EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 27

COM(2022) 480 final

2022/0288(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis (nauja redakcija)

{SEC(2022) 330 final} - {SWD(2022) 298 final} - {SWD(2022) 299 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Neteisėti šaunamųjų ginklų srautai sudaro palankesnes sąlygas sunkių formų ir organizuotam nusikalstamumui, įskaitant terorizmą: sudaromos sąlygos siekiant nusikalstamų tikslų taikyti smurtinius metodus, taip pat remti neteisėtą verslą ir apsaugoti jį nuo konkurencijos. Neteisėti šaunamieji ginklai taip pat daro poveikį kitoms organizuoto nusikalstamumo sritims, pavyzdžiui, prekybai narkotikais ir žmonėmis. Apskaičiuota, kad 2017 m. Europos Sąjungoje 35 mln. neteisėtų šaunamųjų ginklų (56 proc. visų šaunamųjų ginklų) priklausė civiliams 1 . Remiantis šiais skaičiavimais, 12-oje ES valstybių narių neteisėtų šaunamųjų ginklų yra daugiau nei laikomų teisėtai 2 .

Dabartinės ES šaunamųjų ginklų importo, eksporto ir tranzito taisyklės išdėstytos 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (toliau – Šaunamųjų ginklų reglamentas). Reglamentu siekta spręsti pagrindines problemas, susijusias su civilinių šaunamųjų ginklų sekimu ir neteisėta prekyba jais, nustatant bendras eksporto, importo ir tranzito procedūrų apibrėžtis, taisykles ir principus. Reglamento bendras strateginis tikslas buvo sumažinti neteisėtos prekybos civiliniam naudojimui skirtais šaunamaisiais ginklais riziką, užtikrinant valstybių narių išorės prekybos taisyklių suderinamumą su JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsniu.

Šaunamųjų ginklų reglamente nustatyti visose ES valstybėse narėse horizontaliai įgyvendintini reikalavimai, susiję su teisėto eksporto procedūromis ir šaunamųjų ginklų sekimu vykdant tarptautinį vežimą. Taigi buvo siekiama, kad Šaunamųjų ginklų reglamentas, skirtas teisėtai rinkoje veikiantiems asmenims ir įmonėms, turėtų netiesioginį poveikį neteisėtai prekybai. Konkrečiai Šaunamųjų ginklų reglamentu reglamentuojamas civilinių šaunamųjų ginklų eksporto leidimas, taip pat šių šaunamųjų ginklų tranzitas ir importas. Reglamentu taip pat nustatyti muitinės formalumai, supaprastintos eksporto procedūros, sankcijos, registracijos prievolės, taip pat prievolė dalytis informacija ir administracinis bendradarbiavimas.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolas) 2021 m. sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinime nurodyta, kad neteisėtų šaunamųjų ginklų gaunama ne tik ES viduje, bet ir iš ginklų atsargų už ES ribų 3 . Vykdant projektą „Studying the Acquisition of Illicit Firearms by Terrorists in Europe“ (SAFTE) nustatyta, kad Europos Sąjungoje neteisėtų šaunamųjų ginklų rinkoms išorės tiekimo kanalai yra svarbesni už vidaus kanalus. Laikyta, kad svarbiausias tiekimo mechanizmas – tarpvalstybinė neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais iš ES nepriklausančių valstybių 4 . Dėl jų patvarumo įvežti į valstybę narę šaunamieji ginklai gali likti ES viduje daugelį metų ir būti lengvai pervežami iš vienos valstybės į kitą 5 .

Neseniai atliktas Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) tyrimas taip pat rodo, kad dėl nuolatinės tarpvalstybinės neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, į ES įvežamais iš valstybių po konfliktų, padidėjusios galimybės lengvai įsigyti vėl aktyvuotų ar perdirbtų ginklų, taip pat įsigyti šaunamųjų ginklų internetinėse rinkose tradicinis uždaras neteisėtų šaunamųjų ginklų rinkos pobūdis ES nyksta. Dėl to įvairių rūšių šaunamieji ginklai tapo lengviau prieinami nusikaltėliams, įskaitant teroristus, turinčius reikiamų nusikalstamų ryšių 6 .

Be to, neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais ir šaudmenimis skatina taisyklių apėjimas ir šaunamųjų ginklų nukreipimas. Viena iš naujausių neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, kurią vykdo nusikaltėliai, tendencijų – ieškoti rinkų ES viduje ir už jos ribų, kuriose taikomi ne tokie griežti teisės aktai dėl šaunamųjų ginklų laikymo. Nusikaltėliai teisėtai įsigyja šaunamuosius ginklus vienoje valstybėje, siekdami neteisėtai juos gabenti į kitas valstybes nusikalstamais tikslais arba tolesnio platinimo reikmėms 7 .

Kaip minėta, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, įvežamais į ES iš valstybių po konfliktų, yra viena iš pagrindinių tiekimo grandinių. Nuo ginkluotų konfliktų Vakarų Balkanuose likę senieji ginklai yra didžiausias tarpvalstybinės neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, įvežamais į ES, šaltinis.

Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą daro didelį poveikį ne tik Ukrainai, bet ir mūsų kaimyninėms valstybėms bei ES vidaus saugumui. Nors tiesioginio ryšio tarp šio pasiūlymo ir šaunamųjų ginklų eksporto kariniais tikslais į Ukrainą nėra, įsigaliojęs peržiūrėtas Šaunamųjų ginklų reglamentas sumažins pavojų, kad eksportuojant civiliniam naudojimui skirtus šaunamuosius ginklus bus vengiama embargų, ir sustiprins civilinių šaunamųjų ginklų importo iš ES nepriklausančių valstybių (įskaitant valstybes po konfliktų) kontrolę – tokie ginklai turės būti tinkamai sekami.

Šiuo pasiūlymu siekiama kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, įvežamais į ES ir išvežamais iš jos, ir užkirsti jai kelią, be kita ko, šalinant riziką importo ir eksporto etapuose. Importo etape du pagrindiniai pavojai yra susiję su neaiškių taisyklių, leidžiančių importuoti šaunamųjų ginklų ir komponentų pusgaminius, apėjimu. Šie šaunamųjų ginklų ir komponentų pusgaminiai gali būti naudojami šaunamiesiems ginklams gaminti namuose. Tokie ginklai nebūna tinkamai pažymėti ir registruoti (tai vadinamieji ginklai vaiduokliai). Be to, visoje ES nusikalstamomis aplinkybėmis naudojami dujiniai ir signaliniai ginklai, kuriuos galima perdirbti į mirtinus šaunamuosius ginklus. Eksporto etape dėl nepakankamos kontrolės ir priežiūros prieš eksporto procesą ir po jo didžiausia rizika yra ta, kad į ES nepriklausančią valstybę išvežti civiliniai šaunamieji ginklai bus nukreipti ir reeksportuoti į valstybes, kurioms taikomas ginklų embargas, arba parduoti nusikaltėliams ir ginkluotosioms pajėgoms. Nukreipti šaunamieji ginklai gali padėti destabilizuoti padėtį prie ES sienų arba jais gali būti neteisėtai prekiaujama, įvežus juos atgal į ES.

Todėl šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas koordinuotai valstybių narių tarpusavio kontrolei ir užtikrinti šaunamųjų ginklų atsekamumą. Visų pirma šiame pasiūlyme numatytas tinkamas su šaunamaisiais ginklais susijusios informacijos registravimas, reaguojama į poreikį gerinti muitinių darbą aptinkant neteisėtus šaunamuosius ginklus, jų komponentus ir šaudmenis ir ribojamas šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminių importas, kad juos importuoti galėtų tik prekiautojai ginklais ir tarpininkai, – tai svarbi naujovė. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama paaiškinti licencijų išdavimo institucijų vaidmenį. Juo taip pat siekiama pagerinti teisėsaugos institucijų (įskaitant muitines) ir licencijų išdavimo institucijų bendradarbiavimą tiek importo, tiek eksporto srityje, kad būtų pagerintas šaunamųjų ginklų, jų komponentų ir šaudmenų atsekamumas.

Be to, pasiūlymu siekiama pagerinti sistemingą duomenų apie civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų tarptautinį vežimą, taip pat duomenų apie konfiskuotus šaunamuosius ginklus rinkimą. Tai, kad nacionaliniu lygmeniu nėra centralizuotų duomenų ir trūksta skaidrumo dėl duomenų neskelbtinumo, trukdo rinkti kokybinius duomenis. Savo ruožtu duomenų trūkumas trukdo formuoti tikslinę politiką ir vykdyti mokslinius tyrimus neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais srityje. Todėl pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad valstybės narės kasmet gautų duomenis apie leidimų ir atsisakymų išduoti leidimus skaičių, taip pat apie importuojamų ir eksportuojamų civilinių šaunamųjų ginklų kiekius ir vertes pagal kilmę ir paskirties vietą. Be to, siekiant formuoti tikslinę neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais prevencijos ir kovos su ja politiką, būtina sistemingai rinkti konfiskavimo duomenis.

Pasiūlymu taip pat siekiama suderinti, viena vertus, didesnio saugumo poreikį ir, kita vertus, teisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais palengvinimą. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymu siekiama užtikrinti vienodas sąlygas ir sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams ir šaunamųjų ginklų savininkams tenkančią administracinę naštą, nes ekonominės veiklos vykdytojai, mėgindami gauti eksporto ar importo leidimą, ir toliau turi paisyti skirtingų nacionalinių taisyklių, procedūrų ir praktikos. Be to, ES įmonėms taikomi skirtingi reikalavimai ir administracinės procedūros, todėl jos patiria skirtingas išlaidas, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jos vykdo veiklą. Jos taip pat yra priverstos laikytis apsunkinančių popierinių dokumentų naudojimu grindžiamų procedūrų. Todėl pasiūlymu siekiama spręsti šiuos uždavinius sukuriant aiškią teisinę sistemą, telkiant dėmesį į procedūrų skaitmenizaciją, taip pat stiprinant muitinių ir licencijų išdavimo institucijų bendradarbiavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos importo, eksporto ir tranzito procedūroms. Kalbant apie šaunamųjų ginklų savininkus, atitinkamomis nuostatomis palengvinamas laikinas šaunamųjų ginklų vežimas netaikant ilgų leidimų išdavimo procedūrų, t. y. tam tikrais atvejais medžiotojams, sportinio šaudymo atstovams ir kolekcininkams numatant importo ir eksporto leidimų išimtis.

Galiausiai šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti esamą pilkąją zoną ir Šaunamųjų ginklų reglamento bei 2008 m. gruodžio 8 d. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, (toliau – Bendroji pozicija) taikymo sričių dubliavimąsi. Dėl šio dubliavimosi galima skirtingai aiškinti ir nenuosekliai taikyti teisingą (karinių ar civilinių ginklų) eksporto režimą prekėms, kurios patenka į šią sritį. Be to, problemų kelia tai, kad Šaunamųjų ginklų reglamente ir Bendrojoje pozicijoje nėra aiškių objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar šaunamieji ginklai arba šaudmenys yra kariniai, ar civiliniai. Atsižvelgiant į tai, šio pasiūlymo taikymo sritis yra visiškai suderinta su 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – Šaunamųjų ginklų direktyva) taikymo sritimi (įskaitant A kategorijos pavojingiausius šaunamuosius ginklus). Ši iniciatyva ir toliau nebus taikoma valstybių tarpusavio sandoriams (t. y. vyriausybių tarpusavio sandoriams), taip pat tiesioginiam pardavimui ginkluotosioms pajėgoms, policijai ar valdžios institucijoms – šiais atvejais ir toliau bus taikoma Bendroji pozicija. Visi kiti sandoriai laikomi civilinio pobūdžio sandoriais, todėl jiems taikomos tik šiame pasiūlyme nustatytos taisyklės ir procedūros.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu taip pat atsižvelgiama į prioritetus, nustatytus Komisijos ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 9 , kurioje šaunamieji ginklai įvardijami kaip vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių didėjantį nusikalstamų grupių vykdomą smurtą, nes naudodamosi tokiais ginklais jos gali bauginti savo priešininkus ir kontroliuoti savo narius bei rinkas.

Be to, šiuo pasiūlymu toliau įgyvendinamas 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas 10 . Jame nustatyti keturi pagrindiniai prioritetai, kurių siekiama ir šiuo pasiūlymu: apsaugoti teisėtą rinką ir riboti nukreipimą, kaupti geresnę žvalgybinę informaciją, didinti spaudimą nusikalstamoms rinkoms, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Konkrečiai pagal veiksmų plano 1.4 veiksmą nustatyta, kad „Komisija atliks ES teisės aktų dėl civilinių šaunamųjų ginklų importo ir eksporto kontrolės poveikio vertinimą, visų pirma siekdama išnagrinėti, kaip pagerinti atsekamumą (suderinti importo žymenys), kaip nacionalinėms valdžios institucijoms keistis informacija, kad būtų išvengta eksporto draudimų apėjimo, ir padidinti šaunamųjų ginklų eksporto ir importo kontrolės procedūrų saugumą (daugiau aiškumo taikant supaprastintas procedūras). Ji išnagrinės, kaip užtikrinti Reglamento Nr. 258/2012 ir Šaunamųjų ginklų direktyvos derėjimą, pavyzdžiui, kad būtų geriau sprendžiamas lengvai perdirbamų garsiniais šoviniais šaudančių ir signalinių ginklų importo klausimas arba kad visiems ta direktyva reglamentuojamiems ginklams būtų taikoma eksporto kontrolė. Be to, siekdama, kad būtų griežtai užtikrinamas jos taisyklių vykdymas, asmenims, kurie praneša apie iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 258/2012 pažeidimus, Komisija ketina pradėti taikyti informatorių apsaugos režimą, nustatytą Direktyva (ES) 2019/1937“. Šiame pasiūlyme nagrinėjami visi šie klausimai.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Kalbant apie ES muitų politiką, šiame pasiūlyme atsižvelgiama į ES muitinės veiksmų planą 11 , kuriuo remiamos ES muitinės, siekiant apsaugoti pajamas, gerovę ir saugumą. Be to, šia iniciatyva taip pat prisidedama prie ES muitinės rizikos valdymo prioritetų ir strategijos įgyvendinimo 12 . Kai kurie pagrindiniai šios strategijos tikslai, pavyzdžiui, geresnė duomenų kokybė, dalijimasis informacija, veiksminga kontrolė, rizikos mažinimas ir tarpžinybinis bendradarbiavimas, yra labai svarbūs šiam pasiūlymui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Be SESV 207 straipsnio, šio pasiūlymo teisinis pagrindas nustatytas ir SESV 33 straipsnyje, nes jame nagrinėjami aspektai, susiję su muitinių keitimusi informacija ir tarpusavio bendradarbiavimu, taip pat muitinių ir kompetentingų licencijų išdavimo institucijų ir tų institucijų bei Komisijos bendradarbiavimu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Konkrečios pasiūlymo nuostatos, pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų, kurie turėtų būti sekami ir registruojami eksporto metu, sąrašo sudarymas neturėtų didelio poveikio licencijų išdavimo institucijoms ir todėl nebūtų neproporcingos, nes informacija, susijusi su gamintojo pavadinimu arba rinkoženkliu, gamybos valstybe ar vieta, serijos numeriu ir pagaminimo metais, jau yra pagal Šaunamųjų ginklų direktyvą nustatyto žymėjimo unikaliu žymeniu dalis. Todėl ši informacija jau yra teikiama nacionalinėse duomenų kaupimo sistemose, taip pat apie ES esančius šaunamuosius ginklus. Įtakos turėtų tik prievolė užtikrinti, kad eksporto leidimų duomenų kaupimo sistemose būtų ta pati informacija.

Kadangi visas eksportas atitinka importą į ES nepriklausančią valstybę, importo deklaracijos kopijos pateikimas nesukurtų papildomos naštos, išskyrus valstybių, kuriose yra įsigalėjusi korupcija arba administracinės struktūros yra žlungančios, atvejus. Suteikus galimybę valstybėms narėms suteikti trečiosioms šalims teisę vykdyti kontrolę po išsiuntimo savo vardu, būtų palengvinta kontrolė po išsiuntimo, nesukuriant administracinės naštos nacionalinėms administracijoms ar ekonominės veiklos vykdytojams.

Kalbant apie keitimąsi informacija, palyginti su nepranešimu, privalomas keitimasis informacija apie atsisakymus išduoti leidimus bendroje duomenų bazėje gali šiek tiek padidinti licencijų išdavimo institucijoms tenkančią administracinę naštą, tačiau labai ribotai, nes atsisakymų kasmet būna nedaug (apie 30 atsisakymų per metus). Jei ši sistema būtų ta pati kaip šiuo metu dvejopo naudojimo prekėms taikoma sistema (DUeS), papildoma našta būtų labai maža, nes dauguma eksporto licencijų išdavimo institucijų jau turi prieigą prie DUeS. Todėl ši nuostata nebūtų neproporcinga siekiamam tikslui.

