Briuselis, 2022 04 06

COM(2022) 167 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Rekomendacijos aplinkybės

Komisija Tarybai rekomenduoja suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl terminuoto Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais (toliau – susitarimas), siekiant šalinti neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes, ir paskirti Komisiją Sąjungos derybininke. Prie rekomendacijos taip pat pridedami derybiniai nurodymai.

2.Pagrindiniai faktai

Krovinių vežimas keliais tarp Sąjungos ir Ukrainos šiuo metu daugiausia reglamentuojamas keliais dvišaliais ES valstybių narių ir Ukrainos transporto susitarimais. Šiuose susitarimuose numatyta, kad abiejų šalių vežėjams taikomos tranzito ir dvišalės prekybos kvotos. Remiantis 2014 m. atliktu tyrimu 1 , 25 valstybės narės, su kuriomis Ukraina tuo metu buvo sudariusi dvišalius kelių transporto susitarimus, dvišaliu pagrindu suteikė Ukrainai iš viso 560 680 kvotų. 2019 m. šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis (552 875 kvotos, iš kurių 1750 – daugkartinės kvotos). Norint naudotis kvotomis reikia nuolat atitikti tam tikrą EURO taršos klasę.

Be pirmiau minėtais dvišaliais susitarimais pagrįstų leidimų, Tarptautinis transporto forumas (ITF) taiko daugiašalių kvotų sistemą, pagal kurią numatomos daugiašalės tarptautinio krovinių vežimo keliais licencijos transporto įmonėms, įsteigtoms valstybėje, kuri yra Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) narė. Licencijos taikomos krovinių vežimui tarp ETMK valstybių narių arba tranzitu per vienos ar kelių iš tų valstybių teritoriją. Tačiau kvotų skaičius ETMK sistemoje yra gana mažas, palyginti su pagal dvišalius susitarimus nustatytomis kvotomis (nors palyginimas nėra tikslus, nes ETMK kvotos susijusios su metinėmis licencijomis, o minėti dvišaliai susitarimai – su leidimais vykdyti vieną reisą). 2022 m. Ukrainos vežėjams išduota 4000 metinių licencijų.

2006 m. Ukraina prisijungė prie Susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) 2 , kurio susitariančiosios šalys taip pat yra visos ES valstybės narės. Todėl Ukrainos vežėjai, vežantys krovinius Sąjungos teritorijoje, privalo laikytis tų pačių vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių, kurios taikomos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 3 .

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą šalies transporto padėtis tapo labai sudėtinga. Rusijos karinės pajėgos blokuoja arba sunaikino svarbius transporto maršrutus prekėms vežti Juodąja jūra, o Ukrainos oro erdvė yra uždaryta civiliniam transportui. Geležinkelių tinklas šiuo metu pirmiausia naudojamas keleiviams ir pabėgėliams vežti ir jis tebėra labai pažeidžiamas Rusijos bombardavimo atveju.

Todėl, siekiant padėti didelių sunkumų patiriančiai Ukrainos ekonomikai, tikslinga skubiai sudaryti Sąjungos ir Ukrainos susitarimą, kuris galiotų tol, kol karas darys didelį poveikį transporto infrastruktūrai ir operacijoms, ir pagal kurį apsunkintą ir pažeidžiamą geležinkelių tinklą, blokuojamą civilinę oro erdvę ir blokuojamus Juodosios jūros uostus, kiek įmanoma, pakeistų geresnės kelių transporto alternatyvos kroviniams tarp ES ir Ukrainos vežti. Tai labai svarbu prekybai grūdais, degalais, maisto produktais ir kitomis prekėmis, kurią reikia skubiai vykdyti siekiant sumažinti maisto stygių Ukrainoje ir išvengti pernelyg didelio pabėgėlių antplūdžio. Į susitarimą taip pat bus įtrauktos nuostatos dėl Ukrainos vairuotojų, vežančių prekes į ES, vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų pripažinimo. Susitarimas bus taikomas Ukrainos teritorijai, kurią kontroliuoja teisėta Ukrainos vyriausybė ir kurią pripažįsta Europos Sąjunga.

Tokio susitarimo sudarymas atitinka Sąjungos interesus ne tik dėl to, kad Sąjunga yra suinteresuota stabilizuoti Ukrainos valstybę ir jos ekonomiką, bet ir dėl to, kad Ukraina yra svarbi produktų, pavyzdžiui, grūdų ir kitų maisto produktų, tiekėja, taip pat dėl to, kad ES vežėjai įgis tokias pat vežimo į Ukrainos teritoriją teises.

3.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis susitarimas atitinka dabartinę ES išorės santykių su Ukraina politiką. Ukrainos vyriausybė paprašė pasirašyti tokį susitarimą kaip skubią priemonę.

Susitarimo dėl krovinių vežimo keliais sudarymas su Ukraina taip pat atitiktų 2014 m. birželio 27 d. Sąjungos ir Ukrainos pasirašytą asociacijos susitarimą, nes jo 136 straipsnyje numatyta galimybė sudaryti būsimus specialius susitarimus dėl kelių, kuriais siekiama užtikrinti koordinuotą šalių transporto plėtrą ir laipsnišką jo liberalizavimą.

