EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 19

COM(2022) 461 final

2022/0279(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos procedūrų, susijusių su atitikties vertinimu, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, iš dalies keičiamos reglamentų (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011 nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 323 final} - {SWD(2022) 288 final} - {SWD(2022) 289 final} - {SWD(2022) 290 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Bendroji rinka yra vienas didžiausių ES privalumų bei ES ekonomikos augimo ir gerovės pagrindas. Pastarojo meto krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija arba Rusijos invazija į Ukrainą, atskleidė tam tikrą bendrosios rinkos ir jos tiekimo grandinių pažeidžiamumą nenumatytų sutrikdymų atveju ir kartu parodė, kaip labai Europos ekonomika ir visos jos suinteresuotosios šalys priklauso nuo gerai veikiančios bendrosios rinkos. Ateityje ne tik geopolitinis nestabilumas, bet ir klimato kaita ir su ja susijusios gaivalinės nelaimės, biologinės įvairovės nykimas ir pasaulinis ekonominis nestabilumas gali lemti kitas, naujas ekstremaliąsias situacijas. Dėl šios priežasties ekstremaliosios situacijos atveju reikia užtikrinti bendrosios rinkos veikimą.

Krizės poveikis bendrajai rinkai gali būti dvejopas. Viena vertus, dėl krizės gali atsirasti kliūčių laisvam judėjimui bendrojoje rinkoje ir tai gali sutrikdyti jos veikimą. Kita vertus, jei bendroji rinka bus susiskaidžiusi ir neveiks, dėl krizės gali išaugti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų trūkumas. Dėl to gali greitai nutrūkti tiekimo grandinės, įmonės gali susidurti su sunkumais apsirūpindamos prekėmis ir paslaugomis, jas tiekdamos ar parduodamos. Sumažėja vartotojų galimybės įsigyti svarbiausių produktų ir paslaugų. Trūkstant informacijos ir teisinio aiškumo, dar labiau didėja šių sutrikdymų poveikis. Be tiesioginės krizės keliamos rizikos visuomenei, piliečiai, ypač pažeidžiamos grupės, susiduria su dideliu neigiamu ekonominiu poveikiu. Todėl pasiūlymu siekiama spręsti dvi atskiras, bet tarpusavyje susijusias problemas: kliūtis laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui krizės metu ir kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų trūkumą.

Glaudžiai bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis ir kitomis esamomis ES krizių valdymo priemonėmis, Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonių (SMEI) rinkinys suteiks tvirtą lanksčią valdymo struktūrą ir tikslinių priemonių rinkinį, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas kilus bet kokio pobūdžio būsimoms krizėms. Tikėtina, kad ne visas į šį pasiūlymą įtrauktas priemones reikės taikyti vienu metu. Veikiau siekiama parengti ES ateičiai ir suteikti jai tai, ko gali prireikti tam tikroje krizinėje situacijoje, kuri gali smarkiai paveikti bendrąją rinką.

Savo 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose 1 Europos Vadovų Taryba nurodė, kad ES pasinaudos per COVID-19 pandemiją įgyta patirtimi ir spręs klausimus, susijusius su likusiu bendrosios rinkos susiskaidymu, kliūtimis ir trūkumais susiklosčius ekstremaliajai situacijai. Komunikate dėl atnaujintos pramonės strategijos 2 Komisija paskelbė apie priemonę laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui, taip pat didesniam skaidrumui ir koordinavimui krizės sąlygomis užtikrinti. Ši iniciatyva yra 2022 m. Komisijos darbo programos dalis 3 . Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos planą pateikti Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonę ir paragino Komisiją parengti ją kaip teisiškai privalomą struktūrinę priemonę, kuria būtų siekiama ateityje kilus krizėms užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą 4 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Kai kuriose ES teisinėse priemonėse nustatytos apskritai krizių valdymui svarbios nuostatos. Kita vertus, tam tikrose ES sistemose ir neseniai priimtuose Komisijos pasiūlymuose nustatytos tikslingesnės priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama tam tikriems krizių valdymo aspektams arba kurios yra svarbios konkretiems sektoriams. Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonė bus taikoma nedarant poveikio nuostatoms, pateiktoms šiose tikslinėse krizių valdymo priemonėse, kurios turi būti laikomos lex specialis. Iniciatyva netaikoma finansinėms paslaugoms, vaistams, medicinos priemonėms ar kitoms medicininėms atsako priemonėms ir ypač maisto saugos produktams, nes šiose srityse yra speciali kilus krizei svarbi sistema.

Sąveika su horizontaliaisiais reagavimo į krizes mechanizmais

Integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas (IPCR) 5 yra vienas iš horizontaliųjų reagavimo į krizes mechanizmų 6 . ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė naudojasi IPCR, kad palengvintų valstybių narių keitimąsi informacija ir politinį koordinavimą reaguojant į sudėtingas krizes. Taikant IPCR, 2015 m. spalio mėn. pirmą kartą kruopščiai išnagrinėta pabėgėlių ir migracijos krizė. Mechanizmas buvo labai svarbus stebint ir remiant atsaką į krizę, teikiant ataskaitas Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER), Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai. IPCR buvo aktyvuotas Sąjungai reaguojant į dideles krizes, kilusias dėl kibernetinių išpuolių, gaivalinių nelaimių ar hibridinių grėsmių. Neseniai IPCR taip pat buvo aktyvuotas po COVID-19 pandemijos protrūkio ir Rusijai pradėjus žiaurią agresiją prieš Ukrainą.

Kitas ES bendro reagavimo į krizes mechanizmas yra Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ir jo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) 7 . RNKC yra visą parą ir be poilsio dienų dirbantis Komisijos centras, skirtas pirmajam atsakui į ekstremaliąsias situacijas, strateginių atsargų kaupimui ES lygmeniu („rescEU“), nelaimių rizikos vertinimams, scenarijų kūrimui, atsparumo nelaimėms didinimo tikslams, ES masto gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos apžvalgai, kitoms prevencinėms ir pasirengimo priemonėms, pavyzdžiui, mokymams ir pratyboms.

Sąveika su horizontaliaisiais bendrosios rinkos mechanizmais

Kai tinkama ir būtina, turėtų būti užtikrintas Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės ir Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės (SMET) veiklos koordinavimas. Komisija Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupei (SMET) visų pirma paveda aptarti ir (arba) peržiūrėti kliūtis, apie kurias pranešta ir kurios labai trukdo laisvam strateginių prekių ir paslaugų judėjimui.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sąveika su priemonėmis, skirtomis konkretiems krizių valdymo aspektams

Pirmiau minėtus horizontaliuosius reagavimo į krizes mechanizmus papildo kitos tikslingesnės priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama konkretiems bendrosios rinkos aspektams, pavyzdžiui, laisvam prekių judėjimui, bendroms eksporto taisyklėms ar viešiesiems pirkimams.

Viena iš tokių sistemų yra Reglamentas (EB) Nr. 2679/98, kuriuo nustatomas reagavimo mechanizmas, skirtas šalinti dėl valstybės narės kaltės atsirandančioms laisvo prekių judėjimo kliūtims, kurios lemia didelius sutrikdymus ir dėl kurių būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (toliau – Braškių reglamentas) 8 . Šiuo reglamentu nustatomas pranešimo mechanizmas, taip pat valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija sistema (daugiau informacijos pateikta 8.1 ir 8.2 skirsniuose).

Reglamentu dėl bendrų eksporto taisyklių 9 Komisijai leidžiama tam tikrų kategorijų produktams taikyti ES išorės eksporto priežiūrą arba ES išorės eksporto leidimą. Šiuo pagrindu Komisija vykdė tam tikrų vakcinų ir veikliųjų medžiagų, naudojamų tokioms vakcinoms gaminti, eksporto priežiūrą 10 .

Kitos ekonominės priemonės apima derybas ir tam tikrais atvejais taikomus bendrus viešuosius pirkimus, kuriuos valstybių narių vardu vykdo Komisija 11 .

Sąveika su konkretiems sektoriams skirtomis kovos su krize priemonėmis

Tam tikrose ES sistemose nustatytos tikslingesnės priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama tik tam tikriems konkretiems krizių valdymo aspektams arba kurios susijusios tik su tam tikrais konkrečiais sektoriais.

Komisijos komunikate „Nenumatytų atvejų planas siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir aprūpinimą maistu“ 12 remiamasi per COVID-19 pandemiją ir ankstesnes krizes įgyta patirtimi, siekiant stiprinti koordinavimą ir krizių valdymą, įskaitant pasirengimą. Šiuo tikslu nenumatytų atvejų plane nustatyti pagrindiniai principai, kurių reikia laikytis siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą būsimų krizių atveju. Siekdama užtikrinti nenumatytų atvejų plano ir jame nustatytų pagrindinių principų įgyvendinimą, Komisija tuo pat metu įsteigė Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmą (EFSCM), kurį sudaro valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių atstovų bei maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų šalių grupė, kuriai pirmininkauja Komisija, kad būtų stiprinamas koordinavimas, keitimasis duomenimis ir praktika. EFSCM grupė pirmą kartą sušaukta 2022 m. kovo mėn., siekiant aptarti energijos ir išteklių kainų padidėjimo poveikį ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes apsirūpinimo maistu saugumui ir maisto tiekimui. Rinkos stebėjimo centrai ir pilietinio dialogo grupės yra kiti forumai, užtikrinantys skaidrumą ir informacijos srautą maisto sektoriuje.

Komisijos komunikato „Transporto sektoriui skirtas nenumatytų atvejų planas“ 13 tikslas – užtikrinti pasirengimą krizėms ir veiklos tęstinumą transporto sektoriuje. Plane nustatytas krizių vadovas, kurį sudaro 10 veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį transporto sektoriui, keleiviams ir vidaus rinkai krizės atveju. Numatytos šios priemonės: ES transporto srities teisės aktų pritaikymas krizinėms situacijoms, pakankamos paramos transporto sektoriui užtikrinimas, laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo užtikrinimas, dalijimasis transporto informacija, transporto sektoriaus pasirengimo nenumatytiems atvejams testavimas realiomis sąlygomis ir kt. 14

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas 15 (toliau – BRO reglamentas), ir panašiu bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo reglamentu 16 nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis iš valstybių narių renkama svarbi informacija siekiant padidinti rinkos skaidrumą 17 .

Reglamentu (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas 18 (toliau – EJRŽAF reglamentas), nustatytas teisinis pagrindas remti žvejybos ir akvakultūros sektorių ypatingų įvykių, dėl kurių labai sutrikdomos rinkos, atveju.

