PRIEDAS

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl Seišelių žvejybos laivų prieigos prie Majoto vandenų

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

SEIŠELIŲ RESPUBLIKA, toliau – Seišeliai,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudų Sąjungos ir Seišelių bendradarbiavimą, visų pirma regioninį bendradarbiavimą pietvakarių Indijos vandenyne, ir į jų abipusį norą tą ryšį stiprinti,

PAŽYMĖDAMOS, kad Sąjunga ir Seišeliai palaikė glaudžius santykius žuvininkystės srityje pagal 1987 m. priimtą Europos ekonominės bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarimą dėl žvejybos Seišelių vandenyse. Susitarimas buvo sutvirtintas 2006 m. priėmus Šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą, o vėliau 2020 m. – nauju tausios žvejybos partnerystės susitarimu ir nauju įgyvendinimo protokolu,

ATSIŽVELGDAMOS į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir 1995 m. Susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo,

SUVOKDAMOS principų, nustatytų 1995 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijoje priimtu Atsakingos žuvininkystės kodeksu ir FAO susitarimu dėl uosto valstybės priemonių, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, svarbą ir PASIRYŽUSIOS imtis būtinų priemonių jiems įgyvendinti,

PASIRYŽUSIOS taikyti Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir kitų atitinkamų regioninių organizacijų rezoliucijas,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti abiejų Šalių labui skatinant įgyvendinti atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti grindžiamas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurios, įgyvendinamos kartu arba atskirai, padeda užtikrinti politikos darną ir vieningas pastangas,

NORĖDAMOS nustatyti sąlygas, reglamentuojančias Seišelių laivų žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse ir Seišelių paramą tausiai ir atsakingai žvejybai tuose vandenyse plėtoti,

NORĖDAMOS remti žvejybos valdymą Majote ir tvarų vietos žvejybos sektoriaus vystymąsi,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Susitarime nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, kuriais reglamentuojama:

– ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas žvejybos sektoriuje siekiant skatinti tausią žvejybą Sąjungos vandenyse, kad būtų užtikrintas žvejybos išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas, bei plėtoti Majoto žvejybos sektorių;

– Seišelių žvejybos laivų prieigos prie Sąjungos vandenų sąlygos, kaip nustatyta priede;

– tvarka, skirta Sąjungos vandenyse vykdomos žvejybos veiklos valdymo, kontrolės bei priežiūros priemonėms, siekiant užtikrinti pirmiau minėtų taisyklių bei sąlygų laikymąsi, žuvų išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo bei žvejybos veiklos valdymo priemonių veiksmingumą ir neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevenciją.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Susitarime:

a) Seišelių institucijos – už žuvininkystės reikalus atsakinga ministerija;

b) Seišelių laivas – Seišeliuose registruotas ir su Seišelių vėliava plaukiojantis žvejybos laivas;

c) Sąjungos institucijos – Europos Komisija;

d) Sąjungos vandenys – Susitarime apibrėžiami kaip Sąjungos jurisdikcijai priklausantys Majoto vandenys;

e) Jungtinis komitetas – iš Sąjungos ir Seišelių atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos apibrėžtos Susitarimo 8 straipsnyje;

f) tausi žvejyba – 1995 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytus tikslus ir principus atitinkanti žvejyba;

g) žvejybos veikla – žuvų paieška, žvejybos įrankio užmetimas, vilkimas, ištraukimas, laimikio patalpinimas laive, perdirbimas laive, perkėlimas, laikymas varžose, tukinimas ir žuvų bei žvejybos produktų iškrovimas;

h) žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų gyvųjų išteklių naudojimui skirtą įrangą;

i) žvejybos leidimas – galiojanti teisė vykdyti žvejybos veiklą laikantis tame pagal Susitarimą išduotame žvejybos leidime nurodytų sąlygų;

j) aptarnaujantis laivas – Seišelių laivas, teikiantis pagalbą žvejybos laivams;

k) terminas „perkrovimas“ vartojamas ta pačia reikšme kaip IOTC tekstuose.

3 straipsnis

Principai ir tikslai

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Sąjungos vandenyse, remdamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu.

2.Šalys susitaria, kad Seišelių laivai žvejoja tik leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris aiškiai ir skaidriai nustatomas remiantis atitinkamomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkama informacija apie visų priede nurodytoje žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdančių laivynų bendras atitinkamų išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Šalys.

3.Šalys, deramai atsižvelgdamos į regioninius mokslinius vertinimus, laikosi atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų, visų pirma IOTC, priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

4.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad Susitarimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis tiek Sąjungos, tiek Seišelių žuvininkystės politikos principais, taip pat skaidrumo ir ekonominio bei socialinio valdymo principais.

5.Šalys konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos bet kokį sprendimą, kuris gali turėti įtakos pagal Susitarimą vykdomai Seišelių laivų veiklai.

4 straipsnis

Statistinis ir mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

Susitarimo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Seišeliai bendradarbiauja stebėdami Sąjungos vandenų išteklių būklės raidą ir remia IOTC atliekamą vertinimo darbą.

Šalys taip pat keičiasi atitinkama statistine, biologine, išteklių išsaugojimo ir aplinkosaugos informacija, kurios gali reikėti valdant ir siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauja atitinkamuose moksliniuose susitikimuose.

Remdamosi patikimiausiomis turimomis IOTC pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, Šalys gali tarpusavyje konsultuotis Jungtiniame komitete ir prireikus susitarti imtis priemonių tausiam žvejybos išteklių valdymui užtikrinti.

5 straipsnis

Seišelių laivų galimybė vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse

Sąjunga įsipareigoja skirti Seišelių laivams žvejybos galimybių, kad jie turėtų prieigą prie Sąjungos vandenų ir galėtų vykdyti žvejybos veiklą pagal Susitarimą ir jo priedą.

Sąjunga žvejybos leidimus Seišelių laivams išduoda tik pagal Susitarimą.

Seišeliai užtikrina, kad jų laivai laikytųsi Susitarimo, žvejybą Sąjungoje reglamentuojančių teisės aktų ir atitinkamų Prancūzijos teisės aktų.

Šalys atitinkamų kompetentingų institucijų atitinkamu administraciniu bendradarbiavimu užtikrina, kad šios sąlygos ir tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos.

6 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.Seišelių laivai gali užsiimti žvejybos veikla Sąjungos vandenyse tik tada, jei jie turi pagal Susitarimą išduotą žvejybos leidimą.

2.Laivo savininkams nustatyta laivo žvejybos leidimo gavimo tvarka, taikytini mokesčiai ir mokėjimo būdas yra nurodyti priede.

7 straipsnis

Rūšių aprėptis

Žvejybos leidimai išduodami tik žvejybos veiklai, kurią vykdant tikslingai žvejojamos toli migruojančių rūšių (rūšių, išvardytų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede) žuvys, išskyrus Alopiidae bei Sphyrnidae šeimų ir šių rūšių žuvis: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis, Carcharhinus longimanus.

8 straipsnis

Jungtinis komitetas

Susitarimo taikymui stebėti įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuris atlieka šias funkcijas:

–stebi, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas Susitarimas;

–užtikrina ryšius, būtinus sprendžiant abiem Šalims svarbius žvejybos klausimus, kurie apima ir statistinę laimikio duomenų analizę;

–yra susitikimų, kuriuose draugiškai sprendžiami ginčai dėl šio susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo, vieta;

–prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių lygį, remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis, ir laivų savininkų mokesčių dydį;

–prireikus priima sprendimą peržiūrėti Susitarimo ir jo priedo technines nuostatas;

–atlieka kitas funkcijas, dėl kurių Šalys sprendžia bendru sutarimu.

Jungtinis komitetas vykdo savo funkcijas vadovaudamasis Susitarimo tikslais.

Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Sąjungoje ir Seišeliuose, jam pirmininkauja Šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienai iš Šalių paprašius Jungtinis komitetas sušaukia specialų posėdį.

Skubos atvejais Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus keisdamasis laiškais.

9 straipsnis

Žvejybos galimybių koregavimas

Kaip numatyta Susitarimo 8 straipsnyje, Jungtinis komitetas gali iš naujo įvertinti priede nurodytas žvejybos galimybes, jei remiantis IOTC rezoliucijomis ir rekomendacijomis nusprendžiama, kad toks koregavimas padės užtikrinti tausų Indijos vandenyno tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų valdymą.

