Europos regionų komiteto nuomonė „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“

(2023/C 157/04)

Pranešėjas Pedro DE FARIA E CASTRO (PT/EPP), Azorų salų regioninės Vyriausybės kabineto regioninis sekretorius Pamatiniai dokumentai: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“ COM(2022) 198 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

pabrėžia struktūrinius apribojimus, su kuriais nuolat susiduria atokiausi regionai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ir kuriuos dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija;

2.

pripažįsta, kad atokiausiems regionams skirta ES strategija pasiteisino, nes ja sustiprinamos priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti šių ES regionų ypatumus. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos susidariusios aplinkybės, taip pat būtinybė nedelsiant spręsti dabartines ir būsimas ekonomines, socialines, kultūrines ir aplinkos problemas parodė, kad reikia iš esmės atnaujinti 2017 m. strategiją „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“;

3.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija atsižvelgė į Komiteto rekomendaciją pritaikyti ES strategiją atokiausiems regionams, nes jie patyrė sunkias pandemijos pasekmes; tokia rekomendacija buvo pateikta RK nuomonėje dėl Europos Komisijos ataskaitos dėl atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo (pranešėjas Ángel Víctor Torres Pérez (1)), taip pat Europos Parlamento pranešime „Partnerystės su atokiausiais ES regionais stiprinimas“ (2);

4.

primena, kad atokiausi regionai ėmėsi įvairių veiksmų atnaujinti Europos Komisijos strategiją, visų pirma Azorų salose vykusios Atokiausių regionų pirmininkų konferencijos metu 2021 m. gegužės 3 d. tarpsesijiniame posėdyje priimtą Atokiausių regionų pirmininkų politinę deklaraciją;

5.

atkreipia dėmesį, kad rengiant šią strategiją sustiprėjo Komisijos, valstybių narių ir atokiausių regionų pirmininkų sueigos partnerystė, kuri sudarė sąlygas naudingam ir nuolatiniam dialogui specializuotose platformose ir darbo grupėse;

6.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“, kuriame laikomasi Atokiausių regionų pirmininkų sueigos pozicijų, išdėstytų 2021 m. lapkričio 18 d. galutinėje deklaracijoje (Ponta Delgada, Azorai) ir Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos 2022 m. sausio 19 d. bendrai priimtoje nuomonėje;

7.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą stiprinti dialogą ir teikti šiems regionams pritaikytą paramą, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti ES politika ir išnaudoti savo potencialą, ir taip prisidėti stiprinant ES dalyvavimą šių regionų įtakos srityse;

8.

pripažįsta naujojo komunikato svarbą ir pabrėžia, kad valdžios institucijos turi imtis koordinuotų veiksmų viršvalstybiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat skubiai įgyvendinti pasiūlytas priemones, ir, atsižvelgdamas į įvairias krizes, pabrėžia, kad reikia nedelsiant ir veiksmingai reaguoti siekiant užtikrinti ekonominį, socialinį ir tvarų atsigavimą;

9.

apgailestauja, kad naujajame Komisijos komunikate nepakankamai dėmesio skirta kai kurioms atokiausių regionų vystymuisi būtinoms politikos sritims;

10.

pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje pripažįstamą šių regionų pažeidžiamumą dar labiau didina masinės gaivalinės nelaimės, kurios dažnėja dėl visuotinio atšilimo ir kurių mastas ir intensyvumas atokiausiuose regionuose yra vienas iš didelį susirūpinimą keliančių klausimų;

11.

pažymi, kad karas Ukrainoje daro papildomą spaudimą šiems jau ir taip pažeidžiamiems regionams ir kelia grėsmę jų atsigavimui po sveikatos krizės. Namų ūkių perkamoji galia šiuo metu yra labai sumažėjusi, o įvairūs veiklos sektoriai be papildomų struktūrinių išlaidų, susijusių su struktūriniais apribojimais, darančiais poveikį šioms teritorijoms, patiria didelių papildomų išlaidų;