Reglamentu (ES) 2021/953, kuriuo sukuriamas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas 19 , nustatoma bendra sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ar persirgimo pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES piliečiams ir jų šeimos nariams laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Be to, remdamasi Komisijos pasiūlymais, Taryba priėmė konkrečias rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją 20 . 2020 m. pilietybės ataskaitoje 21  Komisija taip pat paskelbė ketinanti peržiūrėti 2009 m. gaires dėl laisvo judėjimo, siekdama padidinti teisinį saugumą ES piliečiams, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teisėmis, ir užtikrinti veiksmingesnį ir vienodą laisvo judėjimo teisės aktų taikymą visoje ES. Peržiūrėtose gairėse, be kita ko, turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su ribojamųjų priemonių taikymu laisvam judėjimui, ypač kai tokios priemonės yra susijusios su visuomenės sveikatos sumetimais.

Reglamentu (ES) 2022/123 dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje nustatyta sistema, pagal kurią stebimas ir mažinamas galimas ir faktinis žmonėms skirtų vaistų, kuriais leidžiama prekiauti centralizuotai ir nacionaliniu lygmeniu ir kurie laikomi itin svarbiais reaguojant į konkrečią „ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją“ arba „didelio masto nelaimę“, stygius 22 .

Galiausiai 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimu įsteigta Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija 23 , kuriai, reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas, pavesta imtis koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų, be kita ko, stebėti poreikius, sparčiai kurti, gaminti, įsigyti ir teisingai paskirstyti medicinines atsako priemones.

Sąveika su vykdomomis iniciatyvomis

Keletas neseniai pasiūlytų ir šiuo metu svarstomų iniciatyvų taip pat yra susijusios su reagavimo į krizes ir pasirengimo joms aspektais. Tačiau šių iniciatyvų taikymo sritis yra ribota ir apima konkrečių rūšių krizės scenarijus, ir jomis nesiekiama sukurti bendros horizontaliosios krizių valdymo sistemos ar nustatyti ekstremaliosios situacijos procedūrų atitinkamoje sektorinėje Sąjungos sistemoje, kuria reglamentuojamas prekių projektavimas, atitikties vertinimas, pateikimas rinkai ir rinkos priežiūra. Kadangi šios iniciatyvos apima sektorių reagavimo į krizes ir pasirengimo joms sistemą, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant šią iniciatyvą svarstytos sektorių sistemos, kuriomis nustatomos suderintos Sąjungos lygmens prekių projektavimo, atitikties vertinimo, pateikimo rinkai ir rinkos priežiūros taisyklės, yra didžiausio derinimo sistemos, šios iniciatyvos nesidubliuos su jokiomis šiuo metu vykdomomis iniciatyvomis.

Nė vienoje iš atitinkamų šiuo metu įgyvendinamų iniciatyvų nenustatyta jokių sektorių ekstremaliosios situacijos procedūrų, kurios turi būti įtrauktos į atitinkamas sektorių suderintas sistemas, kuriomis reglamentuojamas laisvas prekių judėjimas.

Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (toliau – Sprendimas dėl tarpvalstybinių grėsmių sveikatai) 24 , siekiama stiprinti ES sveikatos saugumo sistemą ir pagrindinių ES agentūrų vaidmenį pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas srityje didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atžvilgiu 25 . Priėmus šį reglamentą, juo bus sustiprintas parengties ir atsako veiksmų planavimas, sugriežtinta epidemiologinė priežiūra ir stebėsena, patobulintas duomenų teikimas ir sustiprinti ES intervenciniai veiksmai.

Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, įsteigiamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 26 .

Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos reglamento dėl priemonių sistemos kilus krizei svarbių medicininių atsako priemonių tiekimui Sąjungos lygmens ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos atveju užtikrinti 27 numatytos reagavimo į krizes priemonės, pavyzdžiui, bendri viešieji pirkimai, privalomi įmonėms skirti prašymai pateikti informaciją apie jų gamybos pajėgumus ir gamybos linijų paskirties keitimas visuomenės sveikatos krizių atveju, kai paskelbiama ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija. ES paskelbus ekstremaliąją situaciją būtų iš karto stiprinamas koordinavimas ir būtų galima kurti, kaupti kilus krizei svarbius produktus ir jų įsigyti. Pasiūlymas taikomas medicininėms atsako priemonėms, kurios apibrėžiamos kaip žmonėms skirti vaistai, medicinos priemonės ir kitos prekės ar paslaugos, būtinos siekiant pasirengti didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir į jas reaguoti.

Komisijos pasiūlymu dėl Europos lustų akto 28 siekiama sustiprinti Europos puslaidininkių ekosistemą. Vienas iš svarbių šios strategijos ramsčių – kartu su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais sukurti koordinuotos stebėsenos ir reagavimo į puslaidininkių tiekimo trūkumą mechanizmą, kuriuo būtų siekiama numatyti bet kokius būsimus tiekimo grandinės sutrikdymus ir greitai į juos reaguoti. Planuojamas mechanizmas skirtas galimai puslaidininkių krizei ir bus taikomas tik tuo atveju, jei prasidės krizės etapas.

Komisijos pasiūlymu dėl Duomenų akto 29 viešojo sektoriaus institucijoms bus suteikta prieiga prie privačiojo sektoriaus turimų duomenų, kurie būtini išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma siekiant įgyvendinti teisinius įgaliojimus, jei duomenys nepasiekiami kitais būdais arba susidarius ekstremaliajai situacijai (t. y. susidarius išskirtinei padėčiai, kuri daro neigiamą poveikį Sąjungos, valstybės narės ar jos dalies gyventojams ir kuri Sąjungoje arba atitinkamoje valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių gyvenimo sąlygoms ar ekonominiam stabilumui arba dėl kurios gali iš esmės pablogėti ekonominis turtas).

Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą 30 siekiama užtikrinti bendrą atsaką prie vidaus sienų tais atvejais, kai kyla grėsmė daugumai valstybių narių. Siūlomu pakeitimu taip pat bus nustatytos procesinės apsaugos priemonės, kai vidaus sienų kontrolė atnaujinama vienašališkai, ir numatomas poveikio švelninimo priemonių ir konkrečių apsaugos priemonių taikymas pasienio regionuose tais atvejais, kai atnaujinama vidaus sienų kontrolė. Tokia kontrolė visų pirma daro poveikį asmenims, kertantiems sieną kasdienio gyvenimo tikslais (darbas, švietimas, sveikatos priežiūra, šeimos lankymas), kaip parodė COVID-19 pandemija. Pasiūlymu vietoj vidaus sienų kontrolės skatinama dažniau taikyti veiksmingas alternatyvias priemones nustatytoms grėsmėms vidaus saugumui ar viešajai tvarkai šalinti, pavyzdžiui, tam tikromis sąlygomis padidinti policijos ar kitų institucijų atliekamų patikrinimų skaičių pasienio regionuose. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė Tarybai greitai priimti privalomas taisykles, kuriomis nustatomi laikini trečiųjų šalių piliečių kelionių prie išorės sienų apribojimai, jei kyla grėsmė visuomenės sveikatai. Jame taip pat paaiškinama, kokių priemonių valstybės narės gali imtis, kad veiksmingai valdytų ES išorės sienas tais atvejais, kai trečiosios šalys naudoja migrantus politiniais tikslais.

2020 m. gruodžio mėn. Komisijos priimtu pasiūlymu dėl direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo 31 siekiama didinti paslaugas, kurios turi esminę reikšmę išlaikant gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas arba ekonominę veiklą, teikiančių subjektų atsparumą. Šia iniciatyva siekiama sukurti visapusišką sistemą, kuria valstybėms narėms būtų padedama užtikrinti, kad esmines paslaugas teikiantys ypatingos svarbos subjektai galėtų užkirsti kelią dideliems trikdomiesiems incidentams, pavyzdžiui, gamtiniams pavojams, nelaimingiems atsitikimams ar terorizmui, nuo jų apsisaugoti, į juos reaguoti, juos sušvelninti, įveikti, prisitaikyti prie jų ir po jų atsigauti. Direktyva bus taikoma vienuolikai pagrindinių sektorių, įskaitant energetikos, transporto, bankų ir sveikatos sektorius.

2022 m. gegužės 18 d. bendrame komunikate dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų nustatytos kelios problemos, įskaitant ES gynybos technologinės ir pramoninės bazės (taip pat pasaulinės gynybos technologinės ir pramoninės bazės) gebėjimą patenkinti būsimus valstybių narių gynybos srities viešųjų pirkimų poreikius ir pasiūlyti keletą priemonių.

Persvarstydama Direktyvą dėl bendros gaminių saugos 2001/95/EB, Komisija ketina išnagrinėti klausimus, ar ir kokiu mastu arba kokiomis sąlygomis „Omnibus“ taisyklėmis sprendžiami gamybos klausimai, susiję su prekėmis, kurioms taikomi įvairūs suderinti režimai, galėtų būti sprendžiami atskirame nesuderintų prekių kontekste.

Suderinamumas su ES išorės veiksmais

Europos išorės veiksmų tarnyba padės vyriausiajam įgaliotiniui, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojui, koordinuoti Sąjungos išorės veiksmus Komisijoje. Vyriausiajam įgaliotiniui pavaldžios Sąjungos delegacijos vykdys savo funkcijas kaip Sąjungos išorės atstovai ir prireikus padės vesti išorės dialogus.

Sąveika su kitomis priemonėmis

Komisija gali padėti valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama numatyti gaivalinių ar žmogaus sukeltų krizių poveikį bendrajai rinkai, jam pasirengti ir į jį reaguoti, pasitelkdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 nustatytą techninės paramos priemonę.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu, kuris yra pirminis penkių sektorių sistemų, kurias šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti, priėmimo teisinis pagrindas. Šios penkios sektorių sistemos yra: Reglamentas (ES) 2016/424 dėl lynų kelio įrenginių, Reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, Reglamentas (ES) 2016/426 dėl dujinių prietaisų, Reglamentas (ES) 2019/1009 dėl tręšiamųjų produktų ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 dėl statybos produktų.

Šiame pasiūlyme nagrinėjamos ES sektorių sistemos, priskiriamos prie vadinamųjų suderintų produktų. Visoms šioms sektorių sistemoms būdinga tai, kad jose nustatomos suderintos tokių produktų projektavimo, gamybos, atitikties vertinimo ir pateikimo rinkai taisyklės. Iš esmės šiomis sektorių sistemomis kiekvienam atitinkamam sektoriui ir (arba) produktų kategorijai nustatomi esminiai saugos reikalavimai, kuriuos produktai turėtų atitikti, ir atitikties šiems reikalavimams vertinimo procedūros. Šiomis taisyklėmis nustatomas visiškas suderinimas, todėl valstybės narės negali nukrypti nuo šių taisyklių net ir susiklosčius ekstremaliajai situacijai, išskyrus atvejus, kai tokia galimybė numatyta atitinkamoje sistemoje.