10 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo sustabdymas

Susitarimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš Šalių iniciatyva, jei:

(a)žvejybos veiklai Sąjungos vandenyse trukdo išskirtinės aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius;

(b)tarp Šalių kyla didelis ir neišsprendžiamas ginčas dėl Susitarimo bei jo priedo aiškinimo ir įgyvendinimo ir to ginčo neįmanoma išspręsti;

(c)nesilaikoma Susitarime ir jo priede išdėstytų nuostatų;

(d)viena iš Šalių smarkiai pakeitė atitinkamoms Susitarimo nuostatoms poveikį turinčią politinę kryptį;

(e)pažeidžiami esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai, nustatyti Kotonu susitarimo 9 straipsnyje arba jį pakeisiančiame susitarime.

Apie Susitarimo taikymo sustabdymą Šalis raštu praneša kitai Šaliai ir sustabdymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo. Gavusios šį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas Jungtiniame komitete siekdamos per tinkamą laikotarpį taikiai išspręsti ginčą.

Šalims radus sprendimą, Susitarimas vėl pradedamas taikyti.

11 straipsnis

Susitarimo nutraukimas

Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis, jei:

·susidaro Šalių įprastai kontrolei nepavaldžios aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios dėl savo pobūdžio trukdo vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse;

·abiejų Šalių patvirtintose patikimiausiose turimose nepriklausomose mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad atitinkami ištekliai išeikvoti arba pablogėjo jų būklė;

·smarkiai sumažėja naudojimosi Seišelių laivams suteiktomis žvejybos galimybėmis mastas;

·smarkiai pažeidžiami Šalių įsipareigojimai kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

·susidaro bet kokios kitos aplinkybės, kurios prilyginamos Šalies padarytam Susitarimo pažeidimui.

·Apie Susitarimo nutraukimą Šalis raštu praneša kitai Šaliai; nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo, nebent Šalys bendru sutarimu nusprendžia šį laikotarpį pratęsti. Po pranešimo apie nutraukimą Šalys Jungtiniame komitete pradeda konsultacijas, siekdamos per tinkamą laikotarpį taikiai išspręsti ginčą.

12 straipsnis

Taikytina teisė

1.Seišelių žvejybos laivų veiklai Sąjungos vandenyse taikomi Sąjungos teisės aktai ir taisyklės, visų pirma Reglamentas (ES) 2403/2017 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, ir atitinkami Prancūzijos teisės aktai (jei Susitarime ir jo priede nenumatyta kitaip), remiantis tarptautinės teisės principais.

2.Sąjunga nedelsdama Seišeliams praneša apie savo bendros žuvininkystės politikos ir susijusių teisės aktų pakeitimus.

13 straipsnis

Konfidencialumas

1.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad visi pagal Susitarimą gauti su žvejybos veikla Sąjungos vandenyse susiję asmens duomenys, įskaitant stebėtojų surinktus duomenis, būtų tvarkomi laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų, nustatytų taikomuose atitinkamų Šalių įstatymuose.

2.Šalys užtikrina, kad viešoje erdvėje būtų skelbiami tik suvestiniai su žvejybos veikla Sąjungos vandenyse susiję duomenys.

3.1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją kompetentingos institucijos naudoja tik Susitarimo įgyvendinimo ir žvejybos valdymo, stebėsenos, kontrolės bei priežiūros tikslais.

4.Sąjunga asmens duomenis tvarko tinkamu būdu, kad būtų užtikrinta jų apsauga, be kita ko, nuo neleistino ar neteisėto tvarkymo, ir jie negali būti saugomi ilgiau, nei būtina tikslui, dėl kurio jais buvo apsikeista, pasiekti. Jungtinis komitetas pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos gali nustatyti tinkamas apsaugos ir teisių gynimo priemones.

14 straipsnis

Elektroniniai duomenų mainai

1.Seišeliai ir Sąjunga įsipareigoja įdiegti sistemas, reikalingas elektroniniams visos su Susitarimo ir priedo įgyvendinimu susijusios informacijos ir dokumentų mainams. Elektroninė dokumento versija visais atvejais laikoma lygiaverte originalui.

2.Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie bet kokį kompiuterinės sistemos sutrikimą, dėl kurio negalima vykdyti šių mainų. Tokiomis aplinkybėmis su Susitarimo ir priedo įgyvendinimu susijusi informacija ir dokumentai priede nustatytu būdu automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis.

15 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

Šalys gali nuspręsti atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, kad įvertintų Susitarimo taikymą ir veiksmingumą.

16 straipsnis

Su galiojimo pabaiga arba nutraukimu susiję įpareigojimai

Pasibaigus Susitarimo galiojimo laikotarpiui arba jį nutraukus, kaip numatyta 11 straipsnyje, Seišelių laivų savininkai ir toliau yra atsakingi už Susitarimo nuostatų ar bet kokių Sąjungos teisės aktų pažeidimus, padarytus prieš pasibaigiant Susitarimo galiojimo laikotarpiui arba prieš jį nutraukiant, ir skolingi leidimų ar kitus mokesčius, kurie pasibaigiant Susitarimo galiojimui arba jį nutraukiant dar yra nesumokėti.

17 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Susitarimas taikomas nuo jo laikino taikymo pradžios dienos iki 2028 m. gruodžio 31 d., išskyrus tuo atveju, jei pagal 11 straipsnį pateikiamas pranešimas apie jo nutraukimą.

18 straipsnis

Laikinas taikymas

Susitarimas laikinai taikomas nuo dienos, kurią jį pasirašo Šalys. Tačiau jis bus pradėtas laikinai taikyti ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 1 d.

19 straipsnis

Panaikinimas

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse, dėl kurio buvo priimtas 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/331/ES, yra panaikinamas.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie tam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą.

21 straipsnis

Kalbos

Susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

PRIEDAS
Seišelių laivų Majoto vandenyse vykdomos žvejybos veiklos sąlygos

I skyrius

Bendrosios nuostatos

Bendri įpareigojimai

Seišelių laivai, kuriems pagal Susitarimą išduotas žvejybos leidimas, laikosi Sąjungos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) nuostatų dėl išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemonių, kitų susijusių žvejybą Sąjungos vandenyse reglamentuojančių nuostatų ir Susitarimo nuostatų.

Žvejybos zona

(a)Sąjunga praneša Seišeliams žvejybos zonos, kurioje Seišelių laivai gali vykdyti veiklą prieš pradedant laikinai taikyti Susitarimą, geografines koordinates.

(b)Laivams draudžiama naudoti gaubiamuosius tinklus tunų ir tunams giminingų žuvų tuntams žvejoti 24 jūrmylių nuo Majoto salos pakrantės atstumu, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys. Žvejybos zonoje taip pat atsižvelgiama į saugomą jūrų teritoriją (SJT), apimančią visą Majoto išskirtinę ekonominę zoną (IEZ), kurios paskirtis – prisidėti prie Majoto jūrų biologinės įvairovės ir palaikyti vietos žvejybos sektoriaus plėtrą, laikantis teisės aktų dėl SJT nustatymo (Décret 2010-71 du 18 janvier 2010 portant création du parc naturel marin de Mayotte) ir tolesnių valdymo priemonių.

(c)Apie bet kokį žvejybos zonos pakeitimą Seišelių institucijoms pranešama prieš jam įsigaliojant.

Nuostatos dėl darbo

Žvejų įdarbinimą reglamentuoja 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių darbe (iš dalies pakeista 2022 m.) ir atitinkamos TDO konvencijos, įskaitant dėl asociacijų laisvės ir veiksmingo teisės į kolektyvines derybas pripažinimo, diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimo, priverstinio darbo ir vaikų darbo panaikinimo, saugios ir sveikos darbo aplinkos ir deramų darbo ir gyvenimo sąlygų žvejybos laivuose.

II skyrius

Žvejybos galimybės

Pagal Susitarimo 5 straipsnį žvejybos galimybės skiriamos aštuoniems tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams. Laikantis šiame priede nustatytų sąlygų leidžiama pagal atitinkamas Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijas naudoti aptarnaujančius laivus.

