EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 04 21

COM(2022) 171 final

2022/0111(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) .../2022, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal Tarybos sprendimą 86/238/EEB 1 Sąjunga nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) susitariančioji šalis.

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – į Sąjungos teisę perkelti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) 2006, 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2021 m. metiniuose susitikimuose priimtus išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimus.

ICCAT konvencija nustatoma regioninio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama išsaugoti ir valdyti tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose, sistema, tuo tikslu įsteigiant ICCAT.

ICCAT turi įgaliojimus priimti sprendimus (toliau – rekomendacijos) jos kompetencijai priklausančių išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, kurie yra privalomi susitariančiosioms šalims. Tos rekomendacijos daugiausia skirtos Konvencijos susitariančiosioms šalims, tačiau jomis taip pat nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų (pvz., laivų kapitonų) pareigos. Jos taikomos tik ICCAT konvencijos rajonui, apimančiam susitariančiųjų šalių atvirąją jūrą ir išskirtines ekonomines zonas.

ICCAT konvencijos VIII straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ICCAT rekomendacijos įsigalioja visoms susitariančiosioms šalims praėjus šešiems mėnesiams nuo ICCAT komisijos pranešimo dienos, o susitariančiosios šalys privalo jas įgyvendinti.

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ES prisideda prie griežto tarptautinės teisės laikymosi. Tai apima ICCAT valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonių laikymąsi.

Reglamentu (ES) 2017/2107 2 į Sąjungos teisę buvo perkeltos ICCAT valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės pagal ICCAT rekomendacijas. Šis pasiūlymas apima keletą pakeitimų, susijusių su ICCAT rekomendacijomis, priimtomis 2006, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m., ir turi būti įgyvendintas Sąjungos teisėje.

 •Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas suderinamas su Reglamentu (ES) 2017/2107, kuris iš dalies keičiamas atsižvelgiant į naujausias ICCAT rekomendacijas dėl Sąjungos teisėje dar neįgyvendintų: priemonių, susijusių su tropiniais tunais, Šiaurės ir Pietų ilgapelekiais tunais, buriažuvėmis, atlantiniais marlinais ir atlantiniais baltaisiais marlinais, duomenų apie buriažuvines teikimu, atlantiniais pilkšvaisiais rykliais, taip pat ICCAT regioninių stebėtojų programose dalyvaujančių stebėtojų sveikata ir sauga, mokslinių stebėtojų pareigomis ir ICCAT rūšių sąrašo atnaujinimu. Be to, pasiūlyme taip pat pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 3 , pakeitimas, kuris nepatenka į Reglamento (ES) 2017/2107 taikymo sritį.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

 •Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

 •Proporcingumo principas

Pasiūlymu bus užtikrinta, kad Sąjunga vykdytų jai tenkančius ICCAT įpareigojimus, neviršijant to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2022/0111 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) .../2022, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 7 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)nuo tada, kai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107 8 , Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) 2017, 2018, 2019 ir 2021 m. metiniuose susirinkimuose priėmė keletą teisiškai privalomų jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemonių. Be to, ES dar neįgyvendino teisiškai privalomų priemonių, priimtų 2006 m. ICCAT metiniame susirinkime dėl paprastųjų tunų auginimo veiklos;

(2)todėl Reglamentas (ES) 2017/2107 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendintos ICCAT priemonės dėl tropinių tunų, Šiaurės ir Pietų ilgapelekių tunų, buriažuvių, atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų, duomenų apie buriažuvines teikimo, atlantinių pilkšvųjų ryklių, taip pat stebėtojų programos, mokslinių stebėtojų pareigų ir atnaujinto ICCAT rūšių sąrašo;

(3)Reglamentas (ES) XX/2022 9 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendintos nuostatos, susijusios su ūkio valstybės narės metine perkėlimo deklaracija ir tam tikromis perkėlimo į varžą prievolėmis;

(4)tikėtina, kad tam tikros ICCAT rekomendacijų nuostatos bus iš dalies pakeistos būsimuose ICCAT metiniuose susitikimuose, nes bus nustatytos naujos techninės ir valdymo priemonės, taikomos pagal ICCAT konvenciją reglamentuojamai žvejybai. Todėl, siekiant Sąjungos teisėje greitai įgyvendinti būsimus ICCAT rekomendacijų pakeitimus dar prieš prasidedant žvejybos sezonui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų: tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimų ir ataskaitų pagal metinį žvejybos pajėgumo planą; didžiaakių tunų, Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų bei Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių kvotų metinio perkėlimo; žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) valdymo planų; prietaisinių plūdurų skaičiaus; ŽSĮ taikomų reikalavimų; informacijos, kurią laivai turi pateikti apie ŽSĮ; draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpių; Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus žvejojančių laivų skaičiaus apribojimų; Šiaurės Atlanto durklažuvių valdymo plano; leidimo žvejoti ir laikyti atlantinius pilkšvuosius ryklius sąlygų; reikalavimų kuo labiau padidinti jūrų vėžlių išgyvenamumą; mažiausios stebėjimo aprėpties procentinės dalies ir aprėpties procentinės dalies matavimo; ICCAT rūšių sąrašo dalinio pakeitimo;

(5)aptarnaujančių laivų skaičius, kurie aptarnauja gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, neturėtų padidėti, palyginti su 2020 m. birželio mėn. užregistruotu skaičiumi, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 21-01. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo principui ir teisėtų lūkesčių apsaugai;