12.

palankiai vertina 2022 m. birželio 21 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl gegužės 3 d. Komisijos komunikato ir pabrėžia jų svarbą įgyvendinant naująją atokiausiems regionams skirtą strategiją;

13.

ragina susijusias valstybes nares remti savo atokiausius regionus, stiprinti jų administracinius gebėjimus ir skatinti įgūdžių tobulinimą, kad jie galėtų visapusiškai naudotis ES programomis;

14.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikato nuostatą, kad atokiausi regionai nėra nei faktiškai, nei teisiškai panašūs į kitus Europos regionus, turinčius specifinių geografinių ypatumų, pavyzdžiui, į salas, kalnuotas vietoves ar retai apgyvendintus regionus;

Piliečių poreikių tenkinimas

15.

teigiamai vertina Europos Komisijos skiriamą dėmesį atokiausių regionų gyventojų poreikiams, taip pat ekonomikos atsigavimui ir tvariam bei integraciniam augimui, kuriais siekiama patenkinti šiuos poreikius;

16.

pabrėžia, kad būtina nedelsiant naikinti palyginti su žemynine Europa didelę socialinę ir ekonominę nelygybę esančią atokiausiuose regionuose ir ragina Europos Komisiją remti šių regionų konvergencijos su kitais Sąjungos regionais procesą;

17.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija primygtinai pabrėžia, kad svarbu remti atokiausių regionų ypatumus įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo klausimais tikslų iki 2030 m.;

Ypatingas dėmesys migracijos problemai

18.

ragina Europos institucijas tvirtai ir ryžtingai padėti spręsti migracijos krizių problemas, visų pirma ES išorės pasienio regionuose, kuriems tenka atsakomybė priimti į jų teritoriją atvykstančius nelydimus nepilnamečius ir sudaryti jiems galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, taip pat padėti jiems prisitaikyti prie suaugusiųjų gyvenimo;

19.

primena, kad svarbu skirti tinkamą finansavimą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF), užtikrinant skiriamo finansavimo regionalizavimą, kad būtų padidintas lėšų prieinamumas, ypač krizinėse situacijose, kurios nuolat daro poveikį tam tikriems atokiausiems regionams, pavyzdžiui, Kanarų salų, Gvianos ar Majoto atveju, ir palankiai vertina atitinkamus Komisijos įsipareigojimus naujoje strategijoje;

20.

tikisi tolesnės ES pažangos įgyvendinant Migracijos ir prieglobsčio paktą, remiantis patirtimi, įgyta po Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat išnagrinėjant galimybę taikyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB (3) migrantams iš kitų konflikto zonų, darančių didelį poveikį ES, taip pat naujas Europos Parlamento ir Tarybos CARE reglamentu (4) nustatytas priemones, kad pavyktų pasiekti tikrą solidarumą ir teisingą migracijos naštos pasidalijimą tarp visų valstybių narių;

Žalioji pertvarka

21.

palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad atokiausiems regionams reikia specialių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, nes jie ypač kenčia nuo klimato kaitos padarinių, įskaitant ekstremalius meteorologinius reiškinius;

22.

pabrėžia Komisijos įsipareigojimą toliau skirti tinkamą dėmesį atokiausiems regionams įgyvendinant ES solidarumo fondą, remti rizikos prevencijos veiksmus ir atsparumo gaivalinėms nelaimėms priemones, taip pat skatinti atokiausius regionus ir jų kaimynes teritorijas keistis žiniomis;

23.

ragina atsižvelgti į didelį poveikį, kurį darys Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys atokiausių regionų konkurencingumui ir junglumui, sistemingai ir išsamiai taikant SESV 349 straipsnį ir parengus poveikio vertinimus, kuriais remiantis turi būti priimti šiems regionams specialiai pritaikyti sprendimai, prireikus pritaikant teisės aktus, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos gyventojams, kurie jau patiria papildomų išlaidų dėl atokumo. Be to, reikia užtikrinti, kad namų ūkiai ir įmonės šiuose labai pažeidžiamuose regionuose galėtų naudotis Socialinio klimato fondo ir Modernizavimo fondo lėšomis ir nedideliems projektams skirtu inovacijų fondo finansavimu;

