AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo aplinkybės

ES uosto valstybės kontrolės tvarka nustatyta Direktyvoje 2009/16/EB (su pakeitimais). Sąjungoje taikoma uosto valstybės kontrolės tvarka grindžiama nuo 1982 m. galiojančio Paryžiaus susitarimo memorandumo (toliau – Paryžiaus SM) dėl uosto valstybės kontrolės struktūra. Į Direktyvą 2009/16/EB (su pakeitimais) įtrauktos Paryžiaus SM procedūros ir priemonės. Paryžiaus SM organizacijos veikloje dalyvauja visos jūrinės ES valstybės narės, taip pat Islandija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija ir Rusijos Federacija. Europos Sąjunga nėra Paryžiaus SM organizacijos narė.

Norint, kad Sąjungoje vykdoma uosto valstybės kontrolė būtų veiksminga, kasmet pagal Paryžiaus SM turi būti priimamas tam tikras sprendimų skaičius. Tuos sprendimus bendru sutarimu priima kasmet gegužės mėn. posėdžiaujantis Uosto valstybės kontrolės komitetas. Pagal Direktyvą 2009/16/EB Paryžiaus SM organizacijos atitinkamo kompetentingo organo priimti sprendimai ES valstybėms narėms tampa privalomi.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi tarptautinėse organizacijose (tokiose kaip Paryžiaus SM), kai joms reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, turi būti priimama Tarybos sprendimu, grindžiamu Komisijos pasiūlymu.

Po to, kai Rusijos Federacija įsiveržė į Ukrainą, 2022 m. kovo 14 d. Paryžiaus SM sekretoriatas gavo Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo laišką. Laiške Paryžiaus SM organizacijos prašoma i) po su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo nepagrįstai nesulaikyti su Ukrainos vėliava plaukiojančių laivų, ii) pašalinti Rusijos Federaciją iš Paryžiaus SM organizacijos ir iii) nepripažinti Rusijos Federacijos laivybos administracijos vardu išduotų liudijimų.

Dėl pirmojo prašymo nepagrįstai nesulaikyti Ukrainos laivų: 2022 m. kovo 2 d. Paryžiaus SM organizacija išleido aplinkraštį „PSCircular 101“ (Jūrininkų repatriacijos dėl padėties Ukrainoje gairės (angl. Guidance on repatriation of seafarers due to situation in Ukraine)), kuriame aptariamas šis klausimas. Aplinkraštyje „PSCircular 101“ narių institucijos informuojamos, kad dabartinėmis aplinkybėmis reikia taikyti lankstumo principą, įskaitant dėl jūrininkų repatriacijos, 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, liudijimų, išduotų pagal 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, ir medicinos pažymų. Jei dėl pokyčių to prireiks, Paryžiaus SM organizacija gali svarstyti galimybę aplinkraštį „PSCircular 101“ toliau koreguoti.

Kalbant apie prašymą dėl Rusijos Federacijos narystės Paryžiaus SM organizacijoje, reikėtų pažymėti, kad Rusijos Federacijai nebesuteikiama prieiga prie Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje numatytos uosto valstybės kontrolės inspektavimo duomenų bazės ir inspektuotinų laivų atrankos priemonės THETIS, kaip ir galimybė šia duomenų baze ir priemone naudotis. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos dalyvavimas Paryžiaus SM organizacijos veikloje jau yra labai apribotas, o neturėdama prieigos prie tos duomenų bazės Rusijos Federacija negali veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus SM arba prisidėti prie SM organizacijos veiklos.

Nors ES valstybės narės sutaria, kad reikia imtis veiksmų prieš Rusijos Federaciją, nei memorandume, nei jokiuose politiniuose nurodymuose nenumatyta jokia procedūra ar mechanizmas, kaip pašalinti nares iš Paryžiaus SM organizacijos. Nuomonę pareiškę nariai, be varianto pašalinti, nurodė ir kitą pageidaujamą alternatyvą – sustabdyti narystę iki tol, kol bus nuspręsta kitaip. Nors tiesioginis teisinis poveikis būtų panašus į pašalinimo, jis būtų trumpesnis. Sustabdymas leistų toliau svarstyti, ar reikia visiškai pašalinti iš Paryžiaus SM organizacijos, o pasikeitus aplinkybėms jis galėtų būti atšauktas. Tačiau memorandume nėra nuostatos ir dėl narystės sustabdymo.

Paryžiaus SM organizacijos pirmininkas pasiūlė iki metinio Uosto valstybės kontrolės komiteto 55-ojo posėdžio, kuris turėtų įvykti 2022 m. gegužės 16–20 d., atlikti Paryžiaus SM numatytą rašytinę procedūrą, kad būtų priimtas sprendimas dėl Rusijos Federacijos narystės sustabdymo. Taip siekiama, kad šis opus klausimas nenustelbtų Uosto valstybės kontrolės komiteto 55-ojo posėdžio.

