Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimas reglamentuojamas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą 1 (toliau – Energijos mokesčių direktyva, EMD arba Direktyva).

Pagal Direktyvos 19 straipsnio 1 dalį, be Direktyvoje, ypač jos 5, 15 ir 17 straipsniuose, išdėstytų nuostatų, Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti remiantis konkrečios politikos sumetimais.

2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu, o vėliau – 2021 m. lapkričio 4 d., 2022 m. sausio 26 d. ir vasario 16 d. korespondencija Suomijos valdžios institucijos prašė leidimo elektros energijai, tiekiamai tam tikriems šilumos siurbliams, elektriniams katilams ir recirkuliaciniams vandens siurbliams, taikyti sumažintą apmokestinimo normą. Galiojimo laikotarpį prašoma nustatyti šešeriems metams nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., o tai neviršija pagal Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį leidžiamo maksimalaus laikotarpio. Šiuo pasiūlymu siekiama suteikti tokį leidimą kaip nukrypti leidžiančią nuostatą, galiojančią šešerius metus, kaip prašoma, iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Suomija siekia gauti leidimą verslui naudojamai elektros energijai taikyti 0,63 EUR/MWh nacionalinę normą (Suomijos teisės aktuose tai vadinama „II kategorijos“ norma, taikoma tik tam tikriems verslo sektoriams 2 ), kuri yra didesnė už minimalią EMD numatytą verslui naudojamai elektros energijai skirtą 0,5 EUR/MWh normą 3 , šiems įrenginiams: šilumos siurbliams ir elektriniams katilams, gaminantiems šilumą centrinio šildymo tinklui, šilumos siurbliams, kurių vardinė šiluminė galia ne mažesnė kaip 0,5 MW ir kurie nėra prijungti prie centrinio šildymo tinklo, ir recirkuliaciniams vandens siurbliams geoterminio šildymo įrenginiuose. Atsižvelgiant į tai, remiantis Suomijos valdžios institucijų pateikta informacija, priemonė turėtų būti skirta konkrečiam elektros energijos naudojimui verslui ir ne verslo reikmėms 4 . Nustatyta ne verslo reikmėms naudojamai elektros energijai taikoma nacionalinė norma (Suomijos teisės aktuose tai vadinama „I kategorijos“ norma, taikoma visai kitai nei II kategorijos elektros energijai, taip pat ir namų ūkiams) yra 22,53 EUR/MWh – gerokai didesnė už atitinkamą minimalią EMD numatytą 1 EUR/MWh normą 5 .

Apmokestinimo sumažinimu siekiama skatinti diegti ir naudoti šilumos gamybą iš elektros, nes kitais atvejais šilumos gamyba yra labai priklausoma nuo aplinką teršiančio iškastinio kuro arba biomasės, ir skatinti šilumos gamybą be degimo (pavyzdžiui, šilumos siurbliai kaip šilumos šaltinį gali naudoti, be kita ko, lauko šilumą, grunto šilumą ir gilesnę geoterminę energiją, jūros ir ežero vandenį bei nuotekų šilumą, taip pat įvairius pramonės, duomenų centrų ir kitų vėsinimo sistemų atliekinės šilumos šaltinius), siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir tausoti iškastinius bei atsinaujinančiuosius gamtos išteklius.

Sumažinta norma būtų taikoma šilumos siurbliams ir elektriniams katilams centrinio šildymo tinkle, centrinio šildymo tinkle nesantiems šilumos siurbliams, kurių vardinė šiluminė galia ne mažesnė kaip 0,5 MW, ir recirkuliaciniams vandens siurbliams geoterminio šildymo įrenginiuose. Remiantis Suomijos pateiktais argumentais, visų šilumos siurblių ir elektrinių katilų apmokestinimas mažesne norma nebūtų pagrįstas dėl kelių priežasčių.

