EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 09

COM(2022) 591 final

2022/0367(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal Europos žaliojo kurso komunikatą, perėjimo prie švarios energijos procese atsinaujinančiųjų išteklių energijai numatytas pagrindinis vaidmuo. Dėl dabartinės įtemptos tarptautinės situacijos, kuri susiklostė Rusijai įsiveržus į Ukrainą, bendro geopolitinio konteksto ir labai didelių energijos kainų tapo dar svarbiau kuo sparčiau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius Sąjungoje, siekiant laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Todėl 2022 m. gegužės 18 d. Komisija, įgyvendindama planą „REPowerEU“ ir siekdama paspartinti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didesnį energijos vartojimo efektyvumą orientuotą žaliąją pertvarką, priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – REDII), Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo. Pasiūlyme nustatyti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai, numatytos priemonės, kuriomis siekiama koordinuotai ir laikantis visoje ES vienodos tvarkos dar labiau supaprastinti ir racionalizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams taikomas administracines leidimų išdavimo procedūras, taip pat priemonės, kuriomis siekiama pastatuose įrengti daugiau saulės energijos įrenginių. Taryboje ir Europos Parlamente šiuo metu vyksta persvarstytos REDII priėmimo procesas.

Per laikotarpį nuo plano „REPowerEU“ paskelbimo 2022 m. gegužės 18 d. energetikos krizė pagilėjo, todėl reikia imtis skubių veiksmų. Dėl rekordinių gamtinių dujų kainų šuolių vasarą, tolesnio tiekimo per dujotiekį „North Stream I“ sutrikimo, padidėjusios infliacijos ir elektros energijos kainų svyravimų kyla ekonominių ir socialinių sunkumų, kurie yra didelė našta piliečiams ir ekonomikai. Dėl didėjančių išlaidų energijai mažėja piliečių perkamoji galia ir įmonių konkurencingumas. Dujų ir elektros energijos tiekimo trūkumas ir palyginti neelastingas energijos poreikis Europos Sąjungoje lėmė smarkų dujų ir elektros energijos kainų augimą ir svyravimą. Šioms tendencijoms atsverti skirtos nacionalinės priemonės gali lemti vidaus rinkos susiskaidymą ir negarantuoti solidarumo.

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tebesitęsiančią krizę reikia imtis laikinų, bet skubių veiksmų, kad kai kurie tų veiksmų tikslai būtų pasiekti greičiau, be kita ko, kad būtų paspartintas Europos perėjimas prie švarios energijos. Siekdama sušvelninti krizės poveikį šią žiemą, Europos Sąjunga ėmėsi dujų poreikio mažinimo ir su intervencija energijos rinkose susijusių veiksmų. Tačiau, net ir taikant tuos veiksmus, padėtis išlieka itin sudėtinga. Europos vartotojams ir įmonėms taikomos kainos ir toliau išlieka pernelyg didelės ir nepastovios. Grėsmė mūsų energijos tiekimo saugumui gali dar labiau padidėti dėl tokių nenuspėjamų įvykių, kaip su dujotiekiais susiję sabotažo veiksmai. Tikėtina, kad įtampa dujų rinkose, taip pat pasibaigus šiai žiemai, neslūgs. Norint rasti tvarią išeitį iš dabartinės ekstremaliosios padėties, būtina sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius, nes tai padės nedelsiant ir struktūriškai sumažinti iškastinio kuro poreikį elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, pramonės ir transporto sektoriuose. Dėl mažų eksploatavimo sąnaudų atsinaujinantieji energijos ištekliai gali daryti teigiamą poveikį energijos kainoms visoje ES.

Nustatyta, kad viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių sparčiau ir daugiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios ir sudėtingos administracinės procedūros. 2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paragino greičiau supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, kad būtų paspartintas su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių sprendinių ir tinklų diegimas, be kita ko, pasitelkiant neatidėliotinas priemones. Kai kurias 2022 m. gegužės mėn. pasiūlyme numatytas priemones, kuriomis siekiama paspartinti leidimų išdavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams (visų pirma su viršesniu viešuoju interesu susijusiems įrenginiams), paspartinti įrenginių modernizavimą ir leidimų įrengti saulės energijos įrangą ant esamų konstrukcijų išdavimą, valstybės narės gali įgyvendinti skubiai, be būtinybės atlikti sudėtingus pakeitimus, susijusius su nacionalinėmis procedūromis ir teisinėmis sistemomis. Dabartinė krizė lėmė būtinybę šiose srityse nedelsiant imtis tikslinių ir kitų priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti specialias technologijas (pavyzdžiui, šilumos siurblius), padedančias sparčiau atsisakyti dujų šildymo sektoriuje. Jei šios priemonės bus įgyvendintos nedelsiant, jos gali padėti padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą trumpuoju laikotarpiu, o kartu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių indėlį sprendžiant tebesitęsiančią krizę.

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūloma priemone nustatomos laikinos, proporcingos ir išskirtinės priemonės. Ji papildo esamas atitinkamas ES iniciatyvas ir teisės aktus, taip pat – iniciatyvas, kurių Komisija jau ėmėsi reaguodama į dabartinę krizę energijos rinkose. Ji grindžiama 2022 m. gegužės 18 d. planu „REPowerEU“, pagal kurį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose spartinimas ir plėtojimas yra svarbiausias spartesnio laipsniško Rusijos iškastinio kuro atsisakymo strategijos elementas.