24.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo atokumo ir izoliuotumo nuo Europos žemyno šie regionai yra labiau pažeidžiami, taigi įspėja ir apie poveikį, kurį jiems darys naujų išmetamųjų teršalų ir degalų apmokestinimo tikslų, nustatytų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, įgyvendinimas;

25.

primena, kad atokiausi regionai yra izoliuotos energetikos sistemos, kurios negali būti sujungtos su žemynu, ir ragina Europos institucijas skatinti šių regionų energetinį savarankiškumą įgyvendinant politiką, kuria būtų remiama ir skatinama teisinga pertvarka, padėsianti atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereiti prie įperkamų tvarių sistemų;

Pasiekiamumo atotrūkio mažinimas

26.

primena, kad, nesant sausumos transporto alternatyvų, atokiausiuose regionuose gyventojų judumas ir būtiniausių prekių tiekimas visiškai priklauso nuo patikimo ir įperkamo oro ir jūrų transporto, o tai lemia didelę finansinę naštą gyventojams ir kenkia vietos ekonomikai ir viešajam interesui;

27.

mano, kad neįmanoma skatinti atokiausių regionų lygybės ir įtraukties, taip pat jų vystymosi nepradėjus įgyvendinti jų atokumo ir izoliuotumo mažinimo strategijos, kurioje reikėtų numatyti papildomu priemonių šių regionų sudėtingam pasiekiamumui kompensuoti ir skaitmeninei atskirčiai mažinti, siekiant juos vystyti, stiprinti jų ekonomiką ir spręsti nuolatines struktūrines atokumo problemas; primena, kad taikant bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonę, būtina skirti dėmesio atokiausiems regionams, siekiant užtikrinti tiekimo grandinės veikimą kilus krizei;

28.

kaip rekomendavo Europos Parlamentas savo pranešime „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, ragina Komisiją įvertinti, ar reikia teikti paramą transporto srityje kaip papildomą priemonę kompensuoti trūkumus ir nuostolius, atsirandančius dėl keleivių ir krovinių vežimo išlaidų;

29.

ragina remti projektus, kuriais siekiama gerinti atokiausių regionų jungtis. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į klausimą dėl paramos jūrinių kabelių tiesimui, nes tai yra pagrindinis iššūkis siekiant užtikrinti duomenų srautų saugumą, taip pat paslaugų kokybę ir prieinamumą. Pavyzdžiui, Reunjone ir Azorų autonominiame regione netrukus teks spręsti povandeninių elektroninių ryšių kabelių nusidėvėjimo problemą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti palydovines technologijas tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, Prancūzijos Gvianoje, nes neįmanoma įrengti šviesolaidžio visose apgyvendintose vietovėse;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

30.

pabrėžia žemės ūkio sektoriaus svarbą atokiausių regionų ekonomikai, aplinkai, teritorijų planavimui ir užimtumui, kurią pripažino ES imdamasi specialių veiksmų sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI) ir numatydama konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP), ir ragina išlaikyti šias nuostatas;

31.

teigiamai vertina tai, kad valstybės pagalbos priemonės, skirtos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms remti, leidžia taikyti aukštesnius didžiausius investicijų į atokiausius regionus intensyvumo lygius ir teikti veiklos pagalbą, ir tai, kad Komisija pasiūlė šiuo metu peržiūrimose minėtose priemonėse palikti šiems regionams taikomas specialias sąlygas;

32.

vis dėlto pabrėžia, kad atokiausiems regionams yra svarbios specialios nuostatos dėl de minimis pagalbos, atsižvelgiant į papildomas išlaidas, kurių patiria visos įmonės, užsiimančios pirmine žemės ūkio gamyba šiuose regionuose;