Pavyzdžiui, laikoma, kad mažesnio dydžio šilumos siurbliai, kuriems netaikoma prašoma priemonė, ir taip yra labai konkurencingi. Be to, tam, kad būtų taikomas II kategorijos elektros energijos mokestis šiems siurbliams, reikėtų atskiro elektros energijos matavimo atitinkamais tikslais ir naudos gavėjų registravimo. Suomijoje yra daugiau kaip 1,1 mln. šilumos siurblių, taigi kiekis būtų labai didelis ir įvairioms šalims tektų didelė administracinė našta.

Remiantis Suomijos valdžios institucijų 2022 m. skaičiavimais, pagal pasirinktus kriterijus naudos gavėjų skaičius sumažėtų iki mažiau nei šimto.

Priemonė būtų taikoma tiems naudos gavėjams, kurie mokėtų 2,19 ct/kWh mažiau už standartinę normą, o tai sudarytų 10–15 mln. EUR mokestinių išlaidų mažesnių mokestinių pajamų forma (pagal 2022 m. apskaičiavimus).

Energijos mokesčių direktyvos nuostatos

Elektros energijos apmokestinimas reglamentuojamas Energijos mokesčių direktyva. Konkrečiai šios direktyvos 10 straipsnyje ir I priedo C lentelėje numatyti atitinkami minimalūs apmokestinimo lygiai, diferencijuoti pagal naudojimą verslui ir ne verslo reikmėms, – atitinkamai 0,5 EUR/MWh ir 1 EUR/MWh.

Direktyvos 11 straipsnyje, be kita ko, pateikiama sąvoka „naudojimas verslui“ ir valstybėms narėms leidžiama apriboti sumažinto apmokestinimo lygio taikymą naudojimo verslui atveju.

Suomija apribojo verslui naudojamos elektros energijos mokesčio normos, t. y. 0,63 EUR/MWh II kategorijos normos, taikymą tam tikriems verslo sektoriams, būtent pramonei, žemės ūkiui, kalnakasybai ir duomenų centrams.

Kitas elektros energijos vartojimas, pavyzdžiui, namų ūkių vartojama elektros energija, priskiriamas I mokesčių kategorijai ir yra apmokestinamas 22,53 EUR/MWh.

Siūloma sumažinta 0,63 EUR/MWh mokesčio norma elektros energijai būtų taikoma šilumos siurbliams ir elektriniams katilams, gaminantiems šilumą centrinio šildymo tinklui; šilumos siurbliams, kurių vardinė šiluminė galia ne mažesnė kaip 0,5 MW ir kurie nėra prijungti prie centrinio šildymo tinklo, ir recirkuliaciniams vandens siurbliams geoterminio šildymo įrenginiuose būtų galimybė taikyti mažesnį elektros energijos mokestį.

Siekiant nuoseklaus ir vienodo taikymo bei praktinio įgyvendinimo, mažesnė elektros energijos mokesčio norma būtų taikoma ne tik tam tikram naudojimui verslui, bet ir tam tikram konkrečiam naudojimui ne verslo reikmėms, kuris turėtų būti apmokestinamas didesne Suomijos I kategorijos norma – 22,53 EUR/MWh. Šiuo atžvilgiu, siekdamos papildomai pagrįsti savo prašymą, Suomijos valdžios institucijos taip pat pabrėžė, kad pagal Direktyvos 15 straipsnio 1 dalies h punktą valstybės narės gali taikyti išimtį namų ūkių naudojamos elektros energijos apmokestinimo lygiui, tačiau jų šalyje namų ūkių naudojamos elektros energijos apmokestinimas išliktų labai didelis 6 (pagal Suomijos mokesčių normų I kategoriją apmokestinamo lygis yra 22,53 EUR/MWh – gerokai viršija ES minimalų lygį). Tačiau prašoma nacionalinė mokesčio norma būtų didesnė už minimalų EMD apmokestinimo lygį naudojimo verslui atveju.

Direktyvos 19 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

Be ankstesniuose straipsniuose išdėstytų nuostatų, ypač 5, 15 ir 17 straipsniuose, Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti remiantis konkrečios politikos sumetimais.