Kalbant apie eksporto licencijų išdavimo institucijų prievolę Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) tikrinti, ar pranešta, kad eksportuojami šaunamieji ginklai buvo pamesti arba pavogti kitoje valstybėje narėje, tokia prievolė taip pat yra proporcinga, nes ji būtų taikoma tik įtartinais atvejais (o ne ginklų, registruotų eksporto valstybės narės duomenų kaupimo sistemoje) arba naujai pagamintų šaunamųjų ginklų atveju. Apribojus šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminių importą, kad juos importuoti galėtų tik licencijuoti prekiautojai ginklais ir tarpininkai (ir uždraudus juos importuoti privatiems asmenims) muitinės vykdymo užtikrinimo išlaidos šiek tiek padidėtų. Atsižvelgiant į nedidelę šaunamųjų ginklų importo dalį bendroje prekyboje ir į tai, kad muitinės atlieka tikslinius patikrinimus, pagrįstus rizikos vertinimais, šis poveikis laikomas nereikšmingu.

Apskritai šiuo pasiūlymu nustatyti supaprastinimai (pvz., prisijungimas prie ES muitinės vieno langelio aplinkos, taikymo srities paaiškinimas, dar labiau supaprastintos procedūros, be kita ko, susijusios su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais, laikinasis eksportas) turės teigiamą poveikį ne tik tinkamam ir visapusiškam Šaunamųjų ginklų reglamento įgyvendinimui, bet ir ekonominės veiklos vykdytojų bei šaunamųjų ginklų savininkų administracinei naštai. Investicijos ir administracinis darbas siekiant sukurti skaitmenizuotas procedūras ir sujungti sistemas yra vienkartiniai ir proporcingi, atsižvelgiant į jų labai teigiamą poveikį.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atliekant vertinimą nustatyta spragų, atsiradusių dėl nevienodo įgyvendinimo. Visų pirma vertinime pabrėžta, kad Šaunamųjų ginklų reglamento pridėtinę vertę riboja tai, kad nacionalinės taisyklės ir procesai nebuvo iš tiesų suderinti. Be to, Šaunamųjų ginklų reglamentas nepadėjo veiksmingai atskirti karinių ir civilinių šaunamųjų ginklų, užtikrinti visišką ginklų atsekamumą ir tinkamą valstybių narių keitimąsi informacija (visų pirma apie atsisakymus suteikti eksporto leidimus). Vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad Šaunamųjų ginklų reglamentas nepadėjo veiksmingai sumažinti bendrovių administracinių išlaidų. Be to, atlikus vertinimą laikyta, kad Šaunamųjų ginklų reglamentas buvo nepakankamai suderintas su kitais atitinkamais ES teisės aktais, visų pirma peržiūrėta Šaunamųjų ginklų direktyva ir ES bendrąja pozicija.

Po minėto vertinimo 2018 m. balandžio mėn. priimta Komisijos rekomendacija, kurioje paraginta griežčiau taikyti ES taisykles, kad būtų pagerintas šaunamųjų ginklų eksporto ir importo kontrolės procedūrų atsekamumas ir saugumas bei institucijų bendradarbiavimas kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais 14 .

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis buvo konsultuojamasi naudojant įvairias priemones, be kita ko: visuomenei suteikta galimybė pateikti atsiliepimų dėl šio pasiūlymo įžanginio poveikio vertinimo 15 , vykdyti dvišaliai mainai, surengtos viešos konsultacijos 16 ir konfidenciali apklausa. Be to, išorės rangovas, atsakingas už galimybių studiją, kuria buvo grindžiamas poveikio vertinimas, surengė konsultacijas su daugeliu suinteresuotųjų šalių, pvz., parengtas internetinis klausimynas, suteikta galimybė pateikti papildomų rašytinių pastabų, rengti individualūs susitikimai. 

Šios konsultacijos sudarė sąlygas Komisijai įvertinti esamų civilinių šaunamųjų ginklų importo, eksporto ir tranzito procedūrų (t. y. bazinio scenarijaus) veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę, nustatyti esamas spragas ir uždavinius, taip pat įvairias politikos galimybes, kurias būtų galima svarstyti siekiant spręsti šiuos uždavinius, ir išnagrinėti konkretų tikėtiną šių galimybių poveikį. Apskritai suinteresuotosios šalys sutarė dėl tobulintinų sričių, visų pirma dėl poreikio labiau suderinti ES taisykles ir didėjančio poreikio skaitmenizuoti procedūras.

Didžioji dauguma viešose konsultacijose dalyvavusių respondentų sutiko, kad dėl Komisijos nustatytų problemų kilo didelė arba labai didelė našta civilinių šaunamųjų ginklų teisėto vežimo srityje. Kalbėdami apie galimas politikos galimybes, susijusias su civilinių šaunamųjų ginklų teisėto importo, eksporto ir tranzito gerinimu, dauguma respondentų nurodė, kad skaitmeninės importo ir eksporto licencijos, aiškios supaprastintų procedūrų taisyklės ir kompetentingų institucijų sąrašo skelbimas turėtų didelį arba labai didelį poveikį. Vis dėlto laikyta, kad civiliniams ginklams taikoma tokia pati licencijų išdavimo procedūra kaip ir kariniams šaunamiesiems ginklams visiškai nepadėjo pagerinti civilinių šaunamųjų ginklų teisėto importo, eksporto ir tranzito arba juos pagerinti padėjo tik nedaug. Į šį susirūpinimą keliantį klausimą Komisija atsižvelgė apribodama pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo sritį – jis taikomas tik civiliniams šaunamiesiems ginklams. Viešose konsultacijose dalyvavusiems respondentams susirūpinimą taip pat kėlė komponentų pusgaminių pardavimo ribojimas. Tačiau šia iniciatyva juos leidžiama parduoti tik licencijuotiems prekiautojams šaunamaisiais ginklais. Todėl sportinio šaudymo atstovai ir medžiotojai Europos Sąjungoje vis dar galės įsigyti atsarginių dalių per licencijuotus prekiautojus šaunamaisiais ginklais.

Konfidencialios apklausos dalyviai turėjo galimybę atsakyti į išsamesnius klausimus nei viešos apklausos dalyviai – ypač daug dėmesio skirta neteisėtai prekybai šaunamaisiais ginklais. Iš atsakymų taip pat buvo matyti, kad dėl nesuderintų importo ir eksporto procedūrų kyla problemų, – jos minėtos ir per viešas konsultacijas. Atlikus konfidencialią apklausą patvirtinta, kad keitimasis informacija buvo nepakankamas, ypač kalbant apie sistemingą Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA) 17 naudojimą, informacijos apie atsisakymus išduoti leidimus perdavimą, informacijos apie riziką suvestinių kūrimą ir muitinės rizikos valdymo sistemos naudojimą. Atlikus konfidencialią apklausą taip pat patvirtintos spragos, susijusios su dujiniais ir signaliniais ginklais, informacijos apie teistumą tikrinimu, deaktyvuotais šaunamaisiais ginklais ir komponentų pusgaminiais. Dauguma respondentų nurodė, kad Komisijos nustatytos ir šioje iniciatyvoje pasiūlytos politikos galimybės kovai su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais turėtų didelį arba labai didelį poveikį.

Dvišalėse konsultacijose su valstybėmis narėmis ir ekonominės veiklos vykdytojais daugiausia dėmesio skirta abiejų konsultacijų metu gautiems atsakymams. Siekiant visapusiškai suprasti įvairių subjektų poreikius ir atsakomybę, aptartos įvairios galimybės ir pastabos.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

1 galimybė: požiūris, grindžiamas privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais. Daugiausia būtų siekiama, kad būtų visapusiškai įgyvendinama 2018 m. Komisijos rekomendacija dėl skubių veiksmų siekiant pagerinti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto, importo ir tranzito priemonių saugumą, parengiant konkrečias gaires ir rekomendacijas.

2 galimybė: galiojančios teisinės sistemos paaiškinimas. Paaiškinimas padėtų pašalinti taikytinų teisės aktų aiškinimo dviprasmybes (pvz., dėl registruotinos informacijos, tam tikrų ginklų ir jų komponentų priskyrimo šaunamiesiems ginklams), taip būtų sukurtas teisinis pagrindas, pagal kurį būtų reikalaujama, kad kompetentingos institucijos naudotų esamas keitimosi informacija sistemas, būtų suderintos esamos supaprastintos procedūros, suderinti terminai, paaiškinti importuotojų ir eksportuotojų vaidmenys, be to, reglamento taikymo sritis būtų suderinta su ES vidaus taisyklėmis (tos pačios ginklų kategorijos, tie patys ekonominės veiklos vykdytojai). Pasirinkus šią galimybę dauguma priemonių, minėtų 1 galimybės aprašyme, būtų iš esmės įtrauktos į reglamento tekstą.

3 galimybė: naujos teisinės nuostatos. Ši galimybė būtų grindžiama 2 galimybe ir ją papildytų, be to, būtų pridėta naujų teisėkūros nuostatų. Taip būtų užtikrintas visiškas importuojamų ir eksportuojamų šaunamųjų ginklų atsekamumas, pvz., būtų privalomas importo žymėjimas, apribotas komponentų pusgaminių importas, kad juos importuoti galėtų tik prekiautojai, kompiuterizuotas duomenų kaupimas, taikomi šaunamųjų ginklų, kurie yra draudžiami arba kuriems reikalingas leidimas (A ir B kategorijos), eksporto galutinių naudotojų pažymėjimai ir patikrinimai po išsiuntimo. Būtų reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos dalytųsi statistiniais duomenimis ir kad licencijų išdavimo institucijos ir muitinės geriau keistųsi informacija. Be to, būtų nustatyti nauji supaprastinimai (laikinasis importas, bendrasis eksporto leidimas, e. procedūros) ir būtų pašalintas dubliavimasis su ES karinės įrangos eksporto taisyklių (Bendroji pozicija) taikymo sritimi, užtikrinant taikymą tik visiems civilių tarpusavio sandoriams.

3bis galimybė: naujos teisinės nuostatos nekeičiant sąveikos su Bendrąja pozicija. Ši galimybė būtų iš esmės panaši į 3 galimybę, išskyrus vieną išimtį: užuot taikius Šaunamųjų ginklų direktyvos logiką kariniams ir civiliniams sandoriams atskirti, Šaunamųjų ginklų reglamente būtų palikta nuoroda į šaunamuosius ginklus, specialiai suprojektuotus kariniam naudojimui. Tam reikėtų nustatyti technines charakteristikas, pagal kurias būtų nustatyta, ar civiliams priklausantys šaunamieji ginklai turi būti laikomi kariniais, ar civiliniais.

Atsižvelgiant į įvairų ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, susijusį su kiekviena galimybe, taip pat į jų naudą veiksmingumo, efektyvumo ir proporcingumo požiūriu, poveikio vertinime nustatyta, kad tinkamiausia yra 3 galimybė. Pasirinkus 1 ir 2 galimybes nebūtų pasiekta minėtai problemai spręsti reikalingų pokyčių. 3 galimybė turėtų didžiausią ES pridėtinę vertę. Visiškas taikymo srities suderinimas su Šaunamųjų ginklų direktyvos (kodifikuota 2021 m.) taikymo sritimi reikštų, kad reglamentu būtų reglamentuojami visi civiliniai šaunamųjų ginklų sandoriai, įskaitant civilinę prekybą automatiniais šaunamaisiais ginklais, pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais su didelės talpos dėtuvėmis arba pusiau automatiniais ilgaisiais šaunamaisiais ginklais, turinčiais sulenkiamą ar teleskopinę buožę. Kaip ir Šaunamųjų ginklų direktyva, šis reglamentas ir toliau nebūtų taikomas vyriausybių tarpusavio sandoriams arba pardavimui karinėms ar ginkluotosioms pajėgoms, o tai reiškia, kad su saugumo ir supaprastinimo užtikrinimu susiję tikslai galėtų būti pasiekti tik dėl civilinių šaunamųjų ginklų. Naujais supaprastinimais būtų atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių (ginklų mažmenininkų, gamintojų, medžiotojų ir sportinio šaudymo atstovų) prašymus sumažinti jų administracinę naštą ir užtikrinti vienodą ES požiūrį. 3bis galimybė buvo laikoma neveiksminga ir neįgyvendinama, nes sudarius karinių šaunamųjų ginklų sąrašą galėtų kilti teisinių ginčų.

Poveikio vertinimą patikrino Reglamentavimo patikros valdyba (toliau – Valdyba). 2022 m. balandžio 8 d. ji pateikė teigiamą nuomonę su pastabomis. Valdyba atkreipė dėmesį į tam tikrus poveikio vertinimo aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Konkrečiai Valdyba paprašė nurodyti, kad tai, jog trūksta patikimų duomenų, yra spręstina visapusiška problema, geriau apibūdinti numatomą problemų raidą, išsamiau paaiškinti Bendrosios pozicijos vaidmenį ir paaiškinti privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais grindžiamos galimybės (1 galimybės) pridėtinę vertę. Be to, Valdyba manė, kad reikia toliau plėtoti skirsnį dėl būsimos stebėsenos ir vertinimo, visų pirma įtraukiant rinktinų duomenų rodiklius. Valdyba taip pat paprašė išsamiau paaiškinti įmonių ir piliečių administracinių išlaidų ir sutaupytų lėšų įverčius. Galiausiai, kalbant apie galimybių palyginimą, Valdyba paprašė papildomų paaiškinimų dėl veiksmingumo, efektyvumo ir nuoseklumo. Į šias ir kitas išsamesnes Valdybos pateiktas pastabas buvo atsižvelgta galutinėje poveikio vertinimo redakcijoje. Į Valdybos pastabas taip pat atsižvelgta šiame pasiūlyme.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas taikomas smulkiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie sudaro 90 proc. visų susijusių veiklos vykdytojų. Tačiau 82 proc. visos šaunamųjų ginklų gamybos apyvartos tenka didelėms bendrovėms, todėl mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasiūlymas turėtų tik nedidelį poveikį.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Daugiau informacijos apie biudžetą pateikta prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siūlomo reglamento įgyvendinimas pirmiausia bus peržiūrėtas per 5 metus nuo jo įsigaliojimo pateikiant tarpinę taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje bus įvertinta, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam reglamentui įgyvendinti būtinų priemonių. Praėjus 10 metų nuo įsigaliojimo, ES Parlamentui ir ES Tarybai bus išsiųsta išsami ataskaita. Šiose dviejose ataskaitose bus atsižvelgta į laiką, kurio prireiks visiškai procedūrų skaitmenizacijai ir sujungimui su ES muitinės vieno langelio aplinka užtikrinti. Į šias ataskaitas bus įtraukti specialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, kuriomis bus siekiama įvertinti reglamento sėkmę, rezultatai. Per tas konsultacijas pramonės požiūriu bus vertinamas bendrojo leidimo pakeitimo bendruoju eksporto leidimu įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams, supaprastinto laikinojo eksporto ir importo, ES nepriklausančios tranzito valstybės numanomo sutikimo, kaip numatytosios galimybės, ir procesų skaitmenizacijos poveikis.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I priede išvardyti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai, kuriems taikomas šis reglamentas, kartu su Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KN) kodais 20 . II priede pateikiamas importo leidimo formos šablonas. III priede pateikiamas eksporto leidimo formos šablonas. IV priede išvardyta informacija, kuri turi būti pateikta galutinio naudotojo pažymėjime, o V priede pateikta atitikties lentelė.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

2022/0288 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos ⇨ 33 ir ⇦ 207 straipsnį ⌦ straipsnius ⌫ ,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ⌦ teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus ⌫ nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 258/2012 21 reikia padaryti pakeitimų. Dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2)pagal 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimą 2001/748/EB dėl Jungtinių Tautų protokolo dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, pridedamo prie Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, pasirašymo Europos bendrijos vardu 22 , Komisija pasirašė tą ⌦ Jungtinių Tautų ⌫ protokolą ⌦ dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, pridedamą prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ⌫ (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas) Bendrijos Europos Sąjungos vardu 2002 m. sausio 16 d.;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 2 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(3)JT šaunamųjų ginklų protokolas, kurio tikslas – skatinti, lengvinti ir stiprinti Šalių bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir ⇨ pagrindinių ⇦ komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai, su tuo kovoti ir išnaikinti, įsigaliojo 2005 m. liepos 3 d.;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

2005 m. liepos 18 d. Komunikate dėl priemonių, skirtų užtikrinti didesnį saugumą, susijusį su sprogmenimis, detonatoriais, bombų gamybos įranga ir šaunamaisiais ginklais (5), Komisija paskelbė ketinimą įgyvendinti JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnį kaip dalį priemonių, reikalingų, kad Sąjunga galėtų sudaryti tą protokolą;

⇩ naujas

(4)siekdama įgyvendinti JT šaunamųjų ginklų protokolą, Sąjunga priėmė Reglamentą (ES) Nr. 258/2012. JT šaunamųjų ginklų protokolą Sąjunga ratifikavo Tarybos sprendimu 2014/164/ES 23 ;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 6 konstatuojamoji dalis