Seišelių laivai žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse vykdo tik turėdami žvejybos leidimą, išduotą pagal Susitarimo 6 straipsnį laikantis šiuo priedu nustatytų sąlygų.

III skyrius

Žvejybos leidimai

1 skirsnis

Prašymai išduoti žvejybos leidimus ir žvejybos leidimų išdavimas

Žvejybos leidimas galioja vienus kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tačiau pradinio leidimo galiojimo laikotarpio pradžios data nustatoma pagal Susitarimo laikino taikymo pradžios datą.

Žvejybos leidimo gavimo sąlygos

Kad Seišelių laivas atitiktų reikalavimus žvejybos leidimui gauti pagal Susitarimą, jis turi:

·turėti Seišelių leidimą vykdyti žvejybos veiklą pagal Susitarimą,

·būti įtrauktas į IOTC laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą,

·nebūti įtrauktas į jokios regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą,

·būti įvykdęs įpareigojimus, susijusius su ankstesne veikla Majoto IEZ, ir sumokėjęs taikytiną išankstinį mokestį, kaip numatyta šiame priede.

Prašymas išduoti žvejybos leidimą

Visiems Seišelių laivams, kuriems prašoma išduoti žvejybos leidimą, atstovauja Majote reziduojantis agentas, o jei Majote reziduojančio agento nėra – Seišeliuose reziduojantis agentas. Agento vardas, pavardė ir adresas nurodomi prašyme išduoti žvejybos leidimą.

Seišelių institucijos likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki numatytos žvejybos veiklos pradžios Sąjungos institucijai pateikia prašymą išduoti žvejybos leidimą kiekvienam prašymą leisti žvejoti pagal Susitarimą teikiančiam Seišelių laivui.

Prie kiekvieno prašymo pridedama ši informacija:

įrodymas, kad sumokėtas išankstinis mokestis už žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

nesena skaitmeninė spalvota tinkamos skiriamosios gebos laivo fotografija, kurioje matyti detalus laivo vaizdas iš šono ir aiškiai matomas pavadinimas bei identifikavimo numeris ant korpuso; kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis taisyklėmis, pagal Susitarimą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

Visi mokėjimai, susiję su leidimais ir laimikiu, atliekami į Sąjungoje esančio banko sąskaitą, kurios rekvizitus Sąjunga pateikia prieš pradedant laikinai taikyti Susitarimą. Su banko pervedimais susijusias išlaidas padengia laivo savininkas arba jo agentas.

Mokesčiai apima visus nacionalinius ir vietos mokesčius, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius. Jie apima visas su veikla nesusijusias išlaidas.

Žvejybos leidimo išdavimas

Seišelių laivams skirti žvejybos leidimai išduodami laivo savininkui arba jo agentui per 30 dienų nuo tada, kai Sąjunga gauna visus reikiamus 3 punkte nurodytus dokumentus. Sąjungos institucijos priima sprendimą, kuriame pateikiamas leidimus turinčių laivų sąrašas, ir nusiunčia žvejybos leidimų kopijas Seišelių institucijoms.

Leidimą turintis Seišelių laivas žvejybos leidimą arba minėto sprendimo kopiją laiko laive.

Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam Seišelių laivui ir negali būti perleidžiamas, išskyrus force majeure atveju.

Įrodytu force majeure atveju Seišelių prašymu Seišelių laivo žvejybos leidimas likusiam jo galiojimo laikotarpiui gali būti perleistas kitam reikalavimus atitinkančiam panašiomis charakteristikomis pasižyminčiam Seišelių laivui, nemokant jokio kito mokesčio.

Naujasis žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią jį išduoda Sąjungos institucijos. Apie pasikeitimą pranešama Seišelių institucijoms ir joms pateikiama naujojo leidimo kopija.

2 skirsnis

Aptarnaujantys laivai

Sąjunga leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems Seišelių laivams padėtų aptarnaujantys laivai. Aptarnaujantys laivai turi plaukioti su Seišelių vėliava, juose negali būti žvejoti skirtos įrangos ir jų negalima naudoti perkrovimo operacijoms.

Su aptarnaujančiais laivais susiję atskaitomybės reikalavimai turi atitikti atitinkamus IOTC įpareigojimus ir kitas atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas.

Su Seišelių vėliava plaukiojantiems aptarnaujantiems laivams atitinkama apimtimi taikomos tokios pačios prašymų išduoti žvejybos leidimus teikimo ir leidimų gavimo procedūros kaip išdėstytosios pirmiau pateiktame 1 skirsnyje.

3 skirsnis

Su žvejybos leidimais susijusios sąlygos. Išankstiniai ir kiti mokesčiai

Laivų savininkų mokėtini mokesčiai apskaičiuojami remiantis 135 EUR kaina už vieną sužvejotų žuvų toną.

Toliau nurodomas metinis išankstinis mokestis, kurį Seišelių laivų savininkai turi sumokėti teikdami Sąjungai prašymą išduoti žvejybos leidimą:

gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojantys laivai –

13 500 EUR už laivą, t. y. už 100 tonų tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto žvejybos zonoje;

aptarnaujantys laivai –

5 000 EUR už laivą.

Metinė mokesčių ataskaita

Seišeliai Majoto žvejybos zonoje sužvejoto laimikio duomenis ES teikia pagal IV skyriaus 1 skirsnio nuostatas. Remdamosi ta informacija, Sąjungos institucijos parengia mokesčių, mokėtinų už praėjusius kalendorinius metus, ataskaitą.

Mokesčių ataskaita Seišelių institucijoms išsiunčiama iki kitų metų balandžio 30 d. remiantis Seišelių institucijų pateiktomis laimikio deklaracijomis. Seišelių institucijos perduoda laivo savininkui atitinkamą mokesčių ataskaitą, susijusią su tolesniais mokėjimais, atitinkančiais kiekvieno laivo sužvejotą laimikį, viršijantį 100 tonų. Jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 2 dalyje nurodytą išankstinį mokėjimą, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

Jei Sąjungos ir Seišelių pateikti duomenų rinkiniai nesutampa, Seišeliai per 60 dienų gali užginčyti gautus duomenis ir Sąjungos institucijoms pateikti kitą laimikio ataskaitą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, pvz., laivo žurnalo duomenimis, inspektavimo ataskaitomis ir moksliniais duomenimis.

Sąjunga gali pranešti apie bet kokius per ERS pateikto elektroninio žvejybos žurnalo, laivų žurnalų ir stebėtojų duomenų ar kitos informacijos neatitikimus. Tokiu atveju Seišelių institucijos atlieka tyrimus ir prireikus atnaujina duomenis.

Šalys per vieną mėnesį išsprendžia visus nesutarimus, kad galėtų parengti galutinę mokesčių ataskaitą.

Laivų savininkai atitinkamai atlieka mokėjimus per 30 dienų po to, kai abi Šalys susitaria dėl galutinės mokesčių ataskaitos, o Seišelių institucijos Sąjungos institucijoms nusiunčia mokėjimo įrodymą.

IV SKYRIUS

Stebėsena

1 skirsnis

Laimikio ataskaitų teikimas

Visi Seišelių laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse, kasdien apie savo laimikį praneša kompetentingai Sąjungos institucijai toliau nurodytu būdu tol, kol abi Šalys įsidiegs elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemą (ERS):

leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys Seišelių laivai dėl kiekvieno tuose vandenyse vykdomos žvejybos reiso kiekvieno žvejybos įrankio užmetimo kasdien pildo atskirą IOTC rezoliucijas atitinkančios formos laimikio deklaraciją. Būdami Sąjungos vandenyse, Seišelių laivai kas tris dienas kompetentingoms Sąjungos ir Seišelių institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikia reikalaujamą informaciją 4 priedėlyje nustatytu formatu. Bet kokį šios formos pakeitimą tvirtina Jungtinis komitetas.

Laimikio deklaracija pildoma ir tuomet, kai žuvų sužvejota nebuvo. Ji pildoma įskaitomai, ją pasirašo laivo kapitonas arba jo atstovas, o už joje įrašytų ir perduodamų duomenų tikslumą atsako kapitonas.