Visų pirma Komisija, įgyvendindama planą „REPowerEU“, pasiūlė persvarstyti Direktyvą (ES) 2018/2001, kad privalomas 2030 m. ES tikslas iki 2030 m. būtų padidintas iki 45 proc., palyginti su 40 proc. tikslu, numatytu ankstesniame 2021 m. liepos 14 d. pasiūlyme. Be to, nustatyta administracinių leidimų įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo proceso supaprastinimo ir paspartinimo sistema.

Siūloma priemonė yra laikina skubos priemonė. Jos taikymo trukmė – ne ilgesnė kaip vieni metai, be to, numatyta nuostata dėl peržiūros, kad prireikus būtų galima apsvarstyti galimybę pratęsti jos galiojimą.

Siūlomas reglamentas atspindi poreikį imtis skubių veiksmų reaguojant į energetikos krizę, kaip raginama pirmiau nurodytose Europos Vadovų Tarybos išvadose. Juo siekiama spręsti dabartinę energetikos krizę imantis tikslingų neatidėliotinų veiksmų, kuriais spartinamas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų, turinčių didelį greito ir veiksmingo poveikio potencialą, įgyvendinimas. Šiuo tikslu siūloma priemone nustatomos priemonės, kurias taikant nedelsiant būtų užtikrintas leidimų įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo procedūrų paspartinimas trumpuoju laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad, laikantis Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo ir Komisijos rekomendacijos dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims, yra labai svarbu užtikrinti, kad leidimus išduodančioms įstaigoms ir poveikio aplinkai vertinimo institucijoms pakaktų darbuotojų, turinčių atitinkamų įgūdžių ir kvalifikacijų, nes tik taip galima pasinaudoti visais leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo, kuriuo siekiama paspartinti su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių sprendinių ir tinklų diegimą, privalumais.

Be to, nacionalinės leidimus išduodančios institucijos turėtų siekti paspartinti leidimų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamybos vietų išdavimo procedūras, nes siekiant plano „REPowerEU“ tikslų reikės įvairinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrangos ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimą, mažinti sektorinę priklausomybę, įveikti tiekimo grandinės kliūtis ir didinti ES švarios energijos technologijų gamybos pajėgumus.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas yra ypatinga priemonė, kuri turi būti taikoma ribotą laiką ir atitinka platesnį iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama didinti Sąjungos energetinį atsparumą ir švelninti didelių energijos kainų ir galimų energijos tiekimo sutrikimų poveikį. Pasiūlymas nekelia pavojaus nei vidaus rinkos veikimui, nei energijos tiekimo sutrikimo problemai spręsti skirtoms priemonėms ar solidarumo mechanizmams. Pasiūlymas visiškai atitinka Komisijos Europos žaliojo kurso užmojį sparčiau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, o jo pamatinis tikslas yra sparčiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, plačiu mastu naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją kaip alternatyvų šaltinį. Pasiūlymas atitinka aplinkos apsaugos tikslus, nes spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas yra labai svarbus siekiant sušvelninti tiek klimato kaitos, tiek taršos poveikį, dėl kurio nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikatai ir saugai. Taigi jis dera su Europos klimato teisės akto (Reglamento (ES) 2021/1119) tikslais. 

Pasiūlymas atitinka per 2022 m. Europos semestrą valstybėms narėms pateiktas rekomendacijas supaprastinti leidimų įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus išdavimą. Taip pat jis turėtų paspartinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, įskaitant „REPowerEU“ skyrius, įtrauktinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šios priemonės teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalis.

Dabartinis dujų tiekimo sutrikimas ir su juo susijęs poveikis dujų ir elektros energijos kainoms kelia didelių sunkumų tiekiant energiją pagal SESV 122 straipsnį. Dujų tiekimo suginklinimas ir Rusijos Federacijos manipuliavimas rinkomis tyčia trikdant dujų srautus ne tik lėmė staigų energijos kainų šuolį, bet ir sukėlė pavojų tiekimo saugumui. Sparčiai didėjančios elektros energijos kainos yra didelė našta vartotojams ir įmonėms, ir jei nebus imtasi veiksmų, jos gali pasiekti netvarų lygį, o tai gali turėti reikšmingų platesnio masto socialinių ir ekonominių pasekmių. ES vadovai ir Komisija nustatė, kad skubiai reikia papildomų priemonių, kurios padėtų padidinti prieigą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir taip sušvelninti poveikį ES piliečiams, padidinti tiekimo saugumą ir geriau pasirengti ateinančiai žiemai. Siūlomame reglamente numatytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama tikslingai ir koordinuotai spartinti konkrečias leidimų išdavimo procedūras, taikomas didelį tiesioginio ir veiksmingo poveikio potencialą turintiems atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams. Todėl jomis šalinamos konkrečios administracinės leidimų išdavimo kliūtys, trukdančios įgyvendinti šiuos projektus.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

Valstybės narės vienos negali užtikrinti ekonomiškai efektyvaus, greito ir plataus masto tvarios atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo, atitinkančio Europos žaliojo kurso ir komunikato „REPowerEU“ užmojus. Reikalingas ES požiūris, pagal kurį valstybės narės, turinčios skirtingus užmojus, būtų tinkamai skatinamos koordinuotai spartinti energetikos pertvarką pereinant nuo tradicinės iškastinio kuro energetikos sistemos prie labiau integruotos ir energijos vartojimo požiūriu efektyvios energetikos sistemos, pagrįstos atsinaujinančiųjų išteklių energija.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės taiko skirtingą energetikos politiką, ES klimato ir taršos mažinimo tikslus labiau tikėtina pasiekti imantis tvirta valdymo sistema grindžiamų ES lygmens veiksmų, kurie padeda patenkinti poreikį plačiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius, o ne vien nacionalinio ar vietos lygmens veiksmų.