(6)todėl reglamentai (ES) 2017/2107 ir XX/2022 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/2107 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/2107 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 20 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„ , ir statydamas, aptarnaudamas ir iškeldamas žuvų suburiamąjį įrenginį;“;

b) 24 punktas pakeičiamas taip:

„24) žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – statomas ir (arba) stebimas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija ar įrenginys, skirti žuvims privilioti, kad vėliau jas būtų galima sužvejoti. ŽSĮ gali būti inkariniai arba dreifuojantieji;“;

c) įterpiamas 30 punktas:

„30) su ŽSĮ susijęs užmetimas – žvejybos įrankio užmetimas aplink tunų tuntą, susijusį su ŽSĮ;“

d) įterpiamas 31 punktas:

„31) plūduriuojantysis objektas – gamtinis ar dirbtinis plūduriuojantis (t. y. paviršinis arba popaviršinis) objektas, negalintis judėti savarankiškai;“;

e) įterpiamas 32 punktas:

„32) eksploatuojamas plūduras – anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir naudojamas jūroje prietaisinis plūduras, kuris perduoda koordinates ir visą kitą turimą informaciją, pvz., echolotų įverčius;“;

f) įterpiamas 33 punktas:

„33) buriažuvinės – ICCAT valdomos Istiophoridae šeimos žuvų rūšys.“;

(2)įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimas

1. Iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės parengia metinį pajėgumo ir (arba) žvejybos planą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų bendras ūdomis ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas būtų valdomas pagal metinius pajėgumo ir (arba) žvejybos planus, visų pirma siekiant apriboti sužvejojamų tropinių tunų kiekį, laikantis pagal Sąjungos teisę nustatytų laimikio limitų.

3. Valstybės narės nedidina savo aptarnaujančių laivų, padedančių gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, skaičiaus, palyginti su 2020 m. birželio mėn. užregistruotais skaičiais.

4. Valstybės narės praneša Komisijai datas, kada buvo išnaudotas visas jų tropinių tunų rūšių laimikio limitas. Komisija nedelsdama išplatina šią informaciją ICCAT sekretoriatui.

5. Valstybės narės praneša Komisijai apie Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir didelių ūdomis žvejojančių laivų (kurių bendrasis ilgis 20 m ar daugiau) tropinių tunų laimikį kas mėnesį, o kai sužvejojama 80 % jų laimikio limito – kas savaitę.“;

(3) įterpiamas šis 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Draudimas išmesti į jūrą Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotus tropinius tunus

1. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, laiko laive, iškrauna arba perkrauna į uostą visus sužvejotus tropinius tunus, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus.

2. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo sužvejoti tropiniai tunai tinklo užmetimo metu negali būti išmetami į jūrą, kai tinklas visiškai užveriamas ir kai ištraukiama daugiau kaip pusė tinklo. Jei dėl tinklo užvėrimo arba ištraukimo tvarkos kyla techninių problemų, dėl kurių šios taisyklės taikyti negalima, įgula deda visas pastangas, kad tunai būtų kuo greičiau paleisti į vandenį.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, tropiniai tunai gali būti išmetami į jūrą šiais atvejais:

a) kai laivo kapitonas nustato, kad sužvejoti tropiniai tunai yra įstrigę ar sutraiškyti gaubiamajame tinkle arba sužaloti plėšrūnų, arba nugaišo ir sugedo tinkle, kai dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei įprastai ištraukti tinklo, nei žvejoti ir paleisti gyvų žuvų į jūrą;

b) kai laivo kapitonas nustato, kad tropiniai tunai buvo sužvejoti reiso metu paskutinį kartą užmetus žvejybos įrankį ir nėra pakankamai sandėliavimo pajėgumų, kad būtų galima laikyti per šį užmetimą sužvejotus tunus. Šios žuvys gali būti išmestos į jūrą tik tuo atveju, jei tunus įmanoma paleisti gyvus ir jei nevykdoma jokia kita žvejybos operacija, kol laive esantys tunai neiškraunami arba neperkraunami.

4. Žvejybos laivo kapitonas apie visą pastebėtą į jūrą išmestą laimikį praneša vėliavos valstybėms narėms. Valstybės narės siunčia Komisijai išmetimo į jūrą ataskaitas, kurios yra I ir II užduočių duomenų dalis.“;

(4)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, įskaitant aptarnaujančius laivus, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų tropinių tunų arba teikti bet kokios rūšies pagalbą tai veiklai, įskaitant ŽSĮ ir (arba) plūdurų statymą ir iškėlimą. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.“;

b) įterpiama 3 dalis:

„3. Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti tropinių tunų pagal šio reglamento 6 straipsnį, gali būti leidžiama sužvejoti tropinių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos limito laive. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie didžiausią jų laivams leidžiamą priegaudos limitą ir pateikia informaciją apie tai, kaip jos užtikrina, kad būtų laikomasi nustatyto limito.“;

(5)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių leidimus turinčių laivų, kurie ICCAT konvencijos rajone žvejojo tropinius tunus arba praėjusiais kalendoriniais metais teikė bet kokią pagalbą žvejybos veiklai (aptarnaujantys laivai), sąrašą. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju į šį sąrašą taip pat įtraukiami aptarnaujantys laivai, kurie prisidėjo prie žvejybos veiklos, neatsižvelgiant į jų vėliavą. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija pateikia ICCAT sekretoriatui iš valstybių narių gautus sąrašus.“;

(6)įterpiamas šis 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Neišnaudotas ir viršytas didžiaakių tunų kvotos kiekis

1. Neišnaudota valstybės narės metinės kvotos arba laimikio limito dalis arba perviršis gali būti pridedami prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, išskaičiuojami iš atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus, einančius po galiojančių ICCAT rekomendacijų dėl didžiaakių tunų, arba prieš šiuos koregavimo metus.

