio 12a dalis, 14a straipsnis, 20 straipsnio 6a dalis, 47a straipsnis ir Va priedas) nustos galioti 2022 m. gruodžio 31 d.
ES paskesnių emisijų prospektui taikoma tvarka nustatyta Reglamento dėl prospekto naujoje 7 straipsnio 12b dalyje, 14b straipsnyje, 20 straipsnio 6b dalyje, 21 straipsnio 5b dalyje ir IV bei V prieduose. Ši tvarka taikoma antrinėms emisijoms, kurioms netaikoma išimtis (pvz., kai netenkinamas apkeičiamumo kriterijus). Tačiau emitentai gali savanoriškai rengti ir skelbti ES paskesnių emisijų prospektą, taip pat ir antrinių emisijų, kurioms taikoma viena iš išimčių, atveju. Emitentams taip pat leidžiama rengti kitų rūšių prospektus antrinėms emisijoms (pvz., dažnai vertybinius popierius leidžiantys emitentai gali naudoti standartinį prospektą, įskaitant universalų registracijos dokumentą, o ne nuosavybės vertybinių popierių atveju – bazinį prospektą).
ES paskesnių emisijų prospektas parengtas pagal standartizuotą formatą ir seką, antrinės akcijų emisijos atveju taikomas puslapių skaičiaus apribojimas ir jis gali būti parengtas tarptautinių finansų srityje įprasta kalba (išskyrus santrauką).
ES augimo prospektas pakeičiamas nauju ES augimo emisijų dokumentu.
Pasiūlymu nustatomas naujas ES augimo emisijų dokumentas, kuriuo visam laikui pakeičiamas ES augimo prospektas. Taigi Reglamento dėl prospekto 15 straipsnyje nustatyta ES augimo prospekto tvarka panaikinama. Prieš panaikinimą patvirtintiems ES augimo prospektams taikomos tęstinumo nuostatos (Reglamento dėl prospekto nauja 50 straipsnio 2 dalis).
Naujoji ES augimo emisijų dokumento tvarka nustatyta Reglamento dėl prospekto naujoje 7 straipsnio 12b dalyje, 15a straipsnyje, 21 straipsnio 5c dalyje ir VII bei VIII prieduose. Pagal siūlomus pakeitimus ES augimo emisijų dokumento rengimas ir skelbimas yra privalomas, išskyrus atvejus, kai taikoma pareigos skelbti prospektą išimtis, kai vertybinius popierius viešai siūlo tam tikrų kategorijų siūlytojai, įskaitant MVĮ ir emitentus, kurių vertybiniai popieriai yra arba bus įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus, su sąlyga, kad jie dar neturi vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tačiau antrinių emisijų atveju MVĮ ir emitentai MVĮ augimo rinkose vis tiek gali nuspręsti parengti ES paskesnių emisijų prospektą dėl viešo vertybinių popierių siūlymo, su sąlyga, kad jie turi vertybinių popierių, kurie bent pastaruosius 18 mėnesių jau yra nepertraukiamai įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, ir kad jie neturi vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.
ES augimo emisijų dokumentas parengiamas pagal standartizuotą formatą ir seką, viešiems akcijų siūlymams taikomas puslapių skaičiaus apribojimas ir jis gali būti parengtas tarptautinių finansų srityje įprasta kalba (išskyrus santrauką).
NKI atliekamas prospekto tikrinimas ir patvirtinimas supaprastinami ir padidinama jų konvergencija.
Pasiūlymu iš dalies keičiama 20 straipsnio 11 dalis, kad Komisijai būtų suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais nustatyti: i) kada kompetentingai institucijai leidžiama taikyti papildomus prospekto tikrinimo kriterijus ir papildomos informacijos, kurios gali būti reikalaujama tokiomis aplinkybėmis, rūšį; ii) ilgiausią laikotarpį, per kurį kompetentinga institucija turi užbaigti prospekto tikrinimą ir priimti sprendimą dėl to, ar patvirtinti tą prospektą, ar atsisakyti jį patvirtinti ir užbaigti peržiūros procesą; iii) pasekmes kompetentingai institucijai, kuri nepriima sprendimo dėl prospekto per Reglamente dėl prospekto nustatytus terminus.
Be to, pasiūlymu iš dalies keičiama 20 straipsnio 13 dalis ir reikalaujama, kad ESMA bent kas trejus metus atliktų vieną prospektų tikrinimo ir tvirtinimo tarpusavio vertinimą.
Užtikrinama, kad Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkiniu padaryti pakeitimai būtų nuolatiniai, ir dar aiškiau išdėstomos taisyklės dėl priedų.
23 straipsnis iš dalies keičiamas, kad Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkiniu padaryti pakeitimai būtų nuolatiniai. Be to, 23 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad tuo atveju, kai paskelbiamas prospekto priedas, finansų tarpininkas privalo informuoti tik tuos investuotojus, kurie yra to finansų tarpininko klientai ir sutiko, kad su jais būtų susisiekiama elektroninėmis priemonėmis (bent gauti informaciją apie priedo paskelbimą).
Peržiūrėta 29 ir 30 straipsniuose nustatyta lygiavertiškumo tvarka, taikoma trečiųjų valstybių prospektams, kad ji būtų veiksminga.
29 straipsnyje nustatytos papildomos sąlygos, kad lygiavertiškumo tvarka būtų įgyvendinama. Be to, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atliekamas pagal trečiosios valstybės įstatymus parengto prospekto patvirtinimas pakeičiamas reikalavimu tik pateikti prospektą tai kompetentingai institucijai. Galiausiai, nustatyti bendrieji lygiavertiškumo kriterijai ir Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tie kriterijai patikslinami.
30 straipsnis taip pat iš dalies keičiamas, kad ESMA būtų pavesta sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamos trečiosios valstybės priežiūros institucija, o Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti minimalų tų bendradarbiavimo susitarimų turinį.
Papildomi pakeitimai.
Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkiniu 1 straipsnio 4 dalies j punkte ir 1 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos i punkte nustatyta 150 mln. EUR riba, kurią taikant kredito įstaigų nepertraukiamai ir pakartotinai išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymams turi būti taikoma išimtis, tampa nuolatinė.
Be to, pasiūlymu supaprastinama ir palengvinama universalaus registracijos dokumento tvarka, suteikiant galimybę dokumentą parengti tik anglų kalba ir suteikiant dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą po vienų, o ne dvejų metų patvirtinimo (žr. 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pakeitimus).
Pasiūlymu taip pat nuo šešių iki trijų dienų sutrumpinamas minimalus laikotarpis nuo prospekto paskelbimo iki akcijų siūlymo pabaigos, siekiant palengvinti sparčius knygos pildymo procesus (ypač sparčiai kintančiose rinkose) ir padidinti neprofesionaliųjų investuotojų įtraukimo į IPO patrauklumą.
Galiausiai pasiūlymu iš dalies keičiamas 47 straipsnis (metinė ESMA ataskaita apie prospektus) įtraukiant naują ES paskesnių emisijų prospektą ir ES augimo emisijų dokumentą, taip pat naują išimtį vertybinių popierių, kurie apkeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą, antrinėms emisijoms.
Nustatyti nauji Reglamento dėl prospekto peržiūros terminai (48 straipsnis) ir padaryti pakeitimai pagrindinėse srityse, kurias Komisija turi vertinti (atsižvelgiant į šiuo reglamentu padarytus pakeitimus)
2 straipsnis. PRR pakeitimai
Susiaurinta pareigos atskleisti viešai neatskleistą informaciją taikymo sritis ir padidintas teisinis aiškumas dėl to, kokią informaciją reikia atskleisti ir kada.
Pasiūlymu susiaurinama 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos atskleisti informaciją taikymo sritis vadinamojo užsitęsusio proceso (t. y. kelių etapų įvykių, pavyzdžiui, susijungimo) atveju, nustatant, kad pareiga atskleisti informaciją netaikoma tarpiniams to proceso etapams. Visų pirma emitentai privalo atskleisti tik informaciją, susijusią su įvykiu, kuriuo turi būti užbaigtas užsitęsęs procesas.
Kadangi pasiūlymu nekeičiama 7 straipsnyje nustatyta viešai neatskleistos informacijos sąvoka, prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija draudimas toliau taikomas ir tarpiniame užsitęsusio proceso etape, kuris laikomas viešai neatskleista informacija. Be to, pasiūlymu emitentams nustatoma pareiga užtikrinti viešai neatskleistos informacijos konfidencialumą (taikant prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija draudimą) iki atskleidimo momento ir nedelsiant viešai atskleisti tokią viešai neatskleistą informaciją jos nutekinimo atveju.
Galiausiai pasiūlymu padidinamas teisinis aiškumas dėl to, kuri informacija patenka į pareigos atskleisti informaciją taikymo sritį, taip pat dėl informacijos atskleidimo laiko, Komisijai suteikiant įgaliojimus priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas nebaigtinis atitinkamos informacijos sąrašas kartu (dėl kiekvienos informacijos) nurodant momentą, kada numatoma ją atskleisti.
Paaiškinamos sąlygos, kuriomis emitentai gali atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą ir pakeisti pranešimo apie atidėjimą pateikimo NKI laiką
Pasiūlymu iš dalies keičiama 17 straipsnio 4 dalis, bendrąją sąlygą, kad atidėjimas neturėtų klaidinti visuomenės, pakeičiant konkrečių sąlygų, kurias turi atitikti viešai neatskleista informacija, kurios paskelbimą emitentas ketina atidėti, sąrašu. Be to, pranešimo NKI apie atidėjimą pateikimo laikas paankstinamas iki momento iš karto po to, kai emitentas priima sprendimą atidėti informacijos atskleidimą (o ne iš karto po to, kai informacija atskleidžiama viešai). Tačiau pasiūlymu NKI neįpareigojama leisti atidėti informacijos paskelbimą.
Paaiškinamas rinkos tyrimų procedūros apsauginis pobūdis.
11 straipsniu reglamentuojami finansinių priemonių pardavėjo ir vieno arba daugiau potencialių investuotojų santykiai prieš paskelbiant apie sandorį siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo kainą, mastą ir struktūrą (vadinamieji rinkos tyrimai). Pasiūlymu iš dalies keičiamas 11 straipsnis siekiant paaiškinti, kad rinkos tyrimų tvarka ir atitinkami reikalavimai yra tik galimybė informaciją atskleidžiantiems rinkos dalyviams pasinaudoti apsauga nuo įtarimo dėl neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo (apsaugos taisyklė). Tai reiškia, kad informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai, pasirinkę atlikti rinkos tyrimus pagal tam tikrus informacijos teikimo ir registravimo reikalavimus, yra visapusiškai apsaugoti nuo įtarimo dėl neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo. Informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai, nusprendę atlikti rinkos tyrimus nesilaikydami minėtų reikalavimų, negali pasinaudoti apsauga, suteikta tiems, kurie laikėsi reikalavimų. Tačiau neatitikties atveju nedaroma prielaida, kad informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai neteisėtai atskleidė viešai neatskleistą informaciją.
Be to, siekiant užtikrinti NKI galimybę gauti proceso, kuris gali apimti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą trečiosioms šalims, audito seką, pasiūlyme nurodoma, kad visi informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai (nepriklausomai nuo to, ar jie ketina pasinaudoti apsaugos taisykle) prieš atlikdami rinkos tyrimus ir viso proceso metu, kai atskleidžia informaciją, apsvarsto, ar toks procesas yra susijęs su viešai neatskleista informacija. Jie taip pat turi raštu dokumentuoti išvadas bei priežastis ir NKI prašymu pateikti šiuos įrašus.
Galiausiai išplėsta rinkos tyrimų apibrėžtis, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai sandoris galiausiai neskelbiamas.
Supaprastinama viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų tvarka visiems emitentams, remiantis sušvelninimais, nustatytais Reglamentu (ES) 2019/2115.
Pasiūlymu iš dalies keičiamas 18 straipsnis, kad sušvelninimai, nustatyti Reglamentu (ES) 2019/2115 MVĮ augimo rinkų emitentams taikomai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų tvarkai, būtų taikomi visiems emitentams (įskaitant emitentus reguliuojamose rinkose). Pasiūlyme visų pirma reikalaujama, kad emitentai sudarytų ir tvarkytų mažesnę naštą užkraunantį nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiami visi asmenys, turintys nuolatinę prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, susijusios su tuo emitentu, dėl savo funkcijų ar pareigų emitento įstaigoje (pvz., administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai, vadovai, priimantys valdymo sprendimus, turinčius įtakos būsimai emitentų raidai ir verslo perspektyvoms, ir administracijos darbuotojai, turintys nuolatinę prieigą prie viešai neatskleistos informacijos). Šį sąrašą emitentams bus lengviau parengti, tačiau jis vis tiek bus prasmingas NKI atliekant prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija tyrimus.
Šis sušvelninimas taikomas tik emitentams ir nedaro poveikio jų vardu arba jų sąskaita veikiančių asmenų (pvz., apskaitininkų, teisininkų, reitingų agentūrų) pareigai sudaryti, atnaujinti ir pateikti NKI jos prašymu savo viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą. Be to, emitentų, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus bent pastaruosius 5 metus, atveju šiuo pasiūlymu valstybėms narėms leidžiama atsisakyti dalyvauti ir leidžiama reikalauti, kad būtų sudarytas ir tvarkomas išsamus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas, kai tai pateisinama rinkos vientisumo sumetimais. Į šį sąrašą įtraukiami visi asmenys, turintys prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, kaip yra šiuo metu.
Galiausiai pasiūlyme pateikiami papildomi neesminiai techniniai pakeitimai, kuriais siekiama atskirti emitento ir jo vardu ar jo sąskaita veikiančių asmenų pareigą prašyti į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą įtrauktų asmenų pripažinti savo teisines ir reguliavimo pareigas nuo tų asmenų pareigos pripažinti tokias pareigas. Jame taip pat paaiškinama, kad pripažinimas turi būti pateikiamas patvariojoje laikmenoje (o ne raštu).
Padidinta riba, kurią viršijus vadovai turi pranešti apie savo sandorius, ir išplėsta sandorių, kuriems taikoma išimtis, aprėptis draudimo laikotarpiu.
Pasiūlymu iš dalies keičiamas 19 straipsnis, siekiant nuo 5 000 EUR iki 20 000 EUR padidinti ribą, kurią viršijus emitentui ir NKI turi būti pranešama apie sandorius, kuriuos savo sąskaita sudaro vadovaujamas pareigas einantys asmenys bei glaudžiai susiję asmenys ir kurie yra susiję su to emitento akcijomis ar skolos priemonėmis arba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jais susijusiomis finansinėmis priemonėmis. Dabartinė 5 000 EUR riba yra per žema ir dėl jos atskleidžiami nereikšmingi sandoriai. Pasiūlyme taip pat nuo 20 000 EUR iki 50 000 EUR padidinama vertė, iki kurios NKI gali nuspręsti padidinti nacionaliniu lygmeniu taikomą ribą.
Be to, į pasiūlymą įtraukti tam tikri kiti sandoriai, kuriems taikomos draudimo vadovaujamas pareigas einantiems asmenims draudimo laikotarpiu (t. y. likus 30 kalendorinių dienų iki tarpinės finansinės ataskaitos arba metų pabaigos ataskaitos, kurią emitentas privalo paskelbti viešai, paskelbimo) sudaryti sandorius išimtys. Tai visų pirma darbuotojų sistemos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, taip pat su finansinių priemonių, išskyrus akcijas, priskyrimu arba teisėmis į jas, ir sandoriai, dėl kurių vadovo pareigas einantys asmenys nepriima jokių investicinių sprendimų (pvz., automatinis finansinių priemonių konvertavimas).
Užtikrinama, kad administracinės piniginės sankcijos už informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus būtų proporcingesnės, visų pirma MVĮ.
Pasiūlymu iš dalies keičiamas 30 straipsnio 2 dalies i punktas ir 4 dalis, kad administracinės sankcijos už informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus būtų proporcingesnės emitento dydžiui.
Pasiūlyme numatyta, kad piniginės sankcijos už šios rūšies pažeidimus paprastai apskaičiuojamos kaip emitento bendros metinės apyvartos procentinė dalis. Tačiau kompetentingos institucijos gali apskaičiuoti sankcijas remdamosi absoliučiomis sumomis išimtiniais atvejais ir tik tais atvejais, kai būtų neįmanoma atsižvelgti į visas pažeidimo aplinkybes, kaip nustatyta 31 straipsnyje, kai piniginės sankcijos apskaičiuojamos remiantis emitento bendra metine apyvarta. Tokiais atvejais šiuo pasiūlymu MVĮ kaip maksimaliosios piniginės sankcijos nustatomos mažesnės absoliučios minimaliosios sumos. Todėl valstybės narės turėtų galimybę savo nacionalinės teisės aktuose sumažinti piniginių sankcijų MVĮ už su informacijos atskleidimu susijusius pažeidimus viršutinę ribą. Pasiūlymu nekeičiamos jokios nuostatos dėl sankcijų, susijusių su kitų rūšių pažeidimais.
Pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamas 31 straipsnis siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų rūšį ir dydį, be kitų svarbių aplinkybių, atsižvelgtų į tai, ar už tą patį pažeidimą dubliuojasi baudžiamieji ir administraciniai procesai bei sankcijos.
Sukuriamas CMOBS mechanizmas.
Į pasiūlymą įtrauktas naujas 25a straipsnis, kuriuo sukuriamas CMOBS mechanizmas, pagal kurį NKI gali keistis pavedimų knygos duomenimis, surinktais iš biržų, kad nustatytų piktnaudžiavimą rinka tarpvalstybiniame kontekste.
Kiti pakeitimai.
14 ir 15 straipsniais draudžiama prekyba naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas ir manipuliavimas rinka. Tačiau 5 straipsnyje numatyta šių draudimų išimtis, taikoma atpirkimo programoms ir stabilizavimui. Pasiūlymu iš dalies keičiamas 5 straipsnis, siekiant supaprastinti ataskaitų teikimo mechanizmą, kurį turi taikyti emitentas, kad galėtų juo pasinaudoti įgyvendindamas savo atpirkimo programą, įskaitant atskleistiną informaciją. Pagal siūlomus pakeitimus emitentai teikia informaciją tik jų akcijų likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos NKI, o viešai atskleidžia tik apibendrintą informaciją.
Viešai neatskleistos informacijos apibrėžtis, susijusi su „kliento aplenkimo“ veiksmais (7 straipsnio 1 dalies d punktas), iš dalies keičiama siekiant užtikrinti, kad ji apimtų ne tik asmenis, atsakingus už su finansinėmis priemonėmis susijusių pavedimų vykdymą, bet ir kitų kategorijų asmenis, kurie gali žinoti apie būsimą atitinkamą pavedimą. Pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad apibrėžtis apimtų ir informaciją apie asmenų, kurie nėra klientai, perduodamus pavedimus, pvz., pavedimus, apie kuriuos žinoma valdant nuosavą sąskaitą arba fondą.
Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ augimo rinkos veiklos vykdytojas nėra likvidumo sutarties šalis, pasiūlymu iš dalies keičiama 13 straipsnio 12 dalis, kad būtų panaikintas reikalavimas tokiam veiklos vykdytojui patvirtinti likvidumo sutarčių sąlygas ir vietoj jo būtų nustatyta pareiga emitentui tik raštu patvirtinti, kad jis gavo tokią sutartį.
Pagal 17 straipsnio 5 dalį emitentui, kuris yra kredito arba finansų įstaiga, leidžiama atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kad būtų išsaugotas finansų sistemos stabilumas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Pasiūlymu iš dalies keičiama 17 straipsnio 5 dalis, kad į jos taikymo sritį būtų įtrauktas tas atvejis, kai emitentas yra biržinės ar nebiržinės kredito įstaigos arba finansų įstaigos patronuojančioji arba susijusi įmonė.
Pasiūlyme pateikiamas 25b straipsnis, pagal kurį ESMA galėtų kurti bendradarbiavimo su NKI ir su viešosiomis įstaigomis, kurios stebi neatidėliotinų sandorių rinkas, platformas, kad būtų sustiprintas keitimasis informacija, kai kyla susirūpinimas, susijęs su rinkos vientisumu arba geru rinkų veikimu. Pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamas 25 straipsnis, kad ESMA galėtų inicijuoti bendradarbiavimą.
Galiausiai šiuo pasiūlymu lyginamųjų indeksų administratoriai ir duomenų teikėjai aiškiai įtraukiami į PRR administracinių sankcijų tvarkos taikymo sritį, iš dalies pakeičiant 30 straipsnio 2 dalies e–g punktus.
3 straipsnis. FPRR pakeitimai
Dėl CMOBS mechanizmo kūrimo šiuo pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamas FPRR, kad būtų nustatyta, kad kompetentinga institucija gali nuolat prašyti pavedimų knygos duomenų iš jos prižiūrimos prekybos vietos ir kad ESMA būtų įgaliota suderinti tokiems duomenims saugoti naudojamo šablono formatą.
4 straipsnis. Įsigaliojimas ir taikymo pradžia
4 straipsnyje nustatomos šio reglamento įsigaliojimo ir taikymo pradžios datos.