(5)JT šaunamųjų ginklų protokolu reikalaujama, kad Šalys sukurtų arba patobulintų administracines procedūras arba sistemas, skirtas šaunamųjų ginklų gamybai, žymėjimui, importui ir eksportui veiksmingai kontroliuoti;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 8 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(6)šis reglamentas neturėtų būti taikomas šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams ar šaudmenims ⇨ šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ar šaudmenų ⇦ , jei jie konkrečiai skirti kariniams tikslams ⇨ ginkluotosioms pajėgoms, sandoriams ⇦ . Priemones JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnio reikalavimų vykdymui reikėtų pritaikyti taip, kad būtų numatytos paprastesnės civilinio šaunamųjų ginklų naudojimo procedūros. Todėl reikėtų užtikrinti, kad būtų supaprastintos procedūros, susijusios su daugkartinio vežimo leidimų ⌦ kelioms siuntoms ⌫ išdavimu, tranzito priemonėmis ir laikinu ⇨ laikinuoju įvežimu ir ⇦ eksportu teisėtais tikslais;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7)šis reglamentas neturi įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, kuriame nurodomi pagrindiniai valstybių narių saugumo interesai, taikymui, ir juo nedaromas poveikis 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo 24 ar 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvai 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės  ⌦ ar Direktyvai (ES) 2021/555 ⌫. Be to, JT šaunamųjų ginklų protokolas, taigi ir šis reglamentas, netaikomi tarpvalstybiniams sandoriams arba valstybių siuntimui ⌦ perdavimui ⌫, jei taikant protokolą būtų daromas poveikis protokolo Šalies teisei imtis veiksmų ginant nacionalinio saugumo interesą pagal Jungtinių Tautų chartiją;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 10 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(8)Direktyvoje 91/477/EEB ⌦ (ES) 2021/555 ⌫ sprendžiamas civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų perdavimo Sąjungos teritorijoje klausimas, o šiame reglamente daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, susijusioms su ⇨ importu ir ⇦ eksportu iš Sąjungos muitų teritorijos į arba per trečiąsias valstybes;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(9)importuojant šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei ⌦ , ⌫ šaudmenis ⇨ir dujinius bei signalinius ginklus⇦ iš trečiųjų valstybių, taikoma Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 91/477/EEB ⌦ (ES) 2021/555 ⌫ reikalavimai;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 17 konstatuojamoji dalis

(pritaikytas)

(10)šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo ⌦ perdavimo ⌫, tarpininkavimo ir tranzito kontrolės režimui, nustatytam Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009 ⌦ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/821 25  ⌫ ;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(11)šis reglamentas yra ⌦ turėtų būti ⌫ suderintas su kitomis atitinkamomis nuostatomis dėl karinės paskirties šaunamųjų ginklų, jų dalių, pagrindinių komponentų bei šaudmenų, saugumo strategijų, neteisėtos prekybos šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote ir dėl karinės technologijos eksporto, įskaitant 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę 26  ⇨ ir Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/38 27 ; ⇦

🡻 (ES) Nr. 258/2012 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12)Sąjunga priėmė muitų taisykles, kurios pateikiamos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, ir jo įgyvendinimo nuostatose, išdėstytose Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93. Taip pat reikėtų atsižvelgti į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) Reglamente (ES) Nr. 952/2013 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 28 , kurio nuostatos taikomos skirtingais etapais pagal jo 188 Reglamento (ES) Nr. 952/2013 288 straipsnį. Nė viena šio reglamento nuostata neapribojami įgaliojimai, suteikti pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas ⌦ Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 ⌫ ;

⇩ naujas

(13)daug apibrėžčių tiesiogiai nukopijuotos iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/555 29 arba iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 30 ;

⇩ naujas

(14)žodinė deklaracija dėl šaunamojo ginklo neįmanoma pagal taikomus muitų teisės aktus;

(15)kompetentingos institucijos turėtų gauti informaciją apie ATA knygelės naudojimą. ATA yra sistema, kuria sudaromos sąlygos laisvam prekių judėjimui per sienas ir jų laikinajam įvežimui į muitų teritoriją atleidžiant nuo muitų ir mokesčių. Prekėms taikomas bendrasis dokumentas, vadinamas ATA knygele, apsaugotas tarptautine garantijų sistema. Toks muitinės formalumų supaprastinimas neturėtų pažeisti skaidrumo;

⇩ naujas

(16)šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai bei šaudmenys turėtų būti išleidžiami į laisvą apyvartą tik jei jie yra tinkamai pažymėti pagal Šaunamųjų ginklų direktyvą. Kol šaunamieji ginklai bus pažymėti, importuotojai jiems turėtų taikyti kitą muitinės režimą, pavyzdžiui, muitinio sandėliavimo ar laisvųjų zonų, kurio taikymo metu jie gali įgyvendinti žymėjimo reikalavimą, nesvarbu, ar tai būtų jų pačių patalpose, ar kitose patvirtintose patalpose, pavyzdžiui, nacionaliniuose bandymų stenduose ar ginklų sertifikavimo įstaigose, laikantis Sąjungos muitų teisės aktų;

(17)kai šaunamieji ginklai ir jų pagrindiniai komponentai nėra tinkamai pažymėti pagal JT šaunamųjų ginklų protokolo 8 straipsnį arba pagal Šaunamųjų ginklų direktyvą, valstybės narės gali nuspręsti sunaikinti konfiskuotus šaunamuosius ginklus importuotojo sąskaita;

(18)deaktyvuoti šaunamieji ginklai turėtų būti išleidžiami į laisvą apyvartą tik jei prie jų pridedamas deaktyvacijos sertifikatas ir jie pažymėti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 5 straipsnį. Kol šis sertifikatas bus gautas arba šaunamieji ginklai bus tinkamai pažymėti, importuotojai turėtų deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams taikyti kitą muitinės režimą, pavyzdžiui, muitinio sandėliavimo ar laisvųjų zonų, kurio taikymo metu jie gali prašyti pagal Direktyvos (ES) 2021/555 15 straipsnį paskirtų tikrinančiųjų institucijų patikrinti deaktyvavimą ir išduoti sertifikatą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 31 3 straipsnį;

(19)dujiniais ir signaliniais ginklais, o ne šaunamaisiais ginklais, galima laikyti tik Komisijos įgyvendinimo direktyvoje (ES) 2019/69 32 nustatytus standartus atitinkančius dujinius ir signalinius ginklus. Įrenginiai, kuriuos galima lengvai perdirbti į šaunamuosius ginklus, pagal muitų nomenklatūrą visada turėtų būti klasifikuojami kaip šaunamieji ginklai ir muitinė turėtų juos laikyti šaunamaisiais ginklais. Siekiant išvengti nukreipimo rizikos, būtina užtikrinti nacionalinių muitinių praktikos, susijusios su įrenginių, deklaruojamų kaip dujiniai ir signaliniai ginklai, klasifikavimu juos importuojant, nuoseklumą;

(20)atsižvelgiant į didelę neteisėtos šaunamųjų ginklų gamybos iš importuotų nebaigtų ir nepažymėtų produktų riziką, importuoti šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminius turėtų būti leidžiama tik tinkamai licencijuotiems prekiautojams ginklais ir tarpininkams;

(21)informacijos apie paraišką dėl importo leidimų teikiančio asmens teistumą patikrinimai Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR 33 sukurtoje Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) turėtų būti tokie pat griežti kaip eksporto leidimų atveju. Kompetentingos institucijos turėtų visų pirma tikrinti, ar Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo iARMS duomenų bazėje importuojami šaunamieji ginklai nėra registruoti kaip pamesti, pavogti ar ieškomi norint juos konfiskuoti;

(22)teistumas, susijęs su veiksmais, kurie laikomi nusikalstama veika, nurodyta Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 34 2 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti pagrindas uždrausti šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importą;

(23)informacija, susijusi su šaunamaisiais ginklais, deklaruotais laikinajam įvežimui, turėtų būti aiškiai išdėstyta, kad muitinė ir kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai atlikti išleidimo procedūrą ir sumažėtų rizika, kad šaunamieji ginklai neteisėtai liks Sąjungos muitų teritorijoje;

(24)siekiant palengvinti administracines procedūras, laikinojo įvežimo ir reeksporto arba laikinojo eksporto ir reimporto muitinės deklaracija turėtų būti naudojama kaip importo arba eksporto leidimas laikinai įvežti ir reeksportuoti arba reimportuoti. Todėl šaunamųjų ginklų savininkams, kuriems tam tikrais atvejais taikomi administraciniai supaprastinimai, importo ir eksporto leidimai nebus taikomi;

(25)dėl ES nepriklausančių valstybių kilmės šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų, kurie skirti kitai ES nepriklausančiai valstybei, nukreipimo pavojaus išorinio tranzito Sąjungoje metu muitinės ir kompetentingos institucijos turėtų aiškiai leisti tokį išorinį tranzitą Sąjungos muitų teritorijoje prieš jo vykdymo Sąjungos muitų teritorijoje pradžią;

(26)siekiant padidinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, trečiosios tranzito valstybės sutikimas turėtų būti laikomas duotu, jei per 20 darbo dienų nebuvo gauta prieštaravimų dėl tranzito. Valstybių narių sprendimas reikalauti aiškaus sutikimo turėtų būti skaidriai vykdomas visiems ekonominės veiklos vykdytojams;

(27)būtina suvienodinti importo į trečiąją paskirties valstybę įrodymų taisykles. Todėl eksportuotojai turėtų pateikti eksporto leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai įrodymą, kad trečiojoje importo valstybėje buvo gauta išsiųsta šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų siunta, o tai visų pirma turėtų būti užtikrinta pateikiant atitinkamus muitinės importo dokumentus;

(28)eksportuotojams turėtų būti suteikta galimybė naudotis eksporto leidimu, galiojančiu ne ilgiau kaip trejus metus, įskaitant atvejus, kai jiems taikomi keli iš eilės importuojančių ES nepriklausančių valstybių išduoti trumpalaikiai importo leidimai;

(29)būtina užtikrinti, kad eksporto leidimų sąlygos būtų toliau vykdomos visą leidimo galiojimo laikotarpį, kaip ir leidimų laikyti ar įsigyti šaunamąjį ginklą Europos Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) 2021/555 atveju;

(30)siekiant išvengti nukreipimo rizikos ir kartu sumažinti administracinę naštą, būtina ištirti įtartinas situacijas, kai valstybės narės turėtų prašyti, kad paskirties trečiosios valstybės valdžios institucijos patvirtintų gavimą;

(31)būtina paaiškinti kompetentingų institucijų atsakomybę, susijusią su patikrinimais po išsiuntimo. Dėl tokių patikrinimų valstybėms narėms tenkanti administracinė našta gali pateisinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 35 20 straipsnio taikymą. Taip pat būtina galimybė patikrinimus po išsiuntimo patikėti jų vardu atlikti trečiosioms šalims, visų pirma įgyvendinant Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/2191 36 ;

(32)valstybės narės turėtų suteikti kompetentingoms institucijoms prieigą prie Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) šio reglamento įgyvendinimo tikslais;

(33)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1862 37 47 straipsnyje nustatyta šaunamųjų ginklų registravimo tarnybų prieiga prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II). Siekiant įgyvendinti šį reglamentą, muitinės turėtų būti laikomos šaunamųjų ginklų registravimo tarnybomis;

(34)siekiant užtikrinti šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų atsekamumą, itin svarbu, kad muitinėms būtų suteikta prieiga prie Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA). Šią prieigą turėtų suteikti valstybės narės, kurios taiko Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 38 ;

(35)kad būtų galima taikyti 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą rizika grindžiamą požiūrį į I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus, kurie įvežami į Sąjungos rinką ar iš jos išvežami, ir užtikrinti, kad patikrinimai būtų veiksmingi ir atliekami laikantis šio reglamento reikalavimų, Komisija, kompetentingos institucijos ir muitinės glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 3 konstatuojamoji dalis

(36)siekiant palengvinti šaunamųjų ginklų sekimą ir veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais bei šaudmenimis, būtina gerinti valstybių narių keitimąsi informacija, visų pirma geriau panaudojant esamus ryšių kanalus ⌦ naudojantis esamais ryšių kanalais ⌫;

⇩ naujas

(37)pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 128 straipsnį pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, prieš atvežant šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus, turėtų užtikrinti, kad saugumo ir saugos tikslais būtų atlikta rizikos analizė, remiantis įvežimo bendrąja deklaracija, ir turėtų imtis tos rizikos analizės rezultatais grindžiamų būtinų priemonių;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 4 konstatuojamoji dalis

(38)asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal taisykles, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 39 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 40 ;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 12 konstatuojamoji dalis

(39)reikėtų užtikrinti nuoseklumą su registracijos nuostatomis, galiojančiomis pagal Sąjungos teisę;

⇩ naujas

(40)siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos srautą, visos kompetentingos institucijos turėtų būti prijungtos prie Reglamentu (EB) Nr. 515/97 sukurtos Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS), o duomenys, kuriuos kaupia kompetentingos institucijos arba kuriais jos keičiasi, turėtų būti suderinami ir palyginami;

(41)Šengeno acquis visų pirma apima 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimą dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais (SCH/Com-ex (99) 10) 41 , pagal kurį remdamosi bendra statistinių duomenų rinkimo lentele valstybės narės kasmet iki liepos 31 d. turi pateikti savo nacionalinius metinius duomenis apie praėjusių metų neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais. Be to, 2018 m. Komisija rekomendavo valstybėms narėms rinkti išsamius praėjusių metų statistinius duomenis apie  leidimų ir atsisakymų išduoti leidimus skaičių, eksportuojamų ir importuojamų šaunamųjų ginklų kiekius ir vertes pagal kilmę arba paskirties vietą ir pateikti šiuos statistinius duomenis Komisijai 42 ;

(42)bendrą šio reglamento vykdymo užtikrinimą palengvins šiuo reglamentu sukurtos elektroninės licencijavimo sistemos ir [įrašyti atitinkamą pavadinimą ir visą informaciją išnašoje, kai tik jis bus priimtas] sukurtos ES muitinės vieno langelio aplinkos sujungimas. Elektroninėje licencijavimo sistemoje bus numatytos įvairios funkcijos, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojų ir fizinių asmenų, kuriems pagal Šaunamųjų ginklų direktyvą leidžiama gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus, registraciją. Jie turės užsiregistruoti prieš prašydami importo ar eksporto leidimų. Todėl nebus reikalaujama, kad sistemoje užsiregistruotų šaunamųjų ginklų savininkai, kuriems taikomi administraciniai supaprastinimai;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 13 konstatuojamoji dalis

(43)siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų tinkamai taikomas, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis kompetentingoms valdžios institucijoms būtų suteikti tinkami įgaliojimai;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 7 konstatuojamoji dalis

(44)kad būtų laikomasi JT šaunamųjų ginklų protokolo, taip pat reikalaujama, kad neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų gamyba ar prekyba jais būtų pripažinta nusikalstama veika ir būtų imtasi priemonių, kurias taikant būtų galima konfiskuoti taip pagamintas prekes arba prekes, kuriomis taip ⌦ prekiaujama ⌫;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 16 konstatuojamoji dalis

(45)valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ⌦ atgrasomos ⌫;

⇩ naujas

(46)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 43 nustatytas informatorių apsaugos režimas taip pat turėtų būti taikomas asmenims, pranešantiems apie taisyklių, susijusių su šaunamųjų ginklų importu ir eksportu, pažeidimus;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 14 konstatuojamoji dalis

(pritaikytas)

⇨ naujas

(47)siekiant ⇨ nustatyti šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminių technines charakteristikas, iš dalies pakeisti šio reglamento II bei III priedus ir ⇦ atnaujinti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei, šaudmenų ⇨ ir dujinių bei signalinių ginklų ⇦ , kuriems pagal šį reglamentą reikia leidimo, sąrašą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I priedo suderinimo su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 44  dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedu ir su Direktyvos 91/477/EEB(ES) 2021/555 I priedu ⇨ , dėl šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminių techninių charakteristikų nustatymo ir dėl šio reglamento II bei III priedų pritaikymo prie muitinės procedūrų skaitmenizacijos ir pokyčių⇦. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu ⇨ atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 45 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;⇦ 

⇩ naujas

(48)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 46 ;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 19 konstatuojamoji dalis

(49)Komisija ir valstybės narės turėtų informuoti vienos kitas apie priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą, ir apie kitą turimą svarbią informaciją, susijusią su šiuo reglamentu;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(50)šiuo reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama ⌦ neturėtų būti draudžiama ⌫ taikyti konstitucinių normų, susijusių su visuomenės galimybe susipažinti su oficialiais dokumentais, atsižvelgiant į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ⌦ Reglamentą ⌫ (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 47 ,

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis
⌦ Dalykas ⌫

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų, bei šaudmenų ⇨ ir dujinių bei signalinių ginklų ⇦ ⇨ importo ir  ⇦ eksporto leidimų sistema, importo, ⇨ eksporto ⇦ ir tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnį.

