EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 11

COM(2022) 209 final

2022/0155(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 209 final} - {SWD(2022) 209 final} - {SWD(2022) 210 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (JTVTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos geriausių vaiko interesų ir gerovės apsaugos ir priežiūros teisės. 2021 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas pabrėžė, kad šios teisės turi būti vienodai saugomos ir skaitmeninėje aplinkoje 2 . Vaikų apsauga realiame gyvenime ir internete yra vienas iš Sąjungos prioritetų.

Bent vienas iš penkių vaikų vaikystėje tampa seksualinio smurto auka 3 . 2021 m. atlikus pasaulinį tyrimą nustatyta, kad daugiau nei vienas iš trijų respondentų vaikystėje buvo paprašytas internete atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, o daugiau nei pusė patyrė tam tikrą seksualinę prievartą prieš vaikus internete 4 . Dar didesnė seksualinio smurto rizika kyla vaikams su negalia: iki 68 proc. mergaičių ir 30 proc. berniukų, turinčių intelekto ar raidos sutrikimų, iki 18-ojo gimtadienio patirs seksualinę prievartą 5 . Seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga yra fizinės seksualinės prievartos prieš vaikus produktas. Jos nustatymas ir pranešimas apie ją yra būtini siekiant užkirsti kelią jos gamybai ir platinimui, taip pat gyvybiškai svarbios priemonės jos aukoms nustatyti ir joms padėti. Dėl pandemijos vaikai internete susiduria su daug didesniu nepageidaujamų kreipimųsi skaičiumi, įskaitant ryšių su vaikais mezgimą siekiant juos seksualiai prievartauti. Nepaisant to, kad pagal 2011 m. priimtą Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus direktyvą 6 seksualinė prievarta prieš vaikus, jų seksualinis išnaudojimas ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga visoje ES yra kriminalizuojami, akivaizdu, kad šiuo metu ES vis dar nesugeba apsaugoti vaikų, kad jie netaptų seksualinės prievartos prieš juos aukomis, ir kad internetas kelia ypatingų iššūkių.

Todėl 2020 m. liepos 24 d. Europos Komisija priėmė ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją 7 , kurioje išdėstytas išsamus atsakas į didėjančią seksualinės prievartos prieš vaikus grėsmę tiek realiame gyvenime, tiek internete, gerinant prevenciją, tyrimus ir pagalbą aukoms. Ji apima aštuonias iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti tvirtą teisinę vaikų apsaugos sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas daugelio su vaikų apsauga ir parama jiems susijusių subjektų koordinuotam požiūriui. Šiomis iniciatyvomis siekiama nustatyti teisės aktų spragas ir užtikrinti, kad ES teisės aktais būtų sudarytos sąlygos veiksmingai reaguoti, stiprinti teisėsaugos pastangas nacionaliniu ir ES lygmenimis, sudaryti sąlygas ES šalims geriau apsaugoti vaikus vykdant prevenciją, skatinti pramonės pastangas užtikrinti vaikų apsaugą jiems naudojantis siūlomomis paslaugomis ir gerinti vaikų apsaugą visame pasaulyje bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Šią tikslinę strategiją papildo kitos papildomos pastangos. 2021 m. kovo 24 d. Europos Komisija priėmė išsamią ES vaiko teisių strategiją, kurioje siūlomos griežtesnės priemonės, skirtos vaikams nuo visų formų smurto, įskaitant neleistiną elgesį internete, apsaugoti. Be to, ji ragina įmones toliau dėti pastangas, kad savo platformose ir paslaugose nustatytų neteisėtą internetinį turinį, įskaitant seksualinę prievartą prieš vaikus internete, apie jį praneštų ir jį pašalintų. Siūlomoje Europos deklaracijoje dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų 8 taip pat numatytas įsipareigojimas apsaugoti visus vaikus nuo neteisėto turinio, išnaudojimo, manipuliavimo bei prievartos internete ir užkirsti kelią skaitmeninės erdvės naudojimui nusikaltimams įvykdyti ar jiems palengvinti 9 .  

Todėl prieglobos arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai (toliau – teikėjai) atlieka ypač svarbų vaidmenį. Jų atsakingas ir kruopštus elgesys yra būtinas saugiai, nuspėjamai ir patikimai internetinei aplinkai sukurti ir Chartijoje užtikrinamoms pagrindinėms teisėms įgyvendinti. Seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų ir vaizdo įrašų platinimas, kuris labai išaugo vystantis skaitmeniniam pasauliui, pratęsia aukų patiriamą žalą, o nusikaltėliai taip pat rado naujų būdų naudotis šiomis paslaugomis ir išnaudoti vaikus.

Kai kurie teikėjai jau savanoriškai naudojasi technologijomis, skirtomis seksualinei prievartai prieš vaikus internete savo teikiamų paslaugų srityje nustatyti, apie ją pranešti ir ją pašalinti. Tačiau teikėjų taikomos priemonės yra labai įvairios: didžiąją daugumą pranešimų pateikia keli teikėjai, o daugelis nesiima jokių veiksmų. ES teisėsaugos institucijų iš teikėjų gautų pranešimų kokybė ir svarba taip pat labai skiriasi. Vis dėlto 2020 m. tokios organizacijos kaip Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras (NCMEC), kuriam JAV teikėjai pagal JAV teisę privalo teikti pranešimus, kai sužino apie seksualinę prievartą prieš vaikus savo teikiamų paslaugų srityje, gavo daugiau kaip 21 mln. pranešimų, iš kurių daugiau kaip 1 mln. buvo susiję su ES valstybėmis narėmis. Iš naujausių 2021 m. pranešimų matyti, kad jų toliau daugės ir jų skaičius artės prie 30 mln. ribos 10 .

Nepaisant to, kad tam tikri teikėjai įnešė didelį indėlį, savanoriškų veiksmų vis dėlto nepakanka, kad būtų išspręsta netinkamo naudojimosi internetinėmis paslaugomis seksualinės prievartos prieš vaikus tikslais problema. Todėl kelios valstybės narės pradėjo rengti ir priimti nacionalines kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete taisykles. Kaip matyti iš prie šio pasiūlymo pridėtos poveikio vertinimo ataskaitos, dėl to atsiranda skirtingi nacionaliniai reikalavimai, o tai savo ruožtu didina bendrosios skaitmeninės paslaugų rinkos susiskaidymą 11 . Tokiomis aplinkybėmis, siekiant papildyti Skaitmeninių paslaugų aktą, pašalinti esamas bendrosios skaitmeninės rinkos kliūtis ir užkirsti kelią jų plitimui, būtinos vienodos Sąjungos taisyklės dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymo, pranešimo apie ją ir jos pašalinimo 12 . Sprendžiant susiskaidymo rizikos klausimą šiuo pasiūlymu, reikia atsižvelgti į poreikį užtikrinti pagrindines vaikų teises į priežiūrą ir jų gerovės, psichikos sveikatos ir geriausių interesų apsaugą, taip pat remti bendrą visuomenės interesą veiksmingai užkirsti kelią sunkiems seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimams, juos tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.

Todėl, siekiant spręsti šiuos uždavinius ir atsiliepti į Tarybos ir Europos Parlamento raginimus, šiuo pasiūlymu siekiama sukurti aiškią ir suderintą teisinę sistemą, skirtą seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencijai ir kovai su ja. Juo siekiama teikėjams suteikti teisinio tikrumo dėl jų atsakomybės įvertinti ir sumažinti riziką ir, jei reikia, nustatyti tokią prievartą savo teikiamų paslaugų srityje, apie ją pranešti ir ją pašalinti laikantis Chartijoje nustatytų pagrindinių teisių ir bendrųjų ES teisės principų. Kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus, jai pasireiškiant internete, yra svarbios visų pusių teisės ir interesai. Todėl ypač svarbu nustatyti teisingą nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų ir jų pagrindinių teisių apsaugos priemonių pusiausvyrą ir taip pasiekti svarbių bendrojo visuomenės intereso tikslų bei kitų naudotojų ir teikėjų pagrindinių teisių.

Todėl šiame pasiūlyme nustatomos tikslinės priemonės, kurios yra proporcingos piktnaudžiavimo konkrečia paslauga seksualinės prievartos prieš vaikus internete rizikai ir kurioms taikomos griežtos sąlygos ir apsaugos priemonės. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad teikėjai galėtų vykdyti savo pareigas, įsteigiant Europos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą (toliau – ES centras), kad palengvintų ir paremtų šio reglamento įgyvendinimą ir taip padėtų pašalinti vidaus rinkos kliūtis, visų pirma susijusias su teikėjų pareigomis pagal šį reglamentą nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete, apie ją pranešti ir pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą. ES centras visų pirma sukurs, prižiūrės ir tvarkys seksualinės prievartos prieš vaikus internete rodiklių duomenų bazes, kurias paslaugų teikėjai turės naudoti, kad įvykdytų įpareigojimus nustatyti nusikaltimus. Todėl šios duomenų bazės turėtų būti parengtos prieš pradedant taikyti reglamentą. Siekdama tai užtikrinti, Komisija jau skyrė valstybėms narėms finansavimą, kad padėtų rengti šias duomenų bazes. ES centras taip pat turėtų atlikti tam tikras papildomas užduotis, pavyzdžiui, padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą ir teikti paramą aukoms vykdant teikėjų pareigas. Jis taip pat turėtų naudotis savo svarbia padėtimi, kad palengvintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei žiniomis, be kita ko, įrodymais grindžiamos politikos formavimo ir prevencijos tikslais. Prevencija yra Komisijos pastangų kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus prioritetas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu įgyvendinami ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje prisiimti įsipareigojimai, visų pirma pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų veiksmingai kovojama su seksualine prievarta prieš vaikus internete, be kita ko, reikalaujant, kad teikėjai nustatytų žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, ir siekti įsteigti Europos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą. Dabartinę ES teisinę sistemą šioje srityje sudaro su seksualine prievarta prieš vaikus susiję Sąjungos teisės aktai, kaip antai Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus direktyva ir Reglamentas (ES) 2021/1232 dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete 13 , kuris taikomas iki 2024 m. rugpjūčio 3 d. (toliau – laikinasis reglamentas).

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Veiksmų, kurių imamasi šioje srityje, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis. Straipsnyje numatyta nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas. 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas reglamentui, kuriuo siekiama suderinti atitinkamų internetinių paslaugų teikėjams bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikomus reikalavimus. Kaip minėta, bendrosios skaitmeninės paslaugų rinkos kliūtys pradėjo atsirasti kai kuriose valstybėse narėse pradėjus taikyti skirtingas nacionalines taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti.

Siūlomu reglamentu siekiama pašalinti tuos esamus skirtumus ir užkirsti kelią būsimoms kliūtims, kurios atsirastų toliau kuriant tokias nacionalines taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad internetinių paslaugų teikimas yra tarpvalstybinio pobūdžio, nesiėmus ES lygmens veiksmų, dėl kurių reglamentavimo sistema būtų susiskaidžiusi pagal nacionalines tendencijas, teikėjams tektų našta laikytis skirtingų nacionalinių taisyklių, o teikėjams visoje ES būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir galbūt atsirastų spragų.

•Subsidiarumas

Pagal subsidiarumo principą ES veiksmų galima imtis tik tuo atveju, jei numatytų tikslų valstybės narės vienos negali pasiekti, o juos geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu.

Valstybės narės vienos negali pasiekti tikslo užtikrinti vienodas sąlygas paslaugų teikėjams visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kartu imantis priemonių užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti. Kaip minėta, valstybės narės teikėjams pradėjo taikyti reikalavimus kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete. Net tos valstybės narės, kurios dar neįvedė tokių reikalavimų, šiuo tikslu vis dažniau svarsto nacionalines priemones. Tačiau teikėjai, kuriems tai taikoma, paprastai veikia tarpvalstybiniu mastu, neretai visos ES mastu, arba gali to pageidauti. Atitinkamai tokiems rinkos dalyviams nustatyti nacionaliniai reikalavimai kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete didina bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymą ir dėl jų teikėjai patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, nors dėl tarpvalstybinio atitinkamų paslaugų pobūdžio jie nėra pakankamai veiksmingi.

Tik ES lygmens veiksmais galima pasiekti tikslą pašalinti atitinkamų paslaugų bendrosios skaitmeninės rinkos kliūtis, padidinti teisinį tikrumą teikėjams ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, kartu užtikrinant, kad rinkos dalyviams nustatyti reikalavimai kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete būtų veiksmingi, nes jie būtų vienodai taikomi visose ES valstybėse narėse. Todėl siūlomo reglamento tikslams pasiekti būtina imtis ES lygmens veiksmų, kurie, palyginti su nacionaliniais veiksmais, turi didelę pridėtinę vertę.

•Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti esamas atitinkamų paslaugų teikimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje kliūtis ir užkirsti kelią papildomų kliūčių atsiradimui, kartu sudarant sąlygas veiksmingai kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete, visapusiškai gerbiant visų susijusių šalių pagrindines teises pagal ES teisę. Kad šis tikslas būtų pasiektas, pasiūlyme nustatomi siauri tiksliniai ir vienodi rizikos vertinimo ir mažinimo įpareigojimai, kuriuos prireikus papildo nurodymai nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus turinį, apie jį pranešti ir jį pašalinti. Šie įpareigojimai taikomi atitinkamiems teikėjams, siūlantiems paslaugas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra jų pagrindinė buveinė.

Siūlomos taisyklės taikomos tik tam tikrų rūšių internetinių paslaugų teikėjams, kurie, kaip įrodyta, yra pažeidžiami dėl netinkamo naudojimosi jų paslaugomis siekiant platinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ar užmegzti ryšius su vaikais (t. y. vilioti vaikus), daugiausia dėl savo techninių savybių arba dėl jų tipinių naudotojų bazės amžiaus. Įpareigojimų taikymo sritis apsiriboja tik tuo, kas būtina pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti. Kartu su įpareigojimais nustatomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti tokiems teikėjams tenkančią naštą, taip pat įdiegiamos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti pagrindinių teisių, visų pirma paslaugų naudotojų teisės į privatumą, pažeidimą.

Siekiant sumažinti klaidingai teigiamų rezultatų skaičių ir užkirsti kelią klaidingiems pranešimams teisėsaugos institucijoms, taip pat kuo labiau sumažinti teikėjams tenkančią administracinę ir finansinę naštą, be kitų priežasčių, pasiūlymu sukuriamas ES centras, kuris yra vienas esminių teikėjams nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo pagalbininkų. Be kitų užduočių, ES centras teikėjams turėtų sudaryti palankesnes sąlygas naudotis patikimomis nustatymo technologijomis, užtikrinti galimybę naudotis valstybių narių teismų ar nepriklausomų administracinių institucijų patikrintais rodikliais, sukurtais remiantis seksualine prievarta prieš vaikus internete, siekiant ją nustatyti, paprašius teikti tam tikrą pagalbą, susijusią su rizikos vertinimų atlikimu, ir teikti paramą bendraujant su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis.

Galiausiai, siūlomame reglamente numatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad internetinės seksualinės prievartos prieš vaikus nustatymo, pranešimo apie ją ir tokio turinio pašalinimo tikslais naudojamomis technologijomis, kuriomis siekiama laikytis nurodymo nustatyti turinį, būtų mažiausiai kišamasi į privatumą ir jos atitiktų naujausius sektoriaus pasiekimus, ir kad taip būtų anonimiškai vykdoma bet kokia būtina peržiūra ir imamasi veiksmų bet kokiam naudotojui nustatyti, jei būtų nustatyta galima seksualinė prievarta prieš vaikus internete. Taip užtikrinama pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą visais atitinkamos veiklos etapais – nuo nustatymo iki pašalinimo – ir apribojamas pašalintos medžiagos ir susijusių duomenų išsaugojimas tiek, kiek būtinai reikia tam tikriems nurodytiems tikslams. Todėl siūlomu reglamentu ribojamas kišimasis į naudotojų teisę į asmens duomenų apsaugą ir jų teisę į pranešimų konfidencialumą tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti reglamento tikslai, t. y. nustatyti suderintas taisykles, kuriomis būtų veiksmingai užkertamas kelias seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovojama vidaus rinkoje.

•Priemonės pasirinkimas

SESV 114 straipsniu Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama galimybė priimti reglamentus ir direktyvas. Kadangi pasiūlymu siekiama nustatyti vienodus įpareigojimus teikėjams, kurie paprastai siūlo savo paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba pageidauja tai daryti, direktyva, kuria paliekama galimybė skirtingai perkelti ES taisykles į nacionalinę teisę, nebūtų tinkama atitinkamiems tikslams pasiekti. Dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, kuriomis perkeliami šia priemone teikėjams nustatyti reikalavimai, tos bendrosios skaitmeninės paslaugų rinkos kliūtys, kurias šia iniciatyva siekiama pašalinti, išliktų arba vėl atsirastų.

Kitaip nei direktyva, reglamentu užtikrinama, kad visoje ES būtų vienodai nustatomi tie patys įpareigojimai. Be to, reglamentas taikomas tiesiogiai, juo užtikrinamas aiškumas, didesnis teisinis tikrumas ir išvengiama skirtingo perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse. Dėl šių priežasčių tinkama priemonė šios iniciatyvos tikslams pasiekti yra reglamentas. Be to, atsižvelgiant į laikinojo reglamento galiojimo pabaigos datą, šiuo atveju neužtektų laiko priimti direktyvą ir perkelti jos taisykles į nacionalinę teisę.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Dvejus metus Komisija konsultavosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad nustatytų problemas ir tolesnius kovos su seksualine prievarta prieš vaikus būdus tiek internete, tiek ne internete. Tai padaryta atliekant apklausas, pradedant viešomis konsultacijomis ir baigiant tikslinėmis teisėsaugos institucijų apklausomis. Siekiant aptarti galimą šios srities teisės aktų poveikį, buvo surengti keli Komisijos ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupių posėdžiai ir dvišaliai susitikimai, o Komisija dalyvavo atitinkamuose seminaruose, konferencijose ir renginiuose vaiko teisių klausimais.

2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė įžanginį poveikio vertinimą, kuriuo siekiama informuoti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus apie planuojamą iniciatyvą ir gauti pradinę grįžtamąją informaciją. Ši grįžtamoji informacija parodė, kad labai pritariama tikslui kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete. Nors holistinis potencialaus centro požiūris ir laukiami patobulinimai teisinio aiškumo srityje buvo įvertinti palankiai, kai kurie sektoriaus suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl privalomo seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymo ir pranešimo apie ją poveikio.

2021 m. Komisija surengė atviras viešas konsultacijas. Šiuo procesu siekta surinkti įvairių suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, valdžios institucijų ir privačių piliečių, sektoriaus ir pilietinės visuomenės, nuomones. Nepaisant pastangų užtikrinti tolygų atsakymų paskirstymą, didelė dalis atsakymų buvo gauta iš privačių asmenų Vokietijoje, kurie atsakė tik į klausimus, susijusius su šifravimu. Be to, valdžios institucijos, sektoriaus atstovai ir pilietinė visuomenė daug dėmesio skyrė geresnio bendradarbiavimo ir koordinavimo klausimams, pakankamiems ištekliams ir ekspertinėms žinioms, kad būtų galima susitvarkyti su nuolat didėjančiu neteisėto turinio kiekiu. Be to, visose grupėse buvo plačiai remiamas skubus seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, apie kurią pranešta, pašalinimas, veiksmai, kuriais siekiama sumažinti vaikų viliojimą internetu (ryšių su vaikais mezgimą) ir didinti prevencijos pastangas bei pagalbą aukoms.

Dėl galimo teisinio įpareigojimo teikėjams savo teikiamų paslaugų srityje nustatyti įvairias seksualinės prievartos prieš vaikus internete rūšis ir apie jas pranešti, konsultacijos atskleidė, kad teisėsaugos institucijos ir organizacijos, dirbančios vaikų teisių srityje, tvirtai remia šiuos įpareigojimus, o privatumo teisių gynėjai ir privatūs asmenys jiems iš esmės nepritaria.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Po to, kai 2022 m. vasario mėn. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė pirmąją neigiamą nuomonę dėl poveikio vertinimo, ji pateikė teigiamą nuomonę dėl poveikio vertinimo su išlygomis ir pateikė įvairių pasiūlymų, kaip jį patobulinti. Poveikio vertinimo ataskaita buvo dar kartą peržiūrėta, atsižvelgiant į susijusią grįžtamąją informaciją, visų pirma patikslinant priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis ir bendrųjų stebėsenos įpareigojimų draudimu, aprašymą ir pateikiant išsamesnį politikos galimybių aprašymą. Galutinėje poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos ir lyginamos kelios politikos alternatyvos, susijusios su seksualine prievarta prieš vaikus internete ir su galimu ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centro sukūrimu.

Pagal visas galimybes daugiausia dėmesio skirta tikslui užtikrinti, kad siūlydami savo paslaugas Sąjungoje (geografinė taikymo sritis) atitinkami ES ir trečiosiose šalyse įsisteigę internetinių paslaugų teikėjai (asmeninė taikymo sritis) nustatytų, pašalintų anksčiau žinomą ir naują seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir vaikų viliojimo medžiagą (materialinė taikymo sritis), ir apie tai praneštų.

Poveikio vertinime padaryta išvada, kad E galimybė yra tinkamiausia dėl kelių priežasčių. Įpareigojimai nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete yra priimtinesni nei priklausomybė nuo savanoriškų teikėjų veiksmų (A ir B galimybės) ne tik todėl, kad tie veiksmai iki šiol pasirodė esą nepakankami veiksmingai kovai su seksualine prievarta prieš vaikus internete, bet ir todėl, kad tik Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodi reikalavimai yra tinkami siekiant tikslo išvengti bendrosios skaitmeninės paslaugų rinkos susiskaidymo. Todėl A ir B galimybės buvo atmestos.

Poveikis geram bendrosios skaitmeninės paslaugų rinkos veikimui ir kovai su seksualine prievarta prieš vaikus internete laipsniškai didėja, kartu didėja įpareigojimai, kurie būtų nustatyti pagal kiekvieną galimybę. Nors įpareigojimas nustatyti žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą (C galimybė) padėtų sumažinti žinomos medžiagos pakartotinį platinimą, toks įpareigojimas turėtų tik ribotą poveikį siekiant užkirsti kelią prievartai ir teikti pagalbą nuolatinės prievartos aukoms, atsižvelgiant į tai, kad medžiaga, kuriai taikomas toks įpareigojimas, galėjo būti platinama daug metų. Įpareigojimas nustatyti ir žinomą, ir naują seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą (D galimybė) leistų nustatyti ir išgelbėti aukas nuo nuolatinės prievartos ir tai būtų daroma remiantis vienodais ES lygmeniu nustatytais kriterijais, taip užkertant kelią šiuo klausimu priimti skirtingas nacionalines priemones. Privalomai nustatant ir viliojimo atvejus (E galimybė) būtų pasiekta daugiau ir suteikta daugiausia galimybių užkirsti kelią gresiančiai prievartai ir užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje skaitmeninėje paslaugų rinkoje.

•Pagrindinės teisės

Be to, taip pat svarbi į pasiūlymą įtrauktų teikėjų laisvė užsiimti verslu 30 . Apskritai kalbant, šia pagrindine teise užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojams nebūtų sudaroma pernelyg didelė našta. Tai apima laisvę pasirinkti, su kuo užsiimti verslu, ir laisvę sudaryti sutartis. Tačiau ši teisė taip pat nėra absoliuti; ją įgyvendinant gali būti daug įvairių intervencinių priemonių, kurios gali riboti ekonominės veiklos vykdymą viešojo intereso labui 31 . Todėl pasiūlymu siekiama pirmiau minėto bendrojo intereso tikslo ir minėtų pagrindinių vaikų teisių apsaugos, kartu užtikrinant proporcingumą ir užtikrinant teisingą visų susijusių šalių pagrindinių teisių pusiausvyrą. Tuo tikslu pasiūlyme nustatytos įvairios ribos ir apsaugos priemonės, kurios diferencijuojamos atsižvelgiant į naudojimosi atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis ribojimo pobūdį ir lygį.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 skirsnyje nustatyti pirmiau minėti rizikos vertinimo įpareigojimai prieglobos arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams (3 straipsnis). Jame taip pat reikalaujama, kad teikėjai priimtų specialiai pritaikytas ir proporcingas priemones nustatytai rizikai sumažinti (4 straipsnis) ir valstybių narių paskirtoms koordinavimo institucijoms praneštų apie rizikos vertinimo rezultatus ir priimtas rizikos mažinimo priemones (5 straipsnis). Galiausiai, jame nustatyti tiksliniai įpareigojimai taikomosios programinės įrangos parduotuvėms įvertinti, ar yra rizika, kad bet kuri jų parduodama taikomoji programa gali būti naudojama ryšiams su vaikais užmegzti, ir, jei taip ir jei rizika yra didelė, imtis pagrįstų priemonių siekiant nustatyti naudotojus vaikus ir užkirsti jiems kelią naudotis šia programa (6 straipsnis).

2022/0155 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 35 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 36 ,

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos valdybos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę 37 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)informacinės visuomenės paslaugos tapo labai svarbios bendravimui, saviraiškai, informacijos rinkimui ir daugeliui kitų šiandienos gyvenimo aspektų, be kita ko, vaikų atveju, taip pat seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų vykdytojų atveju. Tokios nusikalstamos veikos, kurioms taikomos minimalios Sąjungos lygmeniu nustatytos taisyklės, yra labai sunkios nusikalstamos veikos, kurioms reikia užkirsti kelią ir su jomis veiksmingai kovoti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir gerovė, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ir kad būtų apsaugota visa visuomenė. Tokių Sąjungoje siūlomų paslaugų naudotojai turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad atitinkamomis paslaugomis galima saugiai naudotis, ypač vaikams;

(2)atsižvelgiant į didelę atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų svarbą, tuos tikslus galima pasiekti tik užtikrinant, kad tokias paslaugas Sąjungoje siūlantys paslaugų teikėjai elgtųsi atsakingai ir imtųsi pagrįstų priemonių, kad kuo labiau sumažintų riziką, jog jų paslaugomis bus netinkamai naudojamasi seksualinės prievartos prieš vaikus tikslais, nes tie paslaugų teikėjai dažnai yra vieninteliai, galintys užkirsti kelią tokiai prievartai ir su ja kovoti. Priemonės, kurių imamasi, turėtų būti tikslinės, kruopščiai subalansuotos ir proporcingos, kad būtų išvengta bet kokių netinkamų neigiamų pasekmių tiems, kurie naudojasi paslaugomis teisėtais tikslais, visų pirma siekdami naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, saugomomis pagal Sąjungos teisę, t. y. teisėmis, įtvirtintomis Chartijoje ir pripažintomis bendraisiais Sąjungos teisės principais, ir kad paslaugų teikėjams nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta;

(3)valstybės narės vis dažniau priima arba svarsto galimybę priimti nacionalinės teisės aktus, skirtus užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti, visų pirma nustatydamos reikalavimus atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, kad internetas ir atitinkamas paslaugų teikimas iš esmės yra tarpvalstybinio pobūdžio, tie skirtingi nacionalinės teisės aktai daro tiesioginį neigiamą poveikį vidaus rinkai. Siekiant padidinti teisinį tikrumą, pašalinti dėl to kylančias paslaugų teikimo kliūtis ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyti būtini suderinti reikalavimai;

(4)todėl šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant aiškias, vienodas ir subalansuotas taisykles, kaip veiksmingai užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir su ja kovoti, atsižvelgiant į visų susijusių šalių pagrindines teises. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos paslaugos ir joms teikti naudojamos technologijos sparčiai kinta, tos taisyklės turėtų būti nustatytos technologiškai neutraliu ir perspektyviu būdu, kad nebūtų trukdoma inovacijoms;

(5)siekiant šio reglamento tikslų, jis turėtų būti taikomas paslaugų, kurios gali būti netinkamai naudojamos seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, teikėjams. Kadangi tomis paslaugomis vis dažniau netinkamai naudojamasi tuo tikslu, jos turėtų apimti viešai prieinamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, pavyzdžiui, pranešimų siuntimo paslaugas ir internetines e. pašto paslaugas, jei tos paslaugos yra viešai prieinamos. Kadangi paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos tiesioginiam asmenų tarpusavio ir interaktyviam keitimuisi informacija tik kaip nedideliam papildomam elementui, kuris iš esmės yra susijęs su kita paslauga, pavyzdžiui, pokalbiais ir panašiomis funkcijomis, vykdomomis kaip žaidimų, dalijimosi vaizdais ir vaizdo įrašų prieglobos dalis, taip pat kyla netinkamo naudojimo rizika, joms taip pat turėtų būti taikomas šis reglamentas. Tačiau, atsižvelgiant į būdingus įvairių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, skirtumus ir susijusią skirtingą riziką, kad tos paslaugos bus netinkamai naudojamos seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, taip pat į skirtingus atitinkamų paslaugų teikėjų gebėjimus užkirsti kelią tokiai prievartai ir su ja kovoti, tų paslaugų teikėjams nustatytos pareigos turėtų būti tinkamai diferencijuojamos;

(6)seksualinė prievarta prieš vaikus internete dažnai reiškia, kad netinkamai naudojamasi informacinės visuomenės paslaugomis, kurias Sąjungoje siūlo trečiosiose šalyse įsisteigę teikėjai. Siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių efektyvumą ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje, tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems teikėjams, neatsižvelgiant į buveinę ar gyvenamąją vietą, jeigu jie siūlo paslaugas Sąjungoje ir tai patvirtinama esminiu ryšiu su Sąjunga;

(7)šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis taisyklėms, nustatytoms kituose Sąjungos aktuose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES 38 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB 39 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/… 40 [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES 41 , , Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 42 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB 43 ;

(8)šis reglamentas turėtų būti laikomas lex specialis, palyginti su bendrai taikoma sistema, nustatyta Reglamente (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB], nustatančiame suderintas tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų teikimo vidaus rinkoje taisykles. Taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB], taikomos klausimams, kurie šiuo reglamentu nėra sprendžiami arba sprendžiami ne visapusiškai;

(9)pagal Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų apribota tam tikrose konkrečiose tos direktyvos nuostatose, susijusiose su pranešimų konfidencialumu, numatytų teisių ir pareigų taikymo sritis, kai toks apribojimas yra būtina, tinkama ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje, inter alia, užkertant kelią nusikalstamoms veikoms, jas tiriant, atskleidžiant ir patraukiant už jas baudžiamojon atsakomybėn, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų, įskaitant Chartijos laikymąsi. Pagal analogiją taikant tos nuostatos reikalavimus, šiuo reglamentu turėtų būti apribotas naudojimasis Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis ir pareigomis tiek, kiek tai tikrai būtina vykdant nurodymus nustatyti turinį, duotus pagal šį reglamentą, siekiant užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti;

