EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 14

COM(2022) 525 final

2022/0325(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir dėl tose jūrose taikomų 2022 m. žvejybos galimybių nustatymo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2022/110

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į BŽP tikslus ir taisykles.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

• Teisinis pagrindas

• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

• Proporcingumo principas

• Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

• Poveikio vertinimas

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

• Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

• Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Remiantis daugiamečiu vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos planu, Taryba kiekvienos valstybės narės traleriams, žvejojantiems vakarų Viduržemio jūros demersinius išteklius, pagal kiekvieną žvejybos pastangų grupę ir plano I priede nurodytas išteklių grupes turi nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas.

Be to, siekiant skatinti naudoti selektyvumą užtikrinančius žvejybos įrankius ir nustatyti veiksmingus žvejybos draudimo rajonus, kad būtų apsaugoti jaunikliai ir neršiančios žuvys, 2022 m. žvejybos galimybių reglamentu nustatytas kompensavimo mechanizmas, susijęs su traleriams taikoma žvejybos pastangų sistema, ir Komisija siūlo šio mechanizmo įgyvendinimą tęsti 2023 m.

Remdamasi pirmųjų taikymo metų patirtimi, Komisija mano, kad būtina paaiškinti, kaip tas mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas atgaline data 2022 m. Komisija taip pat siūlo skirti pm % žvejybos dienų, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas 2023 metams.

B.    Viduržemio jūroje taikomos GFCM priemonės, įskaitant:

– raudonųjų koralų rinkimo visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) apribojimus ir susijusių žvejybos leidimų skaičiaus apribojimus;

– leidimų žvejoti didžiąsias auksines skumbres visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) skaičiaus apribojimus;

– smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) skirtas priemones pagal 2021 m. priimtą daugiametį GFCM smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo planą.

Komisija siūlo 2023 metais tęsti to plano nuostatų įgyvendinimą pagal dviejų etapų metodą, numatant pereinamąjį laikotarpį ir ilgalaikes priemones.

2023 m. yra antrieji pereinamojo laikotarpio metai, todėl Komisija siūlo toliau įgyvendinti laimikio limitus, nustatant Italijai ir Kroatijai skirtą pereinamąją vidinę dalį ir pereinamojo laikotarpio rezervą Slovėnijai, taip pat viršutinę laivyno pajėgumo ribą smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių tikslinę žvejybą vykdantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir pelaginės žvejybos traleriams.

Ši viršutinė pajėgumo riba turėtų nesiskirti nuo 2022 m. žvejybos galimybių reglamente nustatytos ribos ir būti grindžiama pajėgumu, apie kurį GFCM pranešta 2014 m.;

– demersinių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) skirtas priemones pagal daugiametį valdymo planą.

Savo 2022 m. lapkričio mėn. vyksiančiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM turėtų priimti naują rekomendaciją dėl tralais su kėtoklėmis (OTB) ir sijiniais tralais žvejojantiems laivams (TBB) skirtų žvejybos pastangų sumažinimo 2023 m. Po metinio GFCM susitikimo pasiūlymas bus atnaujintas neoficialiu dokumentu, kuriame bus nurodyti mažinimo lygiai.

2022 m. žvejybos galimybių reglamente nustatytas didžiausias laivyno pajėgumas turėtų likti galioti ir 2023 m.

Pasiūlyme palikta keletas vietų tekstui, susijusiam su ištekliais, kurių atveju GFCM pereinamojo laikotarpio priemonės nustoja galioti 2022 m. pabaigoje ir dėl kurių GFCM turėtų priimti naujų priemonių savo 2022 m. lapkričio mėn. vyksiančiame 45-ajame metiniame susitikime;

– didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių Sicilijos sąsiauryje (12–16 GP), Jonijos jūroje (19–21 GP) ir Levanto jūroje (24–27 GP) valdymo priemones;

– raudonpelekių pagelų išteklių Alborano jūroje (1–3 GP) valdymo priemones.