2 straipsnis
⌦ Terminų apibrėžtys ⌫ 

Šiame reglamente ⌦ vartojamų terminų apibrėžtys ⌫ :

1.šaunamasis ginklas – bet kuris nešiojamas ⌦ nešiojamasis ⌫ vamzdinis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti pakeistas ⌦ perdirbtas ⌫ taip, kad veikiant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgai iš jo paleidžiamas šratas, kulka arba sviedinys, kaip nurodyta I priede.

Laikoma, kad objektas gali būti pakeistas ⌦ perdirbtas ⌫ taip, kad veikiant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgai iš jo gali būti paleistas šratas, kulka arba sviedinys, jei:

(a)jis atrodo kaip šaunamasis ginklas ir

(b)jį galima taip pakeisti ⌦ perdirbti ⌫ dėl jo konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas;

(2)dalys – bet kuris elementas ar pakaitinis elementas, kaip nurodyta I priede, specialiai sukonstruotas šaunamajam ginklui ir būtinas, kad jis veiktų, įskaitant vamzdį, korpusą arba uoksą, šliaužiklį arba cilindrą, spyną arba užraktą ir bet kurį įtaisą, suprojektuotą ar pritaikytą šaunamojo ginklo šūvio garsui sumažinti;

⇩ naujas

2.identiški ginklai – ginklai, kurių techninės gamintojo, rinkoženklio ar markės, tipo, modelio, medžiagos, kalibro ir veikimo charakteristikos yra identiškos;

🡻 (ES) Nr. 258/2012

⇨ naujas

3.pagrindiniai komponentai – šaunamojo ginklo užrakto mechanizmas, šovinio lizdas ir vamzdis, ⇨ rėmas, uoksas (tiek viršutinis, tiek apatinis), atitinkamais atvejais, skirtingų šaunamųjų ginklų spynos, būgnelis ⇦ , kurie kiekvienas atskirai priskiriami prie šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie yra įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijos;

⇩ naujas

4.šaunamųjų ginklų pusgaminiai – šaunamieji ginklai, kurie nėra paruošti tiesiogiai naudoti ir yra panašios į gatavų šaunamųjų ginklų formos arba kontūro, ir kurie, išskyrus išimtinius atvejus, gali būti naudojami tik gatavam šaunamajam ginklui sukomplektuoti;

5.pagrindinių komponentų pusgaminiai – tiesiogiai naudoti neparuošti pagrindiniai komponentai, kurie yra panašios į gatavo pagrindinio komponento formos arba kontūro ir kurie, išskyrus išimtinius atvejus, gali būti naudojami tik gatavam pagrindiniam komponentui sukomplektuoti; 

🡻 (ES) Nr. 258/2012

⇨ naujas

64. šaudmenys – sukomplektuotas šovinys ⌦ šaudmuo ⌫ ar jo komponentai, įskaitant šovinio ⌦ šovinių tūteles ⌫, kapsules, sprogstamąją medžiagą, kulkas ar sviedinius, naudojami šaunamajame ginkle, kaip nurodyta I priede, su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taikomi leidimai;

75. deaktyvuoti šaunamieji ginklai – objektai, kitais atžvilgiais atitinkantys šaunamojo ginklo apibrėžtį, bet deaktyvuojant padaryti visam laikui netinkami naudoti, užtikrinant, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys taptų negrįžtamai nebenaudojamos ir jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti arba modifikuoti taip, kad šaunamąjį ginklą vėl būtų galima naudoti pagal paskirtį, ⇨ kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2403 ⇦. Valstybės narės priima nuostatas, kad kompetentinga valdžios institucija tikrintų šias deaktyvavimo priemones. Valstybės narės numato, kad po to patikrinimo būtų išduota pažyma ar kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas, arba kad ant šaunamojo ginklo būtų įtvirtintas aiškiai matomas tai įrodantis ženklas;

⇩ naujas

8. dujiniai ir signaliniai ginklai – šovinio lizdą turintys įrenginiai, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamosiomis medžiagomis, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų paleidžiamas šratas, kulka ar sviedinys; 

🡻 (ES) Nr. 258/2012

97. asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba, jeigu pagal galiojančias taisykles numatyta tokia galimybė, asmenų susivienijimas, pripažįstamas kaip galintis atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturintis juridinio asmens teisinio statuso;

109. Sąjungos muitų teritorija – teritorija , kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 3 straipsnyjepagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnį;

⇩ naujas

11. Sąjungos prekės – prekės, priskiriamos prie kurios nors iš šių kategorijų:

(a)tik Sąjungos muitų teritorijoje gautos prekės, kurių sudėtyje nėra iš Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių valstybių ar teritorijų importuotų prekių;

(b)iš Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių valstybių ar teritorijų į šią teritoriją įvežtos ir į laisvą apyvartą išleistos prekės;

(c)prekės, gautos arba pagamintos Sąjungos muitų teritorijoje arba vien tik iš b punkte nurodytų prekių, arba iš a ir b punktuose nurodytų prekių;

12. ne Sąjungos prekės – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 23 dalyje nenurodytos prekės arba Sąjungos prekių muitinį statusą praradusios prekės;

13. muitinė – administracijos ir institucijos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 dalyje.

14. muitinės įstaiga – įstaiga, kurioje galima atlikti visus arba kai kuriuos muitų teisės aktais nustatytus formalumus.

15. muitų teisės aktai – teisės aktų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 dalyje, visuma.

16. muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų;

17. muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, kuriuos muitinė atlieka siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių valstybių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką;

18. muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus;

19. importo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams ir šaudmenims būtų įforminta importo procedūra;

🡻 (ES) Nr. 258/2012

2010. eksporto deklaracija – aktas, kuriuo asmuo nustatyta forma ir būdu nurodo ketinimą pateikti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis laikantis eksporto procedūros ⌦ nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams ir šaudmenims būtų įforminta eksporto procedūra ⌫;

⇩ naujas

21. įvežimas – ne Sąjungos prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją pagal įvežimo bendrąją deklaraciją, siekiant jas išleisti į laisvą apyvartą arba joms įforminti specialiąsias procedūras pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013;

22. importas – prekių išleidimas į laisvą apyvartą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje, arba reimportas po laikinojo Sąjungos prekių eksporto, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnyje;

23. importuotojas – Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo, kuris savo vardu pateikia importo arba laikinojo įvežimo deklaraciją arba kurio vardu tokia deklaracija pateikiama;

🡻 (ES) Nr. 258/2012

246. eksportas:

(a)eksporto procedūra , kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 161 straipsnyje 269 straipsnį;

(b)reeksportas , kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013182 straipsnyje 270 straipsnį , išskyrus prekes, vežamas pagal išorinio tranzito procedūrą, kaip nurodyta to reglamento 91 straipsnyje, kai nebuvo atlikti jokie jo 182 straipsnio 2 dalyje nurodyti reeksporto formalumai;

⇩ naujas

25. išvežimas – prekių išvežimas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

268. eksportuotojas – bet kuris Sąjungoje ⇨ Sąjungos muitų teritorijoje ⇦ įsisteigęs asmuo, kuris sudaro ⌦ savo vardu pateikia eksporto arba laikinojo išvežimo ⌦ eksporto ⌫ deklaraciją arba kurio vardu tokia deklaracija pateikiama ⌫ arba kurio vardu sudaroma eksporto deklaracija, t. y. asmuo, kuris priimant deklaraciją yra pasirašęs sutartį su gavėju trečiojoje valstybėje ir kuris turi įgaliojimą spręsti dėl prekės išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Jei eksporto sutartis nesudaryta arba jei sutarties turėtojas veikia ne savo vardu, eksportuotoju laikomas asmuo, turintis įgaliojimą spręsti dėl prekės išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos.

⇩ naujas

27. ekonominės veiklos vykdytojas:

(a)gamintojas, prekiautojas ginklais ar tarpininkas, įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

(b)importuotojas, jei gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

(c)įgaliotasis atstovas, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą, kuriuo įgaliotajam atstovui pavedama gamintojo vardu atlikti 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas užduotis;

28. deklarantas – asmuo, pateikiantis importo, tranzito, eksporto ar reeksporto deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija yra pateikiama;

29. prekiautojas – bet kuris asmuo, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

(a)šaunamųjų ginklų arba pagrindinių komponentų gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas, pakeitimas ar perdarymas;

(b)šaudmenų gamyba, prekyba, mainai, pakeitimas ar perdarymas;

30. tarpininkas – bet kuris asmuo, išskyrus prekiautoją, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

(a)derybos dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų arba šaudmenų pirkimo, pardavimo arba tiekimo sandorių arba tokių sandorių organizavimas;

(b)šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų arba šaudmenų perdavimo toje pačioje valstybėje narėje, iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, iš vienos valstybės narės į trečiąją valstybę arba iš trečiosios valstybės į valstybę narę organizavimas;

31. importo leidimas:

(a)vienkartinis leidimas, suteiktas vienam konkrečiam importuotojui arba deklarantui Reglamento (ES) Nr. 952/2013 210 straipsnyje nurodytoms specialiosioms muitinės procedūroms atlikti vienai vieno ar daugiau šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų siuntai vienam nustatytam galutiniam gavėjui ar gavėjui Sąjungos muitų teritorijoje;

(b)daugkartinis leidimas, suteiktas konkrečiam importuotojui kelioms vieno ar daugiau šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų siuntoms vienam nustatytam galutiniam gavėjui ar gavėjui Sąjungos muitų teritorijoje;

(c)Sąjungos bendrasis importo leidimas importuotojams į Sąjungos muitų teritoriją, kuriuo gali naudotis visi importuotojai, kurie laikosi šio reglamento II skyriuje ir šio reglamento 9 straipsnio 8 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų sąlygų ir reikalavimų; 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

3214. eksporto leidimas:

(a)vienkartinis leidimas arba licencija, suteikta ⌦ , suteiktas ⌫ vienam konkrečiam eksportuotojui vienai vieno ar daugiau šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų siuntai vienam nustatytam galutiniam gavėjui ar gavėjui trečiojoje valstybėje, arba

(b)daugkartinis leidimas arba daugkartinė licencija, suteikta ⌦ , suteiktas ⌫ vienam konkrečiam eksportuotojui kelioms vieno ar daugiau šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų siuntoms vienam nustatytam galutiniam gavėjui ar gavėjui trečiojoje valstybėje, arba

(c)bendrasis ⇨ Sąjungos bendrasis eksporto ⇦ leidimas arba bendroji licencija, suteikta vienam konkrečiam eksportuotojui kelioms vieno ar daugiau šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų siuntoms keliems nustatytiems galutiniams gavėjams ar gavėjams vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse ⇨ eksportuotojams į tam tikras paskirties valstybes, kuriuo gali naudotis visi eksportuotojai, kurie laikosi šio reglamento III skyriuje ir 15 straipsnio 7 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte išvardytų sąlygų ir reikalavimų ⇦ ;

3311. laikinasis eksportas – šaunamųjų ginklų ⇨ , jų pagrindinių komponentų, šaudmenų bei dujinių ir signalinių ginklų ⇦ vežimas ⌦ gabenimas ⌫ iš Sąjungos muitų teritorijos, kai numatoma juos reimportuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį;

⇩ naujas

34. laikinasis importas – šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų ir dujinių bei signalinių ginklų, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją ir skirtų reeksportuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį, vežimas;

35. laikinasis išvežimas perdirbti – laikinasis eksportas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnį;

36. laikinasis įvežimas perdirbti – procedūra, pagal kurią į Sąjungos muitų teritoriją leidžiama įvežti ketinamas reeksportuoti ne Sąjungos prekes;

🡻 (ES) Nr. 258/2012

12. tranzitas – prekių vežimo operacija, kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vežamos per vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, o galutinė paskirties vieta yra kitoje trečiojoje valstybėje;

⇩ naujas

37. tranzitas ES viduje:

(a)I priede išvardytų ne Sąjungos šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų vežimas, juos įvežant į Sąjungos muitų teritoriją ir kertant vienos ar kelių ES valstybių narių teritoriją, kurio galutinė paskirties vieta yra kitoje ES valstybėje narėje, arba 

(b)I priede išvardytų Sąjungos šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų vežimas, juos eksportuojant iš vienos ES valstybės narės ir kertant vienos ar kelių ES valstybių narių teritoriją, prieš juos išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos; 

38. išorinis tranzitas – I priede išvardytų šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų vežimas iš trečiosios valstybės per Sąjungos muitų teritoriją į galutinę paskirties vietą trečiojoje valstybėje, šių prekių faktiškai neimportuojant;

39. laikinasis įvežimas – procedūra, pagal kurią į Sąjungos muitų teritoriją leidžiama įvežti ketinamas reeksportuoti ne Sąjungos prekes, šiuo atveju – I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus;

🡻 (ES) Nr. 258/2012

⇨ naujas

4013. perkrovimas – tranzitas, kai reikia fiziškai iškrauti prekes iš jas šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus ir šaudmenis iš jų importo importuojančios transporto priemonės, o vėliau reeksportavimo tikslu vėl pakrauti, paprastai į kitą transporto priemonę;

4115. neteisėta prekyba – šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų importas, eksportas, pardavimas, pristatymas, vežimas gabenimas ar persiuntimas ⌦ perdavimas ⌫ iš vienos valstybės narės teritorijos arba per ją į trečiosios valstybės teritoriją, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų:

(a)atitinkama valstybė narė nėra suteikusi tam leidimo pagal šio reglamento sąlygas;

(b)šaunamieji ginklai, ⇨ jų pagrindiniai komponentai ir šaudmenys ⇦ nepažymėti pagal Direktyvos 91/477/EEB (ES) 2021/555 4 straipsnio 1 ir 2 dalis;

(c)importuoti šaunamieji ginklai importuojant nėra pažymėti bent paprastu ženklu, iš kurio galima nustatyti pirmąją importo valstybę Europos Sąjungoje, arba, jei šaunamieji ginklai nepažymėti tokiu ženklu, – unikaliu ženklu, iš kurio galima identifikuoti importuotus šaunamuosius ginklus;

4216. sekimas – sistemingas šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų stebėjimas nuo gamintojo iki pirkėjo siekiant padėti kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms aptikti, tirti ir analizuoti neteisėtą gamybą ir prekybą;

⇩ naujas

43. Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktai – visi Sąjungos teisės aktai, susiję su šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais ir šaudmenimis, visų pirma Direktyva (ES) 2021/555 ir ta direktyva grindžiami teisės aktai;

44. kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 34 straipsnį;

45. išsiuntimo kompetentinga institucija – teritorijos, iš kurios planuojama pradėti arba pradedama vežti siuntą, kompetentinga institucija; 

46. paskirties kompetentinga institucija – teritorijos, į kurią planuojama vežti siuntą arba į kurią ji vežama, kompetentinga institucija; 

47. tranzito kompetentinga institucija – bet kurios valstybės, išskyrus išsiuntimo ar paskirties kompetentingos institucijos valstybę, per kurią planuojama vežti siuntą arba ji vežama, kompetentinga institucija; 

48. neteisėtas siuntimas – siuntimas, kuris neatitinka šiame reglamente arba Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytų įpareigojimų;

49. integruotas duomenų rinkinys – Reglamento [ES muitinės vieno langelio aplinka] 38 straipsnio 3 dalyje nurodytas integruotas duomenų rinkinys, kurį sudaro visi duomenys, kurių reikalauja kompetentingos institucijos ir muitinės, kad šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams, šaudmenims bei dujiniams ir signaliniams ginklams būtų įforminta konkreti muitinės procedūra arba jie būtų reeksportuoti.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

3 straipsnis
⌦ Taikymo sritis ⌫

1.    Šis reglamentas netaikomas:

(a)tarpvalstybiniams sandoriams arba valstybių persiuntimui ⌦ perdavimui ⌫;

šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams bei šaudmenims, jei jie specialiai suprojektuoti kariniam naudojimui, ir, bet kuriuo atveju, visiškai automatinio tipo šaunamiesiems ginklams;

(bc)    šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams bei šaudmenims, jei jie skirti valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms, policijai arba viešosios valdžios institucijoms;

d) kolekcionieriams ir įstaigoms, užsiimantiems su kultūriniais ir istoriniais šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų aspektais susijusia veikla ir kuriuos šio reglamento tikslais tokiais pripažįsta valstybė narė, kurios teritorijoje jie įsisteigę, su sąlyga, kad užtikrinamos sekimo priemonės;

e) deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams;

(cf)    senoviniams šaunamiesiems ginklams ir jų kopijoms, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, su sąlyga, kad senoviniai šaunamieji ginklai neapima po 1899 m. pagamintų šaunamųjų ginklų.

2.    Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Reglamentui (EEB) Nr. 2913/92 (Bendrijos muitinės kodeksas), Reglamentui (EEB) Nr. 2454/93 (dėl Bendrijos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo), Reglamentui (EB) Nr. 450/2008 (Modernizuotas muitinės kodeksas), ir dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, tarpininkavimo ir tranzito kontrolės režimui, nustatytam Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 (Dvejopo naudojimo prekių reglamentas).