Kitas bendras šių sistemų bruožas yra tas, kad jos daugiau ar mažiau atitinka bendruosius principus, nustatytus 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos 32 , kuriame nustatytos orientacinės nuostatos dėl Bendrijos teisės aktų, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos, rengimo.

Kitose ES suderintose sistemose, kuriose laikomasi to paties požiūrio, pavyzdžiui, Medicinos priemonių reglamente (ES) 2017/745 ir In vitro diagnostikos medicinos priemonių reglamente (ES) 2017/746, jau yra nuostatų, kuriomis valstybėms narėms leidžiama tam tikrais atvejais nukrypti nuo suderintų procedūrų. Todėl tų sistemų iš dalies keisti nebūtina.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti kai kuriose ES sektorių sistemose nustatytas suderintas taisykles. Šios sistemos nesuteikia valstybėms narėms galimybės priimti reagavimo į krizes priemonių, nukrypstant nuo suderintų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentai, kuriuos šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti, yra didžiausio derinimo sistemos, tokie pakeitimai gali būti daromi tik ES lygmeniu.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2679/98, kuriuo nustatomas reagavimo mechanizmas, skirtas šalinti dėl valstybės narės kaltės atsirandančioms laisvo prekių judėjimo kliūtims, kurios lemia didelius sutrikdymus ir dėl kurių būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (toliau – Braškių reglamentas), bus panaikintas. Remiantis 2019 m. spalio mėn. užbaigtu ir išorės tyrimu grindžiamu vertinimu, šis mechanizmas retai naudojamas, o jo keitimosi informacija sistema yra nepakankama, nes ji per lėta ir pasenusi 33 .

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Suinteresuotosios šalys iš esmės sutinka, kad krizės metu reikia užtikrinti laisvą judėjimą, didesnį skaidrumą ir koordinavimą. Didžioji dalis suinteresuotųjų šalių aprašytos patirties buvo susijusi su COVID-19 krize. Siekdamos užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą, valstybės narės pareiškė pritariančios tokioms priemonėms kaip viešųjų pirkimų koordinavimas, spartesnis atitikties vertinimas ir geresnė rinkos priežiūra. Kai kurios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl plataus masto pasirengimo krizėms priemonių įtraukimo, kai nenumatoma jokių krizių, nenurodant tikslinių tiekimo grandinių. Nors kai kurios verslo suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl privalomų priemonių, skirtų ekonominės veiklos vykdytojams, kitos pareiškė pritariančios didesniam koordinavimui ir skaidrumui, priemonėms, kuriomis būtų užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas, spartesniems pranešimams apie nacionalines priemones, spartesnėms Europos standartų rengimo ir skelbimo procedūroms, ES ir nacionaliniams bendriems informacijos centrams, ekspertams skirtoms pratyboms ekstremaliųjų situacijų atveju.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengiant poveikio vertinimą naudoti šie įrodymai ir duomenys:

–EP IMCO komiteto prašymu atliktas tyrimas „COVID-19 poveikis vidaus rinkai“;

–Braškių reglamento (EB) Nr. 2679/98 vertinimas ir jį papildantis išorės tyrimas;

–naujosios teisės aktų sistemos vertinimas;

–atitinkama informacija ir (arba) įrodymai, surinkti rengiant esamas ar siūlomas ES reagavimo į krizes iniciatyvas ir mechanizmus, be kita ko, vykdant konsultavimosi veiklą arba poveikio vertinimo tyrimus (pavyzdžiui, Duomenų aktas, bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonė, ES sveikatos saugumo sistema, Šengeno sienų kodeksas, nenumatytų atvejų planas maisto tiekimui ir apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti, integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas (IPCR), transporto sektoriui skirtas nenumatytų atvejų planas, ES skaitmeninio COVID pažymėjimo reglamentas, Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją ir jos adaptacijos);

–akademiniai tyrimai ir literatūra apie ankstesnių krizių poveikį bendrosios rinkos veikimui, taip pat esami pozicijos dokumentai ir kiti atitinkamų suinteresuotųjų šalių parengti dokumentai;

–laikraščių straipsniai ir spaudos medžiaga.

Poveikio vertinime taip pat remtasi per konsultacijas gauta informacija, kaip išdėstyta poveikio vertinimo 2 priede pateiktoje apibendrinamojoje ataskaitoje.

Ataskaitos įrodymų bazė yra labai ribota dėl palyginti mažo atsakymų į kvietimą teikti informaciją ir dalyvauti viešose konsultacijose skaičiaus, taip pat dėl to, kad nebuvo atliktas pagrindžiamasis tyrimas. Siekdama ištaisyti šią padėtį, 2022 m. gegužės 6 d. Komisija surengė suinteresuotųjų šalių praktinį seminarą, kuriame dalyvavo daug suinteresuotųjų šalių, ir keletą tikslinių konsultacijų, visų pirma su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

•Poveikio vertinimas

Laikydamasi geresnio reglamentavimo politikos, Komisija atliko poveikio vertinimą 34 . Poveikio vertinime įvertintos trys politikos galimybės sukurti valdymo organą ir nenumatytų atvejų planavimo, budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimų sistemą. Tiek bendrosios rinkos budrumo režimas, tiek bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas būtų aktyvuotas pagal konkrečius kriterijus ir aktyvavimo mechanizmus. Tam tikras priemonių rinkinio priemones reikėtų aktyvuoti papildomai.

Remiantis problemų veiksnių ir spragų atitinkamuose konkretiems sektoriams taikomuose teisės aktuose analize, buvo nustatyti aštuoni sudedamieji priemonių blokai, suskirstant priemones pagal skirtingą taikymo laiką (visą laiką, budrumo režimu ir ekstremaliosios situacijos režimu). Kiekvieno sudedamojo bloko atveju buvo analizuojami trys politikos metodai: nuo su teisėkūra nesusijusių priemonių (1 metodas) iki mišraus metodo (2 metodas) ir išsamesnės teisės aktų sistemos (3 metodas). Remiantis šia analize, kiekvieno sudedamojo bloko atveju buvo taikomi kai kurie arba visi metodai, kurie buvo sujungti į tris realias politikos galimybes, atspindinčias skirtingus politinių užmojų ir suinteresuotųjų šalių paramos lygius:

Režimas	Sudedamieji blokai	1 politikos galimybė. SKAIDRUMAS	2 politikos galimybė. BENDRADARBIAVIMAS	3 politikos galimybė. SOLIDARUMAS
Visą laiką	1. Valdymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas	2 metodas Oficiali patariamoji grupė kaip techninio lygio forumas ir valstybių narių prievolė keistis informacija grupėje rengiantis krizei ir krizės metu
Visą laiką	2. Su krizėmis susijusių nenumatytų atvejų planavimas	2 metodas Rekomendacija valstybėms narėms dėl rizikos vertinimo, mokymo ir pratybų bei reagavimo į krizes priemonių rinkinio	3 metodas – Rekomendacija valstybėms narėms dėl rizikos vertinimo ir reagavimo į krizes priemonių rinkinio – Komisijos prievolė atlikti Sąjungos lygmens rizikos vertinimą – Valstybių narių prievolė reguliariai mokyti savo atitinkamus krizių valdymo darbuotojus
Budrumas	3. Bendrosios rinkos budrumas	2 metodas – Rekomendacija valstybėms narėms dėl informacijos apie nustatytas strategines tiekimo grandines rinkimo – Rekomendacijos valstybėms narėms dėl strateginės svarbos prekių strateginių rezervų sudarymo		3 metodas – Valstybių narių prievolė rinkti informaciją apie nustatytas strategines tiekimo grandines – Komisijos prievolė sudaryti ir reguliariai atnaujinti strateginių rezervų tikslų sąrašą – Valstybių narių prievolės 35 sudaryti atrinktų strateginės svarbos prekių strateginius rezervus, jei valstybių narių strateginiai rezervai yra gerokai mažesni už siektinus rezervus
Ekstremalioji situacija	4. Pagrindiniai principai ir pagalbinės priemonės, skirti sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui ekstremaliosios situacijos atveju	2 metodas Pagrindinių kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų laisvo judėjimo principų stiprinimas privalomose taisyklėse, kai tinkama, siekiant užtikrinti veiksmingą krizių valdymą
Ekstremalioji situacija	5. Skaidrumas ir administracinė pagalba ekstremaliosios situacijos atveju	3 metodas Privalomas visapusiškas spartesnio pranešimo mechanizmas, greitas tarpusavio vertinimas ir galimybė paskelbti, kad priemonės, apie kurias pranešta, yra nesuderinamos su ES teise; kontaktiniai punktai ir elektroninė platforma
Ekstremalioji situacija	6. Spartesnis kilus krizei svarbių produktų pateikimas rinkai ekstremaliosios situacijos atveju	2 metodas Tiksliniai galiojančių bendrosios rinkos derinamųjų teisės aktų pakeitimai: spartesnis kilus krizei svarbių produktų pateikimas rinkai; Komisija gali priimti technines specifikacijas; valstybės narės pirmenybę teikia kilus krizei svarbių produktų rinkos priežiūrai
Ekstremalioji situacija	7. Viešieji pirkimai ekstremaliosios situacijos atveju	2 metodas Nauja nuostata dėl Komisijos bendrų viešųjų pirkimų ir (arba) bendro pirkimo kai kuriose arba visose valstybėse narėse
Ekstremalioji situacija	8. Priemonės, darančios poveikį kilus krizei svarbioms tiekimo grandinėms ekstremaliosios situacijos atveju	1 metodas Gairės dėl gamybos pajėgumų didinimo; leidimų išdavimo procedūrų paspartinimas; kilus krizei svarbių prekių užsakymų priėmimas ir jų prioritetų nustatymas; rekomendacijos įmonėms keistis kilus krizei svarbia informacija	2 metodas Rekomendacijos valstybėms narėms dėl produktų atsargų paskirstymo; leidimų išdavimo procedūrų paspartinimas; ekonominės veiklos vykdytojų skatinimas priimti užsakymus ir nustatyti jų prioritetus; valstybių narių įgalėjimas 36 įpareigoti ekonominės veiklos vykdytojus didinti gamybos pajėgumus ir teikti ekonominės veiklos vykdytojams prašymus pateikti privalomą informaciją	3 metodas Valstybių narių prievolės 37 paskirstyti anksčiau sukauptas produktų atsargas; leidimų išdavimo procedūrų paspartinimas; įmonių prievolės priimti užsakymus ir nustatyti jų prioritetus; gamybos pajėgumų didinimas ir kilus krizei svarbios informacijos teikimas

Poveikio vertinime nebuvo pateikta tinkamiausia galimybė, vietoj to leista pasirinkti politinio sprendimo galimybes. Teisės akto pasiūlyme pasirinktos priemonės atitinka 3 politikos galimybę, taikomą visiems sudedamiesiems blokams, išskyrus 8 sudedamąjį bloką. 8 sudedamojo bloko atveju pasirinkta 1 politikos galimybė (gamybos didinimas), 2 politikos galimybė (sukauptų produktų paskirstymas ir leidimų išdavimo procedūrų paspartinimas) ir 3 politikos galimybė (įmonių prievolės priimti užsakymus ir nustatyti jų prioritetus, taip pat teikti kilus krizei svarbią informaciją).