Tuo atveju, jei nesilaikoma su laimikio ataskaitų teikimu susijusių nuostatų, Sąjunga gali sustabdyti atitinkamo Seišelių laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateikta trūkstama laimikio ataskaita, ir pagal atitinkamas galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatas laivo savininkui pritaikyti nuobaudą. Pažeidimui pasikartojus, Sąjunga gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Sąjunga nedelsdama praneša Seišelių institucijoms apie bet kokias šiais atvejais taikomas sankcijas.

Seišeliai iki kiekvieno ketvirčio pabaigos pateikia Sąjungos institucijoms suvestinius einamųjų metų ankstesnių ketvirčių kiekvieno laivo laimikio, suskirstyto pagal mėnesius ir pagal rūšis, kiekių duomenis. Šie duomenys laikomi preliminariais.

Kai ERS pradės veikti visa apimtimi, Seišelių institucijos reikiamus duomenis teiks naudodamos xml formato šabloną pagal 3 priedėlyje pateiktas gaires. Kol bus įdiegta ERS, naudojamas atitinkamas 4 priedėlyje nustatytas formatas.

2 skirsnis
Elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (ERS)

Seišelių laivai laimikiui deklaruoti naudoja ERS sistemą, kai šią sistemą pradeda taikyti abi Šalys, toliau nurodyta tvarka.

Pagal Susitarimą žvejybos veiklą vykdančio Seišelių laivo kapitonas pildo į ERS integruotą elektroninį žvejybos žurnalą.

ERS įrangos neturintiems Seišelių laivams patekti į Majoto žvejybos zoną vykdyti žvejybos veiklos negalima.

Už elektroniniame žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas. Elektroninis žvejybos žurnalas turi atitikti atitinkamas IOTC rezoliucijas.

Kapitonas kasdien registruoja apskaičiuotą laive palikto ir į jūrą išmesto kiekvienos žvejybos operacijos laimikio pagal rūšis gyvąjį svorį.

Jei Seišelių laivas yra Majoto žvejybos zonoje, bet žvejybos nevykdo, užregistruojamos laivo geografinės koordinatės vidurdienį.

Kapitonas užtikrina, kad elektroninio žvejybos žurnalo duomenys būtų automatiškai kasdien perduodami Seišelių žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC). Tie duomenys apima bent:

žvejybos laivo identifikavimo numerį ir pavadinimą;

kiekvienos rūšies FAO triraidį kodą;

geografinį rajoną (platumą ir ilgumą), kuriame sužvejotas laimikis;

laimikio datą ir laiką;

išplaukimo iš uosto ir atplaukimo į jį datą ir laiką;

žvejybos įrankio tipą ir atitinkamais atvejais technines specifikacijas bei matmenis;

apskaičiuotą žuvų kiekį, įskaitant laive laikomą kiekvienos rūšies individų kiekį, kilogramais, išreikštą gyvuoju svoriu arba atitinkamais atvejais vienetų skaičiumi;

apskaičiuotą žuvų kiekį, įskaitant į jūrą išmestą kiekvienos rūšies individų kiekį, kilogramais, išreikštą gyvuoju svoriu arba atitinkamais atvejais vienetų skaičiumi.

Seišelių institucijos užtikrina, kad duomenys būtų gauti ir įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę, leidžiančią saugiai juos laikyti bent 36 mėnesius.

Seišelių, Sąjungos ir atitinkamos valstybės narės institucijos užtikrina, kad turėtų būtiną IT ir programinę įrangą, reikalingą automatiškai keistis ERS duomenimis. ERS duomenimis keičiamasi naudojant Europos Komisijos valdomas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis. Standartų pakeitimai įgyvendinami per šešis mėnesius.

Valstybės narės ŽSC, atsakingas už šiame Susitarime numatytą stebėsenos veiklą, yra Prancūzijos ŽSC.

Seišelių ŽSC kasdien užtikrina automatinį laivo žvejybos žurnalų perdavimą per ERS Prancūzijos ŽSC visu laivo buvimo žvejybos zonoje laikotarpiu net ir tada, kai žuvų sužvejota nebuvo.

Seišelių ŽSC iš Seišelių laivų gautus tikralaikius ERS pranešimus (COE, COX, PNO) automatiškai ir nedelsdamas perduoda Prancūzijos ŽSC.

Seišelių laivų dienos žvejybos veiklos ataskaitos (FAR) automatiškai ir nedelsiant pateikiamos Seišelių ŽSC.

ERS duomenys perduodami naudojantis Sąjungos institucijų valdomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, nustatytomis kaip DEH (data exchange highway).

Sąjunga ir Seišeliai paskiria po vieną ERS korespondentą, kurie veikia kaip kontaktinis centras. Jie vienas kitam perduoda savo ERS korespondento kontaktinius duomenis.

Gedimo atveju taikomos ERS pranešimų perdavimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos 3 priedėlyje.

Sąjungos institucijos atskirų Seišelių laivų žvejybos veiklos duomenis tvarko konfidencialiai ir saugiai.

Sugedus arba netinkamai veikiant ERS laimikio deklaracijos teikiamos pagal 1 skirsnį.

3 skirsnis

Laimikio pranešimas. Įplaukimas į Sąjungos vandenis ir išplaukimas iš jų

Seišelių laivo reiso trukmė apibrėžiama:

–kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Sąjungos vandenis iki išplaukimo iš jų

–arba kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Sąjungos vandenis iki įplaukimo į Majoto uostą.

Seišelių laivai Sąjungos institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Sąjungos vandenis arba išplaukimą iš jų praneša ne vėliau kaip prieš šešias valandas.

Pranešdami apie įplaukimą ir išplaukimą Seišelių laivai taip pat nurodo savo esamas geografines koordinates (platumą ir ilgumą) ir laive turimo laimikio kiekį tonomis bei sudėtį pagal rūšis. Šie pranešimai teikiami 4 priedėlyje nustatytu formatu e. paštu arba per ERS, naudojant kompetentingų Sąjungos institucijų pateiktus kontaktinius duomenis.

Jei nustatoma, kad Seišelių laivas žvejojo apie tai iš anksto nepranešęs kompetentingoms Sąjungos institucijoms, tai laikoma pažeidimu. Tokiam Seišelių laivui taikomos VIII skyriuje nurodytos sankcijos.

4 skirsnis

Perkrovimas

Jūroje perkrovimą atlikti draudžiama ir visiems šią nuostatą pažeidusiems asmenims taikomos Sąjungos teisės aktuose nustatytos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės. Perkrovimą galima atlikti tik Majoto uoste.

Jei perkrovimas atliekamas Majoto uoste, Seišelių laivo savininkas arba jo agentas ne vėliau kaip prieš 48 valandas kompetentingoms Prancūzijos institucijoms ir tuo pat metu Majoto uosto valdymo įstaigai pateikia šią informaciją:

perkrovimo uostą arba rajoną, kuriame bus vykdoma operacija;

iškraunančio žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį (IRCS);

atitinkamais atvejais laivo, į kurį perkraunama, arba laivo šaldytuvo pavadinimą ir IRCS;

atitinkamais atvejais laikymo patalpas;

perkrovimo datą ir laiką;

jei žinoma, tolesnę paskirties vietą;

kiekvienos rūšies perkraunamų žuvų kiekį kilogramais;

produktų pateikimo būdą.

Perkrovimas laikomas išplaukimu iš Sąjungos vandenų, kaip nustatyta 3 skirsnio 1 punkte. Todėl Seišelių laivai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkrovimo pabaigos arba bet kokiu atveju prieš laivui, iš kurio perkrauta, paliekant uostą (priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau), savo laimikio deklaracijas pateikia kompetentingoms Sąjungos institucijoms, o jų kopijas – Majoto uosto valdymo įstaigai.

5 skirsnis.
Laivų stebėjimo sistema (LSS)

Pagal Susitarimą išduotus žvejybos leidimus turinčiuose Seišelių laivuose pagal Sąjungos teisės aktus įrengiamas palydovinis laivo buvimo vietos nustatymo įtaisas ir (arba) laivo stebėjimo įtaisas ir tie laivai naudojasi LSS pagal atitinkamas 5 priedėlio nuostatas. Prieš pradedant laikinai taikyti Susitarimą, Šalys gali sutarti LSS duomenis perduoti per FLUX UN/CEFACT formatu.

Duomenų perdavimo tikslais Seišelių laivuose įtaisytą palydovinio ryšio nuolatinio sekimo įtaisą ir (arba) stebėjimo prietaisą draudžiama perkelti, atjungti, sunaikinti, sugadinti ir trikdyti ar sustabdyti jo veikimą, taip pat sąmoningai pakeisti, nukreipti ar klastoti šia sistema perduodamus arba registruojamus duomenis.

Seišelių laivai savo koordinates automatiškai praneša nuolat, t. y. bent kas valandą, Seišelių ŽSC pagal 5 priedėlį.

Seišelių vykdomas saugus geografinių koordinačių pranešimų perdavimas

Seišelių ŽSC tiesioginiu HTTPS ryšiu automatiškai siunčia atitinkamų Seišelių laivų geografinių koordinačių pranešimus Prancūzijos ŽSC. Prancūzijos ŽSC ir Seišelių ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tų adresų pasikeitimus.

Prancūzijos ŽSC informuoja Seišelių ŽSC apie bet kokį pertrūkį gaunant iš eilės teikiamus Seišelių laivo, turinčio žvejybos leidimą ir nepranešusio apie išplaukimą iš Majoto žvejybos zonos, pranešimus.

Ryšių sistemos sutrikimai

Prancūzijos ŽSC užtikrina, kad jo elektroninė įranga būtų suderinama su Seišelių ŽSC turima įranga, ir nedelsdamas praneša Seišelių ŽSC apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant geografinių koordinačių pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas.

Jei Prancūzijos ŽSC negauna LSS duomenų dėl elektroninių sistemų, kurias prižiūri Seišeliai, Prancūzija arba Europos Komisija, veikimo sutrikimo, atitinkama Šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad šis sutrikimas būtų pašalintas kuo greičiau. Apie problemos išsprendimą nedelsiant pranešama kitoms Šalims. Trūkstami duomenys Prancūzijai pateikiami kai tik problema išsprendžiama. Kol problema bus išspręsta, Seišelių ŽSC kas 24 valandas e. paštu perduoda Prancūzijos ŽSC geografinių koordinačių pranešimus, gautus už laikotarpius, kuriais jų laivai buvo Sąjungos vandenyse. Kilusius ginčus nagrinėja Jungtinis komitetas.

Seišelių ŽSC ir Prancūzijos ŽSC ryšio trikdžiai neturėtų daryti poveikio įprastai laivų žvejybos veiklai. Visų pirma, jei nustatomas toks trikdis, nelaikoma, kad laivai padarė pažeidimą.

Jei nustatoma, kad Seišelių laivo buvimo vietos nustatymo įranga buvo manipuliuojama siekiant sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti per ją teikiamus geografinių koordinačių pranešimus, už tai atsako to laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą taikomos atitinkamuose Sąjungos, Prancūzijos ir Seišelių teisės aktuose numatytos nuobaudos.

Pranešimų apie geografines koordinates teikimo dažnumo pakeitimas

Remdamasis dokumentiniais pažeidimo įrodymais Prancūzijos ŽSC gali paprašyti Seišelių ŽSC (prašymo kopija nusiunčiama Sąjungos ir Seišelių institucijoms), kad nustatytą tyrimo laikotarpį Seišelių laivo geografinių koordinačių pranešimai būtų siunčiami kas 30 minučių. Prancūzijos ŽSC šiuos dokumentinius įrodymus siunčia Seišelių ŽSC ir Sąjungos bei Seišelių institucijoms. Seišelių ŽSC geografinių koordinačių pranešimus Prancūzijos ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Prancūzijos ŽSC praneša Seišelių ŽSC ir Sąjungos bei Seišelių institucijoms apie visus tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis.

V skyrius

Stebėtojai

Šalys pripažįsta, kad svarbu laikytis atitinkamose IOTC rezoliucijose nustatytų su mokslinių stebėtojų programa susijusių įpareigojimų ir atitinkamų Sąjungos ir Seišelių įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant dėl elektroninių stebėjimo sistemų. Tačiau nustatant elektroninių stebėjimo sistemų įgyvendinimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į praktinį poveikį laivynams ir reikalingą pereinamąjį laikotarpį.

Paskirti laivai ir stebėtojai

Leidimus žvejoti Majoto žvejybos zonoje turintys Seišelių lavai Sąjungos institucijų prašymu pagal nacionalinę ir (arba) regioninę stebėjimo programą laikydamiesi toliau nurodytų sąlygų priima vieną stebėtoją. Kiekvienu atveju konkrečiai susitarus į laivą gali būti priimta daugiau stebėtojų.

Sąjungos institucijos sudaro Seišelių laivų, atrinktų priimti stebėtoją, sąrašą ir paskirtų stebėtojų sąrašą atsižvelgdamos į laivų charakteristikas ir į galimus vietos apribojimus dėl saugumo reikalavimų. Sąrašas nuolat atnaujinamas ir Seišelių institucijoms nusiunčiamas vos jį sudarius ir po to kaskart atnaujinus.

Sąjungos institucijos ne vėliau nei likus 15 dienų iki planuojamo stebėtojo priėmimo į laivą atitinkamo Seišelių laivo agentui arba savininkui praneša paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojų laive praleidžiamą laiką nustato kompetentingos Sąjungos arba valstybės narės institucijos, tačiau paprastai tas laikas turi būti ne ilgesnis, negu būtina jų pareigoms atlikti. Vykdant regioninių stebėtojų programą, stebėtojas laive abipusiu sutarimu gali likti ilgesnį laikotarpį.

Sąjungos institucijos apie tai informuoja Seišelių laivų savininkus arba jų agentus tuo pat metu, kai praneša paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

Pranešus apie paskirtą stebėtoją laivo savininkai ir kompetentingos Sąjungos arba valstybės narės institucijos susitaria dėl stebėtojo įlaipinimo į laivą sąlygų.

Per dvi savaites ir apie tai įspėję prieš dešimt dienų atitinkamų Seišelių laivų savininkai praneša, kuriame uoste ir kuriomis dienomis jie ketina priimti stebėtojus į laivą.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio uoste, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei Seišelių laivas, kuriame yra Sąjungos paskirtas stebėtojas, išplaukia iš Sąjungos vandenų, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau laivo savininko sąskaita saugiai sugrįžtų į ES, išskyrus atvejus, kai stebėtojas darbą Seišelių laive tęsia pagal kitą susitarimą ar stebėtojų programą.

Jei stebėtojas sutartu laiku neatvyksta į sutartą vietą ir nepasirodo dar šešias valandas, Seišelių laivo savininkas atleidžiamas nuo pareigos priimti tą stebėtoją į laivą.

Seišelių laivų savininkai stebėtojams sudaro tokias pačias maitinimosi ir gyvenimo laive sąlygas kaip ir laivo pareigūnams ir padengia visas su tuo susijusias išlaidas.

Su stebėtoju elgiamasi kaip su pareigūnu.

Atlyginimą stebėtojams ir atitinkamus taikomus mokesčius moka kompetentingos Prancūzijos institucijos.

Stebėtojo užduotys

Stebėtojas mokslo tikslais stebi ir registruoja laivo žvejybos veiklą, visų pirma:

sužvejotų žuvų (įskaitant tikslines rūšis ir priegaudą) ir atsitiktinai sugautų jūrų žinduolių, vėžlių ir jūrų paukščių rūšis, kiekį, dydį ir būklę;

žvejybos metodus, žvejybos rajonus ir gylį, kuriame žvejojamos žuvys;

žvejybos operacijas vykdančių Seišelių laivų geografines koordinates ir naudojamą žvejybos įrankį;

į laivo žurnalą įrašytus Majoto žvejybos zonoje sužvejoto laimikio duomenis, įskaitant priegaudos procentinę dalį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius;

atitinkamais atvejais žuvų perdirbimą, perkrovimą, laikymą ar pašalinimą.

Stebėtojas nuolat palaiko ryšį su Sąjungos ir valstybės narės institucijomis naudodamasis Seišelių laive esančioms ryšio priemonėmis.

Be to, stebėtojas gali vykdyti ir kitas pareigas, pvz.:

atlikti biologinių ėminių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

vykdyti žvejybos veiklos poveikio ištekliams ir aplinkai stebėseną;

rinkti informaciją susidūrus su jūrų žinduoliais (nuotraukas, laivo geografines koordinates, individų skaičiaus surašymą, elgesį ir t. t.).