4.Teisinis pagrindas, subsidiarumo ir proporcingumo principai

Teisinis pagrindas

Sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Sąjungos ir trečiosios šalies susitarimo ir duodami nurodymai derybininkui, procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Sąjungos kompetencija

SESV 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad:

„Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.“

Šis susitarimas priklauso Sąjungos transporto politikos sričiai ir yra būtinas siekiant vieno iš Sutartyse nurodytų tikslų – „prisidėti prie laisvos ir sąžiningos prekybos“, o jo sudarymas yra numatytas su Ukraina sudaryto asociacijos susitarimo 136 straipsnyje.

Tarptautinių susitarimų dėl krovinių vežimo keliais sudarymas taip pat yra aiškiai numatytas teisėkūros procedūra priimtame Sąjungos akte. 

Visų pirma, 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad:

2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.

3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio:

a) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, įtrauktoms į valstybių narių ir tų trečiųjų šalių sudarytus dvišalius susitarimus;

b) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, kurios įtrauktos į valstybių narių sudarytus dvišalius susitarimus ir kurios, remdamosi dvišaliais leidimais arba liberalizavimo susitarimais, leidžia toje valstybėje neįsisteigusiems vežėjams valstybėje narėje pakrauti ir iškrauti krovinius.“

Be to, tokio susitarimo sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, kaip nustatyta ETT praktikoje. Konkrečiai, 2017 m. gegužės 16 d. Nuomonės 2/15 4 201 punkte Teisingumo Teismas nurodė: 

„201. Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad kai pagal Sąjungos ir trečiosios valstybės susitarimą juo reglamentuojamiems tarptautiniams santykiams numatyta taikyti taisykles, kurių dauguma susipina su Sąjungos bendromis taisyklėmis, taikomomis Bendrijos vidaus situacijoms, toks susitarimas turi būti laikomas galinčiu daryti poveikį šioms bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Iš tiesų, net nesant prieštaravimo šioms bendroms taisyklėms, poveikis gali būti daromas jų prasmei, taikymo sričiai ir veiksmingumui ((žr., be kita ko, 2006 m. vasario 7 d. Nuomonės 1/03 (nauja Lugano konvencija), EU:C:2006:81, 143 ir 151–153 punktus; 2014 m. spalio 14 d. Nuomonės 1/13 (trečiųjų valstybių prisijungimas prie Hagos konvencijos), EU:C:2014:2303, 84–90 punktus ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Green Network, C‑66/13, EU:C:2014:2399, 48 ir 49 punktus). “

Šioje rekomendacijoje numatytas patekimas į rinką neabejotinai sutampa su pirmiau minėtomis Sąjungos priimtomis patekimo į rinką nuostatomis dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją sudaryti numatomą susitarimą.

Komisijos pareiga konsultuotis

Atsižvelgiant į 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-425/13 5 , kuriame paaiškintas įvairių institucijų vaidmuo taikant SESV 218 straipsnio 2 ir 4 dalis pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus institucinės pusiausvyros ir lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principus, būtina atsižvelgti į šiuos paaiškinimus.

Tikslinga, kad Komisija pateiktų Tarybai ir jos paskirtam specialiajam komitetui visą informaciją, kurios jiems reikia derybų pažangai stebėti, pavyzdžiui, paskelbtus bendruosius tikslus ir pozicijas, kurių derybose laikosi kitos šalys. Komisija raštu praneš Tarybai ir jos paskirtam specialiajam komitetui apie derybų rezultatus taip, kad Taryba galėtų pasinaudoti savo institucinėmis prerogatyvomis.

Siekdama laikytis ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos išlaikyti institucinę pusiausvyrą ir SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatytos pareigos, Komisija lygiai taip pat informuos Europos Parlamentą.

Proporcingumo principas

Rekomendacija atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Numatomas susitarimas yra veiksmingiausia priemonė ES ir Ukrainos kelių transporto santykiams stiprinti, nes juo panaikinama būtinybė nustatyti kvotas dvišaliuose ES valstybių narių ir Ukrainos susitarimuose.

Dėl siūlomo susitarimo jokios papildomos administracinės ar finansinės naštos, palyginti su dabartine padėtimi, nei valstybių narių valdžios institucijoms, nei sektoriui nebus. Priešingai, jis turėtų sumažinti administracinę naštą tiek sektoriui, tiek valstybėms narėms. Be to, nebebus būtinybės ES vežėjams išduoti vežimo naudojantis nurodytų kategorijų transporto teisėmis (tranzito ir dvišalėmis teisėmis) leidimus, o tai sumažins ES transporto sektoriui tenkančią naštą.