(10)siekiant aiškumo ir nuoseklumo, šiame reglamente nustatytos apibrėžtys, kai įmanoma ir tinkama, turėtų būti grindžiamos atitinkamomis kitų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB], apibrėžtimis ir su jomis suderinamos;

(11)esminis ryšys su Sąjunga turėtų būti laikomas egzistuojančiu, jeigu atitinkamas informacinės visuomenės paslaugų teikėjas yra įsisteigęs Sąjungoje arba, jeigu ne, turi daug naudotojų vienoje ar daugiau valstybių narių, arba savo veiklą susieja su viena ar daugiau valstybių narių. Veiklos susiejimas su viena ar daugiau valstybių narių turėtų būti nustatomas remiantis visomis svarbiomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius, kaip toje valstybėje narėje paprastai naudojamos kalbos ar valiutos naudojimas, arba galimybę užsisakyti produktus ar paslaugas arba naudoti aukščiausio lygio nacionalinį domeno vardą. Veiklos susiejimą su valstybe nare taip pat galima nustatyti pagal tai, ar taikomoji programinė įranga yra atitinkamoje nacionalinėje taikomosios programinės įrangos parduotuvėje, pagal vietos reklamą ar toje valstybėje narėje vartojama kalba skelbiamą reklamą arba klientų aptarnavimą, pavyzdžiui, klientus aptarnaujant toje valstybėje narėje paprastai vartojama kalba. Prielaidą dėl esminio ryšio taip pat galima daryti, jeigu paslaugų teikėjas susieja savo veiklą su viena ar daugiau valstybių narių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1215/2012 44 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Vien techninės galimybės prieiti prie interneto svetainės iš Sąjungos vien šiuo pagrindu nederėtų laikyti esminio ryšio su Sąjunga įrodymu;

(12)siekiant nuoseklumo ir technologinio neutralumo, šiame reglamente terminas „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“ turėtų būti apibrėžtas kaip nurodantis bet kokios rūšies medžiagą, kuri yra vaikų pornografija arba pornografinis renginys, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2011/93/ES, ir kuri gali būti platinama naudojantis prieglobos arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Šiuo metu tokią medžiagą paprastai sudaro vaizdai arba vaizdo įrašai, tačiau neatmetama galimybė, kad ji gali būti ir kitokios formos, ypač atsižvelgiant į būsimą technologijų plėtrą;

(13)terminas „seksualinė prievarta prieš vaikus internete“ turėtų apimti ne tik medžiagos, kuri anksčiau buvo nustatyta ir patvirtinta kaip seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga (toliau – žinoma medžiaga), bet ir medžiagos, kuri anksčiau nebuvo nustatyta ir kuri gali būti laikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, bet kuri dar nepatvirtinta kaip tokia (toliau – nauja medžiaga), platinimą, taip pat vaikų viliojimo veiklą (toliau – viliojimas). To reikia ne tik siekiant kovoti su anksčiau vykdyta prievarta, pakartotiniu viktimizavimu ir su tuo susijusiu aukų teisių, pvz., teisių į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, pažeidimu, bet ir kovoti su pastarojo meto, nuolatine ir gresiančia prievarta, kad būtų galima kuo labiau jos išvengti, veiksmingai apsaugoti vaikus ir padidinti aukų gelbėjimo ir nusikaltėlių sustabdymo tikimybę;

(14)siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad paslaugomis bus netinkamai naudojamasi platinant žinomą ar naują seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba mezgant ryšius su vaikais, prieglobos paslaugų teikėjai ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai turėtų įvertinti tokią riziką kiekvienos Sąjungoje siūlomos paslaugos atžvilgiu. Rizikos vertinimui atlikti reikėtų pateikti neišsamų elementų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, sąrašą. Kad būtų galima visapusiškai atsižvelgti į konkrečias jų siūlomų paslaugų ypatybes, teikėjams turėtų būti leidžiama atitinkamais atvejais atsižvelgti į papildomus elementus. Rizikai ilgainiui kintant, atsižvelgiant į pokyčius, pavyzdžiui, susijusius su technologijomis ir atitinkamų paslaugų siūlymo ir naudojimo būdais, tikslinga užtikrinti, kad rizikos vertinimas būtų atnaujinamas reguliariai ir kai to reikia dėl konkrečių priežasčių;

(15)kai kuriems iš tų atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat gali būti taikomas įpareigojimas atlikti informacijos, kurią jie saugo ir platina visuomenei, rizikos vertinimą pagal Reglamentą (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB]. Šio reglamento tikslais tie teikėjai gali remtis tokiu rizikos vertinimu ir jį papildyti konkretesniu savo paslaugų naudojimo seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais rizikos vertinimu, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą;

(16)siekiant veiksmingai užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti, prieglobos paslaugų teikėjai ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis pagrįstų priemonių, kad sumažintų riziką, jog jų paslaugomis bus netinkamai naudojamasi tokios prievartos tikslais, kaip nustatyta rizikos vertinime. Teikėjai, kuriems pagal Reglamentą (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] taikomas įpareigojimas priimti rizikos mažinimo priemones, gali apsvarstyti, kokiu mastu tikslinės vaiko teisių apsaugos priemonės, įskaitant amžiaus tikrinimą ir tėvų kontrolės priemones, priimtos siekiant laikytis to įpareigojimo, taip pat gali būti naudojamos rizikos, nustatytos atliekant konkretų rizikos vertinimą pagal šį reglamentą, mažinimo tikslais ir kokiu mastu, siekiant laikytis šio reglamento, gali būti reikalingos papildomos tikslinės rizikos mažinimo priemonės;

(17)siekiant sudaryti sąlygas inovacijoms ir užtikrinti proporcingumą bei technologinį neutralumą, nereikėtų sudaryti išsamaus privalomų rizikos mažinimo priemonių sąrašo. Vietoj to, teikėjams turėtų būti palikta tam tikra laisvė kurti ir įgyvendinti priemones, pritaikytas prie nustatytos rizikos, jų teikiamų paslaugų ypatumų ir tų paslaugų naudojimo būdų. Visų pirma, teikėjai, vadovaudamiesi Sąjungos teise, gali savo nuožiūra parengti ir įgyvendinti priemones, pagrįstas jų esama praktika, kuriomis siekiama nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete jų teikiamų paslaugų srityje, ir pranešti apie savo norą ir pasirengimą vėliau gauti nurodymą nustatyti turinį pagal šį reglamentą, jei kompetentinga nacionalinė institucija mano, kad tai būtina;

(18)siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, tas lankstumas turėtų būti užtikrinamas atsižvelgiant į poreikį laikytis Sąjungos teisės aktų, visų pirma šio reglamento reikalavimų dėl rizikos mažinimo priemonių. Todėl prieglobos paslaugų teikėjai ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, rengdami ir įgyvendindami rizikos mažinimo priemones, turėtų skirti dėmesio ne tik jų veiksmingumui užtikrinti, bet ir išvengti bet kokių netinkamų neigiamų pasekmių kitoms susijusioms šalims, visų pirma naudojimuisi pagrindinėmis naudotojų teisėmis. Siekiant užtikrinti proporcingumą, nustatant, kokių rizikos mažinimo priemonių pagrįstai reikėtų imtis tam tikroje situacijoje, taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamo paslaugų teikėjo finansinius ir technologinius pajėgumus ir dydį. Pasirenkant tinkamas rizikos mažinimo priemones, paslaugų teikėjai turėtų bent deramai atsižvelgti į šiame reglamente išvardytas galimas priemones, taip pat, kai tinkama, kitas priemones, pavyzdžiui, priemones, grindžiamas geriausia sektoriaus patirtimi, įskaitant priemones, nustatytas bendradarbiaujant savireguliavimo srityje, ir priemones, nustatytas Komisijos gairėse. Jei atlikus kruopštų arba atnaujintą rizikos vertinimą rizikos nenustatyta, neturėtų būti reikalaujama, kad paslaugų teikėjai imtųsi rizikos mažinimo priemonių;

(19)atsižvelgiant į tai, kad taikomosios programinės įrangos parduotuvių teikėjai veikia kaip tarpininkai, padedantys naudotis taikomąja programine įranga, kuria gali būti netinkamai naudojamasi seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, jiems turėtų būti nustatyti įpareigojimai imtis tam tikrų pagrįstų priemonių tai rizikai įvertinti ir sumažinti. Teikėjai turėtų kruopščiai atlikti tą vertinimą, dėdami atitinkamomis aplinkybėmis pagrįstas pastangas, atsižvelgdami, inter alia, į tos rizikos pobūdį ir mastą, taip pat į savo finansines ir technologines galimybes bei dydį ir, kai įmanoma, bendradarbiaudami su paslaugų, siūlomų per taikomąją programinę įrangą, teikėjais;

(20)siekiant užtikrinti veiksmingą seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevenciją ir kovą su ja, kai laikoma, kad rizikos mažinimo priemonių nepakanka siekiant sumažinti riziką, kad tam tikra paslauga bus netinkamai naudojamasi seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, pagal šį reglamentą valstybių narių paskirtos koordinavimo institucijos turėtų būti įgaliotos prašyti duoti nurodymus nustatyti turinį. Siekiant išvengti nepagrįsto kišimosi į pagrindines teises ir užtikrinti proporcingumą, tokiems įgaliojimams turėtų būti taikomas kruopščiai subalansuotas ribų ir apsaugos priemonių rinkinys. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga paprastai platinama naudojantis prieglobos paslaugomis ir viešai prieinamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis ir kad ryšių su vaikais mezgimas dažniausiai vyksta naudojantis viešai prieinamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, turėtų būti įmanoma skirti nurodymus nustatyti turinį tik tokių paslaugų teikėjams;

(21)be to, kaip tų ribų ir apsaugos priemonių dalis, nurodymai nustatyti turinį turėtų būti duodami tik atlikus kruopštų ir objektyvų vertinimą, po kurio būtų nustatyta didelė rizika, kad atitinkama konkrečia paslauga bus netinkamai naudojamasi tam tikros rūšies seksualinės prievartos prieš vaikus internete, kuriai taikomas šis reglamentas, tikslais. Vienas iš elementų, į kuriuos šiuo požiūriu reikia atsižvelgti, yra tikimybė, kad paslauga tokios prievartos tikslais bus naudojama pastebimu mastu, t. y. ne tik pavieniais ir palyginti retais atvejais. Kriterijai turėtų būti įvairūs, kad būtų atsižvelgta į įvairių rūšių seksualinės prievartos prieš vaikus internete ypatumus ir į skirtingus paslaugų, kuriomis naudojamasi vykdant tokią prievartą, ypatumus, taip pat į su tuo susijusį skirtingą priemonių, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, kišimosi mastą;

(22)tačiau tokios didelės rizikos nustatymo savaime turėtų nepakakti, kad būtų pateisintas nurodymo nustatyti turinį išdavimas, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju nurodymas gali turėti neproporcingų neigiamų pasekmių kitų paveiktų šalių teisėms ir teisėtiems interesams, visų pirma naudojimuisi pagrindinėmis naudotojų teisėmis. Taigi turėtų būti užtikrinta, kad nurodymai nustatyti turinį galėtų būti duodami tik po to, kai koordinavimo institucijos ir kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija kiekvienu konkrečiu atveju objektyviai ir kruopščiai įvertina, nustato ir pasveria ne tik netinkamo naudojimosi paslauga galimų pasekmių nagrinėjamai seksualinės prievartos prieš vaikus internete rūšiai tikimybę ir rimtumą, bet ir bet kokių galimų neigiamų pasekmių kitoms susijusioms šalims tikimybę ir rimtumą. Siekiant išvengti pernelyg didelės naštos, atliekant vertinimą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamo paslaugų teikėjo finansinius ir technologinius pajėgumus ir dydį;

(23)be to, siekiant išvengti nepagrįsto kišimosi į pagrindines teises ir užtikrinti proporcingumą, nustačius, kad tie reikalavimai įvykdyti ir kad turi būti duotas nurodymas nustatyti, vis tiek turėtų būti užtikrinta, kad nurodymas nustatyti turinį būtų tikslinis ir patikslintas taip, kad būtų užtikrinta, jog bet kokios tokios neigiamos pasekmės paveiktoms šalims neviršytų to, kas tikrai būtina nustatytai didelei rizikai veiksmingai pašalinti. Tai visų pirma turėtų būti susiję su nustatytinos paslaugos dalies ar komponento apribojimu, kai įmanoma, nedarant poveikio priemonės veiksmingumui, pavyzdžiui, konkrečių rūšių viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kanalams arba konkretiems naudotojams ar konkrečioms naudotojų grupėms, kiek jų galima imtis atskirai nustatymo tikslais, taip pat su papildomų apsaugos priemonių, be jau aiškiai nurodytų šiame reglamente, kaip antai nepriklausomo audito, papildomos informacijos teikimo ar prieigos prie duomenų, arba sustiprintos žmogaus vykdomos priežiūros ir peržiūros, patikslinimu ir tolesniu nurodymo nustatyti turinį taikymo trukmės apribojimu, kuris, koordinavimo institucijos nuomone, yra būtinas. Siekiant išvengti nepagrįstų ar neproporcingų rezultatų, tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atlikus objektyvų ir kruopštų vertinimą;

(24)kompetentinga teisminė institucija arba kompetentinga nepriklausoma administracinė institucija, kai taikoma pagal atitinkamos valstybės narės nustatytas išsamias procedūrines taisykles, turėtų turėti galimybę priimti gerai pagrįstą sprendimą dėl prašymų duoti nurodymus nustatyti turinį. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti būtiną teisingą nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą ir nuoseklų požiūrį, ypač kai tai susiję su nurodymais nustatyti turinį, susijusius su ryšių su vaikais mezgimu. Todėl turėtų būti numatyta procedūra, pagal kurią atitinkami paslaugų teikėjai, šiuo reglamentu įsteigtas ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras (toliau – ES centras) ir, jei taip numatyta šiame reglamente, pagal Reglamentą (ES) 2016/679 paskirta kompetentinga duomenų apsaugos institucija, galėtų pateikti savo nuomonę dėl atitinkamų priemonių. Jie turėtų tai padaryti kuo greičiau, atsižvelgdami į svarbų viešosios politikos tikslą ir būtinybę nedelsiant imtis veiksmų vaikams apsaugoti. Visų pirma duomenų apsaugos institucijos turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta Reglamente (ES) 2016/679 nustatyto laikotarpio, per kurį jos turi pateikti savo nuomones dėl ankstesnių konsultacijų, pratęsimo. Be to, jie paprastai turėtų turėti galimybę per tą laikotarpį pateikti savo nuomonę tais atvejais, kai Europos duomenų apsaugos valdyba jau yra paskelbusi gaires dėl technologijų, kurias teikėjas numato diegti ir naudoti, kad įvykdytų pagal šį reglamentą jiems skirtą nurodymą nustatyti turinį;

(25)kalbant apie naujas paslaugas, t. y. paslaugas, kurios anksčiau Sąjungoje nebuvo siūlomos, turimų įrodymų apie galimą netinkamą naudojimąsi paslauga per pastaruosius dvylika mėnesių paprastai nėra. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, koordinavimo institucija, vertindama, ar prašyti duoti nurodymą nustatyti turinį tokios naujos paslaugos atžvilgiu, turėtų galėti remtis įrodymais, gautais teikiant panašias paslaugas. Paslauga turėtų būti laikoma panašia, jei ja užtikrinamas funkcinis lygiavertiškumas atitinkamai paslaugai, atsižvelgiant į visus svarbius faktus ir aplinkybes, visų pirma į jos pagrindines savybes ir funkcijas, jos siūlymo ir naudojimo būdą, naudotojų bazę, taikytinas sąlygas ir rizikos mažinimo priemones, taip pat bendrą likusios rizikos pobūdį;

(26)priemonės, kurių imasi prieglobos paslaugų teikėjai ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai jiems skirtiems nurodymams nustatyti turinį vykdyti, turėtų griežtai apsiriboti tuo, kas nurodyta šiame reglamente ir pagal šį reglamentą duotuose nurodymuose nustatyti turinį. Siekiant užtikrinti tų priemonių veiksmingumą, sudaryti sąlygas pritaikytiems sprendimams, išlikti technologiškai neutraliems ir išvengti nustatymo įpareigojimų apėjimo, tų priemonių turėtų būti imamasi neatsižvelgiant į technologijas, kurias atitinkami paslaugų teikėjai naudoja teikdami savo paslaugas. Todėl šiuo reglamentu atitinkamam paslaugų teikėjui paliekama galimybė pasirinkti technologijas, kurios turi būti naudojamos siekiant veiksmingai vykdyti nurodymus nustatyti turinį, ir jis neturėtų būti suprantamas kaip skatinantis ar neskatinantis naudoti bet kokią konkrečią technologiją, su sąlyga, kad technologijos ir susijusios priemonės atitinka šio reglamento reikalavimus. Tai apima ištisinio šifravimo technologijos, kuri yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti naudotojų pranešimų saugumą ir konfidencialumą, įskaitant vaikų pranešimus, naudojimą. Vykdydami nurodymą nustatyti turinį, teikėjai turėtų imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, kad užtikrintų, jog jų arba jų darbuotojų naudojamos technologijos negalėtų būti naudojamos kitais nei šio reglamento laikymosi tikslais, ir kad trečiosios šalys negalėtų jų naudoti, ir taip nepakenktų naudotojų pranešimų saugumui ir konfidencialumui;

(27)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikėjams laikytis įpareigojimų nustatyti turinį, ES centras teikėjams turėtų suteikti galimybę naudotis nustatymo technologijomis, kurias jie gali pasirinkti nemokamai naudoti tik jiems skirtų nurodymų nustatyti turinį vykdymo tikslais. Turėtų būti konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos valdyba dėl tų technologijų ir būdų, kuriais jos turėtų būti geriausiai panaudotos siekiant užtikrinti atitiktį taikytinoms Sąjungos teisės taisyklėms dėl asmens duomenų apsaugos. ES centras, sudarydamas turimų technologijų sąrašus, turėtų atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos valdybos patarimus, o Komisija turėtų į juos atsižvelgti rengdama gaires dėl įpareigojimų nustatyti turinį taikymo. Teikėjai gali naudoti ES centro ar kitų subjektų teikiamas technologijas arba pačių sukurtas technologijas, jei jos atitinka šio reglamento reikalavimus;

(28)siekiant nuolat vertinti nustatymo technologijų veiksmingumą ir užtikrinti, kad jos būtų pakankamai patikimos, taip pat nustatyti klaidingai teigiamus rezultatus ir kiek įmanoma išvengti klaidingo pranešimo ES centrui, paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti žmogaus vykdomą priežiūrą ir, jei reikia, žmogaus įsikišimą, pritaikytą prie atitinkamų nustatymo technologijų rūšies ir seksualinės prievartos prieš vaikus internete rūšies. Tokia priežiūra turėtų apimti reguliarų klaidingai neigiamų ir teigiamų rezultatų, gautų naudojant technologijas, rodiklių vertinimą, grindžiamą anonimizuotų reprezentatyvių duomenų imčių analize. Visų pirma, kai kalbama apie ryšių su vaikais mezgimo atvejų nustatymą viešai prieinamose asmenų tarpusavio ryšių platformose, paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti reguliarią, konkrečią ir išsamią žmogaus vykdomą priežiūrą ir žmogaus atliekamą pokalbių, kurie, kaip nustatyta naudojant technologijas, gali būti susiję su ryšių su vaikais mezgimu, tikrinimą;

(29)prieglobos paslaugų teikėjai ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai turi unikalią galimybę nustatyti galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete, susijusią su jų paslaugomis. Informacija, kurią jie gali gauti siūlydami savo paslaugas, dažnai yra būtina veiksmingam seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų tyrimui ir patraukimui už juos baudžiamojon atsakomybėn. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad jie praneštų apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete savo teikiamų paslaugų srityje, kai tik apie tai sužino, t. y. kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tam tikra veikla gali būti seksualinė prievarta prieš vaikus internete. Kai yra tokių pagrįstų priežasčių, abejonės dėl galimo aukos amžiaus neturėtų trukdyti tiems teikėjams teikti pranešimus. Veiksmingumo sumetimais turėtų būti nesvarbu, kokiu būdu jie apie tai sužino. Apie tai gali būti sužinoma, pavyzdžiui, vykdant nurodymus nustatyti turinį, teikiant informaciją, kurią pažymėjo naudotojai ar organizacijos, veikiančios viešojo intereso labui prieš seksualinę prievartą prieš vaikus, arba vykdant veiksmus pačių teikėjų iniciatyva. Tie teikėjai turėtų pateikti bent šiame reglamente nurodytą informaciją, kad kompetentingos teisėsaugos institucijos galėtų įvertinti, ar prireikus pradėti tyrimą, ir prieš pateikdami pranešimus turėtų įsitikinti, kad jie būtų kuo išsamesni;

(30)siekiant užtikrinti, kad seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiaga būtų kuo greičiau pašalinta po to, kai ji nustatyta, buveinės koordinavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti kompetentingų teisminių institucijų arba nepriklausomų administracinių institucijų duoti nurodymą pašalinti turinį, skirtą prieglobos paslaugų teikėjams. Kadangi pašalinimas arba prieigos panaikinimas gali turėti įtakos naudotojų, kurie pateikė atitinkamą medžiagą, teisei, teikėjai turėtų informuoti tokius naudotojus apie pašalinimo priežastis, kad jie galėtų pasinaudoti savo teise į žalos atlyginimą, išskyrus atvejus, kai reikia vengti trukdyti veiklai, susijusiai su seksualinės prievartos prieš vaikus prevencija, nustatymu, tyrimu ir patraukimu už ją baudžiamojon atsakomybėn;

(31)šio reglamento taisyklės neturėtų būti suprantamos kaip darančios poveikį Reglamente (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] nustatytiems reikalavimams dėl nurodymų pašalinti turinį;

(32)šiame reglamente nustatyti įpareigojimai netaikomi prieglobos paslaugų teikėjams, kurie Sąjungoje nesiūlo savo paslaugų. Tačiau tokios paslaugos vis tiek gali būti naudojamos siekiant platinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą naudotojams Sąjungoje arba naudotojai Sąjungoje gali ją platinti, taip darant žalą vaikams ir visai visuomenei, net jei teikėjų veikla nėra orientuota į valstybes nares ir bendras tų paslaugų naudotojų skaičius Sąjungoje yra ribotas. Dėl teisinių ir praktinių priežasčių gali būti pagrįstai neįmanoma, kad tie teikėjai pašalintų medžiagą arba panaikintų prieigą prie jos, net bendradarbiaujant su trečiosios šalies, kurioje jie yra įsisteigę, kompetentingomis institucijomis. Todėl, remiantis keliose valstybėse narėse galiojančia praktika, turėtų būti galima reikalauti, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai imtųsi pagrįstų priemonių, kad blokuotų Sąjungos naudotojų prieigą prie medžiagos;

(33)siekiant nuoseklumo, veiksmingumo ir efektyvumo ir kuo labiau sumažinant priemonių vengimo riziką, tokie nurodymai blokuoti prieigą turėtų būti grindžiami universaliųjų ištekliaus adresų sąrašu, kuriame nurodomi konkretūs patikrintos seksualinės prievartos prieš vaikus elementai ir kurį centralizuotai parengia ir pateikia ES centras, remdamasis valstybių narių atitinkamų institucijų kruopščiai patikrintais pranešimais. Siekiant išvengti nepagrįstų ar neproporcingų priemonių, visų pirma tų, kurios nepagrįstai paveiktų pagrindines teises, visų pirma, be vaikų teisių, naudotojų saviraiškos ir informacijos laisvę bei teikėjų laisvę užsiimti verslu, reikėtų numatyti atitinkamus apribojimus ir apsaugos priemones. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad atitinkamiems interneto prieigos paslaugų teikėjams tenkanti našta nebūtų nepagrįsta, kad nurodymų blokuoti prieigą poreikis ir proporcingumas būtų kruopščiai įvertinti ir po jų išdavimo ir kad tiek teikėjai, tiek susiję naudotojai turėtų veiksmingų teisminių ir neteisminių teisių gynimo priemonių;

(34)atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2011/93/ES seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos įsigijimas, turėjimas, sąmoningas gavimas ir perdavimas yra nusikalstamos veikos, būtina atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jie dalyvauja tokioje veikloje, jeigu jų veikla griežtai apsiriboja tuo, kas būtina jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, ir jie veikia sąžiningai;

(35)seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimas yra nusikalstama veika, daranti poveikį vaizduojamų aukų teisėms. Todėl aukos, gavusios prašymą, turėtų turėti teisę gauti iš ES centro, tačiau per koordinavimo institucijas, svarbią informaciją, jei prieglobos paslaugų teikėjai arba viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai pagal šį reglamentą praneša apie žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, kurioje jie vaizduojami;

(36)atsižvelgiant į poveikį aukų, vaizduojamų tokioje žinomoje seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagoje, teisėms ir į įprastą prieglobos paslaugų teikėjų gebėjimą apriboti tą poveikį padedant užtikrinti, kad medžiaga jų teikiamų paslaugų srityje nebebūtų prieinama, tie teikėjai turėtų padėti aukoms, kurios prašo pašalinti atitinkamą medžiagą arba panaikinti prieigą prie jos. Ta pagalba turėtų būti teikiama tik tiek, kiek pagrįstai galima prašyti iš atitinkamo teikėjo tam tikromis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip prašymo turinys ir apimtis, veiksmai, kurių reikia imtis siekiant nustatyti žinomos atitinkamos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementų buvimo vietą, ir teikėjo turimos priemonės. Pagalba galėtų būti, pavyzdžiui, pagalba nustatant elementų buvimo vietą, atliekant patikras ir pašalinant elementus arba panaikinant prieigą prie jų. Atsižvelgiant į tai, kad veikla, kurios reikia tokiam pašalinimui ar prieigos panaikinimui, gali būti skausminga ar net traumuojanti, taip pat sudėtinga, aukos taip pat turėtų turėti teisę į tai, kad ES centras šiuo klausimu joms padėtų per koordinavimo institucijas;

(37)siekiant užtikrinti veiksmingą tokių paramos aukoms funkcijų valdymą, aukoms turėtų būti leidžiama susisiekti su joms prieinamiausia koordinavimo institucija, per kurią turėtų vykti visas aukų ir ES centro bendravimas, ir ja pasikliauti;

(38)siekiant palengvinti naudojimąsi aukų teise gauti informaciją ir pagalbą bei paramą, susijusią su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos pašalinimu ar prieigos prie jos panaikinimu, aukoms turėtų būti leidžiama nurodyti atitinkamą (-us) elementą (-us), dėl kurio (-ių) jos siekia gauti informacijos, kurį (-iuos) jos siekia pašalinti ar prieigą prie kurio (-ių) siekia panaikinti, pateikiant patį vaizdą (-us) arba vaizdo įrašą (-us) arba pateikiant universaliuosius ištekliaus adresus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų (-čius) seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementą (-us), arba pateikiant bet kokį kitą pranešimą, pagal kurį būtų galima aiškiai identifikuoti atitinkamą (-us) elementą (-us);

(39)siekiant išvengti neproporcingo poveikio naudotojų teisėms į privatų ir šeimos gyvenimą bei asmens duomenų apsaugai, atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai neturėtų saugoti duomenų, susijusių su galimos seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejais, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant vieno ar daugiau šiame reglamente nurodytų tikslų ir ne ilgiau nei būtina, ir laikantis atitinkamos ilgiausios trukmės. Kadangi tie saugojimo reikalavimai yra susiję tik su šiuo reglamentu, jie neturėtų būti suprantami kaip darantys poveikį galimybei saugoti atitinkamus turinio duomenis ir srauto duomenis pagal Direktyvą 2002/58/EB arba bet kokios teisinės pareigos saugoti duomenis, kuri taikoma teikėjams pagal kitus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinę teisę, taikymui, kuris atitinka Sąjungos teisę;

(40)siekdami padėti užtikrinti sklandų ir veiksmingą bendravimą elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, kai aktualu, patvirtinant tokių pranešimų gavimą, į šį reglamentą įtrauktais klausimais atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai turėtų paskirti vieną kontaktinį punktą ir paskelbti su juo susijusią svarbią informaciją, įskaitant kalbas, kuriomis galima bendrauti. Priešingai nei teikėjo teisinio atstovo atveju, kontaktinis punktas turėtų duoti su veikla susijusios naudos ir nebūtinai turi būti kur nors fiziškai įsteigtas. Turėtų būti nustatytos tinkamos sąlygos, susijusios su bendravimo kalbomis, kurios turi būti nurodytos, siekiant užtikrinti, kad sklandus bendravimas nebūtų nepagrįstai sudėtingas. Teikėjams, kuriems taikomas įpareigojimas sukurti atitikties užtikrinimo funkciją ir paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnus pagal Reglamentą (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB], vienas iš šių atitikties užtikrinimo pareigūnų gali būti paskirtas kontaktiniu punktu pagal šį reglamentą, kad būtų lengviau nuosekliai įgyvendinti įpareigojimus pagal abi sistemas;

(41)kad būtų galima veiksmingai prižiūrėti ir prireikus užtikrinti šio reglamento vykdymą, atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę trečiojoje šalyje ir kurie siūlo paslaugas Sąjungoje, turėtų turėti teisinį atstovą Sąjungoje ir informuoti visuomenę bei atitinkamas institucijas apie tai, kaip galima susisiekti su teisiniu atstovu. Kad prireikus ir nepaisant skirtingų šiame reglamente nustatytų tikslų būtų galima priimti lanksčius sprendimus, turėtų būti įmanoma, kad, jei atitinkamas paslaugų teikėjas tai aiškiai nurodė, jo teisinis atstovas taip pat veiktų kaip jo kontaktinis punktas, su sąlyga, kad laikomasi atitinkamų šio reglamento reikalavimų;

(42)kai tinkama ir patogu, atsižvelgiant į atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pasirinkimą ir poreikį laikytis šiuo atžvilgiu taikomų teisinių reikalavimų, tie teikėjai turėtų turėti galimybę paskirti vieną kontaktinį punktą ir vieną teisinį atstovą Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] ir šio reglamento tikslais;

(43)siekiant veiksmingo šio reglamento taikymo ir, jei būtina, vykdymo užtikrinimo, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną esamą arba naujai įsteigtą instituciją, kompetentingą užtikrinti tokį taikymą ir vykdymą atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, priklausančių skiriančiosios valstybės narės jurisdikcijai, atžvilgiu;