Galimybė nustatyti tam tikras sąlygas atitinkančią šilumos siurbliams, elektriniams katilams ir recirkuliaciniams vandens siurbliams tiekiamos elektros energijos mokesčių lengvatą (sumažintą elektros energijos mokesčio normą) gali būti numatyta pagal Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį, nes jo paskirtis – leisti prašančiajai valstybei narei papildomai sumažinti apmokestinimą konkrečios politikos sumetimais. Parama galutinio šildymo energijos suvartojimo sektoriaus elektrifikacijai ir šilumos gamybos be degimo skatinimas siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir tausoti iškastinius bei atsinaujinančiuosius gamtos išteklius gali būti laikomi tokiais konkrečios politikos sumetimais. Suomijos tikslas – iki 2035 m. tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi. Prašoma priemonė prisidėtų prie tokio tikslo siekimo.

Suomija paprašė leisti taikyti priemonę šešerius metus (nuo 2022 m. sausio 1 d.), ilgiausią Direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį. Nukrypti leidžianti nuostata iš esmės turėtų būti taikoma pakankamai ilgą laikotarpį, kad paskatintų investicijas į tikslinius naudojant elektrą gaminamos šilumos sprendimus. Nustačius tokį laikotarpį bus užtikrintas didžiausias įmanomas atitinkamų investicijų teisinis tikrumas.

Valstybės pagalbos taisyklės

Numatyta 0,63 EUR/MWh sumažinta mokesčio norma yra didesnė už ES minimalų verslui naudojamos elektros energijos apmokestinimo lygį, kaip nurodyta Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnyje ir I priedo C lentelėje.

Priemonė gali būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Kadangi sumažinta norma yra didesnė už minimalią ES normą, priemonei būtų taikomas Reglamento 651/2014/ES (Bendrojo bendrosios išimties reglamento) 44 straipsnis 8 . 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrajam bendrosios išimties reglamentui baigus galioti, išimtis pagalbai taikoma šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu (žr. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 58 straipsnio 4 dalį). Šis sprendimas neturi poveikio taikomoms valstybės pagalbos taisyklėms tuo laikotarpiu, kurį apima leidžianti nukrypti nuostata.

Aplinkos ir kovos su klimato kaita politika

Prašoma priemone siekiama skatinti šilumos gamybą be degimo siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir tausoti iškastinius bei atsinaujinančiuosius gamtos išteklius. Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės 9 13 straipsnyje valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad tam tikrų oro teršalų lygiai neviršytų toje direktyvoje nustatytų ribinių verčių ir būtų laikomasi siektinų verčių bei kitų oro kokybės standartų.

Be to, Suomijai būdingą elektros energijos gamybos derinį daugiausia sudaro elektra iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (47 proc.) ir branduolinių jėgainių (35 proc.) 10 , o šios abi rūšys visai neišskiria anglies dioksido arba jo išskiria mažai. Todėl tikimasi, kad tolesnis didelio masto šildymo sistemų elektrifikavimas bus labai naudingas aplinkai ir klimatui.

Todėl ši priemonė suderinama su ES aplinkos ir energetikos politika, visų pirma su ES žaliuoju kursu, pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, skatinančiu elektrifikaciją, ir 2050 m. ilgalaike priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarke, kurioje elektrifikacija atlieka labai svarbų vaidmenį.

Energetikos politika

Ši priemonė padėtų įgyvendinti ES žaliojo kurso užmojus, ypač susijusius su ES energetikos sistemos integracijos strategija 11 .