2. Didžiausias neišnaudotas kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, negali viršyti konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“;

(7)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad vienas laivas vienu metu naudotų ne daugiau kaip 300 aktyvių ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais.“;

b) įterpiama 5 dalis:

„5. ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais skaičius bus tikrinamas tikrinant telekomunikacijų sąskaitas. Tokius patikrinimus atlieka valstybės narės kompetentingos institucijos.“;

c) įterpiama 6 dalis:

„6. Valstybės narės savo gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams gali leisti žvejybos įrankį užmesti ant plūduriuojančiųjų objektų, jei žvejybos laive yra stebėtojas arba veikianti elektroninė stebėjimo sistema, kuria galima patikrinti užmetimo tipą ir rūšinę sudėtį ir teikti informaciją apie žvejybos veiklą ICCAT nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.“;

(8)10 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Naudodamos arba projektuodamos ŽSĮ, valstybės narės užtikrina:

a) kad visi naudojami ŽSĮ būtų nepinklūs pagal Rekomendacijos 19-02 5 priede pateiktas gaires;

b) kad visi ŽSĮ būtų pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų, įskaitant neplastikus, išskyrus medžiagas, naudojamas ŽSĮ sekimo plūdurams statyti.

3. Valstybės narės kasmet savo ŽSĮ valdymo planuose praneša apie veiksmus, kurių imtasi siekiant laikytis 2 dalies.“;

(9)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) žuvitraukos objekto aprašą arba ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ar plūduro ID arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);“;

b) įterpiamas 2 dalies g punktas:

„g) plūduro ID.“;

c) 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID).“;

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Sąjungos žvejybos laivai tvarko pastatytų ŽSĮ sąrašą; jis turi būti atnaujinamas kas mėnesį ir pagal 1° x 1° statistinių stačiakampių duomenis ir jame turi būti pateikiama bent III priede nustatyta informacija.“;

(10)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) b punktas pakeičiamas taip:

„b) kas mėnesį – 1° x 1° statistiniuose stačiakampiuose pastatytų bakenų / plūdurų skaičių ir tipą (pvz., radijo, tik sonarų, sonarų su echolotu);“

b) c punktas pakeičiamas taip:

„c) kas mėnesį – vidutinį aktyvių ir neaktyvių bakenų / plūdurų, kuriuos sekė kiekvienas laivas, skaičių;

c) d punktas pakeičiamas taip:

„d) kas mėnesį – vidutinį prarastų ŽSĮ su aktyviais plūdurais skaičių;“;

d) įterpiami f ir g punktai:

„f) gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų laimikį, žvejybos pastangas ir (gaubiamųjų tinklų) užmetimų skaičių pagal žvejybos būdą (tuntų prie plūduriuojančiųjų objektų ir laisvai plaukiojančių tuntų žvejyba) pagal II užduoties duomenų reikalavimus (t. y. pagal 1° x 1° statistinius stačiakampius ir per mėnesį);

g) kai gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vykdo veiklą kartu su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais, pranešama apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laimikį ir pastangas, siejamus su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais, laikantis I užduoties duomenų ir II užduoties duomenų reikalavimų.“;

(11)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Stebėjimo aprėptis ir draudimas statyti ŽSĮ, taikomas siekiant apsaugoti jauniklius

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų laivai nestatytų dreifuojančiųjų ŽSĮ 15 dienų iki Sąjungos teisėje nustatytų žvejybos draudimo laikotarpių pradžios.

2. Valstybės narės, kurių laivai tikslingai žvejoja tropinius tunus:

a) savo ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar didesnis, atveju užtikrina, kad iki 2022 m. stebėjimas aprėptų bent 10 % žvejybos pastangų, laive esant stebėtojui pagal IV priedą ir (arba) elektroninei stebėjimo sistemai;

b) savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju užtikrina, kad stebėjimas aprėptų 100 % žvejybos pastangų, laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba naudojant patvirtintą elektroninę stebėjimo sistemą;

c) iki balandžio 30 d. ICCAT sekretoriatui ir ICCAT nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui pateikia praėjusių metų stebėtojų arba elektroninės stebėjimo sistemos surinktą informaciją, atsižvelgdamos į konfidencialumo reikalavimus.“;

(12)16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

NNN žvejybos nustatymas

Jeigu ICCAT vykdomasis sekretorius praneša Komisijai apie tai, kad Sąjungos žvejybos laivai įvykdė galimą 7 straipsnio 2 dalies arba 14 straipsnio 1 arba 2 dalies pažeidimą, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą vėliavos valstybę narę. Ta valstybė narė nedelsdama ištiria padėtį ir, nustačiusi, kad laivas žvejoja naudodamas objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, įskaitant ŽSĮ, žvejybos draudimo laikotarpiu, pareikalauja, kad laivas nutrauktų žvejybą ir, jei būtina, nedelsdamas išplauktų iš to rajono. Atitinkama vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus ir atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi. Komisija perduoda tą informaciją pakrantės valstybei ir ICCAT vykdomajam sekretoriui.“;

(13)II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„II SKYRIUS

Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekiai tunai“;

(14)įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekius tunus

1. Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente (ES) 2017/2403 10 , išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams, kuriems leidžiama žvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone.

2. Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3. Sąjungos žvejybos laivams, kuriems pagal 1 dalį nesuteiktas leidimas žvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų, gali būti leidžiama sužvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos limito laive. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie jų laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.“;

(15)įterpiamas 17b straipsnis:

„17b straipsnis

Neišnaudotas ir viršytas Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis

1. Neišnaudota valstybės narės metinės kvotos arba laimikio limito dalis arba perviršis gali būti pridedami prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, išskaičiuojami iš atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus, einančius po galiojančių ICCAT rekomendacijų dėl Šiaurės ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų, arba prieš šiuos koregavimo metus.

2. Didžiausias neišnaudotas kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, negali viršyti konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“;

(16)įterpiamas 17c straipsnis:

„17c straipsnis

Pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikio registras

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja Pietų Atlanto ilgapelekius tunus, pateikia ICCAT sekretoriatui tikslius ir patvirtintus duomenis apie Pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikį, kurie yra 50 straipsnyje nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų dalis.“;

(17)įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuves

1. Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente (ES) 2017/2403, išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams, kuriems leidžiama žvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuves ICCAT konvencijos rajone.

2. Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuves žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3. Sąjungos žvejybos laivams, kuriems pagal 1 dalį nesuteiktas leidimas žvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių, gali būti leidžiama sužvejoti Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos limito laive. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie jų laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.“;

(18)įterpiamas 18b straipsnis:

„18b straipsnis

Neišnaudotas Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių kvotos kiekis

1. Neišnaudota valstybės narės metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridedama prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus, einančius po galiojančių ICCAT rekomendacijų dėl Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių, arba prieš šiuos koregavimo metus.

2. Didžiausias neišnaudotas Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, negali viršyti konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“;

(19)IV skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„IV SKYRIUS

Buriažuvės, atlantiniai marlinai, atlantiniai baltieji marlinai ir atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai“;

(20)27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27a straipsnis

Sužvejotų gyvų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimas į jūrą

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, kai išnaudota 80 % jų kvotos, užtikrina, kad laivai, plaukiojantys su jų vėliava, paleistų į jūrą visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans), atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus) ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius (Tetrapturus georgei), kurie įkėlimo į laivą metu dar gyvi.

2. Sąjungos pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai ir Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia atlantinius marlinus ir atlantinius baltuosius marlinus ir (arba) atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, kurie yra gyvi ištraukimo metu, deramai atsižvelgdami į įgulos narių saugumą, taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala ir kuo labiau padidintas išgyvenamumas po paleidimo į jūrą.

3. Valstybės narės, rengdamos savo laivynui skirtas gaires, skatina įgyvendinti Rekomendacijos 19-05 1 priede nurodytus būtiniausius saugaus tvarkymo ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų standartus. Žvejybos laivuose ant denio turi būti įgulai lengvai pasiekiamas keliamasis įtaisas, varžtų pjoviklis, kabliukų atkabinimo įrankis arba replės ir lynų pjoviklis, kad būtų galima saugiai paleisti sužvejotus gyvus marlinus.

4. Valstybės narės, rengdamos savo laivynui skirtas gaires, užtikrina, kad jų žvejybos laivų kapitonai ir įgulos nariai būtų tinkamai apmokyti, žinotų ir taikytų tinkamus poveikio mažinimo, identifikavimo, tvarkymo ir paleidimo į jūrą metodus ir laikytų laive visą įrangą, būtiną marlinams paleisti į jūrą, laikantis būtiniausių saugaus tvarkymo procedūrų standartų, kaip nurodyta Rekomendacijos 19-05 1 priede.

5. Vykdydamos ICCAT valdomų išteklių žvejybą, valstybės narės stengiasi kuo labiau sumažinti marlinų ar atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mirtingumą po jų paleidimo į jūrą.

6. Valstybės narės gali leisti savo pelaginėmis ūdomis ir gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti negyvus atlantinius marlinus ir atlantinius baltuosius marlinus arba atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, neviršijant jų iškrovimo limito.“;

(21)29 straipsnis papildomas 5 dalimi:

„5. Vykdant mėgėjų žvejybą, visos paleidžiamos žuvys į jūrą paleidžiamos taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala.“;

(22)įterpiamas 29bis straipsnis:

„29bis straipsnis

Duomenų apie buriažuves rinkimas

Valstybės narės renka duomenis apie buriažuvių, įskaitant gyvas ir negyvas į jūrą išmestas žuvis, laimikį ir šiuos duomenis teikia kasmet, teikdamos I ir II užduočių duomenis išteklių vertinimo procesui pagrįsti.“;

(23)įterpiamas 29ter straipsnis:

„29ter straipsnis

Duomenų rinkimas ir teikimas

1. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie buriažuvinių laimikį, žvejybos pastangas, dydį ir į jūrą išmestą žuvų kiekį, visapusiškai laikantis ICCAT I ir II užduočių duomenų teikimo reikalavimų.

2. Valstybės narės pagal Rekomendacijos 18-05 1 priedą pateikia Komisijai buriažuvinėms skirtų priemonių įgyvendinimo patikrinimo lapus, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų buriažuvinių išteklius.