II SKYRIUS

EKSPORTO LEIDIMAS, PROCEDŪROS IR KONTROLĖ BEI IMPORTO IR TRANZITO PRIEMONĖS 
⌦ Įvežimo ir importo reikalavimai ⌫

⇩ naujas

4 straipsnis 
Nuo Sąjungos muitinės procedūrų nukrypti leidžiančios nuostatos 

1.Šio reglamento I priede išvardytiems šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams bei šaudmenims:

(a)negali būti įforminama muitinės procedūra remiantis supaprastinta deklaracija, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 166 straipsnį;

(b)jie negali būti įtraukiami į deklaranto tvarkomą apskaitos registrą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 182 straipsnį;

(c)jiems negali būti taikoma savikontrolė pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 185 straipsnį;

(d)jie negali būti deklaruojami naudojant muitinės deklaraciją, kurioje pateikiamas Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 143 straipsnio a punkte nurodytas konkretus duomenų rinkinys;

(e)jie negali būti deklaruojami naudojant muitinės deklaraciją, kurioje pateikiamas Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 144 straipsnyje nurodytas mažesnis duomenų rinkinys.

2.Šio reglamento I priede išvardytiems šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams bei šaudmenims šio straipsnio 1 dalies a ir b punktai netaikomi, kai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 345 straipsnio 4 dalį vis dar galioja bendrieji leidimai taikyti supaprastintas procedūras. 

3.Šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams bei šaudmenims reikalingas leidimas pagal šio reglamento 12 ir 13 straipsnius tranzito ES viduje ir išorinio tranzito procedūrai, nustatytai Reglamento (ES) Nr. 952/2013 226 straipsnyje, atlikti.

5 straipsnis 
Ekonominės veiklos vykdytojų užduotys importo etape

1.Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus importuoja tik jei jie laikosi 2 dalyje nustatytų prievolių.

2.Ekonominės veiklos vykdytojas:

(a)patikrina, ar importuoti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai atitinka:

(a)Direktyvos (ES) 2021/555 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas neperdirbamumo taisykles;

(b)Direktyvos (ES) 2021/555 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas neperdirbamumo taisykles;

(c)Direktyvos (ES) 2021/555 15 straipsnio 3 dalyje nurodytas deaktyvavimo taisykles;

(b)saugo visus sertifikatus pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą ir atitinkamus dokumentus pagal šio reglamento 9 ir 10 straipsnius, kad galėtų juos pateikti šio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytoms institucijoms, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms būtų pateikti techniniai dokumentai;

(c)gavęs 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos pagrįstą prašymą, tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų ir dujinių bei signalinių ginklų atitikčiai įrodyti;

(d)jei turi pagrindo manyti, kad atitinkami šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai gali neatitikti Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktų, informuoja apie tai šio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas;

(e)bendradarbiauja su šio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytomis institucijomis, be kita ko, gavęs pagrįstą prašymą, užtikrina, kad nedelsiant būtų imtasi būtinų taisomųjų veiksmų bet kokiai Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitikčiai ištaisyti.

3.2 dalyje nustatytos prievolės nedaro poveikio ekonominės veiklos vykdytojų prievolėms pagal taikytinus Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktus.

6 straipsnis 
Žymėjimas importo etape

1.Šaunamieji ginklai arba jų pagrindiniai komponentai importuojami tik jei jie yra pažymėti pagal Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnį.

2.Jei šaunamieji ginklai arba jų pagrindiniai komponentai nėra pažymėti, kaip reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalį, jiems įforminama kita muitinės procedūra.

3.Pagal Jungtinių Tautų protokolo 8 straipsnį visi šaunamieji ginklai ir jų pagrindiniai komponentai žymimi unikaliu žymeniu, kuriame nurodomas gamintojo pavadinimas, pagaminimo valstybė ar vieta ir serijos numeris, arba bet kokiu alternatyviu unikaliu naudotojui patogiu žymeniu, naudojant paprastus geometrinius simbolius kartu su skaitmeniniu ir (arba) raidiniu skaitmeniniu kodu, kad būtų galima lengvai nustatyti pagaminimo valstybę.

4.Jei nėra žymens pagal 3 dalį, reeksportas draudžiamas, o šaunamieji ginklai ir jų pagrindiniai komponentai konfiskuojami ir sunaikinami.

7 straipsnis 
Deaktyvuoti šaunamieji ginklai

1.Deaktyvuoti šaunamieji ginklai importuojami, jei prie jų pridedamas šio reglamento 9 straipsnyje nurodytas importo leidimas ir Direktyvos (ES) 2021/555 15 straipsnyje nurodytas deaktyvacijos sertifikatas.

2.Jei deaktyvacijos sertifikato nėra, deaktyvuotam šaunamajam ginklui įforminama kita muitinės procedūra arba jis deklaruojamas kaip šaunamasis ginklas.

8 straipsnis 
Dujiniai ir signaliniai ginklai

1.Dujiniai ir signaliniai ginklai importuojami kaip dujiniai ir signaliniai ginklai, jeigu 9 straipsnyje nurodytame importo leidime nurodyta, kad jų negalima perdirbti, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos deklaruoja, kad jų negalima perdirbti. Šis importo leidimas išduodamas netaikant 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

2.Į Sąjungos muitų teritoriją įvežami dujiniai ir signaliniai ginklai, kurie neatitinka Direktyvos (ES) 2021/555 14 straipsnyje nurodytų techninių specifikacijų, priskiriami šaunamiesiems ginklams pagal šio reglamento I priedą.

3.Kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie dujinius ir signalinius ginklus, kurių negalima perdirbti. Tos ataskaitos aptariamos šio reglamento 33 straipsnyje nurodytoje koordinavimo grupėje.

4.Jei nacionalinė praktika skiriasi, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas dujinių ir signalinių ginklų, kurių negalima perdirbti, sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.

9 straipsnis 
Importo leidimas

1.Importo leidimas būtinas šaunamajam ginklui, pagrindiniam komponentui, šaudmenims ir dujiniams bei signaliniams ginklams importuoti į Sąjungos muitų teritoriją. Toks importo leidimas išduodamas pagal II priedo I dalyje nustatytą formą. Tokį leidimą suteikia valstybės narės, kurioje įsisteigęs importuotojas, kompetentingos institucijos ir jis išduodamas elektroninėmis priemonėmis per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą.

2.Importo leidimo gali prašyti bet kuris asmuo, pagal Direktyvą (ES) 2021/555 turintis teisę gaminti, įsigyti, (laikinai) laikyti ar parduoti šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus ir šaudmenis.

3.Importuoti šaunamųjų ginklų pusgaminius ir pagrindinių komponentų pusgaminius leidžiama tik prekiautojams ginklais ir tarpininkams.

4.Kompetentingos institucijos importo leidimų paraiškas išnagrinėja per laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 60 darbo dienų nuo tos dienos, kurią kompetentingoms institucijoms buvo pateikta visa reikiama informacija. Išimtinėmis aplinkybėmis ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 90 darbo dienų.

5.Kompetentingos institucijos atsisako suteikti importo leidimą, jei:

(a)pareiškėjui nebuvo suteiktas leidimas įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą, jo pagrindinius komponentus arba šaudmenis, arba jam uždrausta tai daryti pagal Direktyvos (ES) 2021/555 6 straipsnį;

(b)pareiškėjas yra teistas už veiką, kuri laikoma nusikaltimu, įtrauktu į Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje esantį sąrašą, arba už bet kurią kitą veiką, jei ji laikoma nusikaltimu, už kurį skiriama bent ketverių metų didžiausia įkalinimo bausmė;

(c)atitinkamose ES, nacionalinėse arba tarptautinėse duomenų bazėse nurodyta, kad importuotinas šaunamasis ginklas buvo pamestas, pavogtas ar ieškomas norint jį konfiskuoti.

Pirma pastraipa nedaromas poveikis griežtesnių taisyklių taikymui pagal nacionalinės teisės aktus.

6.Kompetentingos institucijos panaikina importo leidimą, sustabdo jo galiojimą, jį pakeičia arba atšaukia, jei netenkinamos arba nebetenkinamos jo išdavimo sąlygos. Kai kompetentingos institucijos priima šiuos sprendimus, jos šią informaciją pateikia muitinėms per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą.

7.Taikydamos 5 dalį, valstybės narės patikrina, ar Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) nėra informacijos apie teistumą ir ar atitinkamose ES, nacionalinėse arba tarptautinėse duomenų bazėse nenurodyta, kad šaunamasis ginklas buvo pamestas, pavogtas ar dėl jo vykdomas tyrimas.

8.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas Sąjungos bendrasis importo leidimas ir nustatomos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (saugumas ir sauga) pagal Reglamento (ES) 952/2 38 straipsnio 2 dalies b punktą atliekamo šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų importo sąlygos.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

9.Nereikalaujama, kad importuotojas mokėtų mokestį ar rinkliavą už paraišką dėl importo leidimo, išskyrus lydėjimo mokesčius.

10 straipsnis 
Administraciniai supaprastinimai

1.Nepaisant kitų šio reglamento ir Direktyvos (ES) 2021/555 nuostatų, importo leidimo nereikalaujama:

(a)laikinai įvežant tinkamumui nustatyti ar eksponuoti neparduodant arba laikinai įvežant remontui, jei I priede išvardyti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai lieka už Sąjungos muitų teritorijos ribų įsisteigusio asmens nuosavybe, o šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai ir šaudmenys yra reeksportuojami tam asmeniui;

(b)importuojant po laikinojo eksporto tinkamumo nustatymo, remonto ir eksponavimo neparduodant tikslais pagal laikinojo išvežimo perdirbti arba laikinojo eksporto muitinės procedūras; tai taip pat apima importą naudojant Europos šaunamojo ginklo leidimą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2021/555 1 straipsnyje;

(c)medžiotojams ar sportinio šaudymo atstovams laikinai įvežant kartu su kitais asmeninio naudojimo daiktais su sąlyga, kad jie muitinės institucijoms pagrindžia kelionės priežastis, visų pirma pateikdami kvietimą arba kitus medžioklės ar sportinio šaudymo veiklos Europos Sąjungoje įrodymus:

(a)vieną ar daugiau šaunamųjų ginklų,

(b)jų pagrindinius komponentus, jei jie pažymėti,

(c)jų atitinkamus šaudmenis (ne daugiau kaip 800 šovinių medžiotojams ir ne daugiau kaip 1 200 šovinių sportinio šaudymo atstovams),

(d)vieną ar daugiau dujinių ir signalinių ginklų.

2.Importuotojai integruotame duomenų rinkinyje nurodo, kurioms iš trijų 1 dalyje nurodytų kategorijų jie prašo taikyti administracinį supaprastinimą. Paprašius jie muitinei turi pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus.

3.Už šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimą atsakingos muitinės yra prižiūrinčios muitinės įstaigos, nurodytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 36 dalies a punkte.

4.2 dalyje nurodytą integruotą duomenų rinkinį 28 straipsnyje nurodytai elektroninei licencijavimo sistemai teikia nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka. Reikalaujamos informacijos, kuri turi būti pateikta importo deklaracijoje, sąrašas pateikiamas II priedo II dalyje.

(d)Dėl šio straipsnio 1 dalies b punkto importuotojas importo deklaracijoje nurodo laikinojo eksporto deklaracijos registracijos numerį.

(e)Kai I priede išvardytiems šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams, šaudmenims ir dujiniams bei signaliniams ginklams įforminama laikinojo įvežimo procedūra naudojant ATA knygelę, nustatytą Konvencijos dėl laikinojo įvežimo 48 A priedo 1 priedėlyje, muitinė apie tai praneša kompetentingai institucijai nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis.

11 straipsnis 
Gavimo patvirtinimas

Gavusios trečiosios eksporto valstybės, kuri eksporto metu yra JT šaunamųjų ginklų protokolo Šalis, prašymą, valstybės narės patvirtina, kad gavo išsiųstą šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų arba šaudmenų siuntą Sąjungos muitų teritorijoje, o tai užtikrinama pateikiant atitinkamus muitinės importo dokumentus.

III SKYRIUS

TRANZITO REIKALAVIMAI

12 straipsnis 
Tranzito ES viduje procedūros

1.Tranzito ES viduje atveju reikalaujama tik 9 ir 14 straipsniuose nurodyto importo arba eksporto leidimo. Importo arba eksporto leidimuose nurodomas planuojamas gabenimas tranzitu. Apie planuojamo gabenimo tranzitu plano pakeitimus ekonominės veiklos vykdytojas praneša kompetentingoms institucijoms ir šios institucijos atitinkamai iš dalies pakeičia atitinkamą leidimą.

2.Deklarantas tranzito deklaracijoje nurodo importo leidimo registracijos numerį.

3.Deklarantas per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą išsiuntimo arba paskirties kompetentingoms institucijoms pateikia tranzito deklaracijos kopiją.

4.Kai tik I priede išvardytų šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siunta importuojama arba eksportuojama iš Sąjungos muitų teritorijos, importo arba eksporto muitinės įstaiga per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą informuoja išsiuntimo arba paskirties kompetentingą instituciją Sąjungos muitų teritorijoje apie tranzito ES viduje procedūros užbaigimą.

13 straipsnis 
Išorinio tranzito procedūros 

1.Išorinio tranzito atveju reikalaujama tik 9 straipsnyje nurodyto importo leidimo. Importo leidimuose nurodomas planuojamas gabenimas tranzitu. Pasikeitus planuojamam gabenimui tranzitu arba jei I priede išvardyti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai, kuriems reikalingas leidimas, turi būti importuojami, apie šiuos pakeitimus pranešama kompetentingoms institucijoms ir šios institucijos atitinkamai iš dalies pakeičia atitinkamą leidimą.

2.Deklarantas tranzito muitinės deklaracijoje nurodo importo leidimo registracijos numerį.

3.Spręsdamos, ar suteikti importo leidimą išoriniam tranzitui pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant, kai tinkama, nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aspektus, įskaitant tuos, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP.

4.Deklarantas per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą išsiuntimo ir paskirties kompetentingoms institucijoms pateikia tranzito muitinės deklaracijos kopiją.

5.Kai tik šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siunta įvežama arba išvežama iš Sąjungos muitų teritorijos, už įvežimo arba išvežimo vietą atsakinga muitinės įstaiga per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą informuoja išsiuntimo arba paskirties kompetentingą instituciją Sąjungos muitų teritorijoje apie išorinio tranzito procedūros užbaigimą.

IV SKYRIUS 
EKSPORTO REIKALAVIMAI

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

144 straipsnis
⌦ Eksporto leidimas ⌫

1.⇨ Eksporto leidimo gali prašyti bet kuris asmuo, pagal Direktyvą (ES) 2021/555 turintis leidimą gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus ir šaudmenis. ⇦ Norint eksportuoti I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis, reikalaujama turėti ⌦ Toks leidimas išduodamas ⌫ pagal II priede  šio reglamento III priedo I dalį nustatytą formą išduotą eksporto leidimą. Tokį leidimą ⌦ Leidimą ⌫ suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingos valdžios institucijos, jis išduodamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis⇨ per šio reglamento 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą ⇦ . 

2. Tuo atveju, kai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksportui reikalingas eksporto leidimas pagal šį reglamentą ir tam eksportui taip pat taikomi leidimo išdavimo reikalavimai, remiantis Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP, valstybės narės gali taikyti vieną procedūrą savo įsipareigojimams pagal šį reglamentą ir pagal tą bendrąją poziciją įvykdyti.

⇩ naujas

2.Kompetentingos institucijos gali suteikti I priedo A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų eksporto leidimus tik jei prie tokio leidimo paraiškos pridedamas galutinės paskirties valstybės institucijų išduotas galutinio naudotojo pažymėjimas. Galutinio naudotojo pažymėjimo turinys nustatytas IV priede.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas vienodas galutinio naudotojo pažymėjimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

4.Jei šaunamieji ginklai, jų dalys ir pagrindiniai komponentai bei ⌦ ir ⌫ šaudmenys laikomi kitoje valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse nei valstybė narė, kurioje pateikta eksporto leidimo paraiška, tai nurodoma toje paraiškoje. Valstybės narės, kuriai pateikta eksporto leidimo paraiška, kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos konsultuojasi su kompetentingomis atitinkamos valstybės narės arba atitinkamų valstybių narių valdžios institucijomis ir suteikia atitinkamą informaciją. Valstybė narė arba valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, per 10 darbo dienų praneša apie bet kokius prieštaravimus, kuriuos ji arba jos gali pareikšti dėl tokio leidimo suteikimo, o valstybė narė, kurioje ta paraiška buvo pateikta, turi jų paisyti.