2022 m. birželio 15 d. Komisija pateikė poveikio vertinimą Reglamentavimo patikros valdybai (RPV). RPV pateikė neigiamą nuomonę, visų pirma atkreipdama dėmesį į tai, kad 1) reikia pateikti aiškią ir išsamią informaciją, susijusią su numatoma ekstremaliąja bendrosios rinkos situacija, įskaitant apibrėžtį, kriterijus ir sprendimų priėmimo mechanizmus, kuriais remiantis ji būtų nustatyta ir pašalinta, ir priemones, kurios būtų įgyvendinamos jos metu; 2) būtina pateikti išsamų politikos galimybių poveikio vertinimą; 3) kartu su politikos metodais būtina pateikti alternatyvius atitinkamų politikos galimybių derinius ir susieti palyginimą su poveikio analize. Siekdama atsižvelgti į šias išvadas, Komisija pateikė aiškią ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos apibrėžtį, nustatė kriterijus ir sprendimų priėmimo mechanizmus, paaiškino tris bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės veikimo režimus ir nurodė, kuris bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės sudedamasis blokas būtų aktyvuojamas kokiu režimu. Ji toliau išplėtė poveikio vertinimą, kad aprėptų daugiau poveikio rūšių, t. y. ekonominį poveikį pagrindinėms suinteresuotosioms šalims (įmonėms, valstybėms narėms ir Komisijai), poveikį MVĮ, poveikį konkurencingumui, konkurencijai, tarptautinei prekybai, ir išskyrė, kuris poveikis būtų tiesioginis, o kurio būtų galima tikėtis taikant budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimus. Be to, poveikio vertinime apibrėžtos trys alternatyvios politikos galimybės, pagrįstos skirtingų požiūrių į kai kuriuos sudedamuosius blokus deriniu, pateiktas šių galimybių poveikio vertinimas ir išplėstas galimybių palyginimas, kad jos apimtų proporcingumo ir subsidiarumo principus.

2022 m. liepos 29 d. Komisija RPV pateikė peržiūrėtą poveikio vertinimą. Tada RPV pateikė teigiamą nuomonę su pastabomis. Šios pastabos buvo susijusios su poreikiu toliau nagrinėti įvairių rūšių krizes, kurios gali daryti poveikį bendrosios rinkos veikimui, aiškiau nustatyti sąveiką su galimomis priemonėmis, kurių imamasi remiantis SESV 4 straipsnio 2 dalimi, ir pakankamai pagrįsti kai kurias siūlomas priemones subsidiarumo ir proporcingumo požiūriu. Siekiant atsižvelgti į šias pastabas, buvo įtrauktos nuorodos dėl galimų būsimų krizių poveikio, geriau paaiškinta sąveika su galimomis priemonėmis pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį ir pateikta daugiau informacijos apie privalomas priemones, numatytas ekstremaliosios situacijos režimu.

Daugiau informacijos apie tai, kaip RPV rekomendacijos atsispindi poveikio vertinimo ataskaitoje, galima rasti poveikio vertinimo 1 priedo 3 punkte.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagal Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) visomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama pakeisti galiojančius ES teisės aktus, turėtų būti siekiama supaprastinti ir efektyviau įgyvendinti nustatytus politikos tikslus (t. y. sumažinti nereikalingas reglamentavimo išlaidas).

Bendras SMEI rinkinys skirtas ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai spręsti ir jį sudaro visą laiką taikytinos priemonės, taip pat tam tikros priemonės, taikomos tik budrumo ar ekstremaliosios situacijos režimu, kurias reikia aktyvuoti atskirai. Dabartiniame pasiūlyme numatytos atitikties vertinimo, pateikimo rinkai, bendrųjų specifikacijų priėmimo ir rinkos priežiūros procedūros ekstremaliosios situacijos atveju. Įmonės ir piliečiai nepatiria jokių administracinių išlaidų, kurios būtų taikomos nedelsiant ir tada, kai bendroji rinka veikia įprastai.

Kalbant apie bendrą SMEI rinkinį sudarančias priemones, kurios gali daryti didelį poveikį MVĮ ir dėl kurių MVĮ gali patirti išlaidų, visų pirma tokias priemones kaip prašymai pateikti privalomą informaciją, prašymai padidinti gamybą ir priimti prioritetinius užsakymus, papildomo tokių priemonių aktyvavimo metu Komisija atliks konkrečią jų poveikio ir proporcingumo, visų pirma poveikio MVĮ, analizę ir vertinimą. Šis vertinimas bus įtrauktas į papildomo šių konkrečių priemonių aktyvavimo procesą Komisijos įgyvendinimo aktu (kartu su bendru ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimu). Atsižvelgiant į krizės pobūdį ir susijusias strategines tiekimo grandines bei kilus krizei svarbius produktus, MVĮ bus suteiktos specialios patalpos. Nors labai mažų įmonių negalima visiškai išbraukti iš tokių priemonių, kaip prašymai pateikti privalomą informaciją, taikymo srities, nes šios įmonės krizės atveju gali turėti išskirtinės praktinės patirties arba ypatingos svarbos patentų, konkrečiose sąlygose bus numatyti supaprastinti tyrimų planai, ne tokie griežti informacijos teikimo reikalavimai ir ilgesni atsakymų pateikimo terminai, kiek įmanoma atsižvelgiant į poreikį skubiai reaguoti į konkrečią krizę.

Atsižvelgiant į bendrą SMEI rinkinį, Reglamentas (EB) Nr. 2679/98, kuriuo nustatomas reagavimo mechanizmas, skirtas šalinti dėl valstybės narės kaltės atsirandančioms laisvo prekių judėjimo kliūtims, kurios lemia didelius sutrikdymus ir dėl kurių būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (toliau – Braškių reglamentas), bus panaikintas. Taip bus supaprastinta teisinė sistema.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Europos ekonominė erdvė

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pakeitimai, kuriuos šiuo pasiūlymu siekiama įtraukti, apima šiuos aspektus:

1)notifikuotųjų įstaigų atliekamą kilus krizei svarbių produktų atitikties vertinimo prioritetų nustatymą;

2)galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms išduoti laikinus leidimus kilus krizei svarbiems produktams, kuriems nebuvo taikytos standartinės atitikties vertinimo procedūros, jeigu jie atitinka visus taikytinus esminius reikalavimus ir jei leidimas galioja tik ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos laikotarpiu ir taikomas išduodančiosios valstybės narės teritorijoje;

3)galimybę gamintojams ekstremaliosios situacijos metu remtis atitinkamais tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, jei darniųjų standartų nėra ir jei alternatyviais standartais užtikrinamas lygiavertis saugos lygis;

4)galimybę Komisijai deleguotaisiais aktais priimti savanoriškas arba privalomas kilus krizei svarbių produktų bendrąsias technines specifikacijas;

5)kilus krizei svarbių prekių rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymą.

2022/0279 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos procedūrų, susijusių su atitikties vertinimu, bendrųjų specifikacijų priėmimu ir rinkos priežiūra susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, iš dalies keičiamos reglamentų (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011 nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 38 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 39 ,

kadangi:

(1)[įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] siekiama užtikrinti įprastą bendrosios rinkos veikimą, įskaitant laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą, ir užtikrinti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų, taip pat strateginės svarbos prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms krizės metu;

(2)pagal [įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] nustatytą sistemą nustatomos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos nuosekliai, skaidriai, veiksmingai, proporcingai ir laiku, siekiant užkirsti kelią dėl krizės galinčiam atsirasti poveikiui bendrosios rinkos veikimui, jį sušvelninti ir kuo labiau sumažinti;

(3)[įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] nustatytas daugiasluoksnis mechanizmas, kurį sudaro nenumatytų atvejų planavimas, budrumo režimas ir ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos režimas;

(4)[įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti prekių ir paslaugų, kurios ypač svarbios ir krizės metu, prieinamumą. [įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] taikomas ir prekėms, ir paslaugoms;

(5)siekiant papildyti tokias priemones, užtikrinti jų nuoseklumą ir dar labiau padidinti jų veiksmingumą, tikslinga užtikrinti, kad [įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] nurodytos priemonės galėtų būti greitai pateiktos Sąjungos rinkai, siekiant padėti pašalinti ir sumažinti sutrikdymus;

(6)keliuose Sąjungos sektorių teisės aktuose nustatytos suderintos tam tikrų produktų projektavimo, gamybos, atitikties vertinimo ir pateikimo rinkai taisyklės. Tokie teisės aktai, be kita ko, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/424 40 , (ES) 2016/425 41 , (ES) 2016/426 42 , (ES) 2019/1009 43 ir (ES) Nr. 305/2011 44 . Šie teisės aktai grindžiami naujojo požiūrio į techninį suderinimą principais. Be to, reglamentai (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2019/1009 taip pat suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB 45 nustatytomis orientacinėmis nuostatomis;

(7)nei Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytose orientacinėse nuostatose, nei konkrečiose sektorinių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatose nenumatytos procedūros, skirtos taikyti krizės atveju. Tikslinga atlikti tikslinius tų reglamentų pakeitimus, kuriais būtų siekiama pasirengti krizių, darančių poveikį produktams, kurie buvo pripažinti kilus krizei svarbiomis prekėmis ir kuriems taikomi tie reglamentai, poveikiui ir į jį reaguoti;

(8)per pastarojo meto krizes, kurios turėjo įtakos bendrajai rinkai, įgyta patirtis parodė, kad sektorių teisės aktuose nustatytos procedūros nėra pritaikytos reagavimo į krizes scenarijams ir jomis neužtikrinamas reikiamas reguliavimo lankstumas. Todėl tikslinga numatyti tokių reagavimo į krizes procedūrų, kurios papildytų pagal [įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą] priimtas priemones, teisinį pagrindą;