3. Jei I užduoties duomenys, įskaitant duomenis apie negyvus į jūrą išmestus atlantinius marlinus ir atlantinius baltuosius marlinus arba atlantinius apvaliažvynius durklasnukius pagal ICCAT rekomendacijas 01-16 ir 11-15, nepateikiami, šių rūšių žuvis laikyti laive uždraudžiama.“;

(24)33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

1. Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami paleidžia į jūrą Šiaurės Atlanto atlantinius pilkšvuosius ryklius taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala, kartu deramai atsižvelgdami į įgulos narių saugumą.

2. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali leisti savo laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Šiaurės Atlanto pilkšvuosius ryklius, jeigu:

i) atlantiniai pilkšvieji rykliai, siekiant juos įkelti į laivą, prie laivo borto atplukdomi negyvi;

ii) laikomų atlantinių pilkšvųjų ryklių kiekis neviršija vidutinio atlantinių pilkšvųjų ryklių kiekio, kurį žvejybos laivas iškrauna laive esant stebėtojui, ir tai patikrinama pasitelkiant privalomus laivo žurnalus ir iškrovimo inspektavimą, atliekamą remiantis rizikos vertinimu.

3. Be to, ilgesnių kaip 12 m laivų atveju valstybės narės gali leisti savo laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Šiaurės Atlanto pilkšvuosius ryklius tik jei, be 2 dalyje nustatytų sąlygų:

a) laive yra stebėtojas arba veikianti elektroninė stebėjimo sistema, pagal kurią galima nustatyti, ar žuvis negyva, ar gyva,

b) stebėtojas renka duomenis apie užkibusių individų skaičių, kūno ilgį, lytį, būklę, brandą (ar individas laukiasi ir vados dydis) ir kiekvieno sužvejoto atlantinio pilkšvojo ryklio svorį, taip pat žvejybos pastangas, ir

c) kai atlantiniai pilkšvieji rykliai laive nėra paliekami, stebėtojas užregistruoja negyvų į jūrą išmestų ryklių ir paleistų į jūrą gyvų ryklių skaičių arba įvertina jį remdamasis elektroninės stebėsenos sistemos įrašais.

4. Stebėtojas taip pat raginamas imti biologinius ėminius, pvz., raumenų audinius (ištekliams nustatyti), reprodukcinį organą su embrionu (nėštumo ciklui ir reprodukciniam našumui nustatyti) ir slankstelius (augimo kreivei įvertinti). Stebėtojo paimtus biologinius ėminius turėtų ištirti atitinkamos valstybės narės, o rezultatus Komisija turėtų pateikti Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

5. Valstybės narės taip pat praneša Komisijai į jūrą išmestų negyvų ir paleistų gyvų Šiaurės Atlanto pilkšvųjų ryklių skaičių, apskaičiuotą remiantis bendromis jų atitinkamų laivynų žvejybos pastangomis, naudojant duomenis, surinktus įgyvendinant stebėtojų programas arba kitas atitinkamas duomenų rinkimo programas. Valstybės narės, kurios pagal 2 ir 3 dalis nesuteikia leidimo savo laivams žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Šiaurės Atlanto pilkšvųjų ryklių, pagal savo stebėtojų programas taip pat registruoja į jūrą išmestų negyvų ir paleistų gyvų Šiaurės Atlanto pilkšvųjų ryklių skaičių. Komisija šiuos duomenis pateikia Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.“;

(25)įterpiamas 36bis straipsnis:

„36bis straipsnis

Duomenų apie ryklius rinkimas

1. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie ryklių laimikį, žvejybos pastangas, dydį ir į jūrą išmestą kiekį, visapusiškai laikantis I ir II užduočių duomenų teikimo reikalavimų.

2. Valstybės narės pagal Rekomendacijos 18-06 1 priedą pateikia Komisijai priemonių dėl ryklių įgyvendinimo patikrinimo lapus, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų ryklių išteklius.“;

(26)įterpiamas naujas 44bis straipsnis:

„44bis straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Be 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 11 9 straipsnio nuostatų, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų palydovinio sekimo įtaisai veiktų nuolat ir nepertraukiamai ir kad informacija apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus būtų renkama ir perduodama bent kartą per valandą.“;

(27)54 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. 2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT vykdomojo sekretoriaus nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

–laivo pavadinimas, registro numeris,

–numeris ICCAT registre (jei toks yra),

–IMO numeris,

–ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo),

–ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo),

–ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei būta),

–tarptautinis radijo šaukinys,

–laivo tipas, ilgis, bendroji registrinė talpa (GRT) ir krovumas,

–savininko (-ų) ir operatoriaus (-ių) pavadinimas ir adresas,

–leidžiamo perkrovimo tipas (t. y. uoste ir (arba) jūroje),

–leidžiamas perkrovimo laikotarpis.“;

(28)įterpiamas naujas 58bis straipsnis:

„58bis straipsnis

ICCAT regioninių stebėtojų programose dalyvaujančių stebėtojų sveikata ir sauga

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos laivuose, kuriuose yra ICCAT regioninis stebėtojas, visą reisą būtų įrengta tinkama saugos įranga, įskaitant:

a) visiems laive esantiems asmenims skirtus pakankamai talpius gelbėjimosi plaustus su patikrinimo sertifikatu, galiojančiu visą stebėtojo buvimo laiką,

b) atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimosi kostiumus, kurių užtektų visiems laive esantiems asmenims, ir

c) tinkamai registruotą nelaimės vietos žymėjimo radijo švyturį (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklį (SART), kurių galiojimo terminas nesibaigs tol, kol stebėtojas bus laive.