Viena iš svarbių kliūčių investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir su ja susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios ir sudėtingos administracinės procedūros. Su įvairiomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis susijusių leidimų išdavimo procedūrų trukmė ir sudėtingumas labai skiriasi, taip pat ir valstybių narių lygmeniu. Valstybės narės imasi veiksmų, kad pašalintų nacionaliniu lygmeniu nustatytas leidimų išdavimo kliūtis, ir yra raginamos tęsti šį darbą, pavyzdžiui, bendradarbiaujant Europos Komisijos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupėje 1 . Siekiant paspartinti būtiną atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, Europos lygmeniu turi būti laikomasi suderinto požiūrio į leidimų išdavimo procedūrų ir administracinių procesų trumpinimą ir paprastinimą. Tai savo ruožtu būtina, kad ES pasiektų savo 2030 m. klimato ir energetikos tikslus bei ilgalaikius poveikio klimatui neutralumo ir nulinės taršos tikslus, taip pat palaipsniui panaikintų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir sumažintų energijos kainas. Atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių energetikos politiką, prioritetus ir procedūras, taip pat į tai, kad reikia skubiai paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą visose valstybėse narėse, labiau tikėtina, kad reikiami tikslai bus pasiekti ES lygmens, o ne vien nacionaliniais ar vietos lygmens veiksmais.

Galiausiai, siūlomu reglamentu nustatomi tiksliniai esamų Sąjungos teisės aktų pakeitimai. Ši intervencinė priemonė, kuri padės dar labiau supaprastinti tam tikras leidimų išdavimo procedūras, pateisina poreikį imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu.

•Proporcingumo principas

Iniciatyva atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į precedento neturinčią geopolitinę padėtį, susidariusią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nuolat smarkiai kintančias energijos kainas ir poreikį ateinančiu žiemos sezonu ir visais kitais metais Europoje užtikrinti energijos tiekimo saugumą, akivaizdu, kad, be veiksmų, kuriuos Komisija pasiūlė 2022 m. gegužės 18 d. plane „REPowerEU“, reikia imtis koordinuotų ir skubių veiksmų, kad būtų nedelsiant paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas. Tačiau numatyti tik tokie veiksmai, kuriais šalinamos leidimų išdavimo kliūtys, trukdančios įgyvendinti didelį greito ir veiksmingo poveikio potencialą turinčius atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus.

 •     Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgdama į neatidėliotiną poreikį paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų, kurie padėtų atsisakyti dujų, įgyvendinimą ir į energetikos krizės mastą, tos krizės socialinio, ekonominio ir finansinio poveikio potencialą bei būtinybę kuo skubiau tokį poveikį sušvelninti, Komisija mano, kad tikslinga imtis veiksmų priimant bendro pobūdžio reglamentą, kuris būtų taikomas tiesiogiai ir nedelsiant. Reglamento galiojimo laikas yra ribotas. Jis užtikrintų, kad Sąjungos lygmeniu būtų imta neatidėliotinai laikytis vienodo požiūrio į konkrečias leidimų išdavimo procedūras, taikomas tam tikriems atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, o tai padėtų šalinti didelius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Sąjunga.  

3.KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paragino greičiau supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, kad būtų paspartintas su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių sprendinių ir tinklų diegimas, be kita ko, pasitelkiant neatidėliotinas priemones. Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad Taryba spėtų laiku jį priimti, surengti oficialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma. Tačiau, siekdama užtikrinti sėkmingą šio reglamento įgyvendinimą, Komisija planuoja bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojais, pilietinės visuomenės ir nacionalinių administracijų atstovais. Pasiūlymas taip pat grindžiamas išsamiomis diskusijomis, kurios su suinteresuotosiomis šalimis, valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu vyko rengiant 2022  m. gegužės 18 d. pasiūlymą dėl Direktyvos (ES) 2018/2001 persvarstymo, vėliau derantis pagal bendro sprendimo procedūrą ir rengiant projektą „RES Simplify“ 2 .

Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į laikiną ir skubų priemonių, kuriomis reaguojama į ekstremaliąją padėtį, pobūdį, poveikio vertinimo nebuvo galima atlikti.

•Pagrindinės teisės

Neigiamo poveikio pagrindinėms teisėms nebuvo nustatyta. Svarbiausias šios peržiūros tikslas – plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, o tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį, pagal kurį aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus. Be to, siūlomame reglamente numatytomis supaprastintomis leidimų išdavimo procedūromis atsižvelgiama į poreikį apsaugoti teisėtus lūkesčius ir esamas investicijas, todėl jos nepakenks Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtintai teisei valdyti teisėtai įgytą nuosavybę ir ja naudotis. Šio reglamento nuostatos parengtos taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir teisiniams asmenų interesams.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiam pasiūlymui įgyvendinti papildomų lėšų iš ES biudžeto nereikia.