157 straipsnis
⌦ Eksporto leidimo procedūra ⌫

1.Prieš išduodama ⌦ išduodamos ⌫ šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų eksporto leidimą, atitinkama valstybė narė ⌦ atitinkamos kompetentingos institucijos ⌫ patikrina, ar:

(a)importuojanti trečioji valstybė suteikė atitinkamą importo leidimą ir

(b)trečiosios tranzito valstybės, jei jų yra, ne vėliau kaip prieš vežant raštu informavo, kad jos neprieštarauja tranzitui. Ši nuostata netaikoma:

(a)vežimui ⌦ siuntimui ⌫ jūra ar oro transportu ir per trečiųjų valstybių jūrų arba oro uostus su sąlyga, kad neperkraunama arba nekeičiama transporto priemonė,

(b)laikinajam eksportui įrodomiems teisėtiems tikslams, kurie apima medžioklę, sportinį šaudymą, tinkamumo nustatymą, parodas, kuriose neparduodama, ir remontą.

(3)2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad jei per 20 darbo dienų nuo eksportuotojo rašytinio prašymo dėl neprieštaravimo tranzitui pateikimo dienos prieštaravimų tranzitui negaunama, laikoma, kad trečioji tranzito valstybė, su kuria konsultuotasi, prieštaravimų dėl tranzito neturi.

23.    Eksportuotojas kompetentingai valstybės narės valdžios institucijai, atsakingai už eksporto leidimų išdavimą, pateikia reikiamus dokumentus, įrodančius, kad importuojanti trečioji valstybė išdavė leidimą importuoti ir kad trečioji tranzito valstybė tranzitui neprieštarauja.

⇩ naujas

3.Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų atveju eksportuotojas kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms, atsakingoms už eksporto leidimų išdavimą, pateikia Direktyvos (ES) 2021/555 15 straipsnyje nurodytą deaktyvacijos sertifikatą.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

4.Valstybės narės eksporto leidimo paraiškas išnagrinėja per pagal nacionalinę teisę ar praktiką nustatomą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 60 darbo dienų nuo tos dienos, kurią kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateikta visa reikiama informacija. Išimtinėmis aplinkybėmis ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių tas laikotarpis gali būti pratęstas ⇨ kompetentingos institucijos tą laikotarpį gali pratęsti ⇦ iki 90 darbo dienų.

5.Eksporto ⌦ Vienkartinio eksporto ⌫ leidimo galiojimo laikotarpis neviršija importo leidimo galiojimo laikotarpio. ⇨ Nedarant poveikio 1 dalies a punktui, daugkartinio arba Sąjungos bendrojo eksporto leidimo galiojimo laikotarpis neviršija trejų metų. ⇦ Kai importo leidime galiojimo laikotarpis nenurodytas, eksporto leidimo galiojimo laikotarpis turi būti bent devyni mėnesiai, išskyrus išimtines aplinkybes ir tinkamai pagrįstas priežastis.

6.Valstybės narės gali nuspręsti eksporto leidimo paraiškų nagrinėjimui naudoti⇨ naudoja ⇦ elektroninius dokumentus.

⇩ naujas

7.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas ir nustatomos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (saugumas ir sauga) pagal Reglamento (ES) 952/2013 38 straipsnio 2 dalies b punktą atliekamo šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų eksporto sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. 

8.Nereikalaujama, kad eksportuotojas mokėtų mokestį ar rinkliavą už paraišką dėl eksporto arba tranzito ES viduje leidimo, išskyrus lydėjimo mokesčius. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

168 straipsnis
⌦ Šaunamųjų ginklų atsekamumas ⌫

1.Sekimo tikslu eksporto leidime ir importo licencijoje arba importo leidime, išduotame importuojančios trečiosios valstybės, ir lydraščiuose kartu pateikiama tokia informacija:

(a)išdavimo ir galiojimo pabaigos datos;

(b)išdavimo vieta;

(c)eksporto valstybė;

(d)importo valstybė;

(e)jei taikoma, trečioji tranzito valstybė ar valstybės;

(f)gavėjas;

(g)galutinis gavėjas, jei žinomas vežimo ⌦ siuntimo ⌫ metu;

(h)duomenys, leidžiantys identifikuoti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei ⌦ ir ⌫ šaudmenis, ir jų kiekis, įskaitant šaunamųjų ginklų ženklinimą⇨ arba pagrindinių komponentų žymėjimą ⇦, kuris atliekamas ne vėliau kaip prieš vežimą ⌦ siuntimą ⌫.

2.Jei 1 dalyje nurodyta informacija pateikta importo licencijoje arba importo leidime, ⌦ išduotame importuojančios trečiosios valstybės, ⌫ eksportuotojas ją pateikia trečiosioms tranzito valstybėms iš anksto ir ne vėliau kaip prieš vežimą ⌦ siuntimą ⌫.

⇩ naujas

3.Šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai ir šaudmenys eksportuojami tik jei jie yra pažymėti pagal Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnį.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

179 straipsnis
⌦ Administraciniai supaprastinimai ⌫

1.Supaprastintos⌦ administracinės ⌫ procedūros šaunamųjų ginklų, jų dalių, pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų laikinajam eksportui arba reeksportui taikomos tokia tvarka:

(a)eksporto leidimo nereikalaujama turėti šiais atvejais:

i)    medžiotojų ar sportinio šaudymo atstovų vykdomam laikinajam eksportui, kai kartu su kitais asmeninio naudojimo daiktais kelionės į trečiąją valstybę metu, su sąlyga, kad jie kompetentingoms valdžios institucijoms ⌦ kompetentingai muitinei ⌫ pagrindžia kelionės priežastis, visų pirma pateikiant kvietimą arba kitus medžioklės ar sportinio šaudymo veiklos trečiojoje paskirties valstybėje įrodymus, eksportuojami:

–vienas ar daugiau šaunamųjų ginklų,

–jų pagrindiniai komponentai, jei pažymėti, ir dalys,

–jų atitinkami šaudmenys (ne daugiau kaip 800 šovinių medžiotojams ir ne daugiau kaip 1 200 šovinių sportinio šaudymo atstovams);

ii)    medžiotojų arba sportinio šaudymo atstovų vykdomam reeksportui, kai ginklai eksportuojami kartu su kitais asmeninio naudojimo daiktais gavus laikiną kvietimą į medžioklės arba sportinio šaudymo renginius, ⌦ po jų laikinojo įvežimo medžioklės ar sportinio šaudymo renginio tikslais ⌫ su sąlyga, kad šaunamieji ginklai išlieka ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens nuosavybe ir reeksportuojami tam asmeniui;

(b)išvykdami iš Sąjungos muitų teritorijos per valstybę narę, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė narė, medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia Europos šaunamojo ginklo leidimą, kaip numatyta  ⌦ nurodytą ⌫ Direktyvos 91/477/EEB (ES) 2021/555 1 ir 12 straipsniuose ⌦ 17 straipsnyje ⌫. Jei keliaujama oro transportu, Europos šaunamojo ginklo leidimas pateikiamas kompetentingoms valdžios institucijoms ten, kur iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos atitinkamos prekės perduodamos oro transporto bendrovei. Išvykdami iš Sąjungos muitų teritorijos per jų gyvenamosios vietos valstybę narę, medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai vietoj Europos šaunamojo ginklo leidimo gali pateikti kitą dokumentą, kurį kompetentingos tos valstybės narės valdžios institucijos laiko galiojančiu šiuo tikslu;

(c)kompetentingos valstybės narės valdžios institucijos ne ilgesniam kaip 10 ⇨ darbo ⇦ dienų laikotarpiui sustabdo eksportą arba, jei reikia, kitaip neleidžia išvežti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų iš Sąjungos muitų teritorijos per tą valstybę narę, jei jos turi pagrindo įtarti, kad medžiotojų ar sportinio šaudymo atstovų pateiktos priežastys neatitinka 10 šio reglamento 18 straipsnyje nustatytų atitinkamų sąlygų ir pareigų ⌦ prievolių ⌫. Išimtinėmis aplinkybėmis ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių šiame punkte nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas ⌦ nurodytą laikotarpį kompetentingos institucijos gali pratęsti ⌫ iki 30 ⇨ darbo ⇦ dienų.

2.Valstybės narės, remdamosi nacionalinės teisės aktais, nustato supaprastintas procedūras⇨ Nepaisant šio reglamento 14, 15 ir 16 straipsnių, eksporto leidimo nereikalaujama turėti šiais atvejais ⇦:

(a)šaunamųjų ginklų reeksportui po laikinojo įvežimo jų tinkamumui nustatyti ar eksponuoti jų neparduodant arba juos perdirbti, siekiant suremontuoti, su sąlyga, kad šaunamieji ginklai išlieka ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens nuosavybe ir yra reeksportuojami tam asmeniui;

(b)šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei ⌦ ir ⌫ šaudmenų reeksportui, jei jie laikinai sandėliuojami nuo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją momento iki išvežimo;

(c)laikinajam šaunamųjų ginklų eksportui siekiant nustatyti jų tinkamumą, remontuoti arba eksponuoti jų neparduodant, su sąlyga, kad eksportuotojas pagrindžia, jog šie šaunamieji ginklai jam teisėtai priklauso ir jis juos eksportuoja pagal ⌦ laikinojo ⌫ išvežimo perdirbti arba laikinojo išvežimo ⌦ eksporto ⌫ muitinės procedūras.

⇩ naujas

3.Eksportuotojai integruotame duomenų rinkinyje nurodo, kurioms iš trijų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų jie prašo taikyti administracinį supaprastinimą. Paprašyti jie muitinei pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus. Šį integruotą duomenų rinkinį 28 straipsnyje nurodytai elektroninei licencijavimo sistemai teikia nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka. Reikalaujamos informacijos, kuri turi būti pateikta eksporto deklaracijoje, sąrašas pateikiamas III priedo II dalyje.

4.Dėl šio straipsnio 2 dalies a ir b punktų eksportuotojas eksporto deklaracijoje nurodo laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti deklaracijos registracijos numerį.

5.Nepaisant 15 straipsnio, jei per 20 darbo dienų nuo eksportuotojo rašytinio prašymo dėl neprieštaravimo išoriniam tranzitui pateikimo dienos prieštaravimų trečiųjų tranzito valstybių tranzitui negaunama, laikoma, kad trečioji išorinio tranzito valstybė, su kuria konsultuotasi, prieštaravimų dėl tranzito neturi.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

1810 straipsnis
⌦ Valstybių narių prievolės ⌫ 

1.Spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant, jei taikoma:

(a) jųsavo, kaip atitinkamų tarptautinių eksporto kontrolės susitarimų arba atitinkamų tarptautinių susitarimų Šalių, ⌦ prievoles ir ⌫ įsipareigojimus;

(b)nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aspektus, įskaitant tuos, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP;

(c)su numatytu galutiniu naudojimu, gavėju, nustatytu galutiniu gavėju ir nukreipimo rizika susijusius aspektus.

2.Valstybės narės, vertindamos eksporto leidimo paraišką, be 1 dalyje nustatytų svarbių aspektų, atsižvelgia ir į tai, ar eksportuotojas taiko proporcingas ir pakankamas priemones bei procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų ir tikslų bei leidimo sąlygų.

3.Spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų ⌦ prievolių ⌫ , susijusių su sankcijomis, nustatytomis Tarybos priimtais sprendimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, ypač dėl ginklų embargo.

1911 straipsnis
⌦ Atsisakymai suteikti eksporto leidimus ⌫

1. Valstybės narės:

(a)atsisako suteikti eksporto leidimą,

(i)    pareiškėjas yra teistas už veiką, kuri laikoma nusikaltimu, įtrauktu į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų ⌦ Pagrindų ⌫ sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 2 straipsnio 2 dalyje esantį ⌦ pateiktą ⌫ sąrašą, arba už bet kurią kitą veiką, jei ji laikoma nusikaltimu, už kurį skiriama bent ketverių metų didžiausia laisvės atėmimo bausmė arba dar griežtesnė bausmė;

⇩ naujas

ii)    šio reglamento I priede aprašyti šaunamieji ginklai Šengeno informacinėje sistemoje arba bet kurioje kitoje nacionalinėje arba tarptautinėje duomenų bazėje buvo paskelbti pamestais, pavogtais arba ieškomais norint juos konfiskuoti;

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

(b)panaikina, sustabdo, pakeičia arba atšaukia eksporto leidimą, jei nevykdomos arba nebevykdomos jo suteikimo sąlygos.

Šia dalimi  ⌦ Pirma pastraipa ⌫ nedaromas poveikis griežtesnių taisyklių taikymui pagal nacionalinės teisės aktus.

⇩ naujas

2.Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos patikrina, ar Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) nėra informacijos apie teistumą ir ar Šengeno informacinėje sistemoje nėra informacijos apie šaunamąjį ginklą. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

32.    Jei valstybės narės ⌦ kompetentingos institucijos ⌫ atsisako suteikti eksporto leidimą, jį panaikina, sustabdo, pakeičia arba atšaukia, apie tai jos praneša kompetentingoms kitų valstybių narių valdžios institucijoms ir dalijasi su jomis atitinkama informacija. ⌦ jos pateikia šią informaciją muitinei ⌫ Kai kompetentingos valstybės narės valdžios institucijos sustabdo eksporto leidimą, jų galutinis vertinimas pateikiamas kitoms valstybėms narėms sustabdymo laikotarpio pabaigoje. ⇨ per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą. ⇦ 

⇩ naujas

4.Kai kompetentingos institucijos sustabdo eksporto leidimą, jų galutinis vertinimas pateikiamas kitoms valstybėms narėms sustabdymo laikotarpio pabaigoje per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą.

5.Kai kompetentingos institucijos atsisako išduoti eksporto leidimą, jų galutinis vertinimas užregistruojamas 29 straipsnyje nurodytoje sistemoje.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

63.    Prieš suteikdamos eksporto leidimą pagal šį reglamentą, kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos atsižvelgia į visus pagal šį reglamentą priimtus atsisakymus, apie kuriuos joms buvo pranešta, ⇨ šio reglamento 29 straipsnyje nurodytoje sistemoje, ⇦ kad išsiaiškintų, ar kompetentingos kitos valstybės narės ar valstybių narių valdžios institucijos atsisakė suteikti leidimą dėl iš esmės tapataus sandorio (dėl iš esmės tapačių parametrų ar techninių ypatybių prekės ir tam pačiam importuotojui ar gavėjui).

Visų pirma jos gali konsultuotis su kompetentingomis valstybės narės ar valstybių narių valdžios institucijomis, kurios atsisakė suteikti, panaikino, sustabdė, pakeitė arba atšaukė tokį leidimą (-us), kaip numatyta 1 ir 2 , ⌦ 3 ⌫ ⇨ ir 5 ⇦ dalyse. Jei po tokios konsultacijos kompetentingos valstybės narės valdžios institucijos nusprendžia suteikti leidimą, apie tai jos informuoja kompetentingas kitų valstybių narių valdžios institucijas ir pateikia visą reikiamą informaciją, kad paaiškintų tokį sprendimą.

74.    Visa informacija, kuria dalijamasi pagal šio straipsnio nuostatas, turi atitikti 19 straipsnio 2 dalies ⇨ 23 straipsnio ⇦ nuostatas dėl jos konfidencialumo.

⇩ naujas

8.Kompetentingos institucijos kasmet tikrina, ar per visą leidimo galiojimo laikotarpį laikomasi leidimo išdavimo sąlygų. Tokie patikrinimai gali būti grindžiami reprezentatyviąja visų galiojančių leidimų imtimi. Kiekvieną eksporto leidimą kompetentingos institucijos atskirai tikrina ne rečiau kaip kas trejus metus. Valstybės narės koordinavimo grupei pateikia patikrų ir patikrinimų rezultatų ataskaitas. Ataskaitos aptariamos pagal 33 straipsnį įsteigtoje koordinavimo grupėje. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

2013 straipsnis
⌦ Gavimo įrodymas ⌫

⇩ naujas

1.Per du mėnesius nuo išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos eksportuotojas pateikia eksporto leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai įrodymą, kad trečiojoje importo valstybėje buvo gauta išsiųsta šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų siunta, o tai visų pirma užtikrinama pateikiant atitinkamus muitinės importo dokumentus.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

21.    ⇨Jei per du mėnesius nuo išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos negaunama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto išsiųstos siuntos gavimo įrodymo arba kilus įtarimui, valstybių narių kompetentinga institucija nedelsdama paprašo eksporto muitinės patvirtinti, kad eksporto deklaracija pateikta ir kad I priede išvardyti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai ir šaudmenys buvo išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, ir⇦ Valstybės narės, kilus įtarimams, prašo importuojančios trečiosios valstybės patvirtinti, kad gavo išsiųstą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų siuntą.

2.    Gavusios trečiosios eksporto valstybės, kuri eksporto metu yra JT šaunamųjų ginklų protokolo Šalis, prašymą, valstybės narės patvirtina, kad gavo išsiųstą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų siuntą Sąjungos muitų teritorijoje, o tai iš esmės užtikrinama pateikiant atitinkamus muitinės importo dokumentus.

3.    Valstybės narės laikosi 1 ir 2 dalių pagal galiojančią nacionalinę teisę ar praktiką. Visų pirma, kai eksportuojama, kompetentinga valstybės narės valdžios institucija gali nuspręsti kreiptis į eksportuotoją arba tiesiogiai į importuojančią trečiąją valstybę.