2. Valstybių narių laivai, kuriuose yra ICCAT regioninis stebėtojas, parengia ir įgyvendina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurio turi būti laikomasi, jei stebėtojas miršta, dingsta arba manoma, kad jis iškrito už borto, jei jis suserga sunkia liga ar yra sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo sveikatai, saugumui ar gerovei, arba jei jis buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta ar prie jo priekabiauta. Į tokius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus turi būti įtraukti, inter alia, Rekomendacijos 19-10 1 priedo elementai.

3. Valstybių narių laivai, kuriuose yra ICCAT regioninis stebėtojas, pateikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus Komisijai, kad jie būtų paskelbti ICCAT interneto svetainėje. Nauji arba iš dalies pakeisti ekstremaliųjų situacijų valdymo planai pateikiami Komisijai paskelbti, kai tik jie parengiami.

4. Sąjungos laivuose ICCAT regioninių stebėtojų programoje dalyvaujantis stebėtojas gali būti tik tuo atveju, jei tie laivai yra pateikę ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Be to, jei Komisija, remdamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo plane pateikta informacija, nustato neatitikimus Rekomendacijos 19-10 1 priede nustatytiems standartams, ji gali nuspręsti, kad stebėtojo paskyrimas į atitinkamos vėliavos valstybės narės laivą atidedamas tol, kol neatitikimas bus tinkamai pašalintas.“;

(29)61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) stebėjimas aprėptų mažiausiai 5 % žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku, tiek gaudyklėmis, tiek žiauniniais tinklais, tiek tralais pastangų;“;

b) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Procentinė stebėjimo aprėpties dalis išreiškiama:

a) žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju – žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi,

b) žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi,

c) žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi,

d) žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų arba dienų skaičiumi ir

e) žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų arba žvejybos dienų skaičiumi.“;

(30)63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Mokslinių stebėtojų pareigos

1. Kiekviena valstybė narė, inter alia, reikalauja, kad stebėtojai:

a) registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

i) rinktų duomenis, t. y. nustatytų bendro tikslinio laimikio, į jūrą išmesto laimikio ir priegaudos (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio statusą (t. y. laikomas laive, į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii) rinktų visus rastus įsagus ir apie juos praneštų;

iii) registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą, informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ir kt.), kiekvienos žvejybos operacijos datą, prireikus įskaitant žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką, naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant ŽSĮ, ir bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. nugaišę arba gyvi, sužeisti ir kt.),

b) stebėtų atsitiktinio laimikio mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją,

c) kiek įmanoma stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ir pan.) ir apie jas praneštų,

d) stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų pagal ICCAT regioninių stebėtojų programą, priimtą pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

e) atliktų bet kokias kitas mokslines užduotis, kurias rekomenduoja Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas ir kurioms pritaria Komisija.

2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad stebėtojai:

a) netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

b) būtų susipažinę su laive taikomomis ekstremaliųjų situacijų procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietą;

c) prireikus palaikytų ryšį su kapitonu dėl aktualių su stebėtojais susijusių klausimų ir užduočių;

d) netrukdytų vykdyti žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

e) dalyvautų ataskaitiniame posėdyje ar posėdžiuose su atitinkamais mokslo instituto arba už stebėtojų programos įgyvendinimą atsakingos nacionalinės institucijos atstovais.

3. Laivų, į kuriuos paskirtas stebėtojas, kapitonai:

a) sudaro tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

b) leidžia stebėtojui veiksmingai atlikti savo pareigas, tuo tikslu, be kita ko:

i) suteikia tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius laivo žurnalus) ir laimikio;

ii) nuolat palaiko ryšį su atitinkamais mokslo instituto ar nacionalinės institucijos atstovais;

iii) užtikrina tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant, bet tuo neapsiribojant:

–palydovinės navigacijos įrangą;

–elektronines ryšio priemones;

iv) užtikrina, kad joks stebimame laive esantis asmuo neklastotų ar nenaikintų stebėtojų įrangos ar dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip be reikalo nekliudytų stebėtojui atlikti stebėtojo pareigų;

c) užtikrina stebėtojams gyvenamąją patalpą, taip pat ir prisišvartavus, maistą ir tinkamas sanitarines bei medicinines sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

d) suteikia stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims atlikti.

4. Kiekviena valstybė narė:

a) reikalauja, kad jos laivuose, žvejojančiuose ICCAT rūšių žuvis, būtų mokslinis stebėtojas pagal šio reglamento nuostatas;

b) prižiūri savo stebėtojų saugumą;

c) skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitos valstybės narės arba KSŠ mokslo institutais ar nacionalinėmis institucijomis dėl keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėtojų duomenimis;

d) savo metinėje ataskaitoje, skirtoje naudoti Komisijai ir Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, teikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, kuri apima:

i) išsamią informaciją apie jos mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir modelį, įskaitant, inter alia:

–tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą,

–reikalaujamus rinkti duomenis,

–taikomus duomenų rinkimo ir tvarkymo protokolus,

–informaciją apie tai, kaip pasirenkami stebimi laivai, kad būtų pasiektas valstybių narių tikslinis stebėjimo aprėpties lygis,