(44)siekiant aiškumo ir siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam, efektyviam ir nuosekliam koordinavimui ir bendradarbiavimui nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kai valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, kuri taikytų šį reglamentą ir užtikrintų jo vykdymą, ji turėtų paskirti vieną vadovaujančiąją instituciją koordinavimo institucija, o paskirtoji institucija turėtų būti automatiškai laikoma koordinavimo institucija, kai valstybė narė paskiria tik vieną instituciją. Dėl tų priežasčių koordinavimo institucija turėtų veikti kaip bendras kontaktinis punktas visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais, nedarant poveikio kitų nacionalinių institucijų vykdymo užtikrinimo įgaliojimams;

(45)atsižvelgiant į ypatingą ES centro kompetenciją ir svarbią padėtį įgyvendinant šį reglamentą, koordinavimo institucijos turėtų turėti galimybę prašyti ES centro pagalbos joms vykdant tam tikras jų užduotis. Tokia pagalba neturėtų daryti poveikio atitinkamoms pagalbos prašančių koordinavimo institucijų ir ES centro užduotims bei įgaliojimams ir reikalavimams, taikomiems jų atitinkamoms užduotims vykdyti ir atitinkamų jų įgaliojimų, numatytų šiame reglamente, įgyvendinimui;

(46)atsižvelgiant į jų užduočių svarbą ir galimą jų įgaliojimų vykdymo poveikį atitinkamų šalių pagrindinių teisių įgyvendinimui, labai svarbu, kad koordinavimo institucijos būtų visiškai nepriklausomos. Tuo tikslu koordinavimo institucijoms taikomos taisyklės ir garantijos turėtų būti panašios į teismams taikomas taisykles ir garantijas, siekiant užtikrinti, kad jos būtų ir visais atžvilgiais galėtų veikti kaip nepriklausomos administracinės institucijos;

(47)koordinavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant šiame reglamente nustatytų teisių ir prievolių efektyvumą ir jo tikslų įgyvendinimą. Todėl būtina užtikrinti, kad tos institucijos turėtų ne tik reikiamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, bet ir reikiamus finansinius, žmogiškuosius, technologinius ir kitus išteklius, kad galėtų tinkamai atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą. Visų pirma, atsižvelgiant į atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų įvairovę ir jų naudojimąsi pažangiosiomis technologijomis siūlant savo paslaugas, labai svarbu, kad koordinavimo institucija, taip pat kitos kompetentingos institucijos turėtų reikiamą darbuotojų skaičių, įskaitant ekspertus, turinčius specialių įgūdžių. Koordinavimo institucijų ištekliai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į skiriančiosios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų dydį, sudėtingumą ir galimą poveikį visuomenei, taip pat į jų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje;

(48)atsižvelgiant į poreikį užtikrinti nustatytų įpareigojimų veiksmingumą, koordinavimo institucijoms turėtų būti suteikti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai spręsti su šio reglamento pažeidimais susijusius klausimus. Šie įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimą laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos naudotojų prieigą arba, tik jei tai nėra techniškai įmanoma, prieigą prie paslaugų teikėjo internetinės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokia galia labai trukdo paslaugų teikėjų teisėms, ja turėtų būti naudojamasi tik tada, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Tos sąlygos turėtų apimti sąlygą, kad dėl pažeidimo reguliariai ir struktūriškai sudaromos palankios sąlygos vykdyti seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus, o tai turėtų būti suprantama kaip situacija, kai iš visų turimų įrodymų matyti, kad toks palankių sąlygų sudarymas vyko plačiu mastu ir ilgą laiką;

(49)siekiant patikrinti, ar šio reglamento taisyklių, visų pirma dėl rizikos mažinimo priemonių ir duotų nurodymų nustatyti turinį, nurodymų pašalinti turinį ar nurodymų blokuoti prieigą vykdymo, yra veiksmingai laikomasi praktikoje, kiekviena koordinavimo institucija turėtų turėti galimybę atlikti paiešką naudodamasi atitinkamais ES centro pateiktais rodikliais, kad nustatytų žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą per viešai prieinamą medžiagą atitinkamų paslaugų teikėjų prieglobos paslaugų srityje;

(50)siekiant užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai žinotų apie netinkamą jų paslaugų naudojimą, ir suteikti jiems galimybę skubiai imtis veiksmų, kad savanoriškai pašalintų medžiagą arba panaikintų prieigą prie jos, buveinės koordinavimo institucijos turėtų galėti pranešti tiems teikėjams apie jų teikiamų paslaugų srityje esančią žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir paprašyti teikėjų savo nuožiūra ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos. Tokia pranešimo veikla turėtų būti aiškiai atskirta nuo koordinavimo institucijų įgaliojimų pagal šį reglamentą prašyti duoti nurodymus pašalinti turinį, kuriais atitinkamam teikėjui nustatomas privalomas teisinis įpareigojimas per nustatytą laikotarpį pašalinti atitinkamą medžiagą arba panaikinti prieigą prie jos;

(51)siekiant užtikrinti aiškumą ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjas turėtų priklausyti valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė buveinė, jurisdikcijai, t. y. ten, kur yra paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė. Kalbant apie teikėjus, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje, jurisdikcija turėtų priklausyti valstybei narei, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs jų teisinis atstovas, turint omenyje šiame reglamente nustatytą teisinių atstovų funkciją;

(52)siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente numatytų naudotojų teisių vykdymą ir apsaugą, tikslinga palengvinti skundų dėl atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų tariamo pareigų nevykdymo pagal šį reglamentą pateikimą. Tai turėtų būti daroma leidžiant naudotojams pateikti tokius skundus koordinavimo institucijai valstybės narės, kurioje jie gyvena arba yra įsisteigę, teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kuri valstybė narė turi jurisdikciją atitinkamo teikėjo atžvilgiu. Pateikdami skundus naudotojai gali nuspręsti pasikliauti organizacijomis, viešojo intereso labui kovojančiomis su seksualine prievarta prieš vaikus. Tačiau, siekiant nekelti pavojaus aiškios ir veiksmingos priežiūros sistemos sukūrimo tikslui ir išvengti nenuoseklių sprendimų rizikos, tik buveinės koordinavimo institucija turėtų toliau vykdyti savo tyrimo arba vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, susijusius su veiksmais, dėl kurių pateiktas skundas, prireikus, nedarant poveikio kitų priežiūros institucijų kompetencijai pagal jų įgaliojimus;

(53)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šiame reglamente nustatytų įpareigojimų pažeidimus būtų skiriamos efektyvios, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, atsižvelgiant į tokius elementus, kaip pažeidimo pobūdis, sunkumas, pasikartojimas ir trukmė, atitinkamą viešąjį interesą, vykdomos veiklos mastą ir rūšį ir atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo ekonominius pajėgumus;

(54)šio reglamento taisyklės dėl priežiūros ir vykdymo užtikrinimo neturėtų būti suprantamos kaip turinčios įtakos duomenų apsaugos institucijų įgaliojimams ir kompetencijai pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

(55)siekiant užtikrinti tinkamą šiuo reglamentu nustatytos seksualinės prievartos prieš vaikus internete privalomo nustatymo ir blokavimo sistemos veikimą, labai svarbu, kad ES centras per koordinavimo institucijas gautų medžiagą, kuri, kaip nustatyta, yra seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, arba pokalbių stenogramas, kurios, pavyzdžiui, gali būti nustatytos atliekant baudžiamuosius tyrimus, kad ta medžiaga arba pokalbiai galėtų būti tikslus ir patikimas pagrindas ES centrui parengti tokios prievartos atvejų rodiklius. Siekiant tokio rezultato, tapatybė turėtų būti nustatoma po kruopštaus vertinimo, kurį pačios koordinavimo institucijos arba teismas ar kita nepriklausoma administracinė institucija, išskyrus koordinavimo instituciją, atlieka pagal procedūrą, kuria užtikrinamas teisingas ir objektyvus rezultatas. Nors tokios medžiagos greitas įvertinimas, nustatymas ir pateikimas yra svarbus ir kitomis aplinkybėmis, tai labai svarbu atsižvelgiant į naują seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą, apie kurį pranešta pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad ši medžiaga gali padėti nustatyti vykstančią ar gresiančią prievartą ir išgelbėti aukas. Todėl teikiant tokius pranešimus turėtų būti nustatyti konkretūs terminai;

(56)siekiant užtikrinti, kad ES centro parengti rodikliai būtų kuo išsamesni, koordinavimo institucijos turėtų proaktyviai teikti atitinkamą medžiagą ir stenogramas. Tačiau tuo tikslu ES centrui taip pat turėtų būti leidžiama pateikti koordinavimo institucijoms tam tikrą medžiagą arba pokalbius;

(57)kai kurie atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai siūlo savo paslaugas keliose ar net visose valstybėse narėse, o pagal šį reglamentą jurisdikciją tam tikro paslaugų teikėjo atžvilgiu turi tik viena valstybė narė. Todėl būtina, kad jurisdikciją turinčios valstybės narės paskirta koordinavimo institucija, vykdydama savo užduotis ir naudodamasi savo įgaliojimais, atsižvelgtų į visų Sąjungos naudotojų interesus, nedarydama jokio skirtumo priklausomai nuo naudotojų buvimo vietos ar pilietybės, ir kad koordinavimo institucijos veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų viena su kita. Siekiant palengvinti tokį bendradarbiavimą, turėtų būti numatyti būtini mechanizmai ir dalijimosi informacija sistemos. Tas bendradarbiavimas nedaro poveikio valstybių narių galimybei numatyti reguliarų keitimąsi nuomonėmis su kitomis valdžios institucijomis, kai tai svarbu tų kitų valdžios institucijų ir koordinavimo institucijos užduotims vykdyti;

(58)visų pirma, siekiant palengvinti bendradarbiavimą, kurio reikia, kad šiuo reglamentu nustatyti mechanizmai tinkamai veiktų, ES centras turėtų sukurti ir prižiūrėti būtinas dalijimosi informacija sistemas. Kurdamas ir prižiūrėdamas tokias sistemas, ES centras prireikus turėtų bendradarbiauti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų remiamasi esamomis sistemomis ir geriausia praktika;

(59)siekiant padėti įgyvendinti šį reglamentą ir siekti jo tikslų, ES centras turėtų būti pagrindinis tarpininkas, atliekantis įvairias konkrečias užduotis. Toms užduotims atlikti reikia tvirtų nepriklausomumo, visų pirma nuo teisėsaugos institucijų, garantijų, taip pat valdymo struktūros, kuria užtikrinamas veiksmingas, efektyvus ir nuoseklus įvairių užduočių vykdymas, ir juridinio asmens statuso, kad būtų galima veiksmingai bendrauti su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Todėl jis turėtų būti įsteigtas kaip decentralizuota Sąjungos agentūra;

(60)siekiant teisinio tikrumo ir veiksmingumo, ES centro užduotys turėtų būti išvardytos aiškiai ir išsamiai. Siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento įgyvendinimą, tos užduotys visų pirma turėtų būti susijusios su prieglobos paslaugų teikėjams, viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams nustatytų įpareigojimų nustatyti turinį, apie jį pranešti ir jį blokuoti palengvinimu. Tačiau dėl tos pačios priežasties ES centrui taip pat turėtų būti pavestos tam tikros kitos užduotys, visų pirma užduotys, susijusios su atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų rizikos vertinimo ir mažinimo įpareigojimų ir prieglobos paslaugų teikėjų įpareigojimų pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba panaikinti prieigą prie jos įgyvendinimu, pagalbos koordinavimo institucijoms teikimu, taip pat žinių ir patirties, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus internete, kaupimu ir dalijimusi jomis;

(61)ES centras turėtų teikti patikimą informaciją apie tai, kokia veikla pagrįstai gali būti laikoma seksualine prievarta prieš vaikus internete, kad ją būtų galima nustatyti ir užblokuoti pagal šį reglamentą. Atsižvelgiant į seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos pobūdį, tą patikimą informaciją reikia pateikti nesidalijant pačia medžiaga. Todėl ES centras, remdamasis koordinavimo institucijų pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas jam pateikta seksualinės prievartos prieš vaikus ir ryšių su vaikais mezgimo medžiaga, turėtų parengti tikslius ir patikimus rodiklius. Šie rodikliai turėtų leisti technologijoms nustatyti, ar platinama ta pati medžiaga (žinoma medžiaga) arba kita seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga (nauja medžiaga) arba, kai taikytina, vyksta ryšių su vaikais mezgimas;

(62)kad šiuo reglamentu sukurta sistema tinkamai veiktų, ES centrui turėtų būti pavesta sukurti kiekvienos iš tų trijų seksualinės prievartos prieš vaikus internete rūšių duomenų bazes ir jas prižiūrėti bei tvarkyti. Atskaitomybės tikslais ir tam, kad prireikus būtų galima atlikti pataisymus, jis turėtų saugoti pateiktus duomenis ir dokumentuoti rodiklių rengimo procesą;

(63)siekdamas užtikrinti pranešimų teikimo proceso ir bet kokios tolesnės veiklos, kurios imamasi remiantis pateiktais pranešimais, atsekamumą, taip pat sudaryti sąlygas teikti grįžtamąją informaciją apie pateiktus pranešimus prieglobos paslaugų teikėjams ir viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams, rengti su pranešimais susijusią statistiką ir patikimai bei greitai valdyti bei tvarkyti pranešimus, ES centras turėtų sukurti specialią tokių pranešimų duomenų bazę. Kad būtų galima įgyvendinti pirmiau minėtus tikslus, toje duomenų bazėje taip pat turėtų būti pateikiama su tais pranešimais susijusi svarbi informacija, kaip antai medžiagos ir papildomų žymenų rodikliai, iš kurių galima spręsti, kad, pavyzdžiui, vaizdas arba vaizdo įrašas, apie kurį pranešta, yra vaizdų ir vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojama ta pati auka arba aukos, serijos dalis;

(64)atsižvelgiant į atitinkamų duomenų slaptumą ir siekiant išvengti klaidų ir galimo netinkamo naudojimo, būtina nustatyti griežtas prieigos prie tų rodiklių ir pranešimų duomenų bazių, jose esančių duomenų ir jų saugumo taisykles. Visų pirma, atitinkami duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei griežtai būtina. Dėl pirmiau minėtų priežasčių prieiga prie rodiklių duomenų bazės turėtų būti suteikta tik šiame reglamente nurodytoms šalims ir tikslais, ES centrui vykdant kontrolę, ir tik tiek laiko ir tik tiek, kiek būtina tiems tikslams pasiekti;

(65)siekiant išvengti klaidingo pranešimo apie seksualinę prievartą prieš vaikus internete pagal šį reglamentą ir sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms sutelkti dėmesį į savo pagrindines tyrimo užduotis, pranešimai turėtų būti perduodami per ES centrą. ES centras turėtų įvertinti tuos pranešimus, kad nustatytų akivaizdžiai nepagrįstus, t. y. kai, neatlikus jokios esminės teisinės ar faktinės analizės, iš karto akivaizdu, kad veikla, apie kurią pranešta, nėra seksualinė prievarta prieš vaikus internete. Kai pranešimas akivaizdžiai nepagrįstas, ES centras turėtų pateikti grįžtamąją informaciją prieglobos paslaugų teikėjui arba viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjui, kad būtų galima patobulinti naudojamas technologijas bei procesus ir imtis kitų tinkamų veiksmų, pavyzdžiui, atkurti neteisingai pašalintą medžiagą. Kadangi kiekvienas pranešimas galėtų būti svarbi priemonė tirti atitinkamas seksualinės prievartos prieš vaikus nusikalstamas veikas ir patraukti už jas baudžiamojon atsakomybėn bei išgelbėti prievartos auką, pranešimai turėtų būti tvarkomi kuo greičiau;

(66)siekiant prisidėti prie veiksmingo šio reglamento taikymo ir aukų teisių apsaugos, ES centras, gavęs prašymą, turėtų galėti padėti aukoms ir kompetentingoms institucijoms, naudodamasis atitinkamais rodikliais, atlikti prieglobos paslaugų, skirtų viešai prieinamai žinomai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai platinti, paiešką. Jei atlikęs tokią paiešką jis nustato tokią medžiagą, ES centras taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti atitinkamo prieglobos paslaugos teikėjo pašalinti atitinkamą (-us) elementą (-us) arba panaikinti prieigą prie jo (jų), atsižvelgiant į tai, kad teikėjas gali nežinoti apie jų buvimą ir gali būti pasiruošęs tai daryti savanoriškai;

(67)atsižvelgdamas į savo svarbią padėtį, susijusią su pagrindinių užduočių pagal šį reglamentą vykdymu, ir informaciją bei patirtį, kurią jis gali gauti dėl to, ES centras taip pat turėtų padėti siekti šio reglamento tikslų, veikdamas kaip žinių, patirties ir mokslinių tyrimų centras klausimais, susijusiais su seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija ir kova su ja. Šiuo atžvilgiu ES centras turėtų bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų ir leisti valstybėms narėms pasinaudoti sukauptomis žiniomis ir patirtimi, įskaitant geriausią praktiką ir įgytą patirtį;

(68)tam tikrų asmens duomenų tvarkymas ir saugojimas yra būtinas ES centro užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. Siekiant užtikrinti tinkamą tokių asmens duomenų apsaugą, ES centras turėtų tvarkyti ir saugoti asmens duomenis tik tuo atveju, jei tai tikrai būtina šiame reglamente nurodytais tikslais. Jis turėtų tai daryti saugiu būdu ir saugoti tik tai, kas griežtai būtina atitinkamoms užduotims atlikti;

(69)kad ES centras galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti savo užduotis, jis turėtų glaudžiai bendradarbiauti su koordinavimo institucijomis, Europolu ir atitinkamomis organizacijomis partnerėmis, pavyzdžiui, JAV nacionaliniu dingusių ir išnaudojamų vaikų centru arba Tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos (INHOPE) tinklu, skirtu pranešti apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, laikydamasis šiame reglamente ir kituose jų atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų ribų. Siekiant palengvinti tokį bendradarbiavimą, turėtų būti sudaryti būtini susitarimai, be kita ko, koordinavimo institucijos turėtų paskirti kontaktinius pareigūnus ir sudaryti susitarimo memorandumus su Europolu ir, kai tinkama, su viena ar keliomis atitinkamomis organizacijomis partnerėmis;

(70)ilgamete Sąjungos parama tiek INHOPE, ir tiek jam priklausančioms karštosioms linijoms pripažįstama, kad karštosios linijos labai padeda kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete. ES centras turėtų pasinaudoti karštųjų linijų tinklu ir skatinti jas veiksmingai bendradarbiauti su valstybių narių koordinavimo institucijomis, atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjais ir teisėsaugos institucijomis. Karštųjų linijų ekspertinės žinios ir patirtis yra neįkainojamas informacijos apie ankstyvą bendrų grėsmių ir sprendimų nustatymą, taip pat apie regioninius ir nacionalinius skirtumus visoje Sąjungoje šaltinis;

(71)atsižvelgiant į Europolo įgaliojimus ir jo patirtį nustatant kompetentingas nacionalines institucijas, kai padėtis neaiški, ir į jo kriminalinės žvalgybos duomenų bazę, kuri gali padėti nustatyti sąsajas su tyrimais kitose valstybėse narėse, ES centras turėtų glaudžiai su juo bendradarbiauti, visų pirma siekiant užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės teisėsaugos institucijos būtų greitai nustatomos tais atvejais, kai jos nėra žinomos arba kai gali būti paveikta daugiau nei viena valstybė narė;

(72)atsižvelgiant į tai, kad ES centras turi intensyviai bendradarbiauti su Europolu, ES centro būstinė turėtų būti įsikūrusi greta Europolo būstinės, kuri yra Hagoje (Nyderlandai). Kadangi ES centras su Europolu dalijasi neskelbtinais pranešimais ir techniniais reikalavimais, pvz., dėl saugaus duomenų ryšio, ES centrui ir Europolui būtų patogu vykdyti veiklą vienoje vietoje. Be to, ES centras, būdamas nepriklausomas subjektas, galėtų pasikliauti Europolo pagalbinėmis paslaugomis, visų pirma susijusiomis su žmogiškųjų išteklių valdymu, informacinėmis technologijomis (IT), įskaitant kibernetinį saugumą, pastatu ir komunikacija. Dalijimasis tokiomis pagalbinėmis paslaugomis yra ekonomiškai efektyvesnis ir užtikrina profesionalesnes paslaugas nei tuo atveju, kai jos dubliuojasi sukuriant jas iš naujo;

(73)siekiant užtikrinti tinkamą centro veikimą, turėtų būti nustatytos būtinos ES centro organizavimo taisyklės. Siekiant nuoseklumo, tos taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras;

(74)atsižvelgiant į tai, kad jo užduotims, visų pirma užduotims, susijusioms su technologijų, kurios gali būti naudojamos nustatymo tikslais, sąrašo sudarymu, atlikti reikia techninių žinių, ES centras turėtų turėti iš patariamąsias funkcijas atliekančių ekspertų sudarytą Technologijų komitetą. Technologijų komitetas visų pirma gali teikti ekspertines žinias, kad remtų ES centro darbą pagal jo įgaliojimus su seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymu susijusiais klausimais, kad padėtų ES centrui prisidėti prie aukšto lygio techninių standartų ir apsaugos priemonių nustatymo technologijų srityje;

(75)siekiant skaidrumo ir atskaitomybės, taip pat siekiant sudaryti sąlygas atlikti prieglobos paslaugų teikėjų, viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų ir interneto prieigos paslaugų teikėjų, koordinavimo institucijų ir ES centro vertinimą ir, jei reikia, atlikti koregavimus, turėtų būti reikalaujama rinkti, registruoti ir analizuoti informaciją, grindžiamą anoniminiu ne asmens duomenų rinkimu, ir skelbti jų veiklos pagal šį reglamentą metines ataskaitas. Koordinavimo institucijos, rinkdamos tą informaciją, turėtų bendradarbiauti su Europolu ir valstybės narės, kuri paskyrė atitinkamą koordinavimo instituciją, teisėsaugos institucijomis bei kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis;

(76)siekdama gero valdymo ir remdamasi surinktais statistiniais duomenimis bei informacija ir šiame reglamente numatytais skaidrumo ataskaitų teikimo mechanizmais, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos, o po to – kas penkerius metus;

(77)vertinimas turėtų būti grindžiamas šiais kriterijais – efektyvumu, būtinumu, veiksmingumu, proporcingumu, aktualumu, suderinamumu ir Sąjungos pridėtine verte. Jame turėtų būti įvertintas įvairių šiame reglamente numatytų operatyvinių ir techninių priemonių veikimas, įskaitant priemonių, skirtų seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymui, pranešimui apie ją ir jos pašalinimui gerinti, veiksmingumą, apsaugos mechanizmų veiksmingumą, taip pat poveikį pagrindinėms teisėms, kurioms gali būti daromas poveikis, laisvei užsiimti verslu, teisei į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugai. Komisija taip pat turėtų įvertinti poveikį galimai paveiktiems trečiųjų šalių interesams;

(78)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1232 45  numatytas laikinas sprendimas dėl tam tikrų viešai prieinamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojimosi technologijomis kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, kol bus parengta ir priimta ilgalaikė teisinė sistema. Šiuo reglamentu nustatoma ta ilgalaikė teisinė sistema. Todėl Reglamentas (ES) 2021/1232 turėtų būti panaikintas;

(79)kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai ir jis papildomas nustatant išsamias taisykles, susijusias su ES centro valdomų duomenų bazių kūrimu, turiniu ir prieiga prie jų, pranešimų forma, tiksliu turiniu ir kita išsamia informacija ir pranešimų teikimo procesu, ES centro išlaidų, patiriamų remiant teikėjus atliekant rizikos vertinimą, nustatymu ir padengimu, taip pat su dalijimosi informacija sistemų, kuriomis koordinavimo institucijos, Komisija, ES centras, kitos atitinkamos Sąjungos agentūros ir atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai palaiko ryšius, techniniais reikalavimais;

(80)svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą dėl deleguotųjų aktų Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat per atviras viešas konsultacijas ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais 46 . Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(81)siekiant užtikrinti vienodas dalijimosi informacija sistemos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 47 ;

(82)siekiant visoms paveiktoms šalims suteikti pakankamai laiko imtis šiam reglamentui įgyvendinti būtinų priemonių, reikėtų numatyti atitinkamą laikotarpį nuo reglamento įsigaliojimo dienos ir jo taikymo pradžios dienos;

(83)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą nustačius aiškias, vienodas ir subalansuotas taisykles dėl seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taip, kad jos būtų veiksmingos ir kad būtų laikomasi pagrindinių teisių, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Europos Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(84)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 48 42 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir jie pateikė nuomonę [...],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės, kuriomis vidaus rinkoje siekiama kovoti su netinkamu naudojimusi atitinkamomis informacinės visuomenės paslaugomis seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais.

    Juo visų pirma nustatoma:

a)atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų įpareigojimai kuo labiau sumažinti riziką, kad jų paslaugomis bus netinkamai naudojamasi seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais;

b)prieglobos paslaugų teikėjų ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų įpareigojimai nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir apie ją pranešti;

c)prieglobos paslaugų teikėjų įpareigojimas savo teikiamų paslaugų srityje pašalinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba panaikinti prieigą prie jos;

d)interneto prieigos paslaugų teikėjų įpareigojimas panaikinti prieigą prie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos;

e)taisyklės dėl šio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, be kita ko, susijusios su valstybių narių kompetentingų institucijų, ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centro, įsteigto pagal 40 straipsnį (toliau – ES centras), paskyrimu ir veikimu, taip pat bendradarbiavimu ir skaidrumu.

2.Šis reglamentas taikomas atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjams, siūlantiems tokias paslaugas Sąjungoje, nepriklausomai nuo jų pagrindinės buveinės.

3.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms, nustatytoms šiais teisės aktais:

a)Direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR;

b)Direktyva 2000/31/EB ir Reglamentu (ES) .../... [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB];

c)Direktyva 2010/13/ES;

d)Reglamentu (ES) 2016/679, Direktyva 2016/680, Reglamentu (ES) 2018/1725 ir, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Direktyva 2002/58/EB.

4.Šiuo reglamentu ribojamas naudojimasis teisėmis ir pareigomis, numatytomis Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 straipsnio 1 dalyje, tiek, kiek tai būtina vykdant nurodymus nustatyti turinį, duotus pagal šio reglamento 1 skyriaus 2 skirsnį.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)prieglobos paslauga – informacinės visuomenės paslauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 2 straipsnio f punkto trečioje įtraukoje;

b)asmenų tarpusavio ryšio paslauga – viešai prieinama paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 5 punkte, įskaitant paslaugas, leidžiančias tiesiogiai tarp asmenų ir interaktyviai keistis informacija, kai toks ryšys yra vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga;

c)taikomoji programinė įranga – skaitmeninis produktas arba paslauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas)] 2 straipsnio 13 punkte;

d)taikomosios programinės įrangos parduotuvė – paslauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas)] 2 straipsnio 12 punkte;

e)interneto prieigos paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120 49 2 straipsnio antros pastraipos 2 punkte;

f)atitinkamos informacinės visuomenės paslaugos – visos šios paslaugos:

i) prieglobos paslauga;

ii) asmenų tarpusavio ryšio paslauga;

iii) taikomosios programinės įrangos parduotuvė;

iv) interneto prieigos paslauga;

g)siūlyti paslaugas Sąjungoje – siūlyti paslaugas Sąjungoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 2 straipsnio d punkte;

h)naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi atitinkama informacinės visuomenės paslauga;

i)vaikas – bet kuris jaunesnis nei 18 metų asmuo;

j)vaikas naudotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi atitinkama informacinės visuomenės paslauga ir kuris yra jaunesnis nei 17 metų;

k)labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė – įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361 dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo 50 ;

l)seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga – medžiaga, kuri yra vaikų pornografija arba pornografinis renginys, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2011/93/ES 2 straipsnio c ir e punktuose;

m)žinoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga – medžiaga, kuri gali būti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, nustatyta naudojant 44 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoje rodiklių duomenų bazėje esančius rodiklius;

n)nauja seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga – medžiaga, kuri gali būti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, nustatyta naudojant rodiklius, esančius 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoje rodiklių duomenų bazėje;

o)ryšių su vaikais mezgimas – ryšių su vaikais mezgimas seksualiniais tikslais, kaip nurodyta Direktyvos 2011/93/ES 6 straipsnyje;

p)seksualinė prievarta prieš vaikus internete – seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimas internete ir ryšių su vaikais mezgimas;

q)seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimai – nusikalstamos veikos, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/93/ES 3–7 straipsniuose;

r)rekomendavimo sistema – sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 2 straipsnio o punkte;

s)turinio duomenys – duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/... [dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (Elektroninių įrodymų reglamentas)] 2 straipsnio 10 punkte;

t)turinio moderavimas – veikla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 2 straipsnio p punkte;

u)buveinės koordinavimo institucija – valstybės narės, kurioje yra pagrindinė informacinės visuomenės paslaugų teikėjo buveinė arba, kai taikoma, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, pagal 25 straipsnį paskirta seksualinės prievartos prieš vaikus klausimų koordinavimo institucija;

v)nuostatos ir sąlygos – nuostatos ir sąlygos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 2 straipsnio q punkte;

w)pagrindinė buveinė – atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba registruotoji buveinė, kurioje vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir operacinis valdymas.

II SKYRIUS

ATITINKAMŲ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ĮPAREIGOJIMAI UŽKIRSTI KELIĄ SEKSUALINEI PRIEVARTAI PRIEŠ VAIKUS INTERNETE IR SU JA KOVOTI

1 skirsnis

Rizikos vertinimo ir mažinimo įpareigojimai

3 straipsnis

Rizikos vertinimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai nustato, analizuoja ir vertina kiekvienos jų siūlomos tokios paslaugos naudojimo seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais riziką.