2.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Atsižvelgiant į padėties rimtumą, tikslinga: (i) pritarti dokumento PSCC55/11.1 5 dalyje išdėstytam požiūriui po su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo nepagrįstai nesulaikyti su Ukrainos vėliava plaukiojančių laivų, ii) reaguojant į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos invaziją į Ukrainą, sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Paryžiaus SM organizacijoje pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 62 straipsnio 3 dalį, iii) pritarti dokumento PSCC55/11.1 7 dalyje išdėstytam požiūriui dėl Rusijos Federacijos išduotų teisės aktais nustatytų liudijimų pripažinimo panaikinimo.

Pridedamas tekstas yra pasiūlymas dėl Sąjungos pozicijos pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį, kurį vėliau turi priimti Taryba. Juo siekiama pritarti Paryžiaus SM dokumente PSCC55/11.1 išdėstytam veiksmų planui. Detali ES pozicija pridedama prie Tarybos sprendimo projekto kaip I priedas.

Direktyva 2009/16/EB Paryžiaus SM organizacijos procedūros, priemonės ir veikla faktiškai įtraukiamos į Sąjungos teisės taikymo sritį. Taigi remiantis SESV 3 straipsnio 2 dalies sakinio pabaiga Paryžiaus SM priklauso Sąjungos išimtinei išorės kompetencijai.

3.Teisinis pagrindas

Šis sprendimas grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 100 straipsnio 2 dalimi kartu su 218 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu laikomasi susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus. Tai taikoma pozicijai, kurios turi laikytis valstybės narės, pagal Paryžiaus SM veikdamos kartu Sąjungos labui.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (su pakeitimais) yra teisinis principų, kurių valstybės narės turi laikytis Paryžiaus SM organizacijos Uosto valstybės kontrolės komitete, nustatymo pagrindas.

Aktai, kurie turi būti priimti pagal Paryžiaus SM, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai turi teisinę galią, nes jie gali stipriai paveikti ES teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/16/EB, turinį. Taip yra todėl, kad Direktyva 2009/16/EB Paryžiaus SM organizacijos procedūros, priemonės ir veikla faktiškai įtraukiamos į Sąjungos teisės taikymo sritį. Be to, Rusijos Federacijos narystės Paryžiaus SM organizacijoje sustabdymas yra organizacinio pobūdžio veiksmas, turintis įtakos sprendimų priėmimui Paryžiaus SM organizacijoje.

Numatomais aktais Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

2022/0144 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje, dėl Rusijos Federacijos narystės šioje organizacijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) pasirašytas 1982 m. sausio 26 d. ir įsigaliojo 1982 m. liepos 1 d. Paryžiaus SM organizacijos narės yra 27 laivybos administracijos (Airijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos). Sąjunga nėra Paryžiaus SM organizacijos narė;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/16/EB 1 nustatyta Sąjungoje taikoma uosto valstybės kontrolės teisinė tvarka ir performuluoti bei sugriežtinti nuo 1995 m. galioję ankstesni šios srities Sąjungos teisės aktai. Sąjungos teisinė tvarka grindžiama Paryžiaus SM;

(3)Sąjungos valstybių narių atžvilgiu Direktyva 2009/16/EB Paryžiaus SM organizacijos procedūros, priemonės ir veikla faktiškai įtraukiamos į Sąjungos teisės taikymo sritį. Pagal tą direktyvą tam tikri Paryžiaus SM organizacijos atitinkamo kompetentingo organo priimti sprendimai Sąjungos valstybėms narėms tampa privalomi;

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu dėl Paryžiaus SM, nes numatomi aktai gali stipriai paveikti Sąjungos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/16/EB, turinį. Pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, turi būti priimama Tarybos sprendimu, grindžiamu Komisijos pasiūlymu;

(5)2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriose kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą. 2022 m. kovo 24–25 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, ir pakartojo reikalavimą, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinę agresiją Ukrainos teritorijoje;

(6)po to, kai Rusijos Federacija įsiveržė į Ukrainą, 2022 m. kovo 14 d. Paryžiaus SM sekretoriatas gavo Ukrainos infrastruktūros ministro laišką. Laiške Paryžiaus SM organizacijos prašoma po su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo nepagrįstai nesulaikyti su Ukrainos vėliava plaukiojančių laivų, pašalinti Rusijos Federaciją iš Paryžiaus SM organizacijos ir nepripažinti Rusijos Federacijos laivybos administracijos vardu išduotų liudijimų;