Seišelių laivų kapitonai užtikrina laive esančių stebėtojų fizinį ir psichologinį saugumas bei gerovę.

Stebėtojams suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonai jiems suteikia galimybę naudotis jų pareigoms vykdyti reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į atitinkamas laivo dalis, jei tai būtina stebėtojų pareigų vykdymui palengvinti.

Stebėtojo pareigos

Būdamas laive, stebėtojas:

imasi visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo įlaipinimo į Seišelių laivą ir buvimo jame sąlygų nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

rūpestingai elgiasi su laive esančiomis medžiagomis ir įranga;

užtikrina visų su Seišelių laivu ir jo veikla susijusių duomenų bei dokumentų ir visos surinktos informacijos konfidencialumą.

Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išlipdamas iš Seišelių laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą; per 15 dienų ta ataskaita perduodama Sąjungos institucijoms, o kompetentingoms Seišelių įstaigoms nusiunčiama jos kopija. Stebėtojas ataskaitą pasirašo. Stebėtojui paliekant Seišelių laivą, ataskaitos kopija įteikiama kapitonui.

VI skyrius

Techninės išteklių išsaugojimo priemonės

Techninės išteklių išsaugojimo priemonės, taikomos žvejybos Majoto žvejybos zonoje leidimus turintiems Seišelių laivams, išdėstytos 2 priedėlio techniniame lape.

Seišelių laivai, atsižvelgdami į tarptautinės teisės principus, laikosi visų IOTC priimtų rezoliucijų ir atitinkamų Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktų nuostatų, nebent Susitarime yra nustatyta kitaip.

Seišelių laivai visą žvejybos veiklą, kuriai vykdyti išduotas leidimas, vykdo taip, kad nebūtų sutrikdyta smulkioji ar vietos žvejyba.

Šalys susitaria bendradarbiauti taikydamos IOTC rezoliucijas, kad sumažintų atsitiktinį saugomų rūšių gyvūnų, ypač visų jūrų vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat jūrų paukščių ir rifų žuvų, laimikį. Tuo tikslu Seišelių laivai stengiasi taikyti technines priemones, kuriomis gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas ir mažinamas atsitiktinis netikslinių rūšių laimikis.

Siekiant sumažinti įsipainiojusių ryklių, jūrų vėžlių arba kitų netikslinių rūšių individų kiekį Seišelių laivų naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) turi būti nepinklių konstrukcijų ir iš nepinklių medžiagų. Be to, siekdami sumažinti ŽSĮ poveikį ekosistemai ir sintetinių jūrų šiukšlių kiekį, Seišelių laivai naudoja ŽSĮ iš natūralių arba biologiškai skaidžių medžiagų ir surenka Majoto vandenyse visus nebenaudojamus ŽSĮ.

Aplinkosaugos vadybos tikslais laivų savininkai moka 2,25 EUR mokestį už GT priemonėms, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos ir jūrų ekosistemų stebėjimo ir išsaugojimo Majoto vandenyse. Jungtiniam komitetui reguliariai teikiamos šio įnašo panaudojimo ataskaitos.

VII skyrius

Kontrolė ir inspektavimas

Kontrolė ir inspektavimas vykdomi laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

Inspektavimas jūroje ir uoste

Žvejybos leidimus turinčių Seišelių laivų inspektavimą Majoto vandenyse arba Majoto uoste atlieka Sąjungos arba jos valstybių narių inspektoriai, aiškiai identifikuojami kaip žvejybos inspektavimui vykdyti paskirti asmenys.

Seišelių laivų kapitonai, vykdantys žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse, bendradarbiauja su įgaliotais ir tinkamai identifikuojamais pareigūnais, inspektuojančiais ir kontroliuojančiais žvejybos veiklą.

Kad inspektavimo procedūros būtų atliekamos saugiai ir lengviau ir nepažeidžiant ES teisės nuostatų, įlaipinimas turi būti vykdomas taip, kad inspektavimo platformą būtų galima atpažinti ir žinoti, kad inspektoriai yra įgalioti tokias užduotis atlikti.

Įgaliotieji inspektoriai Seišelių laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Jie inspektuoja taip, kad poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų kuo mažesnis.

Inspektavimo metu surinkta vaizdinė informacija (nuotraukos arba vaizdo įrašai) yra skirta žuvininkystės kontrolės ir priežiūros institucijoms. Ji negali būti viešinama, jei nacionalinės teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Seišelių arba jų paskirtos įstaigos prašymu Sąjungos arba Prancūzijos institucijos gali leisti Seišelių inspektoriams stebėtojų teisėmis dalyvauti Seišelių laivų veiklos inspektavime arba atlikti bendrą inspektavimą, be kita ko, perkrovimo operacijų metu. Vykdydami savo pareigas Šalių paskirti inspektoriai laikosi atitinkamai Sąjungos, Prancūzijos ir Seišelių teisės aktuose išdėstytų nuostatų dėl inspektavimo vykdymo.

Baigus inspektavimą ir inspektoriui pasirašius inspektavimo ataskaitą, ataskaita pateikiama kapitonui pasirašyti ir pateikti komentarų bei pastabų, jei jis jų turi. Šis parašas nedaro poveikio Šalių teisėms, galiojančioms per įtariamo pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Jei kapitonas atsisako pasirašyti tą dokumentą, jis raštu nurodo atsisakymo priežastis, o inspektorius ataskaitoje įrašo „atsisakė pasirašyti“. Prieš palikdamas laivą įgaliotasis inspektorius Seišelių laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją.

Sąjungos ar Prancūzijos institucijos per 24 valandas nuo inspektavimo užbaigimo praneša Seišelių institucijoms apie atliktus inspektavimus ir pažeidimus, jei jų nustatyta, ir kuo skubiau išsiunčia joms inspektavimo ataskaitą. Jei nustatytas pažeidimas, pažeidimo ataskaitos kopija nusiunčiama Seišelių institucijoms ne vėliau kaip per septynias dienas po įgaliotojo inspektoriaus grįžimo į uostą.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Sąjungos institucijos pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio Seišelių laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivui skirti galiojančiuose Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktuose nustatytą nuobaudą. Apie tai pranešama Seišelių institucijoms.

Dalyvaujamojo pobūdžio stebėsena kovojant su NNN žvejyba

Kad būtų galima sėkmingiau kovoti su NNN žvejyba, Seišelių laivų kapitonai praneša apie visus Majoto vandenyse esančius laivus, kaip įtariama, vykdančius veiklą, kuri gali būti laikoma NNN žvejyba, ir pateikia kuo daugiau informacijos apie pastebėtus faktus. Pranešimai apie pastebėtus faktus nedelsiant pateikiami Sąjungos institucijoms.

Sąjungos arba Prancūzijos institucijos visus pranešimus apie pastebėtus faktus, susijusius su Seišelių laivais, Majoto vandenyse vykdančiais veiklą, kuri gali būti NNN žvejyba, persiunčia Seišelių institucijoms.

VIII skyrius

Vykdymo užtikrinimas

Sankcijos

Jei nesilaikoma bet kurios iš ankstesnių skyrių nuostatų, netaikomos gyvųjų jūros išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonės arba nesilaikoma Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktų, Seišelių laivams taikomos Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktuose nustatytos nuobaudos ir sankcijos.

Seišelių institucijoms nedelsiant išsamiai pranešama apie visas sankcijas ir joms pateikiama visa su sankcijomis susijusi informacija.

Jei pritaikius sankciją sustabdomas žvejybos leidimo galiojimas arba jis paskelbiamas negaliojančiu, Seišeliai gali paprašyti kito Seišelių laivo savininko žvejybos leidimo, kuriuo likusį jo galiojimo laikotarpį būtų pakeistas sustabdyto galiojimo arba negaliojantis žvejybos leidimas.

Žvejybos laivų areštas ir sulaikymas

Sąjungos institucijos nedelsdamos informuoja Seišelių institucijas apie Seišelių žvejybos laivo, vykdančio veiklą pagal Susitarimą, areštą arba sulaikymą ir per 48 valandas persiunčia inspektavimo ataskaitos, kurioje išsamiai išdėstomos arešto arba sulaikymo aplinkybės ir priežastys, kopiją.

Keitimosi informacija procedūra arešto arba sulaikymo atveju

Gavus pirmiau minėtą informaciją ir laikantis Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktuose, susijusiuose su areštu arba sulaikymu, numatytų teismo procesų terminų ir jų vykdymo tvarkos, surengiamas Sąjungos ir Seišelių institucijų konsultacinis susitikimas.

Susitikime Šalys pasikeičia tinkamais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo agentui pranešama apie susitikimo išvadas ir po arešto arba sulaikymo taikytinas priemones.

Arešto arba sulaikymo klausimo sprendimas

Įtariamo pažeidimo klausimą siekiama išspręsti taikiai. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo arešto arba sulaikymo dienos, laikantis Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktų.

Jei problema išsprendžiama taikiu susitarimu, susitarimas vyksta pagal Sąjungos ir Prancūzijos teisės aktuose numatytas procedūras. Jei taikaus susitarimo pasiekti nepavyksta, pradedamas teismo procesas.

Kai taikiu susitarimu nustatyti įsipareigojimai įvykdomi arba teismo procesas užbaigiamas, Seišelių laivas paleidžiamas ir jo kapitonui iškelti kaltinimai atšaukiami.

Seišelių institucijos informuojamos apie visus pradėtus procesus ir skirtas sankcijas.

Priedėliai

1.Informacijos, kurią reikia pateikti prašant išduoti žvejybos leidimą, sąrašas

2.Žvejybos veiklą Majoto vandenyse vykdantiems Seišelių laivams skirtas techninis lapas

3.Elektroninės žvejybos veiklos duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo sistemos (ERS) įgyvendinimas

4.Ataskaitų siuntimo formatas

5.Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1 priedėlis

Informacijos, kurią reikia pateikti prašant išduoti žvejybos leidimą, sąrašas

I. PRAŠYMO TEIKĖJAS

Prašymo teikėjo pavadinimas (vardas ir pavardė):

Savininko pavadinimas (vardas ir pavardė):

Savininko adresas:

Gamintojų organizacijos (GO) pavadinimas:

Laivo savininko agento vardas, pavardė ir adresas:

Laivo savininko agento telefono numeris:

Laivo savininko agento e. paštas:

Kapitono vardas ir pavardė:

Kapitono pilietybė:

Kapitono e. paštas:

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

1. Laivo pavadinimas:

2. Vėliavos valstybė:

Registracijos uostas:

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS):

MMSI:

IMO Nr.:

IOTC Nr.:

3. Registracijos dabartinėje vėliavos valstybėje data (DD/MM/MMMM):

Ankstesnė vėliavos valstybė (jei yra):

4. Pastatymo vieta:

Pastatymo data (DD/MM/MMMM):

5. Radijo dažnis (HF, VHF):

Palydovinio laivo telefono Nr.:

III. TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

1. Bendrasis laivo ilgis (metrais): ....................................

GT: …………………….……….……

2. Korpuso medžiaga: Plienas  Medis  Poliesteris  Kita 

3. Variklio tipas:

Variklio galia (kW):

Variklio gamintojas:

4. Didžiausias įgulos narių skaičius:

5. Laimikio laikymo laive būdas: Lede  Šaldymas  Mišrus  Užšaldymas 

6. Paros (24 val.) perdirbimo pajėgumas tonomis:

Žuvų triumų skaičius:

Bendras žuvų triumų tūris (m3):

7. Laivo tipas:  Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas  Aptarnaujantis laivas (*)

8. LSS gamintojas:

LSS modelis:

LSS serijos Nr.:

LSS programinės įrangos versija:

LSS palydovinio ryšio operatorius (MCSP):

IV. ŽVEJYBOS VEIKLA

1. Leidžiamas žvejybos įrankis:

2. Tikslinės rūšys: ______________________________________________________________________________________

3. Prašomas žvejybos leidimo laikotarpis – nuo / iki (DD/MM/MMMM):

Data:

Prašymo teikėjo pavadinimas (vardas, pavardė) / parašas:

2 priedėlis

Žvejybos veiklą Majoto vandenyse vykdantiems Seišelių laivams skirtas techninis lapas

Žvejybos zona
Už 24 jūrmylių nuo bazinės linijos
Leidžiamos kategorijos
Gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojantys laivai: 8 Aptarnaujantys laivai: pagal IOTC reikalavimus
Mokesčiai ir tonos
Kaina už toną	135 EUR
Metinis išankstinis mokestis	13 500 EUR, atitinkantis 100 tonų
Mokestis už papildomą sužvejoto laimikio toną	135 EUR
Leidimo išdavimo aptarnaujančiam laivui mokestis	5 000 EUR už laivą per metus
Indėlis į aplinkosaugos vadybą ir jūrų ekosistemos stebėjimą	2,25 EUR už GT per metus

3 priedėlis

Elektroninės žvejybos veiklos duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo sistemos (ERS) įgyvendinimas

Bendrosios nuostatos

Visi Seišelių laivai turi būti aprūpinti elektronine sistema (toliau – ERS sistema), kuria galima registruoti ir perduoti laivo žvejybos veiklos duomenis (toliau – ERS duomenys) laivo veiklos vykdymo žvejybos zonoje, nurodytoje priedo I skyriaus 2 punkte, laikotarpiu.

Seišelių laivui, kuriame nėra ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, neleidžiama įplaukti į Sąjungos žvejybos zoną vykdyti žvejybos veiklos.

ERS duomenys laikantis šių gairių perduodami Seišelių ŽSC, o šis užtikrina automatinį jų perdavimą Prancūzijos ŽSC.

ERS perduodami pranešimai

Sąjungos ir Seišelių institucijos paskiria ERS korespondentus, kurie veiks kaip ryšių palaikymo su šių nuostatų įgyvendinimu susijusiais klausimais centras. Sąjungos ir Seišelių institucijos viena kitai perduoda savo ERS korespondentų kontaktinius duomenis ir prireikus tą informaciją nedelsdamos atnaujina.

ERS duomenis Seišelių žvejybos laivas perduoda Seišeliams, o šie ją automatiškai perduoda Sąjungai.

UN/CEFACT formato duomenys perduodami naudojant universalaus elektroninio keitimosi žvejybos duomenimis kalbą (FLUX).

Šalys gali susitarti dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo duomenys bus perduodami per DEH (Data Exchange Highway) ES ERS (v. 3.1) formatu.

Seišelių ŽSC iš Seišelių laivo gautus tikralaikius pranešimus (COE, COX, PNO) automatiškai ir nedelsdamas perduoda Prancūzijos ŽSC.

Kitų tipų pranešimai nuo datos, kurią faktiškai pradedamas naudoti UN/CEFACT formatas, taip pat perduodami automatiškai vieną kartą per dieną, o iki tos datos yra perduodami Prancūzijos ŽSC iš karto po to, kai jis paprašo, ir Seišelių ŽSC.

Įdiegus naująjį formatą, pastarasis perdavimo būdas bus naudojimas tik specifinių prašymų, susijusių su ankstesniais duomenimis, atveju.

Prancūzijos ŽSC patvirtina, kad gavo jam siunčiamus tikralaikius ERS duomenis, atsiųsdamas pranešimą, kad duomenys gauti, ir patvirtindamas, kad gautas pranešimas yra tinkamas. Patvirtinti, kad duomenys, kurie išsiunčiami Sąjungai jos prašymu, yra gauti, nereikia. Sąjunga visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.

Elektroninės perdavimo sistemos sutrikimai

Seišelių ir Prancūzijos ŽSC nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus įvykius, kurie galėtų turėti įtakos vieno ar daugiau Seišelių laivų ERS duomenų perdavimui, ir atitinkamai informuoja ES institucijas.

Jei Prancūzijos ŽSC negauna Majoto vandenyse esančio Seišelių laivo siunčiamų duomenų, jis nedelsdamas apie tai praneša Seišelių ŽSC. Seišelių ŽSC nedelsdamas ištiria, kodėl ERS duomenys nebuvo gauti, ir praneša Prancūzijos ŽSC apie tyrimo rezultatus.