2.Atlikdamas rizikos vertinimą, teikėjas visų pirma atsižvelgia į:

a)visus anksčiau nustatytus jos paslaugų naudojimo seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais atvejus;

b)tai, ar paslaugų teikėjas yra parengęs ir įgyvendina politiką ir ar turi funkcijų 1 dalyje nurodytai rizikai pašalinti, be kita ko, šiomis priemonėmis:

–nuostatose ir sąlygose nustatytais draudimais ir apribojimais;

–priemonėmis, kurių imtasi siekiant užtikrinti tokių draudimų ir apribojimų vykdymą;

–funkcijomis, leidžiančiomis patikrinti amžių;

–funkcijomis, kuriomis naudodamiesi naudotojai gali pranešti teikėjui apie seksualinę prievartą prieš vaikus internete lengvai prieinamomis ir pagal amžių tinkamomis priemonėmis;

c)tai, kaip naudotojai naudojasi paslauga, ir jos poveikį tai rizikai;

d)tai, kaip teikėjas sukūrė ir teikia paslaugą, įskaitant verslo modelį, valdymą ir atitinkamas sistemas bei procesus, ir jų poveikį tai rizikai;

e)dėl ryšių su vaikais mezgimo rizikos:

i) kokiu mastu paslauga naudojasi arba gali naudotis vaikai;

ii) kai paslauga naudojasi vaikai, įvairias vaikų naudotojų amžiaus grupes ir su tomis amžiaus grupėmis susijusią ryšių su vaikais mezgimo riziką;

iii) galimybę naudotis funkcijomis, kuriomis sukuriama arba padidinama ryšių su vaikais mezgimo rizika, įskaitant šias funkcijas:

–galimybę naudotojams ieškoti kitų naudotojų, visų pirma suaugusiems naudotojams ieškoti vaikų naudotojų;

–galimybę naudotojams užmegzti tiesioginį ryšį su kitais naudotojais, visų pirma privačiuose pranešimuose;

–galimybę naudotojams dalytis vaizdais ar vaizdo įrašais su kitais naudotojais, visų pirma privačiuose pranešimuose.

3.Teikėjas gali prašyti ES centro atlikti reprezentatyvių anoniminių duomenų imčių analizę, kad būtų galima nustatyti potencialią seksualinę prievartą prieš vaikus internete, taip pagrindžiant rizikos vertinimą.

ES centro išlaidas, patirtas atliekant tokią analizę, padengia prašymą pateikęs teikėjas. Tačiau, kai teikėjas yra labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, tas išlaidas padengia ES centras, jei prašymas yra pagrįstai būtinas rizikos vertinimui pagrįsti.

Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas būtinomis išsamiomis taisyklėmis dėl tų išlaidų nustatymo bei padengimo ir išimties taikymo labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

4.Pirmąjį rizikos vertinimą teikėjas atlieka ne vėliau kaip [šio reglamento taikymo pradžios data + 3 mėnesiai] arba, jei teikėjas iki [šio reglamento taikymo pradžios data] paslaugų Sąjungoje nesiūlė, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai teikėjas pradėjo siūlyti paslaugas Sąjungoje.

Vėliau teikėjas atnaujina rizikos vertinimą prireikus ir ne rečiau kaip kartą per trejus metus nuo tos dienos, kai jis paskutinį kartą atliko arba atnaujino rizikos vertinimą. Tačiau:

a)teikdamas paslaugą, kuriai taikomas pagal 7 straipsnį duotas nurodymas nustatyti turinį, teikėjas atnaujina rizikos vertinimą ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki nurodymo nustatyti turinį taikymo laikotarpio pabaigos;

b)buveinės koordinavimo institucija gali reikalauti, kad teikėjas atnaujintų rizikos vertinimą pagrįstą ankstesnę nei antroje pastraipoje nurodytą dieną, jei yra įrodymų, bylojančių apie galimą esminį rizikos, kad paslauga bus naudojama seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, pokytį.

5.Į rizikos vertinimą įtraukiamas bet kokios galimos likusios rizikos, kad pagal 4 straipsnį ėmusis rizikos mažinimo priemonių paslauga bus naudojama seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, vertinimas.

6.Komisija, bendradarbiaudama su koordinavimo institucijomis ir ES centru ir surengusi viešas konsultacijas, gali paskelbti 1–5 dalių taikymo gaires, deramai atsižvelgdama visų pirma į atitinkamus technologijų pokyčius ir į būdus, kuriais siūlomos ir naudojamos paslaugos, kurioms taikomos tos nuostatos.

4 straipsnis

Rizikos mažinimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai imasi pagrįstų rizikos mažinimo priemonių, pritaikytų pagal 3 straipsnį nustatytai rizikai, kad ta rizika būtų kuo mažesnė. Tokios priemonės apima kai kurias arba visas toliau nurodytas priemones:

a)pritaikyti, taikant tinkamas technines ir operatyvines priemones bei įdarbinant darbuotojus, teikėjo turinio moderavimo ar rekomendavimo sistemas, jo sprendimų priėmimo procesus, paslaugos veikimą ar funkcijas arba jos nuostatų ir sąlygų turinį ar vykdymo užtikrinimą;

b)sustiprinti paslaugų teikėjo vidaus procesus arba paslaugos veikimo vidaus priežiūrą;

c)inicijuoti arba pagerinti bendradarbiavimą pagal konkurencijos teisę su kitais prieglobos paslaugų teikėjais arba asmenų tarpusavio ryšių paslaugų teikėjais, valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis arba, kai taikytina, subjektais, kuriems pagal Reglamento (ES) .../... [dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB] 19 straipsnį suteiktas patikimų pranešėjų statusas.

2.Rizikos mažinimo priemonės yra:

a)veiksmingos mažinant nustatytą riziką;

b)tikslinės ir proporcingos tai rizikai, visų pirma atsižvelgiant į rizikos rimtumą, taip pat į teikėjo finansines bei technologines galimybes ir naudotojų skaičių;

c)taikomos kruopščiai ir nediskriminuojant, visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į galimas rizikos mažinimo priemonių pasekmes visų paveiktų šalių naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis;

d)atitinkamai nustatomos, peržiūrimos, nutraukiamos arba išplečiamos per tris mėnesius nuo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos kiekvieną kartą, kai atliekamas arba atnaujinamas rizikos vertinimas.

3.Asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, pagal 3 straipsnį atlikę rizikos vertinimą arba jį atnaujinę, nustatę riziką, kad jų paslaugomis gali būti naudojamasi siekiant megzti ryšius su vaikais, imasi reikiamų amžiaus tikrinimo ir amžiaus vertinimo priemonių, kad galėtų patikimai nustatyti jų paslaugomis besinaudojančius vaikus naudotojus ir imtis rizikos mažinimo priemonių.

4.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai savo nuostatose ir sąlygose aiškiai apibūdina poveikio mažinimo priemones, kurių jie ėmėsi. Į tą aprašymą neįtraukiama informacija, dėl kurios gali sumažėti rizikos mažinimo priemonių veiksmingumas.

5.Komisija, bendradarbiaudama su koordinavimo institucijomis ir ES centru ir surengusi viešą konsultaciją, gali paskelbti 1, 2, 3 ir 4 dalių taikymo gaires, deramai atsižvelgdama visų pirma į atitinkamus technologijų pokyčius ir į būdus, kuriais siūlomos ir naudojamos paslaugos, kurioms taikomos tos nuostatos.

5 straipsnis

Pranešimas apie riziką

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai per tris mėnesius nuo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos pateikia buveinės koordinavimo institucijai ataskaitą, kurioje nurodo:

a)pagal 3 straipsnį atlikto arba atnaujinto rizikos vertinimo procesą ir rezultatus, įskaitant 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos galimos likusios rizikos vertinimą;

b)visas rizikos mažinimo priemones, kurių imtasi pagal 4 straipsnį.

2.Per tris mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos buveinės koordinavimo institucija ją įvertina ir, remdamasi ja bei atsižvelgdama į visą kitą turimą susijusią informaciją, nustato, ar rizikos vertinimas buvo atliktas arba atnaujintas ir ar buvo imtasi rizikos mažinimo priemonių pagal 3 ir 4 straipsnių reikalavimus.

3.Jei tai būtina tam vertinimui atlikti, ta koordinavimo institucija gali reikalauti, kad per jos nustatytą pagrįstą laikotarpį teikėjas pateiktų papildomos informacijos. Tas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvi savaitės.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol bus pateikta ta papildoma informacija.

4.Nedarant poveikio 7 ir 27–29 straipsniams, jei 3 ir 4 straipsnių reikalavimai neįvykdyti, ta koordinavimo institucija reikalauja, kad teikėjas pakartotinai atliktų arba atnaujintų rizikos vertinimą arba atitinkamai nustatytų, peržiūrėtų, nutrauktų arba išplėstų rizikos mažinimo priemones per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį. Tas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.

5.Teikėjai, pagal 1 dalį pateikdami ataskaitą buveinės koordinavimo institucijai, ją taip pat pateikia ES centrui.

6.Teikėjai, gavę prašymą, pateikia ataskaitą taikomosios programinės įrangos parduotuvių teikėjams, kiek tai būtina 6 straipsnio 2 dalyje nurodytam vertinimui atlikti. Prireikus jie gali iš ataskaitų pašalinti konfidencialią informaciją.

6 straipsnis

Taikomosios programinės įrangos parduotuvių įpareigojimai

1.Taikomosios programinės įrangos parduotuvių teikėjai:

a)deda pagrįstas pastangas, kad įvertintų, jei įmanoma, kartu su taikomosios programinės įrangos teikėjais, ar dėl kiekvienos iš jų parduodamos taikomosios programinės įrangos teikiamos paslaugos kyla rizika, kad ja bus naudojamasi ryšių su vaikais mezgimo tikslais;

b)imasi pagrįstų priemonių, kad vaikai naudotojai negalėtų naudotis taikomąja programine įranga, dėl kurios jie nustatė didelę riziką, kad atitinkama paslauga gali būti naudojamasi ryšių su vaikais mezgimo tikslais;

c)imasi būtinų amžiaus tikrinimo ir amžiaus vertinimo priemonių, kad patikimai nustatytų jų paslaugas naudojančius vaikus naudotojus ir užtikrintų, kad jie galėtų imtis b punkte nurodytų priemonių.

2.Vertindamas 1 dalyje nurodytą riziką, teikėjas atsižvelgia į visą turimą informaciją, įskaitant pagal 3 straipsnį atlikto arba atnaujinto rizikos vertinimo rezultatus.

3.Taikomosios programinės įrangos parduotuvių teikėjai viešai skelbia informaciją, kurioje aprašomas rizikos vertinimo procesas ir kriterijai bei 1 dalyje nurodytos priemonės. Į tą aprašymą neįtraukiama informacija, dėl kurios gali sumažėti tų priemonių vertinimo veiksmingumas.

4.Komisija, bendradarbiaudama su koordinavimo institucijomis ir ES centru ir surengusi viešą konsultaciją, gali paskelbti 1, 2 ir 3 dalių taikymo gaires, deramai atsižvelgdama visų pirma į atitinkamus technologijų pokyčius ir į būdus, kuriais siūlomos ir naudojamos paslaugos, kurioms taikomos tos nuostatos.

2 skirsnis

Įpareigojimai nustatyti turinį

7 straipsnis

Nurodymų nustatyti turinį davimas

1.Buveinės koordinavimo institucija turi teisę prašyti ją paskyrusios valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos arba kitos tos valstybės narės nepriklausomos administracinės institucijos duoti nurodymą nustatyti turinį, kuriuo reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjas arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjas, priklausantys tos valstybės narės jurisdikcijai, imtųsi 10 straipsnyje nurodytų priemonių nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete konkrečios teikiamos paslaugos srityje.

2.Buveinės koordinavimo institucija, prieš prašydama duoti nurodymą nustatyti turinį, atlieka tyrimus ir įvertinimus, būtinus siekiant nustatyti, ar įvykdytos 4 dalies sąlygos.

Tuo tikslu prireikus ji gali reikalauti, kad teikėjas per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį pateiktų būtiną informaciją, kuri papildytų atitinkamai pranešimą ir 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytą papildomą informaciją, arba paprašyti ES centro, kitos valdžios institucijos arba atitinkamų ekspertų ar subjektų pateikti būtiną papildomą informaciją.

3.Jeigu buveinės koordinavimo institucija laikosi preliminarios nuomonės, kad 4 dalies sąlygos yra įvykdytos, ji:

a)parengia prašymo duoti nurodymą nustatyti turinį projektą, nurodydama pagrindinius nurodymo nustatyti turinį, kurio jis ketina prašyti, turinio elementus ir prašymo motyvus;

b)pateikia prašymo projektą teikėjui ir ES centrui;

c)suteikia teikėjui galimybę pateikti pastabų dėl prašymo projekto per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;

d)prašo ES centro per keturias savaites nuo prašymo projekto gavimo dienos pateikti nuomonę dėl prašymo projekto.

Jei, atsižvelgdama į teikėjo pastabas ir ES centro nuomonę, ta koordinavimo institucija ir toliau laikosi nuomonės, kad 4 dalies sąlygos įvykdytos, ji iš naujo pateikia teikėjui prašymo projektą, kuris prireikus patikslinamas. Tokiu atveju teikėjas per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį atlieka visus šiuos veiksmus:

a)parengia įgyvendinimo planą, kuriame išdėstomos priemonės, kurių jis numato imtis, kad įvykdytų numatytą nurodymą nustatyti turinį, įskaitant išsamią informaciją apie numatytas technologijas ir apsaugos priemones;

b)kai įgyvendinimo plano projektas susijęs su numatomu nurodymu nustatyti turinį, susijusiu su ryšių su vaikais mezgimu, išskyrus atvejus, kai be esminių pakeitimų atnaujinamas anksčiau duotas nurodymas nustatyti turinį, atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir surengia išankstinių konsultacijų procedūrą, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 35 ir 36 straipsniuose, kiek tai susiję su įgyvendinimo plane nustatytomis priemonėmis;

c)kai taikomas b punktas arba tenkinamos Reglamento (ES) 2016/679 35 ir 36 straipsniuose nustatytos sąlygos, pakoreguoja įgyvendinimo plano projektą, prireikus atsižvelgdamas į poveikio duomenų apsaugai vertinimo rezultatus ir siekdamas atsižvelgti į duomenų apsaugos institucijos nuomonę, pateiktą per išankstines konsultacijas;

d)pateikia tai koordinavimo institucijai įgyvendinimo planą, prireikus pridėdamas kompetentingos duomenų apsaugos institucijos nuomonę ir nurodydamas, kaip įgyvendinimo planas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į poveikio duomenų apsaugai vertinimo rezultatus ir tą nuomonę.

Jei, atsižvelgdama į teikėjo įgyvendinimo planą ir duomenų apsaugos institucijos nuomonę, ta koordinavimo institucija ir toliau laikosi nuomonės, kad 4 dalies sąlygos įvykdytos, ji pateikia prašymą duoti nurodymą nustatyti turinį, kuris prireikus patikslinamas, kompetentingai teisminei institucijai arba nepriklausomai administracinei institucijai. Prie to prašymo ji prideda teikėjo įgyvendinimo planą ir ES centro bei duomenų apsaugos institucijos nuomones.

4.Buveinės koordinavimo institucija paprašo duoti nurodymą nustatyti turinį, o kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija duoda nurodymą nustatyti turinį, jei mano, kad įvykdytos šios sąlygos:

a)yra įrodymų, kad kyla didelė rizika, jog paslauga bus naudojama seksualinės prievartos prieš vaikus internete tikslais, kaip tai suprantama atitinkamai pagal 5, 6 ir 7 dalis;

b)priežastys, dėl kurių duotas nurodymas nustatyti turinį, yra svarbesnės už neigiamas pasekmes visų paveiktų šalių teisėms ir teisėtiems interesams, visų pirma atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą tų šalių pagrindinių teisių pusiausvyrą.

Vertinant, ar įvykdytos pirmos pastraipos sąlygos, atsižvelgiama į visus svarbius nagrinėjamo atvejo faktus ir aplinkybes, visų pirma į:

a)pagal 3 ir 4 straipsnius atliktą arba atnaujintą rizikos vertinimą ir visas rizikos mažinimo priemones, kurių ėmėsi teikėjas, įskaitant, kai taikytina, visas pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatytas, peržiūrėtas, nutrauktas arba išplėstas rizikos mažinimo priemones;

b)visą papildomą informaciją, gautą pagal 2 dalį, arba kitą turimą svarbią informaciją, visų pirma susijusią su paslaugos naudojimu, kūrimu ir veikimu, teikėjo finansiniais ir technologiniais pajėgumais bei dydžiu ir galimomis priemonių, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, pasekmėmis visoms kitoms paveiktoms šalims;

c)teikėjo nuomones ir įgyvendinimo planą, pateiktą pagal 3 dalį;

d)ES centro ir duomenų apsaugos institucijos nuomones, pateiktas pagal 3 dalį.

Dėl antros pastraipos d punkto, jei koordinavimo institucija iš esmės nukrypsta nuo ES centro nuomonės, ji apie tai informuoja ES centrą ir Komisiją, nurodydama aspektus, dėl kurių nukrypstama, ir pagrindines nukrypimo priežastis.

5.Kalbant apie nurodymus nustatyti turinį, susijusius su žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, laikoma, kad 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta didelė rizika kyla, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)tikėtina, kad, nepaisant bet kokių rizikos mažinimo priemonių, kurių teikėjas galėjo imtis arba imsis, paslauga bus pastebimu mastu naudojama žinomai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai platinti;

b)yra įrodymų, kad paslauga arba panaši paslauga, jei prašymo duoti nurodymą nustatyti turinį pateikimo dieną paslauga Sąjungoje dar nebuvo siūloma, per pastaruosius dvylika mėnesių buvo pastebimu mastu naudojama žinomai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai platinti.

6.Kalbant apie nurodymus nustatyti turinį, susijusius su naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, laikoma, kad 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta didelė rizika kyla, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)tikėtina, kad, nepaisant bet kokių rizikos mažinimo priemonių, kurių teikėjas galėjo imtis arba imsis, paslauga bus pastebimu mastu naudojama naujai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai platinti;

b)yra įrodymų, kad paslauga arba panaši paslauga, jei prašymo duoti nurodymą nustatyti turinį pateikimo dieną paslauga Sąjungoje dar nebuvo siūloma, per pastaruosius dvylika mėnesių buvo pastebimu mastu naudojama naujai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai platinti;

c)paslaugų, kuriomis nesudaromos sąlygos tiesiogiai transliuoti pornografinius renginius, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/93/ES 2 straipsnio e punkte, atveju:

1)dėl paslaugos duotas nurodymas nustatyti turinį, susijęs su žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu;

2)paslaugų teikėjas pagal 12 straipsnį pateikė daug pranešimų apie žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, nustatytą taikant priemones, kurių imtasi siekiant įvykdyti 1 punkte nurodytą nurodymą nustatyti turinį.

7.Kiek tai susiję su nurodymais nustatyti turinį, susijusiais su ryšių su vaikais mezgimu, laikoma, kad 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta didelė rizika kyla, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)teikėjas laikomas asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėju;

b)tikėtina, kad, nepaisant bet kokių rizikos mažinimo priemonių, kurių teikėjas galėjo imtis arba imsis, paslauga bus pastebimu mastu naudojama ryšiams su vaikais užmegzti;

c)yra įrodymų, kad paslauga arba panaši paslauga, jei prašymo duoti nurodymą nustatyti turinį pateikimo dieną paslauga Sąjungoje dar nebuvo siūloma, per pastaruosius dvylika mėnesių buvo pastebimu mastu naudojama ryšiams su vaikais užmegzti.

Nurodymai nustatyti turinį, susiję su ryšių su vaikais mezgimu, taikomi tik asmenų tarpusavio ryšiams, kai vienas iš naudotojų yra vaikas.

8.Buveinės koordinavimo institucija, prašydama duoti nurodymą nustatyti turinį, ir kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, duodama nurodymą nustatyti turinį, jį adresuoja ir parengia taip, kad 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos neigiamos pasekmės apsiribotų tik tuo, kas visiškai būtina siekiant veiksmingai pašalinti a punkte nurodytą didelę riziką.

Tuo tikslu jos atsižvelgia į visus svarbius parametrus, įskaitant pakankamai patikimų nustatymo technologijų prieinamumą, kad būtų kuo labiau apribotas su nustatymu ir jų tinkamumu bei veiksmingumu siekiant šio reglamento tikslų susijusių klaidų lygis, taip pat priemonių poveikis paveiktų naudotojų teisėms, ir reikalauja, kad iš kelių vienodai veiksmingų priemonių pagal 10 straipsnį būtų imamasi mažiausiai trikdančių priemonių.

Jos visų pirma užtikrina, kad:

a)kai ta rizika yra susijusi tik su nustatytina paslaugos dalimi ar komponentu, reikalaujamos priemonės taikomos tik tai daliai ar komponentui;

b)prireikus, visų pirma siekiant apriboti tokias neigiamas pasekmes, numatomos veiksmingos ir proporcingos apsaugos priemonės, papildančios 10 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse išvardytas apsaugos priemones;

c)atsižvelgiant į 9 dalį, taikymo laikotarpis neviršija to, kas griežtai būtina.

9.Kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija nurodyme nustatyti turinį nurodo laikotarpį, kuriuo jis taikomas, ir jo pradžios bei pabaigos datas.

Pradžios data nustatoma atsižvelgiant į laiką, kurio pagrįstai reikia teikėjui, kad jis imtųsi būtinų priemonių pasirengti nurodymo nustatyti turinį vykdymui. Ji negali būti anksčiau nei trys mėnesiai nuo tos dienos, kurią teikėjas gavo nurodymą nustatyti turinį, ir negali būti vėliau nei 12 mėnesių nuo tos datos.

Nurodymų nustatyti turinį, susijusių su žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, taikymo laikotarpis neviršija 24 mėnesių, o nurodymų nustatyti turinį, susijusių su ryšių su vaikais mezgimu, taikymo laikotarpis neviršija 12 mėnesių.

8 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl nurodymų nustatyti turinį

1.Kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija duoda 7 straipsnyje nurodytus nurodymus nustatyti turinį naudodamasi I priede pateiktu šablonu. Į nurodymus nustatyti turinį įtraukiama:

a)informacija apie priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, įskaitant naudotinus rodiklius ir apsaugos priemones, įskaitant pranešimo reikalavimus, nustatytus pagal 9 straipsnio 3 dalį, ir, kai taikytina, visas papildomas apsaugos priemones, nurodytas 7 straipsnio 8 dalyje;

b)kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą nustatyti turinį, identifikavimo duomenys ir tos teisminės arba nepriklausomos administracinės institucijos suteikiamas nurodymo nustatyti autentiškumo patvirtinimas;

c)teikėjo ir, kai taikytina, jo teisinio atstovo pavadinimas;

d)konkreti paslauga, dėl kurios duotas nurodymas nustatyti turinį, ir, kai taikytina, paslaugos dalis ar komponentas, kuriems daromas poveikis, kaip nurodyta 7 straipsnio 8 dalyje;

e)ar duotas nurodymas nustatyti turinį yra susijęs su žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu arba ryšių su vaikais mezgimu;

f)nurodymo nustatyti turinį galiojimo laikotarpio pradžios ir pabaigos data;

g)pakankamai išsamus nurodymo nustatyti turinį davimo motyvų išdėstymas;

(h)nuoroda į šį reglamentą kaip nurodymo nustatyti turinį teisinį pagrindą;

i)data, laiko žyma ir teisminės ar nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą nustatyti turinį, elektroninis parašas;

j)lengvai suprantama informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali naudotis nurodymo nustatyti turinį adresatas, įskaitant informaciją apie teismines teisių gynimo priemones ir tokiai teisių gynimo priemonei taikytinus laikotarpius.

2.Nurodymą nustatyti turinį duodanti kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija jį adresuoja teikėjo pagrindinei buveinei arba, kai taikytina, pagal 24 straipsnį paskirtam jo teisiniam atstovui.

Nurodymas nustatyti turinį perduodamas 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam teikėjo kontaktiniam punktui, buveinės koordinavimo institucijai ir ES centrui per sistemą, sukurtą pagal 39 straipsnio 2 dalį.

Nurodymas nustatyti turinį parengiamas teikėjo pagal 23 straipsnio 3 dalį nurodyta kalba.

3.Jei teikėjas negali įvykdyti nurodymo nustatyti turinį, nes jame yra akivaizdžių klaidų arba nepakanka informacijos jam įvykdyti, jis, naudodamas II priede pateiktą šabloną, nepagrįstai nedelsdamas paprašo buveinės koordinavimo institucijos pateikti būtiną paaiškinimą.

4.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant patobulinti šablonus, atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius arba įgytą praktinę patirtį.

9 straipsnis

Teisių gynimas, informavimas, pranešimas ir nurodymų nustatyti turinį pakeitimas

1.Nurodymą nustatyti turinį gavę prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, taip pat naudotojai, kuriems taikomos jo vykdymo priemonės, turi teisę į veiksmingą teisių gynimą. Ta teisė apima teisę užginčyti nurodymą nustatyti kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą nustatyti turinį, valstybės narės teismuose.

2.Kai nurodymas nustatyti tampa galutiniu, kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, davusi nurodymą nustatyti turinį, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją buveinės koordinavimo institucijai. Po to buveinės koordinavimo institucija, naudodamasi pagal 39 straipsnio 2 dalį sukurta sistema, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją visoms kitoms koordinavimo institucijoms.

Taikant pirmą pastraipą, nurodymas nustatyti turinį tampa galutiniu pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, kai pagal nacionalinę teisę apeliacinis skundas nepateikiamas, arba po apeliacinio skundo pateikimo patvirtinus nurodymą nustatyti.

3.Jeigu nurodymo nustatyti turinį taikymo laikotarpis viršija 12 mėnesių arba – nurodymo nustatyti turinį, susijusio su ryšių su vaikais mezgimu, atveju – šešis mėnesius, buveinės koordinavimo institucija reikalauja, kad teikėjas jai praneštų apie nurodymo nustatyti turinį vykdymą bent vieną kartą, įpusėjus taikymo laikotarpiui.

Tuose pranešimuose išsamiai aprašomos priemonės, kurių imtasi siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, įskaitant numatytas apsaugos priemones, ir pateikiama informacija apie praktinį tų priemonių veikimą, visų pirma apie jų veiksmingumą nustatant žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba, kai taikytina, ryšių su vaikais mezgimą, ir apie tų priemonių padarinius visų paveiktų šalių teisėms ir teisėtiems interesams.

4.Kalbant apie kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos jos prašymu duotus nurodymus nustatyti turinį, buveinės koordinavimo institucija prireikus ir bet kuriuo atveju gavusi 3 dalyje nurodytus pranešimus, įvertina, ar nurodymų nustatyti turinį išdavimo motyvai iš esmės pasikeitė ir, visų pirma, ar tebetenkinamos 7 straipsnio 4 dalies sąlygos. Tuo tikslu ji atsižvelgia į papildomas rizikos mažinimo priemones, kurių teikėjas gali imtis, kad pašalintų didelę riziką, nustatytą tuo metu, kai buvo duotas nurodymas nustatyti turinį.

Ta koordinavimo institucija paprašo kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą nustatyti turinį, pakeisti arba atšaukti tokį nurodymą, prireikus atsižvelgiant į to vertinimo rezultatus. Šio skirsnio nuostatos tokiems prašymams taikomos mutatis mutandis.

10 straipsnis

Technologijos ir apsaugos priemonės

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, gavę nurodymą nustatyti turinį, jį įvykdo įdiegdami ir taikydami technologijas, kuriomis galima nustatyti žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba, kai taikytina, ryšių su vaikais mezgimą, naudodamiesi atitinkamais rodikliais, kuriuos pagal 46 straipsnį pateikė ES centras.

2.Teikėjas turi teisę nemokamai įsigyti, įdiegti ir naudoti technologijas, kurias ES centras suteikia pagal 50 straipsnio 1 dalį, tik tam, kad įvykdytų nurodymą nustatyti turinį. Nereikalaujama, kad teikėjas naudotų kokias nors konkrečias technologijas, įskaitant tas, kurias tiekia ES centras, su sąlyga, kad tenkinami šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai. ES centro teikiamų technologijų naudojimas nedaro poveikio teikėjo atsakomybei laikytis tų reikalavimų ir bet kokiems sprendimams, kuriuos jis gali priimti dėl technologijų naudojimo arba jas panaudojęs.

3.Šios technologijos:

a)yra veiksmingos nustatant žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba, kai taikytina, ryšių su vaikais mezgimą;

b)negali iš atitinkamų pranešimų ištraukti jokios kitos informacijos, išskyrus informaciją, būtinai reikalingą, kad, naudojant 1 dalyje nurodytus rodiklius, būtų nustatyti modeliai, bylojantys apie žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba, kai taikytina, ryšių su vaikais mezgimą;

c)dera su naujausiais sektoriaus laimėjimais ir daro mažiausią poveikį naudotojų teisėms į privatų ir šeimos gyvenimą, įskaitant ryšių konfidencialumą, ir asmens duomenų apsaugai;

d)yra pakankamai patikimos, nes jomis kuo labiau ribojamas nustatymo klaidų lygis.

4.Teikėjas:

a)imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad technologijos ir rodikliai, taip pat su jais susijęs asmens duomenų ir kitų duomenų tvarkymas, būtų naudojami tik siekiant nustatyti žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba ryšių su vaikais mezgimą, kiek tai yra griežtai būtina vykdant jam skirtus nurodymus nustatyti turinį;

b)nustato veiksmingas vidaus procedūras, skirtas užkirsti kelią bet kokiam netinkamam a punkte nurodytų technologijų, rodiklių ir asmens duomenų bei kitų duomenų naudojimui, įskaitant neteisėtą prieigą prie tokių asmens duomenų ir kitų duomenų ir neteisėtą jų perdavimą, ir, kai būtina, tai nustatyti bei ištaisyti;

c)užtikrina nuolatinę žmogaus vykdomą priežiūrą, būtiną siekiant užtikrinti, kad technologijos veiktų pakankamai patikimai, ir, kai būtina, visų pirma nustačius galimas klaidas ir galimą ryšių su vaikais mezgimą, žmogaus įsikišimą;

d)sukuria ir taiko prieinamą, pagal amžių tinkamą ir vartotojui patogų mechanizmą, kuriuo naudodamiesi naudotojai per pagrįstą laikotarpį gali pateikti skundus dėl tariamų savo įpareigojimų pagal šį skirsnį pažeidimų, taip pat dėl bet kokių sprendimų, kuriuos teikėjas galėjo priimti dėl technologijų naudojimo, įskaitant naudotojų pateiktos medžiagos pašalinimą arba prieigos prie jos nutraukimą, naudotojų paskyrų blokavimą arba paslaugos teikimo naudotojams sustabdymą arba nutraukimą, ir tokius skundus išnagrinėja objektyviai, veiksmingai ir laiku;

e)ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nurodyme nustatyti turinį nurodytos pradžios datos informuoja koordinavimo instituciją apie 7 straipsnio 3 dalyje nurodytame įgyvendinimo plane nustatytų numatomų priemonių įgyvendinimą;

f)reguliariai peržiūri šios dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų priemonių veikimą ir prireikus jas patikslina, kad būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi tuose punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat dokumentuoja peržiūros procesą bei jo rezultatus ir įtraukia tą informaciją į 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą.