(9)siekiant pašalinti galimą sutrikdymų poveikį bendrajai rinkai ir užtikrinti, kad kilus krizei svarbios prekės būtų greitai pateiktos rinkai, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad atitikties vertinimo įstaigos pirmenybę teiktų tokių produktų atitikties vertinimo paraiškoms, o ne visoms kitoms dar neišnagrinėtoms paraiškoms dėl produktų, kurie nebuvo nurodyti kaip svarbūs kilus krizei;

(10)tuo tikslu reglamentuose (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011 turėtų būti nustatytos ekstremaliosios situacijos procedūros. Tomis procedūromis turėtų būti galima naudotis tik aktyvavus bendrosios rinkos ekstremalios situacijos režimą pagal [įrašyti nuorodą į SMEI reglamentą];

(11)be to, tais atvejais, kai sutrikdymai gali turėti įtakos atitikties vertinimo įstaigoms, arba tais atvejais, kai tokių kilus krizei svarbių produktų bandymo pajėgumų nepakaktų, tikslinga numatyti galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms išimties tvarka ir laikinai leisti tiekti rinkai produktus, kurių įprastos atitikties vertinimo procedūros, privalomos pagal atitinkamus ES sektorių teisės aktus, nebuvo atliktos;

(12)kalbant apie produktus, kuriems taikomi tie reglamentai ir kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė, atsižvelgiant į tebesitęsiančią ekstremaliąją bendrosios rinkos situaciją, nukrypti nuo tuose reglamentuose nustatytos prievolės atlikti tas atitikties vertinimo procedūras tais atvejais, kai notifikuotosios įstaigos dalyvavimas yra privalomas, ir šios institucijos turėtų galėti išduoti leidimus tiems produktams, jei jie atitinka visus taikytinus esminius saugos reikalavimus. Atitiktis tiems esminiams reikalavimams gali būti įrodyta įvairiomis priemonėmis, įskaitant nacionalinių institucijų atliekamus mėginių, kuriuos pateikė gamintojas, pateikęs paraišką gauti leidimą, bandymus. Konkrečios procedūros, kurių buvo laikomasi siekiant įrodyti atitiktį, ir jų rezultatai turėtų būti aiškiai aprašyti nacionalinės kompetentingos institucijos išduotame leidime;

(13)susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, eksponentiškai didėja tam tikrų produktų paklausa ir, siekiant paremti ekonominės veiklos vykdytojų pastangas patenkinti tokią paklausą, tikslinga pateikti technines nuorodas, kurias gamintojai gali naudoti kilus krizei svarbioms prekėms, atitinkančioms taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, projektuoti ir gaminti;

(14)kai kuriuose sektoriniuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose numatyta galimybė gamintojui pasinaudoti atitikties prielaida, jei jo produktas atitinka darnųjį Europos standartą. Tačiau tais atvejais, kai tokių standartų nėra arba jų laikytis gali būti pernelyg sudėtinga dėl krizės sukeltų sutrikdymų, tikslinga numatyti alternatyvius mechanizmus;

(15)kalbant apie reglamentus (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2019/1009, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų galėti daryti prielaidą, kad produktai, pagaminti pagal Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 46 apibrėžtus nacionalinius arba tarptautinius standartus, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis, lygiavertis darniaisiais Europos standartais užtikrinamam apsaugos lygiui, atitinka atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus;

(16)be to, kalbant apie reglamentus (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011, Komisija turėtų turėti galimybę įgyvendinimo aktais priimti bendrąsias specifikacijas, kuriomis gamintojai galėtų remtis, kad galėtų pasinaudoti atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaida. Įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos, turėtų būti taikomas visą ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos laikotarpį;

(17)kiek tai susiję su reglamentais (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011, išskirtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, visų pirma siekiant užtikrinti produktų ar sistemų sąveikumą, Komisija turėtų galėti įgyvendinimo aktais priimti bendrąsias specifikacijas, kuriomis nustatomos privalomos techninės specifikacijos, kurių turės laikytis gamintojai. Įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomos tokios bendrosios specifikacijos, turėtų būti taikomas visą ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos laikotarpį;

(18)siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų suderintų produktų saugos lygis, būtina nustatyti griežtesnės rinkos priežiūros taisykles, visų pirma susijusias su prekėmis, kurios laikomos svarbiomis kilus krizei, be kita ko, sudarant sąlygas rinkos priežiūros institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir teikti savitarpio paramą;

(19)laikydamasi nusistovėjusios praktikos, Komisija sistemingai konsultuotųsi su atitinkamų sektorių ekspertais ankstyvame visų įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, projektų rengimo etape;

(20)todėl reglamentai (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426, (ES) 2019/1009 ir (ES) Nr. 305/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(21)kad šis reglamentas būtų taikomas nuo tos pačios dienos kaip ir [SMEI reglamentas], jo taikymas turėtų būti atidėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/424 pakeitimai

Reglamente (ES) 2016/424 įterpiamas šis VIa skyrius:

„VIa SKYRIUS 
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS

43a straipsnis 
Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas

1.43b–43g straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal [SMEI reglamento] 23 straipsnį, kuriuo šio reglamento atžvilgiu pradedamas taikyti [SMEI reglamento] 26 straipsnis.

2.43b–43g straipsniai taikomi tik posistemiams ir saugos komponentams, kurie šio straipsnio 1 dalyje minimame įgyvendinimo akte yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

3.43b–43g straipsniai, išskyrus nuostatas dėl Komisijos įgaliojimų, taikomi bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimu.

Tačiau 43c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 43c straipsnio 5 dalis taikomos veikiant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl posistemių ir saugos komponentų, pateiktų rinkai pagal 43c–43f straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

43b straipsnis 
Kilus krizei svarbių posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo prioritetų nustatymas

1.Šis straipsnis taikomas visiems posistemiams ir saugos komponentams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės ir kuriems pagal 18 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga.

2.Notifikuotosios įstaigos prioritetine tvarka nagrinėja visas posistemių ir saugos komponentų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo paraiškas.

3.Visos dar neišnagrinėtos paraiškos dėl posistemių ir saugos komponentų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo nagrinėjamos prioritetine tvarka, prieš bet kokias kitas posistemių ir saugos komponentų, kurie nebuvo priskirti prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo paraiškas. Šis reikalavimas taikomas visoms paraiškoms dėl posistemių ir saugos komponentų, priskirtų prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo pateiktos prieš pradedant taikyti ekstremaliosios situacijos procedūras pagal 43a straipsnį, ar po jų.

4.Dėl posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 3 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria jokių papildomų išlaidų.

5.Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas, kad padidintų posistemių ir saugos komponentų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus.

43c straipsnis 
Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata

1.Nukrypstant nuo 18 straipsnio, bet kuri kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba įmontuoti į lynų kelio įrenginį atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkretų posistemį arba saugos komponentą, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kurio atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko 18 straipsnyje nurodytų atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems esminiams reikalavimams.

2.Posistemio arba saugos komponento, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas posistemis arba saugos komponentas atitinka visus II priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą.

Gamintojas taip pat imasi visų pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad posistemis arba saugos komponentas, kuriam pagal 1 dalį suteiktas leidimas, nebūtų išvežtas iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos.

3.Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos posistemis arba saugos komponentas gali būti pateiktas rinkai arba įmontuotas į lynų kelio įrenginį, įskaitant:

a)procedūrų, kuriomis buvo sėkmingai įrodyta atitiktis taikytiniems esminiams reikalavimams, aprašymą;

b)konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamo posistemio arba saugos komponento atsekamumu;

c)leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri negali būti vėlesnė nei paskutinė laikotarpio, kurį aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, diena;

d)visus konkrečius reikalavimus, susijusius su poreikiu užtikrinti nuolatinį atitinkamo posistemio arba saugos komponento atitikties vertinimą;

e)priemones, kurių reikia imtis atitinkamo posistemio arba saugos komponento atžvilgiu pasibaigus leidimo galiojimui, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas posistemis arba saugos komponentas vėl atitiktų visus šio reglamento reikalavimus.

4.Nukrypstant nuo 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, nacionalinė kompetentinga institucija, kai tinkama, gali iš dalies pakeisti 3 dalyje nurodyto leidimo sąlygas taip pat ir panaikinus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą arba jam baigus galioti.

5.Nukrypstant nuo 7 ir 20 straipsnių, posistemiai arba saugos komponentai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neišvežami iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos ir neženklinami CE ženklu.

6.Valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė leidimą pagal 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos turi teisę imtis visų šiame reglamente numatytų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų priemonių tokių posistemių arba saugos komponentų atžvilgiu.

7.Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus leisti pateikti rinkai posistemius arba saugos komponentus pagal 1 dalį.

8.43a–43g straipsnių ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 18 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

43d straipsnis 
Nacionaliniais ir tarptautiniais standartais grindžiama atitikties prielaida

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, teikdamos rinkai, laikytų, kad posistemiai ir saugos komponentai, atitinkantys atitinkamus tarptautinius standartus arba bet kuriuos gamybos valstybėje narėje galiojančius nacionalinius standartus, kuriais užtikrinamas II priede nustatytais esminiais reikalavimais reikalaujamas saugos lygis, atitinka tuos esminius reikalavimus bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius II priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

kai

b)dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, į kuriuos buvo atsižvelgta aktyvuojant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą pagal [SMEI reglamento] 15 straipsnio 4 dalį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius reikalavimus, nustatytus šio reglamento II priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

43e straipsnis 
Bendrųjų specifikacijų, kuriomis remiantis daryta atitikties prielaida, priėmimas

1.Kai posistemiai ir saugos komponentai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios tokių posistemių ir saugos komponentų specifikacijos, kurios turi apimti II priede nustatytus esminius reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius II priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, dėl kurių buvo aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal [SMEI reglamento] 14 straipsnį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius reikalavimus, nustatytus šio reglamento II priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir jie taikomi posistemiams arba saugos komponentams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nedarant poveikio 17 straipsniui, daroma prielaida, kad posistemiai ir saugos komponentai, atitinkantys pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas bendrąsias specifikacijas, atitinka II priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys.

4.Nukrypstant nuo 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad posistemiai arba saugos komponentai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti posistemiai arba saugos komponentai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

5.Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodyta bendroji specifikacija nevisiškai atitinka esminius reikalavimus, kuriuos ji turi apimti ir kurie nustatyti II priede, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

43f straipsnis 
Privalomų bendrųjų specifikacijų priėmimas

1.Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti II priede išdėstytus esminius reikalavimus, taikomus posistemiams arba saugos komponentams, kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

2.Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos bendrosios specifikacijos, priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi posistemiams arba saugos komponentams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nukrypstant nuo 43a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad posistemiai arba saugos komponentai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti posistemiai arba saugos komponentai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

43g straipsnis 
Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba

1.Valstybės narės teikia pirmenybę posistemių ir saugos komponentų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, rinkos priežiūros veiklai.