5.Poveikis biudžetui

Rekomendacija neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

6.Kiti elementai

Išsamus konkrečių rekomendacijos nuostatų paaiškinimas

Tarybos sprendimu bus suteikti įgaliojimai pradėti derybas dėl Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais, siekiant šalinti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes, ir Komisija paskirta Sąjungos derybininke. Prie sprendimo pridedamuose derybiniuose nurodymuose iš esmės apibrėžiama numatomo susitarimo taikymo sritis.



Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)turėtų būti pradėtos derybos siekiant sudaryti Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl krovinių vežimo keliais. Tikslinga, kad susitarimas būtų taikomas tol, kol neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija prieš Ukrainą darys didelį poveikį transporto infrastruktūrai ir operacijoms.

(2)Komisija turėtų būti paskirta derybininke;

(3)derybas turėtų vesti Komisija, konsultuodamasi su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu derėtis dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede.

3 straipsnis

Derybos vedamos konsultuojantis su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba].

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    Tyrimas dėl ES ir Ukrainos susitarimo ekonominio poveikio, kurį parengė ICF, TRT ir „DIW Econ“, Galutinė ataskaita, 2014 m. spalio 14 d.
(2)    Pasirašyta Ženevoje 1970 m. liepos 1 d.
(3)    2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.
(4)    ECLI:EU:C:2017:376.
(5)    ECLI:EU:C:2015:483.

Briuselis, 2022 04 06

COM(2022) 167 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl TARYBOS SPRENDIMO

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais


PRIEDAS

Derybiniai nurodymai dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

1.Derybų tikslai

Derėtis dėl susitarimo su Ukraina, kuriuo būtų liberalizuotas krovinių vežimas keliais, suteikiant Ukrainos ir Europos Sąjungos vežėjams patekimo teises tranzito ir dvišalio tarptautinio vežimo tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos atveju, ir kuriuo būtų numatytas Ukrainos kompetentingų institucijų išduotų vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų pripažinimas Europos Sąjungoje ir atvirkščiai.

2.Susitarimo taikymo sritis

Susitarimu Ukrainos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta galimybė patekti į Sąjungos rinką.

(1)Susitarimu turėtų būti liberalizuotas krovinių vežimas keliais, suteikiant Ukrainos ir Europos Sąjungos vežėjams patekimo teises tranzito ir dvišalio tarptautinio vežimo tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos atveju. Susitarimu turėtų būti išlaikytos arba padidintos patekimo į rinką ar kitos komercinės galimybės, numatytos galiojančiais dvišaliais ES valstybių narių ir Ukrainos kelių transporto susitarimais.

(2)Į susitarimą, kuris turėtų būti vienodai autentiškas visomis oficialiosiomis ES kalbomis, turėtų būti įtraukta nuostata dėl kalbos.

(3)Susitarimas turėtų būti taikomas Ukrainos kompetentingų institucijų išduodamiems vairuotojo pažymėjimams ir profesinės kompetencijos pažymėjimams, siekiant užtikrinti jų pripažinimą Europos Sąjungoje.

(4)Susitarimas turėtų galioti ribotą laikotarpį ir turėtų būti taikomas tol, kol Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą darys didelį poveikį transporto infrastruktūrai ir operacijoms.

3.Bendrosios nuostatos

Kadangi susitarimas sudaromas vėliau, nei galiojantys dvišaliai ES valstybių narių ir Ukrainos kelių transporto susitarimai, jis bus viršesnis už jų nuostatas.

Nutraukus tą susitarimą, galiojantys dvišaliai ES valstybių narių ir Ukrainos susitarimai galėtų būti vėl taikomi, jei ir kol Sąjunga nesudarys kito kelių transporto srities susitarimo su Ukraina.

4.Susitarimo administravimas

Turėtų būti įsteigtas jungtinis komitetas, kurį sudarytų šalių atstovai ir kuris būtų atsakingas už susitarimo administravimą ir tinkamą jo įgyvendinimą, visų pirma už susitarimo priede nurodytų ES taisyklių, kurių Ukraina turi laikytis po jų pakeitimo, ir Sąjungos lygmeniu priimtų naujų kelių transporto srityje taikomų taisyklių pritaikymą.

Ukrainos ekspertams gali būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti Sąjungos įsteigtose ekspertų grupėse, kurios nagrinėja Ukrainos taikytinus Sąjungos teisės aktus, kurie bus pateikti susitarimo priede.

Į susitarimą turėtų būti įtrauktas greitas, veiksmingas ir privalomas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriuo bus užtikrintas tinkamas susitarimo taikymas.

Be ginčų sprendimo mechanizmo, į susitarimą turėtų būti įtrauktos nuostatos, taikytinos pagal jį tenkančių įsipareigojimų nevykdymo atveju, pavyzdžiui, galimybė priimti tinkamas apsaugos priemones arba visiškai ar iš dalies sustabdyti pagal susitarimo sąlygas suteiktas teises ar privilegijas.

5.Derybų eiga

Komisija derybas ves laikydamasi šių nurodymų ir užtikrins tinkamą koordinavimą su vykstančiomis ir būsimomis derybomis kitose susijusiose srityse.