5.Teikėjas naudotojams aiškiai, matomai ir suprantamai praneša apie:

a)tai, kad jis naudoja technologijas, skirtas seksualinei prievartai prieš vaikus internete nustatyti, kad įvykdytų nurodymą nustatyti turinį, būdus, kuriais jis naudoja tas technologijas, ir poveikį naudotojų ryšių konfidencialumui;

b)tai, kad pagal 12 straipsnį apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete privaloma pranešti ES centrui;

c)naudotojų teisę į teisminį teisių gynimą, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, ir jų teises teikti teikėjui skundus naudojantis 4 dalies d punkte nurodytu mechanizmu ir koordinavimo institucijai pagal 34 straipsnį.

Teikėjas naudotojams neteikia informacijos, dėl kurios gali sumažėti nurodymo nustatyti turinį vykdymo priemonių veiksmingumas.

6.Kai teikėjas nustato galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete taikydamas priemones, kurių imtasi siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, jis nepagrįstai nedelsdamas apie tai informuoja atitinkamus naudotojus po to, kai Europolas arba valstybės narės nacionalinė teisėsaugos institucija, gavę ataskaitą pagal 48 straipsnį, patvirtina, kad naudotojams teikiama informacija netrukdytų vykdyti veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus, ją nustatyti, tirti ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn.

11 straipsnis

Gairės dėl įpareigojimų nustatyti turinį

Komisija, bendradarbiaudama su koordinavimo institucijomis ir ES centru ir surengusi viešas konsultacijas, gali paskelbti 7–10 straipsnių taikymo gaires, deramai atsižvelgdama visų pirma į atitinkamus technologijų pokyčius ir į būdus, kuriais siūlomos ir naudojamos paslaugos, kurioms taikomos tos nuostatos.

3 skirsnis

Įpareigojimai pranešti

12 straipsnis

Įpareigojimai pranešti

1.Kai prieglobos paslaugų teikėjas arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjas bet kokiu kitu būdu, išskyrus pagal šį reglamentą duotą nurodymą pašalinti turinį, sužino bet kokią informaciją apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete naudojantis jo paslaugomis, jis pagal 13 straipsnį nedelsdamas praneša apie tai ES centrui. Jis tai daro naudodamas pagal 39 straipsnio 2 dalį sukurtą sistemą.

2.Kai teikėjas pateikia ataskaitą pagal 1 dalį, jis informuoja atitinkamą naudotoją, pateikdamas informaciją apie pagrindinį ataskaitos turinį, apie tai, kaip teikėjas sužinojo apie galimą atitinkamą seksualinę prievartą prieš vaikus, apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus pranešimą, tiek, kiek tokia informacija yra prieinama teikėjui, ir apie naudotojo teisių gynimo galimybes, įskaitant teisę pagal 34 straipsnį pateikti skundus koordinavimo institucijai.

Teikėjas nepagrįstai nedelsdamas informuoja atitinkamą naudotoją gavęs pranešimą iš ES centro, kuriame nurodoma, kad, jo nuomone, pranešimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kaip nurodyta 48 straipsnio 2 dalyje, arba praėjus trijų mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo pateikimo dienos ir negavęs iš ES centro pranešimo, kuriame būtų nurodoma, kad informacija neturi būti pateikta, kaip nurodyta 48 straipsnio 6 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kuri data yra pirmesnė.

Jei per antroje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį teikėjas iš ES centro gauna tokį pranešimą, kuriame nurodoma, kad informacija neturi būti pateikta, pasibaigus tame pranešime nustatytam laikotarpiui jis nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša atitinkamam naudotojui.

3.Teikėjas sukuria ir taiko prieinamą, pagal amžių tinkamą ir patogų naudoti mechanizmą, kuris leidžia naudotojams pažymėti teikėjui galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete naudojantis paslauga.

13 straipsnis

Specialieji pranešimui taikomi reikalavimai

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai 12 straipsnyje nurodytą pranešimą pateikia naudodamiesi III priede pateiktu šablonu. Pranešime nurodoma:

a)teikėjo ir, kai taikytina, jo teisinio atstovo identifikavimo duomenys;

b)data, laiko žyma ir teikėjo elektroninis parašas;

c)visi turinio duomenys, įskaitant vaizdus, vaizdo įrašus ir tekstą;

d)visi turimi duomenys, išskyrus turinio duomenis, susijusius su galima seksualine prievarta prieš vaikus internete;

e)ar galima seksualinė prievarta prieš vaikus internete yra susijusi su žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu arba ryšių su vaikais mezgimu;

f)informacija apie geografinę vietą, susijusią su galima seksualine prievarta prieš vaikus internete, kaip antai interneto protokolo adresas;

g)informacija apie naudotojo, susijusio su galima seksualine prievarta prieš vaikus internete, tapatybę;

(h)ar teikėjas taip pat pranešė arba taip pat praneš apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete valdžios institucijai arba kitam subjektui, kompetentingam gauti tokius trečiosios šalies pranešimus, ir, jei taip, kuriai institucijai ar subjektui;

i)jei galima seksualinė prievarta prieš vaikus internete susijusi su galimos žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, ar teikėjas pašalino medžiagą arba panaikino prieigą prie jos;

j)ar teikėjas mano, kad dėl pranešimo reikia imtis skubių veiksmų;

k)nuoroda į šį reglamentą kaip nurodymo pašalinti teisinį pagrindą.

2.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas III priedas, siekiant patobulinti šablonus, atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius arba įgytą praktinę patirtį.

4 skirsnis

Įpareigojimai pašalinti turinį

14 straipsnis

Nurodymai pašalinti turinį

1.Buveinės koordinavimo institucija turi įgaliojimus prašyti ją paskyrusios valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos arba kitos tos valstybės narės nepriklausomos administracinės institucijos duoti nurodymą pašalinti turinį, kuriuo reikalaujama, kad tą koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausantis prieglobos paslaugų teikėjas visose valstybėse narėse pašalintų vieną ar daugiau konkrečių medžiagos elementų, kurie, atlikus išsamų vertinimą, koordinavimo institucijos arba 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų ar kitų nepriklausomų administracinių institucijų buvo pripažinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, arba panaikintų prieigą prie jos.

2.Teikėjas nurodymą pašalinti turinį įvykdo kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo.

3.Kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija duoda nurodymą pašalinti turinį naudodamasi IV priede pateiktu šablonu. Į nurodymus pašalinti turinį įtraukiama:

a)teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą pašalinti turinį, identifikavimo duomenys ir tos institucijos suteikiamas nurodymo pašalinti turinį autentiškumo patvirtinimas;

b)teikėjo ir, kai taikytina, jo teisinio atstovo pavadinimas;

c)konkreti paslauga, dėl kurios duotas nurodymas pašalinti turinį;

d)pakankamai išsamiai išdėstytos priežastys, paaiškinant, kodėl duotas nurodymas pašalinti turinį ir visų pirma kodėl medžiaga yra seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga;

e)tikslus universalusis ištekliaus adresas ir prireikus papildoma informacija, leidžianti identifikuoti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą;

f)kai taikytina, informacija apie neatskleidimą per nustatytą laikotarpį pagal 15 straipsnio 4 dalies c punktą;

g)nuoroda į šį reglamentą, kaip nurodymo pašalinti turinį teisinį pagrindą;

(h)data, laiko žyma ir teisminės ar nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą pašalinti turinį, elektroninis parašas;

i)lengvai suprantama informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali naudotis nurodymo pašalinti turinį adresatas, įskaitant informaciją apie teismines teisių gynimo priemones ir tokiai teisių gynimo priemonei taikytinus laikotarpius.

4.Nurodymą pašalinti turinį duodanti teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija jį adresuoja teikėjo pagrindinei buveinei arba, kai taikytina, pagal 24 straipsnį paskirtam jo teisiniam atstovui.

Ji siunčia nurodymą pašalinti turinį 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam kontaktiniam punktui elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad būtų galima nustatyti siuntėjo autentiškumą, įskaitant nurodymo išsiuntimo ir gavimo datos bei laiko tikslumą, buveinės koordinavimo institucijai ir ES centrui per sistemą, sukurtą pagal 39 straipsnio 2 dalį.

Ji parengia nurodymą pašalinti turinį teikėjo pagal 23 straipsnio 3 dalį nurodyta kalba.

5.Jei teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį dėl force majeure arba de facto neįmanomumo priežasčių, kurios nuo jo nepriklauso, įskaitant objektyviai pateisinamas technines arba veiklos priežastis, jis nepagrįstai nedelsdamas informuoja buveinės koordinavimo instituciją apie tų priežasčių nustatymą naudodamas V priede pateiktą šabloną.

1 dalyje nustatytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti iškart, kai nebelieka pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių.

6.Jei teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, nes jame yra akivaizdžių klaidų arba nepakanka informacijos jam įvykdyti, jis, naudodamas V priede pateiktą šabloną, nepagrįstai nedelsdamas paprašo buveinės koordinavimo institucijos pateikti būtiną paaiškinimą.

1 dalyje nustatytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti iškart, kai teikėjas gauna reikiamą paaiškinimą.

7.Teikėjas nepagrįstai nedelsdamas, naudodamas VI priede pateiktą šabloną, informuoja buveinės koordinavimo instituciją ir ES centrą apie priemones, kurių imtasi siekiant įvykdyti nurodymą pašalinti turinį, visų pirma nurodydamas, ar teikėjas pašalino seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba panaikino prieigą prie jos visose valstybėse narėse ir to datą bei laiką.

8.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami IV, V ir VI priedai, siekiant patobulinti šablonus, atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius arba įgytą praktinę patirtį.

15 straipsnis

Teisių gynimas ir informacijos teikimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai, gavę nurodymą pašalinti turinį, duotą pagal 14 straipsnį, ir pateikę medžiagą naudotojai turi teisę į veiksmingą teisių gynimą. Ta teisė apima teisę užginčyti tokį nurodymą pašalinti turinį kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą pašalinti turinį, valstybės narės teismuose.

2.Kai nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu, kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, davusi nurodymą pašalinti turinį, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją buveinės koordinavimo institucijai. Po to buveinės koordinavimo institucija, naudodamasi pagal 39 straipsnio 2 dalį sukurta sistema, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją visoms kitoms koordinavimo institucijoms.

Taikant pirmą pastraipą, nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, kai pagal nacionalinę teisę apeliacinis skundas nepateikiamas, arba po apeliacinio skundo pateikimo patvirtinus nurodymą pašalinti turinį.

3.Kai teikėjas pašalina seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba panaikina prieigą prie jos pagal nurodymą pašalinti turinį, duotą pagal 14 straipsnį, jis nepagrįstai nedelsdamas praneša medžiagą pateikusiam naudotojui apie:

a)tai, kad pašalino medžiagą arba panaikino prieigą prie jos;

b)pašalinimo arba prieigos panaikinimo priežastis, naudotojo prašymu pateikdamas nurodymo pašalinti turinį kopiją;

c)1 dalyje nurodytas naudotojų teises į teisminį teisių gynimą ir skundų teikimą koordinavimo institucijai pagal 34 straipsnį.

4.Buveinės koordinavimo institucija, paprašiusi teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą pašalinti turinį, ir pasikonsultavusi su atitinkamomis valdžios institucijomis, gali prašyti, kad teikėjas neatskleistų jokios informacijos, susijusios su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos pašalinimu arba prieigos prie jos panaikinimu, kai ir tiek, kiek tai būtina siekiant išvengti trukdymo seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn veiklai.

Tokiu atveju:

a)teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, davusi nurodymą pašalinti turinį, nustato ne ilgesnį nei būtina laikotarpį, neviršijantį šešių savaičių, per kurį teikėjas neturi atskleisti tokios informacijos;

b)3 dalyje nustatyti įpareigojimai tuo laikotarpiu netaikomi;

c)ta teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija informuoja teikėją apie savo sprendimą ir nurodo taikytiną laikotarpį.

Ta teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija gali nuspręsti pratęsti antroje pastraipoje a punkte nurodytą laikotarpį ne ilgesniam kaip šešių savaičių laikotarpiui, jei ir tiek, kiek toliau būtina neatskleisti informacijos. Tuo atveju ta teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija informuoja teikėją apie savo sprendimą ir nurodo taikytiną laikotarpį. Tam sprendimui taikoma 14 straipsnio 3 dalis.

5 skirsnis

Įpareigojimai blokuoti

16 straipsnis

Nurodymai blokuoti prieigą

1.Buveinės koordinavimo institucija turi įgaliojimus prašyti ją paskyrusios valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos arba tos valstybės narės nepriklausomos administracinės institucijos duoti nurodymą blokuoti prieigą, kuriuo reikalaujama, kad tos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis interneto prieigos paslaugų teikėjas imtųsi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią naudotojams naudotis žinoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, nurodyta visų universaliųjų ištekliaus adresų universaliųjų ištekliaus adresų sąraše, kuris yra įtrauktas į rodiklių duomenų bazę pagal 44 straipsnio 2 dalies b punktą ir kurį pateikė ES centras.

2.Buveinės koordinavimo institucija, prieš prašydama duoti nurodymą blokuoti prieigą, atlieka visus tyrimus ir įvertinimus, būtinus siekiant nustatyti, ar įvykdytos 4 dalies sąlygos.

Tam, kai tinkama, ji:

a)tikrina, ar tenkinamos 36 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygos, susijusios su visais į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktais universaliaisiais ištekliaus adresais arba su jų reprezentatyviąja imtimi, be kita ko, atlikdama patikrinimus, kad, bendradarbiaudama su ES centru, patikrintų, ar sąrašas yra išsamus, tikslus ir aktualus;

b)reikalauja, kad teikėjas per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį pateiktų būtiną informaciją, visų pirma apie tai, kaip universaliųjų ištekliaus adresų nurodyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos naudotojai gali prieiti arba bando prie jos prieiti, apie teikėjo politiką, susijusią su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo rizika, ir apie teikėjo finansines bei technologines galimybes ir dydį;

c)prašo ES centro pateikti būtiną informaciją, visų pirma paaiškinimus ir patikinimus dėl universaliųjų ištekliaus adresų tikslumo nurodant seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, dėl tos medžiagos kiekio bei pobūdžio ir dėl ES centro atliekamų patikrinimų ir atitinkamai 36 straipsnio 2 dalyje ir 46 straipsnio 7 dalyje nurodytų auditų;

d)prašo, kad bet kuri kita atitinkama valdžios institucija arba atitinkami ekspertai ar subjektai pateiktų reikiamą informaciją.

3.Buveinės koordinavimo institucija, prieš prašydama duoti nurodymą blokuoti prieigą, informuoja teikėją apie savo ketinimą prašyti duoti nurodymą blokuoti prieigą, nurodydama pagrindinius turinio elementus, prieigą prie kurių numatoma blokuoti pagal minėtą nurodymą, ir priežastis, dėl kurių prašoma duoti nurodymą blokuoti prieigą. Ji suteikia teikėjui galimybę pateikti pastabų dėl tos informacijos per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį.

4.Buveinės koordinavimo institucija paprašo duoti nurodymą blokuoti prieigą, o kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma institucija duoda nurodymą blokuoti prieigą, jei mano, kad įvykdytos šios sąlygos:

a)yra įrodymų, kad per pastaruosius dvylika mėnesių paslauga buvo pastebimu mastu naudojamasi siekiant ar bandant prieiti prie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kurią nurodo universalieji ištekliaus adresai;

b)nurodymas blokuoti prieigą yra būtinas siekiant užkirsti kelią seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui naudotojams Sąjungoje, visų pirma atsižvelgiant į tos medžiagos kiekį ir pobūdį, poreikį apsaugoti aukų teises ir į tai, kad teikėjas yra parengęs ir įgyvendina politiką, kuria siekiama pašalinti tokio platinimo riziką;

c)universalieji ištekliaus adresai pakankamai patikimai nurodo seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą;

d)priežastys, dėl kurių duotas nurodymas blokuoti prieigą, yra svarbesnės už neigiamas pasekmes visų paveiktų šalių teisėms ir teisėtiems interesams, visų pirma atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą tų šalių pagrindinių teisių pusiausvyrą, įskaitant naudojimąsi naudotojų saviraiškos ir informacijos laisve ir teikėjo laisve užsiimti verslu.

Vertinant, ar įvykdytos pirmos pastraipos sąlygos, atsižvelgiama į visus svarbius nagrinėjamo atvejo faktus ir aplinkybes, įskaitant pagal 2 dalį gautą informaciją ir pagal 3 dalį pateiktas teikėjo nuomones.

5.Buveinės koordinavimo institucija, prašydama duoti nurodymus blokuoti prieigą, ir kompetentinga teisminė arba nepriklausoma administracinė institucija, duodama nurodymą blokuoti prieigą:

a)nustato veiksmingas ir proporcingas ribas ir apsaugos priemones, būtinas užtikrinti, kad 4 dalies d punkte nurodytos neigiamos pasekmės apsiribotų tik tuo, kas yra griežtai būtina;

b)atsižvelgdama į 6 dalį, užtikrina, kad taikymo laikotarpis neviršytų to, kas griežtai būtina.

6.Koordinavimo institucija nurodyme blokuoti prieigą nurodo laikotarpį, kuriuo jis taikomas, ir jo pradžios bei pabaigos datas.

Nurodymai blokuoti prieigą taikomi ne ilgiau kaip penkerius metus.

7.Jei kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija jos prašymu yra davusi nurodymus blokuoti prieigą, koordinavimo institucija prireikus ir ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar nurodymų blokuoti prieigą pagrindai iš esmės pasikeitė ir visų pirma ar tebetenkinamos 4 dalies sąlygos.

Ta koordinavimo institucija paprašo kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą blokuoti prieigą, pakeisti arba atšaukti tokį nurodymą, prireikus atsižvelgiant į to vertinimo rezultatus, arba atsižvelgti į atitinkamai 18 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus pagrįstus prašymus ar pranešimus. Šio skirsnio nuostatos tokiems prašymams taikomos mutatis mutandis.

17 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl nurodymų blokuoti prieigą

1.Buveinės koordinavimo institucija duoda 16 straipsnyje nurodytus nurodymus blokuoti prieigą naudodamasi VII priede pateiktu šablonu. Į nurodymus blokuoti prieigą įtraukiama:

a)nuoroda į ES centro pateiktą universaliųjų ištekliaus adresų sąrašą ir numatytinas apsaugos priemones, įskaitant pagal 16 straipsnio 5 dalį nustatytas ribas ir apsaugos priemones ir, kai taikoma, pagal 18 straipsnio 6 dalį nustatytus pranešimo reikalavimus;

b)kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą blokuoti prieigą, identifikavimo duomenys ir tos institucijos suteikiamas nurodymo blokuoti prieigą autentiškumo patvirtinimas;

c)teikėjo ir, kai taikytina, jo teisinio atstovo pavadinimas;

d)konkreti paslauga, dėl kurios duotas nurodymas nustatyti turinį;

e)nurodymo blokuoti prieigą galiojimo laikotarpio pradžios ir pabaigos data;

f)pakankamai išsamus nurodymo blokuoti prieigą davimo motyvų išdėstymas;

g)nuoroda į šį reglamentą kaip nurodymo blokuoti prieigą teisinį pagrindą;

(h)data, laiko žyma ir teisminės institucijos ar nepriklausomos administracinės institucijos, duodančios nurodymą blokuoti prieigą, elektroninis parašas;

i)lengvai suprantama informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali naudotis nurodymo blokuoti prieigą adresatas, įskaitant informaciją apie teismines teisių gynimo priemones ir tokiai teisių gynimo priemonei taikytinus laikotarpius.

2.Nurodymą blokuoti prieigą duodanti kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija jį adresuoja teikėjo pagrindinei buveinei arba, kai taikytina, pagal 24 straipsnį paskirtam jo teisiniam atstovui.

3.Nurodymas blokuoti prieigą perduodamas 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam teikėjo kontaktiniam punktui, buveinės koordinavimo institucijai ir ES centrui per sistemą, sukurtą pagal 39 straipsnio 2 dalį.

4.Nurodymas blokuoti prieigą parengiamas teikėjo pagal 23 straipsnio 3 dalį nurodyta kalba.

5.Jei teikėjas negali įvykdyti nurodymo blokuoti prieigą, nes jame yra akivaizdžių klaidų arba nepakanka informacijos jam įvykdyti, jis, naudodamas VIII priede pateiktą šabloną, nepagrįstai nedelsdamas paprašo buveinės koordinavimo institucijos pateikti būtiną paaiškinimą.

6.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami VII ir VIII priedai, siekiant patobulinti šablonus, atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius arba įgytą praktinę patirtį.

18 straipsnis

Teisių gynimas, informavimas ir pranešimas apie nurodymus blokuoti prieigą

1.Interneto prieigos paslaugų teikėjai, gavę nurodymą blokuoti prieigą, taip pat naudotojai, kurie teikė konkrečią medžiagą arba kuriems vykdant tokius nurodymus panaikinta prieiga prie tam tikro medžiagos elemento, kurį nurodė universalieji ištekliaus adresai, turi teisę į veiksmingą teisių gynimą. Ta teisė apima teisę užginčyti nurodymą blokuoti prieigą kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, davusios nurodymą blokuoti prieigą, valstybės narės teismuose.

2.Kai nurodymas blokuoti prieigą tampa galutiniu, kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, davusi nurodymą blokuoti prieigą, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją buveinės koordinavimo institucijai. Po to buveinės koordinavimo institucija, naudodamasi pagal 39 straipsnio 2 dalį sukurta sistema, nepagrįstai nedelsdama perduoda jo kopiją visoms kitoms koordinavimo institucijoms.

Taikant pirmą pastraipą, nurodymas blokuoti prieigą tampa galutiniu pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, kai pagal nacionalinę teisę apeliacinis skundas nepateikiamas, arba po apeliacinio skundo pateikimo patvirtinus nurodymą pašalinti turinį.

3.Teikėjas sukuria ir taiko prieinamą, pagal amžių tinkamą ir patogų naudoti mechanizmą, kuris leidžia naudotojams per pagrįstą laikotarpį pateikti skundus dėl tariamų jo įpareigojimų pagal šį skirsnį pažeidimų. Tokius skundus jis išnagrinėja objektyviai, veiksmingai ir laiku.

4.Kai teikėjas neleidžia naudotojams prieiti prie universaliųjų ištekliaus adresų pagal nurodymą blokuoti prieigą, duotą pagal 17 straipsnį, jis imasi pagrįstų priemonių informuoti naudotojus apie:

a)tai, kad jis tai daro pagal nurodymą blokuoti prieigą;

b)to priežastis, paprašius pateikdamas nurodymo blokuoti prieigą kopiją;

c)naudotojų teisę į teisminį teisių gynimą, nurodytą 1 dalyje, ir jų teises teikti teikėjui skundus naudojantis 3 dalyje nurodytu mechanizmu ir koordinavimo institucijai pagal 34 straipsnį, taip pat jų teisę teikti prašymus pagal 5 dalį.

5.Teikėjas ir 1 dalyje nurodyti naudotojai turi teisę prašyti koordinavimo institucijos, kuri paprašė duoti nurodymą blokuoti prieigą, įvertinti, ar naudotojams neteisėtai neleidžiama naudotis konkrečiu medžiagos elementu, kurį nurodo universalieji ištekliaus adresai pagal nurodymą blokuoti prieigą. Teikėjas taip pat turi teisę prašyti, kad nurodymas blokuoti prieigą būtų pakeistas arba atšauktas, jei jis mano, kad tai būtina dėl esminių nurodymų blokuoti prieigą davimo pagrindų pakeitimų, įvykusių po jų davimo, visų pirma dėl esminių pakeitimų, dėl kurių teikėjas negali imtis reikiamų pagrįstų priemonių nurodymui blokuoti prieigą įvykdyti.

Koordinavimo institucija nepagrįstai nedelsdama kruopščiai įvertina tokius prašymus ir informuoja prašymą pateikusį teikėją arba naudotoją apie rezultatus. Jei ji mano, kad prašymas yra pagrįstas, ji prašo pakeisti arba atšaukti nurodymą blokuoti prieigą pagal 16 straipsnio 7 dalį ir apie tai praneša ES centrui.

6.Jeigu nurodymo blokuoti prieigą taikymo laikotarpis viršija 24 mėnesius, buveinės koordinavimo institucija reikalauja, kad teikėjas jai praneštų apie priemones, kurių imtasi nurodymui blokuoti prieigą įvykdyti, įskaitant apsaugos priemones, numatytas bent vieną kartą įpusėjus taikymo laikotarpiui.

6 skirsnis

Papildomos nuostatos

19 straipsnis

Teikėjų atsakomybė

Atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai neatsako už seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus vien todėl, kad jie sąžiningai vykdo veiklą, būtiną siekiant laikytis šio reglamento reikalavimų, visų pirma veiklą, kuria siekiama nustatyti, identifikuoti, pašalinti seksualinę prievartą prieš vaikus internete, panaikinti prieigą prie jos, blokuoti prieigą arba apie tą prievartą pranešti pagal tuos reikalavimus.

20 straipsnis

Aukų teisė į informaciją

1.Sąjungoje gyvenantys asmenys, gavę valstybės narės, kurioje jie gyvena, paskirtos koordinavimo institucijos prašymą, turi teisę gauti informaciją apie visus atvejus, kai ES centrui pagal 12 straipsnį pranešama apie žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kurioje jie vaizduojami, platinimą. Asmenys su negalia turi teisę prašyti ir gauti tokią informaciją jiems prieinamu būdu.

Ta koordinavimo institucija perduoda prašymą ES centrui per sistemą, sukurtą pagal 39 straipsnio 2 dalį, ir perduoda iš ES centro gautus rezultatus prašymą pateikusiam asmeniui.

2.1 dalyje nurodytame prašyme nurodoma:

a)atitinkamas (-i) žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementas (-ai);

b)kai taikytina, fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi gauti informaciją prašymą teikiančio asmens vardu;

c)pakankamai duomenų, kad būtų galima įrodyti prašymą teikiančio asmens tapatybę.

3.1 dalyje nurodyta informacija apima šiuos aspektus:

a)pranešimą pateikusio teikėjo tapatybę;

b)pranešimo datą;

c)ar ES centras persiuntė pranešimą pagal 48 straipsnio 3 dalį ir, jei persiuntė, kurioms institucijoms;

d)ar teikėjas pranešė pašalinęs medžiagą arba panaikinęs prieigą prie jos pagal 13 straipsnio 1 dalies i punktą.

21 straipsnis

Aukų teisė į pagalbą ir paramą pašalinant medžiagą

1.Prieglobos paslaugų teikėjai, gavę prašymą, teikia pagrįstą pagalbą Sąjungoje gyvenantiems asmenims, siekiantiems, kad teikėjas pašalintų vieną ar daugiau konkrečių žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kurioje jie vaizduojami, elementų arba panaikintų prieigą prie jų.

2.Sąjungoje gyvenantys asmenys, paprašę valstybės narės, kurioje asmuo gyvena, paskirtos koordinavimo institucijos, turi teisę gauti ES centro paramą, kai jie siekia, kad prieglobos paslaugų teikėjas pašalintų vieną ar daugiau konkrečių žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kurioje jie vaizduojami, elementų arba panaikintų prieigą prie jų. Asmenys su negalia turi teisę prašyti ir gauti visą informaciją, susijusią su tokia parama, jiems prieinamu būdu.

Ta koordinavimo institucija perduoda prašymą ES centrui per sistemą, sukurtą pagal 39 straipsnio 2 dalį, ir perduoda iš ES centro gautus rezultatus prašymą pateikusiam asmeniui.

3.1 ir 2 dalyse nurodytuose prašymuose nurodomas (-i) atitinkamas (-i) seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementas (-ai).

4.2 dalyje nurodyta ES centro parama, kai taikytina, apima:

a)paramą, susijusią su 1 dalyje nurodytu teikėjo pagalbos prašymu;

b)tikrinimą, ar teikėjas pašalino tą elementą (-us) arba panaikino prieigą prie jo (jų), be kita ko, atlikdamas 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas paieškas;

c)pranešimą teikėjui apie žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementą (-us), kuriame (-iuose) pavaizduotas asmuo, ir prašymą juos pašalinti arba panaikinti prieigą prie jų pagal 49 straipsnio 2 dalį;

d)prireikus buveinės koordinavimo institucijos informavimą apie tai, kad tas elementas (-ai) yra prieinamas naudojantis paslauga, kad būtų duotas nurodymas pašalinti turinį pagal 14 straipsnį.

22 straipsnis

Informacijos saugojimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai saugo turinio duomenis ir kitus duomenis, tvarkomus vykdant priemones, kurių imtasi siekiant laikytis šio reglamento, ir asmens duomenis, gautus juos tvarkant, tik vienu ar keliais iš šių tikslų, kai taikytina:

a)vykdant nurodymą nustatyti turinį, duotą pagal 7 straipsnį, arba nurodymą pašalinti turinį, duotą pagal 14 straipsnį;

b)pranešant ES centrui apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete pagal 12 straipsnį;

c)blokuojant atitinkamo naudotojo paskyrą arba sustabdant ar nutraukiant paslaugos teikimą jam;

d)nagrinėjant teikėjui arba koordinavimo institucijai pateiktus naudotojų skundus arba naudojantis naudotojų teise į administracines arba teismines teisių gynimo priemones, susijusias su įtariamais šio reglamento pažeidimais;

e)reaguojant į kompetentingų teisėsaugos institucijų ir teisminių institucijų pagal taikytiną teisę pateiktus prašymus suteikti joms informaciją, būtiną seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ar patraukimui už juos baudžiamojon atsakomybėn, jei turinio duomenys ir kiti duomenys yra susiję su pranešimu, kurį teikėjas pateikė ES centrui pagal 12 straipsnį.

Kalbant apie pirmos pastraipos a punktą, teikėjas taip pat gali saugoti informaciją, siekdamas padidinti seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymo technologijų veiksmingumą ir tikslumą, kad įvykdytų pagal 7 straipsnį jam duotą nurodymą nustatyti turinį. Tačiau šiuo tikslu jis nesaugo jokių asmens duomenų.