2022/0411 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, siekiant viešąsias kapitalo rinkas Sąjungoje padaryti patrauklesnes įmonėms ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bei vidutinėms įmonėms gauti kapitalo, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1129, (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) Nr. 600/2014
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)plėtojant Sąjungos kapitalo rinkas ir mažinant jų susiskaidymą palei nacionalines sienas, kapitalo rinkų sąjungos projektu siekiama suteikti įmonėms galimybę gauti finansavimą iš kitų šaltinių, kurie nėra bankų skolinimas, ir pritaikyti savo finansavimo struktūrą bręstant ir augant. Įvairesnis finansavimas skolos vertybinių popierių ir nuosavo kapitalo forma sumažins pavienėms įmonėms ir visai ekonomikai kylančią riziką, taip pat padės Sąjungos įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), realizuoti savo augimo potencialą;
(2)kapitalo rinkų sąjungai reikia veiksmingos ir efektyvios reglamentavimo sistemos, kuria būtų remiamos įmonių, įskaitant MVĮ, galimybės gauti viešąjį nuosavo kapitalo finansavimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES sukurta naujos rūšies prekybos vieta – MVĮ augimo rinka, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiai MVĮ gauti kapitalo. Direktyvos 2014/65/ES 132 konstatuojamojoje dalyje taip pat pažymėta, jog reikia stebėti, kaip būsimu reguliavimu būtų galima toliau didinti MVĮ augimo rinkų naudojimo mastą bei skatinti naudotis ta rinka ir suteikti naujų paskatų MVĮ patekti į kapitalo rinkas pasitelkiant MVĮ augimo rinkas;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2115 nustatytos proporcingos lengvatos, kad būtų aktyviau naudojamasi MVĮ augimo rinkomis ir būtų sumažinti emitentams, prašantiems įtraukti vertybinius popierius į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus, taikomi reguliavimo reikalavimai, kartu išsaugant tinkamo lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, kad patekimas į Sąjungos viešąsias rinkas taptų patrauklesnis, o įmonių reguliavimo tvarka būtų lankstesnė ir proporcingesnė jų dydžiui. Kapitalo rinkų sąjungos klausimų aukšto lygio forume Komisijai rekomenduota pašalinti reguliavimo kliūtis, dėl kurių įmonės negali patekti į viešąsias rinkas. Suinteresuotųjų subjektų techninių ekspertų grupė MVĮ klausimais pateikė išsamias rekomendacijas, kaip skatinti įmones, visų pirma MVĮ, patekti į Sąjungos viešąsias rinkas;
(4)remiantis Komisijos iniciatyva, įtraukta į jos ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos strategiją, t. y. Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį, buvo padaryti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402, Direktyvos 2014/65/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB tiksliniai pakeitimai, kuriais siekiama nuo pandemijos sukeltos ekonomikos krizės nukentėjusioms įmonėms padėti pritraukti nuosavą kapitalą viešosiose rinkose, palengvinti investicijas į realiąją ekonomiką, sudaryti sąlygas greitai rekapitalizuoti įmones ir padidinti bankų pajėgumą finansuoti ekonomikos atsigavimą;
(5)vadovaudamasi Suinteresuotųjų subjektų techninių ekspertų grupės MVĮ klausimais rekomendacijomis ir remdamasi Reglamentu (ES) 2019/2115 bei priemonėmis, priimtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/337, taip pat įgyvendindama Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį, Komisija įsipareigojo pateikti teisėkūros iniciatyvą, kad patekimas į Sąjungos viešąsias rinkas taptų patrauklesnis, mažinant reikalavimų laikymosi išlaidas ir šalinant dideles kliūtis, trukdančias įmonėms, įskaitant MVĮ, pasinaudoti Sąjungos viešosiomis rinkomis. Kad būtų pasiekti jos tikslai, tos teisėkūros iniciatyvos taikymo sritis turėtų būti plati ir ja turėtų būti šalinamos kliūtys, susijusios su įmonių patekimu į viešąsias rinkas, t. y. etape iki pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO), IPO etape ir etape po IPO. Visų pirma, supaprastinant ir pašalinant kliūtis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama IPO etapui ir etapui po IPO, šalinant Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytus apsunkinančius informacijos atskleidimo reikalavimus, taikomus prašant įtraukti į prekybos viešosiose rinkose sąrašus, ir šalinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytus apsunkinančius nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimus;
(6)Reglamentu (ES) 2017/1129 nustatomi prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos valstybėje narėje esančioje arba veikiančioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, sudarymo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimai. Siekiant padidinti Sąjungos viešųjų rinkų patrauklumą, būtina šalinti kliūtis, kylančias dėl prospekto dokumentų apimties, sudėtingumo ir didelių išlaidų, tiek tais atvejais, kai įmonės, įskaitant MVĮ, siekia patekti į viešąsias rinkas pirmą kartą (IPO), tiek tais atvejais, kai įmonės patenka į antrinių nuosavybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijų viešąsias rinkas. Dėl tos pačios priežasties taip pat reikėtų spręsti klausimus, susijusius su kompetentingų institucijų atliekamo tų prospektų tikrinimo ir tvirtinimo proceso trukme ir šių procesų konvergencijos stoka visoje Sąjungoje;
(7)nedidelio viešo vertybinių popierių siūlymo atveju prospekto rengimo išlaidos galėtų būti neproporcingos, palyginti su visa siūlymo verte. Reglamentas (ES) 2017/1129 netaikomas viešiems vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo Sąjungoje vertė yra mažesnė nei 1 000 000 EUR. Be to, atsižvelgiant į skirtingą finansų rinkų dydį visoje Sąjungoje, valstybės narės gali netaikyti pareigos skelbti prospektą viešai siūlant vertybinius popierius, jei toks siūlymas nesiekia tam tikros ribos, kurią valstybės narės gali nustatyti nuo 1 000 000 EUR iki 8 000 000 EUR. Kai kurios valstybės narės pasinaudojo šia galimybe, todėl buvo nustatytos skirtingos netaikymo ribos, tad tiek emitentams, tiek investuotojams padėtis tapo sudėtinga ir nepakankamai aiški. Siekiant sumažinti įvairių ribų taikymo pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 sudėtingumą ir padidinti teisinį aiškumą, apatinė 1 000 000 EUR to reglamento netaikymo riba turėtų būti panaikinta;
(8)siekiant skatinti aiškumą ir konvergenciją visoje Sąjungoje ir sumažinti įmonėms tenkančią nereikalingą naštą, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta bendra suderinta 12 000 000 EUR riba, kuri turėtų pakeisti esamas neprivalomas ribas. Žemiau tos ribos viešai siūlomiems vertybiniams popieriams neturėtų būti taikoma pareiga skelbti prospektą, jei tiems siūlymams nereikia paso. Tačiau tokios išimties atveju valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų taikomi kiti informacijos atskleidimo reikalavimai, tiek, kiek tokiais reikalavimais neužkraunama neproporcinga arba bereikalinga našta;
(9)tarpvalstybiniams viešiems vertybinių popierių siūlymams, kuriems netaikoma pareiga skelbti prospektą, kai taikytina, turėtų būti taikomi atitinkamų valstybių narių nustatyti nacionaliniai informacijos atskleidimo reikalavimai. Tačiau nuo pareigos skelbti prospektą atleistiems vertybinių popierių emitentams, siūlytojams arba asmenims, prašantiems įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nusprendusiems savanoriškai rengti prospektą, reikėtų suteikti galimybę naudotis bendru pasu;
(10)Reglamente (ES) 2017/1129 yra kelios nuostatos, kuriose daroma nuoroda į bendrą tam tikrų viešų vertybinių popierių siūlymų pardavimo vertę, kuri turi būti apskaičiuojama per 12 mėnesių laikotarpį. Siekiant suteikti aiškumo emitentams, investuotojams bei kompetentingoms institucijoms ir išvengti skirtingų požiūrių visoje Sąjungoje, būtina nurodyti, kaip turėtų būti apskaičiuojama bendra tų viešų vertybinių popierių siūlymų pardavimo vertė per 12 mėnesių laikotarpį;
(11)Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad pareiga skelbti prospektą dėl vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą netaikoma, jeigu naujai įtraukiami vertybiniais popieriai per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 % vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus ir jeigu toks įtraukimas į sąrašus nėra vykdomas kartu viešai siūlant vertybinius popierius. Siekiant sumažinti sudėtingumą ir nereikalingas išlaidas bei naštą, ta išimtis turėtų būti taikoma tiek atitinkamų vertybinių popierių viešam siūlymui, tiek jų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, taip pat turėtų būti padidinta procentinė riba, pagal kurią nustatoma, ar galima taikyti tą išimtį. Dėl tos pačios priežasties ta pakeista išimtis taip pat turėtų apimti vertybinių popierių, kurie apkeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, viešą siūlymą;
(12)Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 5 dalies b punkte taip pat nustatyta, kad pareiga skelbti prospektą dėl akcijų, gautų konvertavus ar pakeitus kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteikiamomis teisėmis, įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą netaikoma, jeigu naujai į sąrašą įtraukiamos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 % tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus. Tie 20 % turėtų būti suderinti su išimties taikymo riba vertybiniams popieriams, kurie yra apkeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nes šių dviejų išimčių taikymo sritis yra lygiavertė;
(13)įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, turi laikytis periodinio ir nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Direktyvoje 2004/109/EB arba, MVĮ augimo rinkų emitentų atveju, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/565. Kai tos įmonės išleidžia vertybinius popierius, apkeičiamus su vertybiniais popieriais, kuriais jau prekiaujama tose prekybos vietose, joms turėtų būti netaikoma pareiga skelbti prospektą, nes didžioji dalis reikalaujamo prospekto turinio jau bus viešai prieinama ir investuotojai galės prekiauti remdamiesi ta informacija. Tačiau tokiai išimčiai turėtų būti taikomos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad vertybinius popierius išleidusi įmonė laikosi Sąjungos teisėje nustatytų periodinio ir nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimų ir nepatiria finansinių sunkumų ar joje nevyksta restruktūrizavimas ar esminis pertvarkymas, įskaitant kontrolės pasikeitimą dėl perėmimo, susijungimo ar skaidymo. Be to, siekiant užtikrinti investuotojų, visų pirma neprofesionaliųjų investuotojų, apsaugą, sutrumpintos formos dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija investuotojams, vis tiek turėtų būti paskelbtas viešai ir pateiktas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Jei dėl naujosios išimties taikymo srities kitos esamos išimtys tampa nereikalingos, tokios kitos išimtys turėtų būti panaikintos. Kad sėkmingai veikiančios įmonės galėtų plėsti veiklą ir gauti naudos iš didesnių galimybių pasiekti didesnę investuotojų grupę, ta naujoji išimtis ir jos taikymo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi įmonėms, norinčioms pereiti iš MVĮ augimo rinkos į reguliuojamą rinką. Tačiau, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus, būtina nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad tie investuotojai galėtų gauti pakankamai informacijos apie tas įmones;
(14)Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 4 dalies j punktu kredito įstaigoms taikoma pareigos skelbti prospektą išimtis tam tikrų nepertraukiamai ar pakartotinai leidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymų arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus atveju, jeigu jų agreguota suma neviršija 75 000 000 EUR per 12 mėnesių laikotarpį. Reglamentu (ES) 2021/337, kuris yra Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinio dalis, ribotam laikotarpiui ta riba padidinta iki 150 000 000 EUR, siekiant skatinti kredito įstaigų lėšų pritraukimą ir suteikti toms įstaigoms galimybę remti savo klientus realiojoje ekonomikoje. Siekiant toliau remti emitentų, įskaitant kredito įstaigas, lėšų pritraukimą kapitalo rinkose, Reglamentu (ES) 2021/337 nustatyta padidinta riba turėtų tapti nuolatinė;
(15)siekiant sumažinti prospekto dokumentų sudėtingumą ir padaryti prospektą labiau suderintu dokumentu, kad jis būtų aiškesnis investuotojams visoje Sąjungoje, nepriklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, būtina nustatyti standartizuotą tiek nuosavybės, tiek ne nuosavybės vertybinių popierių prospekto formatą ir reikalauti, kad prospekte pateikta informacija būtų atskleidžiama standartizuota seka;
(16)tam tikrais atvejais prospektas arba su juo susiję dokumentai gali būti didžiuliai ir tapti netinkami investuotojams priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą. Siekiant, kad prospektas būtų aiškesnis, o investuotojams būtų lengviau jį analizuoti ir atlikti jame paiešką, būtina nustatyti didžiausią puslapių skaičių. Tačiau toks puslapių skaičiaus apribojimas turėtų būti nustatytas tik akcijų viešiems siūlymams arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus. Puslapių skaičiaus apribojimas nebūtų tinkamas nuosavybės vertybiniams popieriams, išskyrus akcijas arba ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie apima daug įvairių priemonių, įskaitant sudėtingas priemones. Be to, santraukai, nuorodos būdu įtrauktai informacijai arba informacijai, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis yra prisiėmęs svarbų finansinį įsipareigojimą, didžiausias puslapių skaičius neturėtų būti taikomas;
(17)informacijos, kuri turi būti atskleista prospekte, standartizuotas formatas ir standartizuota seka turėtų būti reikalavimas, neatsižvelgiant į tai, ar prospektas arba bazinis prospektas yra parengtas kaip vienas dokumentas, ar sudarytas iš atskirų dokumentų. Todėl būtina, kad Reglamento (ES) 2017/1129 I, II ir III prieduose būtų nustatyta standartizuota prospekte arba atskirai registracijos dokumente ir vertybinių popierių rašte atskleistinos informacijos skirsnių seka. Tais priedais Komisija turėtų remtis iš dalies keisdama bet kokius deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas standartizuotas prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formatas ir skirsnių seka, be kita ko, dėl tuose skirsniuose esančių atskleidžiamos informacijos punktų. Be to, būtina nustatyti standartizuotą prospekto santraukoje atskleistinos informacijos seką;
(18)prospekto santrauka yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais neprofesionaliesiems investuotojams padedama geriau suprasti visą prospektą bei atlikti jame paiešką ir taip priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Kad prospekto santrauka būtų aiškesnė ir suprantamesnė neprofesionaliesiems investuotojams, būtina leisti emitentams prospekto santraukoje pateikti arba apibendrinti informaciją diagramose, grafikuose ar lentelėse;
(19)Reglamentu (ES) 2017/1129 emitentams leidžiama didžiausią prospekto santraukos ilgį padidinti vienu puslapiu, kai vertybiniams popieriams suteikiama garantija, nes reikia pateikti informaciją apie garantiją ir garantą. Tačiau, jei yra daugiau nei vienas garantas, papildomo puslapio gali nepakakti. Todėl, jei garantijas teikia daugiau nei vienas garantas, didžiausią prospekto santraukos ilgį būtina padidinti;
(20)Reglamentu (ES) 2017/1129 emitentui, kuris dvejus metus iš eilės gavo universalaus registracijos dokumento patvirtinimą, leidžiama be išankstinio patvirtinimo pateikti visus paskesnius universalius registracijos dokumentus ir visus jų pakeitimus. Siekiant sumažinti nereikalingą naštą ir paskatinti naudoti universalų registracijos dokumentą, būtina iki vienų metų sumažinti reikalavimą gauti kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad būtų galima įgyti dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą ir galimybę teikti tik visus paskesnius universalius registracijos dokumentus ir jų pakeitimus. Toks sušvelninimas neturės poveikio investuotojų apsaugai, nes universalus registracijos dokumentas ir bet kokie jo pakeitimai negali būti naudojami kaip prospekto sudedamoji dalis, jei jie dar kartą nepateikiami tvirtinti atitinkamai kompetentingai institucijai. Be to, kompetentingai institucijai leidžiama peržiūrėti universalų registracijos dokumentą, kuris jai buvo pateiktas, ex post pagrindu, kai ta kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ir prireikus paprašyti jį iš dalies pakeisti;
(21)siekiant palengvinti privačių įmonių pirminį viešą akcijų siūlymą Sąjungos viešosiose rinkose ir apskritai sumažinti nereikalingas išlaidas ir naštą įmonėms, kurios viešai siūlo vertybinius popierius arba kreipiasi dėl įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, tiek nuosavybės, tiek ne nuosavybės vertybinių popierių prospektas turėtų būti gerokai supaprastintas, kartu užtikrinant, kad būtų išlaikyta pakankamai aukšto lygio investuotojų apsauga;
(22)nors ES augimo prospektas yra pernelyg norminamojo pobūdžio MVĮ, atrodo, kad informacijos atskleidimo lygis jame būtų tinkamas įmonėms, kurios kreipiasi dėl įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus. Todėl tikslinga suderinti Reglamento (ES) 2017/1129 I, II ir III priedus su informacijos atskleidimo ES augimo prospekte lygiu, vadovaujantis susijusiais priedais, nustatytais Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/980;
(23)dėl didėjančios tvarumo aspektų svarbos priimant investicinius sprendimus investuotojai, priimdami informacija pagrįstus investicinius sprendimus, vis dažniau atsižvelgia į informaciją aplinkos, socialiniais ir valdymo (ASV) klausimais. Todėl būtina užkirsti kelią ekomanipuliavimui nustatant su ASV veiksniais susijusią informaciją, kuri prireikus turi būti pateikta viešai siūlomų arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktų nuosavybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių prospekte. Tačiau tas reikalavimas neturėtų sutapti su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytu reikalavimu pateikti tokią informaciją. Todėl įmonės, kurios viešai siūlo nuosavybės vertybinius popierius arba prašo įtraukti juos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, turėtų nuorodos būdu į prospektą įtraukti ankstesnės finansinės informacijos apimamų laikotarpių vadovybės ir konsoliduotuosius vadovybės pranešimus, apimančius informaciją apie tvarumą, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti formą, kurioje būtų nurodyta su ASV veiksniais susijusi informacija, kuri turi būti įtraukta į ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie reklamuojami kaip vertybiniai popieriai, kuriais atsižvelgiama į ASV veiksnius arba siekiama ASV tikslų, prospektus;
(24)Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnyje numatyta galimybė parengti supaprastintą prospektą įmonių, kurios bent 18 mėnesių jau yra nepertraukiamai įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, antrinėms emisijoms. Tačiau informacijos atskleidimo supaprastintuose antrinių emisijų prospektuose lygis vis dar laikomas pernelyg griežtu ir artimu standartiniam prospektui, kad sąlygos, taikomos įmonių, kurių vertybiniai popieriai jau yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus ir kurioms taikomi periodinio ir nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimai, antrinėms emisijoms, būtų iš esmės kitokios. Kad įtraukimo į biržos sąrašus dokumentus būtų lengviau suprasti ir taip padidinti investuotojų apsaugos veiksmingumą, kartu sumažinant emitentams tenkančias išlaidas bei naštą, tokioms antrinėms emisijoms reikėtų numatyti naują ir veiksmingesnį ES paskesnių emisijų prospektą. Tačiau siekiant sumažinti emitentams tenkančią naštą ir apsaugoti investuotojus, iki naujosios tvarkos taikymo pradžios datos būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį prospektams, patvirtintiems pagal antrinėms emisijoms skirtą supaprastintą informacijos atskleidimo tvarką. Tokį ES paskesnių emisijų prospektą turėtų turėti galimybę rengti emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai yra nepertraukiamai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus bent paskutinius 18 mėnesių, arba tų vertybinių popierių siūlytojai. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad tokie emitentai laikytųsi Direktyvoje 2004/109/EB, kai taikytina, Reglamente (ES) Nr. 596/2014 arba, kai taikytina, Deleguotajame reglamente (ES) 2017/565 nustatytų periodinio ir nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimų. Kad emitentai galėtų visapusiškai naudotis šios supaprastintos rūšies prospektu, ES paskesnių emisijų prospekto taikymo sritis turėtų būti plati ir apimti vertybinių popierių, kurie yra apkeičiami arba neapkeičiami su vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos sąrašus, viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus. Tačiau emitentui, kuris turi tik ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, neturėtų būti leidžiama parengti ES paskesnių emisijų prospektą dėl nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nes nuosavybės vertybinių popierių pirminio viešo siūlymo atveju reikalaujama atskleisti visą prospektą, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą;
(25)Reglamento (ES) 14a straipsnyje nurodytas ES atsigavimo prospektas po 2022 m. gruodžio 31 d. nebegali būti naudojamas. Tas ES atsigavimo prospektas buvo naudingas tuo, kad jį sudarė vienas riboto dydžio dokumentas, todėl emitentams buvo lengva jį parengti, o investuotojams – suprasti. Dėl šių priežasčių ES paskesnių emisijų prospektas turėtų būti rengiamas pagal tą patį modelį ir jam turėtų būti taikomas toks pat trumpesnis tikrinimo laikotarpis, kaip ir ES atsigavimo prospektui. Tačiau pagal ES paskesnių emisijų prospekto reikalavimus dėl akivaizdžių priežasčių neturėtų būti reikalaujama atskleisti su COVID-19 krize susijusios informacijos. Kadangi ES paskesnių emisijų prospektas turėtų pakeisti ir supaprastintą antrinių emisijų prospektą, ir ES atsigavimo prospektą, jis turėtų būti nuolatinis ir jį turėtų būti galima naudoti tiek nuosavybės vertybinių popierių, tiek ne nuosavybės vertybinių popierių antrinėms emisijoms. Be to, jo naudojimui neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, viršijantys reikalavimą dėl minimalaus ir nepertraukiamo atitinkamų vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus laikotarpio;
(26)į ES paskesnių emisijų prospektą turėtų būti įtraukta sutrumpintos formos santrauka, kuri būtų investuotojams, visų pirma neprofesionaliesiems investuotojams, naudingas informacijos šaltinis. Ta santrauka turėtų būti pateikta ES paskesnių emisijų prospekto pradžioje ir joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinei informacijai, kuria remdamiesi investuotojai galėtų nuspręsti, kuriomis viešai siūlomomis arba į prekybos sąrašus įtrauktomis akcijomis pasidomėti išsamiau, ir po to peržiūrėti visą ES paskesnių emisijų prospektą, siekiant priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą;
(27)siekiant, kad ES paskesnių emisijų prospektas taptų suderintu dokumentu ir kad investuotojams visoje Sąjungoje būtų lengviau jį suprasti, nepriklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, jo formatas turėtų būti standartizuotas tiek nuosavybės, tiek ne nuosavybės vertybiniams popieriams. Dėl tos pačios priežasties informacija ES paskesnių emisijų prospekte turėtų būti atskleidžiama standartizuota seka. Siekiant, kad ES paskesnių emisijų prospektas būtų aiškesnis ir kad investuotojams būtų lengviau jį analizuoti ir atlikti jame paiešką, tokio prospekto puslapių skaičius antrinėms akcijų emisijoms turėtų būti ribotas. Toks puslapių skaičiaus apribojimas vis dėlto nebūtų tinkamas plačiai nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, išskyrus akcijas arba ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie apima daug įvairių priemonių, įskaitant sudėtingas priemones. Be to, santraukai, nuorodos būdu įtrauktai informacijai arba informacijai, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis yra prisiėmęs svarbų finansinį įsipareigojimą, didžiausias puslapių skaičius neturėtų būti taikomas;
(28)vienas iš pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos tikslų – sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į Sąjungos viešąsias rinkas, suteikti toms MVĮ kitų finansavimo šaltinių nei bankų skolinimas ir galimybę plėstis bei augti. Prospekto rengimo išlaidos gali atgrasyti MVĮ, norinčias viešai siūlyti vertybinius popierius, atsižvelgiant į tai, kad tų siūlymų vertė paprastai yra maža. ES augimo prospektas yra paprastesnis prospektas, nustatytas Reglamentu (ES) 2017/1129, ir juo gali naudotis MVĮ ir kelių kitų kategorijų naudos gavėjai, įskaitant įmones, kurių rinkos kapitalizacija neviršija 500 mln. EUR ir kurių vertybiniai popieriai jau įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus. ES augimo prospektu siekta sumažinti mažesnių emitentų išlaidas, susijusias su prospekto rengimu, kartu suteikiant investuotojams reikšmingos informacijos, kad jie galėtų įvertinti siūlymą ir priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą. Nors emitentai, kurie rengia ES augimo prospektą, gali sutaupyti gana daug lėšų, informacijos atskleidimo ES augimo prospekte lygis vis dar laikomas pernelyg griežtu ir artimu standartiniam prospektui, kad jo naudojimas MVĮ atveju iš esmės skirtųsi. Todėl reikia parengti ES augimo emisijų dokumentą, kuriame būtų nustatyti ne tokie griežti reikalavimai, kad MVĮ įtraukimo į biržos sąrašus dokumentai taptų dar mažiau sudėtingi ir sunkinantys ir kad MVĮ galėtų sutaupyti dar daugiau lėšų. Tačiau, siekiant sumažinti emitentams tenkančią naštą ir apsaugoti investuotojus, ES augimo prospektams, patvirtintiems iki naujosios tvarkos taikymo pradžios datos, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį;
(29)reikalavimai dėl ES augimo emisijų dokumento turinio turėtų būti negriežti, atsižvelgiant į informacijos atskleidimo lygį ES atsigavimo prospekte ir kai kuriuose iš paprasčiausių įtraukimo į biržos sąrašus dokumentų, kuriuos emitentai privalo rengti kai kuriose MVĮ augimo rinkose, jei netaikoma pareiga skelbti prospektą, ir kurių turinys nustatytas MVĮ augimo rinkų taisyklių sąvaduose. Sutrumpinta ES augimo emisijų dokumente atskleistina informacija turėtų būti proporcinga įmonių, įtrauktų į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus, dydžiui bei jų lėšų pritraukimo poreikiams ir užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugos lygį. Turėtų būti reikalaujama, kad reikalavimus atitinkančios įmonės naudotų ES augimo emisijų dokumentą viešai siūlydamos vertybinius popierius, kad būtų palengvintas perėjimas prie naujos ir veiksmingesnės tvarkos ir išvengta rizikos, kad konsultantai įtikins mažąsias įmones toliau naudoti visą prospektą;
(30)ES augimo emisijų dokumentą turėtų būti galima naudoti MVĮ, emitentams, kurie nėra MVĮ ir kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti arba bus įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus, ir mažųjų nebiržinių bendrovių siūlymams, kurių 12 mėnesių laikotarpio vertė neviršija 50 000 000 EUR. Siekiant išvengti dviejų pakopų informacijos atskleidimo standarto reguliuojamose rinkose, priklausomai nuo emitento dydžio, ES augimo emisijų dokumentas neturėtų būti taikomas įmonėms, kurių vertybiniai popieriai jau yra įtraukti arba juos ketinama įtraukti į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus. Tačiau, siekiant palengvinti perėjimą prie reguliuojamos rinkos ir sudaryti sąlygas emitentams naudotis didesne investuotojų baze, emitentams, kurių vertybiniai popieriai jau yra įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus nepertraukiamai bent pastaruosius 18 mėnesių, turėtų būti leidžiama naudoti ES paskesnių emisijų prospektą, kad būtų galima juos perkelti į reguliuojamą rinką, išskyrus atvejus, kai jiems taikoma išimtis dėl tokios paskesnės emisijos reguliuojamoje rinkoje;
(31)ES augimo emisijų dokumente turėtų būti pateikta sutrumpintos formos santrauka, kuri būtų neprofesionaliesiems investuotojams naudingas informacijos šaltinis ir kurios formatas ir turinys būtų toks pat, kaip ES paskesnių emisijų prospekto santraukos. Ta santrauka turėtų būti pateikta ES augimo emisijų dokumento pradžioje ir joje turėtų būti pateikta pagrindinė informacija, kuria remdamiesi investuotojai galėtų nuspręsti, kuriomis viešai siūlomomis arba į prekybos sąrašus įtrauktomis akcijomis pasidomėti išsamiau, ir po to peržiūrėti visą ES augimo emisijų dokumentą, siekiant priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą;
(32)ES augimo emisijų dokumentas turėtų būti suderintas dokumentas, kurį investuotojai lengvai suprastų, nepriklausomai nuo jurisdikcijos Sąjungoje, kurioje atitinkami vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus. Todėl jo formatas turėtų būti standartizuotas tiek nuosavybės, tiek ne nuosavybės vertybinių popierių atveju, o informacija, įtraukta į ES augimo emisijų dokumentą, turėtų būti atskleidžiama standartizuota seka. Siekiant dar labiau standartizuoti ES augimo emisijų dokumentą, padidinti jo aiškumą ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams jį analizuoti ir atlikti jame paiešką, turėtų būti nustatytas didžiausias puslapių skaičius tuo atveju, jei ES augimo emisijų dokumentas būtų rengiamas antrinėms akcijų emisijoms. Tas puslapių skaičiaus apribojimas taip pat turėtų būti veiksmingas atsižvelgiant į ne tokius griežtus reikalavimus, susijusius su ES augimo emisijų dokumento turiniu, ir efektyvus teikiant būtiną informaciją, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Tačiau puslapių skaičiaus apribojimas nebūtų tinkamas plačiai nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, išskyrus akcijas arba ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie apima daug įvairių priemonių, įskaitant sudėtingas priemones. Be to, santraukai, nuorodos būdu įtrauktai informacijai arba informacijai, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis yra prisiėmęs svarbų finansinį įsipareigojimą, didžiausias puslapių skaičius neturėtų būti taikomas;