C.    Juodojoje jūroje taikomos GFCM priemonės, įskaitant:

– autonominę atlantinių šprotų kvotą, pagrįstą mokslinėmis rekomendacijomis;

– paprastųjų otų BLSK ir kvotų paskirstymą pagal GFCM daugiametį paprastųjų otų žvejybos valdymo planą, kuriuo įgyvendinama Rekomendacija GFCM/43/2019/3 (29 GP).

Kalbant apie paprastųjų otų BLSK ir kvotų dydžius, Komisijos pasiūlymas bus atnaujintas po 2022 m. lapkričio mėn. vyksiančio 45-ojo GFCM metinio susitikimo.

GFCM rekomendacijos iki 2017 m. buvo įgyvendintos ES teisėje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011 (su pakeitimais) 5 , taip pat Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2018 ir 2019 m. GFCM priimtų rekomendacijų įgyvendinimo (COM/2021/434 final).

Į šį pasiūlymą įtraukiamos funkciškai su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės, pvz., žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai, nes be tokių draudimų laikotarpių (pvz., paprastųjų otų Juodojoje jūroje atveju) nebūtų galima nustatyti tokio paties lygio žvejybos galimybių. Draudimo laikotarpio trukmė gali svyruoti priklausomai nuo mokslinėse rekomendacijose įvertintos išteklių būklės.

2022/0325 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir dėl tose jūrose taikomų 2022 m. žvejybos galimybių nustatymo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2022/110

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 6 6 straipsniu reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtas ataskaitas, taip pat patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, pateiktas rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas;

(2) Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(3)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyta, kad Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui, pakopomis, didinant mastą, kad būtų apimti visi ištekliai, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį. Pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. tikslas buvo visų išteklių MSY pasiekimą subalansuoti su potencialiu socialiniu ir ekonominiu poveikiu, kurį daro galimas atitinkamų žvejybos galimybių koregavimas;

(4)todėl, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 7 buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (toliau – planas); jis įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Plano tikslas – pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, kuriuo užtikrinama, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY;

(7)remiantis Reglamento (ES) 2019/1022 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui, pakopomis, būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal plano 7 straipsnyje išdėstytą žvejybos pastangų sistemą, ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) bei didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) didžiausiais laimikio limitais giliuosiuose vandenyse, nustatytais atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas;

(8)[Vieta mokslinių rekomendacijų paaiškinimui] Remiantis tokiomis rekomendacijomis, 2023 m. didžiausios leidžiamos žvejybos traleriais vakarų Viduržemio jūroje pastangos pagal plano 7 straipsnio 3 dalies b punktą turėtų būti sumažintos pm % palyginti su baziniu dydžiu 2015–2017 m., minėtą procentinį dydį išskaitant iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų 2022 metams Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 8 ; 

(9)2021 m. ŽMTEK rekomendavo, kad norint pasiekti MSY tikslus vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių atžvilgiu, reikia skubiai imtis papildomų veiksmų, visų pirma siekiant valdyti mirtingumą dėl demersinėmis ūdomis žvejojančių laivų vykdomos žvejybos. Atsižvelgiant į tas rekomendacijas, Tarybos reglamento (ES) 2022/110 III priede pagal plano 7 straipsnio 5 dalį nustatytos didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos, remiantis žvejybos pastangomis, išreikštomis žvejybos dienų skaičiumi 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu;

(10) [Vieta patikimiausioms turimoms mokslinėms rekomendacijoms] Atsižvelgiant į tas rekomendacijas, 2023 m. didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos pm % palyginti su baziniu dydžiu 2015–2017 m., minėtą procentinį dydį išskaitant iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų 2022 m. Tarybos reglamentu (ES) 2022/110. Šios didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos turėtų nedaryti poveikio 2024 metams nustatytinoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms;