2022/0367 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Rusijos Federacijos ginkluota agresija prieš Ukrainą ir beprecedentis jos gamtinių dujų tiekimo valstybėms narėms sumažinimas kelia grėsmę Sąjungos ir jos valstybių narių energijos tiekimo saugumui. Be to, dujų tiekimo suginklinimas ir tai, kad Rusijos Federacija manipuliuoja rinkomis tyčia trikdydama dujų srautus, lėmė staigų energijos kainų pakilimą Sąjungoje ir ne tik sukėlė pavojų Sąjungos ekonomikai, bet ir smarkiai pakenkė energijos tiekimo saugumui. Apsisaugoti nuo Rusijos veiksmų ir taip sušvelninti dabartinės energetikos krizės poveikį galima sparčiai diegiant su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusius sprendinius. Atsinaujinančiųjų išteklių energija gali būti labai svarbi priemonė siekiant atsilaikyti prieš Rusijos naudojimąsi energija kaip ginklu – ji gali padėti didinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir mažinti rinkos nepastovumą bei energijos kainas;

(2)įgyvendindama planą „REPowerEU“, 2022 m. gegužės mėn. Komisija priėmė Direktyvos (ES) 2018/2001 3 pakeitimą. Šiuo pakeitimu padidintas 2030 m. privalomo ES tikslo, susijusio su atsinaujinančiųjų išteklių energijai tenkančia Sąjungos bendros galutinės suvartojamos energijos kiekio dalimi, užmojo lygis ir imtasi spręsti ilgų administracinių leidimų išdavimo procedūrų – vienos iš pagrindinių investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir su jais susijusią infrastruktūrą kliūčių – klausimą. Siūlomais Direktyvos (ES) 2018/2001 pakeitimais bus sudarytos sąlygos daug platesniu mastu ir daug greičiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius elektros energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose. Taip bus galima greičiau palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, sumažinti elektros energijos kainas piliečiams bei įmonėms ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Tačiau toks poveikis bus realus tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, nes Direktyvos (ES) 2018/2021 pakeitimas įsigalios tik po direktyvos priėmimo, įsigaliojimo ir perkėlimo į valstybių narių nacionalinės teisės aktus;

(3)nuo 2022 m. gegužės mėn. padėtis rinkoje dėl Rusijos veiksmų dar labiau pablogėjo, nes visų pirma padidėjo rizika, kad artimoje ateityje Rusijos dujų tiekimas Sąjungai bus visiškai sustabdytas, o tai padarė poveikį Sąjungos energijos tiekimo saugumui. Dėl to energijos kainos Sąjungoje tapo dar nepastovesnės, o vasarą dujų ir elektros energijos kainos pasiekė iki šiol nematytai aukštą lygį. Tai lėmė didesnes mažmenines elektros energijos kainas, ir tikėtina, kad jos toliau palaipsniui darys poveikį daugumai vartojimo sutarčių ir vis labiau slėgs namų ūkių ir įmonių pečius. Pablogėjusi padėtis energijos rinkose turėjo didelės įtakos bendrai infliacijai euro zonoje ir visos Sąjungos ekonomikos augimo sulėtėjimui. Naujausiame Komisijos pasiūlyme dėl ekstremaliosios situacijos 4 pripažįstama, kad, net ir laikinai sumažėjus didmeninėms kainoms, ši rizika išliks, o kitais metais taps net dar aktualesnė. Kitais metais Europos energetikos įmonėms galėtų iškilti didelių sunkumų pripildyti dujų saugyklas, nes labai tikėtina, kad, atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį, į Sąjungą dujotiekiais iš Rusijos bus tiekiama mažiau dujų arba nebebus tiekiama visai. Be to, Dujų laikymo reglamente (ES) 2022/1032 nustatytas 2023 m. tikslas – užpildyti 90 proc. Sąjungos dujų saugyklų, palyginti su šiai žiemai nustatytu 80 proc. tikslu. Papildomos įtampos dujų rinkose taip pat galėtų sukelti nenuspėjami įvykiai, tokie kaip dujotiekių sabotažas, ir kita energijos tiekimo saugumo sutrikdymo rizika. Be to, Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų pramonės konkurencingumo perspektyvas susilpnino pastaruoju metu kituose pasaulio regionuose vykdoma politika, kuria siekiama remti ir spartinti visų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų vertės grandinių plėtrą. Visi šie elementai į 2022 m. gegužės 18 d. pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2018/2001 nebuvo įtraukti;

(4)atsižvelgdama į šias aplinkybes ir siekdama spręsti didelių ir nepastovių kainų, dėl kurių kyla ekonominių ir socialinių sunkumų, poveikio Europos vartotojams ir įmonėms problemą, padėti laikytis reikalavimo mažinti energijos poreikį pakeičiant tiekiamas gamtines dujas atsinaujinančiųjų išteklių energija ir padidinti energijos tiekimo saugumą, Sąjunga turi imtis tolesnių neatidėliotinų veiksmų, skirtų su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių sprendinių diegimui paspartinti, visų pirma imdamasi tikslinių priemonių, kuriomis būtų galima trumpuoju laikotarpiu Sąjungoje sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius;

(5)neatidėliotinos priemonės atrenkamos atsižvelgiant į jų pobūdį ir potencialą trumpuoju laikotarpiu padėti išspręsti ekstremaliąją energetikos situaciją. Kalbant konkrečiau, kai kurias iš 2022 m. gegužės mėn. pasiūlyme išdėstytų priemonių, kuriomis būtų supaprastintas leidimų išdavimo procesas, taikomas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, valstybės narės gali įgyvendinti greitai, neturėdamos atlikti apsunkinančių savo nacionalinių procedūrų bei teisinių sistemų pakeitimų ir trumpuoju laikotarpiu užtikrindamos spartesnį perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kai kurios iš šių priemonių yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, nuginčijamosios prezumpcijos, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektai yra viršesnio viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal atitinkamus aplinkos teisės aktus, nustatymas arba tam tikrų aplinkos srities direktyvų taikymo srities paaiškinimas, taip pat leidimų modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius išdavimo sistemos supaprastinimas, daugiausia dėmesio skiriant projektų pakeitimo ar išplėtimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikiui. Kitos priemonės yra skirtos konkrečioms technologijoms: pavyzdžiui, gerokai trumpesnis ir greitesnis leidimų ant esamų konstrukcijų įrengti saulės energijos įrangą išdavimas. Šias priemones tikslinga įgyvendinti kuo greičiau ir prireikus jas pritaikyti taip, kad jos padėtų tikslingai spręsti dabartines problemas;