(33)ES paskesnių emisijų prospektas ir ES augimo emisijų dokumentas turėtų papildyti kitų formų prospektus, nustatytus Reglamente (ES) 2017/1129. Todėl, jei aiškiai nenurodyta kitaip, visos nuorodos į terminą „prospektas“ pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į visų skirtingų formų prospektus, įskaitant ES paskesnių emisijų prospektą ir ES augimo emisijų dokumentą;
(34)prospekte turėtų būti paminėti emitentui ir jo vertybiniams popieriams reikšmingi ir būdingi rizikos veiksniai. Dėl šios priežasties rizikos veiksniai turi būti nurodomi suskirsčius juos į keletą rizikos kategorijų, atsižvelgiant į jų pobūdį. Tačiau nebeturėtų būti reikalaujama, kad emitentai reitinguotų reikšmingiausius rizikos veiksnius, nes tai yra sudėtinga ir užkrauna emitentams naštos. Siekiant, kad prospektas būtų suprantamesnis ir kad investuotojams būtų lengviau priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus, būtina nurodyti, kad emitentai neturėtų prospekto perkrauti rizikos veiksniais, kurie yra bendro pobūdžio ir naudojami tik kaip atsakomybės ribojimo veiksniai arba kurie galėtų užgožti konkrečius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojai turėtų žinoti;
(35)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 17 straipsnio 1 dalį, jeigu galutinė siūlymo kaina ir viešai siūlomų vertybinių popierių kiekis negali būti įtraukti į prospektą, investuotojas turi teisę atsisakyti sandorio, kuria jis gali pasinaudoti per dvi darbo dienas nuo galutinės siūlymo kainos arba viešai siūlomų vertybinių popierių kiekio pateikimo. Siekiant padidinti investuotojų apsaugą, laikotarpis, per kurį investuotojas gali pasinaudoti šia teise atsisakyti sandorio, turėtų būti pratęstas. Tačiau svarbu sumažinti emitentams tenkančią administracinę naštą. Todėl tais atvejais, kai galutinė vertybinių popierių siūlymo kaina tik šiek tiek skiriasi nuo prospekte nurodytos didžiausios kainos, neturėtų būti reikalaujama, kad emitentai skelbtų priedą;
(36)Reglamento (ES) 2017/1129 19 straipsnyje emitentams suteikiama galimybė į prospektą įtraukti tam tikrą informaciją nuorodos būdu. Ta galimybė buvo nustatyta siekiant sumažinti emitentams tenkančią naštą ir išvengti informacijos, kuri jau buvo atskleista ir paskelbta pagal kitus Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus, dubliavimo. Siekiant gerokai sumažinti emitentams tenkančią naštą ir išvengti informacijos, kuri jau buvo atskleista ir paskelbta pagal kitus Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus, dubliavimo, ta galimybė turėtų tapti teisiniu reikalavimu, kai informacija turi būti atskleista prospekte ir atitinka Reglamento (ES) 2017/1129 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas įtraukimo nuorodos būdu sąlygas. Toks teisinis reikalavimas tik šiek tiek sumažintų informacijos aiškumą investuotojams, kurie ateityje turėtų turėti galimybę veiksmingiau ir efektyviau susipažinti su įmonių duomenimis centralizuotai Europos bendrame prieigos punkte (ESAP). Nors teisėkūros institucijos šiuo metu svarsto tikslų būsimų teisės aktų išdėstymą ir metmenis, numatoma, kad ESAP suteiks investuotojams galimybę vienoje vietoje rasti didžiąją atitinkamos informacijos dalį, taip dar labiau palengvinant prieigą prie informacijos, įtrauktos į prospektus nuorodos būdu. Vis dėlto įmonėms vis tiek turėtų būti leidžiama savanoriškai nuorodos būdu įtraukti informaciją, kuri neprivalo būti atskleista prospekte, su sąlyga, kad tokia informacija atitinka Reglamento (ES) 2017/1129 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas įtraukimo nuorodos būdu sąlygas;
(37)siekiant pašalinti nereikalingas išlaidas bei naštą ir padidinti informacijos įtraukimo į prospektą nuorodos būdu veiksmingumą ir efektyvumą, neturėtų būti reikalaujama, kad įmonės skelbtų priedą, skirtą metinei ar tarpinei finansinei informacijai, įtrauktai nuorodos būdu į vis dar galiojantį bazinį prospektą, atnaujinti;
(38)Reglamentu (ES) 2017/1129 skatinama kompetentingų institucijų vykdomo prospektų tikrinimo ir tvirtinimo taisyklių konvergencija ir suderinimas. Visų pirma, prospekto išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo tikrinimo kriterijai buvo supaprastinti ir nustatyti Deleguotajame reglamente (ES) 2019/980. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes jis turėtų suteikti galimybę atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius ir naujoves. Todėl Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/980 kompetentingoms institucijoms leidžiama taikyti papildomus prospektų tikrinimo ir tvirtinimo kriterijus, jei tos kompetentingos institucijos mano, kad tai būtina investuotojams apsaugoti. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad dėl tos galimybės atsirado esminių skirtumų, susijusių su tuo, kaip kompetentingos institucijos taiko papildomus tikrinimo kriterijus ir prašo emitentų pateikti papildomos informacijos jų tikrinamame prospekte. Siekiant skatinti kompetentingų institucijų vykdomos prospekto priežiūros veiklos, kuri emitentams turėtų suteikti tikrumo, o investuotojams – pasitikėjimo, suderinimą ir konvergenciją, tikslinga nurodyti aplinkybes, kuriomis kompetentinga institucija gali taikyti tokius papildomus kriterijus, papildomos informacijos, kurią kompetentingos institucijos gali prašyti atskleisti, rūšį ir prospekto patvirtinimo procedūras bei terminus;
(39)ESMA atliekami tarpusavio vertinimai yra veiksminga priemonė siekiant skatinti priežiūros konvergenciją visoje Sąjungoje. Siekiant skatinti priežiūros konvergenciją, susijusią su kompetentingų institucijų tikrinimo ir tvirtinimo procesais, vertinant prospekte pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, ir įvertinti skirtingų metodų poveikį kompetentingų institucijų atliekamam tikrinimui ir patvirtinimui, tikslinga reikalauti, kad ESMA reguliariai atliktų periodinius prospektų tikrinimo ir tvirtinimo tarpusavio vertinimus ir nustatytų tinkamus laikotarpius;
(40)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 21 straipsnį reikalaujama, kad pirminio viešo akcijų siūlymo atveju prospektą būtų galima paskelbti likus ne mažiau kaip 6 darbo dienoms iki siūlymo pabaigos. Siekiant skatinti sparčius pavedimų knygų sudarymo procesus, ypač sparčiai kintančiose rinkose, ir padidinti neprofesionaliųjų investuotojų įtraukimo į pirminio viešo akcijų siūlymo procesą patrauklumą, dabartinis minimalus 6 dienų laikotarpis nuo prospekto paskelbimo iki akcijų siūlymo pabaigos turėtų būti sutrumpintas, nedarant poveikio investuotojų apsaugai;
(41)siekiant surinkti duomenis, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ES paskesnių emisijų prospektą ir ES augimo emisijų dokumentą, Reglamento (ES) 2017/1129 21 straipsnio 6 dalyje nurodytas saugojimo mechanizmas turėtų apimti ir ES paskesnių emisijų prospektą, ir ES augimo emisijų dokumentą, kurie turėtų būti aiškiai atskirti nuo kitų rūšių prospektų;
(42)siekiant užtikrinti tvaresnį prospekto platinimą investuotojams, padidinti finansų sektoriaus skaitmenizaciją ir pašalinti nereikalingas išlaidas, investuotojams nebeturėtų būti suteikta teisė prašyti popierinės prospekto kopijos. Todėl prospekto kopija investuotojams turėtų būti pateikiama tik elektronine forma, gavus jų prašymą ir nemokamai;
(43)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 23 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad finansų tarpininkai informuotų investuotojus, per atitinkamą tarpininką įsigijusius ar pasirašiusius vertybinius popierius, apie priedo paskelbimo galimybę ir tam tikromis aplinkybėmis susisiektų su tais investuotojais tą pačią dieną, kai turi būti paskelbtas priedas. Reglamentu (ES) 2021/337 į tą straipsnį įtrauktos naujos 2a ir 3a dalys, kuriose numatyta proporcingesnė tvarka, kuria siekiama sumažinti finansų tarpininkams tenkančią naštą, kartu išlaikant aukšto lygio investuotojų apsaugą. Tose dalyse nurodoma, su kuriais investuotojais turėtų susisiekti finansų tarpininkai, kai paskelbiamas priedas, ir pratęsiamas tiek terminas, iki kurio su tais investuotojais turi būti susisiekta, tiek terminas, per kurį tie investuotojai turi pasinaudoti savo teisėmis atsisakyti sandorio. Be to, tose dalyse patikslinama, kad finansų tarpininkai turėtų susisiekti su investuotojais, kurie įsigyja ar pasirašo vertybinius popierius, ne vėliau kaip pirminio siūlymo laikotarpio pabaigos dieną. Tas laikotarpis yra laikotarpis, per kurį emitentai arba siūlytojai viešai siūlo vertybinius popierius, kaip nurodyta prospekte, ir kuris neapima paskesnių laikotarpių, per kuriuos vertybiniai popieriai perparduodami rinkoje. Reglamento (ES) 2017/1129 23 straipsnio 2a ir 3a dalimis nustatyta tvarka nustoja galioti 2022 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į apskritai teigiamus suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus apie tą tvarką, ji turėtų tapti nuolatinė;
(44)Reglamento (ES) 2017/1129 23 straipsnio 2a ir 3a dalimis terminas, iki kurio reikia susisiekti su reikalavimus atitinkančiais investuotojais dėl priedo paskelbimo, pratęstas iki pirmosios darbo dienos, einančios po priedo paskelbimo, pabaigos. Kad finansų tarpininkai galėtų laikytis to termino, būtina nustatyti, kad finansų tarpininkai apie priedo paskelbimą turės informuoti tik tuos investuotojus, kurie sutiko, kad su jais būtų susisiekta elektroninėmis priemonėmis. Be to, finansų tarpininkai turėtų pasiūlyti investuotojams, kurie nurodė pageidaujantys, kad su jais būtų susisiekta tik kitomis, ne elektroninėmis priemonėmis, pasirinkti galimybę, kad su jais būtų susisiekta elektroniniu būdu tam, kad galėtų gauti pranešimą apie priedo paskelbimą. Taip pat būtina įpareigoti finansų tarpininkus pranešti investuotojams, kurie nesutinka, kad su jais būtų susisiekta elektroninėmis priemonėmis, ir atsisako leisti su jais susisiekti elektroniniu būdu, kad jie gali ieškoti informacijos emitento arba finansų tarpininko svetainėje iki siūlymo laikotarpio pabaigos arba vertybinių popierių pateikimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, kad patikrintų, ar yra paskelbtas priedas;
(45)siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir skatinti reguliavimo konvergenciją visoje Sąjungoje, tikslinga nustatyti, kad bazinio prospekto priedas neturėtų būti naudojamas naujos rūšies vertybiniams popieriams, apie kuriuos būtina informacija nebuvo įtraukta į tą bazinį prospektą, įvesti. Be to, ESMA turėtų būti paprašyta per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo suteikti papildomo aiškumo, pateikiant gaires dėl aplinkybių, kuriomis turėtų būti laikoma, kad priedu įvedamas naujos rūšies vertybinis popierius, kuris nėra aprašytas baziniame prospekte;
(46)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 27 straipsnį reikalaujama, kad emitentai parengtų savo prospekto vertimus, kad institucijos ir investuotojai galėtų tinkamai patikrinti tuos prospektus ir įvertinti riziką. Daugeliu atvejų turi būti pateiktas vertimas į bent vieną iš oficialiųjų kalbų, priimtinų kiekvienos valstybės narės, kurioje pateikiamas siūlymas arba prašoma įtraukti į prekybos sąrašus, kompetentingoms institucijoms. Siekiant gerokai sumažinti nereikalingą naštą, įmonėms turėtų būti leidžiama rengti prospektą tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, neatsižvelgiant į tai, ar siūlymas ar įtraukimas į prekybos sąrašus yra nacionalinio ar tarpvalstybinio pobūdžio, o vertimo reikalavimas turėtų būti taikomas tik prospekto santraukai, siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą;
(47)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 29 straipsnį šiuo metu reikalaujama, kad trečiųjų valstybių prospektus patvirtintų atitinkamo vertybinių popierių emitento buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, neatsižvelgiant į tai, ar tuos trečiųjų valstybių prospektus jau patvirtino atitinkama trečiosios valstybės institucija. Pagal tą straipsnį taip pat reikalaujama, kad Komisija priimtų sprendimą, kuriame nustatoma, kad tokios trečiosios valstybės nacionalinės teisės nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai Reglamento (ES) 2017/1129 reikalavimams. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų valstybių emitentams, įskaitant MVĮ, patekti į Sąjungos viešąsias rinkas ir suteikti investuotojams Sąjungoje papildomų investavimo galimybių, kartu užtikrinant jų apsaugą, būtina iš dalies pakeisti lygiavertiškumo tvarką. Visų pirma, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio investuotojų apsaugą, turėtų būti paaiškinta, kad trečiųjų valstybių emitentai, siūlantys vertybinius popierius Sąjungoje, kartu turi būti įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje, įsteigtoje Sąjungoje, sąrašus. Tačiau trečiųjų valstybių emitentams leidžiama taikyti Reglamento (ES) 2017/1129 28 straipsnyje nustatytą procedūrą bet kokios rūšies vertybinių popierių viešiems siūlymams, parengiant prospektą pagal tą reglamentą. Be to, turėtų būti paaiškinta, kad įtraukimo į prekybos ES reguliuojamoje rinkoje sąrašus arba vertybinių popierių viešo siūlymo Sąjungoje atveju lygiaverčiai trečiųjų valstybių prospektai, kuriuos jau patvirtino trečiosios valstybės priežiūros institucija, turi būti tik pateikti Sąjungoje esančios buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Be to, bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, kurie šiuo metu turi būti grindžiami Reglamento (ES) 2017/1129 6, 7, 8 ir 13 straipsniuose nustatytais reikalavimais, turėtų būti išplėsti, kad apimtų nuostatas dėl atsakomybės, prospekto galiojimo, rizikos veiksnių, prospekto tikrinimo, tvirtinimo ir skelbimo, taip pat dėl reklamos ir priedų. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą Sąjungoje, taip pat būtina nurodyti, kad trečiosios valstybės prospekte turi būti numatytos visos Reglamente (ES) 2017/1129 įtvirtintos teisės ir pareigos;
(48)siekiant apsaugoti investuotojus Sąjungoje ir užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungoje įsteigtiems emitentams ir trečiųjų valstybių emitentams, būtinas veiksmingas bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis keičiantis informacija su tomis institucijomis ir užtikrinant pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 nustatytų pareigų vykdymą. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų keitimąsi informacija su priežiūros institucijomis, ESMA turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamų trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, o Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti minimalų tokių susitarimų turinį ir šabloną. Tačiau tokie bendradarbiavimo susitarimai neturėtų būti sudaromi su trečiosiomis valstybėmis, įtrauktomis į jurisdikciją turinčių subjektų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, sąrašą;
(49)būtina užtikrinti, kad ES paskesnių emisijų prospektui, ES augimo emisijų dokumentui ir susijusioms prospekto santraukoms būtų taikomos tos pačios administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, kaip ir kitiems prospektams. Tos sankcijos ir priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, jomis turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi bendro požiūrio;
(50)pagal Reglamento (ES) 2017/1129 47 straipsnį reikalaujama, kad ESMA kasmet skelbtų ataskaitą, kurioje pateikiami statistiniai duomenys apie Sąjungoje patvirtintus bei praneštus prospektus ir tendencijų analizė. Būtina nustatyti, kad toje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikiama statistinė informacija apie ES augimo emisijų dokumentus, suskirstyta pagal emitentų rūšis, ir joje turėtų būti analizuojamas informacijos atskleidimo tvarkos, taikomos pagal ES paskesnių emisijų prospektą, ES augimo emisijų dokumentus ir universalius registracijos dokumentus, tinkamumas. Galiausiai, toje ataskaitoje taip pat turėtų būti analizuojama naujoji išimtis, skirta vertybinių popierių, kurie apkeičiami su vertybiniais popieriais, kurie jau yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, antrinėms emisijoms;
(51)praėjus tinkamam laikotarpiui po šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų peržiūrėti Reglamento (ES) 2017/1129 taikymą ir visų pirma įvertinti, ar nuostatos dėl prospekto santraukos, informacijos atskleidimo ES paskesnių emisijų prospekte tvarkos, ES augimo emisijų dokumentų ir universalaus registracijos dokumento tebėra tinkamos tomis nuostatomis siekiamiems tikslams įgyvendinti. Taip pat būtina nustatyti, kad toje ataskaitoje turėtų būti analizuojami atitinkami duomenys, tendencijos ir išlaidos, susiję su ES paskesnių emisijų prospektu ir ES augimo emisijų dokumentu. Toje ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertinta, ar ta naująja tvarka užtikrinama tinkama investuotojų apsaugos ir administracinės naštos mažinimo pusiausvyra;
(52)Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 nustatoma patikima sistema, kuria siekiama išsaugoti rinkos vientisumą ir investuotojų pasitikėjimą užkertant kelią prekybai naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtam viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ir manipuliavimui rinka. Juo emitentams nustatomos kelios informacijos atskleidimo ir registravimo pareigos ir reikalaujama, kad emitentai viešai atskleistų viešai neatskleistą informaciją. Praėjus šešeriems metams nuo Reglamento (ES) Nr. 596/2014 įsigaliojimo, per viešas konsultacijas ir ekspertų grupėse surinkti suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai parodė, kad dėl kai kurių to reglamento aspektų emitentams tenka ypač didelė našta. Todėl būtina didinti teisinį aiškumą, spręsti neproporcingų reikalavimų emitentams klausimą ir didinti bendrą Sąjungos kapitalo rinkų patrauklumą, kartu užtikrinant tinkamo lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą;
(53)Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniais draudžiama prekyba naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas ir manipuliavimas rinka. Tačiau to reglamento 5 straipsnyje numatyta šių draudimų išimtis, taikoma atpirkimo programoms ir stabilizavimui. Kad ta išimtis būtų taikoma atpirkimo programai, emitentai privalo pranešti visoms prekybos vietų, kuriose akcijos yra įtrauktos į prekybos sąrašus arba kuriose jomis prekiaujama, kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną su atpirkimo programa susijusį sandorį, įskaitant Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nurodytą informaciją. Be to, emitentai privalo vėliau viešai atskleisti sandorius. Šios pareigos užkrauna pernelyg didelę naštą. Todėl būtina supaprastinti ataskaitų teikimo tvarką reikalaujant, kad emitentas informaciją apie atpirkimo programos sandorius teiktų tik savo akcijų likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentingai institucijai. Taip pat būtina supaprastinti informacijos atskleidimo pareigą leidžiant emitentui viešai atskleisti tik apibendrintą informaciją;
(54)pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies d punktą viešai neatskleista informacija yra, be kita ko, asmenų, kuriems pavesta vykdyti su finansinėmis priemonėmis susijusius pavedimus, atžvilgiu kliento pateikta ir su kliento pateiktais pavedimais dėl finansinių priemonių susijusi informacija, kuri yra konkretaus pobūdžio, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainai ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai. Tačiau ši apibrėžtis yra pernelyg ribota, nes ji taikoma tik asmenims, kuriems pavesta vykdyti pavedimus, nors apie būsimą pavedimą ar sandorį gali žinoti ir kiti asmenys. Todėl ta apibrėžtis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir atvejus, kai informacija perduodama valdant nuosavą sąskaitą arba valdomą fondą, visų pirma įtraukiant visų kategorijų asmenis, kurie gali žinoti apie būsimą pavedimą;
(55)pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnio 1 dalį rinkos tyrimai yra informacijos perdavimas vienam arba daugiau potencialių investuotojų prieš paskelbiant apie sandorį, siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo sąlygas, pavyzdžiui, galimą mastą ir kainą. Rinkos tyrimai yra nusistovėjusi praktika, padedanti užtikrinti kapitalo rinkų veiksmingumą. Tačiau atliekant rinkos tyrimą gali būti reikalaujama potencialiems investuotojams atskleisti viešai neatskleistą informaciją ir susijusioms šalims gali kilti teisinė rizika. Rinkos tyrimų apibrėžtis turėtų būti plati, kad būtų atsižvelgta į skirtingas tyrimų tipologijas ir skirtingą praktiką visoje Sąjungoje. Todėl rinkos tyrimų apibrėžtis taip pat turėtų apimti informacijos perdavimą be jokio konkretaus paskesnio pranešimo, nes tokiu atveju viešai neatskleista informacija taip pat gali būti atskleista potencialiems investuotojams ir emitentams turėtų būti suteikta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnyje numatyta apsauga;
(56)Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešai neatskleistos informacijos atskleidimas rinkos tyrimų metu laikomas įprastu, jeigu ji atskleidžiama asmeniui atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, ir atitinkamai nėra laikomas neteisėtu viešai neatskleistos informacijos atskleidimu, kai informaciją atskleidžiantis rinkos dalyvis laikosi to reglamento 11 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Siekiant išvengti aiškinimo, pagal kurį informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai, atliekantys rinkos tyrimus, privalo laikytis visų Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, reikėtų patikslinti, kad rinkos tyrimų tvarka ir susiję reikalavimai yra tik galimybė informaciją atskleidžiantiems rinkos dalyviams pasinaudoti apsauga nuo įtarimo dėl neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo. Be to, nors neturėtų būti daroma prielaida, kad informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai, kurie nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, atlikdami rinkos tyrimus, neteisėtai atskleidė viešai neatskleistą informaciją, tie informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai neturėtų turėti galimybės pasinaudoti apsauga, kuri suteikiama tiems, kurie nusprendžia laikytis tų reikalavimų. Siekiant užtikrinti galimybę kompetentingoms institucijoms gauti proceso, kuris gali apimti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą trečiosioms šalims, audito seką, taip pat turėtų būti nurodyta, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems informaciją atskleidžiantiems rinkos dalyviams;
(57)emitento akcijų likvidumą galima padidinti imantis likvidumo užtikrinimo veiksmų, pavyzdžiui, sudarant rinkos formavimo susitarimus arba likvidumo sutartis. Rinkos formavimo susitarimu yra laikoma rinkos operatoriaus ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja išlaikyti tam tikrų akcijų likvidumą ir kuriai už tai taikomos prekybos mokesčių nuolaidos, sutartis. Likvidumo sutartimi laikoma emitento ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja užtikrinti emitento akcijų likvidumą jo vardu, sutartis. Reglamentu (ES) 2019/2115 į Reglamento (ES) Nr. 596/2014 13 straipsnį įtraukta galimybė finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į prekybos MVĮ augimo rinkose sąrašus, emitentams sudaryti likvidumo sutartį su likvidumą užtikrinančiu subjektu, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Viena iš šių sąlygų yra tai, kad rinkos operatorius arba MVĮ augimo rinką valdanti investicinė įmonė emitentui raštu patvirtino, kad gavo likvidumo sutarties kopiją ir sutiko su tos sutarties sąlygomis. Tačiau MVĮ augimo rinkos operatorius nėra likvidumo sutarties šalis, o reikalavimas, kad toks operatorius būtų sutikęs su likvidumo sutarties sąlygomis, kelia pernelyg didelių sunkumų. Siekiant pašalinti šį sudėtingumą ir skatinti likvidumo užtikrinimą tose MVĮ augimo rinkose, tikslinga panaikinti reikalavimą MVĮ augimo rinkų operatoriams sutikti su likvidumo sutarčių sąlygomis;
(58)prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija draudimo tikslas – užkirsti kelią bet kokiam galimam viešai neatskleistos informacijos išnaudojimui ir jis turėtų būti taikomas iš karto, kai tik tokia informacija gaunama. Reikalavimu atskleisti viešai neatskleistą informaciją siekiama sudaryti sąlygas investuotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus. Kai informacija atskleidžiama labai ankstyvame etape ir yra preliminaraus pobūdžio, ji gali klaidinti investuotojus, o ne prisidėti prie veiksmingo kainų formavimosi ir informacijos asimetrijos šalinimo. Užsitęsus procesui, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie įvairius pokyčius dar turi būti perduota, su tarpiniais etapais susijusi informacija nėra pakankamai išsami, todėl ji neturėtų būti atskleidžiama. Tokiu atveju emitentas turėtų atskleisti tik informaciją, susijusią su įvykiu, kurio siekiama šiuo užsitęsusiu procesu, kai tokia informacija yra pakankamai tiksli, pavyzdžiui, kai valdyba priima atitinkamą sprendimą dėl to įvykio. Neužsitęsusių procesų, susijusių su vienkartiniais įvykiais, atveju, ypač kai tų įvykių įvykimas nepriklauso nuo emitento, informacija turėtų būti atskleidžiama iš karto, kai emitentas sužino apie tą įvykį;
(59)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas emitentui įvertinti atitinkamos informacijos atskleidimo momentą ir užtikrinti nuoseklų reikalavimo aiškinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų nustatytas neišsamus atitinkamos informacijos sąrašas ir dėl kiekvienos informacijos – momentas, kada, kaip galima pagrįstai tikėtis, emitentas ją atskleis;
(60)emitentai turėtų užtikrinti informacijos, susijusios su tarpiniais etapais, kai įvykis, kurio numatoma siekti užsitęsusiu procesu, dar nebuvo atskleistas, konfidencialumą. Atskleidus tą įvykį, nebeturėtų būti reikalaujama, kad emitentas saugotų su tarpiniais etapais susijusios informacijos konfidencialumą;
(61)Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad emitentas arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis gali savo atsakomybe atidėti viešai neatskleistos informacijos viešą atskleidimą, jei tenkinamos konkrečios sąlygos. Tokiu atveju emitentas privalo informuoti kompetentingą instituciją, kad informacijos atskleidimas buvo atidėtas, ir raštu paaiškinti, kaip buvo įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos, iš karto po viešo informacijos atskleidimo. Kad kompetentingos institucijos galėtų laiku gauti informaciją apie atidėjimą, emitentas turėtų apie tai pranešti kompetentingai institucijai iš karto po to, kai jis priima sprendimą atidėti informacijos atskleidimą. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patvirtintų tokius atidėjimus;
(62)Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 1 dalimi emitentai ir bet kurie kiti jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys įpareigojami sudaryti ir nuolat atnaujinti visų asmenų, kurie turi prieigą prie viešai neatskleistos informacijos ir dirba jiems pagal darbo sutartį arba kitaip atlieka užduotis, kurias vykdydami turi prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, įskaitant konsultantus, apskaitininkus ir kredito reitingų agentūras, sąrašą. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalimi ši pareiga nustatoma tik emitentams, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus. Tie emitentai turi teisę į savo viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus įtraukti tik tuos asmenis, kurie dėl savo darbo arba pareigų emitente pobūdžio nuolat turi galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija. Atsižvelgiant į tai, kad yra kitų esamų priežiūros vykdymo užtikrinimo priemonių, tą patį metodą tikslinga taikyti visiems emitentams, o ne tik emitentams, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus;
(63)kai kuriose valstybėse narėse viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai laikomi ypač svarbiais siekiant užtikrinti aukšto lygio rinkos vientisumą. Dėl šios priežasties pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai MVĮ augimo rinkoje parengtų išsamesnį viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, į kurį įtrauktų į visus asmenis, turinčius prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tačiau supaprastintu formatu, reikalaujant pateikti mažiau informacijos. Siekiant išvengti pernelyg didelės reguliavimo naštos ir kartu išsaugoti esminę informaciją, kad kompetentingos institucijos galėtų tirti piktnaudžiavimo rinka pažeidimus, toks supaprastintas formatas turėtų būti taikomas visiems viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašams. Vis dėlto Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatyta galimybė valstybėms narėms turėtų būti palikta, su sąlyga, kad naudojimasis ja būtų pagrįstas susirūpinimu dėl nacionalinės rinkos vientisumo ir kad ja būtų naudojamasi tik emitentų, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus bent pastaruosius 5 metus, atžvilgiu. Siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį į MVĮ, ta galimybė neturėtų būti taikoma MVĮ augimo rinkoms. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pirmą kartą patekti į reguliuojamas rinkas ir pereiti iš MVĮ augimo rinkų į reguliuojamas rinkas, emitentai, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus mažiau nei 5 metus, taip pat neturėtų būti įpareigoti sudaryti išsamesnių sąrašų;