2.Teikėjai 1 dalyje nurodytą informaciją saugo ne ilgiau nei būtina atitinkamam tikslui pasiekti ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo pranešimo dienos arba nuo tos dienos, kai medžiaga pašalinama arba panaikinama prieigą prie jos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

Kompetentingos nacionalinės institucijos ar teismo prašymu jie saugo informaciją tolesnį tos institucijos ar teismo nustatytą laikotarpį, kai ir tiek, kiek reikia vykstančiam administraciniam ar teisminiam teisių gynimo procesui, kaip nurodyta 1 dalies d punkte.

Teikėjai užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija būtų saugoma saugiu būdu ir kad saugojimui būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės. Tomis apsaugos priemonėmis visų pirma užtikrinama, kad su informacija būtų galima susipažinti ir kad ji būtų tvarkoma tik tuo tikslu, kuriuo ji yra saugoma, kad būtų pasiektas aukštas saugumo lygis ir kad pasibaigus taikomiems saugojimo laikotarpiams informacija būtų ištrinta. Teikėjai reguliariai peržiūri tas apsaugos priemones ir prireikus jas patikslina.

23 straipsnis

Kontaktiniai punktai

1.Atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai sukuria vieną kontaktinį punktą, kad šio reglamento taikymo tikslais būtų galima elektroninėmis priemonėmis tiesiogiai bendrauti su koordinavimo institucijomis, kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Komisija ir ES centru.

2.Teikėjai ES centrui pateikia ir viešai paskelbia informaciją, būtiną jų vieniems kontaktiniams punktams lengvai nustatyti ir su jais susisiekti, įskaitant jų pavadinimus, adresus, elektroninio pašto adresus ir telefono numerius.

3.Teikėjai 2 dalyje nurodytoje informacijoje nurodo Sąjungos oficialiąją kalbą ar kalbas, kurios gali būti vartojamos bendraujant su jų kontaktiniais punktais.

Bent viena iš tų kalbų turi būti valstybės narės, kurioje yra teikėjo pagrindinė buveinė arba, kai taikytina, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, oficialioji kalba.

24 straipsnis

Teisinis atstovas

1.Atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurių pagrindinė buveinė nėra Sąjungoje, savo teisiniu atstovu Sąjungoje raštu paskiria fizinį arba juridinį asmenį.

2.Teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs vienoje iš valstybių narių, kurioje teikėjas siūlo savo paslaugas.

3.Teikėjas įgalioja savo teisinius atstovus, kad valstybių narių koordinavimo institucijos, kitos valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija galėtų į juos kreiptis vietoj teikėjo arba kartu su juo visais klausimais, reikalingais norint gauti priimtus su šiuo reglamentu susijusius sprendimus, įskaitant nurodymus nustatyti turinį, nurodymus pašalinti turinį ir nurodymus blokuoti prieigą, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą.

4.Teikėjas suteikia savo teisiniam atstovui reikiamus įgaliojimus ir išteklius bendradarbiauti su koordinavimo institucijomis, kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis bei Komisija ir vykdyti 3 dalyje nurodytus sprendimus.

5.Paskirtasis teisinis atstovas gali būti laikomas atsakingu už teikėjo įpareigojimų pagal šį reglamentą nevykdymą, tačiau tai neturi poveikio teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurių gali būti imtasi jo atžvilgiu.

6.Teikėjas pateikia savo pagal 1 dalį paskirto teisinio atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, e. pašto adresą ir telefono numerį koordinavimo institucijai valstybėje narėje, kurioje tas teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs, ir ES centrui. Jis užtikrina, kad informacija būtų aktuali ir viešai prieinama.

7.Teisinio atstovo paskyrimas Sąjungoje pagal 1 dalį neprilyginamas buveinei Sąjungoje.

III SKYRIUS

PRIEŽIŪRA, VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

1 skirsnis

Seksualinės prievartos prieš vaikus klausimų koordinavimo institucijos

25 straipsnis

Seksualinės prievartos prieš vaikus klausimų koordinavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [data – du mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento taikymą ir vykdymo užtikrinimą (toliau – kompetentingos institucijos).

2.Valstybės narės iki 1 dalyje nurodytos datos paskiria vieną iš kompetentingų institucijų savo seksualinės prievartos prieš vaikus klausimų koordinavimo institucija (toliau – koordinavimo institucija).

Koordinavimo institucija atsako už visus klausimus, susijusius su šio reglamento taikymu ir vykdymo užtikrinimu atitinkamoje valstybėje narėje, nebent ta valstybė narė būtų pavedusi tam tikras konkrečias užduotis ar sektorius kitoms kompetentingoms institucijoms.

Koordinavimo institucija bet kuriuo atveju privalo nacionaliniu lygmeniu užtikrinti tokių klausimų koordinavimą ir padėti efektyviai, veiksmingai ir nuosekliai taikyti šį reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą visoje Sąjungoje.

3.Jeigu valstybė narė, be koordinavimo institucijos, paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji užtikrina, kad tokių institucijų ir koordinavimo institucijos užduotys būtų aiškiai apibrėžtos ir kad vykdydamos savo užduotis jos glaudžiai ir efektyviai tarpusavyje bendradarbiautų. Atitinkama valstybė narė ES centrui ir Komisijai pateikia kitų kompetentingų institucijų pavadinimus ir praneša apie joms pavestas užduotis.

4.Per savaitę nuo koordinavimo institucijų ir bet kurių kitų kompetentingų institucijų paskyrimo pagal 1 dalį valstybės narės viešai paskelbia ir praneša Komisijai ir ES centrui savo koordinavimo institucijos pavadinimą. Tą informaciją jos nuolat atnaujina.

5.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad koordinavimo institucijos biure būtų paskirtas arba įsteigtas kontaktinis punktas, kuris tvarkytų prašymus pateikti paaiškinimus, atsiliepimus ir kitus pranešimus visais klausimais, susijusiais su šio reglamento taikymu ir vykdymo užtikrinimu toje valstybėje narėje. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją apie kontaktinį punktą ir perduoda ją ES centrui. Tą informaciją jos nuolat atnaujina.

6.Per dvi savaites nuo koordinavimo institucijų paskyrimo pagal 2 dalį ES centras sukuria koordinavimo institucijų ir jų kontaktinių punktų internetinį registrą. ES centras reguliariai skelbia visus jo pakeitimus.

7.Koordinavimo institucijos, jei tai būtina jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti, gali prašyti ES centro pagalbos toms užduotims atlikti, visų pirma prašydamos, kad ES centras:

a)pateiktų tam tikrą informaciją ar technines žinias klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas;

b)padėtų įvertinti prašančiąją koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausančio prieglobos arba asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjo pagal 5 straipsnio 2 dalį atliktą arba atnaujintą rizikos vertinimą arba taikytas rizikos mažinimo priemones;

c)patikrintų, ar gali reikėti prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų duoti nurodymą nustatyti turinį, nurodymą pašalinti turinį arba nurodymą blokuoti prieigą dėl paslaugos, priklausančios tą koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai;

d)patikrintų prašančiosios koordinavimo institucijos prašymu duoto nurodymo nustatyti turinį arba nurodymo pašalinti turinį veiksmingumą.

8.ES centras tokią pagalbą teikia nemokamai, laikydamasis savo užduočių ir įsipareigojimų pagal šį reglamentą ir tiek, kiek leidžia jo ištekliai ir prioritetai.

9.26, 27, 28, 29 ir 30 straipsniuose nustatyti koordinavimo institucijoms keliami reikalavimai taip pat taikomi visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybės narės paskiria pagal 1 dalį.

26 straipsnis

Koordinavimo institucijoms keliami reikalavimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad koordinavimo institucijos, kurias jos paskyrė, savo užduotis pagal šį reglamentą vykdytų objektyviai, nešališkai, skaidriai ir laiku, visapusiškai gerbdamos visų paveiktų šalių pagrindines teises. Valstybės narės užtikrina, kad jų koordinavimo institucijos turėtų pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius užduotims vykdyti.

2.Vykdydamos savo užduotis ir įgaliojimus pagal šį reglamentą koordinavimo institucijos veikia visiškai nepriklausomai. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma užtikrina, kad jos:

a)būtų teisiškai ir funkciškai nepriklausomos nuo kitų valdžios institucijų;

b)turėti tokį statusą, kad vykdydamos savo užduotis pagal šį reglamentą galėtų veikti objektyviai ir nešališkai;

c)nepatirtų jokios tiesioginės ar netiesioginės išorinės įtakos;

d)nesiektų gauti ir nepriimtų jokios kitos valdžios institucijos ar privačios šalies nurodymų;

e)nebūtų įpareigotos atlikti užduotis, susijusias su seksualinės prievartos prieš vaikus prevencija ar kova su ja, išskyrus šiame reglamente numatytas užduotis.

3.2 dalis nedraudžia vykdyti koordinavimo institucijų priežiūros pagal nacionalinę konstitucinę teisę, jeigu tokia priežiūra nedaro poveikio jų nepriklausomumui, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą.

4.Koordinavimo institucijos užtikrina, kad atitinkami darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir techninius įgūdžius savo pareigoms atlikti.

5.Koordinavimo institucijų vadovybė ir kiti darbuotojai įpareigojami kadencijos metu ir jai pasibaigus pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę saugoti profesinę paslaptį, susijusią su bet kokia konfidencialia informacija, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis. Valstybės narės užtikrina, kad vadovybei ir kitiems darbuotojams būtų taikomos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad jie galėtų objektyviai, nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo užduotis, visų pirma susijusias su jų paskyrimu, atleidimu, atlyginimu ir karjeros perspektyvomis.

2 skirsnis

Koordinavimo institucijų įgaliojimai

27 straipsnis

Tyrimo įgaliojimai

1.Kai būtina vykdant užduotis, koordinavimo institucijoms suteikiami bent šie tyrimo įgaliojimai dėl jas paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų:

a)įgaliojimai reikalauti, kad tokie paslaugų teikėjai ir kiti asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su jų amatu, verslu ar profesija, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, pateiktų tokią informaciją per pagrįstą laikotarpį;

b)įgaliojimai atlikti patikrinimus vietoje bet kokiose patalpose, kurias tokie paslaugų teikėjai ar kiti a punkte nurodyti asmenys naudoja su jų amatu, verslu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti tai padaryti kitų valdžios institucijų, siekiant ištirti, surasti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu šio reglamento pažeidimu, arba gauti jos kopijas;

c)įgaliojimai prašyti bet kurio tokių paslaugų teikėjų ar kitų a punkte nurodytų asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusios informacijos ir užfiksuoti atsakymus;

d)įgaliojimai prašyti informacijos, be kita ko, siekiant įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi siekiant įvykdyti nurodymą nustatyti turinį, nurodymą pašalinti turinį arba nurodymą blokuoti prieigą, atitinka šio reglamento reikalavimus.

2.Valstybės narės gali suteikti koordinavimo institucijoms papildomus tyrimo įgaliojimus.

28 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo įgaliojimai

1.Kai būtina vykdant užduotis, koordinavimo institucijoms suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai jas paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atžvilgiu:

a)įgaliojimai patvirtinti tokių paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus laikytis šio reglamento ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

b)įgaliojimai nurodyti nutraukti šio reglamento pažeidimus ir, kai tinkama, skirti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą;

c)įgaliojimai pagal 35 straipsnį už šio reglamento pažeidimus, įskaitant bet kurio nurodymo, duoto pagal 27 straipsnį ir šios dalies b punktą, nevykdymą, skirti baudas arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

d)įgaliojimai pagal 35 straipsnį skirti reguliariai mokamas baudas siekiant užtikrinti, kad šio reglamento pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios dalies b punktą pateiktą nurodymą, arba už bet kurių pagal 27 straipsnį ir šios dalies b punktą duotų nurodymų nevykdymą;

e)įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos.

2.Valstybės narės gali suteikti koordinavimo institucijoms papildomus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus.

3.Pagal 1 dalies c ir d punktus koordinavimo institucijoms taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 27 straipsnyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą straipsnį duotų nurodymų.

4.Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar reguliariai mokamas baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir galimas teisių gynimo priemones.

29 straipsnis

Papildomi vykdymo užtikrinimo įgaliojimai

1.Kai būtina vykdant užduotis, koordinavimo institucijoms suteikiami 2 dalyje nurodyti papildomi vykdymo užtikrinimo įgaliojimai jas paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atžvilgiu, jeigu:

a)visi kiti įgaliojimai pagal 27 ir 28 straipsnius nutraukti šio reglamento pažeidimą buvo išnaudoti;

b)pažeidimas išlieka;

c)pažeidimas daro didelę žalą, kurios negalima išvengti naudojantis kitais įgaliojimais, suteiktais pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

2.Koordinavimo institucijos turi papildomus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus imtis šių priemonių:

a)reikalauti, kad teikėjų valdymo organas per pagrįstą laikotarpį išnagrinėtų padėtį ir:

i)priimtų ir pateiktų veiksmų planą, kuriame išdėstomos būtinos priemonės pažeidimui nutraukti;

ii)užtikrintų, kad teikėjas imtųsi tų priemonių;

iii)pateiktų ataskaitą apie priemones, kurių imtasi;

b)prašyti koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos naudotojų prieigą arba, tik jei tai nėra techniškai įmanoma, prieigą prie teikėjo internetinės sąsajos, kurioje padarytas pažeidimas, jei koordinavimo institucija mano, kad:

i)teikėjas nepakankamai įvykdė a punkto reikalavimus;

ii)pažeidimas išlieka ir daro didelę žalą;

iii)dėl pažeidimo reguliariai ir struktūriškai sudaromos palankios sąlygos vykdyti seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus.

3.Prieš pateikdama 2 dalies b punkte nurodytą prašymą, koordinavimo institucija paragina suinteresuotąsias šalis per tos koordinavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį pateikti rašytines pastabas dėl jos ketinimo pateikti tą prašymą. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip dvi savaitės.

Kvietime teikti rašytines pastabas:

a)aprašomos priemonės, kurių ji ketina prašyti;

b)nurodomas numatomas adresatas arba adresatai.

Teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti su prašymu susijusiame procese.

4.Visos priemonės, kurių nurodoma imtis pagal 2 dalies b punkte nurodytą prašymą, yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui ir trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamų paslaugos naudotojų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

Apribojimas taikomas keturias savaites su galimybe kompetentingos teisminės institucijos nurodymu leisti koordinavimo institucijai pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija.

Koordinavimo institucija pratęsia laikotarpį tik jeigu, atsižvelgęs į visų šalių, kuriems apribojimas daro poveikį, teises ir teisėtus interesus ir visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti paslaugų teikėjas, priemonės adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, mano, jog yra tenkinamos abi šios sąlygos:

a)teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

b)laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama galimybė paslaugos naudotojams susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paslaugos naudotojų, kuriems daromas poveikis, skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

Jeigu, koordinavimo institucijos nuomone, tos dvi sąlygos yra tenkinamos, bet ji nebegali pratęsti laikotarpio pagal antrą pastraipą, ji pateikia kompetentingai teisminei institucijai naują prašymą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

30 straipsnis

Bendros nuostatos dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų

1.Priemonės, kurių imasi koordinavimo institucijos, vykdydamos savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus pagal 27, 28 ir 29 straipsnius, yra efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į šio reglamento pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą ir trukmę bei, kai taikytina, į atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai pagal 27, 28 ir 29 dalis būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, numatytas taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, siekiant gerbti visų paveiktų šalių pagrindines teises. Visų pirma, tokių priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų paveiktų šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

31 straipsnis

Paieškos siekiant patikrinti atitiktį

Koordinavimo institucijos įgaliojamos atlikti viešai prieinamos medžiagos apie prieglobos paslaugas paiešką, kad nustatytų žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą, naudodamosi 44 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose duomenų bazėse esančiais rodikliais, kai būtina patikrinti, ar koordinavimo institucijas paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai priklausantys prieglobos paslaugų teikėjai vykdo savo įpareigojimus pagal šį reglamentą.

32 straipsnis

Pranešimas apie žinomą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą

Koordinavimo institucijos įgaliojamos pranešti prieglobos paslaugų teikėjams, priklausantiems jas paskyrusios valstybės narės jurisdikcijai, apie tai, kad jų paslaugose yra vienas ar daugiau konkrečių žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementų, ir prašyti, kad jie savo nuožiūra pašalintų tą elementą ar elementus arba panaikintų prieigą prie jų.

Prašyme aiškiai nurodomi prašymą teikiančios koordinavimo institucijos identifikavimo duomenys ir 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija apie jos kontaktinį punktą, informacija, būtina atitinkamam žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementui ar elementams identifikuoti, taip pat prašymo motyvai. Prašyme taip pat aiškiai nurodoma, kad jis vykdytinas teikėjo nuožiūra.

3 skirsnis

Kitos vykdymo užtikrinimo nuostatos

33 straipsnis

Jurisdikcija

1.Taikant šį reglamentą jurisdikcija priklauso valstybei narei, kurioje yra pagrindinė atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo buveinė.

2.Atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, kurio buveinė yra ne Sąjungoje, patenka į tos valstybės narės, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, jurisdikciją.

Jeigu teikėjas nepaskyrė teisinio atstovo pagal 24 straipsnį, jurisdikciją turi visos valstybės narės. Jei valstybė narė nusprendžia naudotis jurisdikcija pagal šią pastraipą, ji informuoja visas kitas valstybes nares ir užtikrina, kad būtų laikomasi ne bis in idem principo.

34 straipsnis

Paslaugos naudotojų teisė pateikti skundą

1.Naudotojai turi teisę valstybės narės, kurioje naudotojas gyvena arba yra įsisteigęs, paskirtai koordinavimo institucijai dėl jiems poveikį darančio šio reglamento pažeidimo pateikti skundą, susijusį su atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjais.

2.Koordinavimo institucijos numato vaikams palankius skundų teikimo pagal šį straipsnį mechanizmus ir nagrinėdamos vaikų pateiktus skundus laikosi į vaikus orientuoto požiūrio, deramai atsižvelgdamos į vaiko amžių, brandą, pažiūras, poreikius ir rūpesčius.

3.Skundą gavusi koordinavimo institucija jį įvertina ir, jei reikia, perduoda jį buveinės koordinavimo institucijai.

Jeigu skundas patenka į skundą gavusią koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį, ta koordinavimo institucija jį perduoda tai kitai kompetentingai institucijai.

straipsnis 35

Sankcijos

1.Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų jų jurisdikcijai priklausantiems atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjams pažeidus šio reglamento II ir V skyrių įpareigojimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos.

Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki [šio reglamento taikymo pradžios data] apie tas taisykles ir priemones praneša Komisijai ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius toms taisyklėms ir priemonėms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia sankcijų, nustatytų už šio reglamento pažeidimą, suma neviršytų 6 proc. teikėjo ankstesnių finansinių metų metinių pajamų ar bendros apyvartos.

3.Sankcijos už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą, atsakymo nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos neištaisymą ar nepateikimą patikrinti vietoje neviršija 1 proc. teikėjo ar kito 27 straipsnyje nurodyto asmens ankstesnių finansinių metų metinių pajamų ar bendros apyvartos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia periodinių baudų suma neviršytų 5 proc. vidutinės bendros teikėjo ar kito 27 straipsnyje nurodyto asmens apyvartos per dieną ankstesniais finansiniais metais apskaičiuojant nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.

5.Valstybės narės užtikrina, kad priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo ir nustatant sankcijos rūšį bei dydį būtų atsižvelgiama į visas susijusias aplinkybes, įskaitant:

a)pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę;

b)tai, ar pažeidimas yra įvykdytas tyčia ar dėl neatsargumo;

c)visus ankstesnius teikėjo arba kito asmens pažeidimus;

d)teikėjo arba kito asmens finansinį pajėgumą;

e)teikėjo arba kito asmens bendradarbiavimo lygį;

f)teikėjo arba kito asmens pobūdį ir dydį, visų pirma tai, ar jis yra labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė;

g)teikėjo arba kito asmens kaltės laipsnį, atsižvelgiant į technines ir organizacines priemones, kurių jis ėmėsi, kad laikytųsi šio reglamento.

4 skirsnis

Bendradarbiavimas

36 straipsnis 

Seksualinės prievartos prieš vaikus internete identifikavimas ir pateikimas 

1.Koordinavimo institucijos nepagrįstai nedelsdamos ir naudodamosi pagal 39 straipsnio 2 dalį sukurta sistema ES centrui pateikia:

a)konkrečius medžiagos ir pokalbių, kuriuos koordinavimo institucijos arba valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos ar kitos nepriklausomos administracinės institucijos, atlikusios kruopštų vertinimą, nustatė, kad tai atitinkamai seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga arba ryšių su vaikais mezgimas, stenogramų elementus, kad ES centras galėtų parengti rodiklius pagal 44 straipsnio 3 dalį;

b)tikslius universaliuosius ištekliaus adresus, nurodančius konkrečius medžiagos elementus, kuriuos koordinavimo institucijos arba valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos ar kitos nepriklausomos administracinės institucijos, atlikusios išsamų vertinimą, nustatė kaip seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, kuriuos talpina paslaugų Sąjungoje nesiūlantys prieglobos paslaugų teikėjai ir kurių negalima pašalinti dėl tų teikėjų atsisakymo juos pašalinti arba panaikinti prieigą prie jų, ir dėl to, kad jurisdikciją turinčios trečiosios šalies kompetentingos institucijos nebendradarbiavo, kad ES centras galėtų sudaryti universaliųjų ištekliaus adresų sąrašą pagal 44 straipsnio 3 dalį.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų paskirtos koordinavimo institucijos nepagrįstai nedelsiant gautų medžiagą, identifikuotą kaip seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, pokalbių, identifikuotų kaip ryšių su vaikais mezgimas, stenogramas ir universaliuosius ištekliaus adresus, kuriuos nustatė kompetentinga teisminė institucija arba kita nepriklausoma administracinė institucija, išskyrus koordinavimo instituciją, kad jie būtų pateikti ES centrui pagal pirmą pastraipą.

2.ES centro prašymu, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad 44 straipsnio 1 dalyje nurodytose duomenų bazėse esantys duomenys būtų išsamūs, tikslūs ir atnaujinti, koordinavimo institucijos patikrina arba pateikia paaiškinimus ar papildomą informaciją dėl to, ar 1 dalies a ir b punktų sąlygos, susijusios su konkrečia ES centrui pagal tą dalį teikiama informacija, buvo patenkintos ir, kai tinkama, tebėra tenkinamos.

3.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai jų teisėsaugos institucijos gauna pagal 48 straipsnio 3 dalį ES centro joms perduotą pranešimą apie naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba ryšių su vaikais mezgimą, būtų atliekamas išsamus vertinimas pagal 1 dalį ir, jei nustatoma, kad medžiaga arba pokalbis yra seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga arba ryšių su vaikais mezgimas, koordinavimo institucija pateikia medžiagą ES centrui pagal tą dalį per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos arba, jei vertinimas yra ypač sudėtingas, per du mėnesius nuo tos dienos.

4.Jos taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai kruopštus vertinimas rodo, jog medžiaga nėra seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga arba ryšių su vaikais mezgimas, koordinavimo institucija būtų informuojama apie tą rezultatą ir vėliau apie tai informuotų ES centrą per pirmoje pastraipoje nurodytus laikotarpius.

37 straipsnis

Koordinavimo institucijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1.Jeigu koordinavimo institucija, kuri nėra buveinės koordinavimo institucija, turi pagrindo įtarti, kad atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pažeidė šį reglamentą, ji paprašo buveinės koordinavimo institucijos įvertinti klausimą ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi.

Jeigu Komisija turi pagrindo įtarti, kad atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pažeidė šį reglamentą taip, kad tai svarbu bent trims valstybėms narėms, ji gali rekomenduoti buveinės koordinavimo institucijai įvertinti šį atvejį ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi.

2.1 dalyje nurodytame prašyme ar rekomendacijoje nurodoma bent:

a)teikėjo kontaktinis punktas, kaip nustatyta 23 straipsnyje;

b)svarbių faktų aprašymas, svarbios šio reglamento nuostatos ir priežastys, kodėl prašymą išsiuntusi koordinavimo institucija ar Komisija įtaria, kad teikėjas pažeidė šį reglamentą;

c)bet kokia kita informacija, kurią prašymą išsiuntusi koordinavimo institucija ar Komisija laiko svarbia, įskaitant, kai tinkama, jų pačių iniciatyva surinktą informaciją, ir pasiūlymai dėl konkrečių įgyvendintinų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių.

3.Buveinės koordinavimo institucija įvertina įtariamą pažeidimą, kuo labiau atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą prašymą ar rekomendaciją.

Jeigu, jos nuomone, prašyme ar rekomendacijoje pateikiama nepakankamai informacijos, kad būtų galima pagal juos imtis veiksmų, ir yra priežasčių manyti, kad prašymą išsiuntusi koordinavimo institucija ar Komisija galėtų pateikti papildomos informacijos, ji gali prašyti tokią informaciją pateikti. 4 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas, kol bus pateikta papildoma informacija.

4.Buveinės koordinavimo institucija, nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei praėjus dviem mėnesiams po 1 dalyje nurodyto prašymo ar rekomendacijos gavimo, prašymą išsiuntusiai koordinavimo institucijai ar Komisijai pateikia savo arba, kai taikytina, bet kurios kitos pagal nacionalinę teisę kompetentingos institucijos vertinimo dėl įtariamo pažeidimo rezultatą ir paaiškinimą dėl visų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių dėl jo imtasi ar numatoma imtis siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi.

38 straipsnis

Bendri tyrimai 

1.Koordinavimo institucijos gali dalyvauti bendruose tyrimuose, kurie gali būti koordinuojami padedant ES centrui ir yra susiję su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais dėl keliose valstybėse narėse paslaugas siūlančių atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų.

Tokie bendri tyrimai nedaro poveikio dalyvaujančių koordinavimo institucijų užduotims ir įgaliojimams ir tokių užduočių ir šiame reglamente numatytų įgaliojimų vykdymui keliamiems reikalavimams.

2.Dalyvaujančios koordinavimo institucijos pateikia turimus bendrų tyrimų rezultatus kitoms koordinavimo institucijoms, Komisijai ir ES centrui per 39 straipsnio 2 dalyje numatytą sistemą, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.

39 straipsnis

Bendrasis bendradarbiavimas ir dalijimosi informacija sistema

1.Koordinavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su kitomis koordinavimo instituciją paskyrusios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, Komisija, ES centru ir kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis, įskaitant Europolą, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas jų atitinkamoms užduotims pagal šį reglamentą vykdyti ir užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų jo taikymą bei vykdymą.

2.ES centras sukuria ir prižiūri vieną ar daugiau patikimų ir saugių dalijimosi informacija sistemų, kuriomis palaikomi koordinavimo institucijų, Komisijos, ES centro, kitų atitinkamų Sąjungos agentūrų ir atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ryšiai.

3.Koordinavimo institucijos, Komisija, ES centras, kitos atitinkamos Sąjungos agentūros ir atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai naudoja 2 dalyje nurodytas dalijimosi informacija sistemas visiems atitinkamiems ryšiams pagal šį reglamentą.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos praktinės bei operatyvinės priemonės dėl 2 dalyje nurodytų dalijimosi informacijos sistemų veikimo ir jų suderinamumo su kitomis svarbiomis sistemomis. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 87 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

IV SKYRIUS

ES SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR KOVOS SU JA CENTRAS

1 skirsnis

Principai

40 straipsnis

ES centro įsteigimas ir veiklos sritis

1.Įsteigiama Europos Sąjungos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja agentūra – ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras.

2.ES centras padeda siekti šio reglamento tikslo, remdamas ir palengvindamas jo nuostatų, susijusių su seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymu, pranešimu apie ją, jos pašalinimu arba prieigos prie jos panaikinimu ir jos blokavimu, įgyvendinimą, taip pat renka informaciją ir dalijasi informacija bei ekspertinėmis žiniomis ir sudaro palankesnes sąlygas atitinkamų viešųjų ir privačiųjų šalių bendradarbiavimui, susijusiam su seksualinės prievartos prieš vaikus, visų pirma internete, prevencija ir kova su ja.

41 straipsnis

Teisinis statusas

1.ES centras yra Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2.Kiekvienoje valstybėje narėje ES centras naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.ES centrui atstovauja jo vykdomasis direktorius.

42 straipsnis

Būstinė

ES centro būstinė yra Hagoje (Nyderlandai). 