(6)būtina nustatyti papildomas priemones, kurios būtų tikslingai orientuotos į konkrečias technologijas ir konkrečių rūšių projektus, turinčius didžiausią greito diegimo potencialą ir galinčius tiesiogiai padėti įgyvendinti tikslus mažinti kainų svyravimus ir gamtinių dujų poreikį, neribojant bendro energijos poreikio. Tikslinga ne tik greitinti leidimų ant dirbtinių konstrukcijų įrengti saulės energijos įrangą išdavimo procedūras, bet ir skatinti bei skubinti nedidelės saulės energijos įrangos diegimą iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams, be kita ko, kolektyviniams pasigamintos energijos vartotojams (pavyzdžiui, vietos energetikos bendrijoms), nes taip būtų suteikiamos galimybės pigiausiai ir paprasčiausiai sparčiai diegti naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, darant mažiausią poveikį aplinkai ar kitokio pobūdžio poveikį. Be to, šiais projektais tiesiogiai remiami didelių energijos kainų poveikį patiriantys namų ūkiai ir įmonės, o nuo kainų svyravimo apsaugomi vartotojai. Sparčiai didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą darant mažiausią poveikį tinklo infrastruktūrai ir aplinkai galima modernizuojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos įrenginius, įskaitant tokias atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologijas, kaip vėjo energiją naudojančios technologijos, kurioms taikomos leidimų išdavimo procedūros paprastai yra ilgesnės. Galiausiai tiesioginė atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama gamtinių dujų katilų alternatyva yra šilumos siurbliai – jie gali padėti šildymo sezonu gerokai sumažinti gamtinių dujų poreikį;

(7)viena iš siūlomų priemonių – nustatyti nuginčijamąją prezumpciją, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektai yra viršesnio viešojo intereso ir jais prisidedama prie visuomenės sveikatos ir saugos užtikrinimo, visų pirma siekiant atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslų, išskyrus atvejus, kai yra aiškių įrodymų, kad šie projektai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, įskaitant šilumos siurblius ar vėjo energijos įrenginius, yra labai svarbūs kovojant su klimato kaita ir tarša, mažinant energijos kainas bei Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant Sąjungos tiekimo saugumą. Nustačius prezumpciją, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, įskaitant šilumos siurblius, projektai yra viršesnio viešojo intereso ir jais prisidedama prie visuomenės sveikatos ir saugos užtikrinimo, bus sudarytos sąlygos jiems prireikus nedelsiant taikyti supaprastinto vertinimo, susijusio su konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų, visų pirma numatytų atitinkamuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose, taikymu, procedūras. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta nuo 2022 m. gegužės mėn., ir siekiant reaguoti į poreikį dar skubiau imtis veiksmų, ši nuginčijamoji prezumpcija turėtų būti taikoma visiems atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, dėl kurių šio reglamento galiojimo laikotarpiu derinami teisiniai interesai. Ji taikoma tik šio reglamento taikymo laikotarpiu pradedamoms naujoms leidimų išdavimo procedūroms;

(8)laikantis šio požiūrio atsižvelgiama į galimą svarbų atsinaujinančiųjų išteklių energijos vaidmenį mažinant Sąjungos energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes siūlomi neatidėliotini sprendimai, susiję su energijos, kuriai gaminti naudojamas iškastinis kuras, pakeitimu alternatyvių šaltinių energija, ir sprendžiama pablogėjusios padėties rinkoje problema;

(9)kad būtų pašalintos leidimų išdavimo proceso ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių eksploatavimo kliūtys, vykdant planavimo ir leidimų išdavimo procesus konkrečiais – bent jau projektų, kurie pripažinti viešojo intereso projektais, – atvejais derinant teisinius interesus pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statybai bei eksploatavimui ir susijusios tinklo infrastruktūros plėtrai. Kalbant apie rūšių apsaugą, pirmesnis sakinys turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei imamasi rūšims išsaugoti būtinų tinkamų priemonių, padedančių išlaikyti arba atkurti gerą rūšių populiacijų išsaugojimo būklę, ir tik tiek, kiek tokių priemonių imamasi, ir šiam tikslui skiriama pakankamai finansinių išteklių bei teritorijų;