(64)Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo rinka ir, konkrečiau, prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija prevencijos priemonės, susijusios su vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis ir su jais glaudžiai susijusiais asmenimis. Tokios priemonės gali būti įvairios: nuo pranešimo apie sandorius, sudarytus dėl atitinkamo emitento finansinių priemonių, iki draudimo tam tikrais nustatytais laikotarpiais sudaryti sandorius dėl tokių priemonių. Visų pirma Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vadovaujamas pareigas einantys asmenys turi pranešti emitentui ir kompetentingai institucijai, jei tų asmenų sandoriai per kalendorinius metus pasiekia 5 000 EUR ribą, taip pat apie visus paskesnius sandorius tais pačiais metais. Pranešimai, susiję su emitentais, teikiami dėl vadovaujamas pareigas einančių asmenų arba su jais glaudžiai susijusių asmenų savo sąskaita sudaromų sandorių, susijusių su to emitento akcijomis ar skolos priemonėmis arba su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis. Be 5 000 EUR ribos, Reglamento (ES) Nr. 596/201 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos gali nuspręsti šią ribą padidinti iki 20 000 EUR;
(65)siekiant išvengti nepagrįsto reikalavimo vadovaujamas pareigas einantiems asmenims pranešti apie sandorius, o įmonėms – atskleisti informaciją apie sandorius, kurie investuotojams nebūtų reikšmingi, tikslinga padidinti ataskaitų teikimo ir susijusio informacijos atskleidimo ribą nuo 5 000 EUR iki 20 000 EUR, kartu leidžiant kompetentingoms institucijoms dar labiau didinti tą ribą, kai tai pagrįsta;
(66)pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 11 dalį vadovaujamas pareigas einantiems asmenims draudžiama prekiauti emitento akcijomis ar skolos priemonėmis arba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis 30 kalendorinių dienų iki jų įmonės finansinės atskaitomybės datos (draudimo laikotarpis), išskyrus atvejus, kai emitentas duoda sutikimą ir tenkinamos konkrečios sąlygos. Ta draudimo laikotarpio reikalavimo išimtis šiuo metu taikoma darbuotojų akcijoms ar taupymo planams, taip pat akcijų priskyrimui ar teisėms. Siekiant skatinti skirtingų turto klasių taisyklių nuoseklumą, išimtis turėtų būti išplėsta, kad į darbuotojų planus, kuriems taikoma išimtis, būtų įtraukti planai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, ir kad jie taip pat apimtų priemonių, išskyrus akcijas, priskyrimą arba teises;
(67)tam tikri draudimo laikotarpiu vadovaujamas pareigas einančio asmens sudaryti sandoriai ar veikla gali būti susiję su neatšaukiamais susitarimais, sudarytais ne draudimo laikotarpiu. Tie sandoriai ar veikla taip pat gali būti susiję su diskrecinio turto valdymo įgaliojimu, kurį vykdo nepriklausoma trečioji šalis pagal diskrecinio turto valdymo įgaliojimą. Tokie sandoriai ar veikla taip pat gali būti tinkamai leistų įmonės veiksmų, kurie nereiškia, kad vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui sudaromos palankesnės sąlygos, pasekmė. Be to, tie sandoriai ar veikla gali būti paveldėjimo, dovanų ir kito dovanojimo priėmimo arba pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ar kitų išvestinių finansinių priemonių, dėl kurių susitarta ne draudimo laikotarpiu, vykdymo pasekmė. Visa tokia veikla ir sandoriai iš esmės neapima vadovaujamas pareigas einančių asmenų aktyvaus investavimo sprendimų. Tokių sandorių ar veiklos draudimas draudimo laikotarpiu pernelyg apribotų vadovaujamas pareigas einančių asmenų laisvę, nes nėra jokio pavojaus, kad jie galėtų pasinaudoti informaciniu pranašumu. Siekiant užtikrinti, kad draudimas prekiauti draudimo laikotarpiu būtų taikomas tik sandoriams ar veiklai, kurie priklauso nuo vadovaujamas pareigas einančio asmens sąmoningo investavimo veiklos, tas draudimas neturėtų būti taikomas sandoriams ar veiklai, kurie priklauso nuo išorės veiksnių arba kurie neapima vadovaujamas pareigas einančių asmenų aktyvaus investavimo sprendimų;
(68)dėl didėjančios rinkų integracijos didėja tarpvalstybinio piktnaudžiavimo rinka rizika. Siekdamos apsaugoti rinkos vientisumą, kompetentingos institucijos turėtų greitai ir laiku bendradarbiauti, taip pat su ESMA. Siekiant sustiprinti tokį bendradarbiavimą, ESMA turėtų turėti galimybę veikti savo iniciatyva, kad palengvintų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir turėtų galimybę koordinuoti tarpvalstybinį poveikį turintį tyrimą ar patikrinimą. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sukurtos bendradarbiavimo platformos pasirodė esančios naudingos kaip priežiūros priemonė keitimuisi informacija ir institucijų bendradarbiavimui stiprinti. Todėl tikslinga taip pat numatyti galimybę ESMA steigti ir koordinuoti tokias platformas vertybinių popierių rinkų srityje, kai kyla susirūpinimas dėl rinkos vientisumo arba gero rinkų veikimo. Atsižvelgiant į stiprius finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų ryšius, ESMA taip pat turėtų turėti galimybę kurti tokias platformas ir su viešosiomis įstaigomis, stebinčiomis didmenines biržos prekių rinkas, įskaitant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), kai tokios problemos daro poveikį tiek finansų, tiek neatidėliotinų sandorių rinkoms;
(69)pavedimų knygos duomenų stebėsena yra labai svarbi rinkos veiklos priežiūrai. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti lengvą prieigą prie duomenų, kurių joms reikia priežiūros veiklai vykdyti. Kai kurie iš tų duomenų yra susiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama kitoje valstybėje narėje esančioje prekybos vietoje. Siekdamos padidinti priežiūros veiksmingumą, kompetentingos institucijos turėtų sukurti mechanizmą, kurį naudojant būtų nuolat keičiamasi pavedimų knygos duomenimis. Atsižvelgdama į savo technines ekspertines žinias, ESMA turėtų parengti techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose būtų nurodyta tvarka, kurios reikalaujama pagal tą mechanizmą, kad kompetentingos institucijos galėtų keistis pavedimų knygos duomenimis. Siekiant užtikrinti, kad to keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmo taikymo sritis būtų proporcinga jo naudojimui, tik kompetentingos institucijos, prižiūrinčios rinkas, kuriose vykdoma didelio masto tarpvalstybinė veikla, turėtų būti įpareigotos dalyvauti tame mechanizme. Tarpvalstybinių aspektų lygį turėtų deleguotuoju aktu nustatyti Komisija. Be to, tas keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmas pirmiausia turėtų būti susijęs tik su akcijomis, obligacijomis ir ateities sandoriais, atsižvelgiant į tų finansinių priemonių svarbą tiek tarpvalstybinės prekybos, tiek manipuliavimo rinka požiūriu. Tačiau siekiant užtikrinti, kad taikant tokį keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmą būtų atsižvelgiama į pokyčius finansų rinkose ir kompetentingų institucijų gebėjimą tvarkyti naujus duomenis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išplėsti priemonių, kurių pavedimų knygos duomenimis galima keistis taikant tą mechanizmą, taikymo sritį;
(70)pavedimų knygos duomenų stebėsena yra labai svarbi kompetentingų institucijų atliekamai rinkos priežiūrai. Siekiant sustiprinti šią stebėseną pasitelkiant technologinę plėtrą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su pavedimų knygos duomenimis ne tik gavus ad hoc prašymą, bet ir nuolat. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms tvarkyti pavedimų knygos duomenis, būtina suderinti tokių duomenų formatą;
(71)administracinės sankcijos, taikomos už pažeidimus, susijusius su informacijos atskleidimo tvarka (viešas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai ir vadovų sandoriai), yra nustatytos kaip būtiniausios maksimalios sankcijos, todėl valstybės narės nacionalinėje teisėje gali nustatyti didesnes maksimalias sankcijas. Rizika, kad bus netyčia pažeisti Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai, ir susijusios administracinės sankcijos yra svarbus veiksnys, atgrasantis įmones nuo sprendimo kreiptis dėl įtraukimo į prekybos sąrašus. Siekiant išvengti pernelyg didelės naštos įmonėms, visų pirma MVĮ, sankcijos už juridinių asmenų padarytus informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus turėtų būti proporcingos įmonės dydžiui, kartu atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 31 straipsnį. Tos sankcijos turėtų būti nustatomos remiantis įmonės bendra metine apyvarta. Sankcijos, nustatytos remiantis absoliučiomis sumomis, turėtų būti taikomos išimties tvarka ir tik tuo atveju, jei kompetentingos institucijos mano, kad administracinės sankcijos suma, pagrįsta bendra metine apyvarta, būtų neproporcingai maža, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014 31 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Tais atvejais taip pat tikslinga sumažinti būtiniausią maksimalių MVĮ skirtų sankcijų lygį, išreikštą absoliučiomis sumomis, siekiant užtikrinti proporcingą jų traktavimą;
(72)todėl reglamentai (ES) Nr. 596/2014, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) 2017/1129 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;
(73)tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą (ES) Nr. 596/2014, kompetentingos institucijos turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679. Tvarkydama asmens duomenis pagal tą reglamentą, ESMA turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725. Visų pirma, ESMA ir nacionalinės kompetentingos institucijos saugo asmens duomenis ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi;
(74)siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir atsižvelgiant į jo tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl prospekto formato ir turinio peržiūros, kompetentingų institucijų atliekamo prospekto tikrinimo ir tvirtinimo konvergencijos skatinimo, trečiųjų valstybių emitentų parengtų prospektų bendrųjų lygiavertiškumo kriterijų nustatymo ir minimalaus ESMA ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimų turinio nustatymo, pagal Reglamentą (ES) 2017/1129, taip pat dėl supaprastinto šablono, kuriame pateikiamas asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, sąrašas, peržiūros ir finansinių priemonių sąrašo išplėtimo, kad kompetentingos institucijos galėtų gauti pavedimų knygos duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(75)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes nustatytas priemones reikia visapusiškai suderinti visoje Sąjungoje, o dėl jų masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagalį tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/1129 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2017/1129 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)3 dalis išbraukiama;
(b)4 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiami da ir db punktai:
„da)vertybinių popierių, kurie bus įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje ar MVĮ augimo rinkoje sąrašą ir kurie yra apkeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje rinkoje sąrašą, jeigu jie per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 40 % vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje rinkoje sąrašą, siūlymui;
db)vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, kurie yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą nepertraukiamai bent 18 mėnesių iki naujų vertybinių popierių siūlymo, siūlymui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
i)viešai siūlomi vertybiniai popieriai nėra išleisti dėl perėmimo pateikiant mainų pasiūlymą, susijungimo ar skaidymo;
ii)vertybinių popierių emitentui nėra vykdoma nemokumo arba restruktūrizavimo procedūra;
iii)buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai yra pateiktas dokumentas su IX priede nustatyta informacija ir jis yra viešai paskelbtas 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;
ii)j punkto įžanginė dalis pakeičiama taip:
„j)ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nepertraukiamai ar pakartotinai leidžia kredito įstaiga, jei Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienai kredito įstaigai ir apskaičiuota per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 150 000 000 EUR ir jeigu tie vertybiniai popieriai:“;
iii)l punktas išbraukiamas;
iv)įterpiamos šios pastraipos:
„db punkto iii papunktyje nurodytas dokumentas atspausdintas turi būti ne ilgesnis kaip 10 A4 dydžio puslapių, turi būti pateiktas ir išdėstytas taip, kad jį būtų lengva skaityti jame naudojant įskaitomo dydžio rašmenis, ir turi būti parengtas buveinės valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.
Apskaičiuojant pirmos pastraipos j punkte nurodytų vertybinių popierių viešų siūlymų bendrą agreguotą pardavimo vertę atsižvelgiama į visų viešų vertybinių popierių siūlymų, pateiktų per 12 mėnesių iki naujo viešo vertybinių popierių siūlymo pradžios datos, bendrą agreguotą pardavimo vertę, išskyrus tuos viešus vertybinių popierių siūlymus, kuriems buvo taikoma kita pareigos skelbti prospektą išimtis pagal pirmą pastraipą arba pagal 3 straipsnio 2 dalį.“;
(c)5 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
(1)a ir b punktai pakeičiami taip:
„a)vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu jie per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 40 % vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus;
b)akcijų, gaunamų konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteikiamomis teisėmis, jeigu gaunamos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir jeigu gautos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 40 % tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus, laikantis trečios pastraipos;“;
(2)įterpiamas ba punktas:
„ba)vertybinių popierių, apkeičiamų su vertybiniais popieriais, kurie buvo nepertraukiamai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą bent pastaruosius 18 mėnesių iki naujųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašą, arba su vertybiniais popieriais, kurie buvo viešai siūlomi su prospektu ir nepertraukiamai įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent pastaruosius 18 mėnesių iki naujųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
i)vertybiniai popieriai, kurie turi būti įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nėra išleisti dėl perėmimo pateikiant mainų pasiūlymą, susijungimo ar skaidymo;
ii)vertybinių popierių emitentui nėra vykdoma nemokumo arba restruktūrizavimo procedūra;
iii)buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai yra pateiktas dokumentas su IX priede nustatyta informacija ir jis yra viešai paskelbtas 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;
(3)i punkto įžanginė dalis pakeičiama taip:
„i)ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nepertraukiamai ar pakartotinai leidžia kredito įstaiga, jei Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienai kredito įstaigai ir apskaičiuota per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 150 000 000 EUR ir jeigu tie vertybiniai popieriai:“;
(4)j ir k punktai išbraukiami;
ii)antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Reikalavimas, kad gaunamos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudarytų mažiau negu 40 % tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, netaikomas toliau nurodytais atvejais:“;
iii) įterpiamos šios dvi pastraipos:
„ba punkto iii papunktyje nurodytas dokumentas atspausdintas turi būti ne ilgesnis kaip 10 A4 dydžio puslapių, turi būti pateiktas ir išdėstytas taip, kad jį būtų lengva skaityti jame naudojant įskaitomo dydžio rašmenis, ir turi būti parengtas buveinės valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.
Apskaičiuojant pirmos pastraipos i punkte nurodytų vertybinių popierių viešų siūlymų bendrą agreguotą pardavimo vertę atsižvelgiama į visų viešų vertybinių popierių siūlymų, pateiktų per 12 mėnesių iki naujo viešo vertybinių popierių siūlymo pradžios datos, bendrą agreguotą pardavimo vertę, išskyrus tuos viešus vertybinių popierių siūlymus, kuriems buvo taikoma kita pareigos skelbti prospektą išimtis pagal pirmą pastraipą arba pagal 3 straipsnio 2 dalį.“;
(d)6 dalis pakeičiama taip:
„6.Prievolės skelbti prospektą išimtys, nustatytos 4 ir 5 dalyse, gali būti taikomos kartu. Tačiau 5 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos išimtys kartu netaikomos, jei dėl tokio jų bendro taikymo per 12 mėnesių laikotarpį į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą iš karto arba per tam tikrą laiką galėtų būti įtraukta daugiau nei 40 % tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus, nepaskelbus prospekto.“;
(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)z punktas išbraukiamas;
(b)pridedamas za punktas:
„za)elektroninis formatas – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 62a punkte apibrėžtas elektroninis formatas;“;
(3)3 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1.Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 daliai ir šio straipsnio 2 daliai, vertybiniai popieriai Sąjungoje siūlomi viešai tik prieš tai paskelbus prospektą pagal šį reglamentą.
2.Nedarant poveikio 4 straipsniui, valstybė narė vertybinių popierių viešiems siūlymams netaiko 1 dalyje nustatytos prievolės skelbti prospektą, jeigu:
a)tokiems siūlymams netaikoma pranešimo procedūra pagal 25 straipsnį;
b)Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienam emitentui arba siūlytojui ir apskaičiuota per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 12 000 000 EUR.
Apskaičiuojant pirmos pastraipos b punkte nurodytų siūlomų vertybinių popierių bendrą agreguotą pardavimo vertę atsižvelgiama į visų viešų vertybinių popierių siūlymų, pateiktų per 12 mėnesių iki naujo viešo vertybinių popierių siūlymo pradžios datos, bendrą agreguotą pardavimo vertę, išskyrus tuos viešus vertybinių popierių siūlymus, kuriems buvo taikoma bet kokia pareigos skelbti prospektą išimtis pagal 1 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.
Kai viešam vertybinių popierių siūlymui netaikoma pareiga skelbti prospektą pagal pirmą pastraipą, valstybė narė nacionaliniu lygmeniu gali nustatyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, jei tokie reikalavimai nesudaro neproporcingos ar nereikalingos naštos.“;
(4)4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.Jeigu viešam vertybinių popierių siūlymui arba vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą netaikoma pareiga skelbti prospektą pagal 1 straipsnio 4 ar 5 dalį arba 3 straipsnio 2 dalį, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turi teisę savanoriškai parengti prospektą pagal šį reglamentą.“;
(5)5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Bet koks paskesnis vertybinių popierių, kurie anksčiau buvo įtraukti į vieną ar kelis 1 straipsnio 4 dalies a–db punktuose išvardytų rūšių viešus vertybinių popierių siūlymus, perpardavimas laikomas atskiru siūlymu, o sprendžiant, ar perpardavimas yra vertybinių popierių viešas siūlymas, taikoma 2 straipsnio d punkte pateikta apibrėžtis. Vertybinių popierių platinimui per finansų tarpininkus taikomas reikalavimas skelbti prospektą, išskyrus atvejus, kai galutiniam platinimui taikoma viena iš 1 straipsnio 4 dalies a–db punktuose išvardytų išimčių.“;
(6)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Nedarant poveikio 14b straipsnio 2 daliai, 15a straipsnio 2 daliai ir 18 straipsnio 1 daliai, prospekte pateikiama būtina informacija, kuri yra reikšminga investuotojui, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti:“;
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2.Prospektas yra standartizuoto formato dokumentas, o prospekte atskleidžiama informacija pateikiama standartizuota seka pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus. Prospekte pateikiama informacija yra parengiama ir pateikiama lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje išdėstytus veiksnius.“;
(c)pridedamos 4 ir 5 dalys:
„4. Atspausdintą prospektą, susijusį su akcijomis arba kitais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, lygiaverčiais įmonių akcijoms, sudaro ne daugiau kaip 300 A4 dydžio puslapių ir jis yra pateikiamas ir išdėstomas taip, kad jį būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.
5.Į santrauką, informaciją, įtrauktą nuorodos būdu pagal 19 straipsnį, arba papildomą informaciją, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis turi svarbų finansinį įsipareigojimą, kaip nurodyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/980 *1 18 straipsnyje, neatsižvelgiama nustatant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą didžiausią ilgį.
_____________
*12019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/980, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 papildomas nuostatomis dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, formato, turinio, tikrinimo ir tvirtinimo ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004 (OL L 166, 2019 6 21, p. 26).“;
(7)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)3 dalis papildoma šia pastraipa:
„Nedarant poveikio šios dalies pirmai pastraipai, santraukoje gali būti pateikiama arba apibendrinama informacija diagramose, grafikuose ar lentelėse.“;
(b)4 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Santrauką sudaro šie keturi skirsniai, pateikiami toliau nurodyta tvarka:“;
(c)5 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„4 dalies a punkte nurodytame skirsnyje pateikiama ši informacija toliau nurodyta tvarka:“;
ii)antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Joje pateikiami šie įspėjimai toliau nurodyta tvarka:“;
(d)6 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:
„4 dalies b punkte nurodytame skirsnyje pateikiama ši informacija toliau nurodyta tvarka:“;
(e)7 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įžanginis sakinys pakeičiamas taip:
„4 dalies c punkte nurodytame skirsnyje pateikiama ši informacija toliau nurodyta tvarka:“;
ii)penkta pastraipa pakeičiama taip:
„Jei santraukoje pateikiama pirmos pastraipos c punkte nurodyta informacija, 3 dalyje nustatytas didžiausias ilgis padidinamas vienu papildomu A4 dydžio puslapiu, jei yra tik vienas garantas, arba trimis papildomais A4 dydžio puslapiais, jei yra daugiau garantų.“;
(f)8 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:
„4 dalies d punkte nurodytame skirsnyje pateikiama ši informacija toliau nurodyta tvarka:“;
(g)12a dalis išbraukiama;
(h)pridedama 12b dalis:
„12b. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3–12 dalių, pagal 14b straipsnį parengtame ES paskesnių emisijų prospekte arba pagal 15a straipsnį parengtame ES augimo emisijų dokumente pateikiama pagal šią dalį parengta santrauka.
ES paskesnių emisijų prospekto arba ES augimo emisijų dokumento santrauka rengiama kaip trumpas glaustai surašytas dokumentas; atspausdintą santrauką gali sudaryti ne daugiau kaip penki A4 dydžio puslapiai.
ES paskesnių emisijų prospekto arba ES augimo emisijų dokumento santraukoje negalima pateikti kryžminių nuorodų į kitas prospekto dalis arba informacijos įtraukti pateikiant nuorodą ir turi būti laikomasi šių reikalavimų:
a)ji pateikiama ir išdėstoma taip, kad ją būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis;
b)ji turi būti parašyta aiškia, netechnine, glausta ir investuotojams suprantama kalba ir stiliumi, kad būtų lengviau suprasti informaciją;
c)ją sudaro šie keturi skirsniai, pateikiami toliau nurodyta tvarka:
i)įvadas, kuriame pateikiama visa šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, įskaitant įspėjimus ir ES antrinių emisijų prospekto arba ES augimo emisijų dokumento patvirtinimo datą;
ii)pagrindinė informacija apie emitentą;
iii)pagrindinė informacija apie vertybinius popierius, įskaitant tų vertybinių popierių suteikiamas teises ir bet kokius naudojimosi tomis teisėmis apribojimus;
iv)pagrindinė informacija apie viešą vertybinių popierių siūlymą arba (ir) įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;
v)kai vertybiniams popieriams suteikiama garantija, pagrindinė informacija apie garantą ir garantijos pobūdį ir mastą.
Nedarant poveikio trečios pastraipos a ir b punktams, ES paskesnių emisijų prospekto arba ES augimo emisijų dokumento santraukoje informacija gali būti pateikiama arba apibendrinama diagramose, grafikuose ar lentelėse.
Jei ES paskesnių emisijų prospekto ar ES augimo emisijų dokumento santraukoje pateikiama trečios pastraipos c punkto v papunktyje nurodyta informacija, antroje pastraipoje nurodytas didžiausias ilgis padidinamas vienu papildomu A4 dydžio puslapiu, jei yra tik vienas garantas, arba trimis papildomais A4 dydžio puslapiais, jei yra daugiau garantų.“;
(8)9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu kompetentinga institucija emitento universalų registracijos dokumentą patvirtina vienais finansiniais metais, vėlesnius universalius registracijos dokumentus galima oficialiai teikti kompetentingai institucijai prieš tai negavus jos patvirtinimo.“;
(9)11 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:
„Tačiau valstybės narės užtikrina, kad jokia civilinė atsakomybė nebūtų taikoma jokiam asmeniui tik dėl santraukos pagal 7 straipsnį, įskaitant bet kokį jos vertimą, nebent:“;
(10)13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Komisija pagal 44 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, kiek tai susiję su prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų standartizuotu formatu bei standartizuota seka ir su formomis, kuriose apibrėžiama, kokią konkrečią informaciją reikia įtraukti į prospektą, įskaitant LEI ir ISIN, taip išvengiant informacijos dubliavimo tais atvejais, kai prospektą sudaro atskiri dokumentai.“;
ii)antra pastraipa papildoma f ir g punktais:
„f)ar emitentas privalo teikti informaciją apie tvarumą kartu su susijusia užtikrinimo nuomone pagal Direktyvą 2004/109/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES*2;
g)ar viešai siūlomi arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukti ne nuosavybės vertybiniai popieriai reklamuojami kaip vertybiniai popieriai, kuriais atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ar valdymo (ASV) veiksnius arba siekiama ASV tikslų.
_____________
*22013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;
(b)2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Komisija pagal 44 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant formą, kurioje nustatoma būtiniausia universaliame registracijos dokumente pateiktina informacija.“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3. 1 ir 2 dalyse nurodyti deleguotieji aktai atitinka šio reglamento I, II ir III priedus.“;
(11)14 ir 14a straipsniai išbraukiami;
(12)Įterpiamas 14b straipsnis:
„14b straipsnis ES paskesnių emisijų prospektas
1.Kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, toliau išvardyti asmenys gali parengti ES paskesnių emisijų prospektą:
a)emitentai, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus nepertraukiamai bent 18 mėnesių iki naujųjų vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus;
b)vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus nepertraukiamai bent 18 mėnesių iki viešo vertybinių popierių siūlymo, siūlytojai.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, emitentui, turinčiam tik ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, neleidžiama rengti ES paskesnių emisijų prospekto dėl nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus.
2.Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio 18 straipsnio 1 daliai, ES paskesnių emisijų prospekte pateikiama visa informacija, kuri yra būtina, kad investuotojai galėtų suprasti visus toliau išvardytus punktus:
a)emitento perspektyvas bei finansinės veiklos rezultatus ir svarbius emitento finansinės ir veiklos padėties pokyčius, įvykusius nuo paskutinių finansinių metų pabaigos, jei tokių buvo;
b)esminę informaciją apie vertybinius popierius, įskaitant tų vertybinių popierių suteikiamas teises ir bet kokius naudojimosi tomis teisėmis apribojimus;
c)emisijos priežastis ir jos poveikį emitentui, be kita ko, emitento bendrai kapitalo struktūrai, taip pat gautų pajamų panaudojimą.
3.ES paskesnių emisijų prospekte pateikiama informacija turi būti parašyta ir pateikta lengvai analizuojama, glausta bei suprantama forma ir turi suteikti investuotojams, visų pirma neprofesionaliesiems investuotojams, galimybę priimti informacija pagrįstą investavimo sprendimą, atsižvelgiant į jau viešai atskleistą reglamentuojamą informaciją pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikoma, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, taip pat, jei taikoma, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/565*3 nurodytą informaciją.
4.ES paskesnių emisijų prospektas parengiamas kaip vienas dokumentas, kuriame pateikiama IV arba V priede (priklausomai nuo vertybinių popierių rūšių) nustatyta būtiniausia informacija.
5.Atspausdintą ES paskesnių emisijų prospektą, susijusį su akcijomis arba kitais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, lygiaverčiais įmonių akcijoms, sudaro ne daugiau kaip 50 A4 dydžio puslapių ir jis yra pateikiamas ir išdėstomas taip, kad jį būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.