33.

mano, kad Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) sprendimas centralizuotai valdyti strateginius planus prieštarauja siekiamiems supaprastinimo, naudos ir veiksmingumo tikslams, ir tikisi, kad užtikrinant tinkamą strateginių planų taikymo atokiausiuose regionuose procedūrų lankstumą ir decentralizavimą bus galima kuo labiau sumažinti neigiamą šio sprendimo poveikį;

34.

ragina tęsti glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sustiprinti POSEI biudžetą, kuris yra labai svarbi paramos vietos gamybos tvarumui ir bendros žemės ūkio politikos pritaikymo prie atokiausių regionų ypatumų priemonė, ir taip spręsti nuolatinio akivaizdžiai nepakankamo biudžeto problemą ir patenkinti realius šių regionų poreikius, kad programa galėtų neatsilikti nuo šių regionų žemės ūkio sektorių raidos ir toliau būtų siekiama joje nustatytų tikslų;

Mėlynoji ekonomika ir žuvininkystė

35.

primena, kad atokiausi regionai stiprina Europos Sąjungos jūrų aspektą, nes dėl jų ji tampa didžiausia jūrų erdve pasaulyje, turinčia daugiau kaip 25 mln. km2 išskirtinės ekonominės zonos (IEZ), ir didelių ekonominių privalumų;

36.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiama atokiausių regionų svarba tradicinės žuvininkystės sektoriui ir būsimoms mėlynosios ekonomikos strategijoms, taip pat Europos Komisijos įsipareigojimą persvarstyti duomenų teikimo procedūrų reikalavimus ir nuostatas, pagal kurias leidžiama teikti valstybės pagalbą žvejybos laivyno atnaujinimui šiuose regionuose, atsižvelgiant į jų ypatumus ir siekiant paremti žvejus ir taip užtikrinti tausią žvejybą;

Valstybės pagalba

37.

teigiamai vertina komunikate nurodytą Europos Komisijos įsipareigojimą atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus peržiūrint visų sektorių valstybės pagalbos reglamentus ir gaires, vadovaujantis galiojančiomis valstybės pagalbos teisės aktų nuostatomis, taikomomis šiems regionams; ragina užtikrinti didesnį valstybės pagalbos sistemų lankstumą;

38.

pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti valstybės pagalbos taisyklėms, kuriomis stiprinamas ir skatinamas atokiausių regionų junglumas, visų pirma valstybės pagalbos oro uostams ir oro bendrovėms ir jūrų transportui gairių persvarstymui, taip pat šiuo metu vykdomam reglamentų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai persvarstymui, kurį atliekant turėtų būti numatyta papildoma investicinė pagalba, kuri padėtų atokiausių regionų įmonėms laikytis ES nustatytų aplinkosaugos standartų;

39.

prašo sukurti atokiausių regionų ir Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato forumą, kuriame būtų svarstoma „tik vietinį poveikį turinčios pagalbos“ sąvoka, atsižvelgiant į tai, kad 90 proc. atokiausiuose regionuose įsikūrusių įmonių yra ribotų finansinių išteklių turinčios labai mažos ir mažosios įmonės ir kad pagalba šiems regionams negali daryti poveikio konkurencijai vidaus rinkoje, nes ji skirta tik vietos veiklai;

40.

be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų atokiausių regionų mokesčių sistemų tęstinumą, nes bet koks nutraukimas gali labai destabilizuoti ekonomiką ir užimtumą šiuose regionuose;

Turizmas

41.

atkreipia dėmesį į svarbų turizmo sektoriaus vaidmenį atokiausių regionų vystymuisi, nes turizmas – tai įvairias sritis apimanti veikla, kuri turi didelės įtakos ekonomikos augimui, užimtumui ir regionų plėtrai;

42.

primena didelį COVID-19 sveikatos krizės poveikį šiam sektoriui, dėl kurios prasidėjo precedento neturintis jo veiklos nuosmukis;