–stebėtojų rengimo reikalavimus ir

–stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii) stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir išsamią informaciją apie tai, kaip tie aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

e) pirmą kartą pateikusi d punkto i papunktyje nurodytą informaciją, teikdama savo metinę ataskaitą praneša apie savo stebėtojų programų struktūros ir (arba) modelio pakeitimus tik tada, kai padaroma tokių pakeitimų. Pagal d punkto ii papunktį reikalaujamą informaciją valstybės narės ir toliau kasmet teikia Komisijai;

f) kasmet, naudodamasi tam skirtomis Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto sukurtomis elektroninėmis formomis ir laikydamasi taikomos kitų duomenų teikimo reikalavimų tvarkos ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis Komisija, visų pirma siekdama įvertinti išteklius ir kitais moksliniais tikslais;

g) užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 1 dalyje nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.“;

(31)66 straipsnis papildomas 4 ir 5 dalimis:

„4. Kiekviena valstybė narė kasmet inspektuoja ne mažiau kaip 5 % iškrovimo ir perkrovimo operacijų, kurias paskirtuosiuose uostuose vykdo trečiųjų šalių žvejybos laivai.

5. Vėliavos valstybės narės nagrinėja uosto valstybės inspektorių ataskaitas dėl pažeidimų ir imasi veiksmų dėl jų panašiai kaip ir savo inspektorių ataskaitų atveju, laikydamosi savo vidaus teisės.“;

(32)įterpiamas 66bis straipsnis:

„66bis straipsnis

Laivų stebėjimas

1. Pastebėjus, kad Sąjungos žvejybos laivas, trečiosios šalies žvejybos laivas arba jokiai valstybei nepriklausantis laivas vykdo žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą (pvz., perkrovimą), kuri, kaip manoma, siejama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, valstybės narės surenka kuo daugiau informacijos, pasitelkdamos inspektavimo ir priežiūros operacijas, kurias jų kompetentingos institucijos vykdo ICCAT konvencijos rajone.

2. Valstybės narės renka informaciją apie pastebėtus laivus pagal ICCAT rekomendacijos 19-09 priede pateiktą stebėjimo informacijos lapą.

3. Pastebėjus laivą pagal 1 dalį, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama praneša ir pateikia visus užregistruotus laivo atvaizdus pastebėto laivo vėliavos valstybės narės, KSŠ arba ne KSŠ vėliavos valstybės atitinkamoms institucijoms ir:

a) jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų dėl to laivo. Pastebėjusi valstybė narė ir pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA) teikia informaciją apie stebėjimą, įskaitant informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi;

b) jei pastebėtas laivas plaukioja su kitos KSŠ, ne KSŠ, nenustatyta vėliava arba nepriklauso jokiai valstybei, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia Komisijai ir EŽKA visą atitinkamą su stebėjimu susijusią informaciją. Prireikus Komisija stebėjimo informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.“;

(33)71 straipsnio 1 dalyje data „rugpjūčio 20 d.“ pakeičiama data „rugpjūčio 1 d.“;

(34) 73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) a punkte vietoje nuorodos į II priedą įrašomas „I priedas“;

b) įterpiami šie punktai:

„j) 5a straipsnyje nurodyti tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimai, susiję su 2 dalyje nurodytomis metinio žvejybos pajėgumo ataskaitomis, taip pat 3 dalyje nurodytu aptarnaujančių laivų skaičiumi;

k) valdymo planai, susiję su ŽSĮ pagal 9 straipsnį dėl 4 dalyje nurodytų prietaisinių plūdurų skaičiaus;

l) ŽSĮ taikomi reikalavimai pagal 10 straipsnio 1 dalį;

m) informacija, kurią turi teikti laivai apie pastatytus ŽSĮ pagal 11 straipsnio 1 dalį, 2 dalyje nurodyti duomenys ir teiktina informacija, taip pat 3 dalyje nurodytas duomenų apie prarastus ŽSĮ rinkimas ir teikimas;

n) draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpiai pagal 14 straipsnio 1 dalį ir mažiausia stebėjimo aprėptis pagal 14 straipsnio 2 dalį;

o) Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus žvejojančių laivų skaičiaus apribojimai pagal 17 straipsnį;

p) metinis didžiaakių tunų kvotų perkėlimas pagal 8a straipsnį;

q) Šiaurės Atlanto ilgapelekių tunų ir Pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotų metinis perkėlimas pagal 17b straipsnį;

r) Šiaurės ir Pietų Atlanto durklažuvių kvotų metinis perkėlimas pagal 18b straipsnį;

s) Šiaurės Atlanto durklažuvių išteklių valdymo planas pagal 18 straipsnį;

t) leidimo žvejoti ir laikyti laive atlantinius pilkšvuosius ryklius sąlygos pagal 33 straipsnio 2 dalį;

u) reikalavimai kuo labiau padidinti jūrų vėžlių išgyvenamumą pagal 41 straipsnį;

v) mažiausia stebėjimo aprėpties procentinė dalis pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą ir aprėpties procentinės dalies matavimas pagal 61 straipsnio 2 dalį.“;

(35)Reglamento (ES) 2017/2107 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../2022, kuriuo nustatomas rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627, daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) XXX/2022 iš dalies keičiamas taip:

(1)7 straipsnio (...) dalis papildoma šiais a ir b punktais:

„a) ūkio valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 25 d. užpildo ir perduoda Komisijai metinę perkėlimo deklaraciją.