Kai sutrinka Seišelių laivo ir Seišelių ŽSC duomenų tarpusavio perdavimas, Seišelių ŽSC nedelsdamas apie tai praneša Seišelių laivo kapitonui arba operatoriui. Gavęs tokį pranešimą, Seišelių kapitonas bet kokiomis tinkamomis telekomunikacijų priemonėmis kasdien ne vėliau kaip iki 23.59 val. kompetentingoms Seišelių institucijoms perduoda trūkstamus duomenis.

Sutrikus Seišelių laive įrengtos elektroninės perdavimo sistemos veikimui, laivo kapitonas arba operatorius užtikrina, kad ERS būtų pataisyta arba pakeista per dešimt dienų nuo sutrikimo nustatymo. Pasibaigus šiam terminui, Seišelių laivui nebeleidžiama žvejoti Majoto zonoje ir jis turi per 24 valandas iš jos išplaukti arba įplaukti į Majoto uostą. Seišelių laivui leidžiama grįžti į Majoto žvejybos zoną tik tada, kai Seišelių ŽSC nustato, kad ERS sistema vėl veikia tinkamai.

(a)Jei Prancūzijos valdžios institucijos negauna ERS duomenų dėl elektroninių sistemų, kurias prižiūri Prancūzijos arba Seišelių institucijos, veikimo sutrikimo, atitinkama Šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad šis sutrikimas būtų pašalintas kuo greičiau. Apie problemos išsprendimą nedelsiant pranešama kitai Šaliai.

(b)Seišelių ŽSC kas 24 valandas Prancūzijos ŽSC bet kokiomis turimomis elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčia visus ERS duomenis, kuriuos yra gavęs po paskutinio pranešimo perdavimo. Ta pati procedūra gali būti taikoma Prancūzijos ŽSC prašymu, jei priežiūros darbai trunka ilgiau nei 24 valandas ir paveikia Seišelių institucijų prižiūrimas sistemas. Tokiu atveju Seišelių laivai nelaikomi pažeidusiais savo pareigą perduoti savo ERS duomenis. Seišelių ŽSC užtikrina, kad trūkstami duomenys būtų įtraukti į IV skyriaus 2 skirsnio 6 punkte nurodytą elektroninę duomenų bazę, kurią jis tvarko.

Alternatyvios ryšio priemonės

Kai sutrinka ERS ir (arba) LSS pranešimų perdavimas, Prancūzijos ŽSC e. pašto adresai ( cnsp-france@developpement-durable.gouv.fr ir appd.dpma@agriculture.gouv.fr) naudojami šiems pranešimams perduoti:

– pranešimus apie įplaukimą, išplaukimą ir laive įplaukimo ir išplaukimo metu laikomo laimikio kiekį;

– pranešimams apie perkrovimą ir perkrautą arba laive paliktą laimikį;

– laikiniems pakaitiniams ERS ir LSS pranešimams gedimų atvejais.

4 priedėlis

Ataskaitų siuntimo formatas

Įplaukimo ataskaita (COE) 1

Turinys	Pranešimas
Paskirties vieta	FRA
Veiksmo kodas	COE
Laivo pavadinimas
IRCS
Įplaukimo geografinės koordinatės	Pl./Ilg.
Įplaukimo data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kiti (nurodyti)	(Mt)

Išplaukimo ataskaita (COX) 2

Turinys	Pranešimas
Paskirties vieta	FRA
Veiksmo kodas	COX
Laivo pavadinimas
IRCS
Išplaukimo geografinės koordinatės	Pl./Ilg.
Išplaukimo data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kiti (nurodyti)	(Mt)

Išankstinis pranešimas (PNO) 3

Turinys	Pranešimas
Paskirties vieta	FRA
Veiksmo kodas	PNO
Laivo pavadinimas
IRCS
Uosto kodas
Numatyto atvykimo data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kiti (nurodyti)	(Mt)

Dienos žvejybos veiklos ataskaita (FAR), siunčiama įplaukus į Sąjungos žvejybos zoną 4

Turinys	Pranešimas
Paskirties vieta	FRA
Veiksmo kodas	FAR
Laivo pavadinimas
IRCS
Ataskaitos data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kiti (nurodyti)	(Mt)
Žvejybos įrankių užmetimų skaičius po paskutinės ataskaitos

Visos ataskaitos persiunčiamos kompetentingai institucijai e. paštu adresais: cnsp-france@developpement-durable.gouv.fr

appd.dpma@agriculture.gouv.fr

5 priedėlis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

Pranešimai apie laivo geografines koordinates

Pirmosios Seišelių laivo geografinės koordinatės, užregistruotos įplaukus į Majoto žvejybos zoną, žymimos kodu ENT. Visos vėlesnės geografinės koordinatės žymimos kodu POS, išskyrus pirmąsias geografines koordinates, užregistruotas išplaukus iš Majoto žvejybos zonos, – jos žymimos kodu EXI.

Seišelių ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą ir, jei reikia, elektroninį Seišelių laivų geografinių koordinačių pranešimų perdavimą. Seišelių laivų pranešimai apie geografines koordinates registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus Seišelių ŽSC.

Seišelių žvejybos laivų pranešimų perdavimas sugedus laivo buvimo vietos nustatymo įrangai

Seišelių laivo kapitonas užtikrina, kad jo laivo geografinių koordinačių nustatymo įranga nuolat veiktų visu pajėgumu ir kad pranešimai apie geografines koordinates būtų tinkamai perduodami Seišelių ŽSC.

Sugedusi Seišelių laivo geografinių koordinačių nustatymo įranga turi būti pataisoma arba pakeičiama per 30 dienų. Jei geografinių koordinačių nustatymo įranga nesutaisoma arba nepakeičiama per 30 dienų, Seišelių laivui nebeleidžiama žvejoti Majoto žvejybos zonoje.

Majoto žvejybos zonoje žvejojantys Seišelių laivai, kurių buvimo vietos nustatymo įranga yra sugedusi, geografinių koordinačių pranešimus, kuriuose pateikiama visa privaloma informacija (įskaitant buvimo vietą kas valandą), Seišelių ŽSC perduoda ne rečiau kaip kas keturias valandas elektroninėmis priemonėmis.

LSS pranešimų perdavimas Sąjungai

Kodas ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi pranešimo pabaigą.

Duomenys	Kodas	Privaloma (M) / Neprivaloma (O)	Turinys
Registravimo pradžia	SR	M	Sistemos duomenys – nurodoma registravimo pradžia
Adresatas	AD	M	Pranešimo duomenys – gavėjas – triraidis valstybės kodas (ISO-3166)
Siuntėjas	FR	M	Pranešimo duomenys – siuntėjas – triraidis valstybės kodas (ISO-3166)
Vėliavos valstybė	FS	M	Pranešimo duomenys – vėliavos valstybė – triraidis valstybės kodas (ISO-3166)
Pranešimo tipas	TM	M	Su pranešimu susiję duomenys: pranešimo tipas (ENT, POS, EXI, MAN)
Radijo šaukinys (IRCS)	RC	M	Laivo duomenys – laivo tarptautinis radijo šaukinys (IRCS)
Susitariančiosios šalies vidaus registracijos numeris	IR	M	Laivo duomenys – susitariančiosios šalies unikalus numeris (triraidis (ISO-3166) kodas ir numeris)
Išorės registracijos numeris	XR	M	Laivo duomenys – ant laivo borto esantis numeris (ISO 8859.1)
Platuma	LT	M	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinatės laipsniais ir dešimtainiais laipsniais N/S DD.ddd (WGS84)
Ilguma	LG	M	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinatės laipsniais ir dešimtainiais laipsniais E/W DD.ddd (WGS84)
Kursas	CO	M	Laivo kursas pagal 360° skalę
Greitis	SP	M	Laivo greitis dešimtųjų mazgo dalių tikslumu
Data	DA	M	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinačių užregistravimo data UTC (MMMMMMDD)
Laikas	TI	M	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinačių užregistravimo laikas UTC (VVMM)
Registravimo pabaiga	ER	M	Sistemos duomenys – nurodoma registravimo pabaiga

NAF formatu pateikiami duomenys išdėstomi taip:

naudojami rašmenys turi atitikti ISO 8859.1 standartą. Dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir kodas SR žymi pranešimo pradžią;

visi duomenys žymimi jiems skirtu kodu ir nuo kitų duomenų atskiriami dvigubu pasviruoju brūkšniu (//);

viengubu pasviruoju brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.