43.

atkreipia dėmesį į turizmo sektoriaus pažeidžiamumą, nes jis patiria didelį geopolitinį, sveikatos ir klimato išorės poveikį ir yra priklausomas nuo susisiekimo oro ir jūrų transportu;

44.

pabrėžia, kad siekiant remti šio strateginio sektoriaus tvarų vystymąsi, reikia skatinti novatoriškas, tvarias ir atsparias investicijas;

45.

ragina Europos Komisiją toliau plėtoti Europos turizmo politiką, apimančią Europos turizmo agentūros, remiančios dvejopą turizmo vietovių pertvarką, įsteigimą, ir paspartinti šio strateginio sektoriaus atnaujinimą atokiausiuose regionuose; pritaria Europos Parlamento įspėjimui, kad formuojant ir vertinant šią politiką būtina atsižvelgti į šių regionų ypatumus ir papildomus suvaržymus ir suteikti deramą finansavimą šių vietovių prieinamumui ir su klimato kaita susijusiai ir skaitmeninei pertvarkai užtikrinti;

Išorės aspektas

46.

pripažįsta, kad dėl trejopo atokiausių regionų priklausomumo lygmens (europinio, nacionalinio ir regioninio) jie turi pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda ir geriau integruotis į artimiausią aplinką, stiprinti santykius su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir partneriais, be to, visada atsižvelgti į jiems rūpimus klausimus prekybos derybų ir susitarimų kontekste;

47.

pabrėžia, kad atskiroms geografinėms vietovėms, kuriose yra atokiausi regionai, būdingi skirtingi ypatumai, iššūkiai ir galimybės, kurias reikia išnaudoti, todėl būtina kartu parengti kiekvienam iš jų skirtą strategiją, remiantis išankstiniu vertinimu, kad būtų galima nustatyti pagrindinius bendrus sunkumus ir išnaudoti visas glaudesnio bendradarbiavimo galimybes;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad šis preliminarus vertinimas turėtų būti grindžiamas dvejopais svarstymais atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais ES susiduria šiuose regionuose, ir šių iššūkių poveikį šiuose regionuose esančioms Europos teritorijoms, taip pat galimus ES sprendimus jiems įveikti;

49.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikate prisiimtą įsipareigojimą nustatyti regioninio bendradarbiavimo galimybes ir problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, nurodyti pagrindines bendradarbiavimo sritis, plėtoti bendradarbiavimo galimybes ir remti tokį bendradarbiavimą, taip pat skatinti atokiausių regionų mainus; prašo atitinkamas valstybes nares šiose srityse skatinti bendradarbiavimą tarp atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų, taip pat su trečiosiomis šalimis; ragina kitas valstybes nares skatinti savo regionų ir atokiausių regionų bendradarbiavimą ir mainus;

50.

prašo Komisijos persvarstant geografines strategijas atsižvelgti į atokiausių regionų vaidmenį ir ypatumus ir įtraukti šių regionų klausimą į konsultacijų mechanizmus;

Išvados

51.

ragina skubiai priimti pragmatiškus ir aktualius sprendimus, nuosekliai taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, kad nebūtų pakenkta ekonominio, socialinio ir tvaraus atsigavimo tikslui;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia veiksmingai skatinti konkurencingumą ir iš anksto atlikti ES politikos poveikio atokiausiems regionams vertinimą, laikantis teritorinio požiūrio, užtikrinančio piliečių pajamų apsaugą;

53.

ragina Europos Komisiją kartu su atokiausiais regionais ir jų valstybėmis narėmis parengti veiksmų planą ir jo įgyvendinimo tvarkaraštį.

---

(1)  OL C 37, 2021 2 2, p. 57.

(2)  Pranešimas „Partnerystės su ES atokiausiais regionais stiprinimas“.

(3)  2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(4)  2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/562, kuriuo dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014 (OL L 109, 2022 4 8, p. 1).