6.Į santrauką, informaciją, įtrauktą nuorodos būdu pagal šio reglamento 19 straipsnį, arba papildomą informaciją, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis turi svarbų finansinį įsipareigojimą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/980 18 straipsnyje, neatsižvelgiama nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą didžiausią ilgį.
7. ES paskesnių emisijų prospektas yra standartizuoto formato dokumentas, o ES paskesnių emisijų prospekte atskleidžiama informacija pateikiama standartizuota seka, grindžiama IV arba V priede nustatyta informacijos atskleidimo tvarka, priklausomai nuo vertybinių popierių rūšių.
_____________
*32016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017 3 31, p. 1).“;
(13)15 straipsnis išbraukiamas;
(14)įterpiamas 15a straipsnis:
„15a straipsnis ES augimo emisijų dokumentas
1.Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 daliai ir 3 straipsnio 2 daliai, viešo vertybinių popierių siūlymo atveju toliau nurodyti asmenys parengia ES augimo emisijų dokumentą, jei jie neturi vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:
a)MVĮ;
b)emitentai, išskyrus MVĮ, kurių vertybiniai popieriai yra arba bus įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą;
c)emitentai, išskyrus a ir b punktuose nurodytus emitentus, jeigu Sąjungoje viešai siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, apskaičiuota per 12 mėnesių laikotarpį, neviršija 50 000 000 EUR sumos ir su sąlyga, kad tokių emitentų vertybiniais popieriais nėra prekiaujama DPS, o jų vidutinis darbuotojų skaičius praėjusiais finansiniais metais buvo ne didesnis kaip 499;
d)vertybinių popierių, kuriuos išleido a ir b punktuose nurodyti emitentai, siūlytojai.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tos pastraipos a ir b punktuose nurodyti asmenys, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą nepertraukiamai bent paskutinius 18 mėnesių, gali parengti ES paskesnių emisijų prospektą, jei vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, su sąlyga, kad tie emitentai neturi vertybinių popierių, kurie jau yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.
Apskaičiuojant pirmos pastraipos c punkte nurodytų viešai siūlomų vertybinių popierių bendrą agreguotą pardavimo vertę atsižvelgiama į visų viešų vertybinių popierių siūlymų, pateiktų per 12 mėnesių iki naujo viešo vertybinių popierių siūlymo pradžios datos, bendrą agreguotą pardavimo vertę, išskyrus tuos viešus vertybinių popierių siūlymus, kuriems buvo taikoma bet kokia pareigos skelbti prospektą išimtis pagal 1 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą arba pagal 3 straipsnio 2 dalį.
2.Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio 18 straipsnio 1 daliai, ES augimo emisijų dokumente pateikiama atitinkama sutrumpinta ir proporcinga informacija, kuri yra būtina, kad investuotojai galėtų suprasti:
a)emitento perspektyvas bei finansinės veiklos rezultatus ir svarbius emitento finansinės ir veiklos padėties pokyčius nuo paskutinių finansinių metų pabaigos, jei tokių buvo, taip pat jo augimo strategiją;
b)esminę informaciją apie vertybinius popierius, įskaitant tų vertybinių popierių suteikiamas teises ir bet kokius naudojimosi tomis teisėmis apribojimus;
c)emisijos priežastis ir jos poveikį emitentui, emitento bendrai kapitalo struktūrai, taip pat gautų pajamų panaudojimą.
3.ES augimo emisijų dokumente pateikiama informacija turi būti parašyta ir pateikta lengvai analizuojama, glausta bei suprantama forma ir turi suteikti investuotojams, visų pirma neprofesionaliesiems investuotojams, galimybę priimti informacija pagrįstą investavimo sprendimą.
4.ES augimo emisijų dokumentas parengiamas kaip vienas dokumentas, kuriame pateikiama VII arba VIII priede (priklausomai nuo vertybinių popierių rūšių) nustatyta informacija.
5.Atspausdintą ES augimo emisijų dokumentą, susijusį su akcijomis arba kitais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, lygiaverčiais įmonių akcijoms, sudaro ne daugiau kaip 75 A4 dydžio puslapiai ir jis yra pateikiamas ir išdėstomas taip, kad jį būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.
6.Į santrauką, informaciją, įtrauktą nuorodos būdu pagal 19 straipsnį, arba papildomą informaciją, kuri turi būti pateikta, kai emitento finansinė istorija yra sudėtinga arba jis turi svarbų finansinį įsipareigojimą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/980 18 straipsnyje, neatsižvelgiama nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą didžiausią ilgį.
7.ES augimo emisijų dokumentas yra standartizuoto formato dokumentas, o ES augimo emisijų dokumente atskleidžiama informacija pateikiama standartizuota seka, grindžiama VII arba VIII priede nustatyta informacijos atskleidimo tvarka, priklausomai nuo vertybinių popierių rūšių.“;
(15)16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.Prospekte išdėstyti rizikos veiksniai turi būti susiję tik su emitentui ir vertybiniams popieriams būdinga rizika, kuri yra reikšminga siekiant priimti informacija pagrįstą investavimo sprendimą, kaip patvirtinama prospekto turiniu.
Prospekte neturi būti rizikos veiksnių, kurie yra bendro pobūdžio ir naudojami tik kaip atsakomybės ribojimo veiksniai arba kurie nepakankamai aiškiai parodo konkrečius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojai turi žinoti.
Rengdami prospektą, emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, įvertina rizikos veiksnių reikšmingumą remdamiesi jų atsiradimo tikimybe ir numatomu jų neigiamo poveikio dydžiu.
Emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, tinkamai apibūdina kiekvieną rizikos veiksnį ir paaiškina, kokį poveikį tas rizikos veiksnys daro emitentui arba kaip jis daro poveikį siūlomiems ar į prekybos sąrašus įtrauktiniems vertybiniams popieriams. Emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, taip pat gali savo nuožiūra atskleisti trečioje pastraipoje nurodytų rizikos veiksnių reikšmingumo vertinimą naudodami kokybinio įvertinimo skalę: mažas, vidutinis arba didelis.
Rizikos veiksniai nurodomi suskirsčius juos į keletą kategorijų, atsižvelgiant į jų pobūdį.“;
(16)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a)sutikimas įsigyti vertybinių popierių arba juos pasirašyti gali būti atšauktas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po oficialaus duomenų apie vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, galutinę siūlymo kainą arba galutinį kiekį pateikimo; arba“;
(b)2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyta galutinė siūlymo kaina nuo prospekte nurodytos didžiausios kainos, kaip nurodyta 1 dalies b punkto i papunktyje, skiriasi ne daugiau kaip 20 %, emitentas neprivalo skelbti priedo pagal 23 straipsnio 1 dalį.“;
(17)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
i)įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Informacija, kurią reikia įtraukti į prospektą pagal šį reglamentą ir jo pagrindu priimtus deleguotuosius aktus, įtraukiama tame prospekte pateikiant nuorodą, jeigu ta informacija anksčiau buvo arba tuo pačiu metu yra skelbiama elektronine forma, yra parengta 27 straipsnio reikalavimus atitinkančia kalba ir pateikiama viename iš šių dokumentų:“;
ii)b punktas pakeičiamas taip:
„b)1 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos db ir f–i punktuose ir 1 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos ba ir e–h punktuose nurodytuose dokumentuose;“;
iii)f punktas pakeičiamas taip:
„f)vadovybės pranešimuose, nurodytuose Direktyvos 2013/34/ES 5 ir 6 skyriuose, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie tvarumą;“;
(b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a. Informaciją, kurios nereikia įtraukti į prospektą, vis tiek į tą prospektą galima savanoriškai įtraukti pateikiant nuorodą, jeigu ta informacija anksčiau buvo arba tuo pačiu metu yra skelbiama elektronine forma, yra parengta 27 straipsnio reikalavimus atitinkančia kalba ir pateikiama viename iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų.
1b. Emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, neprivalo skelbti priedo pagal 23 straipsnio 1 dalį, kad atnaujintų metinę ar tarpinę finansinę informaciją, kuri pateikiant nuorodą įtraukiama į bazinį prospektą, kuris vis dar galioja pagal 12 straipsnio 1 dalį.“;
(18)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)6a dalis išbraukiama;
(b)įterpiama 6b dalis:
„6b.Nukrypstant nuo 2 ir 4 dalių, ES paskesnių emisijų prospekto atveju 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 4 dalyje nustatyti terminai sutrumpinami iki septynių darbo dienų. Emitentas informuoja kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki numatytos patvirtinimo prašymo pateikimo dienos.“;
(c)11 dalis pakeičiama taip:
„11.Komisija pagal 44 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant prospektų, visų pirma juose pateiktos informacijos išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo, tikrinimo kriterijus ir prospekto tvirtinimo procedūras, taip pat visus toliau nurodytus aspektus:
a)aplinkybes, kuriomis kompetentingai institucijai leidžiama taikyti papildomus prospekto tikrinimo kriterijus, kai tai laikoma būtina investuotojams apsaugoti, ir papildomos informacijos, kurią gali būti reikalaujama atskleisti tokiomis aplinkybėmis, rūšį;
b)pasekmes kompetentingai institucijai, kuri nepriima sprendimo dėl prospekto, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje;
c)ilgiausią laikotarpį, per kurį kompetentinga institucija turi užbaigti prospekto tikrinimą ir priimti sprendimą dėl to, ar patvirtinti tą prospektą, ar atsisakyti jį patvirtinti ir užbaigti peržiūros procesą.
c punkte nurodytas ilgiausias laikotarpis apima visus kompetentingos institucijos prašymus emitentams pakeisti prospektą arba pateikti papildomą informaciją, kaip nurodyta 4 dalyje.“;
(d)13 dalis pakeičiama taip:
„13. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsniui, ESMA bent kartą per trejus metus organizuoja ir atlieka vieną kompetentingų institucijų taikomų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, įskaitant pranešimus apie patvirtinimą, kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, tarpusavio vertinimą. Tarpusavio vertinimu taip pat įvertinamas įvairios kompetentingų institucijų taikomos tikrinimo ir tvirtinimo metodikos poveikis emitentų gebėjimui pritraukti kapitalo Sąjungoje. Tarpusavio vertinimo ataskaita skelbiama ne vėliau kaip [3 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas trejus metus. Atlikdama tarpusavio vertinimą ESMA atsižvelgia į Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės rekomendacijas.“;
(19)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Tam tikros klasės akcijų, kurios pirmą kartą įtraukiamos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pirminio viešo siūlymo atveju prospektas turi būti paskelbtas viešai likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki siūlymo pabaigos.“;
(b)5a dalis išbraukiama;
(c)įterpiamos 5b ir 5c dalys:
„5b. ES paskesnių emisijų prospektas klasifikuojamas atskirai 6 dalyje nurodytame saugojimo mechanizme.
5c. ES augimo emisijų dokumentas klasifikuojamas 6 dalyje nurodytame saugojimo mechanizme taip, kad jis būtų atskirtas nuo kitų rūšių prospektų.“;
(d)11 dalis pakeičiama taip:
„11. Emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba vertybinius popierius platinantys ar parduodantys finansų tarpininkai bet kurio potencialaus investuotojo prašymu nemokamai pateikia jam prospekto kopiją elektroniniu formatu.“;
(20)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 dalis pakeičiama taip:
„2.Jeigu prospektas susijęs su vertybinių popierių viešu siūlymu, investuotojai, kurie jau yra sutikę įsigyti vertybinių popierių arba juos pasirašyti prieš paskelbiant priedą, turi teisę atšaukti savo sutikimą, kuria jie gali pasinaudoti per tris darbo dienas po priedo paskelbimo, jeigu 1 dalyje nurodytas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida arba reikšmingas netikslumas atsirado arba buvo pastebėtas prieš pasibaigiant siūlymo laikotarpiui arba prieš pateikiant vertybinius popierius, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Tą laikotarpį emitentas arba siūlytojas gali pratęsti. Galutinis teisės atšaukti sutikimą terminas nurodomas tame priede.
Priede pateikiamas aiškus pareiškimas dėl teisės atšaukti sutikimą ir tame pareiškime aiškiai nurodomi visi šie aspektai:
a)teisė atšaukti sutikimą suteikiama tik tiems investuotojams, kurie jau buvo sutikę įsigyti vertybinių popierių arba juos pasirašyti prieš paskelbiant priedą, ir jeigu tuo metu, kai atsirado arba buvo pastebėtas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida arba reikšmingas netikslumas, vertybiniai popieriai dar nebuvo pateikti investuotojams,
b)laikotarpis, per kurį investuotojai gali pasinaudoti savo teise atšaukti sutikimą;
c)į ką investuotojai gali kreiptis, jei nuspręstų pasinaudoti teise atšaukti sutikimą.“;
(b)2a dalis išbraukiama;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.Jeigu investuotojai įsigyja arba pasirašo vertybinius popierius per finansų tarpininką nuo tų vertybinių popierių prospekto patvirtinimo momento iki pirminio siūlymo laikotarpio pabaigos, tas finansų tarpininkas:
a)informuoja tuos investuotojus apie tai, kad gali būti paskelbtas priedas, kur ir kada jis bus paskelbtas, be kita ko, jo svetainėje, ir kad finansų tarpininkas tokiu atveju padėtų jiems pasinaudoti teise atšaukti sutikimą;
b)informuoja tuos investuotojus – tokiu atveju finansų tarpininkas susisiektų su jais elektroninėmis priemonėmis pagal antrą pastraipą, kad praneštų, jog paskelbtas priedas, ir su sąlyga, kad jie yra davę sutikimą, kad su jais būtų susisiekiama elektroninėmis priemonėmis;
c)siūlo tiems investuotojams, kurie sutinka, kad su jais būtų susisiekiama tik kitomis nei elektroninėmis priemonėmis, pasirinkti galimybę, kad su jais būtų susisiekta elektroniniu būdu tik tam, kad gautų pranešimą apie priedo paskelbimą;
d)perspėti investuotojus, kurie nesutinka, kad su jais būtų susisiekta elektroninėmis priemonėmis ir atsisako leisti su jais susisiekti elektroniniu būdu, kaip nurodyta c punkte, kad jie stebėtų informaciją emitento arba finansų tarpininko svetainėje iki siūlymo laikotarpio pabaigos arba vertybinių popierių pateikimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, kad patikrintų, ar yra paskelbtas priedas;
Jeigu šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti investuotojai turi 2 dalyje nurodytą teisę atšaukti sutikimą, finansų tarpininkas su tais investuotojais susisiekia elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip iki pirmos darbo dienos, einančios po dienos, kai priedas buvo paskelbtas, pabaigos.
Jeigu vertybinių popierių įsigyjama tiesiogiai iš emitento arba jie pasirašomi tiesiogiai su emitentu, tas emitentas informuoja investuotojus apie tai, kad gali būti paskelbtas priedas, kur jis bus paskelbtas ir kad tokiu atveju jie gali pasinaudoti teise atšaukti sutikimą.“;
(d)3a dalis išbraukiama;
(e)įterpiama 4a dalis:
„4a.Bazinio prospekto priedas nenaudojamas naujos rūšies vertybiniams popieriams, apie kuriuos būtina informacija nebuvo įtraukta į tą bazinį prospektą, įvesti.“;
(f)įterpiama 8 dalis:
„8.ESMA ne vėliau kaip [2 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia gaires dėl aplinkybių, kuriomis turėtų būti laikoma, kad priedu įvedamas naujos rūšies vertybinis popierius, kuris nėra aprašytas baziniame prospekte.“;
(21)27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1.Jei viešas vertybinių popierių siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma tik buveinės valstybėje narėje, prospektas parengiamas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkta buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.
7 straipsnyje nurodyta santrauka pateikiama buveinės valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba. Ta kompetentinga institucija nereikalauja jokios kitos prospekto dalies vertimo.
2.Jei viešas vertybinių popierių siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas parengiamas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkta kiekvienos iš tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.
7 straipsnyje nurodyta santrauka pateikiama kiekvienos valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš kiekvienos valstybės narės oficialiųjų kalbų, arba kiekvienos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba. Valstybės narės nereikalauja jokios kitos prospekto dalies vertimo.“;
(b)3 dalis išbraukiama;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4.Galutinės sąlygos parengiamos ta pačia kalba kaip patvirtintas bazinis prospektas.
Atskiros emisijos santrauka pateikiama buveinės valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.
Kai pagal 25 straipsnio 4 dalį galutinės sąlygos perduodamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei yra daugiau nei viena priimančioji valstybė narė, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atskiros emisijos santrauka, pridedama prie galutinių sąlygų, pateikiama priimančiosios valstybės narės oficialiąja kalba arba bent viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba pagal 2 dalies antrą pastraipą.“;
(22)29 straipsnis pakeičiamas taip:
„29 straipsnis Lygiavertiškumas
1.Trečiosios valstybės emitentas gali prašyti įtraukti vertybinius popierius į prekybos Sąjungoje įsteigtoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prieš tai paskelbęs pagal trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktus parengtą ir patvirtintą prospektą, kuriam taikomi trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktai, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
a)Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal 5 dalį;
b)trečiosios valstybės emitentas pateikė prospektą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai;
c)trečiosios valstybės emitentas pateikė rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija patvirtino prospektą, ir tos institucijos kontaktinius duomenis;
d)prospektas atitinka 27 straipsnyje nustatytus kalbos reikalavimus;
e)visa trečiosios valstybės emitento Sąjungoje platinama reklama atitinka 22 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus reikalavimus;
f)ESMA pagal 30 straipsnį yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiosios valstybės emitento priežiūros institucijomis.
2.Trečiosios valstybės emitentas taip pat gali viešai siūlyti vertybinius popierius Sąjungoje prieš tai paskelbęs pagal trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktus parengtą ir patvirtintą prospektą, kuriam taikomi trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktai, su sąlyga, kad tenkinamos visos 1 dalies a–f punktuose nurodytos sąlygos ir kad viešai siūlant vertybinius popierius jie taip pat įtraukiami į prekybos Sąjungoje įsteigtoje reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą.
3.Kai pagal 1 ir 2 dalis trečiosios valstybės emitentas viešai siūlo vertybinius popierius arba prašo įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, taikomi 24, 25 ir 27 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
4.Jeigu tenkinami visi 1 ir 2 dalyse nustatyti kriterijai, trečiosios valstybės emitentas turi teises ir jam taikomos visos pareigos pagal šį reglamentą, prižiūrint buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.
5.Komisija, laikydamasi 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, kad pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę parengtas prospektas (toliau – trečiosios valstybės prospektas) atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nurodytiems reikalavimams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
a)trečiosios valstybės teisiškai privalomais reikalavimais užtikrinama, kad trečiosios valstybės prospekte būtų pateikta būtina informacija, kuri yra reikšminga, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą, šiame reglamente nustatytiems reikalavimams lygiaverčiu būdu;
b)kai neprofesionaliesiems investuotojams suteikiama galimybė investuoti į vertybinius popierius, kurių atžvilgiu parengtas trečiosios valstybės prospektas, tame prospekte pateikiama santrauka, kurioje pateikiama pagrindinė informacija, reikalinga neprofesionaliesiems investuotojams, kad jie suprastų emitento, vertybinių popierių ir, kai taikytina, garanto pobūdį ir riziką, ir kuri turi būti skaitoma kartu su kitomis to prospekto dalimis;
c)trečiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės taikomi asmenims, atsakingiems už prospekte pateiktą informaciją, įskaitant bent emitentą arba jo administracinius, valdymo ar priežiūros organus, siūlytoją, asmenį, prašantį įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir, kai taikytina, garantą;
d)trečiosios valstybės teisiškai privalomuose reikalavimuose nurodytas trečiosios valstybės prospekto galiojimas ir pareiga papildyti trečiosios valstybės prospektą tais atvejais, kai reikšmingas naujas veiksnys, reikšminga klaida ar reikšmingas tame prospekte pateiktos informacijos netikslumas galėtų turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, taip pat sąlygos, kuriomis investuotojai tokiu atveju gali pasinaudoti savo teisėmis atsisakyti sandorio;
e)trečiosios valstybės priežiūros sistema, skirta trečiųjų valstybių prospektų tikrinimui ir tvirtinimui, ir trečiųjų valstybių prospektų skelbimo tvarka turi lygiavertį poveikį, kaip ir 20 ir 21 straipsniuose nurodytos nuostatos.
Komisija gali nustatyti, kad tokio įgyvendinimo akto taikymas priklauso nuo to, ar trečioji valstybė veiksmingai ir nuolat laikosi tame įgyvendinimo akte nustatytų reikalavimų.
6.Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas išsamiau nustatant 5 dalyje nurodytus kriterijus.“;
(23)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis pakeičiama taip:
„1.Taikant 29 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikant 28 straipsnį, ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis dėl keitimosi informacija tarp ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių priežiūros institucijų ir dėl prievolių, kylančių pagal šį reglamentą, vykdymo užtikrinimo trečiosiose valstybėse, išskyrus atvejus, kai pagal deleguotąjį aktą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849*4 9 straipsnio 2 dalyje, ta trečioji valstybė yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą. Tais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas efektyvus keitimasis informacija, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.
_____________
*42015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;
(b)2 dalis išbraukiama;
(c)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:
„3.ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis tik tada, jei atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties apsaugos reikalavimai yra bent lygiaverčiai 35 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Toks keitimasis informacija turi būti skirtas padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti užduotis.
4.Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas minimalus 1 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų turinys ir tokiems bendradarbiavimo susitarimams naudotinas šablonas.“;
(24)38 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„a)3 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1–11 dalių ir 12b dalies, 8–10 straipsnių, 11 straipsnio 1 ir 3 dalių, 14b straipsnio 1 dalies, 15a straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 17 straipsnio, 18 straipsnio, 19 straipsnio 1–3 dalių, 20 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1–4 ir 7–11 dalių, 22 straipsnio 2–5 dalių, 23 straipsnio 1, 2, 3, 4a ir 5 dalių ir 27 straipsnio pažeidimus;“;
(25)40 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:
„Taikant 20 straipsnį, teisė apskųsti taip pat taikoma tais atvejais, kai kompetentinga institucija nepriima sprendimo patvirtinti ar atmesti patvirtinimo prašymą ir neprašo padaryti su tuo prašymu susijusių pakeitimų ar pateikti papildomos informacijos per 20 straipsnio 2, 3, 6 ir 6b dalyse nustatytus laikotarpius.“;
(26)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2.1 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 11 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 20 d.
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 11 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;
(b)6 dalis pakeičiama taip:
„6.Pagal 1 straipsnio 7 dalį, 9 straipsnio 14 dalį, 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 11 dalį, 29 straipsnio 6 dalį ir 30 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;
(27)47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a)emitentų rūšis, visų pirma 15a straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų asmenų kategorijas;“;
(b)2 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a) analizė, kokia apimtimi visoje Sąjungoje taikoma 14b ir 15a straipsniuose išdėstyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas;“;
(c)pridedama 3 dalis:
„3. Be 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, ESMA į 1 dalyje nurodytą ataskaitą įtraukia šią informaciją:
a)1 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos db punkte ir 1 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos ba punkte nurodytų išimčių naudojimo visoje Sąjungoje masto analizę, įskaitant tuose straipsniuose nurodytų kompetentingoms institucijoms pateiktų dokumentų statistinius duomenis;
b)statistinius duomenis apie 9 straipsnyje nurodytus universalius registracijos dokumentus, kurie buvo pateikti kompetentingoms institucijoms.“;
(28)47a straipsnis išbraukiamas.
(29)48 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Iki … m. gruodžio 31 d. [5 metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
2.Ataskaitoje, inter alia, pateikiamas vertinimas, ar prospekto santrauka, 14b ir 15a straipsniuose nustatyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas tebėra tinkami atsižvelgiant į jų tikslus. Ataskaitoje pateikiama visa ši informacija:
a)asmenims skirtų ES augimo emisijų dokumentų skaičius pagal kiekvieną iš 15a straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų ir kiekvieno tokio skaičiaus raidos bei asmenų, turinčių teisę naudotis ES augimo emisijų dokumentais, prekybos vietų pasirinkimo tendencijų analizė;
b)analizė, ar ES augimo emisijų dokumentu užtikrinama tinkama investuotojų apsaugos ir asmenims, kurie turi teisę juo naudotis, tenkančios administracinės naštos mažinimo pusiausvyra;
c)patvirtintų ES paskesnių emisijų prospektų skaičius ir to skaičiaus raidos analizė;
d)analizė, ar ES paskesnių emisijų prospektais užtikrinama tinkama investuotojų apsaugos ir asmenims, kurie turi teisę jais naudotis, tenkančios administracinės naštos mažinimo pusiausvyra;
e)ES paskesnių emisijų prospekto ir ES augimo emisijų dokumento rengimo ir tvirtinimo išlaidos, palyginti su dabartinėmis standartinio prospekto rengimo ir tvirtinimo išlaidomis, kartu nurodant, kiek bendrai sutaupyta lėšų ir kurias išlaidas būtų galima dar labiau sumažinti tiek ES paskesnių emisijų prospekto, tiek ES augimo emisijų dokumento atveju;
f)analizė, ar IX priede nustatytu dokumentu užtikrinama tinkama investuotojų apsaugos ir asmenims, kurie turi teisę juo naudotis, tenkančios administracinės naštos mažinimo pusiausvyra.“;
(30)pridedamas 50 straipsnis:
„50 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1.Reglamento (ES) 2017/1129, taikomo... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena atėmus vieną dieną], 14 straipsnis toliau taikomas prospektams, parengtiems pagal tą 14 straipsnį ir patvirtintiems iki tos datos, iki jų galiojimo pabaigos.
2.Reglamento (ES) 2017/1129, taikomo... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena atėmus vieną dieną], 15 straipsnis toliau taikomas iki tos datos patvirtintiems ES augimo prospektams iki jų galiojimo pabaigos.“;
(31)I–V priedai pakeičiami šio reglamento I priedo tekstu;
(32)Va priedas išbraukiamas;
(33)šio reglamento II priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip VII–IX priedai.