2 skirsnis

Užduotys

43 straipsnis

ES centro užduotys

ES centras:

1)sudaro palankesnes sąlygas II skyriaus 1 skirsnyje nurodytam rizikos vertinimo procesui:

a)padėdamas Komisijai rengti 3 straipsnio 8 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytas gaires, be kita ko, renkant ir teikiant atitinkamą informaciją, ekspertines žinias ir geriausią praktiką, atsižvelgiant į 66 straipsnyje nurodyto Technologijų komiteto rekomendacijas;

b)atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjo prašymu teikdamas anonimizuotų duomenų imčių analizę 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu;

2)sudaro palankesnes sąlygas II skyriaus 2 skirsnyje nurodytam nustatymo procesui:

a)pateikdamas 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas nuomones dėl numatomų nurodymų nustatyti turinį;

b)prižiūrėdamas ir tvarkydamas 44 straipsnyje nurodytas rodiklių duomenų bazes;

c)suteikdamas prieglobos paslaugų teikėjams ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams, kurie gavo nurodymą nustatyti turinį, prieigą prie atitinkamų rodiklių duomenų bazių pagal 46 straipsnį;

d)teikdamas paslaugų teikėjams technologijas, kad jie galėtų vykdyti jiems duotus nurodymus nustatyti turinį pagal 50 straipsnio 1 dalį;

3)sudaro palankesnes sąlygas II skyriaus 3 skirsnyje nurodytam pranešimo procesui:

a)prižiūrėdamas ir tvarkydamas 45 straipsnyje nurodytą pranešimų duomenų bazę;

b)vertindamas, tvarkydamas ir, kai būtina, persiųsdamas pranešimus ir teikdamas dėl jų grįžtamąją informaciją pagal 48 straipsnį;

4)sudaro palankesnes sąlygas II skyriaus 4 skirsnyje nurodytam pašalinimo procesui ir kitiems to skyriaus 5 ir 6 skirsniuose nurodytiems procesams:

a)gaudamas pagal 14 straipsnio 4 dalį jam perduotus nurodymus pašalinti turinį, kad galėtų atlikti 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikrinimo funkciją;

b)bendradarbiaudamas su koordinavimo institucijomis ir atsiliepdamas į jų prašymus, susijusius su numatomais nurodymais blokuoti prieigą, kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalyje;

c)gaudamas ir tvarkydamas nurodymus blokuoti prieigą, perduotus jam pagal 17 straipsnio 3 dalį;

d)teikdamas informaciją ir paramą aukoms pagal 20 ir 21 straipsnius;

e)pagal 23 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį tvarkydamas atnaujinamus atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų kontaktinių punktų ir teisinių atstovų įrašus;

5)padeda koordinavimo institucijoms ir Komisijai vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą ir sudaro palankesnes sąlygas bendradarbiavimui, koordinavimui ir komunikacijai klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas:

a)sukurdamas ir tvarkydamas internetinį registrą, kuriame išvardijamos 25 straipsnio 6 dalyje nurodytos koordinavimo institucijos ir jų kontaktiniai punktai;

b)teikdamas pagalbą koordinavimo institucijoms, kaip numatyta 25 straipsnio 7 dalyje;

c)Komisijos prašymu padėdamas jai atlikti užduotis pagal 37 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo mechanizmą;

d)sukurdamas, prižiūrėdamas ir tvarkydamas 39 straipsnyje nurodytą dalijimosi informacija sistemą;

e)padėdamas Komisijai rengti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus bei gaires, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą;

f)koordinavimo institucijų prašymu arba savo iniciatyva teikdamas joms informaciją, susijusią su jų užduočių pagal šį reglamentą vykdymu, be kita ko, informuodamas buveinės koordinavimo instituciją apie galimus pažeidimus, nustatytus vykdant kitas ES centro užduotis;

6)padeda kaupti žinias ir jomis dalytis su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, koordinavimo institucijomis ar kitomis atitinkamomis valstybių narių institucijomis, kad padėtų siekti šio reglamento tikslo:

a)rinkdamas, registruodamas, analizuodamas ir teikdamas informaciją, teikdamas anonimizuotais ir ne asmens duomenimis grindžiamą analizę ir dalydamasis patirtimi klausimais, susijusiais su seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija ir kova su ja, pagal 51 straipsnį;

b)remdamas mokslinių tyrimų ir ekspertinių žinių šiais klausimais ir pagalbos aukoms klausimais plėtojimą ir sklaidą, be kita ko, atlikdamas ekspertinių žinių centro įrodymais grindžiamai politikai remti vaidmenį;

c)rengdamas 84 straipsnyje nurodytas metines ataskaitas.

44 straipsnis

Rodiklių duomenų bazės

1.ES centras sukuria, prižiūri ir tvarko šių trijų rūšių seksualinės prievartos prieš vaikus internete rodiklių duomenų bazes:

a)rodiklius, pagal kuriuos nustatomas seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kuri pagal 36 straipsnio 1 dalį anksčiau nustatyta ir identifikuota kaip seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, platinimas;

b)rodiklius, pagal kuriuos nustatomas seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kuri pagal 36 straipsnio 1 dalį anksčiau nenustatyta ir neidentifikuota kaip vaikų seksualinės prievartos medžiaga, platinimas;

c)rodiklius, pagal kuriuos nustatomas ryšių su vaikais mezgimas.

2.Rodiklių duomenų bazėse pateikiama tik ši informacija:

a)ES centro pagal 3 dalį parengti atitinkami rodikliai, kuriuos sudaro skaitmeniniai identifikatoriai, naudotini žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui arba, kai taikoma, ryšių su vaikais mezgimui teikiant prieglobos paslaugas ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugas nustatyti;

b)kalbant apie 1 dalies a punktą, į atitinkamus rodiklius įtraukiamas universaliųjų ištekliaus adresų sąrašas, kurį pagal 3 dalį sudaro ES centras;

c)būtina papildoma informacija, kad būtų lengviau naudoti rodiklius pagal šį reglamentą, įskaitant identifikatorius, pagal kuriuos galima atskirti vaizdus, vaizdo įrašus ir, kai aktualu, kitų rūšių medžiagą, skirtą žinomos ir naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui nustatyti, ir kalbos identifikatorius, skirtus ryšių su vaikais mezgimui nustatyti.

3.ES centras 2 dalies a punkte nurodytus rodiklius rengia remdamasis tik koordinavimo institucijų jam pagal 36 straipsnio 1 dalies a punktą pateikta seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga ir ryšių su vaikais mezgimo atvejais, kuriuos kaip tokius identifikavo koordinavimo institucijos ar teismai arba kitos valstybių narių nepriklausomos institucijos.

2 dalies b punkte nurodytų universaliųjų ištekliaus adresų sąrašą ES centras sudaro remdamasis tik pagal 36 straipsnio 1 dalies b punktą jam pateiktais universaliaisiais ištekliaus adresais.

4.ES centras registruoja pateiktus duomenis ir taikytą rodiklių rengimo procesą bei sudaro pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą sąrašą. Jis saugo tuos įrašus tol, kol rodikliai, įskaitant universaliuosius ištekliaus adresus, su kuriais jie susiję, yra 1 dalyje nurodytose rodiklių duomenų bazėse.

45 straipsnis

Pranešimų duomenų bazė

1.ES centras sukuria, prižiūri ir tvarko prieglobos paslaugų teikėjų ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų jam pagal 12 straipsnio 1 dalį pateiktų ir pagal 48 straipsnį įvertintų ir tvarkomų pranešimų duomenų bazę.

2.Pranešimų duomenų bazėje pateikiama ši informacija:

a)pranešimas;

b)jei ES centras mano, kad pranešimas akivaizdžiai nepagrįstas, priežastys ir teikėjo informavimo pagal 48 straipsnio 2 dalį data ir laikas;

c)jei ES centras persiuntė pranešimą pagal 48 straipsnio 3 dalį, tokio persiuntimo data ir laikas ir kompetentingos teisėsaugos institucijos ar institucijų, kurioms jis persiuntė pranešimą, pavadinimas arba, kai taikytina, informacija apie priežastis, dėl kurių pranešimas persiųstas tik Europolui tolesnei analizei atlikti;

d)kai taikytina, informacija apie 48 straipsnio 5 dalyje nurodytus prašymus pateikti papildomos informacijos ir jos teikimą;

e)jei turima, informacija, nurodanti, kad teikėjas, pateikęs pranešimą apie žinomos ar naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą, ją pašalino ar panaikino prieigą prie jos;

f)kai taikytina, informacija apie ES centro prašymą buveinės koordinavimo institucijai pagal 14 straipsnį duoti nurodymą pašalinti turinį, susijusį su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, su kuria susijęs pranešimas, elementu ar elementais;

g)atitinkami rodikliai ir papildomos žymos, susijusios su galimos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, apie kurią pranešta.

46 straipsnis

Prieiga, tikslumas ir saugumas

1.Laikantis 2 ir 3 dalių, tik ES centro darbuotojai ir vykdomojo direktoriaus tinkamai įgalioti auditoriai turi prieigą prie 44 ir 45 straipsniuose nurodytose duomenų bazėse esančių duomenų ir teisę juos tvarkyti.

2.ES centras prieglobos paslaugų teikėjams, asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams suteikia prieigą prie 44 straipsnyje nurodytų rodiklių duomenų bazių, kai ir tiek, kiek būtina, kad jie galėtų vykdyti pagal 7 arba 16 straipsnį gautus nurodymus nustatyti turinį ar blokuoti prieigą. Jis imasi priemonių užtikrinti, kad tokia prieiga būtų apribota tuo, kas griežtai būtina atitinkamų nurodymų nustatyti turinį ar blokuoti prieigą taikymo laikotarpiui, ir kad tokia prieiga jokiu būdu nekeltų pavojaus tinkamam tų duomenų bazių veikimui ir jose esančių duomenų tikslumui bei saugumui.

3.ES centras koordinavimo institucijoms suteikia prieigą prie 44 straipsnyje nurodytų rodiklių duomenų bazių, kai ir tiek, kiek tai būtina jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

4.ES centras suteikia Europolui ir valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms prieigą prie 44 straipsnyje nurodytų rodiklių duomenų bazių, kai ir tiek, kiek tai būtina jų užduotims, susijusioms su įtariamų seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų tyrimu, atlikti.

5.ES centras suteikia Europolui prieigą prie 45 straipsnyje nurodytų pranešimų duomenų bazių, kai ir tiek, kiek tai būtina jo užduotims, susijusioms su pagalba tiriant įtariamus seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus, atlikti.

6.ES centras suteikia 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą prieigą tik gavęs prašymą, kuriame nurodytas prašymo tikslas, prašomos prieigos sąlygos ir tam tikslui pasiekti reikalingas prieigos lygis. 2 dalyje nurodytuose prašymuose suteikti prieigą taip pat pateikiama nuoroda atitinkamai į nurodymą nustatyti turinį arba blokuoti prieigą.

ES centras kruopščiai įvertina tuos prašymus ir suteikia prieigą tik tada, kai mano, kad prašoma prieiga yra būtina ir proporcinga nurodytam tikslui.

7.ES centras reguliariai tikrina, ar 44 ir 45 straipsniuose nurodytose duomenų bazėse esantys duomenys visais atžvilgiais yra išsamūs, tikslūs ir aktualūs ir ar jie tebėra reikalingi pranešimo, nustatymo ir blokavimo pagal šį reglamentą tikslais, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tikslaus nustatymo technologijoms bei procesams ir juos stebėti. Visų pirma, kiek tai susiję su 44 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoje duomenų bazėje esančiais universaliaisiais ištekliaus adresais, ES centras, prireikus bendradarbiaudamas su koordinavimo institucijomis, reguliariai tikrina, ar ir toliau laikomasi 36 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų. Prireikus į tuos patikrinimus įtraukiami auditai. Prireikus, atsižvelgdamas į tuos patikrinimus, jis nedelsdamas papildo, patikslina arba ištrina duomenis.

8.ES centras užtikrina, kad 44 ir 45 dalyse nurodytose duomenų bazėse laikoma informacija būtų saugoma saugiu būdu ir kad saugojimui būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės. Tomis apsaugos priemonėmis visų pirma užtikrinama, kad prieiti prie duomenų ir juos tvarkyti galėtų tik tinkamai įgalioti asmenys tuo tikslu, kuriuo tas asmuo yra įgaliotas, ir kad būtų pasiektas aukštas saugumo lygis. ES centras reguliariai peržiūri tas apsaugos priemones ir prireikus jas patikslina.

47 straipsnis

Su duomenų bazėmis susiję deleguotieji aktai

Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas būtinomis išsamiomis taisyklėmis dėl:

a)44 straipsnio 1 dalyje nurodytų rodiklių duomenų bazių rūšių, tikslaus turinio, sukūrimo ir veikimo, įskaitant 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus rodiklius ir būtiną papildomą informaciją, kuri turi būti jose;

b)koordinavimo institucijų vykdomo teikiamos informacijos tvarkymo, rodiklių rengimo, universaliųjų ištekliaus adresų sąrašo sudarymo ir įrašų saugojimo, kaip nurodyta 44 straipsnio 3 dalyje;

c)45 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų duomenų bazės tikslaus turinio, sukūrimo ir tvarkymo;

d)prieigos prie 44 ir 45 straipsniuose nurodytų duomenų bazių, įskaitant 46 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos prieigos sąlygas, 46 straipsnio 6 dalyje nurodytų prašymų turinį, tvarkymą ir vertinimą, su tokiais prašymais susijusius procedūrinius klausimus ir 46 straipsnio 6 dalyje nurodytas būtinas priemones;

e)reguliarių patikrinimų ir auditų, kuriais siekiama užtikrinti, kad tose duomenų bazėse esantys duomenys būtų išsamūs, tikslūs ir aktualūs, kaip nurodyta 46 straipsnio 7 dalyje, ir duomenų saugojimo saugumo, įskaitant technines ir organizacines apsaugos priemones ir reguliarią peržiūrą, kaip nurodyta 46 straipsnio 8 dalyje.

48 straipsnis

Pranešimas

1.ES centras operatyviai įvertina ir apdoroja prieglobos paslaugų teikėjų ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų pagal 12 straipsnį teikiamus pranešimus, kad nustatytų, ar jie yra akivaizdžiai nepagrįsti arba ar juos reikia persiųsti.

2.Jei ES centras mano, kad pranešimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis apie tai praneša pranešimą pateikusiam teikėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių, jo nuomone, pranešimas yra nepagrįstas.

3.Jei ES centras mano, kad pranešimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, jis perduoda pranešimą kartu su visa turima papildoma susijusia informacija Europolui ir valstybės narės, kuri gali turėti jurisdikciją tirti galimą seksualinę prievartą prieš vaikus, su kuria susijęs pranešimas, arba traukti už ją baudžiamojon atsakomybėn, kompetentingai teisėsaugos institucijai ar institucijoms.

Jeigu tos kompetentingos teisėsaugos institucijos arba tų kompetentingų teisėsaugos institucijų negalima pakankamai tiksliai nustatyti, ES centras persiunčia pranešimą ir visą turimą papildomą susijusią informaciją Europolui, kad Europolas ją toliau analizuotų ir vėliau perduotų kompetentingai (-oms) teisėsaugos institucijai (-oms).

4.Jeigu pranešimą pateikęs teikėjas nurodo, kad dėl pranešimo reikia imtis skubių veiksmų, ES centras įvertina tą pranešimą ir jį sutvarko pirmumo tvarka ir, jeigu jis persiunčia pranešimą pagal 3 dalį ir mano, kad dėl pranešimo reikia imtis skubių veiksmų, užtikrina, kad persiųstas pranešimas būtų atitinkamai pažymėtas.

5.Jei pranešime nėra visos pagal 13 straipsnį reikalaujamos informacijos, ES centras gali paprašyti pranešimą pateikusio teikėjo pateikti trūkstamą informaciją.

6.Valstybės narės kompetentingai teisėsaugos institucijai paprašius, kad nebūtų kišamasi į seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn veiklą, ES centras:

a)praneša pranešimą pateikusiam teikėjui, kad jis neturėtų informuoti atitinkamo naudotojo, ir nurodo laikotarpį, per kurį teikėjas neturėtų to daryti;

b)kai pranešimą pateikęs teikėjas yra prieglobos paslaugų teikėjas ir pranešimas yra susijęs su galimu seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, praneša teikėjui, kad jis neturėtų pašalinti medžiagos arba panaikinti prieigą prie jos, ir nurodo laikotarpį, per kurį teikėjas neturėtų to daryti.

7.Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai yra tie, kurie nurodyti kompetentingos teisėsaugos institucijos prašyme ES centrui, su sąlyga, kad jie neviršija to, kas būtina siekiant išvengti kišimosi į atitinkamą veiklą, ir nėra ilgesni nei 18 mėnesių.

8.ES centras tikrina, ar prieglobos paslaugų teikėjas, pateikęs pranešimą apie galimą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą, medžiagą pašalino ar panaikino prieigą prie jos, jeigu medžiaga yra viešai prieinama. Jei ES centras mano, kad teikėjas operatyviai nepašalino medžiagos arba nepanaikino prieigos prie jos, jis apie tai informuoja buveinės koordinavimo instituciją.

49 straipsnis

Paieškos ir pranešimas

1.ES centras įgaliotas atlikti prieglobos paslaugų paiešką dėl viešai prieinamos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo naudodamasis atitinkamais rodikliais iš 44 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos rodiklių duomenų bazės, šiais atvejais:

a)kai jo paprašė tai padaryti siekiant padėti aukai patikrinant, ar prieglobos paslaugų teikėjas pašalino vieną ar daugiau konkrečių žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kurioje vaizduojama auka, elementų arba panaikino prieigą prie jų pagal 21 straipsnio 4 dalies c punktą;

b)kai jo paprašė tai padaryti siekiant padėti koordinavimo institucijai patikrinant galimą poreikį duoti nurodymą nustatyti turinį arba nurodymą pašalinti turinį, susijusį su konkrečia paslauga, arba nurodymo nustatyti turinį arba nurodymo pašalinti turinį, kurį koordinavimo institucija davė atitinkamai pagal 25 straipsnio 7 dalies c ir d punktus, veiksmingumą.

2.Atlikęs 1 dalyje nurodytas paieškas, ES centras įgaliotas pranešti prieglobos paslaugų teikėjams apie tai, kad jų paslaugose yra vienas ar daugiau konkrečių žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementų, ir prašyti, kad jie savo nuožiūra pašalintų tą elementą ar elementus arba panaikintų prieigą prie jų.

Prašyme aiškiai nurodomi ES centro ir kontaktinio punkto identifikavimo duomenys, informacija, būtina atitinkamam elementui ar elementams identifikuoti, taip pat prašymo motyvai. Prašyme taip pat aiškiai nurodoma, kad jis vykdytinas teikėjo nuožiūra.

3.Valstybės narės kompetentingai teisėsaugos institucijai paprašius, kad nebūtų kišamasi į seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn veiklą, ES centras neteikia pranešimo tiek, kiek tai būtina siekiant išvengti tokio kišimosi, bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

50 straipsnis

Technologijos, informacija ir ekspertinės žinios

1.ES centras suteikia galimybę naudotis technologijomis, kurias prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai gali įsigyti, įdiegti ir naudoti nemokamai, kai aktualu, laikydamiesi pagrįstų licencijavimo sąlygų, kad įvykdytų nurodymus nustatyti turinį pagal 10 straipsnio 1 dalį.

Tuo tikslu ES centras sudaro tokių technologijų sąrašus, atsižvelgdamas į šio reglamento, ypač 10 straipsnio 2 dalies, reikalavimus.

Prieš įtraukdamas konkrečias technologijas į tuos sąrašus, ES centras prašo savo Technologijų komiteto ir Europos duomenų apsaugos valdybos pateikti nuomonę. Technologijų komitetas ir Europos duomenų apsaugos valdyba savo atitinkamas nuomones pateikia per aštuonias savaites. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar šešioms savaitėms atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą. Technologijų komitetas ir Europos duomenų apsaugos valdyba informuoja ES centrą apie bet kokį tokio laikotarpio pratęsimą per vieną mėnesį nuo prašymo suteikti konsultaciją gavimo, taip pat ir apie vėlavimo priežastis.

2.ES centras renka, registruoja, analizuoja ir teikia svarbią, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją su seksualinės prievartos prieš vaikus prevencija ir kova su ja susijusiais klausimais, visų pirma:

a)informaciją, gautą vykdant jo užduotis pagal šį reglamentą, susijusias su seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymu, pranešimu apie ją, jos pašalinimu ar prieigos prie jos panaikinimu ir jos blokavimu;

b)informaciją, gautą atlikus 3 dalyje nurodytus mokslinius tyrimus, apklausas ir studijas;

c)informaciją, gautą valstybių narių valdžios institucijoms, kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, mokslinių tyrimų centrams ir pilietinės visuomenės organizacijoms vykdant mokslinių tyrimų ar kitą veiklą.

3.Kai to reikia šiame reglamente nustatytoms užduotims atlikti, ES centras savo iniciatyva arba, kai tinkama ir suderinama su jo prioritetais bei jo metine darbo programa, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu atlieka mokslinius tyrimus, apklausas ir studijas, juose dalyvauja arba juos skatina.

4.Savo iniciatyva arba atitinkamos institucijos prašymu ES centras kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, koordinavimo institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms ir kitoms valstybių narių valdžios institucijoms teikia 2 dalyje nurodytą informaciją ir informaciją, gautą atlikus 3 dalyje nurodytus mokslinius tyrimus, apklausas ir studijas, įskaitant jų analizę, ir savo nuomones dėl klausimų, susijusių su seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija ir kova su ja. Kai tinkama, ES centras skelbia tokią informaciją viešai.

5.ES centras parengia komunikacijos strategiją ir skatina dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir prieglobos ar asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjais, kad visuomenė būtų geriau informuojama apie seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir priemones, skirtas užkirsti kelią tokiai prievartai ir su ja kovoti.

3 skirsnis

Informacijos tvarkymas

51 straipsnis

Tvarkymo veikla ir duomenų apsauga

1.Tiek, kiek būtina šiame reglamente nustatytoms užduotims atlikti, ES centras gali tvarkyti asmens duomenis.

2.ES centras asmens duomenis tvarko tiek, kiek griežtai būtina, šiais tikslais:

a)teikdamas 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas nuomones dėl numatomų nurodymų nustatyti turinį;

b)bendradarbiaudamas su koordinavimo institucijomis ir atsiliepdamas į jų prašymus, susijusius su numatomais nurodymais blokuoti prieigą, kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalyje;

c)gaudamas ir tvarkydamas nurodymus blokuoti prieigą, perduotus jam pagal 17 straipsnio 3 dalį;

d)bendradarbiaudamas su koordinavimo institucijomis pagal 20 ir 21 straipsnius vykdant su aukų teisėmis į informaciją ir pagalbą susijusias užduotis;

e)pagal 23 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį tvarkydamas atnaujinamus atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjų kontaktinių punktų ir teisinių atstovų įrašus;

f)sukurdamas ir tvarkydamas internetinį registrą, kuriame išvardijamos 25 straipsnio 6 dalyje nurodytos koordinavimo institucijos ir jų kontaktiniai punktai;

g)teikdamas pagalbą koordinavimo institucijoms pagal 25 straipsnio 7 dalį;

(h)Komisijos prašymu padėdamas jai atlikti užduotis pagal 37 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo mechanizmą;

i)kurdamas, prižiūrėdamas ir tvarkydamas 44 straipsnyje nurodytas rodiklių duomenų bazes;

j)kurdamas, prižiūrėdamas ir tvarkydamas 45 straipsnyje nurodytą pranešimų duomenų bazę;

k)suteikdamas ir stebėdamas prieigą prie rodiklių ir pranešimų duomenų bazių pagal 46 straipsnį;

l)imdamasis duomenų kokybės kontrolės priemonių pagal 46 straipsnio 7 dalį;

m)vertindamas ir tvarkydamas pranešimus apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete pagal 48 straipsnį;

n)bendradarbiaudamas su Europolu ir organizacijomis partnerėmis pagal 53 ir 54 straipsnius, įskaitant su aukų identifikavimu susijusias užduotis;

o)rengdamas statistinius duomenis pagal 83 straipsnį.

3.ES centras 2 dalyje nurodytus asmens duomenis saugo tik tais atvejais ir tiek laiko, kiek griežtai būtina 2 dalyje išvardytais taikytinais tikslais.

4.Jis užtikrina, kad asmens duomenys būtų saugomi saugiu būdu ir kad saugojimui būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės. Tomis apsaugos priemonėmis visų pirma užtikrinama, kad su asmens duomenimis būtų galima susipažinti ir kad jie būtų tvarkomi tik tuo tikslu, kuriuo jie yra saugomi, kad būtų pasiektas aukštas saugumo lygis ir kad asmens duomenys būtų ištrinti, kad jie nebebus griežtai būtini atitinkamiems tikslams pasiekti. Jis reguliariai peržiūri tas apsaugos priemones ir prireikus jas patikslina.

4 skirsnis

Bendradarbiavimas

52 straipsnis

Kontaktiniai pareigūnai

1.Kiekviena koordinavimo institucija paskiria bent vieną kontaktinį pareigūną, kuris yra pagrindinis ES centro kontaktinis punktas atitinkamoje valstybėje narėje. Kontaktiniai pareigūnai gali būti komandiruojami į ES centrą. Jei paskiriami keli kontaktiniai pareigūnai, koordinavimo institucija vieną iš jų paskiria pagrindiniu kontaktiniu pareigūnu.

2.Kontaktiniai pareigūnai padeda ES centrui ir juos paskyrusioms koordinavimo institucijoms keistis informacija. Kai ES centras gauna pagal 12 straipsnį pateiktus pranešimus apie galimą naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą arba galimą ryšių su vaikais mezgimą, kompetentingos valstybės narės paskirti kontaktiniai pareigūnai padeda nustatyti medžiagos arba pokalbio neteisėtumą pagal 36 straipsnio 1 dalį.

3.Kontaktinių pareigūnų teises ir pareigas ES centro atžvilgiu nustato Valdančioji taryba. Kontaktiniai pareigūnai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, būtinais jų užduotims atlikti.

4.Tais atvejais, kai kontaktiniai pareigūnai komandiruojami į ES centrą, ES centras padengia jų aprūpinimo reikiamomis patalpomis pastate ir tinkamos paramos kontaktiniams pareigūnams jų pareigoms atlikti išlaidas. Visas kitas išlaidas, susijusias su kontaktinių pareigūnų paskyrimu ir jų užduočių vykdymu, padengia juos paskyrusi koordinavimo institucija.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europolu

1.Jei tai būtina šiame reglamente nustatytoms užduotims atlikti, neviršydamas savo atitinkamų įgaliojimų, ES centras bendradarbiauja su Europolu.

2.Europolas ir ES centras suteikia vienas kitam kuo išsamesnę prieigą prie atitinkamos informacijos ir informacinių sistemų, kai tai būtina jų atitinkamoms užduotims atlikti, laikydamiesi tokią prieigą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų.

Nedarant poveikio vykdomojo direktoriaus pareigoms, ES centras kuo labiau didina veiksmingumą dalydamasis administracinėmis funkcijomis su Europolu, įskaitant funkcijas, susijusias su personalo valdymu, informacinėmis technologijomis (IT) ir biudžeto vykdymu.

3.Bendradarbiavimo sąlygos ir darbo tvarka nustatomos susitarimo memorandume.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas su organizacijomis partnerėmis

1.Kai tai būtina šiame reglamente nustatytoms užduotims atlikti, ES centras gali bendradarbiauti su organizacijomis ir tinklais, turinčiais informacijos ir patirties klausimais, susijusiais su seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencija ir kova su ja, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir pusiau viešąsias organizacijas.

2.ES centras su 1 dalyje nurodytomis organizacijomis gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose nustatomos bendradarbiavimo sąlygos.

5 skirsnis

Organizavimas

55 straipsnis

Administravimo ir valdymo struktūra

ES centro administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)Valdančioji taryba, kuri atlieka 57 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)Vykdomoji valdyba, kuri atlieka 62 straipsnyje nustatytas užduotis;

c)ES centro vykdomasis direktorius, kuris atlieka 64 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)Technologijų komitetas, veikiantis kaip patariamoji grupė, atliekanti 66 straipsnyje nustatytas užduotis.

1 dalis. Valdančioji taryba

56 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; visi nariai turi balsavimo teisę.

2.Valdančiojoje taryboje taip pat yra vienas Europos Parlamento paskirtas nepriklausomas stebėtojas ekspertas, neturintis balsavimo teisės.

Valdančiosios tarybos pirmininko prašymu Europolas gali paskirti atstovą stebėtojo teisėmis dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose su Europolu susijusiais klausimais.

3.Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

4.Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis kovos su seksualine prievarta prieš vaikus srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Valstybės narės per keturis mėnesius nuo [šio reglamento įsigaliojimo data] paskiria savo koordinavimo institucijos atstovą. Siekdamos užtikrinti Valdančiosios tarybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys deda pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad Valdančiojoje taryboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5.Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Kadencija gali būti atnaujinama.

57 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.Valdančioji taryba:

a)pateikia bendrąsias ES centro veiklos gaires;

b)padeda sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam bendradarbiavimui su koordinavimo institucijomis ir jų tarpusavio bendradarbiavimui;

c)priima savo narių, taip pat Technologijų komiteto narių ir bet kurios kitos patariamosios grupės narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, kurias ji gali nustatyti, ir kasmet savo svetainėje skelbia Valdančiosios tarybos narių interesų deklaraciją;

d)priima 61 straipsnio 2 dalyje nurodytą Vykdomosios valdybos veiklos rezultatų įvertinimą;

e)priima ir viešai skelbia savo darbo tvarkos taisykles;

f)skiria Technologijų komiteto ir bet kurios kitos jos įsteigtos patariamosios grupės narius;

g)remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu nuomonės projektu, priima nuomones dėl 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų numatomų nurodymų nustatyti turinį;

(h)remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 77 straipsnio 3 dalyje.

58 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.Iš savo narių tarpo Valdančioji taryba išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti atnaujinta vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu jie netenka Valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

59 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia pirmininkas.

2.Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti.

3.Valdančioji taryba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, Valdančioji taryba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.Valdančioji taryba gali kviesti bet kokį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5.Pagal darbo tvarkos taisykles Valdančiosios tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

6.ES centras teikia Valdančiajai tarybai sekretoriato paslaugas.

60 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Valdančioji taryba priima sprendimus absoliučia jos narių balsų dauguma.

2.Kiekvienas narys turi vieną balsą. Vienam iš narių nedalyvaujant, pakaitinis narys turi teisę naudotis jo teise balsuoti.

3.Vykdomasis direktorius balsavime nedalyvauja.

4.Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

2 dalis. Vykdomoji valdyba

61 straipsnis

Vykdomosios valdybos sudėtis ir skyrimas

1.Vykdomąją valdybą sudaro Valdančiosios tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, dar du nariai, paskirti Valdančiosios tarybos iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, ir du Komisijos atstovai Valdančiojoje taryboje. Valdančiosios tarybos pirmininkas taip pat yra Vykdomosios valdybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

2.Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Per 12 mėnesių iki Vykdomosios valdybos pirmininko ir penkių narių ketverių metų kadencijos pabaigos Valdančioji taryba arba iš Valdančiosios tarybos narių, įskaitant Komisijos atstovą, atrinktas mažesnis komitetas atlieka Vykdomosios valdybos veiklos vertinimą. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į Vykdomosios valdybos narių veiklos rezultatų ir ES centro būsimų užduočių bei sunkumų įvertinimą. Remdamasi vertinimu, Valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti jų kadenciją.

62 straipsnis

Vykdomosios valdybos užduotys

1.Vykdomoji valdyba yra atsakinga už pagal 43 straipsnį ES centrui pavestų užduočių bendrą planavimą ir vykdymą. Vykdomoji valdyba priima visus ES centro sprendimus, išskyrus sprendimus, kuriuos pagal 57 straipsnį priima Valdančioji taryba.

2.Be to, Vykdomoji valdyba turi šias užduotis:

a)remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priimti bendrojo programavimo dokumento projektą ir iki kitų metų sausio 31 d. perduoti jį susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat bet kokią kitą atnaujintą dokumento versiją;

b)tvirtinti ES centro metinio biudžeto projektą ir atlikti kitas su ES centro biudžetu susijusias funkcijas;

c)vertinti ir priimti konsoliduotąją metinę ES centro veiklos ataskaitą, įskaitant įvykdytų užduočių apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiųsti ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei viešai paskelbti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą;

d)priimti sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją, atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją ir organizacinio valdymo bei vidaus kontrolės sistemų strategiją;

e)priimti savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

f)priimti savo darbo tvarkos taisykles;

g)ES centro darbuotojų atžvilgiu naudotis įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatais, o ES centrui, įgaliotam sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis 51 (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(h)priimti atitinkamas įgyvendinimo taisykles dėl Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų vykdymo, laikantis Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies;

i)skirti vykdomąjį direktorių ir pašalinti jį iš pareigų pagal 65 straipsnį;

j)skirti apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

k)užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

l)priimti ES centrui taikytinas finansines taisykles;

m)priimti visus sprendimus dėl ES centro vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus keitimo;

n)paskirti duomenų apsaugos pareigūną;

o)pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, priimti vidaus gaires, kuriose išsamiau apibrėžiamos informacijos tvarkymo procedūros pagal 51 straipsnį;

p)leisti sudaryti 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimo memorandumus.