ES energetikos sistemos integravimo strategija yra žaliosios energetikos sistemos pagrindas. Dabartinis modelis, kai energijos suvartojimas transporto, pramonės, dujų sektoriuose ir pastatuose vyksta izoliuotai (kiekvienas sektorius turi atskiras vertės grandines, taisykles, infrastruktūrą, planavimą ir operacijas), negali ekonomiškai efektyviai užtikrinti poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Prašoma priemonė leistų prisidėti prie galutinio šildymo energijos suvartojimo sektoriaus integravimo su kitais galutinio energijos suvartojimo sektoriais. Atsižvelgiant į minėtą strategiją, prašoma priemonė taip pat padėtų sumažinti naujoviškų sprendimų, kurie turi būti integruoti į ES energetikos sistemą, sąnaudas. Prašoma priemone būtų tiesiogiai prisidedama prie dviejų iš trijų ES energetikos sistemos integravimo strategijos ramsčių.

Pirmas ramstis – labiau žiedinės energetikos sistemos, kurios esmė – energijos vartojimo efektyvumas. Strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai, leidžiantys praktiškai pritaikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir veiksmingiau naudoti vietos energijos šaltinius pastatuose ar kad juos efektyviau naudotų bendruomenės. Yra dar daug neišnaudotų galimybių pakartotinai naudoti pramonės objektų, duomenų centrų ar kitų šaltinių atliekinę šilumą ir iš biologinių atliekų arba nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją. Suomijos prašoma priemone, be kita ko, siekiama remti atliekinės šilumos naudojimą iš strategijoje aiškiai įvardytų šaltinių.

Antras ramstis – didesnė tiesioginė galutinio energijos suvartojimo sektorių elektrifikacija. Elektros energijos sektoriuje atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis yra didžiausia, todėl elektros energija, jei įmanoma, turėtų būti naudojama vis plačiau, pavyzdžiui, pastatų šilumos siurbliams. Suomijos prašoma priemone, vadovaujantis strategija, siekiama remti elektrą naudojančių įrenginių naudojimą.

Ši priemonė skatintų energetikos sistemos integraciją, nes centrinio šildymo tinklai suteikia daugiau lankstumo ir galimybių saugoti elektros energiją šilumos pavidalu, palyginti su atskirų pastatų šildymo sprendimais. Suomija jau dabar turi gerai išvystytą centrinio šildymo infrastruktūrą, kuri gali tam pasitarnauti.

Prašoma nukrypti leidžianti nuostata, leidžianti taikyti mažesnę mokesčio normą, be kita ko, būtų taikoma kai kuriems elektriniams katilams. Toks sumažinimas taip pat gali prisidėti prie energetikos sistemos integracijos ir prie elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sistemos integracijos. Elektriniai katilai gali būti naudojami šilumai į centrinio šildymo tinklus tiekti, ypač tuo metu, kai yra elektros perteklius ir maža elektros kaina. Tokiu būdu centralizuotai šilumos gamybai galima naudoti, pavyzdžiui, vėjo energiją . Mažos elektrinių katilų investicinės sąnaudos leidžia pelningai dirbti net jei dirbama vos kelias valandas, o šiluma gali būti gaminama tik kai yra perteklinė elektros pasiūla. Tai gali padėti išsaugoti elektros energijos sistemos stabilumą. Elektros energijos apmokestinimo poveikis šilumos gamybos sąnaudoms šiuo metu yra didelis ir, kaip minėta, dabar būtų tinkamas metas naudoti tokius prietaisus. Elektriniai katilai gali būti derinami su šilumos saugojimo pajėgumais, kurie leidžia perteklinę elektros energiją saugoti kaip šilumą.

Suomijos prašoma priemonė taip pat atitinka ES šildymo ir vėsinimo strategiją 12 , kurioje primenama nauda dėl iškastiniu kuru pagrįstų šildymo sprendimų pakeitimo šilumos siurbliais ir atliekinės šilumos naudojimu. Šioje strategijoje teigiama, kad šilumos siurbliai vieną elektros energijos vienetą gali paversti trimis ar daugiau vienetų šilumos arba vėsumos.

Minėta nauda taip pat pabrėžiama ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje ir konkrečiai Komisijos rekomendacijoje dėl šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo išsamaus vertinimo turinio pagal Direktyvos 2012/27/ES (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos) 13 14 straipsnį.