⇩ naujas

21 straipsnis 
Patikrinimai po išsiuntimo

1.Kilus įtarimui, Komisija ir eksporto leidimą suteikiančios kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus po išsiuntimo, siekdamos užtikrinti, kad eksportuojami šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai ir šaudmenys atitiktų įsipareigojimus, prisiimtus galutinio naudotojo pažymėjime, kaip nustatyta IV priede.

2.Taikant pirmesnę dalį, patikrinimus po išsiuntimo gali atlikti bet kuri trečioji šalis, kurią tuo tikslu aiškiai įgaliojo Komisija arba atitinkamos valstybės narės.

V SKYRIUS 
PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

2218 straipsnis
⌦ Kompetencija ir atsakomybė ⌫

⇩ naujas

1.Šio reglamento I priede išvardytiems šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams, šaudmenims arba dujiniams ir signaliniams ginklams, įvežamiems į Sąjungos muitų teritoriją, išvežamiems iš jos ar vežamiems tranzitu per ją, taikoma šiame skyriuje nustatyta kontrolė ir priemonės. Šio skyriaus taikymas nedaro poveikio kitoms šio reglamento nuostatoms ir kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojamas prekių importas ar eksportas, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46, 47, 134 ir 267 straipsniams. Pagal Reglamento (ES) 2019/1020 2 straipsnio 2 dalį to reglamento 25–28 straipsniai netaikomi į Sąjungos rinką įvežamų šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų kontrolei. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

21.    Valstybės narės gali numatyti, kad šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų ⇨ importo arba ⇦ eksporto muitinės formalumus būtų galima atlikti ⇨ , pavyzdžiui, pateikti muitinės deklaracijas, ⇦ tik tam įgaliotose muitinėse.

32.    Valstybės narės, pasinaudodamos 2 1 dalyje nustatyta galimybe, ⇨skelbia šią informaciją portale, kuriame gali būti prašoma kompetentingų institucijų leidimų, taip pat ⇦ informuoja Komisiją apie tinkamai įgaliotas⇨ paskirtąsias ⇦muitines arba apie vėlesnius jų pakeitimus. Komisija kasmet skelbia ir atnaujina tą informaciją Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ⇨ ir savo interneto tinklalapiuose ⇦.

⇩ naujas

1.Muitinė turi reikiamus įgaliojimus ir išteklius, kad galėtų tinkamai atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą. 

2.Kompetentingos institucijos yra atsakingos už bendrą šio reglamento vykdymo užtikrinimą, kiek tai susiję su I priede išvardytais šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais, šaudmenimis ir dujiniais bei signaliniais ginklais, kurie įvežami į Sąjungos muitų teritoriją, išvežami iš jos arba vežami tranzitu per ją. 

3.Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, muitinės atlieka pateiktos muitinės deklaracijos, susijusios su šio reglamento I priede išvardytais šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais, šaudmenimis ir dujiniais bei signaliniais ginklais, kurie įvežami į Sąjungos muitų teritoriją, išvežami iš jos arba vežami tranzitu per ją, tikrinimą. Toks tikrinimas visų pirma grindžiamas rizikos analize, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnio 2 dalyje.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

2319 straipsnis
⌦ Keitimasis informacija ir institucijų bendradarbiavimas ⌫

1.    Bendradarbiaudamos su Komisija ir laikydamosi 21 straipsnio 2 dalies, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kompetentingų valdžios institucijų tiesioginiam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija užtikrinti, kad padidintų šiame reglamente nustatytų priemonių efektyvumą. Tokia informacija gali būti:

(a)eksportuotojų, kurių paraiška leidimui gauti buvo atmesta arba kuriems taikomi valstybių narių pagal 11 straipsnį priimti sprendimai, duomenys;

(b)gavėjų ar kitų asmenų, užsiimančių įtartina veikla, duomenys ir, jei turima, maršrutai.

⇩ naujas

1.Komisija, kompetentingos institucijos ir muitinės glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija.

2.Muitinės ir Komisija keičiasi informacija apie riziką, įskaitant rizikos analizę ir tikrinimo rezultatus, kuri yra svarbi šio reglamento vykdymui užtikrinti, visų pirma susijusia su įtarimu dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais, šaudmenimis ir dujiniais bei signaliniais ginklais, ir ją tvarko, kaip nurodyta toliau: muitinės – pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnio 5 dalį, o

(c)muitinės ir Komisija – pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį;

(d)muitinės ir Komisija – pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį;

3.Kai muitinė turi pagrindo manyti, kad I priede išvardyti šaunamieji ginklai, jų pagrindiniai komponentai, šaudmenys ir dujiniai bei signaliniai ginklai, kurie yra laikinai saugomi arba kuriems taikoma bet kuri muitinės procedūra, neatitinka reikalavimų, ji ne tik imasi būtinų priemonių, kaip aprašyta 22 straipsnyje, bet ir perduoda visą susijusią informaciją kompetentingoms institucijoms.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

42.    Tarybos reglamentas ⌦ Reglamentas ⌫ (EB) Nr. 515/97 dėl tarpusavio pagalbos, visų pirma jo nuostatos dėl informacijos konfidencialumo, mutatis mutandis taikomos ⌦ taikomas šiame straipsnyje nustatytoms priemonėms ⌫ šio straipsnio priemonėms, nedarant poveikio šio reglamento 20 straipsniui.

2417 straipsnis
⌦ Importo ir eksporto procedūros ⌫

1.Tvarkydamas šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų ⇨ importo arba ⇦ eksporto muitinės formalumus ⇨ importo arba ⇦ eksporto muitinėje ⌦ muitinės įstaigoje ⌫ , ⇨ importuotojas arba ⇦ eksportuotojas pateikia įrodymus, kad buvo gauti visi būtini eksporto leidimai⇨ pateikdamas muitinės deklaraciją muitinei pateikia importo arba eksporto leidimo registracijos numerį. Tam tikrais atvejais, kai naudojamas daugkartinis importo arba eksporto leidimas, importuotojas arba eksportuotojas per 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą pateikia visų ankstesnių importo arba eksporto deklaracijų, susijusių su daugkartiniu importo arba eksporto leidimu, kopiją. ⇦ 

2.Gali būti pareikalauta, kad ⇨ importuotojas arba ⇦ eksportuotojas pateiktų visų dokumentų, pateiktų kaip įrodymai, vertimą į oficialią valstybės narės, kurioje pateikiama eksporto ⇨ muitinės ⇦deklaracija, kalbą.

⇩ naujas

3.Gavusi muitinės deklaraciją I priede išvardytiems šaunamiesiems ginklams, jų pagrindiniams komponentams, šaudmenims ir dujiniams bei signaliniams ginklams importuoti arba eksportuoti, muitinė, naudodama 28 straipsnyje nurodytą elektroninę licencijavimo sistemą, patikrina leidimo galiojimą. Jeigu įvykdomi visi su importu ar eksportu susiję reikalavimai ir formalumai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, muitinė leidžia importuoti arba eksportuoti šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus.

🡻 (EU) No 258/2012 (adapted)

⇨ new

43.    Valstybės narės, nedarydamos poveikio joms pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 suteiktiems įgaliojimams, ne ilgesniu kaip 10 dienų laikotarpiu sustabdo eksporto iš jų teritorijos procesą arba, jei reikia, kitaip neleidžia išvežti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų, kuriems taikomas galiojantis eksporto leidimas, iš Sąjungos muitų teritorijos per jų teritoriją, jei jos turi priežasčių įtarti, kad: ⌦ Nedarant poveikio jokiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 joms suteiktiems įgaliojimams, muitinės ne ilgesniu kaip 10 darbo dienų laikotarpiu sustabdo importo į jų teritoriją ar eksporto iš jos procesą arba prireikus kitaip neleidžia išvežti šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų arba šaudmenų, kuriems taikomas galiojantis importo ar eksporto leidimas, iš Sąjungos muitų teritorijos arba į ją įvežti per jų teritoriją, jei jos turi pagrindo įtarti, kad: ⌫ 

(a)suteikiant leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją arba

(b)po leidimo suteikimo iš esmės pasikeitė aplinkybės.

Išimtinėmis aplinkybėmis ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 ⇨ darbo ⇦ dienų.

⇩ naujas

Muitinės gali sustabdyti prekių importą atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, jei turi tam tikrų abejonių; tokiu atveju muitinės elektroninėmis priemonėmis apie tai informuoja kompetentingą nacionalinę instituciją, kuri priima sprendimą dėl prekėms taikytinos tvarkos. Jei nacionalinė kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nepateikia atsakymo muitinei, ši išleidžia prekes. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

54.    Per 43 dalyje nurodytą laikotarpį arba pratęstą laikotarpį valstybės narės arba leidžia importuoti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus arba šaudmenis, arba imasi veiksmų pagal ⌦ 19 ⌫ 11 straipsnio 1 dalies b punktą.

⇩ naujas

25 straipsnis 
Kontrolės rezultatai

1.Nustačiusi neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siuntą, muitinė nedelsdama apie tai informuoja muitinės valstybės kompetentingą instituciją. Ta kompetentinga institucija:

(a)nedelsdama informuoja paskirties kompetentingą instituciją Sąjungos muitų teritorijoje apie neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siuntą;

(b)tranzito ES viduje arba išorinio tranzito atveju nedelsdama informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungos muitų teritorijoje apie neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siuntą.

Nustačiusi neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų komponentų ir šaudmenų siuntą, muitinė konfiskuoja šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus, kol paskirties kompetentinga institucija Sąjungos muitų teritorijoje nenusprendžia kitaip ir apie tą sprendimą raštu nepraneša muitinės valstybės, kurioje sulaikyta neteisėta šaunamųjų ginklų, jų komponentų, šaudmenų arba dujinių ir signalinių ginklų siunta, kompetentingai institucijai. 

2.Kilus įtarimui dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais, šaudmenimis arba dujiniais ir signaliniais ginklais, informacija, susijusia su muitinio tikrinimo metu konfiskuotais šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais ir šaudmenimis, muitinė per Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą pasidalija su šio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis.

3.Konfiskavimo duomenys apima, jei turima, šią informaciją:

(a)informaciją apie šaunamąjį ginklą, įskaitant gamintojo pavadinimą arba rinkoženklį, gamybos valstybę arba vietą, serijos numerį ir gamybos metus (jei jie nėra serijos numerio dalis), ir, kai įmanoma, modelį, taip pat kiekius;

(b)šaunamojo ginklo kategoriją pagal I priedą;

(c)informaciją apie gamybą: įskaitant deaktyvuotų šaunamųjų ginklų reaktyvavimą, dujinių ir signalinių ginklų perdirbimą, rankų darbo šaunamuosius ginklus, pagamintus adityviosios gamybos būdu, ar bet kokią kitą svarbią informaciją;

(d)kilmės valstybę;

(e)kilmės vietos valstybę;

(f)paskirties valstybę;

(g)transporto priemonę ir transporto bendrovės arba asmens registracijos valstybę, atitinkamais atvejais įskaitant konteinerį, sunkvežimį arba furgoną, asmeninę transporto priemonę, autobusą ar tolimojo susisiekimo autobusą, traukinį, komercinės aviacijos transporto priemonę, bendrosios aviacijos transporto priemonę arba pašto krovinį ir siuntinius;

(h)konfiskavimo vietą ir rūšį, atitinkamais atvejais įskaitant teritorijos vidų, sienos perėjimo punktą, sausumos sieną, oro uostą arba jūrų uostą.

4.Muitinės, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnio 5 dalyje nustatytų prievolių, bet kokiomis elektroninėmis priemonėmis, nustatytomis tuo tikslu pagal taikytinus muitų teisės aktus, dalijasi atitinkama informacija apie riziką ir rizikos analizės rezultatais, susijusiais su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų pagrindiniais komponentais ir šaudmenimis.

VI SKYRIUS 
SKAITMENIZACIJA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

2612 straipsnis
⌦ Informacijos saugojimas importo ir eksporto tikslais ⌫

1.    Pagal galiojančią nacionalinę teisę arba praktiką valstybės narės ne mažiau kaip 20 metų saugo visą informaciją, susijusią su šaunamaisiais ginklais ir , jei įmanoma, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais beiir šaudmenimis, kuri yra reikalinga siekiant atsekti ir identifikuoti tuos šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai jais arba ją aptikti. Ta informacija apima eksporto leidimo išdavimo vietą ir datas bei galiojimo pabaigą; eksporto valstybę; importo valstybę; jei taikoma, trečiąją tranzito valstybę; gavėją; galutinį gavėją, jei jis žinomas eksporto metu; ir prekių aprašymą bei kiekį, įskaitant jų ženklinimą ⇨ unikalų žymenį, nurodytą Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnyje ⇦.

2.    Šis straipsnis netaikomas 9 straipsnyje nurodytam eksportui ⌦ 1 dalis netaikoma 10 ir 17 straipsniuose nurodytam importui ir eksportui ⌫ .

⇩ naujas

27 straipsnis 
Statistika

1.Kiekvienais metais iki liepos 31 d. valstybės narės elektroniniu paštu konfidencialiai pateikia Komisijai savo praėjusių metų nacionalinius metinius duomenis apie:

(a)leidimų ir atsisakymų išduoti leidimus skaičių, faktiškai importuotų ir eksportuotų šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų kiekius ir vertes pagal I priede išvardytas kategorijas ir pakategores, taip pat pagal kilmę ir paskirties vietą;

(b)informaciją apie konfiskuotus šaunamuosius ginklus, pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus, nurodytą 25 straipsnio 3 dalyje.

2.Tie statistiniai duomenys neapima jokių asmens duomenų.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės ir formatas, kuriuos valstybės narės turi naudoti teikdamos Komisijai anonimizuotus statistinius duomenis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

28 straipsnis 
Elektroninė licencijavimo sistema

1.Komisija pagal šio reglamento 9 ir 14 straipsnius sukuria ir prižiūri elektroninę licencijavimo sistemą, skirtą importo ir eksporto leidimams ir su jais susijusiems sprendimams.

Elektroninė licencijavimo sistema užtikrina bent šias funkcijas:

(a)ekonominės veiklos vykdytojų ir fizinių asmenų, kuriems pagal Direktyvą (ES) 2021/555 leidžiama gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus, registraciją prieš teikiant šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus muitinės importo arba eksporto procedūrai; registracijos profilyje nurodomas ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodas, kurį muitinė priskyrė registruojant muitinės tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį;

(b)sudaro sąlygas elektroninei procedūrai prašyti importo ir eksporto leidimo, jį suteikti ir išduoti;

(c)užtikrina sujungimą su nacionalinėmis muitinėmis per ES muitinės vieno langelio aplinką, nurodytą Reglamento [Vieno langelio reglamentas – įrašyti numerį ir išnašą; šis reglamentas dar nepriimtas ir jo numerį galima įrašyti tik kai jį priims teisėkūros institucijos] 4 straipsnyje;

(d)sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir Komisijai nustatyti ekonominės veiklos vykdytojų – asmenų, kuriems pagal Direktyvą (ES) 2021/555 leidžiama gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis ir dujinius bei signalinius ginklus, – rizikos profilį, taip pat nustatyti šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų, šaudmenų ir dujinių bei signalinių ginklų rizikos profilį, siekiant nustatyti didelės rizikos siuntas atliekant šio reglamento 25 straipsnyje nurodytą rizikos analizę;

(e)sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms ir Komisijai teikti administracinę pagalbą ir bendradarbiauti tarpusavyje keičiantis informacija ir statistiniais duomenimis apie elektroninės licencijavimo sistemos naudojimą;

(f)suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir asmenims, kuriems pagal Direktyvą (ES) 2021/555 leidžiama gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti šio reglamento I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus, palaikyti ryšius šio reglamento įgyvendinimo tikslais.

2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato elektroninės licencijavimo sistemos veikimo taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su asmens duomenų tvarkymu ir keitimusi duomenimis su kitomis IT sistemomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.Komisija prieigą prie elektroninės licencijavimo sistemos suteikia muitinėms, kompetentingoms institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir asmenims, kuriems pagal Direktyvą (ES) 2021/555 leidžiama gaminti, įsigyti, laikyti ar parduoti I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis arba dujinius ir signalinius ginklus, atsižvelgiant į jų atitinkamas prievoles pagal šį reglamentą.

4.Komisija užtikrina elektroninės licencijavimo sistemos ir elektroninių nacionalinių licencijavimo sistemų, jei jos sukurtos, sujungimą.

 
29 straipsnis 
Keitimasis informacija apie atsisakymus suteikti importo arba eksporto leidimus

1.Komisija, konsultuodamasi su pagal 33 straipsnį įsteigta koordinavimo grupe, parengia arba pasirenka saugią šifruotą sistemą, kuria remiamas tiesioginis valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apie atsisakymus suteikti importo ar eksporto leidimus.