3.Dėl 2 dalies g ir h punktuose nurodytų įgaliojimų Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai perduodami vykdomajam direktoriui. Vykdomasis direktorius įgaliojamas perduoti tuos įgaliojimus.

4.Išskirtinėmis aplinkybėmis Vykdomoji valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

5.Jei reikia skubiais atvejais, Vykdomoji valdyba gali Valdančiosios tarybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimą sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą ir biudžeto reikalus.

63 straipsnis

Vykdomosios valdybos balsavimo taisyklės

1.Sprendimai Vykdomojoje valdyboje priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys turi vieną balsą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

2.Komisijos atstovai turi teisę balsuoti, kai svarstomi ir sprendžiami 62 straipsnio 2 dalies a–l punktuose ir p punkte nurodyti klausimai. Priimant 62 straipsnio 2 dalies f ir g punktuose nurodytus sprendimus, Komisijos atstovai turi po vieną balsą. 62 straipsnio 2 dalies b–e bei h–l punktuose ir p punkte nurodyti sprendimai gali būti priimami tik tuo atveju, jei Komisijos atstovai už juos balsuoja. Priimant 62 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus sprendimus, Komisijos atstovų sutikimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su ES centro metine ir daugiamete darbo programa.

Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

3 dalis. Vykdomasis direktorius

64 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.Vykdomasis direktorius vadovauja ES centrui. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atskaitingas Valdančiajai tarybai.

2.Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti jo pareigų vykdymo ataskaitą.

3.Vykdomasis direktorius yra ES centro teisinis atstovas.

4.Vykdomasis direktorius atsako už ES centrui šiuo reglamentu nustatytų uždavinių įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius atsako už:

a)kasdienį ES centro administravimą;

b)sprendimų, kuriuos turi priimti Valdančioji taryba, rengimą;

c)Valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

d)bendrojo programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai pasikonsultavus su Komisija;

e)bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą Vykdomajai valdybai;

f)konsoliduotosios metinės ES centro veiklos ataskaitos rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai įvertinti ir priimti;

g)veiksmų plano, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas, taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros atliktus tyrimus, rengimą, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – Valdančiajai tarybai ir Vykdomajai valdybai;

(h)Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

i)kovos su sukčiavimu strategijos, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategijos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategijos ir ES centro organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategijos rengimą ir jų pateikimą Vykdomajai valdybai tvirtinti;

j)ES centrui taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

k)ES centro pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto vykdymą;

l)IT saugumo strategijos, kuria užtikrinamas tinkamas visos IT infrastruktūros, sistemų ir paslaugų, kurias sukūrė arba įsigijo ES centras, rizikos valdymas, parengimą ir įgyvendinimą, taip pat pakankamą IT saugumo finansavimą;

m)ES centro metinės darbo programos įgyvendinimą kontroliuojant Vykdomajai valdybai;

n)ES centro pajamų ir išlaidų sąmatos projekto, kuris yra ES centro bendrojo programavimo dokumento dalis, parengimą ir ES centro biudžeto vykdymą pagal 67 straipsnį;

o)ataskaitos projekto, kuriame aprašoma visa ES centro veikla, įtraukiant finansinių ir administracinių klausimų skirsnį, rengimą;

p)tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių ES centro darbuotojų įdarbinimo, kartu užtikrinant lyčių pusiausvyrą, skatinimą.

5.Išskirtinėmis aplinkybėmis vykdomasis direktorius gali nuspręsti vieną ar daugiau darbuotojų įkurdinti kitoje valstybėje narėje, kad jie galėtų veiksmingiau, efektyviau ir nuosekliau vykdyti ES centro užduotis. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Valdančiosios tarybos ir susijusios valstybės narės pritarimą. Sprendimas grindžiamas tinkama sąnaudų ir naudos analize, kuria visų pirma parodoma tokio sprendimo pridėtinė vertė ir patikslinama veiklos, kuri turi būti vykdoma vietos skyriuje, apimtį taip, kad būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir ES centro administracinių funkcijų dubliavimosi. Su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) gali būti sudaromas susitarimas dėl būstinės.

65 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip ES centro laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.Vykdomąjį direktorių skiria Vykdomoji valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

3.Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, ES centrui atstovauja Vykdomosios valdybos pirmininkas.

4.Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Likus šešiems mėnesiams iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Komisija užbaigia vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas ES centro užduotis bei uždavinius.

5.Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą vertinimą, Vykdomoji valdyba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.Vykdomasis direktorius iš pareigų gali būti atleistas tik Vykdomosios valdybos sprendimu, priimtu gavus atitinkamą Komisijos pasiūlymą.

8.Vykdomoji valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, jo kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

5 poskirsnis. Technologijų komitetas

66 straipsnis

Technologijų komiteto įsteigimas ir uždaviniai

1.Technologijų komitetą sudaro techniniai ekspertai, kuriuos skiria Valdančioji taryba, atsižvelgdama į jų kompetenciją ir nepriklausomumą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą.

2.Technologijų komiteto narių skyrimo ir jo veiklos tvarka nustatoma Valdančiosios tarybos patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse ir skelbiama viešai.

3.Komiteto nariai yra nepriklausomi ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu. Komiteto narių sąrašas skelbiamas viešai ir ES centras jį nuolat atnaujina savo svetainėje.

4.Jeigu narys nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų, jis apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Kitu atveju Valdančioji taryba gali, ne mažiau kaip vieno trečdalio savo narių arba Komisijos siūlymu, paskelbti nepriklausomumo stoką ir atšaukti atitinkamą asmenį. Valdančioji taryba skiria naują narį likusiam kadencijos laikotarpiui eiliniams nariams nustatyta tvarka.

5.Technologijų komiteto narių įgaliojimai trunka ketverius metus. Tie įgaliojimai gali būti pratęsti vieną kartą.

6.Technologijų komitetas:

a)prisideda prie 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytų ES centro nuomonių;

b)prisideda prie ES centro pagalbos koordinavimo institucijoms, Valdančiajai tarybai, Vykdomajai valdybai ir vykdomajam direktoriui su technologijų naudojimu susijusiais klausimais;

c)gavęs prašymą, vidaus lygmeniu teikia ekspertines žinias klausimais, susijusiais su technologijų naudojimu seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencijos ir nustatymo tikslais.

6 skirsnis

Biudžeto sudarymas ir struktūra

1 poskirsnis

Bendrasis programavimo dokumentas

67 straipsnis

Biudžeto sudarymas ir vykdymas

1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų ES centro pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį Vykdomajai valdybai.

2.Remdamasi sąmatos projektu Vykdomoji valdyba priima kitų finansinių metų preliminarų ES centro pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir išsiunčią jį Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d.

3.Galutinį ES centro pajamų ir išlaidų sąmatos projektą Vykdomoji valdyba Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

4.Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

5.Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia Europos Parlamentui ir Tarybai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina ES centrui Sąjungos skiriamo įnašo asignavimus.

7.Europos Parlamentas ir Taryba priima ES centro etatų planą.

8.ES centro biudžetą tvirtina Vykdomoji valdyba. Jis tampa galutiniu, priėmus galutinį Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Esant būtinybei jis atitinkamai tikslinamas.

9.ES centro biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

10.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai visą informaciją, svarbią bet kurios vertinimo procedūros išvadoms.

68 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima ES centrui taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 52 , išskyrus atvejus, kai nukrypti reikia specialiai dėl ES centro veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos pritarimas.

1.

2 poskirsnis

Biudžeto pateikimas, vykdymas ir kontrolė

69 straipsnis

Biudžetas

1.Kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, parengiama visų ES centro pajamų ir išlaidų sąmata, kuri įtraukiama į ES centro biudžetą, kuris pajamų ir išlaidų požiūriu yra subalansuotas.

2.ES centro biudžetą sudaro į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas, neatmetant kitų išteklių galimybės.

3.Sąjungos finansavimas ES centrui gali būti teikiamas sudarant įgaliojimo susitarimus ar skiriant ad hoc dotacijas pagal 68 straipsnyje nurodytas jo finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas.

4.ES centro išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

5.Biudžeto įsipareigojimai veiksmams, susijusiems su plataus masto projektais, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskirstyti į keletą metinių dalių.

70 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.ES centro apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metų) preliminarias finansines ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai).

2.Ne vėliau kaip iki N + 1 finansinių metų kovo 31 d. ES centras išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.Iki N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams ES centro N metų preliminarias ataskaitas, konsoliduotas kartu su Komisijos ataskaitomis.

4.Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl ES centro N metų galutinių finansinių ataskaitų.

5.Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. ES centro apskaitos pareigūnas N metų galutines finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

6.Galutinės N metų finansinės ataskaitos ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Tą atsakymą jis taip pat išsiunčia Valdančiajai tarybai.

8.Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai.

9.Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

7 skirsnis

Darbuotojai

71 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Visais klausimais, kurie nėra reglamentuojami šiuo reglamentu, ES centrui taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės, priimtos Sąjungos institucijų susitarimu, kuriuo jie įgyvendinami.

2.Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3.ES centro darbuotojai, visų pirma dirbantys srityse, susijusiose su seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymu, pranešimu apie ją ir jos pašalinimu, turi galimybę naudotis atitinkamomis konsultavimo ir paramos paslaugomis.

72 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.ES centras gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, kurie nėra jame įdarbinti, paslaugomis.

2.Vykdomoji valdyba priima taisykles, susijusias su valstybių narių darbuotojais, įskaitant 52 straipsnyje nurodytus kontaktinius pareigūnus, kurie turi būti komandiruoti į ES centrą, ir prireikus jas atnaujina. Tos taisyklės visų pirma apima su tuo delegavimu susijusias finansines priemones, įskaitant draudimą ir mokymus. Tose taisyklėse atsižvelgiama į tai, kad darbuotojai yra deleguoti ir turi būti priskirti prie ES centro darbuotojų. Jose pateikiamos nuostatos dėl priskyrimo sąlygų. Prireikus Vykdomoji valdyba siekia užtikrinti nuoseklumą su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidų atlyginimui taikomomis taisyklėmis.

73 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

ES centrui ir jo darbuotojams taikomas prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

Kontaktinių pareigūnų ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai nustatomi valstybės narės, kurioje yra ES centro būstinė, ir kitų valstybių narių susitarimu. Tame susitarime numatomos tokios privilegijos ir imunitetai, reikalingi kontaktiniams pareigūnams tinkamai atlikti savo užduotis.

74 straipsnis

Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį

1.Valdančiosios tarybos bei Vykdomosios valdybos nariams ir visiems ES centro darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius ES centro pavestas užduotis, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnį, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

2.Vykdomoji valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia bet kokias paslaugas, susijusias su ES centro užduočių vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos įgaliotus arba tuo tikslu koordinavimo institucijų skirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai nurodytiems 1 dalyje.

3.ES centras nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4.ES centras taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 53 .

75 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

1.ES centras priima savo saugumo taisykles, kurios turi būti lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, kuriomis užtikrinama Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 54 ir (ES, Euratomas) 2015/444. ES centro saugumo taisyklės apima, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas. Gavusi Komisijos pritarimą, Vykdomoji valdyba priima ES centro saugumo taisykles.

2.Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

8 skirsnis

Bendrosios nuostatos

76 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų

ES centrui taikomos Reglamento Nr. 1 55 nuostatos. ES centro veiklai užtikrinti reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

77 straipsnis

Skaidrumas ir komunikacija

1.Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 56 taikomas ES centro turimiems dokumentams. Valdančioji taryba per šešis mėnesius nuo pirmo posėdžio dienos priima išsamias to reglamento taikymo taisykles.

2.ES centro vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos Valdančioji taryba nustato priemones, kuriomis ES centras taiko tą reglamentą, įskaitant priemones dėl ES centro duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.ES centras gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Valdančiosios tarybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų.

78 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 57 .

2.Per šešis mėnesius nuo [82 straipsnyje nurodyta veiklos pradžios data] ES centras prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną, nedelsdamas priima atitinkamas jo darbuotojams taikomas nuostatas.

3.Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš ES centro gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

4.Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 58 nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir patikras, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su ES centro finansuojama dotacija arba sutartimi.

5.Nedarant poveikio 1, 2, 3 ir 4 dalims, į ES centro bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijos susitarimus ir dotacijos sprendimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis.

79 straipsnis

Atsakomybė

1.ES centro sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią ES centro sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.Nesutartinės atsakomybės atveju ES centras pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina bet kokią žalą, kurią jo padaliniai ar darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

4.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.Asmeninę ES centro darbuotojų atsakomybę jo atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

80 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Be to, ES centro veiklą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnio nuostatas prižiūri Europos ombudsmenas.

81 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Vykdomajai valdybai, ES centras ne vėliau kaip [praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo], sudaro su valstybe nare, kurioje yra ES centro būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl darbuotojų įkurdinimo ir ES centro patalpų suteikimo toje valstybėje narėje, taip pat toje valstybėje narėje ES centro vykdomajam direktoriui, Vykdomosios valdybos nariams, ES centro personalui ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.Valstybė narė, kurioje yra ES centro būstinė, sudaro geriausias įmanomas sąlygas sklandžiam ir veiksmingam ES centro veikimui užtikrinti, įskaitant daugiakalbį europinį švietimą ir tinkamas transporto jungtis.

82 straipsnis

ES centro veiklos pradžia

1.Komisija yra atsakinga už ES centro įsteigimą ir pradinę veiklą, kol vykdomasis direktorius nepradės eiti pareigų po to, kai jį pagal 65 straipsnio 2 dalį paskirs Vykdomoji valdyba. Tuo tikslu:

a)Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir atlikti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

b)nukrypstant nuo 62 straipsnio 2 dalies g punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 62 straipsnio 4 dalyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)Komisija gali pasiūlyti pagalbą ES centrui, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus ES centro veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

d)laikinasis vykdomasis direktorius, gavęs Vykdomosios valdybos pritarimą, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais ES centro biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą ES centro etatų planą.

V SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR SKAIDRUMO ATASKAITŲ TEIKIMAS

83 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.Prieglobos paslaugų teikėjai, asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai ir interneto prieigos paslaugų teikėjai renka duomenis šiomis temomis ir paprašius pateikia šią informaciją ES centrui:

a)kai teikėjui buvo duotas nurodymas nustatyti turinį pagal 7 straipsnį:

–priemonės, kurių imtasi siekiant įvykdyti nurodymą, įskaitant tuo tikslu naudojamas technologijas ir suteiktas apsaugos priemones;    

–seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymo technologijų klaidų lygiai ir priemonės, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią klaidoms arba jas ištaisyti;

–naudotojų pateiktų skundų ir bylų, susijusių su priemonėmis, kurių imtasi nurodymui įvykdyti, atveju – teikėjui tiesiogiai pateiktų skundų skaičius, teisminei institucijai pateiktų skundų skaičius, tų skundų ir bylų pagrindas, dėl tų skundų ir tose bylose priimti sprendimai, vidutinis laikas, kurio reikia tiems sprendimams priimti, ir atvejų, kai tie sprendimai vėliau buvo panaikinti, skaičius;

b)pagal 14 straipsnį teikėjui duotų nurodymų pašalinti turinį skaičius ir vidutinis laikas, kurio reikia atitinkamam seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementui ar elementams pašalinti arba panaikinti prieigą prie jų;

c)bendras seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementų, kuriuos teikėjas pašalino arba prieigą prie kurių jis panaikino, skaičius, suskirstytas pagal tai, ar tie elementai buvo pašalinti arba ar prieiga prie jų panaikinta pagal nurodymą pašalinti turinį arba pranešimą, kurį pateikė kompetentinga institucija, ES centras ar trečioji šalis arba pats teikėjas;

d)pagal 16 straipsnį teikėjui duotų nurodymų blokuoti prieigą skaičius;

e)atvejų, kai teikėjas rėmėsi 8 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 5 arba 6 dalimi arba 17 straipsnio 5 dalimi, skaičius ir priežastys.

2.Koordinavimo institucijos renka duomenis šiomis temomis ir paprašius pateikia šią informaciją ES centrui:

a)tolesni veiksmai, kurių imtasi gavus pranešimus apie galimą seksualinę prievartą prieš vaikus internete, kuriuos ES centras persiuntė pagal 48 straipsnio 3 dalį, dėl kiekvieno pranešimo nurodant:

–ar dėl pranešimo pradėtas baudžiamasis tyrimas, prisidėta prie vykdomo tyrimo, imtasi kokių nors kitų veiksmų arba nesiimta jokių veiksmų;

–kai dėl pranešimo pradėtas baudžiamasis tyrimas arba prisidėta prie vykdomo tyrimo, tyrimo padėtis arba rezultatai, įskaitant tai, ar byla buvo baigta ikiteisminiame etape, ar byloje buvo skirtos sankcijos, ar aukos buvo identifikuotos ir išgelbėtos ir, jei taip, jų skaičius suskirstant pagal lytį ir amžių ir ar buvo suimti įtariamieji ir nuteisti visi kaltininkai ir, jei taip, jų skaičius;

–jei dėl pranešimo buvo imtasi bet kokių kitų veiksmų, veiksmų rūšis, tų veiksmų padėtis arba rezultatai ir priežastys, dėl kurių jų imtasi;

–jei nesiimta jokių veiksmų, priežastys, dėl kurių nesiimta jokių veiksmų;

b)svarbiausia ir pasikartojanti seksualinės prievartos prieš vaikus internete rizika, apie kurią pagal 3 straipsnį pranešė prieglobos paslaugų teikėjai ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai arba kuri nustatyta pagal kitą koordinavimo institucijos turimą informaciją;

c)prieglobos paslaugų teikėjų ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų, kuriems koordinavimo institucija pagal 7 straipsnį davė nurodymą nustatyti turinį, sąrašas;

d)pagal 7 straipsnį duotų nurodymų nustatyti turinį skaičius suskirstant pagal teikėją ir seksualinės prievartos prieš vaikus internete rūšį ir atvejų, kai teikėjas rėmėsi 8 straipsnio 3 dalimi, skaičius;

e)prieglobos paslaugų teikėjų, kuriems koordinavimo institucija pagal 14 straipsnį davė nurodymą pašalinti turinį, sąrašas;

f)pagal 14 straipsnį duotų nurodymų pašalinti turinį skaičius suskirstant pagal teikėjus, laikas, kurio reikia atitinkamam seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementui ar elementams pašalinti arba prieigai prie jų panaikinti, ir atvejų, kuriais teikėjas rėmėsi 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, skaičius;

g)pagal 16 straipsnį duotų nurodymų blokuoti prieigą skaičius suskirstant pagal teikėją ir atvejų, kai teikėjas rėmėsi 17 straipsnio 5 dalimi, skaičius;

(h)atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų, kurioms koordinavimo institucija skyrė sprendimą, priimtą pagal 27, 28 arba 29 straipsnius, sąrašas, priimto sprendimo rūšis ir jo priėmimo motyvai;

i)atvejai, kai ES centro nuomonė pagal 7 straipsnio 4 dalies d punktą iš esmės nukrypo nuo koordinavimo institucijos nuomonės, nurodant nukrypimo vietas ir pagrindines nukrypimo priežastis.

3.ES centras renka duomenis ir rengia statistinius duomenis apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete nustatymą, pranešimą apie ją, jos pašalinimą arba prieigos prie jos panaikinimą pagal šį reglamentą. Duomenų temos yra visų pirma šios:

a)rodiklių skaičius 44 straipsnyje nurodytose rodiklių duomenų bazėse ir to skaičiaus kitimas, palyginti su ankstesniais metais;

b)pateiktų pranešimų apie 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą skaičius suskirstant pagal valstybę narę, paskyrusią informaciją teikiančią koordinavimo instituciją, ir, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos atveju, remiantis ja sukurtų rodiklių skaičius ir universaliųjų ištekliaus adresų, įtrauktų į universaliųjų ištekliaus adresų sąrašą pagal 44 straipsnio 3 dalį, skaičius;

c)pagal 12 straipsnį ES centrui pateiktų pranešimų bendras skaičius suskirstant pagal prieglobos paslaugų teikėjus ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjus, kurie pateikė pranešimą, ir pagal valstybę narę, kurios kompetentingai institucijai ES centras persiuntė pranešimus pagal 48 straipsnio 3 dalį;

d)seksualinė prievarta prieš vaikus internete, su kuria susiję pranešimai, įskaitant žinomos ir naujos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementų skaičių ir galimo ryšių su vaikais mezgimo atvejus, valstybė narė, kurios kompetentingai institucijai ES centras persiuntė pranešimus pagal 48 straipsnio 3 dalį, ir atitinkamos informacinės visuomenės paslaugos, kurią siūlo pranešimą pateikęs teikėjas, rūšis;

e)pranešimų, kuriuos ES centras pripažino akivaizdžiai nepagrįstais, kaip nurodyta 48 straipsnio 2 dalyje, skaičius;

f)pranešimų, susijusių su galima nauja seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga ir ryšių su vaikais mezgimu, kurie nebuvo pripažinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, apie kurią ES centras buvo informuotas pagal 36 straipsnio 3 dalį, skaičius suskirstant pagal valstybes nares;

g)paieškos pagal 49 straipsnio 1 dalį rezultatai, įskaitant vaizdų, vaizdo įrašų ir URL skaičių pagal valstybę narę, kurioje teikiamos medžiagos prieglobos paslaugos;

h)kai apie tą patį galimos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos elementą ES centrui buvo pranešta daugiau nei vieną kartą pagal 12 straipsnį arba jis buvo nustatytas daugiau nei vieną kartą atliekant paiešką pagal 49 straipsnio 1 dalį, kiek kartų apie tą elementą buvo pranešta arba jis buvo nustatytas tokiu būdu;

i)pranešimų skaičius ir prieglobos paslaugų teikėjų, apie kuriuos ES centras pranešė pagal 49 straipsnio 2 dalį, skaičius;

j)aukų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos prieš vaikus internete, kurioms ES centras padeda pagal 21 straipsnio 2 dalį, skaičius ir šių aukų, kurios paprašė tokios pagalbos joms prieinamu būdu dėl negalios, skaičius.

4.Prieglobos paslaugų teikėjai, asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai ir interneto prieigos paslaugų teikėjai, koordinavimo institucijos ir ES centras užtikrina, kad atitinkamai 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys būtų saugomi ne ilgiau nei būtina 84 straipsnyje nurodytoms skaidrumo ataskaitoms teikti. Saugomuose duomenyse neturi būti jokių asmens duomenų.

5.Jie užtikrina, kad duomenys būtų saugomi saugiu būdu ir kad saugojimui būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės. Tomis apsaugos priemonėmis visų pirma užtikrinama, kad su duomenimis būtų galima susipažinti ir kad jie būtų tvarkomi tik tuo tikslu, kuriuo jie yra saugomi, kad būtų pasiektas aukštas saugumo lygis ir kad informacija būtų ištrinta, kai ji nebebus būtina tam tikslui pasiekti. Jie reguliariai peržiūri tas apsaugos priemones ir prireikus jas patikslina.

84 straipsnis

Skaidrumo ataskaitų teikimas

1.Kiekvienas atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėjas parengia metinę savo veiklos pagal šį reglamentą ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Teikėjai iki kiekvienų metų, einančių po metų, už kuriuos teikiama ataskaita, sausio 31 d. viešai paskelbia ataskaitą ir pateikia ją buveinės koordinavimo institucijai, Komisijai ir ES centrui.

2.Kiekviena koordinavimo institucija parengia savo metinę pagal šį reglamentą vykdomos veiklos ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, už kuriuos teikiama ataskaita, kovo 31 d. ji viešai paskelbia ataskaitą ir pateikia ją Komisijai ir ES centrui.

3.Jeigu valstybė narė pagal 25 straipsnį yra paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, ji užtikrina, kad koordinavimo institucija parengtų vieną ataskaitą, į kurią įtrauktų visų kompetentingų institucijų veiklą pagal šį reglamentą, ir kad koordinavimo institucija gautų visą svarbią tam reikalingą informaciją ir paramą iš kitų suinteresuotųjų kompetentingų institucijų.

4.ES centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su koordinavimo institucijomis, parengia metinę savo veiklos pagal šį reglamentą ataskaitą. Toje ataskaitoje taip pat pateikiama ir analizuojama 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose pateikta informacija. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, už kuriuos teikiama ataskaita, birželio 30 d. ES centras viešai paskelbia ataskaitą ir pateikia ją Komisijai.

5.1, 2 ir 3 dalyse nurodytose metinėse skaidrumo ataskaitose nepateikiama jokios informacijos, kuri galėtų pakenkti vykdomai veiklai, susijusiai su pagalba aukoms arba seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevencija, nustatymu, tyrimu ar patraukimu už juos baudžiamojon atsakomybėn. Jose taip pat neturi būti jokių asmens duomenų.

6.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas būtinais šablonais ir išsamiomis taisyklėmis dėl ataskaitų formos, tikslaus turinio bei kitų elementų ir pagal 1, 2 ir 3 dalis vykdomo ataskaitų teikimo proceso.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

85 straipsnis

Vertinimas

1.Ne vėliau kaip per [penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo taikymo ataskaitą.

2.Ne vėliau kaip per [penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad pagal Komisijos gaires būtų atliekamas ES centro veiklos rezultatų, palyginti su jo tikslais, įgaliojimais, uždaviniais, valdymu ir vieta, vertinimas. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti ES centro uždavinius ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės.

3.Kas antrą kartą atliekant 2 dalyje nurodytą vertinimą, ES centro pasiekti rezultatai vertinami atsižvelgiant į jo tikslus ir uždavinius, taip pat vertinama, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus ir uždavinius, tebėra pagrįsta tęsti ES centro veiklą.

4.Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 3 dalyje nurodyto vertinimo išvadų ataskaitą. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

5.Atlikdamos 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus, koordinavimo institucijos, valstybės narės ir ES centras Komisijos prašymu teikia jai informaciją.

6.Atlikdama 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus, Komisija atsižvelgia į turimus atitinkamus įrodymus.

7.Kai tinkama, prie 1 ir 4 dalyse nurodytų ataskaitų pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

86 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.3, 8, 13, 14, 17, 47 ir 84 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [reglamento priėmimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 3, 8, 13, 14, 17, 47 ir 84 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu atšaukti įgaliojimus nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 3, 8, 13, 14, 17, 47 ir 84 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

87 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Priimant 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

88 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) 2021/1232 panaikinamas nuo [šio reglamento taikymo pradžios data].

89 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus 6 mėnesiams nuo įsigaliojimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.    Atitinkama politikos sritis

1.3.    Pasiūlymas susijęs su:

1.4.    Tikslai

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.    Numatyti valdymo būdai

2.    VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistemos

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos ir biudžeto išlaidų eilutė

3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 60  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Veiklos rezultatų rodikliai 

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☒ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis 5 metų laikotarpis nuo 2025 m. ir vėliau,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 61  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 EIB arba Europos investicijų fondui;

 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms*

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Seksualinė prievarta prieš vaikus			2022	2023	2024	2025 63	2026	2027	IŠ VISO 2021–2027 m. DFP	2028	2029	2030
1 antraštinė dalis.	Įsipareigojimai	(1)				11,122	10,964	16,497	38,583	22,269	26,694	28,477
	Mokėjimai	(2)				11,122	10,964	16,497	38,583	22,269	26,694	28,477
2 antraštinė dalis.	Įsipareigojimai	(1a)
	Mokėjimai	(2a)
3 antraštinė dalis.	Įsipareigojimai	(3a)
	Mokėjimai	(3b)
IŠ VISO asignavimų kovai su seksualine prievarta prieš vaikus	Įsipareigojimai	=1 + 1a + 3a				11,122	10,964	16,497	38,583	22,269	26,694	28,477
	Mokėjimai	=2 + 2a + 3b				11,122	10,964	16,497	38,583	22,269	26,694	28,477

* Pastaba. Kadangi ES centro būstinės vieta kol kas nenustatyta, skaičiavimai grindžiami prielaida, kad jis veiks Briuselyje. Įvertinta, kad pradinis ES centro įsteigimo laikotarpis yra penkeri metai, pradedant 2025 m., o veikla visu pajėgumu turi būti pradėta ne vėliau kaip 2029 m. pabaigoje; visos centro išlaidos 2030 m. turėtų būti 28,477 mln. EUR, kai bus pirmą kartą patirtos visų metų papildomų viso etato darbuotojų išlaidos. Bendras centro biudžetas kasmet padidinamas 2 proc., infliacijai padengti.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,201

1,440

1,834

1,527

1,221

1,245

7,468

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis kovos su seksualine prievarta prieš vaikus įstaigos asignavimams

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR

3.2.3.Numatomas poveikis kovos su seksualine prievarta prieš vaikus įstaigos žmogiškiesiems ištekliams

Santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	1,166	3,229	5,547	9,942	7,956	9,919	11,037
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	0,500	1,445	2,687	4,631	3,978	4,779	5,151
Sutartininkai	0,226	0,690	1,173	2,089	1,675	2,197	2,490
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

1,892

5,363

9,407

16,662

13,610

16,895

18,677

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	14	24	40	60	50	60	60
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)	6	11	20	20	25	28	28
Sutartininkai	5	10	15	15	20	25	25
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

Apskaičiuota, kad 2022 m. naujų darbuotojų įdarbinimo išlaidos sudarys 50 proc. personalo išlaidų, o vėlesniais metais – 50 proc. papildomų personalo išlaidų.

3.2.4.Numatomi pagrindinio HOME GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Etato ekvivalento vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašas pateikiamas toliau esančio priedo 4 skirsnyje.

3.2.5.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

⌧    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 67 .

3.2.6.Trečiųjų šalių įnašai

⌧ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–◻ nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kitų asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

1.Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos PRIEDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas:

1.REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS IR SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

2.KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

3.IŠ VISO ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ

4.APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

4.1.Žmogiškieji ištekliai

4.2.Kitos administracinės išlaidos

1. Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)