2.Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad suteiktų pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos posistemių ir saugos komponentų, kurie laikomi kilus krizei svarbiomis prekėmis, bandymo pajėgumus.“

2 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/425 pakeitimai

Reglamente (ES) 2016/425 įterpiamas šis VIa skyrius:

„VIa SKYRIUS 
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS

41a straipsnis 
Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas

1.41b–41g straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal [SMEI reglamento] 23 straipsnį, kuriuo šio reglamento atžvilgiu pradedamas taikyti [SMEI reglamento] 26 straipsnis.

2.41b–41g straipsniai taikomi tik AAP, kurios 1 dalyje minimame įgyvendinimo akte yra nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės.

3.41b–41g straipsniai, išskyrus nuostatas dėl Komisijos įgaliojimų, taikomi bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimu.

Tačiau 41c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 41c straipsnio 5 dalis taikomos veikiant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl AAP, pateiktų rinkai pagal 41c–41f straipsnius. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41b straipsnis 
Kilus krizei svarbių AAP atitikties vertinimo prioritetų nustatymas

1.Šis straipsnis taikomas visoms AAP, kurios nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės ir kurioms pagal 19 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga.

2.Notifikuotosios įstaigos prioritetine tvarka nagrinėja visas AAP, kurios nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo paraiškas.

3.Visos dar neišnagrinėtos paraiškos dėl tokių AAP atitikties vertinimo nagrinėjamos prioritetine tvarka, prieš bet kokias kitas AAP, kurios nebuvo priskirtos prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo paraiškas. Šis reikalavimas taikomas visoms paraiškoms dėl AAP, priskirtų prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo pateiktos prieš pradedant taikyti ekstremaliosios situacijos procedūras pagal 41a straipsnį, ar po jų.

4.Dėl AAP atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 3 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria jokių papildomų išlaidų.

5.Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas, kad padidintų AAP, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus.

41c straipsnis 
Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata

1.Nukrypstant nuo 19 straipsnio, bet kuri kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, gali leisti pateikti rinkai atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkrečią AAP, kuri buvo nurodyta kaip kilus krizei svarbi prekė ir kurios atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko tame straipsnyje nurodytų atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, tačiau kurios atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems esminiams reikalavimams.

2.AAP, kuriai taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkama AAP atitinka visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą.

Gamintojas taip pat imasi visų pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad AAP, kuriai pagal 1 dalį suteiktas leidimas, nebūtų išvežta iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos.

3.Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos AAP gali būti pateikta rinkai, įskaitant:

a)procedūrų, kuriomis buvo sėkmingai įrodyta atitiktis taikytiniems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, aprašymą;

b)konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamos AAP atsekamumu;

c)leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri negali būti vėlesnė nei paskutinė laikotarpio, kurį aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, diena;

d)visus konkrečius reikalavimus, susijusius su poreikiu užtikrinti nuolatinį atitinkamos AAP atitikties vertinimą;

e)priemones, kurių reikia imtis atitinkamos AAP atžvilgiu pasibaigus leidimo galiojimui, siekiant užtikrinti, kad atitinkama AAP vėl atitiktų visus šio reglamento reikalavimus.

4.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, nacionalinė kompetentinga institucija, kai tinkama, gali iš dalies pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto leidimo sąlygas taip pat ir panaikinus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą arba jam baigus galioti.

5.Nukrypstant nuo 7 ir 17 straipsnių, AAP, kurioms pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neišvežamos iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos ir neženklinamos CE ženklu.

6.Valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė leidimą pagal 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos turi teisę imtis visų šiame reglamente numatytų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų priemonių tokių AAP atžvilgiu.

7.Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus leisti pateikti rinkai AAP pagal 1 dalį.

8.41a–41g straipsnių ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 19 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

41d straipsnis 
Nacionaliniais ir tarptautiniais standartais grindžiama atitikties prielaida

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, teikdamos rinkai, laikytų, kad AAP, atitinkančios atitinkamus tarptautinius standartus arba bet kuriuos gamybos valstybėje narėje galiojančius nacionalinius standartus, kuriais užtikrinamas II priede nustatytais esminiais reikalavimais reikalaujamas saugos lygis, atitinka tuos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius II priede nustatytus atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, į kuriuos buvo atsižvelgta aktyvuojant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą pagal [SMEI reglamento] 15 straipsnio 4 dalį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nustatytus šio reglamento II priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

41e straipsnis 
Bendrųjų specifikacijų, kuriomis remiantis daryta atitikties prielaida, priėmimas

1.Kai AAP nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios tokių AAP specifikacijos, kurios turi apimti II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius II priede nustatytus atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, dėl kurių buvo aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nustatytus šio reglamento II priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie toliau taikomi AAP, pateiktoms rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nedarant poveikio 14 straipsniui, daroma prielaida, kad AAP, atitinkančios pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas bendrąsias specifikacijas, atitinka II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys.

4.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad AAP, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateiktos AAP, atitinkančios minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

5.Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodyta bendroji specifikacija nevisiškai atitinka esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos ji turi apimti ir kurie nustatyti II priede, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

41f straipsnis 
Privalomų bendrųjų specifikacijų priėmimas

1.Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti II priede išdėstytus esminius sveikatos saugos reikalavimus, taikomus AAP, kurios buvo nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės.

2.Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos bendrosios specifikacijos, priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi AAP, pateiktoms rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad AAP, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateiktos AAP, atitinkančios minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

41g straipsnis 
Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba

1.Valstybės narės teikia pirmenybę AAP, kurios nurodytos kaip kilus krizei svarbios prekės, rinkos priežiūros veiklai.

2.Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad suteiktų pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos AAP, kurios laikomos kilus krizei svarbiomis prekėmis, bandymo pajėgumus.“

3 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/426 pakeitimai

Reglamente (ES) 2016/426 po VI skyriaus įterpiamas šis VIa skyrius:

„VIa SKYRIUS 
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS

40a straipsnis 
Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas

1.40b–40g straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal [SMEI reglamento] 23 straipsnį, kuriuo šio reglamento atžvilgiu pradedamas taikyti [SMEI reglamento] 26 straipsnis.

2.40b–40g straipsniai taikomi tik prietaisais ir pagalbiniams įtaisams, kurie šio straipsnio 1 dalyje minimame įgyvendinimo akte yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

3.40b–40g straipsniai, išskyrus nuostatas dėl Komisijos įgaliojimų, taikomi tol, kol veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas.

Tačiau 40c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 40c straipsnio 5 dalis taikomos veikiant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų, pateiktų rinkai pagal 40c–40f straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

40b straipsnis 
Kilus krizei svarbių prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo prioritetų nustatymas

1.Šis straipsnis taikomas prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės ir kuriems pagal 14 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga.

2.Notifikuotosios įstaigos prioritetine tvarka nagrinėja visas prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo paraiškas.

3.Visos dar neišnagrinėtos paraiškos dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo nagrinėjamos prioritetine tvarka, prieš bet kokias kitas prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie nebuvo priskirti prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo paraiškas. Šis reikalavimas taikomas visoms paraiškoms dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų, priskirtų prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo pateiktos prieš pradedant taikyti ekstremaliosios situacijos procedūras pagal 41a straipsnį, ar po jų.

4.Dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 3 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria jokių papildomų išlaidų.

5.Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas, kad padidintų prietaisų ir pagalbinių įtaisų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus.

40c straipsnis 
Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata

1.Nukrypstant nuo 14 straipsnio, bet kuri kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, gali leisti pateikti rinkai arba eksploatuoti atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkretų prietaisą arba pagalbinį įtaisą, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kurio atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko 14 straipsnyje nurodytų atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis visiems taikytiniems esminiams reikalavimams.

2.Prietaiso arba pagalbinio įtaiso, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, atitinkamas prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka visus I priede nustatytus taikytinus esminius reikalavimus, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą.

Gamintojas taip pat imasi visų pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kuriam pagal 1 dalį suteiktas leidimas, nebūtų išvežtas iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos.

3.Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos prietaisas arba pagalbinis įtaisas gali būti pateiktas rinkai, įskaitant:

a)procedūrų, kuriomis buvo sėkmingai įrodyta atitiktis taikytiniems esminiams reikalavimams, aprašymą;

b)konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso atsekamumu;

c)leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri negali būti vėlesnė nei paskutinė laikotarpio, kurį aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, diena;

d)visus konkrečius reikalavimus, susijusius su poreikiu užtikrinti nuolatinį atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikties vertinimą;

e)priemones, kurių reikia imtis atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso atžvilgiu pasibaigus leidimo galiojimui, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas prietaisas arba pagalbinis įtaisas vėl atitiktų visus šio reglamento reikalavimus.

4.Nukrypstant nuo 40a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, nacionalinė kompetentinga institucija, kai tinkama, gali iš dalies pakeisti 3 dalyje nurodyto leidimo sąlygas taip pat ir panaikinus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą arba jam baigus galioti.

5.Nukrypstant nuo 6 ir 17 straipsnių, prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neišvežami iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos ir neženklinami CE ženklu.

6.Valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė leidimą pagal 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos turi teisę imtis visų šiame reglamente numatytų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų priemonių tokių prietaisų arba pagalbinių įtaisų atžvilgiu.

7.Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus leisti pateikti rinkai prietaisus arba pagalbinius įtaisus pagal 1 dalį.

8.40a–40g straipsnių ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 14 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

40d straipsnis 
Nacionaliniais ir tarptautiniais standartais grindžiama atitikties prielaida

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, teikdamos rinkai arba pradėdamos eksploatuoti, laikytų, kad prietaisai ir pagalbiniai įtaisai, atitinkantys atitinkamus tarptautinius standartus arba bet kuriuos gamybos valstybėje narėje galiojančius nacionalinius standartus, kuriais užtikrinamas I priede nustatytais esminiais reikalavimais reikalaujamas saugos lygis, atitinka tuos esminius reikalavimus bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius I priede nustatytus atitinkamus esminius saugos reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, į kuriuos buvo atsižvelgta aktyvuojant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą pagal [SMEI reglamento] 15 straipsnio 4 dalį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nustatytus šio reglamento I priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

40e straipsnis 
Bendrųjų specifikacijų, kuriomis remiantis daryta atitikties prielaida, priėmimas

1.Kai prietaisai arba pagalbiniai įtaisai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios tokių prietaisų arba pagalbinių įtaisų specifikacijos, kurios turi apimti I priede nustatytus esminius reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius I priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, dėl kurių buvo aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal [SMEI reglamento] 15 straipsnio 4 dalį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, apimančiais atitinkamus esminius reikalavimus, nustatytus šio reglamento I priede ir jau paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, pateiktiems rinkai ne vėliau kaip iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nedarant poveikio 13 straipsniui, daroma prielaida, kad prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, atitinkantys pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas bendrąsias specifikacijas, atitinka I priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys.