(11)2021 m. ŽMTEK rekomendavo, kad ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumas dėl žvejybos 1, 5, 6, 7 geografiniuose parajoniuose (GP) ir 8, 9, 10, 11 GP turi gerokai sumažėti, kad ne vėliau kaip 2025 m. būtų pasiektas MSY. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) Žuvininkystės mokslinis patariamasis komitetas pateikė panašią rekomendaciją dėl ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumo dėl žvejybos 2 GP. Be to, ŽMTEK vertinimu, ilgaūsių raudonųjų krevečių biomasė mažėja. atsižvelgiant į tas rekomendacijas, Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 2022 metams nustatyti didžiausi ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitai 1, 5, 6, 7 GP ir 8, 9, 10, 11 GP;

(12) [Vieta patikimiausioms turimoms mokslinėms rekomendacijoms] Todėl 2023 m. didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitas 1, 2, 5, 6 ir 7 GP turėtų būti pm %, o didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitas 8, 9, 10, 11 GP turėtų būti pm %;

(13)2021 m. ŽMTEK nurodė, kad didžiųjų raudonųjų krevečių biomasė 8, 9, 10, 11 GP mažėja. atsižvelgiant į tas rekomendacijas, Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 2022 metams nustatyti didžiausi didžiųjų raudonųjų krevečių limitai 8, 9, 10, 11 GP;

(14)[Vieta tekstui, kai bus pateiktos galutinės ŽMTEK rekomendacijos] Todėl 2023 m. didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių laimikio limitas 8, 9, 10, 11 GP turėtų būti pm %;

(15)2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema ir viršutinė laivyno pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(16)2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/1 dėl demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) žvejybos pastangų sistemos nustatymo; šia rekomendacija nustatytas tam tikrų demersinių žuvų išteklių didžiausias leidžiamos žvejybos dienų skaičius pagal tralo tipą ir laivyno segmentą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(17)2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/20 dėl daugiamečio tausios smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatytas didžiausias laimikio dydis ir atitinkama tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veiklą vykdančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir pelaginės žvejybos tralerių laivyno viršutinė pajėgumo riba, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veikla. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(18)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir minimalias skirtas demersinių išteklių žvejybos pastangas;

(19)2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos pastangų įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos leidimų skaičių ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(20)2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/11 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/1. 2019 m. rekomendacija įvestas žvejybos pastangų įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų, kaip tikslines rūšis žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičių, o 2021 m. rekomendacija tų priemonių taikymas pratęstas iki 2023 m. pabaigos. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(21) [Vieta tekstui apie naujas priemones, skirtas giliavandenėms krevetėms Sicilijos sąsiauryje];

(22)[Vieta tekstui apie naujas priemones, skirtas giliavandenėms krevetėms Jonijos jūroje];

(23)[Vieta tekstui apie naujas priemones, skirtas giliavandenėms krevetėms Levanto jūroje];

(24)[Vieta tekstui apie naujas priemones, skirtas raudonpelekiams pagelams Alborano jūroje];

(25)2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Rekomendacijoje GFCM/43/2019/3 nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis BLSK ir jų kvotų paskirstymo sistema, taip pat papildomos išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Šios papildomos išsaugojimo priemonės yra funkciškai susietos su žvejybos galimybėmis, nes be jų paprastųjų otų BLSK turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(26)[Vieta tekstui apie sprendimą taikyti tą pačią paprastųjų otų kvotą];

(27)[Vieta tekstui apie sprendimą perkelti paprastųjų otų kvotą];

(28)remiantis GFCM Juodosios jūros darbo grupės pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, reikėtų išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą;

(29)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 9 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti Komisijai siųsdamos duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(30)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d. Kad šį reglamentą būtų galima įgyvendinti greitai, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(31)siekiant skatinti naudoti selektyvumą užtikrinančius žvejybos įrankius ir nustatyti veiksmingus žvejybos draudimo rajonus, kad būtų apsaugoti jaunikliai ir neršiančios žuvys, Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 nustatytas kompensavimo mechanizmas, susijęs su tralams taikoma žvejybos pastangų sistema. Kadangi mokslinėse rekomendacijose ir toliau rekomenduojama gerinti selektyvumą ir nustatyti veiksmingus žvejybos draudimo rajonus siekiant apsaugoti žuvų jauniklius, tas mechanizmas turėtų būti taikomas ir 2023 m. Remdamasi pirmųjų taikymo metų patirtimi ir siekdama užtikrinti visapusišką kompensavimo sistemos veiksmingumą, Komisija mano, kad būtina paaiškinti, kaip tas mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas atgaline data nuo 2022 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Reglamentas (ES) 2022/110. Remiantis 2023 m. mokslinėmis rekomendacijomis, būtina skirti pm % žvejybos dienų; todėl Reglamentas (ES) 2022/110 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(32)žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, 

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Viduržemio ir Juodojoje jūrose ir žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:

(a)raudonuosius koralus (Corallium rubrun) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte;

(b)ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio c punkte;

(c)europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte;

(d)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte;

(e)didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, kaip apibrėžta 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio g punkte;

(f)raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio h punkte;

(g)atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio i punkte.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas kitai Sąjungos žvejybos veiklai, įskaitant mėgėjų žvejybą, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Apibrėžtys 

(1)Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

(2) tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

(3) mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais;

(4) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK):

(5)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

(6)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;

(7) kvota – Sąjungai ar valstybei narei paskirta BLSK dalis;

(8)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

(9)analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas;

(10)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris, atlikus mokslinę peržiūrą, pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

(11)žuvų suburiamasis įrenginys arba ŽSĮ – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamos geografinių zonų apibrėžtys:

(1)GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede;

(2)Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(3)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(4)Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(5)Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(6)Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(7)Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(8)Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(9)Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS
Viduržemio jūra

5 straipsnis

Raudonieji koralai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.

2.Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti I priede nustatyto skaičiaus ir kiekių.

3.Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikoma 2 dalis, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.

4.Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.

6 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės

1.Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurios metu Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.

2.Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas II priede.

II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra

7 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersiniai ištekliai.

2.Didžiausios leidžiamos žvejybos traleriais ir ūdomis žvejojančiais laivais pastangos nustatytos šio reglamento III priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsnius.

3.Vakarų Viduržemio jūros Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams didžiausių laimikio limitų paskirstymas valstybėms narėms taip pat nustatytas III priede.

4.    Šiame straipsnyje ir III priede nustatytas žvejybos galimybes valstybės narės paskirsto laikydamosi šių sąlygų:

   a) jos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus ir

   b) jos turi nedaryti poveikio:

i) žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

ii) išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį,

iii) papildomiems pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį leidžiamiems iškrauti kiekiams;

iv) neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

v) išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

8 straipsnis 
Kompensavimo mechanizmas

1.Valstybės narės gali skirti su jų vėliava plaukiojantiems laivams papildomų žvejybos dienų, bendrai neviršijant pm % tos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento traleriams skirtų žvejybos pastangų, kaip nustatyta III priede.

2.Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą ir susijusį papildomų žvejybos dienų skaičių.

3.Bendras pm % žvejybos pastangų dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nuo 2023 m. sausio 1 d.

4.Valstybė narė gali skirti papildomą 1 dalyje nurodytą žvejybos dienų skaičių, jeigu:

(a)tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį arba

(b)tie laivai vykdydami gelminę žvejybą naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose, arba

(c)tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m., arba

(d)atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi laikinus žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %.

5.Atitinkama valstybė narė kiekvieną mėnesį taip pat atskirai praneša Komisijai apie panaudotas žvejybos pastangas, kurios turi būti įskaičiuotos į šias paskirtas papildomas dienas, naudodama konkrečius ataskaitų teikimo kodus, susijusius su šiuo papildomu paskirstymu.

6.Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip iki spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su a, b, c arba d punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.

9 straipsnis
Duomenų registravimas ir perdavimas 

1.    Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį. 

2.    Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja III priede nustatytus pastangų grupių kodus.

III SKYRIUS
Adrijos jūra

10 straipsnis 
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai 

1.    Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).

2.    Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti IV priede nustatytų kiekių.

3.    Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas kW, GT ir Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiųjų pelaginių išteklių žuvis, skaičiumi, nustatytas IV priede.

11 straipsnis 
Demersinių žuvų ištekliai 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).

2.Didžiausios leidžiamos demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas vykdant žvejybą, kuriai taikomas šis straipsnis, nustatyti IV priede. 

3.Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, nurodytą IV priede, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono ir (arba) žvejybos įrankio žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko nacionalinį perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

4.Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

12 straipsnis
Duomenų perdavimas

Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų išteklių kiekiais, jos naudoja IV priede nustatytus išteklių kodus.

IV SKYRIUS
Sicilijos sąsiauris, Jonijos jūra ir Levanto jūra

13 straipsnis
[Vieta tekstui apie naujas priemones]

V SKYRIUS
Alborano jūra

14 straipsnis

[Vieta tekstui apie naujas priemones]

VI SKYRIUS
Juodoji jūra

15 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).

2.Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.

16 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).

2.Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.

17 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 16 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.

18 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis

Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirminį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

19 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo

1.15 ir 16 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį ir

(c)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

2.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

20 straipsnis
Duomenų perdavimas 

Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekiais, jos naudoja VII priede nustatytus išteklių kodus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Tarybos reglamento (ES) 2022/110 pakeitimas

 Reglamento (ES) 2022/110 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VIII priedą.

22 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau 21 straipsnis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).

(3)     2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/110, kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 21, 2022 1 31, p. 165).

(4)     2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50).

(5)     2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(6)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(7)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).

(8)     2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/110, kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 21, 2022 1 31, p. 165).

(9)     2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 14

COM(2022) 525 final

PRIEDAI

prie Pasiūlymo dėl

TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir dėl tose jūrose taikomų 2022 m. žvejybos galimybių nustatymo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2022/110

I PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ

Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi Viduržemio jūroje leidžiami surinkti raudonųjų koralų kiekiai.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Corallium rubrum	COL	Raudonasis koralas

1 lentelė. Didžiausias žvejybos leidimų skaičius 1  

Valstybės narės	Raudonieji koralai COL
Graikija	12
Ispanija	0 ( 2 )
Prancūzija	32
Kroatija	28
Italija	40

2 lentelė. Didžiausi leidžiami surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis

Rūšis:	Raudonieji koralai	Zona:	Viduržemio jūros Sąjungos vandenys (1–27 GP)
	Corallium rubrum	COL/GF1-27
Graikija	1 844	Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
Ispanija	0 (2)
Prancūzija	1 400
Kroatija	1 226
Italija	1 378
Sąjunga	5 848
BLSK	Netaikoma / Nesusitarta

II PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.

Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Coryphaena hippurus	DOL	Didžioji auksinė skumbrė

Didžiausias tarptautiniuose vandenyse žvejojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų skaičius (*)

Valstybė narė	Didžiosios auksinės skumbrės DOL
Italija	797
Мalta	130

(*) Pagal šią kvotą nustatytą kiekį galima sužvejoti tik 2023 m. rugpjūčio 15 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1343/2011.

III PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėse, suskirsčius pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis), didžiausi laimikio limitai ir laivų, vakarinėje Viduržemio jūros dalyje žvejojančių visų tipų tralais 31 demersinių žuvų išteklius, bendrasis ilgis.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius.

Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Aristaeomorpha foliacea	ARS	Didžioji raudonoji krevetė
Aristeus antennatus	ARA	Ilgaūsė raudonoji krevetė
Merluccius merluccius	HKE	Europinė jūrinė lydeka
Mullus barbatus	MUT	Europinė barzdotė
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Parapenaeus longirostris	DPS	Ilganosė rausvoji krevetė

1 lentelė.    Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis

a)		Traleriai Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Papildomo paskyrimo kodas Europinės barzdotės 1, 5, 6 ir 7 GP; europinės jūrinės lydekos 1, 5, 6 ir 7 GP; ilganosės rausvosios krevetės 1, 5 ir 6 GP; norveginiai omarai 5 ir 6 GP < 12 m pm pm pm EFF1/MED1_TR1 EFF1/MED1_TR1_AA ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF1/MED1_TR2 EFF1/MED1_TR2_AA ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF1/MED1_TR3 EFF1/MED1_TR3_AA ≥ 24 m pm pm pm EFF1/MED1_TR4 EFF1/MED1_TR4_AA
	Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Papildomo paskyrimo kodas Ilgaūsės raudonosios krevetės 1, 2, 5, 6 ir 7 GP < 12 m pm pm pm EFF2/MED1_TR1 EFF2/MED1_TR1_AA ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF2/MED1_TR2 EFF2/MED1_TR2_AA ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF2/MED1_TR3 EFF2/MED1_TR3_AA ≥ 24 m pm pm pm EFF2/MED1_TR4 EFF2/MED1_TR4_AA

b)

Traleriai Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)  Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Papildomo paskyrimo kodas Europinės barzdotės 8, 9, 10 ir 11 GP; europinės jūrinės lydekos 8, 9, 10 ir 11 GP; ilganosės rausvosios krevetės 9, 10 ir 11 GP; norveginiai omarai 9 ir 10 GP < 12 m pm pm pm EFF1/MED2_TR1 EFF1/MED2_TR1_AA ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF1/MED2_TR2 EFF1/MED2_TR2_AA ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF1/MED2_TR3 EFF1/MED2_TR3_AA ≥ 24 m pm pm pm EFF1/MED2_TR4 EFF1/MED2_TR4_AA Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Papildomo paskyrimo kodas Didžiosios raudonosios krevetės 8, 9, 10 ir 11 GP < 12 m pm pm pm EFF2/MED2_TR1 EFF2/MED2_TR1_AA ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF2/MED2_TR2 EFF2/MED2_TR2_AA ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF2/MED2_TR3 EFF2/MED2_TR3_AA ≥ 24 m pm pm pm EFF2/MED2_TR4 EFF2/MED2_TR4_AA

c)

Demersinėmis ūdomis žvejojantys laivai Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Europinės jūrinės lydekos 1, 2, 5, 6 ir 7 GP < 12 m pm pm pm EFF1/MED1_LL1 ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF1/MED1_LL2 ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF1/MED1_LL3 ≥ 24 m pm pm pm EFF1/MED1_LL4

d)

Demersinėmis ūdomis žvejojantys laivai Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) Išteklių grupė Laivo bendrasis ilgis Ispanija Prancūzija Italija Žvejybos pastangų grupės kodas Europinės jūrinės lydekos 8, 9, 10 ir 11 GP < 12 m pm pm pm EFF1/MED2_LL1 ≥ 12 m ir < 18 m pm pm pm EFF1/MED2_LL2 ≥ 18 m ir < 24 m pm pm pm EFF1/MED2_LL3 ≥ 24 m pm pm pm EFF1/MED2_LL4

2 lentelė.    Didžiausias laimikio limitas

e)	Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis. Rūšis: Ilgaūsės raudonosios krevetės Aristeus antennatus Zona: 1, 2, 5, 6, 7 GP (ARA/GF1-7) Ispanija pm     Prancūzija pm     Italija pm     Sąjunga pm     BLSK Netaikoma   Didžiausias laimikio dydis
f)	Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) žvejybos Korsikos saloje, Ligurijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis. Rūšis: Ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus) Zona: 8, 9, 10, 11 GP (ARA/GF8-11) Ispanija pm     Prancūzija pm     Italija pm     Sąjunga pm     BLSK Netaikoma   Didžiausias laimikio dydis
	Rūšis: Didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) Zona: 8, 9, 10, 11 GP (ARS/GF8-11) Ispanija pm     Prancūzija pm     Italija pm     Sąjunga pm     BLSK Netaikoma   Didžiausias laimikio dydis

IV PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ADRIJOS JŪROJE GALIMYBĖS

Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklius arba laivų pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius.