2.Visa informacija, kuria dalijamasi pagal šio straipsnio nuostatas, atitinka 23 straipsnio nuostatas dėl jos konfidencialumo.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato valstybių narių keitimosi informacija apie atsisakymus suteikti importo arba eksporto leidimus taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

VIIV SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

3014 straipsnis
⌦ Saugios procedūros ⌫

1.Valstybės narės imasi tokių priemonių, kurių gali reikėti, kad jų leidimų suteikimo procedūros būtų saugios ir kad būtų galima patikrinti arba patvirtinti leidimo dokumentų autentiškumą.

2.Tam tikrais atvejais patikrinimą ir patvirtinimą taip pat galima užtikrinti diplomatiniais kanalais.

3115 straipsnis
⌦ Kompetentingų institucijų užduotys ⌫

1.Tinkamam šio reglamento taikymui užtikrinti valstybės narės imasi būtinų ir proporcingų priemonių, kad jų kompetentingos valdžios institucijos galėtų:

(a)surinkti informaciją apie bet kokį užsakymą arba sandorį, susijusį su šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais beiir šaudmenimis ir

(b)nustatyti, ar ⇨ importo ir ⇦ eksporto kontrolės priemonės yra tinkamai taikomos, o tai visų pirma gali apimti teisęįgaliojimus patekti į asmenų, turinčių su eksporto sandoriu susijusių interesų, patalpas.

3216 straipsnis
⌦ Reglamento vykdymo užtikrinimas ⌫

1.    Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintosamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

⇩ naujas

2.Asmenims, pranešantiems apie šio reglamento pažeidimus, taikomas Direktyva (ES) 2019/1937 nustatytas pranešėjų apsaugos režimas. 

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

3320 straipsnis
⌦ Koordinavimo grupė ⌫

1.Įsteigiama Šaunamųjų ginklų ⇨ importo ir ⇦ eksporto koordinavimo grupė (toliau – Koordinavimo grupė), kuriai pirmininkauja Komisijos atstovas. Kiekviena valstybė narė skiria į ją atstovą ⇨ Ją sudaro 34 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų institucijų atstovai. ⇦ 

2.Koordinavimo grupė nagrinėja visus klausimus dėl šio reglamento taikymo, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės ⇨ 34 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų institucijų ⇦ atstovas. Ji laikosi Reglamente (EB) Nr. 515/97 nustatytų konfidencialumo taisyklių.

3.Koordinavimo grupės pirmininkas arba Koordinavimo grupė prireikus tariasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

3421 straipsnis
⌦ Įgyvendinimo užduotys ⌫

1.Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant 3316 straipsnyje nurodytas priemones.

2.Ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 19 d. kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie nacionalines valdžios institucijas, kompetentingas įgyvendinti 7, 9, 11 ir 17 straipsnius. ⇨ Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie: ⇦ 

⇩ naujas

(a)kiekvienos valstybės narės nacionalinę instituciją, atsakingą už integruotą šaunamųjų ginklų kontrolę, ir įvairių institucijų, kompetentingų kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, koordinavimą (nacionalinius ryšių šaunamųjų ginklų klausimais punktus); 

(b)(jei jos nėra tos pačios) nacionalines institucijas, kompetentingas įgyvendinti 9, 10, 12, 13, 14, 15, 17 ir 19 straipsnius.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

⇨ naujas

Remdamasi ta informacija, Komisija ⇨ savo interneto svetainėje ⇦ kasmet skelbia ir atnaujina tų institucijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

3.Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 19 d., o po to – Koordinavimo grupės prašymu ir bet kuriuo atveju kas dešimt10 metų Komisija peržiūri, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo taikymo ataskaitą, kurioje gali būti pasiūlymų iš dalies keisti šį reglamentą. Valstybės narės pateikia Komisijai visą ataskaitai parengti reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie vienos procedūros taikymą, kaip numatyta 4 straipsnio 2 dalyje. ⇨  Komisija pirmąją tarpinę taikymo ataskaitą paskelbia ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ⇦ .

355 straipsnis
⌦ Deleguotieji aktai ⌫

1.Komisijai pagal ⌦ šio reglamento ⌫ 366 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 

(a)dėl I priedo keitimo, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo pakeitimais ir Direktyvos 91/477/EEB I priedo pakeitimais. ⌦ remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2685/87 I priedo pakeitimais ir Direktyvos (ES) 2021/555 I priedo pakeitimais, iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas; ⌫

⇩ naujas

(b)pagal šio reglamento 9 straipsnio 3 dalį nustatomos šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pusgaminių techninės charakteristikos;

(c)iš dalies keičiami šio reglamento II ir III priedai.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

366 straipsnis
⌦ Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ⌫

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ⌦ Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. ⌫

2.Įgaliojimai priimti 5 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neapibrėžtam laikotarpiui ⌦ 35 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui. ⌫

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 35 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus5 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas ⌦ Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. ⌫  Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną ⌦ Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. ⌫  Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumuigaliojimui.

4.Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ⌦ Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. ⌫ 

5.Pagal 5 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų ⌦ Pagal 35 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. ⌫  Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

⇩ naujas

37 straipsnis 
Komiteto procedūra

Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

38 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

1.Kol bus įdiegtos 28 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos elektroninės licencijavimo sistemos funkcijos, taikomos šios nuostatos:

(a)siekiant įgyvendinti 9 straipsnio 1 dalį, toliau taikomos nacionalinės importo leidimų suteikimo sistemos;

(b)siekiant įgyvendinti 12 straipsnio 3 dalį, muitinės tranzito deklaracijos kopija kompetentingoms institucijoms pateikiama nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(c)siekiant įgyvendinti 13 straipsnio 4 dalį, muitinės tranzito deklaracijos kopija kompetentingoms institucijoms pateikiama nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(d)siekiant įgyvendinti 14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 6 dalį, toliau taikomos ankstesnės nacionalinės eksporto leidimų suteikimo sistemos;

2.kol bus įdiegta 28 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta elektroninės licencijavimo sistemos funkcija, taikomos šios nuostatos:

(a)siekiant įgyvendinti 9 straipsnio 6 dalį, informacija keičiamasi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(b)siekiant įgyvendinti 10 straipsnio 4 dalį, muitinė nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis pateikia muitinės deklaracijos kopiją kompetentingoms institucijoms, kurios ją pateikia 28 straipsnyje nurodytai elektroninei licencijavimo sistemai;

(c)siekiant įgyvendinti 10 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, importuotojas prie importo deklaracijos prideda laikinojo eksporto deklaracijos kopiją;

(d)siekiant įgyvendinti 12 straipsnio 2 dalį, deklarantas prie muitinės deklaracijos prideda importo leidimo kopiją;

(e)siekiant įgyvendinti 12 straipsnio 4 dalį, informacija keičiamasi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(f)siekiant įgyvendinti 13 straipsnio 2 dalį, deklarantas prie muitinės deklaracijos prideda importo leidimo kopiją;

(g)siekiant įgyvendinti 13 straipsnio 5 dalį, informacija keičiamasi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(h)siekiant įgyvendinti 17 straipsnio 3 dalį, muitinė nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis pateikia muitinės deklaracijos kopiją kompetentingoms institucijoms, kurios ją pateikia 28 straipsnyje nurodytai elektroninei licencijavimo sistemai;

(i)siekiant įgyvendinti 17 straipsnio 4 dalį, eksportuotojas prie eksporto deklaracijos prideda laikinojo importo deklaracijos kopiją;

(j)siekiant įgyvendinti 19 straipsnio 3 dalį, informacija keičiamasi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis elektroninėmis priemonėmis;

(k)siekiant įgyvendinti 24 straipsnio 1 dalį, importuotojas arba eksportuotojas prie importo arba eksporto deklaracijos prideda importo arba eksporto leidimo kopiją;

(l)siekiant įgyvendinti 24 straipsnio 3 dalį, prieš leisdamos importuoti arba eksportuoti I priede išvardytus šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus ar šaudmenis, muitinės patikrina šio straipsnio 2 dalies k punkte nurodytas dokumentų kopijas.

3.Kai įdiegiamos 28 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos elektroninės licencijavimo sistemos funkcijos, išskyrus papildomą skaitmeninį bendradarbiavimą, nurodytą Reglamento [Vieno langelio reglamentas] 12 straipsnyje, taikoma toliau nurodyta nuostata.

(m)Siekiant įgyvendinti 17 straipsnio 4 dalies a punktą, eksportuotojas prie eksporto deklaracijos prideda laikinojo importo deklaracijos kopiją.

4.Kol bus sukurta 29 straipsnyje nurodyta valstybių narių keitimosi informacija apie atsisakymus suteikti importo arba eksporto leidimus sistema, 19 straipsnio 5 ir 6 dalys neįgyvendinamos.

39 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 258/2012 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento V priede pateiktą atitikties lentelę.

🡻 (ES) Nr. 258/2012 (pritaikytas)

4022 straipsnis
⌦ Baigiamosios nuostatos ⌫

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Vis dėlto 13 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos praėjus trisdešimt dienų po JT šaunamųjų ginklų protokolo įsigaliojimo Europos Sąjungoje dienos, po jo sudarymo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 49  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

Tikslas (-ai)

Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Panašios patirties išvados

Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM

☑    trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 50  

☑    Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

☑    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻    trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

◻    tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻    EIB ir Europos investicijų fondui;

◻    Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

◻    viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻    atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

VALDYMO PRIEMONĖS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (tikrinimo sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams (*)

Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

* Pastaba. Mokesčių ir muitų sąjungos GD ir Prekybos GD poreikiai įtraukti į Migracijos ir vidaus reikalų GD veiklos biudžeto eilutę: atitinkamos sumos dalijantis įgaliojimais bus iš atitinkamos VSF biudžeto eilutės pervestos iš Migracijos ir vidaus reikalų GD į Mokesčių ir muitų sąjungos GD, taip pat iš Migracijos ir vidaus reikalų GD – į Prekybos GD.

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

◻    Reikia persvarstyti DFP.

Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis pajamoms 

☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    2018 m. birželio mėn. apžvalginis pranešimas dėl šaulių ginklų „Estimating Global Civilian-held Firearms Numbers“. Duomenys pateikiami adresu http://www.smallarmssurvey.org/fileadmin/docs/Weapons_and_Markets/Tools/Firearms_holdings/SAS-BPCivilian-held-firearms-annexe.pdf .

(2)    Tai šios valstybės narės: Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija.

(3)    2021 m. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas (SOCTA), 57 p.

(4)     N. Duquet ir K. Goris (2018), projektas SAFTE, cit., p. 104 ( nuoroda ).

(5)    M. Mancuso ir E. Savona ed. (2017), projekto „Fighting illicit firearms trafficking routes and actors at European level“ (FIRE) galutinė ataskaita, p. 21 ( nuoroda ).

(6)    UNODC, „Illicit Trafficking in Firearms, their Parts, Components and Ammunition to, from and across the European Union“; regioninės analizės ataskaita (2020), p. 17, https://www.unodc.org/documents/firearms-protocol/2020/UNODC-EU-Report-A8_FINAL.pdf .

(7)    Frontex (2021), Šaunamųjų ginklų vadovas sienos apsaugos pareigūnams ir muitinėms.

(8)    Komisijos komunikatas dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM(2020) 605.

(9)    Komisijos komunikatas „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“, COM(2021) 170 final.

(10)    Komisijos komunikatas „2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas“, COM(2020) 608.

(11)    Komisijos komunikatas „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“, COM(2020) 581 final.

(12)    COM(2014) 527 final.

(13)    COM(2017) 737,  https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2017:0737:FIN:LT:PDF

(14)    C(2018) 2197, https://home-affairs.ec.europa.eu/system/files/2018-04/20180417_commission-recommendation-immediate-steps-improve-security-firearms-ammunition_en.pdf. 

(15)    Per konsultacijas, susijusias su įžanginiu poveikio vertinimu, gauti atsiliepimai paskelbti čia .

(16)    Žr. Migracijos ir vidaus reikalų GD svetainę .

(17)    Saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA) yra platforma, atitinkanti ES teisėsaugos institucijų komunikacijos poreikius. Platforma suteikia galimybę greitai ir patogiai keistis operatyvine ir strategine su nusikaltimais susijusia informacija.

(18)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

(19)    Išorinis tranzitas – I priede išvardytų šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų vežimas iš trečiosios valstybės per Sąjungos muitų teritoriją į galutinę paskirties vietą trečiojoje valstybėje, šių prekių faktiškai neimportuojant.

(20)    Remiantis Kombinuotąja prekių nomenklatūra, nustatyta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo.

(21)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL L 94, 2012 3 30, p. 1).

(22)    2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas 2001/748/EB dėl Jungtinių Tautų protokolo dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, pridedamo prie Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, pasirašymo Europos bendrijos vardu (OL L 280, 2001 10 24, p. 5).

(23)    2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas 2014/164/ES dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 89, 2014 3 25, p. 7).

(24)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(25)    2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1).

(26)    2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

(27)    2021 m. sausio 15 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/38, kuriuo nustatomas bendras požiūris į galutinių naudotojų pažymėjimų elementus šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų eksporto kontekste (OL L 14, 2021 1 18, p. 4).

(28)    2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(29)    2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 115, 2021 4 6, p. 1).

(30)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(31)    2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL L 333, 2015 12 19, p. 62).

(32)    2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/69, kuria pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nustatomos techninės dujinių ir signalinių ginklų specifikacijos (OL L 15, 2019 1 17, p. 22).

(33)    2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).

(34)    2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).

(35)    1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(36)    2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/2191, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti ginklų nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais riziką (iTrace IV) (OL L 330, 2019 12 20, p. 53).

(37)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56–106).

(38)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53–114).

(39)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(40)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(41)    OL L 239, 2000 9 22, p. 469–473.

(42)    2018 m. balandžio 17 d. Komisijos rekomendacija (2018) 2197 final dėl skubių veiksmų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto, importo ir tranzito priemonių saugumui gerinti.

(43)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(44)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(45)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(46)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(47)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(48)    OL L 130, 1993 5 27, p. 4.

(49)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(50)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(51)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(52)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(53)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(54)     Bendra veiklos asignavimų suma integravimui į ES muitinės vieno langelio aplinką 2024–2028 m. laikotarpiu – iš viso 1,580 mln. EUR, o nuo 2029 m. metinis įnašas techninei priežiūrai – 0,100 mln. EUR.    

(55)    Etatų vienetai numatyti Migracijos ir vidaus reikalų GD administraciniame biudžete. Minėtas GD etatų vienetų paprašys kaip papildomų žmogiškųjų išteklių ir administracinio biudžeto lėšos bus perkeltos iš Migracijos ir vidaus reikalų GD į Mokesčių ir muitų sąjungos (TAXUD) B direktoratą, kad 2024–2027 m. laikotarpiu kasmet būtų padengiami 2 etatų vienetai (CA kategorijos IV pareigų grupės) registrų informacinės sistemos sujungimo su ES muitinės vieno langelio aplinka reikmėms.

(56)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(57)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 27

COM(2022) 480 final

PRIEDAI

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis (nauja redakcija)

{SEC(2022) 330 final} - {SWD(2022) 298 final} - {SWD(2022) 299 final}

I PRIEDAS

I: Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų sąrašas pagal Direktyvą (ES) 2021/555.

II: Šaunamieji ginklai ir šaudmenys, išskyrus I dalyje išvardytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, ir pagrindiniai komponentai.

III: Dujiniai ir signaliniai ginklai, kurių negalima perdirbti

Šiame priede:

(a)trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su ne ilgesniu kaip 30 cm vamzdžiu arba toks, kurio visas ilgis yra ne didesnis kaip 60 cm;

(b)ilgasis šaunamasis ginklas – bet kuris kitas šaunamasis ginklas, išskyrus trumpąjį šaunamąjį ginklą;

(c)automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris, iššovus šovinį, kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti daugiau nei vieną šovinį;

(d)pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris iššovus šovinį kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti tik vieną šovinį;

(e)pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas taip, kad, iššovus šovinį, ranka atliekamu veiksmu ginklas turi būti užtaisomas iš dėtuvės arba iš būgnelio;

(f)vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas be dėtuvės, kuris prieš kiekvieną šūvį užtaisomas ranka įdedant šovinį į šovinio lizdą arba į užtaisymo išėmą vamzdžio drūtgalyje.

(1)Remiantis Kombinuotąja prekių nomenklatūra, nustatyta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo.

(2)Kai nurodomi KN kodai su raidėmis ex, aprėptis turi būti nustatoma taikant KN kodą kartu su atitinkamu aprašymu.

II PRIEDAS

I dalis

(importo leidimo formų šablonas)

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnyje)

Suteikdamos importo leidimus, valstybės narės stengsis užtikrinti, kad išduotoje formoje aiškiai matytųsi leidimo pobūdis.

Tai yra importo leidimas, kuris galioja visose Sąjungos valstybėse narėse iki jo galiojimo pabaigos dienos.

21. Grynasis kiekis / vertė (grynasis svoris / kitas vienetas (nurodyti))		24. Muitinės dokumentas (rūšis ir numeris) arba išrašas (Nr.) ir išskaitymo data	25. Valstybė narė, vardas, pavardė ir parašas, išskaitymą liudijantis antspaudas
22. Skaičiais	23. Išskaitytas kiekis / vertė žodžiais
1
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
2
1
2