4.Nukrypstant nuo 40a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

5.Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodyta bendroji specifikacija nevisiškai atitinka esminius reikalavimus, kuriuos ji turi apimti ir kurie nustatyti I priede, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

40f straipsnis 
Privalomų bendrųjų specifikacijų priėmimas

1.Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti I priede išdėstytus esminius reikalavimus, taikomus prietaisams arba pagalbiniams įtaisams, kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir jie taikomi prietaisams arba pagalbiniams įtaisams, pateiktiems rinkai ne vėliau kaip iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nukrypstant nuo 40a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

40g straipsnis 
Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba

1.Valstybės narės teikia pirmenybę prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, rinkos priežiūros veiklai.

2.Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad suteiktų pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie laikomi kilus krizei svarbiomis prekėmis, bandymo pajėgumus.“

4 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/1009 pakeitimai

Reglamente (ES) 2019/1009 įterpiamas šis Va skyrius:

„Va SKYRIUS 
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS

41a straipsnis 
Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas

1.41b–41g straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal [SMEI reglamento] 23 straipsnį, kuriuo šio reglamento atžvilgiu pradedamas taikyti [SMEI reglamento] 26 straipsnis.

2.41b–41g straipsniai taikomi tik tręšiamiesiems produktams, kurie šio straipsnio 1 dalyje minimame įgyvendinimo akte yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

3.41b–41g straipsniai, išskyrus nuostatas dėl Komisijos įgaliojimų, taikomi bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimu.

Tačiau 41c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 41c straipsnio 5 dalis taikomos veikiant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl tręšiamųjų produktų, pateiktų rinkai pagal 41c–41f straipsnius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41b straipsnis 
Kilus krizei svarbių tręšiamųjų produktų atitikties vertinimo prioritetų nustatymas

1.Šis straipsnis taikomas tręšiamiesiems produktams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės ir kuriems pagal 15 straipsnį taikomos atitikties vertinimo procedūros, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga.

2.Notifikuotosios įstaigos prioritetine tvarka nagrinėja visas tręšiamųjų produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo paraiškas.

3.Visos dar neišnagrinėtos paraiškos dėl tręšiamųjų produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, atitikties vertinimo nagrinėjamos prioritetine tvarka, prieš bet kokias kitas tręšiamųjų produktų, kurie nebuvo priskirti prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo paraiškas. Šis reikalavimas taikytinas visoms paraiškoms dėl tręšiamųjų produktų, priskirtų prie kilus krizei svarbių prekių, atitikties vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo pateiktos prieš pradedant taikyti ekstremaliosios situacijos procedūras pagal 41a straipsnį, ar po jų.

4.Dėl tręšiamųjų produktų atitikties vertinimo paraiškų nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 3 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria jokių papildomų išlaidų.

5.Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas, kad padidintų tręšiamųjų produktų, nurodytų kaip kilus krizei svarbios prekės, dėl kurių jos buvo notifikuotos, bandymo pajėgumus.

41c straipsnis 
Nuo atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, nukrypti leidžianti nuostata

1.Nukrypstant nuo 15 straipsnio, bet kuri kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, gali leisti pateikti rinkai atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkretų tręšiamąjį produktą, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kurio atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko 15 straipsnyje nurodytų atitikties vertinimo procedūrų, kuriose privalo dalyvauti notifikuotoji įstaiga, tačiau kurio atžvilgiu buvo įrodyta atitiktis I ir II prieduose išdėstytiems reikalavimams.

2.Tręšiamojo produkto, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas tręšiamasis produktas atitinka visus I ir II prieduose išdėstytus reikalavimus, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų atitikties vertinimo procedūrų atlikimą.

Gamintojas taip pat imasi visų pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad tręšiamasis produktas, kuriam pagal 1 dalį suteiktas leidimas, nebūtų išvežtas iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos.

3.Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos tręšiamieji produktai gali būti pateikti rinkai, įskaitant:

a)procedūrų, kuriomis buvo sėkmingai įrodyta atitiktis taikytiniems esminiams reikalavimams, aprašymą;

b)konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamo tręšiamojo produkto atsekamumu;

c)leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri negali būti vėlesnė nei paskutinė laikotarpio, kurį aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, diena;

d)visus konkrečius reikalavimus, susijusius su poreikiu užtikrinti nuolatinį tręšiamojo produkto atitikties vertinimą;

e)priemones, kurių reikia imtis atitinkamo tręšiamojo produkto atžvilgiu pasibaigus leidimo galiojimui, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas tręšiamasis produktas vėl atitiktų visus šio reglamento reikalavimus.

4.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, nacionalinė kompetentinga institucija, kai tinkama, gali iš dalies pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto leidimo sąlygas taip pat ir panaikinus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą arba jam baigus galioti.

5.Nukrypstant nuo 3 ir 18 straipsnių, tręšiamieji produktai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neišvežami iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos ir neženklinami CE ženklu.

6.Valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė leidimą pagal 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos turi teisę imtis visų šiame reglamente numatytų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų priemonių tokių tręšiamųjų produktų atžvilgiu.

7.Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus leisti pateikti rinkai tręšiamuosius produktus pagal 1 dalį.

8.41a–41g straipsnių ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos 15 straipsnyje nustatytų atitinkamų atitikties vertinimo procedūrų taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

41d straipsnis 
Nacionaliniais ir tarptautiniais standartais grindžiama atitikties prielaida

Kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, į kuriuos buvo atsižvelgta aktyvuojant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą pagal [SMEI reglamento] 15 straipsnio 4 dalį, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, kurie apima šio reglamento I, II arba III priede nustatytus atitinkamus reikalavimus arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus ir kurie jau paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, teikdamos rinkai, laikytų, kad tręšiamieji produktai, atitinkantys atitinkamus tarptautinius standartus arba bet kuriuos atitinkamus gamybos valstybėje narėje galiojančius nacionalinius standartus, kuriais užtikrinamas saugos lygis, lygiavertis reikalaujamam pagal I, II arba III priede nustatytus reikalavimus, atitinka šio reglamento I, II arba III priede nustatytus reikalavimus.

41e straipsnis 
Bendrųjų specifikacijų, kuriomis remiantis daryta atitikties prielaida, priėmimas

1.Kai ES tręšiamieji produktai yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tokių ES tręšiamųjų produktų bendrosios specifikacijos pagal I, II arba III priede nustatytus reikalavimus arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus, kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, [į kuriuos buvo atsižvelgta] aktyvuojant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, labai ribojamos gamintojų galimybės pasinaudoti darniaisiais standartais, kurie apima atitinkamus šio reglamento I, II arba III priede nustatytus reikalavimus arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus ir kurie jau paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi ES tręšiamiesiems produktams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį pagal [SMEI reglamentą] veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo aktų, kuriais nustatoma bendroji specifikacija, projektų rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nedarant poveikio 13 straipsniui, daroma prielaida, kad ES tręšiamieji produktai, atitinkantys pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas bendrąsias specifikacijas, atitinka I, II arba III priede nustatytus reikalavimus [arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus], kuriuos apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys.

4.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad tręšiamieji produktai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti tręšiamieji produktai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

5.Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodyta bendroji specifikacija nevisiškai atitinka I ir II prieduose nustatytus reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

41f straipsnis 
Privalomų bendrųjų specifikacijų priėmimas

1.Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti I ir II prieduose išdėstytus reikalavimus, taikomus ES tręšiamiesiems produktams, kurie buvo nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

2.1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su sektorių ekspertais ir laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir jie taikomi ES tręšiamiesiems produktams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nukrypstant nuo 41a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad ES tręšiamieji produktai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti tręšiamieji produktai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

41g straipsnis 
Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba

1.Valstybės narės teikia pirmenybę tręšiamųjų produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, rinkos priežiūros veiklai.

2.Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad suteiktų pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos tręšiamųjų produktų, kurie laikomi kilus krizei svarbiomis prekėmis, bandymo pajėgumus.“

5 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 305/2011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiamas šis VIIIa skyrius:

„VIIIa SKYRIUS 
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PROCEDŪROS

59a straipsnis

Ekstremaliosios situacijos procedūrų taikymas

1.59b–59f straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal [SMEI reglamento] 23 straipsnį, kuriuo šio reglamento atžvilgiu pradedamas taikyti [SMEI reglamento] 26 straipsnis.

2.59b–59f straipsniai taikomi tik statybos produktams, kurie šio straipsnio 1 dalyje minimame įgyvendinimo akte yra nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

3.59b–59f straipsniai, išskyrus nuostatas dėl Komisijos įgaliojimų, taikomi bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimu.

Tačiau 59c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 59c straipsnio 5 dalis taikomos veikiant bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui ir jį panaikinus arba jam baigus galioti.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl statybos produktų, pateiktų rinkai pagal 59b–59f straipsnius. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

59b straipsnis

Kilus krizei svarbių statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo prioritetų nustatymas

1.Šis straipsnis taikomas statybos produktams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės ir kurių atžvilgiu pagal 28 straipsnio 1 dalį notifikuotosios įstaigos atlieka trečiųjų šalių užduotis, susijusias su eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu.

2.Notifikuotosios įstaigos prioritetine tvarka nagrinėja prašymus atlikti trečiųjų šalių užduotis, susijusias su statybos produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu.

3.Visos dar neišnagrinėtos paraiškos dėl trečiųjų šalių užduočių, susijusių su statybos produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu, vykdymo nagrinėjamos prioritetine tvarka, prieš bet kokias kitas paraiškas dėl statybos produktų, kurie nebuvo priskirti prie kilus krizei svarbių prekių. Šis reikalavimas taikomas visoms paraiškoms dėl trečiųjų šalių užduočių, susijusių su statybos produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo pateiktos prieš pradedant taikyti ekstremaliosios situacijos procedūras pagal 59a straipsnį, ar po jų.