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 iš dalies keičiamas taip:
(34)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b)apie prekybos sandorius, kaip apie atpirkimo programos dalį, pagal 3 dalį pranešama prekybos vietos kompetentingai institucijai, o po to apibendrinta forma informuojama visuomenė;“;
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3.Kad galėtų pasinaudoti 1 dalyje nustatyta išimtimi, emitentas apie visus sandorius, susijusius su atpirkimo programa, praneša likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentingai institucijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalyje. Gavusi prašymą, gaunančioji kompetentinga institucija perduoda informaciją prekybos vietos, kurioje akcijos yra įtrauktos į prekybos sąrašus ir kurioje jomis prekiaujama, kompetentingoms institucijoms.“;
(35)7 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d)kliento arba kito kliento vardu veikiančių asmenų pateikta informacija arba informacija, žinoma valdant nuosavą sąskaitą arba valdomą fondą ir susijusi su pateiktais pavedimais dėl finansinių priemonių, kuri yra konkretaus pobūdžio, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainai ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.“;
(36)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Rinkos tyrimai yra informacijos perdavimas vienam arba daugiau potencialių investuotojų prieš paskelbiant apie sandorį, jei yra, siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo sąlygas, pavyzdžiui, galimą mastą ir kainą; tą informaciją perduoda:“;
(b)4 dalis pakeičiama taip:
„4.Rinkos dalyvis gali nuspręsti laikytis visų šių sąlygų:
a)gauti asmens, gaunančio rinkos tyrimą, sutikimą gauti viešai neatskleistą informaciją;
b)informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jam draudžiama naudotis ta informacija ar bandyti naudotis ta informacija savo ar trečiojo asmens sąskaita įsigyjant ar parduodant finansines priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai, susijusias su ta informacija;
c)informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jam draudžiama naudotis ta informacija ar bandyti naudotis ta informacija atšaukiant arba pakeičiant jau pateiktus pavedimus dėl finansinių priemonių, susijusių su ta informacija;
d)informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jis, sutikdamas gauti informaciją, taip pat privalo ją laikyti konfidencialia;
e)daryti ir saugoti visos informacijos, kuri buvo suteikta asmeniui, gaunančiam rinkos tyrimą, įskaitant informaciją, suteiktą pagal a–d punktus, ir potencialių investuotojų, kuriems informacija buvo atskleista, įskaitant juridinius asmenis ir fizinius asmenis, veikiančius potencialių investuotojų vardu, bet jais neapsiribojant, tapatybę ir kiekvieno atskleidimo datos ir laiko įrašus;
f)kompetentingai institucijai paprašius, pateikti tuos įrašus.
Jei laikomasi visų šių sąlygų, laikoma, kad rinkos dalyvis atskleidė viešai neatskleistą informaciją, pateiktą atliekant rinkos tyrimus, asmeniui atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, 10 straipsnio 1 dalies tikslais.“;
c)5 dalis išbraukiama;
d)6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:
„6.Kai informacija, kuri buvo atskleista vykdant rinkos tyrimus pagal 4 dalį, pagal atskleidžiančio rinkos dalyvio vertinimą nebelaikoma viešai neatskleista informacija, atskleidžiantis rinkos dalyvis nedelsdamas atitinkamai informuoja apie tai gavėją. Ši pareiga netaikoma tais atvejais, kai informacija buvo paskelbta viešai kitu būdu.
Atskleidžiantis rinkos dalyvis saugo pagal šią dalį pateiktos informacijos įrašus ir kompetentingai institucijai paprašius jai juos pateikia.
7.Nepaisant šio straipsnio, rinkos tyrimus gaunantis asmuo pats įvertina, ar jis turi viešai neatskleistos informacijos.“;
(37)13 straipsnio 12 dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d)rinkos operatorius arba MVĮ augimo rinką valdanti investicinė įmonė raštu patvirtina emitentui, kad gavo likvidumo sutarties kopiją.“;
(38)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Emitentas nedelsdamas informuoja visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai susijusią su tuo emitentu. Tas reikalavimas netaikomas tarpiniams užsitęsusio proceso etapams, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kai tie etapai susiję su tam tikrų aplinkybių susiklostymu ar įvykio įvykimu.“;
(b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas ir prireikus peržiūrimas nebaigtinis atitinkamos informacijos sąrašas ir dėl kiekvienos informacijos nurodomas laikas, kada galima pagrįstai tikėtis, kad emitentas ją atskleis.
1b.Emitentas užtikrina 7 straipsnyje nustatytus viešai neatskleistos informacijos kriterijus atitinkančios informacijos konfidencialumą, kol ta informacija atskleidžiama pagal 1 dalį. Kai tos viešai neatskleistos informacijos konfidencialumas nebeužtikrinamas, emitentas tą viešai neatskleistą informaciją viešai atskleidžia kuo greičiau.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4.Emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, prisiimdamas visą atsakomybę, gali atidėti viešą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a)skubiai atskleidus informaciją gali būti padaryta žala emitento ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio teisėtiems interesams;
b)viešai neatskleista informacija, kurios atskleidimą emitentas ketina atidėti, atitinka šias sąlygas:
i)ji iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio emitento padaryto viešo pareiškimo tuo klausimu, su kuriuo susijusi viešai neatskleista informacija;
ii)ja neatsižvelgiama į tai, kad emitento finansiniai tikslai greičiausiai nebus pasiekti, jei tokie tikslai buvo anksčiau viešai paskelbti;
iii)ji neprieštarauja rinkos lūkesčiams, kai tokie lūkesčiai grindžiami signalais, kuriuos emitentas anksčiau pateikė rinkai, įskaitant pokalbius, reklamines keliones ar bet kokios kitos rūšies komunikaciją, organizuotą emitento arba jam pritarus;
c)emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis gali užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą.
Kai emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis ketina atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal šią dalį, jis informuoja kompetentingą instituciją, nurodytą pagal 3 dalį, apie savo ketinimą atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą ir raštu paaiškina, kaip įvykdytos šioje dalyje nustatytos sąlygos, iš karto po to, kai priimamas sprendimas dėl atidėjimo.“;
(d)5 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Emitentas, kuris yra kredito ar finansų įstaiga, arba emitentas, kuris yra tokios įstaigos patronuojančioji įmonė ar su ja susijusi įmonė, prisiimdamas visą atsakomybę gali atidėti viešą viešai neatskleistos informacijos, įskaitant informaciją, susijusią su laikinomis likvidumo problemomis ir visų pirma poreikiu gauti neatidėliotiną centrinio banko ar paskutinio skolintojo pagalbą likvidumui padidinti, atskleidimą, jei tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:“;
(e)7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Ši dalis apima atvejus, kai gandai aiškiai susiję su viešai neatskleista informacija, kurios atskleidimas buvo atidėtas pagal 4 arba 5 dalį, ir tie gandai pakankamai tikslūs bei patikimi, kad tos informacijos konfidencialumas nebūtų užtikrinamas.“;
(f)11 dalis pakeičiama taip:
„11. EVPRI paskelbia gaires, kuriose nustatomas neišsamus orientacinis emitentų teisėtų interesų sąrašas, kaip nurodyta 4 dalies a punkte.“;
(39)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis pakeičiama taip:
„1.Emitentai:
a)sudaro visų asmenų, kurie dėl savo funkcijų ar pareigų emitento įstaigoje pobūdžio turi nuolatinę prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, sąrašą (viešai neatskleistos informacijos nuolat turinčių asmenų sąrašas);
b)nedelsdami atnaujina viešai neatskleistos informacijos nuolat turinčių asmenų sąrašą pagal 4 dalį ir
c)nedelsdami pateikia viešai neatskleistos informacijos nuolat turinčių asmenų sąrašą kompetentingai institucijai, kai ši to paprašo.“;
(b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a.Bet kuris asmuo, veikiantis emitento vardu arba jo sąskaita, sudaro visų asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tiesiogiai susijusios su tuo emitentu, sąrašą. Taikomi 1 dalies b ir c punktai.
1b.Nukrypdamos nuo 1 dalies, kai tai pateisinama dėl konkrečių problemų, susijusių su nacionalinės rinkos vientisumu, valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus bent pastaruosius 5 metus, sudarytų visų asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos ir dirbančių jiems pagal darbo sutartį arba atliekančių kitas užduotis, kurias vykdydami jie gali susipažinti su viešai neatskleista informacija, įskaitant konsultantus, apskaitininkus ar kredito reitingų agentūras, sąrašą (išsamus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas). Taikomi 1 dalies b ir c punktai.“;
(c)2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Emitentai ir visi jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą įtrauktų asmenų prašo patvariojoje laikmenoje pripažinti savo teisines ir reguliavimo pareigas. Asmenys, įtraukti į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, nepagrįstai nedelsdami patvariojoje laikmenoje pripažįsta savo teisines ir reguliavimo pareigas.“;
(d)6 dalis išbraukiama;
(e)9 dalis pakeičiama taip:
„9. EVPRI peržiūri techninius įgyvendinimo standartus dėl emitentų, kurie yra įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkose sąrašus, supaprastinto formato viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų, kad toks formatas būtų taikomas visiems 1, 1a ir 1b dalyse nurodytiems viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašams.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [9 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios / įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;
(40)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:
„8.1 dalis taikoma visiems tolesniems sandoriams, kai bendra suma per kalendorinius metus pasiekia 20 000 EUR. 20 000 EUR riba skaičiuojama sudedant visus 1 dalyje nurodytus sandorius, neatsižvelgiant į užskaitą.
9.Kompetentinga institucija gali nuspręsti 8 dalyje nurodytą ribą padidinti iki 50 000 EUR ir praneša EVPRI apie savo sprendimą padidinti ribą prieš pradėdama jį taikyti, taip pat nurodo šio sprendimo motyvus, ypatingą dėmesį skirdama rinkos sąlygoms. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia pagal šį straipsnį taikomų ribų ir kompetentingų institucijų pateiktų motyvų, susijusių su tokiomis ribomis, sąrašą.“;
(b)12 dalis pakeičiama taip:
„12.Nedarant poveikio 14 ir 15 straipsniams, emitentas gali leisti vadovaujamas pareigas jo įstaigoje einančiam asmeniui vykdyti prekybą arba sudaryti sandorius savo arba trečiojo asmens sąskaita per 11 dalyje nustatytą draudimo laikotarpį:
a)atskirais atvejais susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, susidūrus su dideliais finansiniais sunkumais, dėl kurių būtina nedelsiant parduoti akcijas, arba
b)dėl vykdomos ar įvykdytos prekybos pobūdžio arba prekybos, susijusios su darbuotojų akcijų schemomis, taupymo fondais ir darbuotojų schemomis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, kurios nėra akcijos, akcijų ar prekybos kvalifikavimu ar teisėmis arba finansinių priemonių, kurios nėra akcijos, kvalifikavimu ar teisėmis arba sandoriais, kai atitinkamo vertybinio popieriaus vertė nesikeičia, arba
c)kai tie sandoriai ar prekyba nereiškia, kad vadovaujamas pareigas einantis asmuo priima aktyvaus investavimo sprendimus, arba juos lemia išorės veiksniai ar trečiosios šalys, arba kai tai yra išvestinių finansinių priemonių vykdymas iš anksto nustatytomis sąlygomis.“;
(41)23 straipsnio 2 dalies g punktas pakeičiamas taip:
„g)reikalauti investicinių įmonių, kredito įstaigų ar finansų įstaigų, taip pat lyginamųjų indeksų administratorių arba prižiūrimų duomenų teikėjų turimų telefoninių pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ir duomenų išklotinių;“;
(42)25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)įterpiama 1a dalis:
„1a.EVPRI palengvina ir koordinuoja kompetentingų institucijų ir reguliavimo institucijų kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse bendradarbiavimą ir informacijos mainus. Kai tai pateisinama dėl atvejo pobūdžio ir kompetentingai institucijai paprašius, EVPRI prisideda prie atvejo tyrimo, kurį atlieka kompetentinga institucija.“;
(b)6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Prašančioji kompetentinga institucija gali informuoti EVPRI apie pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus. Tarpvalstybinio tyrimo ar patikros atveju EVPRI gali priimti sprendimą koordinuoti tokį tyrimą ar patikrą.“;
(43)įterpiami 25a ir 25b straipsniai:
„25a straipsnis Keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmas
1.Kompetentingos institucijos, prižiūrinčios reikšmingą tarpvalstybinį aspektą turinčias prekybos vietas, ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] sukuria mechanizmą, pagal kurį būtų galima nuolat ir laiku keistis 2 dalyje nurodytais pavedimų knygos duomenimis, surinktais iš tų prekybos vietų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 straipsnį, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokioje rinkoje. Kompetentingos institucijos gali perduoti mechanizmo sukūrimo užduotį EVPRI.
Jeigu kompetentinga institucija pateikia prašymą pateikti duomenis pagal 2 dalį, kompetentinga institucija, į kurią kreipiamasi, tuos duomenis pateikia laiku ir ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Kompetentingos institucijos prašymas pateikti aktualius duomenis gali būti teikiamas dėl konkretaus priemonių rinkinio.
2.Kompetentinga institucija gali gauti pavedimų knygos duomenis iš prekybos vietos, kuri turi tarpvalstybinį aspektą, kai ta kompetentinga institucija yra labiausiai susijusios rinkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje, kompetentinga institucija, susijusi su šiomis finansinėmis priemonėmis:
a)akcijomis;
b)obligacijomis;
c)ateities sandoriais.
3.Valstybė narė gali nuspręsti, kad jos kompetentinga institucija dalyvaus pagal 1 dalį sukurtame mechanizme, net jei nė viena iš prekybos vietų, kurias prižiūri tokia kompetentinga institucija, neturi reikšmingo tarpvalstybinio aspekto. Apie tokį sprendimą pranešama EVPRI, kuri jį paskelbia savo svetainėje.
Kai kompetentinga institucija nedalyvauja pagal 1 dalį sukurtame mechanizme, ji vis tiek laiku ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo dienos įvykdo prašymą keistis vykdomų pavedimų knygos duomenimis pagal 25 straipsnį.
4.EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato tinkamą keitimosi pavedimų knygos duomenimis mechanizmą. Visų pirma techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatoma veiklos tvarka, kuria užtikrinamas greitas informacijos perdavimas tarp kompetentingų institucijų.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [9 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios / įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sudaromas paskirtųjų prekybos vietų, kurios vykdant piktnaudžiavimo rinka priežiūrą turi reikšmingą tarpvalstybinį aspektą, sąrašas, atsižvelgiant bent į prekybos tomis priemonėmis vietų rinkos dalį. Komisija tokį sąrašą peržiūri bent kas ketverius metus.
6.Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama 2 dalis atnaujinant finansines priemones, atsižvelgiant į pokyčius finansų rinkose ir kompetentingų institucijų gebėjimą tvarkyti tų finansinių priemonių duomenis.
25b straipsnis Bendradarbiavimo platformos
1.Kilus susirūpinimui dėl rinkos vientisumo arba gero rinkų veikimo, EVPRI savo iniciatyva arba vienos ar kelių kompetentingų institucijų prašymu gali sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą.
2.Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsniui, EVPRI prašymu atitinkamos kompetentingos institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją.
3.Jeigu dvi ar daugiau bendradarbiavimo platformos kompetentingų institucijų nesutaria dėl vykdytino veiksmo procedūros ar turinio arba neveikimo, EVPRI bet kurios atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 1 dalį.
EVPRI taip pat gali nuspręsti inicijuoti ir koordinuoti patikrinimus vietoje. Ji pakviečia buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitas atitinkamas bendradarbiavimo platformos priežiūros institucijas dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje.
EVPRI taip pat gali sukurti bendradarbiavimo platformą kartu su ACER ir viešosiomis įstaigomis, stebinčiomis didmenines biržos prekių rinkas, kai susirūpinimas dėl rinkos vientisumo ir gero rinkų veikimo daro poveikį tiek finansų, tiek neatidėliotinų sandorių rinkoms.“;
(44)28 straipsnis išbraukiamas;
(45)29 straipsnis pakeičiamas taip:
„29 straipsnis
Asmens duomenų atskleidimas trečiosioms šalims
1.
Valstybės narės kompetentingos institucijos, kiekvieną atvejį apsvarstydamos atskirai, gali perduoti asmens duomenis trečiajai šaliai, jei įvykdomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679*7 reikalavimai. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tokie duomenys būtų perduodami tik jei tai būtina pagal šį reglamentą ir kad trečioji šalis neperduotų duomenų kitai trečiajai šaliai, nebent aiškiai suteiktas leidimas raštu ir įvykdytos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytos sąlygos.
2.
Valstybės narės kompetentingos institucijos iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gautus asmens duomenis trečiosios šalies priežiūros institucijai atskleidžia tik jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gavo aiškų duomenis suteikusios kompetentingos institucijos leidimą ir, jei taikoma, su sąlyga, kad duomenys atskleidžiami tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija davė sutikimą.
______________________________________________
*72016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;
(46)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i)e–g punktai pakeičiami taip:
„e)vadovaujamas investicinės įmonės pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, laikinai uždrausti eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse, taip pat lyginamųjų indeksų administratorių ar prižiūrimų duomenų teikėjų įstaigose;
f)jeigu pakartotinai padaromi 14 ar 15 straipsnių pažeidimai, bet kuriam vadovaujamas investicinės įmonės pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, visam laikui uždrausti eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse, taip pat lyginamųjų indeksų administratorių ar prižiūrimų duomenų teikėjų įstaigose;
g)vadovaujamas investicinės įmonės, taip pat lyginamųjų indeksų administratorių ar prižiūrimų duomenų teikėjų pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, laikinai uždrausti sudaryti sandorius savo sąskaita;“;
ii)j punktas pakeičiamas taip:
„j)juridiniams asmenims taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis bent:
i)
už 14 ir 15 straipsnių pažeidimus – 15 % bendros juridinio asmens metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas arba 15 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2014 m. liepos 2 d.;
ii)
už 16 straipsnio pažeidimus – 2 % bendros juridinio asmens metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas arba 2 500 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2014 m. liepos 2 d.;
iii)
už 17 straipsnio pažeidimus – 2 % jo bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas. Vietoj minimalios sumos, grindžiamos bendra metine apyvarta, kompetentingos institucijos išimties tvarka gali taikyti administracines sankcijas, kurių dydis būtų ne mažesnis kaip 2 500 000 EUR arba, jei juridinis asmuo yra MVĮ, 1 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamas dydis nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2014 m. liepos 2 d., jei jos mano, kad administracinės sankcijos dydis, pagrįstas bendra metine apyvarta, būtų neproporcingai mažas, atsižvelgiant į 31 straipsnio 1 dalies a, b, d, e, f, g ir h punktuose nurodytas aplinkybes;
iv)
už 18 ir 19 straipsnių pažeidimus – 0,8 % jo bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas. Vietoj minimalios sumos, grindžiamos bendra metine apyvarta, kompetentingos institucijos išimties tvarka gali taikyti administracines sankcijas, kurių dydis būtų ne mažesnis kaip 1 000 000 EUR arba, jei juridinis asmuo yra MVĮ, 400 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamas dydis nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2014 m. liepos 2 d., jei jos mano, kad administracinės sankcijos dydis, pagrįstas bendra metine apyvarta, būtų neproporcingai mažas, atsižvelgiant į 31 straipsnio 1 dalies a, b, d, e, f, g ir h punktuose nurodytas aplinkybes;
v)
už 20 straipsnio pažeidimus – 0,8 % jo bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas arba 1 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą 2014 m. liepos 2 d.“;
(b)pridedama 4 dalis:
„4. Šiame straipsnyje mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ – labai mažos, mažosios ar vidutinės įmonės, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB*8 priedo 2 straipsnyje.
_________________
*82003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).“;
(47)31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad, priimdamos sprendimą dėl administracinių sankcijų tipo ir lygio, kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, kad taikytų proporcingas sankcijas, įskaitant, jeigu taikoma:
a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;
b)už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
c)už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kaip nurodyta, pavyzdžiui, pagal juridinio asmens visą apyvartą ar fizinio asmens metines asmenines pajamas;
d)už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
e)už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad tas asmuo grąžintų gautą pelną ar sumokėtų išvengtiems nuostoliams lygią sumą;
f)už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
g)priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad pažeidimas nepasikartotų, ir
h)baudžiamojo ir administracinio proceso dubliavimąsi ir sankcijas atsakingam asmeniui už tą patį pažeidimą.“;
(48)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2.6 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 17 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 13 ir 14 dalyse, 25a straipsnio 6 dalyje ir 38 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 20XX m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 17 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 13 ir 14 dalyse, 25a straipsnio 6 dalyje ir 38 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;
(b)5 dalis pakeičiama taip:
„5.Pagal 6 straipsnio 5 ar 6 dalį, 12 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 17 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 17 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 13 ar 14 dalį, 25a straipsnio 5 dalį, 25a straipsnio 6 dalį arba 38 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;
(49)38 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
(a)įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„Komisija ne vėliau kaip [5 metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą kartu su teisėkūros pasiūlymu jį, jei reikia, iš dalies pakeisti. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:“;
(b)d punktas pakeičiamas taip:
„d)kelių rinkų pavedimų knygos priežiūros mechanizmo veikimas, kiek tai susiję su piktnaudžiavimu rinka, įskaitant rekomendacijas dėl tokio mechanizmo vykdymo užtikrinimo, ir“.
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pakeitimai
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(50)2 dalis pakeičiama taip:
„2.Prekybos vietos operatorius ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia atitinkamus duomenis, susijusius su visais pavedimais dėl finansinių priemonių, apie kuriuos skelbiama jų sistemose. Prekybos vietos kompetentinga institucija gali nuolat prašyti tų duomenų. Įrašuose kaupiami atitinkami duomenys apie pavedimo ypatumus, įskaitant duomenis, kuriais pavedimas susiejamas su įvykdytais sandoriais, kylančiais iš to pavedimo, kurie pateikiami pagal 26 straipsnio 1 ir 3 dalis. EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms gauti šioje dalyje nurodytą informaciją ir koordinuoja su tuo susijusią veiklą.“;
(51)3 dalis pakeičiama taip:
„3.EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato konkrečius atitinkamus pavedimo duomenis, kuriuos reikia saugoti pagal šio straipsnio 2 dalį, išskyrus nurodytuosius 26 straipsnyje, ir jų formatus.
EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [9 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“.
4 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 6 punkto b ir c papunkčiai ir 2 straipsnio 38 punkto a papunktis taikomi nuo [12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 12 07
COM(2022) 762 final
PRIEDAI
prie
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
kuriuo, siekiant viešąsias kapitalo rinkas Sąjungoje padaryti patrauklesnes įmonėms ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bei vidutinėms įmonėms gauti kapitalo, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1129, (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) Nr. 600/2014
I PRIEDAS
„I PRIEDAS
PROSPEKTAS
I.Santrauka
II.Tikslas, atsakingi asmenys, trečiosios šalies informacija, ekspertų ataskaitos ir kompetentingų institucijų patvirtinimas
Tikslas – pateikti informaciją apie asmenis, atsakingus už prospekto turinį, ir patikinti investuotojus dėl prospekte atskleidžiamos informacijos tikslumo. Šiame skirsnyje pateikiama ir informacija apie su siūlymu susijusių asmenų interesus, siūlymo priežastis, pajamų naudojimą ir siūlymo išlaidas. Be to, šiame skirsnyje pateikiama informacija apie prospekto teisinį pagrindą ir apie tai, kad kompetentinga institucija jį patvirtino.
III.Strategija, veiklos rezultatai ir verslo aplinka
Tikslas – atskleisti informaciją apie emitento tapatybę, jo verslą, strategiją ir tikslus. Investuotojai turėtų gerai perprasti emitento veiklą, pagrindines tendencijas, turinčias įtakos jo veiklos rezultatams, jo organizacinę struktūrą ir reikšmingas investicijas. Kai žino, emitentas šiame skirsnyje atskleidžia savo būsimų veiklos rezultatų sąmatas arba prognozes.
IV.Vadovybės pranešimas, įskaitant informaciją apie tvarumą (tik nuosavybės vertybiniai popieriai)
Šio skirsnio tikslas – pateikiant nuorodą įtraukti, kai taikytina, Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2013/34/ES 5 ir 6 skyriuose nurodytus vadovybės pranešimus ir konsoliduotuosius vadovybės pranešimus už laikotarpius, kuriuos apima ankstesnė finansinė informacija, įskaitant, kai taikoma, teikiamą informaciją apie tvarumą.
V.Pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo (tik nuosavybės vertybiniai popieriai)
Šio skirsnio tikslas – pateikti informaciją apie emitento apyvartinio kapitalo reikalavimus.
VI.Rizikos veiksniai
Tikslas – apibūdinti pagrindinę riziką, su kuria susiduria emitentas, ir jos poveikį būsimiems emitento veiklos rezultatams, taip pat pagrindinę riziką, kuri būdinga vertybiniams popieriams, siūlomiems viešai arba įtrauktiniems į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.
VII.Vertybinių popierių terminai ir sąlygos
Šio skirsnio tikslas – nustatyti vertybinių popierių sąlygas ir išsamiai apibūdinti jų savybes.
VIII.Išsami informacija apie siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą
Šio skirsnio tikslas – nustatyti konkrečią informaciją apie vertybinių popierių siūlymą, jų platinimo ir paskirstymo planą ir jų kainų nustatymo metodą. Be to, jame pateikiama informacija apie vertybinių popierių platinimą, bet kokius garantavimo susitarimus ir susitarimus, susijusius su įtraukimu į prekybos sąrašą. Jame taip pat išdėstoma informacija apie asmenis, parduodančius vertybinius popierius, ir esamų akcininkų akcijų dalies sumažėjimą.
IX.Su ASV veiksniais susijusi informacija (tik ne nuosavybės vertybiniai popieriai, jei taikytina)
Kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija pagal 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punkte nurodytą deleguotąjį aktą.
X.Įmonių valdymas
Šiame skirsnyje paaiškinama emitento administracija ir įmonės valdyme dalyvaujančių asmenų vaidmuo. Be to, dėl nuosavybės vertybinių popierių jame pateikiama bendroji informacija apie vyresniosios vadovybės narius, jų gaunamą atlyginimą ir galimą ryšį su emitento veiklos rezultatais.
XI.Finansinė informacija
Tikslas – nustatyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, apimantį paskutinius dvejus finansinius metus (nuosavybės vertybinių popierių atveju) arba paskutinius finansinius metus (ne nuosavybės vertybinių popierių atveju), arba tokį trumpesnį laikotarpį, kuriuo emitentas vykdo veiklą, ir pateikti kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti naudoti rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.
A.Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija
B. Svarbūs pakeitimai
XII.Informacija apie akcininką ir vertybinių popierių savininką
Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie emitento stambiuosius akcininkus, galimus vyresniosios vadovybės ir emitento interesų konfliktus, emitento akcinį kapitalą, taip pat informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, teisinius ir arbitražo procesus ir reikšmingas sutartis.