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Engraulis encrasicolus	ANE	Europinis ančiuvis
Merluccius merluccius	HKE	Europinė jūrinė lydeka
Mullus barbatus	MUT	Europinė barzdotė
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Parapenaeus longirostris	DPS	Ilganosė rausvoji krevetė
Sardina pilchardus	PIL	Europinė sardinė
Solea solea	SOL	Europinis jūrų liežuvis

1.   Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)

Didžiausias laimikio dydis gyvojo svorio tonomis

Rūšis:	Smulkiosios pelaginės žuvys (europiniai ančiuviai ir europinės sardinės) Engraulis encrasicolus ir Sardina pilchardus		Zona:	GFCM 17 ir 18 GP Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (SP1/GF1718)
Italija	32941	(*)	Didžiausias laimikio dydis Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
Kroatija	51735
BLSK	Netaikoma

(*) Slovėnijos atveju kiekiai grindžiami 2014 m. laimikio dydžiu; bendras dydis turėtų neviršyti 300 tonų.

Didžiausias tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veikla, laivyno pajėgumas

Valstybė narė	Žvejybos įrankis	Laivų skaičius	kW	GT
Kroatija	PS	249	77 145,52	18 537,72
Italija	PTM-OTM-PS	685	134 556,7	25 852
Slovėnija (*)	PS	4	433,7	38,5

(*) Rekomendacijos GFCM/44/2021/20 28 punkto nuostata netaikoma nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veikla, kaip užregistruota tiek nacionaliniame, tiek GFCM registre 2014 m. Tokiu atveju aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno pajėgumas gali padidėti ne daugiau kaip 50 % laivų skaičiaus ir bendrosios talpos (GT) ir (arba) bendrosios registrinės talpos (GRT) bei kW.

2.   Demersinių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų tipą ir laivyno segmentą, naudojamus 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojant demersinių žuvų išteklius

					Žvejybos dienos 2022 m.
Žvejybos įrankio tipas	Geografinis rajonas	Atitinkami ištekliai	Laivo bendrasis ilgis	Žvejybos pastangų grupės kodas	ITALIJA	KROATIJA	SLOVĖNIJA (*)
Tralai (OTB)	GFCM 17–18 parajoniai	Europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai	< 12 m	EFF/MED3_OTB_TR1	pm	pm
			≥ 12 m ir < 24 m	EFF/MED3_OTB_TR2	pm	pm
			≥ 24 m	EFF/MED3_OTB_TR3	pm	pm
Sijiniai tralai (TBB)	GFCM 17 parajonis	Europiniai jūrų liežuviai	< 12 m	EFF/MED3_TBB_TR1	pm	pm
			≥ 12 m ir < 24 m	EFF/MED3_TBB_TR2	pm	pm
			≥ 24 m	EFF/MED3_TBB_TR3	pm	pm

(*) Pagal Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 13 punktą Slovėnija turi neviršyti žvejybos pastangų limito – 3 000 žvejybos dienų per metus.

Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, laivyno pajėgumas

Valstybė narė	Žvejybos įrankis	Laivų skaičius	kW	GT
Kroatija	OTB	495	79 867,99	13 267,99
Italija	OTB-TBB	1 363	260 618,37	47 148
Slovėnija (*)	OTB	11	1 813,00	168,67

(*) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja OTB įrankius ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja mažiau nei 1 000 dienų. Aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio OTB įrankius, žvejybos pajėgumas per ataskaitinį laikotarpį negali padidėti daugiau kaip 50 %.

V PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS JONIJOS JŪROJE, LEVANTO JŪROJE IR SICILIJOS SĄSIAURYJE GALIMYBĖS

[Vieta tekstui apie naujas priemones]

VI PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ALBORANO JŪROJE GALIMYBĖS

[Vieta tekstui apie naujas priemones]

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS JUODOJOJE JŪROJE GALIMYBĖS

Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius.