Vidaus rinka ir sąžininga konkurencija

Priemone galėtų naudotis visi ES operatoriai jų nediskriminuojant. Sumažinta norma būtų taikoma visiems šilumos gamintojams, naudojantiems šilumos siurblius ir elektrinius katilus, kurie gamina šilumą centrinio šildymo tinklui, šilumos siurbliams, kurių vardinė šiluminė galia ne mažesnė kaip 0,5 MW ir kurie nenaudojami centrinio šildymo tinkle, ir recirkuliaciniams vandens siurbliams geoterminio šildymo įrenginiuose.

Tarybos direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnis.

Pati netiesioginio apmokestinimo sritis, kuriai taikomas SESV 113 straipsnis, nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, kaip apibrėžta SESV 3 straipsnyje.

Tačiau pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnį Tarybai pagal antrinę teisę yra suteikta išimtinė kompetencija, vadovaujantis minėta nuostata, leisti valstybei narei toliau taikyti atleidimą nuo mokesčių ar juos sumažinti. Taigi pačios valstybės narės be Tarybos to padaryti negali. Todėl subsidiarumo principas šiam įgyvendinimo sprendimui netaikomas. Bet kuriuo atveju, kadangi šis aktas nėra teisėkūros procedūra priimamo akto projektas, jo pagal Sutarčių protokolą Nr. 2 nereikia perduoti nacionaliniams parlamentams peržiūrėti, ar jis atitinka subsidiarumo principą.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Mokestis nesumažinimas daugiau, nei reikia, kad būtų pasiektas nurodytas tikslas.

Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas. Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnyje numatyta tik ši priemonė.

Priemonei įgyvendinti galiojančių teisės aktų vertinimo atlikti nereikia.

Šis pasiūlymas yra pagrįstas Suomijos pateiktu prašymu ir skirtas tik šiai valstybei narei.

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Šia priemone supaprastinimas neatliekamas. Priemonė priimama Suomijos prašymu ir yra skirta tik šiai valstybei narei.

Ši priemonė pagrindinėms teisėms įtakos neturi.

Šia priemone nesukuriama jokios finansinės ar administracinės naštos Sąjungai. Todėl pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

Įgyvendinimo planas nebūtinas. Šis pasiūlymas yra susijęs su leidimo sumažinti mokestį suteikimu vienai valstybei narei jos pačios prašymu. Leidimas suteikiamas ribotam laikotarpiui. Taikoma mokesčio norma viršytų Energijos mokesčių direktyvoje nustatytą minimalų verslui naudojamos elektros energijos apmokestinimo lygį. Todėl ji atitiktų Direktyvoje nustatytą minimalų naudojimui verslui skirtą lygį. Priemonę galima įvertinti, jeigu bus pateiktas prašymas pratęsti jos galiojimą, pasibaigus pradiniam nustatytam galiojimo laikotarpiui.

Aiškinamųjų dokumentų dėl šio pasiūlymo perkėlimo į nacionalinę teisę nereikia.

1 straipsnyje nustatoma, kad Suomijai bus leidžiama taikyti sumažintą apmokestinimo normą šiems įrenginiams tiekiamai elektros energijai: šilumos siurbliams ir elektriniams katilams, gaminantiems šilumą centrinio šildymo tinklui, šilumos siurbliams, kurių vardinė šiluminė galia ne mažesnė kaip 0,5 MW ir kurie nėra prijungti prie centrinio šildymo tinklo, ir recirkuliaciniams vandens siurbliams geoterminio šildymo įrenginiuose. ‏Mokesčio norma turi būti ne mažesnė nei 0,50 EUR/MWh, t. y. nei Direktyva nustatytas minimalus verslui naudojamos elektros energijos apmokestinimo lygis.

2 straipsnyje nustatoma, kad prašomas leidimas suteikiamas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – tai maksimalus Direktyva leidžiamas laikotarpis.