XIII.Informacija apie garantą (tik ne nuosavybės vertybiniai popieriai, jei taikytina)
Tikslas – suteikti, kai taikytina, informacijos apie vertybinių popierių garantą, įskaitant esminę informaciją apie vertybiniams popieriams suteikiamą garantiją, garantui būdingus rizikos veiksnius ir finansinę informaciją.
XIV.Informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir pagrindinių vertybinių popierių emitentą (jei taikytina)
Tikslas – atitinkamais atvejais pateikti informaciją apie pagrindinius vertybinius popierius ir, jei taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
XV.Informacija apie sutikimą (jei taikytina)
Tikslas – pateikti informaciją apie sutikimą, kai emitentas arba už prospekto parengimą atsakingas asmuo sutinka, kad prospektas būtų naudojamas pagal 5 straipsnio 1 dalį.
XVI.Prieinami dokumentai
Tikslas – pateikti informaciją apie dokumentus, kuriuos galima patikrinti, ir svetainę, kurioje juos galima patikrinti.
II PRIEDAS
REGISTRACIJOS DOKUMENTAS
I.Tikslas, atsakingi asmenys, trečiosios šalies informacija, ekspertų ataskaitos ir kompetentingų institucijų patvirtinimas
Šio skirsnio tikslas – pateikti informaciją apie asmenis, atsakingus už registracijos dokumento turinį, ir patikinti investuotojus dėl prospekte atskleidžiamos informacijos tikslumo. Be to, šiame skirsnyje pateikiama informacija apie prospekto teisinį pagrindą ir tai, kad kompetentinga institucija jį patvirtino.
II.Strategija, veiklos rezultatai ir verslo aplinka
Šio skirsnio tikslas – atskleisti informaciją apie emitento tapatybę, jo verslą, strategiją ir tikslus. Perskaitę šį skirsnį, investuotojai turėtų gerai perprasti emitento veiklą, pagrindines tendencijas, turinčias įtakos jo veiklos rezultatams, jo organizacinę struktūrą ir reikšmingas investicijas. Kai žino, emitentas šiame skirsnyje atskleidžia savo būsimų veiklos rezultatų sąmatas arba prognozes.
III.Vadovybės pranešimas, įskaitant informaciją apie tvarumą (tik nuosavybės vertybiniai popieriai)
Šio skirsnio tikslas – pateikiant nuorodą įtraukti, kai taikytina, Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2013/34/ES 5 ir 6 skyriuose nurodytus vadovybės pranešimus ir konsoliduotuosius vadovybės pranešimus už laikotarpius, kuriuos apima ankstesnė finansinė informacija, įskaitant, kai taikoma, teikiamą informaciją apie tvarumą.
IV.Rizikos veiksniai
Šio skirsnio tikslas – apibūdinti pagrindinę emitentui tenkančią riziką ir jos poveikį būsimiems emitento veiklos rezultatams.
V.Įmonių valdymas
Šiame skirsnyje paaiškinama emitento administracija ir bendrovės valdyme dalyvaujančių asmenų vaidmuo. Be to, dėl nuosavybės vertybinių popierių jame pateikiama bendroji informacija apie vyresniosios vadovybės narius, jų gaunamą atlyginimą ir galimą ryšį su emitento veiklos rezultatais.
VI.Finansinė informacija
Tikslas – nustatyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, apimantį paskutinius dvejus finansinius metus (nuosavybės vertybinių popierių atveju) arba paskutinius finansinius metus (ne nuosavybės vertybinių popierių atveju), arba tokį trumpesnį laikotarpį, kuriuo emitentas vykdo veiklą, ir pateikti kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti naudoti rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.
A.Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija
B.Svarbūs pakeitimai
VII.Informacija apie akcininką ir vertybinių popierių savininką
Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie emitento stambiuosius akcininkus, galimus vyresniosios vadovybės ir emitento interesų konfliktus, emitento akcinį kapitalą, taip pat informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, teisinius ir arbitražo procesus ir reikšmingas sutartis.
VIII.Prieinami dokumentai
Tikslas – pateikti informaciją apie dokumentus, kuriuos galima patikrinti, ir svetainę, kurioje juos galima patikrinti.
III PRIEDAS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS
I.Tikslas, atsakingi asmenys, trečiosios šalies informacija, ekspertų ataskaitos ir kompetentingų institucijų patvirtinimas
Tikslas – pateikti informaciją apie asmenis, atsakingus už vertybinių popierių rašto turinį, ir patikinti investuotojus dėl prospekte atskleidžiamos informacijos tikslumo. Šiame skirsnyje pateikiama ir informacija su siūlymu susijusių asmenų interesus, siūlymo priežastis, pajamų naudojimą ir siūlymo išlaidas. Be to, šiame skirsnyje pateikiama informacija apie prospekto teisinį pagrindą ir tai, kad kompetentinga institucija jį patvirtino.
II.Pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo
Šio skirsnio tikslas – pateikti informaciją apie emitento apyvartinio kapitalo reikalavimus.
III.Rizikos veiksniai
Šio skirsnio tikslas – apibūdinti pagrindinę riziką, būdingą viešai siūlomiems arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktiniems vertybiniams popieriams.
IV.Vertybinių popierių sąlygos
Šio skirsnio tikslas – nustatyti vertybinių popierių sąlygas ir išsamiai apibūdinti jų savybes.
V.Išsami informacija apie siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą
Tikslas – suteikti informacijos apie siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje ar DPS sąrašą, įskaitant galutinę siūlymo kainą ir vertybinių popierių, kurie bus siūlomi, kiekį (išreikštą vertybinių popierių skaičiumi arba bendra nominalia suma), siūlymo priežastis, vertybinių popierių platinimo planą, siūlymo pajamų panaudojimą, emisijos ir siūlymo išlaidas ir gautinų sumų sumažėjimą (tik nuosavybės vertybinių popierių atveju).
VI.Su ASV veiksniais susijusi informacija (tik ne nuosavybės vertybiniai popieriai, jei taikytina)
Kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija pagal 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punkte nurodytą deleguotąjį aktą.
VII.Informacija apie garantą (tik ne nuosavybės vertybiniai popieriai, jei taikytina)
Tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių garantą, kai taikytina, įskaitant esminę informaciją apie vertybiniams popieriams suteikiamą garantiją, garantui būdingus rizikos veiksnius ir finansinę informaciją.
VIII.Informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir pagrindinių vertybinių popierių emitentą (jei taikytina)
Tikslas – atitinkamais atvejais pateikti informaciją apie pagrindinius vertybinius popierius ir, jei taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
IX.Informacija apie sutikimą (jei taikytina)
Tikslas – pateikti informaciją apie sutikimą, kai emitentas arba už prospekto parengimą atsakingas asmuo sutinka, kad prospektas būtų naudojamas pagal 5 straipsnio 1 dalį.
IV PRIEDAS
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į ES AKCIJŲ IR KITŲ PERLEIDŽIAMŲJŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ, LYGIAVERČIŲ ĮMONIŲ AKCIJOMS, PASKESNIŲ EMISIJŲ PROSPEKTĄ
I.Santrauka
Į ES paskesnių emisijų prospektą turi būti įtraukiama santrauka, parengta pagal 7 straipsnio 12b dalį.
II.Emitento pavadinimas, įsisteigimo valstybė narė, nuoroda į emitento interneto svetainę
Identifikuojama akcijas leidžianti įmonė nurodant jos juridinio asmens identifikatorių (LEI), teisinį ir komercinį pavadinimą, įsisteigimo valstybę ir interneto svetainę, kurioje investuotojai gali rasti informacijos apie įmonės veiklą, gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas, pagrindines rinkas, kuriose ji konkuruoja, didžiausius akcininkus, administracinių, valdymo, priežiūros organų ir vyresniosios vadovybės sudėtį, taip pat, jei taikoma, informaciją, įtrauktą pateikiant nuorodą (sykiu pateikiant atsakomybės ribojimo pareiškimą, kad svetainėje pateikta informacija nėra prospekto dalis, nebent ta informacija į prospektą įtraukiama pateikiant nuorodą).
III.Pareiškimas dėl atsakomybės ir pareiškimas apie kompetentingą instituciją
1. Pareiškimas dėl atsakomybės
Identifikuojami asmenys, atsakingi už ES paskesnių emisijų prospekto parengimą, ir įtraukiamas tų asmenų pareiškimas, kad, jų turimomis žiniomis, ES paskesnių emisijų prospekte pateikta informacija atitinka faktus ir kad jame nėra praleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.
Kai taikoma, pareiškime turi būti pateikiama iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant tos informacijos šaltinį (-ius), eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimai arba ataskaitos ir ši išsami informacija apie tą asmenį:
a) vardas, pavardė;
b) įmonės adresas;
c) kvalifikacijos ir
d) su emitentu susiję esminiai turtiniai interesai (jei yra).
2. Pareiškimas dėl kompetentingos institucijos
Pareiškime turi būti nurodoma kompetentinga institucija, pagal šį reglamentą patvirtinusi ES paskesnių emisijų prospektą, paaiškinama, kad toks patvirtinimas nėra emitento ar akcijų, su kuriomis ES paskesnių emisijų prospektas siejamas, kokybės patvirtinimas, kad kompetentinga institucija patvirtino tik tai, kad ES paskesnių emisijų prospektas atitinka šiame reglamente nustatytus informacijos išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartus, ir nurodoma, kad ES atsigavimo prospektas yra parengtas pagal 14b straipsnį.
IV.Rizikos veiksniai
Emitentui būdingos reikšmingos rizikos, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas ir reikšmingos rizikos, būdingos viešai siūlomoms ir (arba) į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamoms akcijoms, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas, pateikiamas skirsnyje „Rizikos veiksniai“.
ES paskesnių emisijų prospekto turinys turi patvirtinti šią riziką.
V.Finansinės ataskaitos
Finansinės ataskaitos (metinės ir pusmečio), paskelbtos per 12 mėnesių iki ES paskesnių emisijų prospekto patvirtinimo dienos laikotarpį. Jei buvo paskelbtos ir metinės, ir pusmečio finansinės ataskaitos, turi būti reikalaujama pateikti tik tas metines ataskaitas, kurių data vėlesnė už pusmečio finansinių ataskaitų datą.
Turi būti atliktas nepriklausomas metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito ataskaita parengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.
Kai Direktyva 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 netaikomi, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas arba nurodyta, ar ES paskesnių emisijų prospekto tikslu jos atskleidžia tikrą ir teisingą vaizdą pagal valstybėje narėje taikomus arba jiems lygiaverčius audito standartus. Kitais atvejais ES paskesnių emisijų prospekte turi būti:
a)aiškiai nurodoma, kokie audito standartai buvo taikyti;
b)paaiškinami bet kokie reikšmingi nukrypimai nuo tarptautinių audito standartų.
Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai atsisako patvirtinti metinių finansinių ataskaitų audito ataskaitas arba kai tokiose ataskaitose yra išlygų, nuomonės pakeitimų, atsakomybės ribojimo pareiškimų arba dalyko pabrėžimas, turi būti nurodyta priežastis ir tokios išlygos, pakeitimai, atsakomybės ribojimo pareiškimai arba dalyko pabrėžimas turi būti išsamiai atkartoti.
Taip pat turi būti įtraukiamas bet kokių reikšmingų grupės finansinės būklės pokyčių, įvykusių pasibaigus paskutiniam finansiniam laikotarpiui, kurio audituotos finansinės ataskaitos arba tarpinė finansinė informacija buvo paskelbtos, apibūdinimas arba atitinkamas paneigimas.
Jei taikoma, taip pat turi būti įtraukiama formali informacija.
VI. Dividendų politika
Pateikiamas emitento dividendų paskirstymo ir akcijų atpirkimo, taip pat bet kokių esamų tokio paskirstymo ar atpirkimo apribojimų politikos apibūdinimas.
VII.Informacija apie tendencijas
Turi būti:
a)apibūdintos reikšmingiausios pastarojo meto gamybos, pardavimo ir atsargų, taip pat išlaidų ir pardavimo kainų tendencijos nuo praėjusių finansinių metų pabaigos iki ES paskesnių emisijų prospekto datos;
b) pateikta informacija apie visas žinomas tendencijas, neaiškumus, reikalavimus, įsipareigojimus ar įvykius, kurie pagrįstai galėtų turėti reikšmingą poveikį emitento perspektyvai bent jau einamaisiais finansiniais metais;
c)pateikta informacija apie emitento trumpalaikę ir ilgalaikę finansinę ir nefinansinę verslo strategiją bei tikslus.
Jei nė viena iš šio skirsnio a arba b punkte nurodytų tendencijų iš esmės nesikeičia, tai turi būti nurodyta.
VIII.Siūlymo sąlygos, tvirti įsipareigojimai ir ketinimai pasirašyti sutartis ir svarbiausi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai
Nurodoma pasiūlymo kaina, siūlomų akcijų kiekis, emisijos (siūlymo) dydis, siūlymo sąlygos ir naudojimosi pasirašymo (pirmumo eile) teise tvarka.
Kiek žinoma emitentui, pateikiama informacija, ar emitento stambieji akcininkai arba jo valdymo, priežiūros ar administracinių organų nariai ketina pasirašyti dalį siūlymo akcijų ir ar kuris nors kitas asmuo ketina pasirašyti daugiau kaip penkis procentus siūlymo sumos.
Nurodomi visi tvirti įsipareigojimai pasirašyti daugiau kaip penkis procentus siūlymo sumos ir visi reikšmingi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai, įskaitant subjektų, kurie sutinka garantuoti arba platinti emisiją pagal tvirtą įsipareigojimą arba „didžiausių pastangų“ susitarimą, pavadinimus ir adresus bei kvotas.
IX. Esminė informacija apie akcijas ir jų pasirašymą
Pateikiama esminė informacija apie viešai siūlomas arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamas akcijas:
a) tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN);
b) informacija apie akcijomis suteiktas teises, naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir bet kokius tų teisių apribojimus;
c) informacija apie tai, kur galima pasirašyti akcijas, ir apie siūlymo galiojimo, įskaitant galimus pakeitimus, laikotarpį, taip pat prašymų pateikimo tvarkos apibūdinimą ir naujų akcijų emisijos datą.
Kai taikytina, informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir, kai taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
Įspėjimas, kad investuotojo valstybės narės ir emitento įsisteigimo šalies mokesčių teisės aktai gali daryti poveikį už akcijas gaunamoms pajamoms.
X.Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas
Pateikiama informacija apie siūlymo priežastis ir, jei taikoma, apytikslė grynoji pajamų suma pagal kiekvieną pagrindinę numatytą jų paskirtį, išdėstant paskirtis prioriteto tvarka.
Kai emitentui žinoma, kad numatomų pajamų neužteks finansavimui pagal visas siūlomas paskirtis, jis turi nurodyti trūkstamos sumos dydį ir jos finansavimo šaltinius. Taip pat turi būti pateikiama išsami informacija apie pajamų panaudojimą, ypač atvejus, kai jos naudojamos turtui įsigyti vykdant veiklą, kuri nėra įprastinė verslo veikla, paskelbtam kitų verslo įmonių įsigijimui finansuoti arba įsiskolinimams panaikinti, sumažinti ar apmokėti.
XI.Pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo
Emitento pareiškimas, kad, jo manymu, apyvartinio kapitalo pakanka esamiems emitento reikalavimams patenkinti, o jei ne, emitento pasiūlymas, kaip suformuoti papildomą reikalingą apyvartinį kapitalą.
XII.Interesų konfliktai
Pateikiama informacija apie visus su emisija susijusius interesus, įskaitant interesų konfliktus, ir išvardinami susiję asmenys bei jų interesų pobūdis.
XIII.Vertės sumažėjimas ir akcijų valdymas po emisijos
Pateikiamas esamų akcininkų turimų akcinio kapitalo dalių ir balsavimo teisių prieš padidinant kapitalą viešuoju siūlymu ir po to palyginimas, darant prielaidą, kad esami akcininkai neketina pasirašyti naujų akcijų, ir, atskirai, darant prielaidą, kad jie pasinaudoti savo teisėmis ketina.
XIV.Prieinami dokumentai
Pareiškimas, kad per visą ES paskesnių emisijų prospekto galiojimo laikotarpį atitinkamais atvejais galima susipažinti su šiais dokumentais:
a) naujausiu emitento steigimo dokumentu ir įstatais;
b) visomis ataskaitomis, raštais ir kitais dokumentais, emitento prašymu ekspertų parengtais vertinimais ir ataskaitomis, jei kuri nors jų dalis įtraukta į ES paskesnių emisijų prospektą arba į juos prospekte daroma nuoroda.
Nurodoma svetainė, kurioje galima susipažinti su šiais dokumentais.
_____________________
(*) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
(*) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).
V PRIEDAS
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į ES VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠSKYRUS AKCIJAS ARBA ĮMONIŲ AKCIJOMS LYGIAVERČIUS PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS, PASKESNIŲ EMISIJŲ PROSPEKTĄ
I.Santrauka
Į ES paskesnių emisijų prospektą turi būti įtraukiama santrauka, parengta pagal 7 straipsnio 12b dalį.
II.Emitento pavadinimas, įsisteigimo valstybė narė, nuoroda į emitento interneto svetainę
Identifikuojama vertybinius popierius leidžianti įmonė nurodant jos juridinio asmens identifikatorių (LEI), teisinį ir komercinį pavadinimą, įsisteigimo valstybę ir interneto svetainę, kurioje investuotojai gali rasti informacijos apie įmonės veiklą, gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas, pagrindines rinkas, kuriose ji konkuruoja, didžiausius akcininkus, administracinių, valdymo, priežiūros organų ir vyresniosios vadovybės sudėtį, taip pat, jei taikoma, informaciją, įtrauktą pateikiant nuorodą (sykiu pateikiant atsakomybės ribojimo pareiškimą, kad svetainėje pateikta informacija nėra prospekto dalis, nebent ta informacija į prospektą įtraukiama pateikiant nuorodą).
III.Pareiškimas dėl atsakomybės ir pareiškimas apie kompetentingą instituciją
1. Pareiškimas dėl atsakomybės
Identifikuojami asmenys, atsakingi už ES paskesnių emisijų prospekto parengimą, ir įtraukiamas tų asmenų pareiškimas, kad, jų turimomis žiniomis, ES paskesnių emisijų prospekte pateikta informacija atitinka faktus ir kad jame nėra praleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.
Kai taikoma, pareiškime turi būti pateikiama iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant tos informacijos šaltinį (-ius), eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimai arba ataskaitos ir ši išsami informacija apie tą asmenį:
a) vardas, pavardė;
b) įmonės adresas;
c) kvalifikacijos ir
d) su emitentu susiję esminiai turtiniai interesai (jei yra).
2. Pareiškimas dėl kompetentingos institucijos
Pareiškime turi būti nurodoma kompetentinga institucija, pagal šį reglamentą patvirtinusi ES paskesnių emisijų prospektą, paaiškinama, kad toks patvirtinimas nėra emitento ar vertybinių popierių, su kuriomis ES paskesnių emisijų prospektas siejamas, kokybės patvirtinimas, kad kompetentinga institucija patvirtino tik tai, kad ES paskesnių emisijų prospektas atitinka šiame reglamente nustatytus informacijos išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartus, ir nurodoma, kad ES atsigavimo prospektas yra parengtas pagal 14b straipsnį.
IV.Rizikos veiksniai
Emitentui būdingos reikšmingos rizikos, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas ir reikšmingos rizikos, būdingos viešai siūlomiems ir (arba) į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamiems vertybiniams popieriams, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas, pateikiamas skirsnyje „Rizikos veiksniai“.
ES paskesnių emisijų prospekto turinys turi patvirtinti šią riziką.
V.Finansinės ataskaitos
Finansinės ataskaitos (metinės ir pusmečio), paskelbtos per 12 mėnesių iki ES paskesnių emisijų prospekto patvirtinimo dienos laikotarpį. Jei buvo paskelbtos ir metinės, ir pusmečio finansinės ataskaitos, turi būti reikalaujama pateikti tik tas metines ataskaitas, kurių data vėlesnė už pusmečio finansinių ataskaitų datą.
Turi būti atliktas nepriklausomas metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito ataskaita parengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.
Kai Direktyva 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 netaikomi, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas arba nurodyta, ar ES paskesnių emisijų prospekto tikslu jos atskleidžia tikrą ir teisingą vaizdą pagal valstybėje narėje taikomus arba jiems lygiaverčius audito standartus. Kitais atvejais ES paskesnių emisijų prospekte turi būti:
a)aiškiai nurodoma, kokie audito standartai buvo taikyti;
b)paaiškinami bet kokie reikšmingi nukrypimai nuo tarptautinių audito standartų.
Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai atsisako patvirtinti metinių finansinių ataskaitų audito ataskaitas arba kai tokiose ataskaitose yra išlygų, nuomonės pakeitimų, atsakomybės ribojimo pareiškimų arba dalyko pabrėžimas, turi būti nurodyta priežastis ir tokios išlygos, pakeitimai, atsakomybės ribojimo pareiškimai arba dalyko pabrėžimas turi būti išsamiai atkartoti.
Taip pat turi būti įtraukiamas bet kokių reikšmingų grupės finansinės būklės pokyčių, įvykusių pasibaigus paskutiniam finansiniam laikotarpiui, kurio audituotos finansinės ataskaitos arba tarpinė finansinė informacija buvo paskelbtos, apibūdinimas arba atitinkamas paneigimas.
VI.Informacija apie tendencijas
Turi būti:
a)apibūdinti reikšmingiausias pastarojo meto gamybos, pardavimo ir atsargų, taip pat išlaidų ir pardavimo kainų tendencijas nuo praėjusių finansinių metų pabaigos iki ES paskesnių emisijų prospekto datos;
b) pateikta informacija apie visas žinomas tendencijas, neaiškumus, reikalavimus, įsipareigojimus ar įvykius, kurie pagrįstai galėtų turėti reikšmingą poveikį emitento perspektyvai bent jau einamaisiais finansiniais metais;
Jei nė viena iš šio skirsnio a arba b punkte nurodytų tendencijų iš esmės nesikeičia, tai turi būti nurodyta.
VII.Siūlymo sąlygos, tvirti įsipareigojimai ir ketinimai pasirašyti sutartis ir svarbiausi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai
Nurodoma siūlymo kaina, siūlomų vertybinių popierių kiekis, emisijos (siūlymo) dydis ir siūlymo sąlygos. Kai suma neapibrėžta, nurodoma didžiausia vertybinių popierių, kurie bus siūlomi, suma (jei yra) ir apibūdinama tvarka, pagal kurią bus viešai paskelbta apie siūlymo galutinę sumą, taip pat nurodomas paskelbimo laikotarpis.
Subjektų, kurie sutinka garantuoti emisiją tvirto įsipareigojimo pagrindu, ir subjektų, kurie sutinka platinti emisiją tvirtai neįsipareigodami arba „didžiausių pastangų“ susitarimo pagrindu, pavadinimai ir adresai. Informacija apie pagrindines tokių susitarimų sąlygas, įskaitant kvotas. Kai garantuojama ne visa emisija, nurodoma emisijos dalis, kuriai garantija netaikoma. Informacija apie bendrą garantavimo ir platinimo komisinių mokesčių sumą.
VIII. Esminė informacija apie vertybinius popierius ir jų pasirašymą
Pateikiama toliau nurodyta esminė informacija apie viešai siūlomus arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamus vertybinius popierius:
a) tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN);
b) informacija apie vertybiniais popieriais suteiktas teises, naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir bet kokius tų teisių apribojimus;
c)informacija apie tai, kur galima pasirašyti vertybinius popierius, ir apie siūlymo galiojimo, įskaitant galimus pakeitimus, laikotarpį, taip pat prašymų pateikimo tvarkos apibūdinimą ir naujų vertybinių popierių emisijos datą;
d)numatoma kaina, kuria bus siūloma įsigyti vertybinių popierių, arba, kaip alternatyva, kainos nustatymo metodo apibūdinimas pagal Reglamento (ES) 2017/1129 17 straipsnį ir jos atskleidimo tvarka;
e) informacija, susijusi su mokėtinomis palūkanomis, arba pagrindinės finansinės priemonės apibūdinimas, įskaitant pagrindinės finansinės priemonės susiejimo su palūkanų norma metodą, ir nurodymas, kur galima gauti informacijos apie ankstesnį ir tolesnį pagrindinės finansinės priemonės pelningumą ir jo kintamumą.
Kai taikytina, informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir, kai taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
Įspėjimas, kad investuotojo valstybės narės ir emitento įsisteigimo šalies mokesčių teisės aktai gali daryti poveikį už vertybinius popierius gaunamoms pajamoms.
IX.Siūlymo priežastys, pajamų panaudojimas ir, kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija
Pateikiama informacija apie siūlymo priežastis ir, jei taikoma, apytikslė grynoji pajamų suma pagal kiekvieną pagrindinę numatytą jų paskirtį, išdėstant paskirtis prioriteto tvarka.
Kai emitentui žinoma, kad numatomų pajamų neužteks finansavimui pagal visas siūlomas paskirtis, jis turi nurodyti trūkstamos sumos dydį ir jos finansavimo šaltinius. Taip pat turi būti pateikiama išsami informacija apie pajamų panaudojimą, ypač atvejus, kai jos naudojamos turtui įsigyti vykdant veiklą, kuri nėra įprastinė verslo veikla, paskelbtam kitų verslo įmonių įsigijimui finansuoti arba įsiskolinimams panaikinti, sumažinti ar apmokėti.
Kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija pagal sąrašą, išsamiau nurodytą 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytame deleguotajame akte, atsižvelgiant į 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punkte nustatytas sąlygas.
X.Interesų konfliktai
Pateikiama informacija apie visus su emisija susijusius interesus, įskaitant interesų konfliktus, ir išvardinami susiję asmenys bei jų interesų pobūdis.
XI.Prieinami dokumentai
Pareiškimas, kad per visą ES paskesnių emisijų prospekto galiojimo laikotarpį atitinkamais atvejais galima susipažinti su šiais dokumentais:
a) naujausiu emitento steigimo dokumentu ir įstatais;
b) visomis ataskaitomis, raštais ir kitais dokumentais, emitento prašymu ekspertų parengtais vertinimais ir ataskaitomis, jei kuri nors jų dalis įtraukta į ES paskesnių emisijų prospektą arba į juos prospekte daroma nuoroda.