(7)Dėl pirmojo prašymo nepagrįstai nesulaikyti Ukrainos laivų: 2022 m. kovo 2 d. Paryžiaus SM organizacija išleido aplinkraštį „PSCircular 101“ (Jūrininkų repatriacijos dėl padėties Ukrainoje gairės (angl. Guidance on repatriation of seafarers due to situation in Ukraine)), kuriame aptariamas šis klausimas. Aplinkraštyje „PSCircular 101“ narių institucijos informuojamos, kad dabartinėmis aplinkybėmis reikia taikyti lankstumo principą, įskaitant dėl jūrininkų repatriacijos, 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, liudijimų, išduotų pagal 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, ir medicinos pažymų. Jei dėl pokyčių to prireiks, Paryžiaus SM organizacija gali svarstyti galimybę aplinkraštį „PSCircular 101“ toliau koreguoti; Apie šią poziciją turėtų būti pranešta Ukrainos valdžios institucijoms;

(8)kalbant apie prašymą dėl Rusijos Federacijos narystės, reikėtų pažymėti, kad Rusijos Federacijai nebesuteikiama prieiga prie Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje numatytos uosto valstybės kontrolės inspektavimo duomenų bazės ir inspektuotinų laivų atrankos priemonės THETIS, kaip ir galimybė šia duomenų baze ir priemone naudotis. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos dalyvavimas Paryžiaus SM organizacijos veikloje jau yra labai apribotas, o neturėdama prieigos prie tos duomenų bazės Rusijos Federacija negali veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus SM;

(9)nei memorandume, nei jokiuose politiniuose nurodymuose nenumatyta jokia procedūra ar mechanizmas, kaip pašalinti nares iš Paryžiaus SM organizacijos. Be pašalinimo iš Paryžiaus SM organizacijos, kita alternatyva – narystės sustabdymas iki tol, kol bus nuspręsta kitaip. Nors tiesioginis poveikis būtų panašus į pašalinimo, jis būtų trumpesnis. Tačiau memorandume nėra nuostatos ir dėl sustabdymo. Sustabdymas leidžia toliau svarstyti, ar reikia visiškai pašalinti iš Paryžiaus SM organizacijos, o pasikeitus aplinkybėms jis galėtų būti atšauktas;

(10)Europos Sąjunga, kaip pasaulinė veikėja, deda daugiausia pastangų JT 2 ir kituose daugiašaliuose forumuose ir procesuose siekiant patraukti Rusijos Federaciją atsakomybėn už neišprovokuotą ir nepagrįstą invaziją į Ukrainą, nutraukti invaziją ir užtikrinti, kad būtų atkurta visapusiška pagarba Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas. Neišprovokuotas ir nepagrįstas Rusijos agresijos aktas prieš Ukrainą yra grubus JT chartijos 2 straipsnio 4 dalies, kuria draudžiama grasinti jėga arba ją naudoti prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, pažeidimas;

(11)atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, į padėties rimtumą ir tol, kol Rusijos Federacija nesilaikys JT chartijos principų ir savo tarptautinių įsipareigojimų, reaguojant į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos invaziją į Ukrainą, tikslinga pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 62 straipsnio 3 dalį sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Paryžiaus SM organizacijoje;

(12)dėl trečiojo prašymo nepripažinti Rusijos Federacijos laivybos administracijos išduotų liudijimų: šie liudijimai išduodami pagal tarptautines konvencijas, be to, Rusijos Federacija tebėra Tarptautinės jūrų organizacijos narė ir Paryžiaus SM organizacija neturi kompetencijos panaikinti tokių liudijimų pripažinimą. Apie šią poziciją turėtų būti pranešta Ukrainos valdžios institucijoms;

(13)Sąjunga nėra Paryžiaus SM susitariančioji šalis. Todėl Sąjungos poziciją kartu pareikš Sąjungos valstybės narės, kurios yra Paryžiaus SM organizacijos narės;

(14)todėl būtina įgalioti valstybes nares veikti laikantis pozicijos, kuri turi būti priimta Sąjungos vardu;

(15)priimant sprendimą sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Paryžiaus SM organizacijoje, labai svarbu Uosto valstybės kontrolės komitete bendradarbiauti su kitomis Paryžiaus SM organizacijai priklausančiomis trečiosiomis valstybėmis (Islandija, Jungtine Karalyste, Kanada ir Norvegija),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM), dėl Rusijos Federacijos narystės Paryžiaus SM organizacijoje išdėstyta šio sprendimo I priede.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą poziciją kartu pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra Paryžiaus SM organizacijos narės.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas