EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 02

COM(2022) 684 final

2022/0398(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Ribojamosios priemonės yra labai svarbi bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslų rėmimo priemonė, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje. Šie tikslai apima ES vertybių apsaugą, tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą ir demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių įtvirtinimą ir rėmimą.

Siekdama išsaugoti šias vertybes, ES gali nustatyti ribojamąsias priemones ES nepriklausančioms šalims, subjektams, juridiniams ar fiziniams asmenims. Šias priemones sudaro tikslinės individualios priemonės, t. y. tikslinės finansinės sankcijos (turto įšaldymas) bei leidimo atvykti apribojimai (draudimas keliauti), ir sektorinės priemonės, t. y. ginklų embargas arba ekonominės ir finansinės priemonės (pvz., importo ir eksporto apribojimai, tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, banko paslaugų, teikimo apribojimai) 1 .

Šiuo metu ES galioja daugiau kaip 40 ribojamųjų priemonių rinkinių. Vienais iš jų įgyvendinamos Jungtinių Tautų priimtos ribojamosios priemonės, kitus teisės aktus savarankiškai priima ES. ES patvirtino ne tik su konkrečiomis šalimis susijusiems atvejams skirtas priemones, bet ir bendrąsias priemones, kuriomis kovojama su cheminių ginklų platinimu ir naudojimu, kibernetiniais išpuoliais, žmogaus teisių pažeidimais ir terorizmu 2 . Ribojamosios priemonės yra privalomos valstybėms narėms ir visiems valstybių narių jurisdikcijai priklausantiems asmenims ar subjektams (ES veiklos vykdytojams) 3 .

(1)Nenuoseklus Sąjungos ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimas

Kadangi Sąjungos ribojamųjų priemonių priėmimas pastaraisiais dešimtmečiais suintensyvėjo 4 , taip pat dažniau taikomos schemos, kuriomis siekiama jas apeiti. Komisija anksčiau atkreipė dėmesį į nenuoseklų ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimą ir į tai, kad tai kenkia jų veiksmingumui ir ES gebėjimui kalbėti vienu balsu 5 .

Dabartinėmis Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą aplinkybėmis itin svarbu kalbėti vienu balsu. ES nustatė įvairių ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir subjektams; kai kurios iš tų priemonių buvo nustatytos dar 2014 m. Atsižvelgdama į tai ir siekdama sustiprinti šių ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimo koordinavimą ES lygmeniu, Komisija įsteigė Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupę. Ši darbo grupė užtikrina valstybių narių ir ES agentūrų, pavyzdžiui, Europolo ir Eurojusto, veiklos koordinavimą. Ji reguliariai diskutavo apie poreikį taikyti bendrą baudžiamosios teisės požiūrį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, būtų patraukti atsakomybėn.

Už Sąjungos ribojamųjų priemonių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visų pirma atsakingos valstybės narės. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar pažeisti atitinkami Tarybos sprendimai ir Tarybos reglamentai, priimti atitinkamai pagal ES sutarties 29 straipsnį arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį, ir imtis atitinkamų priemonių. Dėl to į ES reglamentus sistemiškai įtraukiama nuostata, pagal kurią iš valstybių narių reikalaujama priimti nacionalines taisykles, kuriose būtų numatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos už tų Sąjungos teisės aktų pažeidimus 6 .

Be apribojimų, šie sprendimai ir reglamentai paprastai apima:

·sąlygą dėl priemonių vengimo, pagal kurią draudžiama sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti nurodytų ribojamųjų priemonių 7 , ir

·kitas prievoles, visų pirma skirtas pranešti apie veiksmus, kurių imtasi ribojamosioms priemonėms įgyvendinti (pvz., nurodyti valdžios institucijoms įšaldyto turto sumą).

ES sutarties 29 straipsnis ir SESV 215 straipsnis yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Taryba gali patvirtinti būtinas priemones Sąjungos ribojamųjų priemonių priėmimo atveju, tačiau ribojamųjų priemonių priėmimo teisiniame pagrinde nenumatytas baudžiamojoje teisėje taikomų apibrėžčių ir baudžiamųjų sankcijų rūšių bei dydžių suderinimas 8 .

(2)Valstybių narių baudžiamojoje teisėje taikomų apibrėžčių ir sankcijų skirtumai

(3)Nepakankami nusikalstamų veikų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas

Už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus praktiškai atsakomybėn patraukiama labai nedaug fizinių ar juridinių asmenų 16 . Tačiau Genocido tinklo ataskaitoje pažymima, kad „pastaruoju metu galima pastebėti teigiamą tendenciją, susijusią su pradėtų vykdymo užtikrinimo veiksmų skaičiumi ir tuo, kad kai kurios nacionalinės valdžios institucijos sankcijas taiko dažniau“ 17 .

(4)Neigiamos status quo pasekmės

Jeigu teisėsaugos ir teisminės institucijos neturės tinkamų ir veiksmingų priemonių ir išteklių Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos vykdyti, į sąrašą įtraukti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių turtas įšaldytas, praktiškai galės ir toliau naudotis savo turtu ir remti režimus, prieš kuriuos nukreiptos Sąjungos ribojamosios priemonės, taigi tai trukdys siekti tų ribojamųjų priemonių tikslų.

(5)Pasiūlymo tikslai

Atsižvelgdama į tai, 2022 m. gegužės 25 d. Europos Komisijai pateikus pasiūlymą 20 , Taryba nusprendė Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus priskirti prie nusikaltimų srities, atitinkančios SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Tai leido Komisijai priimti šį pasiūlymą dėl direktyvos, kuria siekiama suderinti nusikalstamų veikų apibrėžtį ir sankcijas už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Šio pasiūlymo tikslai yra:

(a)suderinti nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, apibrėžtis;

(b)užtikrinti veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas sankcijų už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, rūšis ir dydžius;

(c)skatinti tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, ir

(d)gerinti nacionalinių užkardymo grandinių veikimo veiksmingumą siekiant skatinti tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir baudimą.

·Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

·Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Tarybos reglamentai dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

·Proporcingumo principas

·Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

·Poveikio vertinimas

·Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Esamas pasiūlymas neturi reikšmingo poveikio valstybių narių ir Komisijos biudžetui. Konkreti informacija apie finansinį poveikį Komisijai pateikiama finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, pridėtoje prie šio teisės aktų rinkinio.