(10)saulės energija – svarbus atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinis, kuriuo naudojantis būtų panaikinta Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro ir kartu pereita prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Fotovoltines saulės energijos – vieno iš pigiausių turimų elektros energijos šaltinių – ir saulės šilumos energijos technologijas, kurios naudojamos šilumai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti mažomis šilumos vieneto sąnaudomis, galima įdiegti sparčiai, be to, jos duoda tiesioginės naudos piliečiams ir įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ES saulės energetikos strategija 5 , bus remiama atsparios pramoninės saulės energetikos vertės grandinės Sąjungoje plėtra, be kita ko, pasitelkiant 2022 m. pabaigoje veiklą pradėsiančiu Saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansą. Sparčiau ir tinkamiau vykdant leidimų įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo procedūras bus prisidedama prie Sąjungos švarios energijos technologijų gamybos pajėgumų plėtros. Esant dabartinėms aplinkybėms ir, visų pirma, smarkiai svyruojant energijos kainoms, būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų gerokai pagreitintos leidimų išdavimo procedūros ir taip reikšmingai paspartintas saulės energijos įrangos įrengimo ant dirbtinių konstrukcijų tempas, nes ši įranga paprastai yra mažiau sudėtinga nei ant žemės diegiama įranga, todėl gali greitai prisidėti prie dabartinės energetikos krizės padarinių švelninimo, su sąlyga, kad užtikrinamas tinklo stabilumas, patikimumas ir sauga. Todėl šiai įrangai turėtų būti taikomos trumpesnės leidimų išdavimo procedūros, palyginti su kitiems atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams taikomomis procedūromis;

(11)todėl šiame pasiūlyme nustatoma, kad ilgiausia leidimų įrengti saulės energijos įrangą ir toje pačioje vietoje – su ja susijusius energijos kaupimo ir prijungimo prie tinklo įrenginius ant kitiems nei saulės energijos gamyba tikslams sukurtų esamų ar būsimų dirbtinių konstrukcijų, išdavimo proceso trukmė – vienas mėnuo. Jame taip pat nustatoma konkreti šiems įrenginiams taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pagal Direktyvą 2011/92/ES atlikti poveikio aplinkai vertinimus, nes jie neturėtų kelti susirūpinimo dėl konkuruojančio erdvės naudojimo ar poveikio aplinkai. Investicijos į mažą decentralizuotą saulės energijos įrangą, taip tampant iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių padėti energijos vartotojams mažinti savo sąskaitas už energiją ir kainų svyravimo poveikį. Diegiant elektros energijos gamybos savo reikmėms įrangą, be kita ko, skirtą tokiems kolektyviniams pasigamintos energijos vartotojams, kaip vietos energetikos bendrijos, taip pat prisidedama prie bendro gamtinių dujų poreikio mažinimo, sistemos atsparumo didinimo ir Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Tikėtina, kad įranga, kurios galia mažesnė nei 50 kW, neturės didelio neigiamo poveikio aplinkai ar tinklui ir nekels susirūpinimo dėl saugos. Be to, prijungimo prie tinklo taške didinti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų mažos įrangos galios paprastai nereikia. Atsižvelgiant į tiesioginį teigiamą šio tipo įrangos poveikį vartotojams ir galimą ribotą jos poveikį aplinkai, taip pat siekiant paskatinti bei paspartinti šios įrangos diegimą ir trumpuoju laikotarpiu pasinaudoti jos teikiama nauda, tikslinga dar labiau supaprastinti jai taikomą leidimų išdavimo procesą, į atitinkamas leidimų išdavimo procedūras įtraukiant nebylaus administracinio pritarimo koncepciją;

(12)didžiules galimybes greitai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą ir taip sumažinti dujų suvartojimą atveria esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizacija. Modernizacija suteikia galimybę toliau naudotis vietomis, turinčiomis didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, dėl to sumažėja poreikis skirti naujas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų įgyvendinimo vietas. Modernizuojant vėjo elektrinę ir joje įrengiant efektyvesnes turbinas esamus pajėgumus galima išlaikyti naudojant mažiau, didesnių ir efektyvesnių turbinų arba juos padidinti. Be to, modernizacijai yra palankus esamas prijungimas prie tinklo, tikėtinai didesnis visuomenės pritarimas ir žinios apie poveikį aplinkai;

(13)apskaičiuota, kad 2021–2025 m. pasibaigs įprastas 38 GW sausumos vėjo pajėgumų 20 metų eksploatavimo laikotarpis. Nutraukus šių pajėgumų eksploatavimą, užuot juos modernizavus, šiuo metu įdiegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai labai sumažės, todėl padėtis energijos rinkoje taps dar sudėtingesnė. Norint Sąjungoje išlaikyti ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus, labai svarbu nedelsiant supaprastinti ir paspartinti leidimų atlikti modernizaciją išdavimo procesą. Šiuo tikslu siūlomame reglamente nustatomos papildomos priemonės;

(14)todėl tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau supaprastintas leidimų modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo procesas. Visų pirma, leidimų modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo procesui taikomas ilgiausias šešių mėnesių laikotarpis turėtų apimti visus atitinkamus poveikio aplinkai vertinimus. Be to, atliekant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio arba susijusios tinklo infrastruktūros, kuri yra būtina tam, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija būtų integruota į elektros energijos sistemą, modernizavimo projekto tikrinimą arba poveikio aplinkai vertinimą, turėtų būti tikrinamas tik galimas pakeitimo ar išplėtimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikis;

(15)siekiant skatinti modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir tai daryti greičiau, turėtų būti nedelsiant nustatyta supaprastinta prijungimo prie tinklo procedūra, taikoma tais atvejais, kai atlikus modernizaciją bendri pajėgumai, palyginti su pradiniu projektu, padidėja nedaug;

(16)modernizuojant saulės energijos įrangą, efektyvumą ir pajėgumą galima padidinti nedidinant užimamos erdvės. Taigi, jeigu atliekant modernizavimą naudojama erdvė nepadidinama ir toliau laikomasi nuo pat pradžių privalomų poveikio aplinkai švelninimo priemonių, modernizuotos įrangos poveikis aplinkai, palyginti su pirminės įrangos poveikiu, nepasikeičia;