Nurodoma svetainė, kurioje galima susipažinti su šiais dokumentais.“
II PRIEDAS
„VII PRIEDAS
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į ES AKCIJŲ IR KITŲ PERLEIDŽIAMŲJŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ, LYGIAVERČIŲ ĮMONIŲ AKCIJOMS, AUGIMO EMISIJŲ DOKUMENTĄ
I.Santrauka
Į ES augimo emisijų dokumentą turi būti įtraukiama santrauka, parengta pagal 7 straipsnio 12b dalį.
II.Informacija apie emitentą
Identifikuojama akcijas išleidžianti įmonė, įskaitant emitento registracijos vietą, registracijos numerį ir juridinio asmens identifikatorių (LEI), jos teisinis ir komercinis pavadinimai, teisės aktai, pagal kuriuos emitentas veikia, įsisteigimo šalis, registruotos buveinės (arba pagrindinės verslo vietos, jei skiriasi nuo registruotos buveinės) adresas ir telefono numeris, emitento svetainė, jei yra, kurioje pateiktas atsakomybės ribojimo pareiškimas, kad svetainėje esanti informacija nėra ES augimo emisijų dokumento dalis, nebent ta informacija į ES augimo emisijų dokumentą įtraukta pateikiant nuorodą.
III.Pareiškimas dėl atsakomybės ir pareiškimas apie kompetentingą instituciją
1. Pareiškimas dėl atsakomybės
Identifikuojami asmenys, atsakingi už ES augimo emisijų dokumento parengimą, ir įtraukiamas tų asmenų pareiškimas, kad, jų turimomis žiniomis, ES augimo emisijų dokumente pateikta informacija atitinka faktus ir kad jame nėra praleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.
Kai taikoma, pareiškime turi būti pateikiama iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant tos informacijos šaltinį (-ius), eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimai arba ataskaitos ir ši išsami informacija apie tą asmenį:
a) vardas, pavardė;
b) įmonės adresas;
c) kvalifikacijos ir
d) su emitentu susiję esminiai turtiniai interesai (jei yra).
2. Pareiškimas dėl kompetentingos institucijos
Pareiškime turi būti nurodoma kompetentinga institucija, pagal šį reglamentą patvirtinusi ES augimo emisijų dokumentą, paaiškinama, kad toks patvirtinimas nėra emitento ar akcijų, su kuriomis ES augimo emisijų dokumentas siejamas, kokybės patvirtinimas, kad kompetentinga institucija patvirtino tik tai, kad ES augimo emisijų dokumentas atitinka šiame reglamente nustatytus informacijos išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartus, ir nurodoma, kad ES augimo emisijų dokumentas yra parengtas pagal 15a straipsnį.
IV.Rizikos veiksniai
Emitentui būdingos reikšmingos rizikos, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas ir reikšmingos rizikos, būdingos viešai siūlomoms ir (arba) į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamoms akcijoms, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas, pateikiamas skirsnyje „Rizikos veiksniai“.
Riziką turi patvirtinti ES augimo emisijų dokumento turinys.
V.Augimo strategija ir veiklos apžvalga
1. Augimo strategija ir tikslai
Emitento verslo strategijos, įskaitant augimo potencialą ir ateities lūkesčius, ir strateginių tikslų (finansinių ir nefinansinių, jei yra) aprašymas. Aprašyme atsižvelgiama į emitentui ateityje kilsiančius iššūkius ir ateities perspektyvas.
2. Pagrindinė veikla ir rinkos
Pagrindinės emitento veiklos apibūdinimas, įskaitant: a) parduotų produktų ir (arba) suteiktų paslaugų pagrindines kategorijas; b) bet kokius reikšmingus naujus produktus, paslaugas arba veiklą, kurie atsirado nuo naujausių audituotų finansinių ataskaitų paskelbimo. Pagrindinių rinkų, kuriose emitentas konkuruoja, aprašymas, įskaitant rinkos augimą, tendencijas ir konkurencinę padėtį.
3. Investicijos
Tiek, kiek nenurodyta kitose ES augimo emisijų dokumento dalyse, emitento reikšmingų investicijų aprašymas (įskaitant sumą) nuo laikotarpio, kurį apima ankstesnė finansinė informacija, įtraukta į ES augimo emisijų dokumentą, pabaigos iki ES augimo emisijų dokumento datos ir, jei aktualu, bet kokių reikšmingų emitento investicijų, kurios vykdomos arba dėl kurių jau prisiimti tvirti įsipareigojimai, aprašymas.
VI.Organizacinė struktūra
Jeigu emitentas priklauso grupei ir tokia informacija nepateikta kitose ES augimo emisijų dokumento dalyse, bet yra būtina norint suprasti emitento verslo visumą, pateikiama organizacinės struktūros schema.
VII.Įmonių valdymas
Administracinių, valdymo ir (arba) priežiūros organų nariams, visiems vyresniesiems vadovams, kurie yra svarbūs nustatant, kad emitentas turi tinkamų ekspertinių žinių ir patirties emitento valdymo veiklai valdyti, o komanditinės ūkinės bendrijos su akciniu kapitalu atveju – neribotos atsakomybės partneriams, pateikti šią informaciją:
a)toliau nurodytų asmenų vardus, pavardes, darbovietės adresus ir pareigas emitento įmonėje, duomenis apie jų atitinkamą vadovavimo ekspertines žinias bei patirtį ir informaciją apie pagrindinę jų veiklą ne emitento įmonėje, jei tokia veikla yra reikšminga atitinkamam emitentui;
b) išsamią informaciją apie tų asmenų tarpusavio giminystės ryšių pobūdį;
c) bent pastarųjų penkerių metų išsamią informaciją apie visus apkaltinamuosius nuosprendžius, susijusius su sukčiavimo nusikaltimais, ir išsamią informaciją apie bet kokius atvejus, kai valdžios arba reguliavimo institucijos (įskaitant paskirtąsias profesines organizacijas) tokiems asmenims pareiškė oficialius viešus kaltinimus ir (arba) taikė sankcijas, taip pat apie tai, ar jiems teismas yra kada nors uždraudęs eiti emitento įmonės administracinių, valdymo ar priežiūros organų nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas ar tvarkyti bet kokio emitento reikalus. Jeigu tokio pobūdžio informacijos, kurią reikalaujama atskleisti, nėra, tai atitinkamai nurodoma.
VIII.Finansinės ataskaitos
Finansinės ataskaitos (metinės ir pusmečio), paskelbtos per 12 mėnesių iki ES augimo emisijų dokumento patvirtinimo dienos laikotarpį. Jei buvo paskelbtos ir metinės, ir pusmečio finansinės ataskaitos, turi būti reikalaujama pateikti tik tas metines ataskaitas, kurių data vėlesnė už pusmečio finansinių ataskaitų datą.
Turi būti atliktas nepriklausomas metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito ataskaita turi būti rengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.
Kai Direktyva 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 netaikomi, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas arba nurodyta, ar ES augimo emisijų dokumento tikslu jos atskleidžia tikrą ir teisingą vaizdą pagal valstybėje narėje taikomus arba jiems lygiaverčius audito standartus. Kitais atvejais ES augimo emisijų dokumente turi būti pateikiama ši informacija:
a)aiškiai nurodoma, kokie audito standartai buvo taikyti;
b)paaiškinami bet kokie reikšmingi nukrypimai nuo tarptautinių audito standartų.
Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai atsisako patvirtinti metinių finansinių ataskaitų audito ataskaitas arba kai tokiose ataskaitose yra išlygų, nuomonės pakeitimų, atsakomybės ribojimo pareiškimų arba dalyko pabrėžimas, turi būti nurodyta priežastis ir tokios išlygos, pakeitimai, atsakomybės ribojimo pareiškimai arba dalyko pabrėžimas turi būti išsamiai atkartoti.
Taip pat turi būti įtraukiamas bet kokių reikšmingų grupės finansinės būklės pokyčių, įvykusių pasibaigus paskutiniam finansiniam laikotarpiui, kurio audituotos finansinės ataskaitos arba tarpinė finansinė informacija buvo paskelbtos, apibūdinimas arba atitinkamas paneigimas.
Jei taikoma, taip pat turi būti įtraukiama formali informacija.
IX.Vadovybės pranešimas, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie tvarumą (tik emitentai, kurių rinkos kapitalizacija viršija 200 000 000 EUR)
Direktyvos 2013/34/ES 5 ir 6 skyriuose nurodytas vadovybės pranešimas už laikotarpius, kuriuos apima ankstesnė finansinė informacija, įskaitant, kai taikytina, teikiamą informaciją apie tvarumą, turi būti įtrauktas pateikiant nuorodą.
Šis reikalavimas taikomas tik emitentams, kurių rinkos kapitalizacija viršija 200 000 000 EUR.
X. Dividendų politika
Pateikiamas emitento dividendų paskirstymo ir akcijų atpirkimo, taip pat bet kokių esamų tokio paskirstymo ar atpirkimo apribojimų politikos apibūdinimas.
XI.Siūlymo sąlygos, tvirti įsipareigojimai ir ketinimai pasirašyti sutartis ir svarbiausi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai
Nurodoma pasiūlymo kaina, siūlomų akcijų kiekis, emisijos (siūlymo) dydis, siūlymo sąlygos ir naudojimosi pasirašymo (pirmumo eile) teise tvarka.
Kiek žinoma emitentui, pateikiama informacija, ar emitento stambieji akcininkai arba jo valdymo, priežiūros ar administracinių organų nariai ketina pasirašyti dalį siūlymo akcijų ir ar kuris nors kitas asmuo ketina pasirašyti daugiau kaip penkis procentus siūlymo sumos.
Nurodomi visi tvirti įsipareigojimai pasirašyti daugiau kaip penkis procentus siūlymo sumos ir visi reikšmingi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai, įskaitant subjektų, kurie sutinka garantuoti arba platinti emisiją pagal tvirtą įsipareigojimą arba „didžiausių pastangų“ susitarimą, pavadinimus ir adresus bei kvotas.
Kai taikytina, nurodykite MVĮ augimo rinką arba DPS, kurioje vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašus, ir, jei žinoma, anksčiausias datas, kada vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašus.
Kai taikytina, pavadinimai ir adresai subjektų, kurie yra tvirtai įsipareigoję veikti kaip antrinės prekybos tarpininkai ir užtikrinti likvidumą taikant siūlymo kainas, taip pat jų įsipareigojimo pagrindinių sąlygų apibūdinimas.
XII. Esminė informacija apie akcijas ir jų pasirašymą
Pateikiama toliau nurodyta esminė informacija apie viešai siūlomas akcijas:
a) tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN);
b) informacija apie akcijomis suteiktas teises, naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir bet kokius tų teisių apribojimus;
c) informacija apie tai, kur galima pasirašyti akcijas, ir apie siūlymo galiojimo, įskaitant galimus pakeitimus, laikotarpį, taip pat prašymų pateikimo tvarkos apibūdinimą ir naujų akcijų emisijos datą.
Kai taikytina, informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir, kai taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
Įspėjimas, kad investuotojo valstybės narės ir emitento įsisteigimo šalies mokesčių teisės aktai gali daryti poveikį už akcijas gaunamoms pajamoms.
XIII.Siūlymo priežastis ir pajamų naudojimas
Pateikiama informacija apie siūlymo priežastis ir, jei taikoma, apytikslė grynoji pajamų suma pagal kiekvieną pagrindinę numatytą jų paskirtį, išdėstant paskirtis prioriteto tvarka.
Kai emitentui žinoma, kad numatomų pajamų neužteks finansavimui pagal visas siūlomas paskirtis, jis turi nurodyti trūkstamos sumos dydį ir jos finansavimo šaltinius. Taip pat turi būti pateikiama išsami informacija apie pajamų panaudojimą, ypač atvejus, kai jos naudojamos turtui įsigyti vykdant veiklą, kuri nėra įprastinė verslo veikla, paskelbtam kitų verslo įmonių įsigijimui finansuoti arba įsiskolinimams panaikinti, sumažinti ar apmokėti.
Pateikti paaiškinimą, kaip iš siūlymo gautos pajamos atitinka verslo strategiją ir strateginius tikslus.
XIV.Pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo
Emitento pareiškimas, kad, jo manymu, apyvartinio kapitalo pakanka esamiems emitento reikalavimams patenkinti, o jei ne, emitento pasiūlymas, kaip suformuoti papildomą reikalingą apyvartinį kapitalą.
XV.Interesų konfliktai
Pateikiama informacija apie visus su emisija susijusius interesus, įskaitant interesų konfliktus, ir išvardinami susiję asmenys bei jų interesų pobūdis.
XVI.Vertės sumažėjimas ir akcijų valdymas po emisijos
Pateikiamas esamų akcininkų turimų akcinio kapitalo dalių ir balsavimo teisių prieš padidinant kapitalą viešuoju siūlymu ir po to palyginimas, darant prielaidą, kad esami akcininkai neketina pasirašyti naujų akcijų, ir, atskirai, darant prielaidą, kad jie pasinaudoti savo teisėmis ketina.
XVII. Prieinami dokumentai
Pareiškimas, kad per visą ES augimo emisijų dokumento galiojimo laikotarpį galima susipažinti su šiais dokumentais (jei yra):
a) naujausiu emitento steigimo dokumentu ir įstatais;
b) visomis ataskaitomis, raštais ir kitais dokumentais, emitento prašymu ekspertų parengtais vertinimais ir ataskaitomis, jei kuri nors jų dalis įtraukta į ES augimo emisijų dokumentą arba į juos dokumente daroma nuoroda.
Nurodoma svetainė, kurioje galima susipažinti su šiais dokumentais.
VIII PRIEDAS
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į ES VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠSKYRUS AKCIJAS ARBA ĮMONIŲ AKCIJOMS LYGIAVERČIUS PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS, AUGIMO EMISIJŲ DOKUMENTĄ
I.Santrauka
Į ES augimo emisijų dokumentą turi būti įtraukiama santrauka, parengta pagal 7 straipsnio 12b dalį.
II.Informacija apie emitentą
Identifikuojama vertybinius popierius išleidžianti įmonė, įskaitant emitento registracijos vietą, registracijos numerį ir juridinio asmens identifikatorių (LEI), jos teisinis ir komercinis pavadinimai, teisės aktai, pagal kuriuos emitentas veikia, įsisteigimo šalis, registruotos buveinės (arba pagrindinės verslo vietos, jei skiriasi nuo registruotos buveinės) adresas ir telefono numeris, emitento svetainė, jei yra, kurioje pateiktas atsakomybės ribojimo pareiškimas, kad svetainėje esanti informacija nėra ES augimo emisijų dokumento dalis, nebent ta informacija į ES augimo emisijų dokumentą įtraukta pateikiant nuorodą.
Informacija apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą.
Kai taikytina, emitento kredito reitingai, nustatyti emitento prašymu arba emitentui dalyvaujant reitingavimo procese.
III.Pareiškimas dėl atsakomybės ir pareiškimas apie kompetentingą instituciją
1. Pareiškimas dėl atsakomybės
Identifikuojami asmenys, atsakingi už ES augimo emisijų dokumento parengimą, ir įtraukiamas tų asmenų pareiškimas, kad, jų turimomis žiniomis, ES augimo emisijų dokumente pateikta informacija atitinka faktus ir kad jame nėra praleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.
Kai taikoma, pareiškime turi būti pateikiama iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant tos informacijos šaltinį (-ius), eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimai arba ataskaitos ir ši išsami informacija apie tą asmenį:
a) vardas, pavardė;
b) įmonės adresas;
c) kvalifikacijos ir
d) su emitentu susiję esminiai turtiniai interesai (jei yra).
2. Pareiškimas dėl kompetentingos institucijos
Pareiškime turi būti nurodoma kompetentinga institucija, pagal šį reglamentą patvirtinusi ES augimo emisijų dokumentą, paaiškinama, kad toks patvirtinimas nėra emitento ar vertybinių popierių, su kuriais ES augimo emisijų dokumentas siejamas, kokybės patvirtinimas, kad kompetentinga institucija patvirtino tik tai, kad ES augimo emisijų dokumentas atitinka šiame reglamente nustatytus informacijos išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartus, ir nurodoma, kad ES augimo emisijų dokumentas yra parengtas pagal 15a straipsnį.
IV.Rizikos veiksniai
Emitentui būdingos reikšmingos rizikos, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas ir reikšmingos rizikos, būdingos viešai siūlomiems ir (arba) į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukiamiems vertybiniams popieriams, suskirstytos į keletą kategorijų, aprašymas, pateikiamas skirsnyje „Rizikos veiksniai“.
Riziką turi patvirtinti ES augimo emisijų dokumento turinys.
V.Augimo strategija ir veiklos apžvalga
Trumpas emitento verslo strategijos aprašymas, įskaitant augimo potencialą.
Pagrindinės emitento veiklos apibūdinimas, įskaitant:
a) parduotų produktų ir (arba) suteiktų paslaugų pagrindines kategorijas;
b) bet kokius reikšmingus naujus produktus, paslaugas arba veiklą;
c) pagrindines rinkas, kuriose konkuruoja emitentas.
VI.Organizacinė struktūra
Jeigu emitentas priklauso grupei ir tokia informacija nepateikta kitose ES augimo emisijų dokumento dalyse, bet yra būtina norint suprasti emitento verslo visumą, pateikiama organizacinės struktūros schema.
VII.Įmonių valdymas
Trumpas valdybos praktikos ir valdymo apibūdinimas.
Pateikiami toliau nurodytų asmenų vardai, pavardės, darbovietės adresas ir pareigos emitento įmonėje bei informacija apie pagrindinę jų veiklą ne to emitento įmonėje, jei tokia veikla yra reikšminga atitinkamam emitentui:
a) administracinių, valdymo ir (arba) priežiūros organų narių;
b) neribotos atsakomybės partnerių, kai emitento įmonė yra komanditinė ūkinė bendrija su akciniu kapitalu.
VIII.Finansinės ataskaitos
Finansinės ataskaitos (metinės ir pusmečio), paskelbtos per 12 mėnesių iki ES augimo emisijų dokumento patvirtinimo dienos laikotarpį. Jei buvo paskelbtos ir metinės, ir pusmečio finansinės ataskaitos, turi būti reikalaujama pateikti tik tas metines ataskaitas, kurių data vėlesnė už pusmečio finansinių ataskaitų datą.
Turi būti atliktas nepriklausomas metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito ataskaita turi būti rengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014.
Kai Direktyva 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 netaikomi, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas arba nurodyta, ar ES augimo emisijų dokumento tikslu jos atskleidžia tikrą ir teisingą vaizdą pagal valstybėje narėje taikomus arba jiems lygiaverčius audito standartus. Kitais atvejais ES augimo emisijų dokumente turi būti pateikiama ši informacija:
a)aiškiai nurodoma, kokie audito standartai buvo taikyti;
b)paaiškinami bet kokie reikšmingi nukrypimai nuo tarptautinių audito standartų.
Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai atsisako patvirtinti metinių finansinių ataskaitų audito ataskaitas arba kai tokiose ataskaitose yra išlygų, nuomonės pakeitimų, atsakomybės ribojimo pareiškimų arba dalyko pabrėžimas, turi būti nurodyta priežastis ir tokios išlygos, pakeitimai, atsakomybės ribojimo pareiškimai arba dalyko pabrėžimas turi būti išsamiai atkartoti.
Taip pat turi būti įtraukiamas bet kokių reikšmingų grupės finansinės būklės pokyčių, įvykusių pasibaigus paskutiniam finansiniam laikotarpiui, kurio audituotos finansinės ataskaitos arba tarpinė finansinė informacija buvo paskelbtos, apibūdinimas arba atitinkamas paneigimas.
IX.Siūlymo sąlygos, tvirti įsipareigojimai ir ketinimai pasirašyti sutartis ir svarbiausi garanto bei platinimo sutarčių ypatumai
Nurodoma siūlymo kaina, siūlomų vertybinių popierių kiekis, emisijos (siūlymo) dydis ir siūlymo sąlygos. Kai suma neapibrėžta, nurodoma didžiausia vertybinių popierių, kurie bus siūlomi, suma (jei yra) ir apibūdinama tvarka, pagal kurią bus viešai paskelbta apie siūlymo galutinę sumą, taip pat nurodomas paskelbimo laikotarpis.
Subjektų, kurie sutinka garantuoti emisiją tvirto įsipareigojimo pagrindu, ir subjektų, kurie sutinka platinti emisiją tvirtai neįsipareigodami arba „didžiausių pastangų“ susitarimo pagrindu, pavadinimai ir adresai. Informacija apie pagrindines tokių susitarimų sąlygas, įskaitant kvotas. Kai garantuojama ne visa emisija, nurodoma emisijos dalis, kuriai garantija netaikoma. Informacija apie bendrą garantavimo ir platinimo komisinių mokesčių sumą.
Kai taikytina, nurodykite MVĮ augimo rinką arba DPS, kurioje vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašus, ir, jei žinoma, anksčiausias datas, kada vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašus.
Kai taikytina, pavadinimai ir adresai subjektų, kurie yra tvirtai įsipareigoję veikti kaip antrinės prekybos tarpininkai ir užtikrinti likvidumą taikant siūlymo kainas, taip pat jų įsipareigojimo pagrindinių sąlygų apibūdinimas.
X. Esminė informacija apie vertybinius popierius ir jų pasirašymą
a) tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN);
b) informacija apie vertybiniais popieriais suteiktas teises, naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir bet kokius tų teisių apribojimus;
c)informacija apie tai, kur galima pasirašyti vertybinius popierius, ir apie siūlymo galiojimo, įskaitant galimus pakeitimus, laikotarpį, taip pat prašymų pateikimo tvarkos apibūdinimą ir naujų vertybinių popierių emisijos datą;
d)numatoma kaina, kuria bus siūloma įsigyti vertybinių popierių, arba, kaip alternatyva, kainos nustatymo metodo apibūdinimas pagal Reglamento (ES) 2017/1129 17 straipsnį ir jos atskleidimo tvarka;
d) informacija, susijusi su mokėtinomis palūkanomis, arba pagrindinės finansinės priemonės apibūdinimas, įskaitant pagrindinės finansinės priemonės susiejimo su palūkanų norma metodą, ir nurodymas, kur galima gauti informacijos apie ankstesnį ir tolesnį pagrindinės finansinės priemonės pelningumą ir jo kintamumą.
Kai taikytina, informacija apie pagrindinius vertybinius popierius ir, kai taikytina, apie pagrindinių vertybinių popierių emitentą.
Įspėjimas, kad investuotojo valstybės narės ir emitento įsisteigimo šalies mokesčių teisės aktai gali daryti poveikį už vertybinius popierius gaunamoms pajamoms.
XI.Siūlymo priežastys, pajamų panaudojimas ir, kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija
Pateikiama informacija apie siūlymo priežastis ir, jei taikoma, apytikslė grynoji pajamų suma pagal kiekvieną pagrindinę numatytą jų paskirtį, išdėstant paskirtis prioriteto tvarka.
Kai emitentui žinoma, kad numatomų pajamų neužteks finansavimui pagal visas siūlomas paskirtis, jis turi nurodyti trūkstamos sumos dydį ir jos finansavimo šaltinius. Taip pat turi būti pateikiama išsami informacija apie pajamų panaudojimą, ypač atvejus, kai jos naudojamos turtui įsigyti vykdant veiklą, kuri nėra įprastinė verslo veikla, paskelbtam kitų verslo įmonių įsigijimui finansuoti arba įsiskolinimams panaikinti, sumažinti ar apmokėti.
Kai taikytina, su ASV veiksniais susijusi informacija pagal sąrašą, išsamiau nurodytą 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytame deleguotajame akte, atsižvelgiant į 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punkte nustatytas sąlygas.
XII.Interesų konfliktai
Pateikiama informacija apie visus su emisija susijusius interesus, įskaitant interesų konfliktus, ir išvardinami susiję asmenys bei jų interesų pobūdis.
XIII. Prieinami dokumentai
Pareiškimas, kad per visą ES augimo emisijų dokumento galiojimo laikotarpį galima susipažinti su šiais dokumentais (jei yra):
a) naujausiu emitento steigimo dokumentu ir įstatais;
b) visomis ataskaitomis, raštais ir kitais dokumentais, emitento prašymu ekspertų parengtais vertinimais ir ataskaitomis, jei kuri nors jų dalis įtraukta į ES augimo emisijų dokumentą arba į juos dokumente daroma nuoroda.
Nurodoma svetainė, kurioje galima susipažinti su šiais dokumentais.
IX PRIEDAS
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA Į DOKUMENTĄ, NURODYTĄ 1 STRAIPSNIO 4 DALIES PIRMOS PASTRAIPOS DB PUNKTE IR 1 STRAIPSNIO 5 DALIES PIRMOS PASTRAIPOS BA PUNKTE
I.Emitento pavadinimas (įskaitant jo LEI), įsisteigimo valstybė, nuoroda į emitento interneto svetainę.
II.Už dokumentą atsakingų asmenų pareiškimas, kad dokumente pateikta informacija, kiek jiems yra žinoma, atitinka faktus ir kad jame nėra praleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo prasmei.
III.Pareiškimas, kad dokumentas nėra prospektas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2017/1129, ir kad atitinkama kompetentinga institucija to dokumento netikrino ir netvirtino pagal Reglamento (ES) 2017/1129 20 straipsnį.
IV.Pareiškimas, kad įtraukimo į prekybos sąrašus laikotarpiu nuolat laikomasi ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo pareigų, be kita ko, pagal Direktyvą 2004/109/EB, kai taikytina, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir, kai taikytina, Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/565.
V.Nurodoma, kur galima gauti reguliuojamą informaciją, kurią emitentas skelbia laikydamasis pareigos nuolat atskleisti informaciją, ir, kai taikytina, kur galima gauti naujausią prospektą.
VI.Kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai, pareiškimas, kad siūlymo metu emitentas neatideda viešai neatskleistos informacijos atskleidimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014.
VII.Siūlymo priežastis ir pajamų naudojimas.
VIII.Su emisija susiję rizikos veiksniai.
IX.Vertybinių popierių charakteristikos (įskaitant jų ISIN).
X.Akcijų atveju – sumažėjimas ir akcijų paketas po emisijos.
XI.Viešo vertybinių popierių siūlymo atveju – siūlymo sąlygos.
XII.Kai taikytina, reguliuojamos rinkos arba MVĮ augimo rinkos, kuriose vertybiniai popieriai, apkeičiami su vertybiniais popieriais, kurie bus siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, jau yra įtraukti į prekybos sąrašus.“