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Sprattus sprattus	SPR	Atlantinis šprotas
Scophthalmus maximus	TUR	Paprastasis otas

Rūšis:	Atlantiniai šprotai Sprattus sprattus		Zona:	Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (SPR/F3742C)
Bulgarija	8 032,50		Analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
Rumunija	3 442,50
Sąjunga	11 475
BLSK	Netaikoma / Nesutarta

Rūšis:	Paprastieji otai Scophthalmus maximus		Zona:	Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (TUR/F3742C)
Bulgarija	pm		Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
Rumunija	pm
Sąjunga	pm	(*1)
BLSK	pm

(*1) Jokia žvejybos veikla, įskaitant perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirminį pardavimą, neleidžiama nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

VIII PRIEDAS

REGLAMENTO (ES) 2022/110 III PRIEDO PAKEITIMAI

Reglamento (ES) 2022/110 III priedas iš dalies keičiamas taip:

1)    a punkto lentelės, susijusios su traleriais Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP), 2 išnaša pakeičiama taip:

„(2)    Be pirmiau nurodytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų traleriams, valstybės narės gali skirti su jų vėliava plaukiojantiems laivams papildomų žvejybos dienų, bendrai neviršijant 2 % tos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų, jeigu:

a) tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį arba

b) vykdydami gelminę žvejybą tie laivai naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose, arba

c) tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMTEK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m., arba

d) atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi laikinus žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %.

Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą ir atitinkamą papildomų žvejybos dienų skaičių.

Atitinkama valstybė narė kiekvieną mėnesį Komisijai taip pat praneša apie panaudotas žvejybos pastangas, kurios turi būti įskaičiuotos į šį skirtų papildomų dienų skaičių, naudodama konkrečius ataskaitų teikimo kodus, susijusius su šiuo papildomu paskirstymu (EFF1/MED1_TR1_AA, EFF1/MED1_TR2_AA, EFF1/MED1_TR3_AA, EFF1/MED1_TR4_AA ir EFF2/MED1_TR1_AA, EFF2/MED1_TR2_AA, EFF2/MED1_TR3_AA, EFF2/MED1_TR4_AA).

Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su a, b, c arba d punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.

 

Bendras 2 % žvejybos pastangų dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nuo 2022 m. sausio 1 d.“;

(1)b punkto lentelės, susijusios su traleriais Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP), 4 išnaša pakeičiama taip:

„(3)    Be pirmiau nurodytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų traleriams, valstybės narės gali skirti su jų vėliava plaukiojantiems laivams papildomų žvejybos dienų, bendrai neviršijant 2 % tos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų.

Valstybė narė tai gali padaryti, jeigu:

a) tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį

arba

b) vykdydami gelminę žvejybą tie laivai naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose,

arba

c) tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMTEK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m.,

arba

d) atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi laikinus žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %.

Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą ir atitinkamą papildomų žvejybos dienų skaičių.

Atitinkama valstybė narė kiekvieną mėnesį Komisijai taip pat praneša apie panaudotas žvejybos pastangas, kurios turi būti įskaičiuotos į šį skirtų papildomų dienų skaičių, naudodama konkrečius ataskaitų teikimo kodus, susijusius su šiuo papildomu paskirstymu (EFF1/MED2_TR1_AA, EFF1/MED2_TR2_AA, EFF1/MED2_TR3_AA, EFF1/MED2_TR4_AA ir EFF2/MED2_TR1_AA, EFF2/MED2_TR2_AA, EFF2/MED2_TR3_AA, EFF2/MED2_TR4_AA).

 

Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su a, b, c arba d punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.

Bendras 2 % žvejybos pastangų dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nuo 2022 m. sausio 1 d.“

(1)     Nurodant laivų ir (arba) narų skaičių arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.

(2)     Ispanijos vandenyse nustatytas draudimas laiko atžvilgiu rinkti raudonuosius koralus.

(3) 1    TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.