(17)pagrindinė šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius – aplinkos energiją, įskaitant nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją, ir geoterminę energiją – gamybos technologija yra šilumos siurbliai. Jie gali būti eksploatuojami ir naudojant atliekinę šilumą ir vėsumą. Sparčiai diegiant šilumos siurblius ir jiems aktyviai panaudojant nepakankamai naudojamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., aplinkos bei geoterminę energiją ir atliekinę šilumą iš pramonės ir paslaugų sektorių, įskaitant duomenų centrus, galima gamtines dujas ir kitą iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti šildymo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius sprendimais ir kartu padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Taip bus greičiau mažinamas dujų naudojimas šilumai tiek pastatų, tiek pramonės sektoriams tiekti. Siekiant paspartinti šilumos siurblių įrengimą ir naudojimą, tikslinga nustatyti tikslines trumpesnes leidimų įrengti tokią įrangą išdavimo procedūras, įskaitant supaprastintą mažesnių šilumos siurblių prijungimo prie tinklo procedūrą, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinę teisę tokios procedūros nereikalaujama. Sudarius sąlygas greičiau ir paprasčiau įrengti šilumos siurblius, šildymo sektoriuje, kuriame sunaudojama beveik pusė Sąjungoje suvartojamos energijos, padidės atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, o tai padės užtikrinti tiekimo saugumą ir rasti išeitį iš sudėtingesnės rinkos padėties;

(18)ir toliau taikomos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) nuostatos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, visų pirma nuostatos dėl valstybių narių pareigos, susijusios su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus;

(19)energetinio solidarumo principas – bendrasis Sąjungos teisės principas 6 , taikomas visoms valstybėms narėms. Šiuo principu grindžiant siūlomas priemones, sudaromos sąlygos greitesnio atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų įgyvendinimo rezultatus paskirstyti tarpvalstybiniu mastu. Šios priemonės skiriamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams visose valstybėse narėse ir apima platų projektų spektrą, įskaitant projektus, susijusius su esamomis konstrukcijomis, iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojų naujai įrengiama saulės energijos įranga ir esamų įrenginių modernizavimu. Sąjungos energijos rinkų integracija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad, padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą vienoje valstybėje narėje, naudos, susijusios su tiekimo saugumu ir mažesnėmis kainomis, turėtų gauti ir kitos valstybės narės. Integruotos energijos rinkos turėtų padėti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tarpvalstybiniu mastu tiekti ten, kur jos labiausiai reikia, ir užtikrinti, kad tokia pigiai pagaminta elektros energija būtų eksportuojama į valstybes nares, kuriose jos gamyba yra brangesnė. Be to, valstybėse narėse naujai įdiegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai turės įtakos bendram dujų poreikio mažinimui visoje Sąjungoje;

(20)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 1 dalį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje. Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir Rusijos veiksmus nuo 2022 m. gegužės mėn., kyla didelė rizika, kad Rusijos dujų tiekimas bus visiškai sustabdytas, o kartu neturima aiškių perspektyvų dėl alternatyvų, todėl kyla didelis energijos tiekimo sutrikimo, tolesnio energijos kainų didėjimo ir su tuo susijusio spaudimo Sąjungos ekonomikai pavojus. Todėl reikia imtis papildomų skubių veiksmų;

(21)atsižvelgiant į energetikos krizės mastą, jos socialinio, ekonominio ir finansinio poveikio lygį ir poreikį kuo greičiau imtis veiksmų, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis galioja vienus metus, tačiau nustatoma peržiūros sąlyga, kad prireikus jo galiojimą būtų galima pratęsti;

(22)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)leidimų įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus išdavimo procesas – procesas:

(a)apimantis visų atitinkamų administracinių leidimų statyti, modernizuoti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius, įskaitant šilumos siurblius, toje pačioje vietoje esančius energijos kaupimo įrenginius ir jiems prijungti prie tinklo būtinus įrenginius, išdavimą, taip pat apimantis prijungimo prie tinklo leidimų išdavimą bei poveikio aplinkai vertinimą, jei jo reikia, ir

(b)prasidedantis, kai atitinkama institucija patvirtina, kad gavo paraišką, bei pasibaigiantis, kai atitinkama institucija praneša apie galutinį sprendimą dėl procedūros rezultatų;

(2)saulės energijos įranga – įranga, kuria saulės energija paverčiama šilumine arba elektros energija, visų pirma saulės šiluminės energijos ir fotovoltinės saulės energijos įranga.

2 straipsnis

Viršesnis viešasis interesas

(1)Konkrečiais atvejais derinant teisinius interesus, visų pirma taikant Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies c punktą, Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalį ir Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių ir įrangos planavimas, statyba ir eksploatavimas, jų prijungimas prie tinklo ir pats su jais susijęs tinklas bei energijos kaupimo įrenginiai yra viršesnio viešojo intereso ir jais prisidedama prie visuomenės sveikatos ir saugos užtikrinimo. Tai taikoma tik šio reglamento taikymo laikotarpiu pradedamoms naujoms leidimų išdavimo procedūroms.