Tokioje deklaracijoje nurodoma:

– kiekis (kilogramais) ir žuvų, kurias ketinama palikti ūkyje kitiems metams, skaičius,

– metai, kuriais buvo sužvejoti paprastieji tunai,

– vidutinis svoris,

– vėliavos KSŠ,

– paprastųjų tunų laimikio dokumento nuorodos, atitinkančios perkeltą laimikį,

– ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris,

– varžos numeris ir

– informacija apie paskerstą kiekį (kilogramais) užbaigus operacijas;

b) pagal pirmesnę dalį kitiems metams ūkyje palikti kiekiai patalpinami į atskiras varžas ar jų grupę ūkyje pagal metus, kuriais buvo sužvejotas laimikis.“;

(2)46 straipsnio (...) dalis papildoma šiais a ir b punktais:

„a) valstybės narės netalpina paprastųjų tunų ūkyje, kuriam nesuteiktas valstybės narės arba KSŠ leidimas arba kuris neįtrauktas į žuvininkystės ūkių ICCAT registrą;

b) ūkio valstybės narės užtikrina, kad sužvejoti paprastųjų tunų kiekiai būtų patalpinti į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstyti pagal vėliavos valstybę narę arba kilmės KSŠ. Nukrypstant nuo šios nuostatos, jei paprastieji tunai sužvejojami vykdant jungtinę žvejybos operaciją tarp skirtingų valstybių narių, ūkio valstybės narės užtikrina, kad paprastieji tunai būtų patalpinti į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstyti remiantis jungtinėmis žvejybos operacijomis.“

3 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(2)    OL L 315, 2017 11 30, p. 1.

(3)    Pasiūlymas, kurio teisėkūros institucijos dar nepriėmė, COM(2019) 619 final, 2019 11 28.

(4)    OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(5)    OL L 347, 2017 12 28, p. 81.

(6)    OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(7)    OL C […], […], p. […].

(8)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(9)    Pasiūlymas, kurio teisėkūros institucijos dar nepriėmė, COM(2019) 619 final, 2019 11 28.

(10)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403, dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(11)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 04 21

COM(2022) 171 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) .../2022, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Šeima		Lotyniškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas
Scombridae		Acanthocybium solandri	Dygioji pelamidė
		Alothunnus fallai	Pietinis tunas
		Auxis rochei	Skersadryžis skumbrinis tunas
		Auxis thazard	Paprastasis skumbrinis tunas
		Euthynnus alletteratus	Vakarinis tuniukas
		Gasterochisma melampus	Drugelinis tuniukas
		Katsuwonus pelamis	Dryžasis tunas
		Orcynopsis unicolor	Vienspalvis bonitas
		Sarda sarda	Atlantinė pelamidė
		Scomberomorus brasiliensis	Brazilinė skumbrė
		Scomberomorus cavalla	Atlantinė karališkoji skumbrė
		Scomberomorus maculatus	Dėmėtoji karališkoji skumbrė
		Scomberomorus regalis	Ispaninė karališkoji skumbrė
		Scomberomorus tritor	Afrikinė karališkoji skumbrė
		Thunnus alalunga	Ilgapelekis tunas
		Thunnus albacares	Gelsvauodegis tunas
		Thunnus atlanticus	Atlantinis juodapelekis tunas
		Thunnus maccoyii	Australinis tunas
		Thunnus obesus	Didžiaakis tunas
		Thunnus thynnus	Paprastasis tunas
Istiophoridae		Istiophorus albicans	Atlantinė buriažuvė
		Makaira indica	Juodasis marlinas
		Makaira nigricans	Atlantinis marlinas
		Tetrapturus albidus	Atlantinis baltasis merlinas
		Tetrapturus bellone	Viduržemio jūros marlinas
		Tetrapturus georgii	Atlantinis apvaliažvynis durklasnukis
		Tetrapturus pfluegeri	Atlantinis mažasis durklasnukis
Xiphiidae		Xiphias gladius	Paprastoji durklažuvė
Alopiidae		Alopias superciliosus	Didžiaakė jūrų lapė
		Alopias vulpinus	Paprastoji jūrų lapė
Carcharhinidae		Carcharhinus falciformis	Floridinis šilkinis ryklys
		Carcharhinus galapagensis	Galapaginis pilkasis ryklys
		Carcharhinus longimanus	Ilgapelekis pilkasis ryklys
		Prionace glauca	Melsvasis ryklys
Lamnidae		Carcharodon carcharias	Didysis baltasis ryklys
		Isurus oxyrinchus	Atlantinis pilkšvasis ryklys
		Isurus paucus	Ilgapelekis pilkšvasis ryklys
		Lamna nasus	Atlantinis silkiaryklis
Sphyrnidae		Sphyrna lewini	Bronzinis kūjaryklis
		Sphyrna mokarran	Didysis kūjaryklis
		Sphyrna zygaena	Paprastasis kūjaryklis
Rhincodontidae		Rhincodon typus	Bangininis ryklys
Pseudocarchariidae		Pseudocarcharias kamoharai	Krokodilinis ryklys
Cetorhinidae		Cetorhinus maximus	Milžinryklis
Dasyatidae		Pteroplatytrygon violacea	Melsvasis dygliauodegis
Mobulidae		Manta alfredi	Nėra 1
		Manta birostris	Didžioji manta
		Mobula hypostoma	Senegalinė mobulė
		Mobula japonica	Nėra1
		Mobula mobular	Europinė mobulė
		Mobula tarapacana	Gvinėjinė mobulė
		Mobula thurstoni	Peruvinė mobulė“

(1)    Bendrinio pavadinimo nėra.