Kaip numatyta šio pasiūlymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse, Komisija turės prisiimti tam tikrus ataskaitų teikimo įpareigojimus. Per dvejus metus nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos Komisija turės parengti ataskaitą dėl to, kaip valstybės narės perkėlė direktyvą. Praėjus penkeriems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos Komisija turi pateikti direktyvos veiksmingumo tyrimą, kad įvertintų jos teikiamą pridėtinę vertę. Šis tyrimas bus pateiktas tik pasibaigus dabartinei daugiametei finansinei programai.

Pirmoji ataskaita susijusi su direktyvos perkėlimu į valstybių narių nacionalinę teisę. Antroji ataskaita, kurią Komisija turės pateikti, yra tyrimas, kuriame bus vertinamas direktyvos veiksmingumas, remiantis nustatytais rodikliais.

Be to, finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje išsamiai nurodomos statistinių duomenų apie 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas rinkimo ir analizės išlaidos. Valstybės narės turi kasmet teikti šiuos statistinius duomenis Komisijai pagal šio pasiūlymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Be Komisijos išlaidų, pasiūlymas taip pat turės ribotą finansinį poveikį valstybėms narėms. Šias finansines pasekmes galima suskirstyti į tris dalis.

(1)Kaip numatyta šio pasiūlymo 15 straipsnyje, valstybės narės turės užtikrinti, kad nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, tyrimui būtų prieinamos veiksmingos tyrimo priemonės.

(2)Pagal šio pasiūlymo 13 straipsnį valstybės narės turės užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiavimą strateginiu ir veiklos lygmeniu tarp visų jų kompetentingų institucijų, dalyvaujančių užkertant kelią nusikaltimams, susijusiems su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, juos tiriant ir traukiant baudžiamojon atsakomybėn už juos.

(3)Valstybės narės patirs tam tikrų išlaidų, susijusių su pirmiau minėtu įpareigojimu kasmet teikti statistinius duomenis apie 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti susijusių išlaidų sąnaudas.

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis. Dalykas

2 straipsnis. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

3 straipsnis. Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai

Šioje nuostatoje apibūdinamos nusikalstamos veikos, kurioms taikoma ši direktyva. Nusikalstamos veikos apima Sąjungos ribojamosiose priemonėse nustatytų draudimų ir apribojimų pažeidimus, veiksmus, kuriais siekiama apeiti Sąjungos ribojamąsias priemones 41 , ir sąlygų pagal kompetentingų institucijų išduotus leidimus vykdyti tam tikrą veiklą, kuri kitaip draudžiama ribojamosiomis priemonėmis, pažeidimą. Šios nusikalstamos veikos neturi būti suprantamos kaip nustatančios pareigas fiziniams asmenims, prieštaraujančias teisei neduoti parodymų prieš save ir tylėti, kaip nustatyta Chartijoje ir Direktyvoje (ES) 2016/343 42 . Be to, jos nedaro poveikio taikomoms taisyklėms dėl ataskaitų teikimo, konfidencialumo ir profesinės paslapties.

Be to, kriminalizavimas netaikomas veiklai, susijusiai su kasdienių prekių ir paslaugų, skirtų į sąrašą įtrauktų fizinių asmenų asmeniniam naudojimui, pvz., maisto ir sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų, arba smulkių grynųjų pinigų tiekimu ir teikimu, kai ji akivaizdžiai apsiriboja tokių asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindinių žmonių poreikių tenkinimu. Nepranešimas apie tokią veiklą taip pat negali būti kriminalizuojamas. Be to, humanitarinės pagalbos teikimas asmenims, kuriems jos reikia, nėra kriminalizuojamas. Tokia humanitarinė pagalba turi būti teikiama griežtai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir visų pirma gali apimti maistą ir mitybą, pastogę, sveikatos priežiūrą, vandenį ir sanitarijos paslaugas. Be to, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ginkluotų konfliktų teisę, reikalaujama, kad ribojamosiomis priemonėmis nebūtų užkertamas kelias teikti humanitarinę pagalbą laikantis nešališkumo, humaniškumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų 43 .

Tam tikri Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai taip pat laikomi nusikalstama veika, kai jie padaromi dėl didelio aplaidumo. Visų pirma specialistai, pavyzdžiui, teisinių, finansinių ir prekybos paslaugų specialistai, turėtų atlikti išsamius patikrinimus, kad užkirstų kelią bet kokiems Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimams.

4 straipsnis. Kurstymas, pagalba ir bendrininkavimas bei kėsinimasis

5 straipsnis. Bausmės fiziniams asmenims

6 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė

7 straipsnis. Sankcijos juridiniams asmenims

8 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

9 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

10 straipsnis. Įšaldymas ir konfiskavimas

10 straipsnyje patikslinama „pajamų“ sąvoka 46 , konkrečiai tais atvejais, kai į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga įvykdo arba dalyvauja vykdant konkrečias apėjimo nusikalstamas veikas pagal 3 straipsnio 2 dalies h punkto i ir ii papunkčius. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės laikytis konfiskavimo proporcingumo principo.

11 straipsnis. Jurisdikcijos taisyklės

12 straipsnis. Senaties terminai

13 straipsnis. Koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp kompetentingų valstybės narės institucijų

14 straipsnis. Pranešimas apie nusikalstamas veikas ir asmenų, kurie praneša apie nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, arba padeda atlikti tyrimą, apsauga

15 straipsnis. Tyrimo priemonės

16 straipsnis. Valstybių narių, Komisijos, Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas

17 straipsnis. Direktyvos (ES) 2018/1673 pakeitimai

18–21 straipsniai

2022/0398 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymą, vidaus rinkos vientisumą Sąjungoje ir aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, būtina nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų, susijusių su tų Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais;

(2)Sąjungos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, priemonės, susijusios su lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, draudimu leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais ir draudimais atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu, taip pat sektorių ekonominėmis priemonėmis ir ginklų embargu, yra esminė bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų skatinimo priemonė, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje. Tie tikslai apima Sąjungos vertybių, saugumo, nepriklausomumo ir vientisumo apsaugą, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principų įtvirtinimą ir rėmimą, tarptautinės taikos palaikymą, konfliktų prevenciją ir tarptautinio saugumo stiprinimą laikantis Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų;

(3)siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymą, būtina, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už tų Sąjungos ribojamųjų priemonių, įskaitant jose nustatytas pareigas, pavyzdžiui, informacijos teikimo, pažeidimus. Taip pat būtina, kad tomis sankcijomis būtų sprendžiama Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimo problema;

(4)siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendras baudžiamojoje teisėje taikomas elgesio, kuriuo pažeidžiamos Sąjungos ribojamosios priemonės, apibrėžtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks elgesys būtų laikomas nusikalstama veika, kai jis padarytas tyčia ir dėl didelio aplaidumo, jei fizinis ar juridinis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad jo elgesys pažeistų Sąjungos ribojamąsias priemones;

(5)siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, taip pat reikia nustatyti bendras baudžiamojoje teisėje taikomas elgesio, kuriuo apeinamos Sąjungos ribojamosios priemonės, apibrėžtis;

(6)asmenys, subjektai ir įstaigos, kurie yra individualiai įtraukti į Sąjungos ribojamųjų priemonių sąrašą ir kuriems taikomos tos Sąjungos ribojamosios priemonės, dažnai gali dalyvauti kaip kurstytojai ir bendrininkai. Pavyzdžiui, vis labiau paplitusi į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų praktika siekiant apeiti Sąjungos ribojamąsias priemones pervesti lėšas, turtą ar ekonominius išteklius trečiajai šaliai. Todėl šis elgesys patenka į šia direktyva suderintos apėjimo nusikalstamos veikos taikymo sritį;

(7)ši direktyva turėtų būti taikoma teisės specialistams, kaip apibrėžta valstybių narių, įskaitant pareigą pranešti apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, kai jie teikia paslaugas, susijusias su profesine veikla, pavyzdžiui, teisinėmis, finansinėmis ir prekybos paslaugomis. Patirtis rodo, kad esama aiškaus pavojaus, kad tų teisės specialistų paslaugomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones. Tačiau turėtų būti numatytos pareigos pranešti informaciją, kuri yra griežtai susijusi su teismo, administraciniu ar arbitražo procesu ir gauta prieš teismo procesą, jo metu ar po jo, arba nustatant kliento teisinę padėtį, išimtys. Todėl tokiomis aplinkybėmis teikiamoms teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, išskyrus atvejus, kai teisės specialistas dalyvauja pažeidžiant Sąjungos ribojamąsias priemones, teisinė konsultacija teikiama siekiant pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones arba teisės specialistas žino, kad klientas kreipiasi teisinės konsultacijos siekdamas pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones. Žinojimas gali būti numanomas iš objektyvių faktinių aplinkybių;

(8)be to, siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendrą baudžiamojoje teisėje taikomą elgesio, kuriuo pažeidžiamos kompetentingų institucijų išduotų leidimų vykdyti tam tikrą veiklą, kuri, nesant tokio leidimo, yra draudžiama arba ribojama pagal Sąjungos ribojamąją priemonę, sąlygos, apibrėžtį;

(9)tikslinga nekriminalizuoti veiklos, susijusios su kasdienių prekių ir paslaugų, skirtų į sąrašą įtrauktų fizinių asmenų asmeniniam naudojimui, pvz., maisto ir sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų, arba smulkių grynųjų pinigų tiekimu ir teikimu, kai ji akivaizdžiai apsiriboja tokių asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindinių žmonių poreikių tenkinimu. Nepranešimas apie tokią veiklą taip pat neturėtų būti kriminalizuojamas. Be to, tikslinga nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos teikimo asmenims, kuriems jos reikia. Tokia humanitarinė pagalba turi būti teikiama griežtai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir visų pirma gali apimti maistą ir mitybą, pastogę, sveikatos priežiūrą, vandenį ir sanitarijos paslaugas. Be to, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ginkluotų konfliktų teisę, reikalaujama, kad ribojamosiomis priemonėmis nebūtų užkertamas kelias teikti humanitarinę pagalbą laikantis nešališkumo, humaniškumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų;

(10)sankcijos už nusikalstamas veikas turėtų būti veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti minimalias maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribas fiziniams asmenims. Baudžiamajame procese taip pat turėtų būti numatytos papildomos sankcijos ar priemonės. Jos turėtų apimti baudas, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimas daugiausia grindžiamas ekonominiais sumetimais;

(11)atsižvelgiant į tai, kad juridiniams asmenims taip pat taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, juridiniai asmenys taip pat turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu pagal šią direktyvą. Valstybės narės, kurių nacionalinėje teisėje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims, turėtų užtikrinti, kad jų administracinių sankcijų sistemose būtų numatytos veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos sankcijų rūšys ir dydžiai;

(12)tolesnį praktiškai paskirtų sankcijų dydžių derinimą ir veiksmingumą reikėtų skatinti numatant bendras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios atspindėtų padaryto nusikaltimo sunkumą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąvoka turėtų būti suprantama kaip faktai, leidžiantys nacionaliniam teisėjui ar teismui skirti didesnę bausmę už tą pačią nusikalstamą veiką nei ta, kuri skiriama, kai tokių faktų nėra, arba kaip galimybė apjungti kelias nusikalstamas veikas, siekiant skirti griežtesnę sankciją. Valstybės narės turėtų numatyti bent vienos iš šių sunkinančių aplinkybių galimybę pagal taikytinas taisykles, nustatytas jų teisės sistemoje dėl sunkinančių aplinkybių. Bet kuriuo atveju teisėjui arba teismui turėtų būti palikta teisė spręsti, ar padidinti bausmę, atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes;

(13)valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti, padeda nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis arba patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, arba rasti įrodymų, toks elgesys galėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe;

(14)Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis nustatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra administracinio pobūdžio. Todėl jis turėtų būti atskirtas nuo Direktyvoje (ES) [.../...] [Direktyva dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo] nurodytų baudžiamojo pobūdžio įšaldymo priemonių;

(15)reikia paaiškinti pajamų sąvoką, ypač tais atvejais, kai į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga padaro šią veiką arba dalyvauja: i) nuslepiant į sąrašą įtraukto asmens, subjekto ar įstaigos nuosavybės teise priklausančias, turimas ar kontroliuojamas lėšas ar ekonominius išteklius, kurie turėtų būti įšaldyti pagal Sąjungos ribojamąją priemonę, pervedant tas lėšas ar ekonominius išteklius trečiajai šaliai; arba ii) nuslepiant faktą, kad asmuo, subjektas ar įstaiga, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, yra galutinis lėšų ar ekonominių išteklių savininkas arba gavėjas, pateikiant neteisingą ar neišsamią informaciją. Tokiomis aplinkybėmis dėl nuslėpimo į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga gali ir toliau gauti prieigą prie paslėptų lėšų ar ekonominių išteklių, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, ir jais visapusiškai naudotis arba jais disponuoti. Todėl tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai turėtų būti laikomi pajamomis iš nusikaltimų Direktyvos (ES) [.../...] [Direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo] tikslais, suprantant, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikės laikytis tokių pajamų konfiskavimo proporcingumo principo;

(16)visų pirma atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, kurioms taikoma ši direktyva, padariusių asmenų veiklą visame pasaulyje, ir kartu į tarpvalstybinį nusikaltimų pobūdį bei į tarpvalstybinių tyrimų galimybę, valstybės narės turėtų nustatyti jurisdikciją veiksmingai kovai su tokiu elgesiu;

(17)valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl senaties terminų, būtinų, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nenustatomi tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir vykdymo senaties terminai;

(18)siekdamos užtikrinti veiksmingą, integruotą ir nuoseklią vykdymo užtikrinimo sistemą, valstybės narės turėtų organizuoti visų administracinio ir baudžiamojo vykdymo užtikrinimo grandinės dalyvių vidaus bendradarbiavimą ir komunikaciją;

(19)siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti per Europolą, Eurojustą ir Europos prokuratūrą ir su jais. Šios kompetentingos institucijos taip pat turėtų tarpusavyje ir su Komisija dalytis informacija praktiniais klausimais;

(20)pranešėjai kompetentingoms institucijoms gali teikti vertingos informacijos apie ankstesnius, vykdomus ar planuojamus Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, įskaitant bandymus juos apeiti. Ši informacija gali būti susijusi, pavyzdžiui, su faktais apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, jų aplinkybes ir susijusius asmenis, bendroves ir trečiąsias šalis. Todėl turėtų būti užtikrinta tinkama tvarka, kad tokie pranešėjai galėtų įspėti kompetentingas institucijas ir būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad pranešimui apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 49 ;

(21)kad būtų užtikrinti veiksmingi Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas už juos, asmenys, atsakingi už tokių pažeidimų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, turėtų turėti galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tokiomis, kurios naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Tokių priemonių naudojimas pagal nacionalinę teisę turėtų būti tikslinis ir jas taikant turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, be to, turėtų būti gerbiama teisė į asmens duomenų apsaugą;

(22)Direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis 50 pakeitimu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimas pagal tą direktyvą būtų laikomas pirminiu pinigų plovimo nusikaltimu;

(23)šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti bendras nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, apibrėžtis ir galimybę taikyti veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas baudžiamąsias sankcijas už sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio, atsižvelgiant į Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tarpvalstybinį pobūdį ir į tai, kad jie gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų – užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat puoselėti Sąjungos bendras vertybes, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teises į laisvę ir saugumą, asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save ir tylėti, teisėtumo principus, įskaitant baudžiamųjų sankcijų netaikymo atgaline data principą ir nusikalstamų veikų bei sankcijų proporcingumą, taip pat ne bis in idem principą. Šia direktyva minėtos teisės ir principai turėtų būti visapusiškai gerbiami ir atitinkamai įgyvendinami;

(25)įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamojoje byloje procesinių teisių. Šiuo atžvilgiu šioje direktyvoje nustatytos pareigos neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal Sąjungos teisę dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2010/64/ES 51 , 2012/13/ES 52 , 2013/48/ES 53 , (ES) 2016/343 54 , (ES) 2016/800 55 ir (ES) 2016/1919 56 ;

(26)atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį patraukti atsakomybėn fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo;

(27)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma;

(28)[nedalyvavimas:] pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

ARBA [dalyvavimas:] pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija [... m. ... ... d. raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamų veikų apibrėžčių ir sankcijų Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų srityje.

2 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

(1)Ši direktyva taikoma Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimams. Tos Sąjungos ribojamosios priemonės apima:

(a)priemones, susijusias su lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu;

(b)draudimus leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais;

(c)draudimus atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu;

(d)sektorines ekonomines ir finansines priemones, ir

(e)ginklų embargą.

(2)Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Sąjungos ribojamosios priemonės – ribojamosios priemonės, kurias Sąjunga priėmė remdamasi ES sutarties 29 straipsniu arba SESV 215 straipsniu;

(b)į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas arba įstaiga – fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, kurias sudaro lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais;

(c)lėšos:

i) grynieji pinigai, čekiai, piniginiai reikalavimai, įsakomieji čekiai, piniginės perlaidos ir kitos mokėjimo priemonės;

ii) indėliai finansų įstaigose ar kituose subjektuose, sąskaitų balansai, skolos ir skoliniai įsipareigojimai;

iii) viešai ir privačiai parduodami vertybiniai popieriai ir skolos dokumentai, įskaitant vertybinius popierius ir akcijas, vertybinių popierių sertifikatus, obligacijas, vekselius, pažymėjimus akcijoms įsigyti nustatytu laiku ir nustatyta kaina, akcinių bendrovių obligacijas ir sutartis dėl išvestinių vertybinių popierių;

iv) palūkanos, dividendai ar kitos pajamos iš turto ar turto vertės prieaugio;

v) paskola, užskaitos teisė, garantijos, sutarties įvykdymo garantijos ar kiti finansiniai įsipareigojimai;

vi) akredityvai, važtaraščiai, pardavimo sąskaitos;

vii) dokumentai, kuriais patvirtinamos palūkanos, kurių šaltinis yra lėšos ar finansiniai ištekliai;

viii) kriptoturtas;

(d)ekonominiai ištekliai – bet kokios rūšies materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti;

(e)lėšų įšaldymas – bet kokio lėšų judėjimo, pervedimo, keitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis arba jų tvarkymo pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybę, valdymą, savybes, paskirtį arba atliekant bet kokius kitus pakeitimus, kurie leistų lėšas naudoti, įskaitant investicijų portfelio valdymą, draudimas;

(f)ekonominių išteklių įšaldymas – draudimas naudoti ekonominius išteklius lėšoms gauti, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti bet kokiu būdu, įskaitant, tačiau neapsiribojant, jų pardavimu, nuoma ar įkeitimu

3 straipsnis

Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai

(1)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad Sąjungos ribojamosios priemonės pažeidimas būtų laikomas nusikalstama veika, kai jis padaromas tyčia ir priklauso vienai iš 2 dalyje apibrėžtų kategorijų.

(2)Šioje direktyvoje Sąjungos ribojamosios priemonės pažeidimu laikoma:

(a)leidimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais į sąrašą įtrauktam asmeniui, subjektui ar įstaigai arba jų naudai, pažeidžiant Sąjungos ribojamąja priemone nustatytą draudimą;

(b)vengimas nepagrįstai nedelsiant įšaldyti į sąrašą įtrauktam asmeniui, subjektui ar įstaigai priklausančias, jų nuosavybėje esančias, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ar ekonominius išteklius, taip pažeidžiant Sąjungos ribojamąja priemone nustatytą pareigą tai padaryti;

(c)sąlygų į sąrašą įtrauktiems fiziniams asmenims atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarymas, pažeidžiant Sąjungos ribojamąja priemone nustatytą draudimą;

(d)sandorių su trečiąja valstybe, trečiosios valstybės įstaigomis, trečiajai valstybei nuosavybės teise priklausančiais arba jos kontroliuojamais subjektais ir įstaigomis arba trečiosios valstybės įstaigomis, kurie draudžiami arba ribojami Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, sudarymas;

(e)prekyba prekėmis ar paslaugomis, kurių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, tranzitas ar transportas yra draudžiamas arba ribojamas Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, taip pat tarpininkavimo paslaugų ar kitų paslaugų, susijusių su tomis prekėmis ir paslaugomis, teikimas;

(f)finansinė veikla, kuri yra draudžiama arba ribojama Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, finansavimas ir finansinė parama, investicijų ir investicinių paslaugų teikimas, perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių išleidimas, indėlių priėmimas, specializuotų finansinių mokėjimų pranešimų paslaugų teikimas, prekyba banknotais, kredito reitingų paslaugų teikimas, kriptoturto ir piniginių teikimas;

(g)kitų paslaugų, kurios yra draudžiamos arba ribojamos Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, teisinių konsultacijų paslaugų, patikimumo užtikrinimo paslaugų, viešųjų ryšių paslaugų, apskaitos, audito, buhalterijos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugų, verslo ir valdymo konsultavimo, IT konsultavimo, viešųjų ryšių paslaugų, transliavimo, architektūros ir inžinerijos paslaugų, teikimas;

(h)Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimas:

i) nuslepiant į sąrašą įtraukto asmens, subjekto ar įstaigos nuosavybės teise priklausančias, turimas ar kontroliuojamas lėšas ar ekonominius išteklius, kurie turėtų būti įšaldyti pagal Sąjungos ribojamąją priemonę, pervedant tas lėšas ar ekonominius išteklius trečiajai šaliai;

ii) nuslepiant faktą, kad asmuo, subjektas ar įstaiga, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, yra galutinis lėšų ar ekonominių išteklių savininkas arba gavėjas, pateikiant neteisingą ar neišsamią informaciją;

iii) į sąrašą įtrauktam asmeniui, subjektui ar įstaigai nevykdant pareigos pagal Sąjungos ribojamąsias priemones pranešti apie valstybės narės jurisdikcijoje jiems priklausančius, jų nuosavybėje esančius, jų valdomus ar kontroliuojamus lėšas ar ekonominius išteklius;

iv) nevykdant pareigos pagal Sąjungos ribojamąsias priemones kompetentingoms administracinėms institucijoms nepagrįstai nedelsiant pateikti informaciją apie į sąrašą įtrauktiems asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančias, jų nuosavybėje esančias, jų valdomas ar kontroliuojamas užšaldytas lėšas ar ekonominius išteklius arba turimą informaciją apie valstybių narių teritorijoje esančias lėšas ir ekonominius išteklius, kurie nebuvo įšaldyti;

v) nebendradarbiaujant su kompetentingomis administracinėmis institucijomis tikrinant informaciją pagal iii ir iv papunkčius, kai jos pateikia pagrįstą prašymą;

(i)kompetentingų institucijų išduotų leidimų vykdyti veiklą, kuri, nesant tokio leidimo, yra draudžiama arba ribojama pagal Sąjungos ribojamąją priemonę, sąlygų pažeidimas arba nesilaikymas.

(3)2 dalies a–g punktuose nurodytas elgesys taip pat laikomas nusikalstama veika, jei ji padaryta dėl didelio aplaidumo.

(4)Nė viena 2 dalies nuostata neturi būti suprantama kaip nustatanti pareigas fiziniams asmenims, prieštaraujančias teisei neduoti parodymų prieš save ir tylėti, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Direktyvoje (ES) 2016/343.

(5)Nė viena 2 dalies nuostata neturi būti suprantama kaip įpareigojanti teisės specialistus pranešti informaciją, kuri yra griežtai susijusi su teismo, administraciniu ar arbitražo procesu, gautą prieš teismo procesą, jo metu ar po jo, arba nustatant kliento teisinę padėtį. Tokiomis aplinkybėmis teisinė konsultacija saugoma laikantis profesinės paslapties principų, išskyrus atvejus, kai teisės specialistas dalyvauja pažeidžiant Sąjungos ribojamąsias priemones, teisinė konsultacija teikiama siekiant pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones arba teisės specialistas žino, kad klientas kreipiasi teisinės konsultacijos siekdamas pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones.

(6)1, 2 ir 3 dalys netaikomos:

-    kasdienių prekių ir paslaugų, skirtų į sąrašą įtrauktų fizinių asmenų asmeniniam naudojimui, pvz., maisto ir sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų, arba smulkių grynųjų pinigų tiekimui ir teikimui, kai jis akivaizdžiai apsiriboja tokių asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindinių žmonių poreikių tenkinimu,

-    nepranešimui apie tokią veiklą;

-    humanitarinei pagalbai, teikiamai asmenims, kuriems jos reikia.

4 straipsnis

Kurstymas, pagalba ir bendrininkavimas bei kėsinimasis

(1)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje nurodytų veikų kurstymą, pagalbą ir bendrininkavimą jas darant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

(2)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi įvykdyti bet kurią iš 3 straipsnio 2 dalies a–g punktuose, h punkto i ir ii papunkčiuose ir i punkte nurodytų nusikalstamų veikų būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

5 straipsnis

Bausmės fiziniams asmenims

(1)Valstybės narės užtikrina, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos bausmės.

(2)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama skiriant maksimalią bausmę, kuria būtų numatytas laisvės atėmimas.

(3)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnio 2 dalies h punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme, kai jos susijusios su lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR. Valstybės narės užtikrina, kad 100 000 EUR ar didesnė riba taip pat galėtų būti pasiekta, kai kelias susijusias 3 straipsnio 2 dalies h punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas padaro tas pats nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

(4)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnio 2 dalies a–g punktuose, h punkto i ir ii papunkčiuose ir i punkte nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimali trukmė yra bent penkeri metai, kai jos susijusios su lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR. Valstybės narės užtikrina, kad 100 000 EUR ar didesnė riba taip pat galėtų būti pasiekta, kai kelias susijusias 3 straipsnio 2 dalies a–g punktuose, h punkto i ir ii papunkčiuose ir i punkte nurodytas nusikalstamas veikas padaro tas pats nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

(5)Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad fiziniams asmenims, padariusiems 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, galėtų būti taikomos papildomos bausmės. Tos papildomos bausmės apima baudas.

6 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

(1)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūros narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujančias pareigas, jeigu jis turėjo teisę:

(a)įgaliojimais atstovauti juridiniam asmeniui;

(b)įgaliojimu juridinio asmens vardu priimti sprendimus;

(c)įgaliojimais vykdyti juridinio asmens vidaus kontrolę.

(2)Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens vykdomos priežiūros ar kontrolės nebuvimo jam pavaldus asmuo galėjo įvykdyti bet kurią iš 3 ir 4 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų to juridinio asmens naudai.

(3)Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepašalina galimybės pradėti baudžiamąjį procesą prieš fizinius asmenis, padariusius, kursčiusius ar padėjusius padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

7 straipsnis

Sankcijos juridiniams asmenims

(1)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 7 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos, kurios apima pagal baudžiamąją teisę arba kitu pagrindu skiriamas baudas, teisės į valstybės teikiamas išmokas arba pagalbą atėmimą, teisės gauti viešąjį finansavimą atėmimą, įskaitant konkurso procedūras, dotacijas ir koncesijas, ir gali apimti kitas sankcijas, pavyzdžiui:

(a)teisės verstis verslo veikla atėmimą;

(b)leidimų verstis veikla, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, atėmimą;

(c)teisminės priežiūros paskyrimą;

(d)likvidavimą teismo sprendimu;

(e)įmonių, kuriomis buvo pasinaudota nusikalstamai veikai įvykdyti, uždarymą.

(2)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys, patraukti atsakomybėn pagal 7 straipsnį už 3 straipsnio 2 dalies h punkto iii–v papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas, būtų baudžiami baudomis, kurių maksimali riba turėtų būti ne mažesnė kaip 1 proc. juridinio asmens visos pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo skirti baudą priėmimo metus.

(3)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys, patraukti atsakomybėn pagal 7 straipsnį už 3 straipsnio 2 dalies a–f punktuose, h punkto i ir ii papunkčiuose ir i punkte nurodytas nusikalstamas veikas, būtų baudžiami baudomis, kurių maksimali riba turėtų būti ne mažesnė kaip 5 proc. juridinio asmens visos pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo skirti baudą priėmimo metus.

8 straipsnis

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Jeigu toliau nurodytos aplinkybės dar nesudaro 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamos veikos požymių, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į toliau nurodytas aplinkybes galėtų būti atsižvelgta kaip į atsakomybę sunkinančias aplinkybes:

(a)nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR 57 ;

(b)nusikalstamą veiką padarė profesionalus paslaugų teikėjas, pažeisdamas savo profesines pareigas;

(c)nusikalstamą veiką eidamas savo pareigas padarė valstybės pareigūnas;

(d)nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo, vykdydamas viešąsias funkcijas.

9 straipsnis

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Jei tai dar nėra privaloma pagal Sąjungos ribojamąsias priemones, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu lengvinančia aplinkybe būtų galima laikyti šias aplinkybes:

(a)nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti, ir padeda nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis arba patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

(b)nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti, ir padeda joms rasti įrodymų.

10 straipsnis

Įšaldymas ir konfiskavimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, kurių atžvilgiu į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga padaro 3 straipsnio 2 dalies h punkto i arba ii papunktyje nurodytą nusikalstamą veiką arba dalyvauja ją darant, Direktyvos (ES) [.../...] [Direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo] tikslais būtų laikomi pajamomis iš nusikaltimų.

11 straipsnis

Jurisdikcijos taisyklės

(1)Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų jos jurisdikcijai dėl 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų nustatyti, kai:

(a)visa nusikalstama veika arba jos dalis buvo padaryta jos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

(b)nusikalstama veika buvo padaryta valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame orlaivyje ar laive;

(c)nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra jos pilietis arba nuolatinis gyventojas;

(d)nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vienas iš jos pareigūnų, vykdantis oficialias pareigas;

(e)nusikalstama veika padaryta jos teritorijoje įsteigto juridinio asmens naudai;

(f)nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai, kai visas verslas arba jo dalis vykdoma jos teritorijoje.

(2)Jeigu 3 ir 4 straipsniuose nurodyta nusikalstama veika priklauso daugiau negu vienos valstybės narės jurisdikcijai, šios valstybės narės bendradarbiauja siekdamos nustatyti, kuri valstybė narė tirs baudžiamąją bylą. Prireikus, laikantis Tarybos pamatinio sprendimo 2009/948/TVR 58 12 straipsnio, byla perduodama Eurojustui.

(3)1 dalies c punkte nurodytais atvejais valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcijai nebūtų taikoma sąlyga, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik nukentėjusiajam pateikus pareiškimą nusikalstamos veikos padarymo vietoje arba valstybei, kurioje nusikalstama veika buvo padaryta, pareiškus kaltinimus.

12 straipsnis

Senaties terminai

(1)Valstybės narės imasi priemonių, būtinų senaties terminui numatyti, kad būtų galima atlikti 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą, vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą, teismo procesą ir priimti teismo sprendimą per pakankamą laikotarpį po šių veikų padarymo, kad jas būtų galima veiksmingai užkardyti.

(2)Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama skiriant maksimalią ne trumpesnę kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atveju būtų galima vykdyti tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir teismo procesą bei priimti teismo sprendimą per bent penkerių metų laikotarpį po nusikalstamos veikos įvykdymo.

(3)Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti trumpesnį nei penkeri metai, bet ne trumpesnį nei treji metai, senaties terminą, su sąlyga, kad šis terminas galėtų būti nutrauktas arba sustabdytas konkrečių veiksmų atveju.

(4)Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos įvykdyti:

(a)ilgesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę arba

(b)laisvės atėmimo bausmę nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama skiriant maksimalią ne trumpesnę kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atveju,

paskirtą priėmus galutinį apkaltinamąjį nuosprendį už vieną iš 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų bent per penkerius metus nuo galutinio apkaltinamojo nuosprendžio datos. Į tą laikotarpį galima įtraukti senaties termino pratęsimus dėl nutraukimo arba sustabdymo.

13 straipsnis

Koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp kompetentingų valstybės narės institucijų

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad nustatytų tinkamus koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmus strateginiu ir veiklos lygmeniu tarp visų savo kompetentingų administracinių, teisėsaugos ir teisminių institucijų.

Tokiais mechanizmais turėtų būti siekiama bent toliau išvardytų tikslų:

(a)užtikrinti bendrus prioritetus ir baudžiamosios ir administracinės justicijos tarpusavio santykio supratimą;

(b)keistis informacija strateginiais ir veiklos tikslais;

(c)konsultuotis atliekant atskirus tyrimus;

(d)keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

(e)teikti pagalbą specialistų tinklams, sprendžiantiems klausimus, susijusius su nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu.

14 straipsnis

Pranešimas apie nusikalstamas veikas ir asmenų, kurie praneša apie nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, arba padeda atlikti tyrimą, apsauga

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal Direktyvą (ES) 2019/1937 59 suteikiama apsauga būtų taikoma asmenims, pranešantiems apie šios direktyvos 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

15 straipsnis

Tyrimo priemonės

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tiriant 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas ar vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jas taip pat būtų galima naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios naudojamos organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais.

16 straipsnis

Valstybių narių institucijų, Komisijos, Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas

(1)Nedarant poveikio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklėms, valstybių narių institucijos, Europolas, Eurojustas, Europos prokuratūra ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją bendradarbiauja tarpusavyje kovodami su 3 ir 4 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Tuo tikslu Komisija ir atitinkamais atvejais Europolas bei Eurojustas teikia techninę ir veiklai skirtą pagalbą, kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą.

(2)Valstybių narių kompetentingos institucijos su Komisija ir kitomis kompetentingomis institucijomis taip pat reguliariai dalijasi informacija praktiniais klausimais, visų pirma apie apėjimo modelius, pvz., struktūras, kuriomis siekiama nuslėpti tikruosius savininkus ir turto kontrolę.

   17 straipsnis

Direktyvos (ES) 2018/1673 pakeitimai

Direktyvos (ES) 2018/1673 2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„w) Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai“.

18 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

(1)Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

(2)Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

19 straipsnis

Vertinimas ir ataskaitų teikimas

(1)Komisija ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – dveji metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę galutinio termino] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.

(2)Nedarant poveikio pareigoms teikti informaciją, nustatytoms kituose Sąjungos teisės aktuose, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai šiuos statistinius duomenis apie 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas:

(a)inicijuotų baudžiamųjų procesų skaičių, nutrauktų procesų skaičių, procesų, kurių metu buvo išteisinta, skaičių, procesų, kurių metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, skaičių ir vykstančių procesų skaičių;

(b)sankcijų, taikomų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, rūšis ir dydžius.

(3)Valstybės narės 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis Komisijai pateikia naudodamos specialias ataskaitų teikimo priemones, kurias Komisija sukūrė ataskaitoms apie ribojamąsias priemones teikti.

(4)Komisija ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę galutinio termino] įvertina šios direktyvos poveikį ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.

20 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    Ribojamąsias priemones tvirtina Taryba. Taryba pirmiausia priima BUSP sprendimą pagal ES sutarties 29 straipsnį. Tarybos sprendime numatytos priemonės įgyvendinamos ES arba nacionaliniu lygmeniu. Iki šiol buvo įprasta, kad tokias priemones kaip ginklų embargas ar leidimo atvykti apribojimai tiesiogiai įgyvendina valstybės narės, kurios yra teisiškai įpareigotos laikytis Tarybos BUSP sprendimų. Kitos priemonės apima ekonominių santykių su trečiąja šalimi nutraukimą arba dalinį ar visišką sumažinimą ir individualias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemones, taip pat draudimą leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Šios priemonės įgyvendinamos reglamentu, kurį kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, pagal SESV 215 straipsnį. Draudimo apeiti priemones nuostatas galima rasti abiejų rūšių teisės aktuose.

(2)    Apžvalgą žr. ES sankcijų žemėlapyje, pateiktame adresu https://www.sanctionsmap.eu/#/main .

(3)     Sąjungos jurisdikcijoje (teritorijoje), t. y.: a) Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę; b) visuose valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose; c) visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai; d) visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę; e) visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms (žr., pvz., 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 078, 2014 3 17, p. 6), 17 straipsnį).

(4)    Žr. ES sankcijų žemėlapį, pirmiau 2 išnašą.

(5)    Komisijos komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, COM(2021) 32 final, 2021 1 19, 5 skirsnis (ES sankcijų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo gerinimas), p. 16, paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0032&from=EN . Tame pačiame komunikate Komisija pažymi, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių įgyvendinimas visoje ES nėra toks vienodas, koks turėtų būti. Dėl šios priežasties bendrojoje rinkoje atsiranda iškraipymų, nes ES įmonės, įskaitant ES įsikūrusias užsienio įmonių patronuojamąsias įmones, gali apeiti draudimus. Dėl to taip pat atsiranda neapibrėžtumo veiklos vykdytojams. Kaip jau paminėta, vykdymo užtikrinimo nenuoseklumas kenkia ribojamųjų priemonių veiksmingumui ir ES gebėjimui kalbėti vienu balsu. Be kitų iniciatyvų, strategijoje raginama toliau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus siekiant užtikrinti, kad nacionalinės sankcijos už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(6)    Pavyzdžiui, žr. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 8 straipsnį; konsoliduotą tekstą galima rasti svetainėje EUR-Lex - 02014R0833-20220413 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(7)    Pažymima, kad ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jei ribojamosios priemonės nepažeistos; pakanka to, kad dalyvaujama šiuo tikslu sukurtose schemose.

(8)    Baudžiamojoje teisėje taikomos apibrėžtys ir nustatytos sankcijos negali būti derinamos remiantis ne teisėkūros procedūra įtvirtintu teisiniu pagrindu pagal ES sutarties 29 straipsnį arba SESV 215 straipsnį.

(9)    Genocido tinklas, Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021, Annex; pateikta adresu https://www.eurojust.europa.eu/sites/default/files/assets/genocide_network_report_on_prosecution_of_sanctions_restrictive_measures_violations_23_11_2021.pdf . Atsižvelgiant į pristatymą Tarybos Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupėje (COPEN darbo grupė), ataskaita taip pat buvo paskelbta 2022 m. kovo 16 d. Tarybos dokumente 7274/22.

(10)    Genocido tinklas, Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m., 5.1 skirsnis, p. 22.

(11)    Ten pat.

(12)    Ten pat, 5.2 skirsnis, p. 23.

(13)    Ten pat, 5.3 skirsnis, p. 24.

(14)    Ten pat, remiantis Genocido tinklo ataskaita ir tolesniu Komisijos tyrimu.

(15)    Ten pat.