(2)Jei pagal konkretų projektą imtasi tinkamų poveikio švelninimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti susidūrimų arba užkirsti kelią trikdymui, vykdoma tinkama tokių priemonių veiksmingumo stebėsena ir, atsižvelgiant į surinktą informaciją, imamasi papildomų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad nebūtų didelio neigiamo poveikio atitinkamų rūšių populiacijai, bet koks pagal Direktyvos 92/43/EEB 12 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2009/147/EB 5 straipsnį saugomų rūšių individų žudymas ar trikdymas nelaikomas tyčiniu. Valstybės narės užtikrina, kad per planavimo ir leidimų išdavimo procesus konkrečiais atvejais, bent jau susijusiais su projektais, kurie pripažinti viršesnio viešojo intereso projektais, derinant teisinius interesus pirmenybė būtų teikiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statybai bei eksploatavimui ir susijusios tinklo infrastruktūros plėtrai. Kalbant apie rūšių apsaugą, pirmesnis sakinys taikomas tik tuo atveju, jei imamasi tinkamų rūšių išsaugojimo priemonių, padedančių išlaikyti arba atkurti gerą rūšių populiacijų išsaugojimo būklę, ir tik tiek, kiek tokių priemonių imamasi, ir šiam tikslui skiriama pakankamai finansinių išteklių bei teritorijų.

3 straipsnis

Leidimų įrengti saulės energijos įrangą išdavimo procesas

(1)Leidimų ant esamų ar būsimų dirbtinių konstrukcijų, išskyrus dirbtinių vandens telkinių paviršius, įrengti saulės energijos įrangą ir toje pačioje vietoje – energijos kaupimo įrenginius, įskaitant į pastatus integruotą saulės energijos įrangą, išdavimo procesas neturi trukti ilgiau kaip vieną mėnesį su sąlyga, kad pagrindinis tokių konstrukcijų tikslas nėra saulės energijos gamyba. Nukrypstant nuo Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalies ir II priedo 3 punkto a ir b papunkčių, kurie taikomi atskirai arba kartu su tos direktyvos II priedo 13 punkto a papunkčiu, tokiai saulės energijos įrangai reikalavimas, jei taikytina, nustatyti, ar dėl projekto reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba reikalavimas atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą netaikomas.

(2)Jei saulės energijos įrangą, kurios galia yra ne didesnė kaip 50 kW, ketina įsirengti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir jie per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo iš atitinkamų institucijų ar subjektų negauna atsakymo, leidimas laikomas suteiktu.

(3)Visi sprendimai, priimti vykdant pirmiau minėtas leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai.

4 straipsnis

Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos įrenginių modernizavimas

(1)Leidimų modernizuoti projektų objektus ir, be kita ko, leidimų, susijusių su tiems objektams prijungti prie tinklo reikalingų įrenginių atnaujinimu, kai atlikus modernizaciją padidėja pajėgumai, suteikimo procesas, įskaitant poveikio aplinkai vertinimus (jei jų reikalaujama pagal atitinkamus teisės aktus), neturi trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.

(2)Nedarant poveikio poreikiui pagal šio straipsnio trečią dalį įvertinti bet kokį galimą poveikį aplinkai, jei, atlikus modernizaciją, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos įrenginio pajėgumas padidėja ne daugiau kaip 15 proc., leidimai prijungti objektus prie perdavimo arba skirstomojo tinklo suteikiami per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo atitinkamam subjektui dienos, išskyrus atvejus, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl saugos arba sistemos komponentai yra techniškai nesuderinami.

(3)Kai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos įrenginio arba susijusios tinklo infrastruktūros, kuri yra būtina tam, kad atsinaujinantieji ištekliai būtų integruoti į elektros energijos sistemą, modernizacijos projektui taikomas reikalavimas nustatyti, ar projektui reikia taikyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, arba reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnį, atliekant tokį išankstinį nustatymą ir (arba) poveikio aplinkai vertinimą atsižvelgiama tik į pakeitimo ar išplėtimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikį.

(4)Jei saulės energijos įrangos modernizacijai atlikti papildoma erdvė nenaudojama ir tokia modernizacija atitinka pirminei įrangai nustatytas taikytinas poveikio aplinkai švelninimo priemones, projektui reikalavimas, jei taikoma, nustatyti, ar dėl jo reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnį, netaikomas.

(5)Visi sprendimai, priimti vykdant leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai.

5 straipsnis

Šilumos siurblių diegimo spartinimas

(1)Leidimų įrengti šilumos siurblius išdavimo procesas neturi trukti ilgiau kaip tris mėnesius.

(2)Atitinkamas subjektas prijungimo prie perdavimo arba skirstomojo tinklo leidimus, remdamasis jam pateiktu pranešimu, išduoda dėl:

(a) iki 12 kW galios šilumos siurblių ir

(b)iki 50 kW galios šilumos siurblių, kuriuos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 14 dalį įsirengia iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojas, su sąlyga, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojo atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginio pajėgumas sudaro bent 60 proc. šilumos siurblio pajėgumo,

išskyrus atvejus, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl saugos arba sistemos komponentai yra techniškai nesuderinami.

(3)Visi sprendimai, priimti vykdant leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas vienus metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

7 straipsnis

Peržiūra

Komisija, atsižvelgdama į tiekimo saugumo padėties ir energijos kainų pokyčius ir poreikį toliau spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. atlieka šio reglamento peržiūrą. Pagrindinių tos peržiūros išvadų ataskaitą ji pateikia Tarybai. Remdamasi ta ataskaita, Komisija gali pasiūlyti pratęsti šio reglamento galiojimą.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupėje Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis svarsto veiksmingus kelių tyrimo „RES Simplify“ tarpinėje ataskaitoje nustatytų kliūčių šalinimo būdus: https://data.europa.eu/doi/10.2833/239077.

(2)     https://www.eclareon.com/de/projects/res-simplify

(3)    COM(2022) 222 final.

(4)    COM(2022) 553 final.

(5)    COM(2022) 221 final.

(6)

   2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Lenkija, C-848/19 P, ECLI:EU:C:2021:598.