4.Dėl paraiškų dėl trečiųjų šalių užduočių, susijusių su statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu, nagrinėjimo prioritetine tvarka pagal 3 dalį tas paraiškas pateikę gamintojai nepatiria jokių papildomų išlaidų.

5.Notifikuotosios įstaigos deda visas pastangas, kad padidintų savo atitinkamus vertinimo ir tikrinimo pajėgumus, susijusius su statybos produktais, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės.

59c straipsnis 
Nuo trečiųjų šalių atliekamo eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūrų nukrypti leidžianti nuostata

1.Nukrypstant nuo 28 straipsnio 1 dalies, kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, išimties tvarka gali leisti pateikti rinkai atitinkamos valstybės narės teritorijoje konkretų statybos produktą, kuris buvo nurodytas kaip kilus krizei svarbi prekė ir kurio atžvilgiu notifikuotoji įstaiga neatliko tame straipsnyje nurodytų reikalaujamų trečiųjų šalių atliekamo eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūrų.

2.Statybos produkto, kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta leidimų išdavimo procedūra, gamintojas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad atitinkamas statybos produktas atitinka deklaruotas eksploatacines savybes, ir yra atsakingas už visų nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūrų įvykdymą.

Gamintojas taip pat imasi visų pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad statybos produktas, kuriam pagal 1 dalį suteiktas leidimas, nebūtų išvežtas iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos.

3.Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotame leidime nustatomos sąlygos ir reikalavimai, pagal kuriuos statybos produktai gali būti pateikti rinkai, įskaitant:

a)procedūrų, kurių reikia laikytis siekiant įrodyti, kad statybos produktas atitinka deklaruotas eksploatacines savybes ir šį reglamentą, aprašymą;

b)konkrečius reikalavimus, susijusius su atitinkamo statybos produkto sauga ir atsekamumu, įskaitant ženklinimą;

c)leidimo galiojimo pabaigos datą, kuri negali būti vėlesnė nei paskutinė laikotarpio, kurį aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, diena;

d)visus konkrečius reikalavimus dėl nuolatinio trečiųjų šalių užduočių, susijusių su atitinkamo statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu, vykdymo;

e)priemones, kurių reikia imtis atitinkamo statybos produkto atžvilgiu pasibaigus leidimo galiojimui, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas statybos produktas vėl atitiktų visus šio reglamento reikalavimus.

4.Nukrypstant nuo 54a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, nacionalinė kompetentinga institucija, kai tinkama, gali iš dalies pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išduoto leidimo sąlygas taip pat ir panaikinus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą arba jam baigus galioti.

5.Statybos produktai, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį išduotas leidimas, neišvežami iš leidimą išdavusios valstybės narės teritorijos ir neženklinami CE ženklu.

6.Valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė leidimą pagal 1 dalį, rinkos priežiūros institucijos turi teisę imtis visų šiame reglamente numatytų nacionalinio lygmens taisomųjų ir ribojamųjų priemonių tokių statybos produktų atžvilgiu.

7.Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus sprendimus leisti pateikti rinkai statybos produktus pagal 1 dalį.

8.59a–59f straipsnių ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimų išdavimo procedūros taikymas neturi įtakos atitinkamų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo procedūrų, kurių reikalaujama pagal 28 straipsnį, taikymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

59d straipsnis 
Bendrųjų specifikacijų, kuriomis remiantis galima įvertinti eksploatacines savybes, priėmimas

1.Kai statybos produktai nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti su esminėmis tų produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)kai nuorodos į darniuosius standartus, apimančius atitinkamus su esminėmis tų produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, nėra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 17 straipsnio 5 dalį;

b)kai dėl didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikdymų, dėl kurių buvo aktyvuotas bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, labai ribojamos gamintojų galimybės naudotis darniaisiais standartais, kuriuose pateikiami atitinkami su esminėmis tų produktų charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai ir kurie jau paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 17 straipsnio 5 dalį.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su Nuolatiniu statybos komitetu ir laikantis 64 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi statybos produktams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma bendroji specifikacija, projekto rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nepažeidžiant 4 ir 6 straipsnių, pagal šio straipsnio 1 dalį priimtose bendrosiose specifikacijose nustatyti metodai ir kriterijai gali būti taikomi vertinant ir deklaruojant statybos produktų, kuriems taikomos tos bendrosios specifikacijos, eksploatacines savybes, susijusias su jų esminėmis charakteristikomis.

4.Nukrypstant nuo 59a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, rinkai pateiktų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijai, atitinkančiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, neturi įtakos paskesnis įgyvendinimo akto, kuriuo nustatytos tos bendrosios specifikacijos, galiojimo pasibaigimas arba panaikinimas, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad statybos produktai, kuriems taikomos tos bendrosios specifikacijos, kelia riziką arba neatitinka deklaruotų eksploatacinių savybių.

5.Kai valstybė narė mano, kad 1 dalyje nurodyta bendroji specifikacija yra neteisinga eksploatacinių savybių, susijusių su esminėmis charakteristikomis, vertinimo kriterijų ir metodų atžvilgiu, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

59e straipsnis 
Privalomų bendrųjų specifikacijų priėmimas

1.Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos privalomos bendrosios specifikacijos, kurios turi apimti statybos produktų, priskirtų prie kilus krizei svarbių prekių, eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pasikonsultavus su Nuolatiniu statybos komitetu ir laikantis 64 straipsnio 2a dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi statybos produktams, pateiktiems rinkai iki paskutinės laikotarpio, kurį veikia bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, dienos. Ankstyvuoju įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, projektų rengimo etapu Komisija renka atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių, įsteigtų pagal atitinkamus sektorinius Sąjungos teisės aktus, nuomones. Remdamasi tomis konsultacijomis, Komisija parengia įgyvendinimo akto projektą.

3.Nukrypstant nuo 59a straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad statybos produktai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos bendrosios specifikacijos, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, laikoma, kad rinkai pateikti statybos produktai, atitinkantys minėtas bendrąsias specifikacijas, pasibaigus pagal šio straipsnio 2 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimui arba jį panaikinus ir pasibaigus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimui arba jį panaikinus pagal [SMEI reglamentą], atitinka šį reglamentą.

59f straipsnis 
Rinkos priežiūros veiklos prioritetų nustatymas ir institucijų savitarpio pagalba

1.Valstybės narės teikia pirmenybę statybos produktų, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės, rinkos priežiūros veiklai.

2.Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad suteiktų pagalbą kitoms rinkos priežiūros institucijoms susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai, be kita ko, sutelkdamos ir išsiųsdamos ekspertų grupes, kad laikinai sustiprintų pagalbos prašančių rinkos priežiūros institucijų personalą, arba teikdamos logistinę paramą, pavyzdžiui, stiprindamos statybos produktų, kurie laikomi kilus krizei svarbiomis prekėmis, bandymo pajėgumus.“

2) 64 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“

6 straipsnis
Įsigaliojimas

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą, kuri sutampa su SMEI reglamento taikymo pradžios data].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)

    https://www.consilium.europa.eu/media/45910/021020-euco-final-conclusions.pdf .

(2)

   COM(2021) 350 final.

(3)

    https://ec.europa.eu/info/publications/2022-commission-work-programme-key-documents_en .

(4)

    2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl netarifinių ir nemokestinių kliūčių šalinimo bendrojoje rinkoje (2021/2043(INI) .

(5)

    https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/ipcr-response-to-crises/ .

(6)

   Jis buvo oficialiai nustatytas 2018 m. gruodžio 11 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1993 dėl ES integruoto politinio atsako į krizes, remiantis anksčiau galiojusia tvarka.

(7)

   Nustatyta Sprendimu (ES) Nr. 1313/2013, kuriuo reglamentuojamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmo veikimas.

(8)

   1998 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 dėl vidaus rinkos funkcionavimo, susijusio su laisvu prekių judėjimu tarp valstybių narių, OL L 337, 1998 12 12, p. 8.

(9)

   2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/479.

(10)

   2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2071.

(11)

   Jos gali būti priimtos remiantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.

(12)

   COM(2021) 689 final.

(13)

   COM(2022) 211 final.

(14)

   Papildomos priemonės: pabėgėlių srautų valdymas ir toliau keliauti negalinčių keleivių bei transporto darbuotojų repatrijavimas, minimalaus susisiekimo ir keleivių apsaugos užtikrinimas, patikimesnis transporto politikos koordinavimas per Nacionalinių transporto kontaktinių centrų tinklą, kibernetinio saugumo didinimas ir bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais.

(15)

   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(16)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000. OL L 354, 2013 12 28, p. 1.

(17)

   Rusijai įsiveržus į Ukrainą, valstybių narių prievolė kas mėnesį teikti pranešimus apie grūdų atsargas buvo įtraukta į 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės dėl informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai ir kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami keli Komisijos reglamentai (OL L 171, 2017 7 4, p. 113), pakeitimą.

(18)

   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(19)

   2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, OL L 211, 2021 6 15, p. 1.

(20)

   2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (OL L 337, 2020 10 14, p. 3) ir vėlesni jos atnaujinimai. 

(21)    COM(2020) 730 final.

(22)    2022 m. sausio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/123 dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje. OL L 20, 2022 1 31, p. 1.

(23)

   C(2021) 6712 final. 

(24)

   COM(2020) 727 final.

(25)    Terminu „tarpvalstybinis“ apibūdinamas bet koks atvejis, darantis poveikį daugiau nei vienai valstybei narei (kertantis sienas), ir, konkrečiau, situacija, daranti poveikį dviejų ar daugiau valstybių narių, turinčių bendrą sieną (pasienio regionai), regionams.

(26)    COM/2020/726 final.

(27)

   COM(2021) 577 final.

(28)

   COM(2022) 46 final.

(29)

   COM(2022) 68 final.

(30)

   COM(2021) 891 final.

(31)

   COM(2020) 829 final.

(32)    OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(33)

   Kaip nurodyta pagalbiniame vertinimo tyrime ir vertinime; 2019 m. spalio 8 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2019) 371 final.

(34)    Žr. pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD(2022) 289.

(35)    Būtina aktyvuoti papildomai.

(36)

   Būtina aktyvuoti papildomai.

(37)    Būtina aktyvuoti papildomai.

(38)    OL C , , p. .

(39)    xxx Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir xxx Tarybos sprendimas.

(40)    OL L 81, 2016 3 31, p. 1.    

(41)    OL L 81, 2016 3 31, p. 51.    

(42)    OL L 81, 2016 3 31, p. 99.    

(43)    OL L 170, 2019 6 25, p. 1.    

(44)    OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

(45)    OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(46)    OL L 316, 2012 11 14, p. 12.