(16)    Genocido tinklas, Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m., p. 4. Atitinkamų valstybių narių ir Tinklo stebėtojų valstybių teisės aktų apžvalga pateikta ekspertų ataskaitos priede, žr. https://www.eurojust.europa.eu/sites/default/files/assets/genocide_network_report_on_prosecution_of_sanctions_restrictive_measures_violations_23_11_2021.pdf . Atsižvelgiant į pristatymą Tarybos Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupėje (COPEN darbo grupė), ataskaita taip pat buvo paskelbta 2022 m. kovo 16 d. Tarybos dokumente 7274.

(17)    Genocido tinklas, Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m., p. 13.

(18)    Kai kurios bylos aptartos Genocido tinklo ataskaitoje Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m., p. 14.

(19)    Europolo ES masto operacija, nukreipta prieš nusikalstamu būdu įgytą turtą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą, paskelbta adresu https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/eu-wide-operation-targeting-criminal-assets-in-relation-to-russian-invasion-of-ukraine .

(20)    Europos Komisija, Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų priskyrimo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sričių, COM(2022) 247, 2022 5 25.

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020) 605 final, 2020 7 24).

(22)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos (COM(2021) 170 final, 2021 4 14).

(23)    2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, OL L 229, 2014 7 31, p. 1–11, konsoliduota redakcija pateikta adresu EUR-Lex - 02014R0833-20220604 - LT - EUR-Lex (europa.eu) ; 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, OL L 78, 2014 3 17, p. 6–15, konsoliduota redakcija pateikta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A02014R0269-20220604 .

(24)    2022 m. liepos 21 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1273, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ST/11451/2022/INIT, OL L 194, 2022 7 21, p. 1–4.

(25)    Reglamento (ES) Nr. 269/2014 su pakeitimais 9 straipsnio 1 ir 3 dalys: „1. Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti 2 straipsnyje nurodytų priemonių. 2. I priede pateiktame sąraše išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos: a) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. arba per 6 savaites nuo įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, praneša apie valstybės narės jurisdikcijoje esančias ir jiems priklausančias, jų nuosavybėje esančias, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ar ekonominius išteklius valstybės narės, kurioje yra tos lėšos ar ekonominiai ištekliai, kompetentingai institucijai, ir b) bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kai tokia informacija tikrinama. 3. 2 dalies nesilaikymas yra laikomas dalyvavimu veikloje, kaip nurodyta 1 dalyje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti 2 straipsnyje nurodytų priemonių.“

(26)    Ten pat.

(27)    Reglamento (ES) Nr. 269/2014 su pakeitimais 8 straipsnio 1 dalis: „1. Nepaisant taikomų ataskaitų teikimo, konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių, fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos: a) nedelsdami pateikia valstybės narės, kurioje yra jų buveinė arba kurioje jie įsikūrę, kompetentingai institucijai visą informaciją, kuri padėtų laikytis šio reglamento nuostatų, pavyzdžiui, informaciją apie pagal 2 straipsnį įšaldytas sąskaitas bei sumas arba informaciją, turimą apie Sąjungos teritorijoje esančias ir I priede pateiktame sąraše išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančias, jų nuosavybėje esančias, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kurių dar neįšaldė fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos, įpareigoti tai padaryti, ir tiesiogiai arba per valstybę narę perduoda tą informaciją Komisijai, ir b) bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kai tokia informacija tikrinama.“

(28)    COM(2021) 32 final, 2021 1 19.

(29)    2022 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl techninės paramos priemonės finansavimo ir 2022 m. darbo programos priėmimo, C (2022) 1379 final, 2022 3 9.

(30)    2022 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2332 dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų laikymo viena iš nusikaltimų sričių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalies tikslais, ST/10287/2022/REV/1, OL L 308, 2022 11 29, p. 18–21. 

(31)    Eurojustas, Genocido tinklas, žr. https://www.eurojust.europa.eu/judicial-cooperation/practitioner-networks/genocide-network?msclkid=de6a1668cf6011eca5681e93e0033be2 .

(32)    Genocido tinklas, Expert Report on Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m.

(33)    Ten pat, p. 4.

(34)    Ten pat, p. 26.

(35)    Europos Komisija, ES baudžiamosios politikos ekspertų grupė, https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/screen/expert-groups/consult?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2760&msclkid=56005123cfaf11ec8de3edb643537b59 .

(36)    Žr. pirmiau, 30 išnašą.

(37)    Europos Komisija, Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų priskyrimo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sričių, COM(2022) 247, 2022 5 25.

(38)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, COM(2022) 249, 2022 5 25.

(39)    Žr. pirmiau, 30 išnašą, 24 konstatuojamąją dalį: „siekiant sudaryti sąlygas skubos tvarka priimti antrinės teisės aktus, kuriais nustatomos minimalios taisyklės dėl su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais susijusių nusikaltimų apibrėžčių ir sankcijų už juos, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“.

(40)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, OL C 326, 2012 10 26, p. 391–407.

(41)    Žr. Reglamento (ES) Nr. 269/2014 su pakeitimais 8 ir 9 straipsnius.

(42)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 1).

(43)    Komisijos pranešimas Komisijos gairės dėl humanitarinės pagalbos teikimo laikantis ES ribojamųjų priemonių (sankcijų), C (2022) 4486, 2022 6 30.

(44)    Genocido tinklas, 5.2 skirsnis, p. 23.

(45)    2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, OL L 300, 2008 11 11, p. 42–45.

(46)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo, COM(2022) 245, 2022 05 25, 3 straipsnio 1 punktas: „pajamos – bet kokia iš nusikalstamos veikos tiesiogiai ar netiesiogiai gauta ekonominė nauda; jas sudaro bet kokios formos turtas ir jos apima visas vėliau reinvestuotas ar transformuotas tiesiogines pajamas ir materialinę naudą“.

(47)    Genocido tinklas, Expert Report on Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021 m., p. 14–20.

(48)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, PE/30/2018/REV/1, OL L 284, 2018 11 12, p. 22–30.

(49)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, OL L 305, 2019 11 26, p. 17–56.

(50)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, PE/30/2018/REV/1, OL L 284, 2018 11 12, p. 22–30.

(51)    2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).

(52)    2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).

(53)    2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).

(54)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 1).

(55)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL L 132, 2016 5 21, p. 1).

(56)    2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1).

(57)    2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, OL L 300, 2008 11 11, p. 42–45.

(58)    2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo, OL L 328, 2009 12 15, p. 42.

(59)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, OL L 305, 2019 11 26, p. 17–56.