Europos regionų komiteto nuomonė „Europos universitetų strategija“

(2022/C 301/09)

Pranešėjas Emil BOC (RO / EPP), Klužo-Napokos meras Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos universitetų strategijos COM(2022) 16

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

palankiai vertina ES įsipareigojimą skatinti ir remti kompetenciją švietimo srityje; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų Europos universitetų strategijos, kuri yra aukštojo mokslo dokumentų rinkinio dalis, vaidmenį; šis dokumentų rinkinys sudarys galimybę iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę;

2.

pabrėžia, kad demokratines vertybes Europoje stiprinanti civilizacija gali išlikti tik tuo atveju, jei bus investuojama į žmogiškąjį kapitalą. Puiki švietimo sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama stipriems universitetams, yra mokymosi visą gyvenimą pagrindas;

3.

pabrėžia, kad svarbu gerinti mokymo ir mokslinių tyrimų kokybę Europos universitetuose ir užtikrinti vietos ir regionų lygmeniu paramą, būtiną konkretiems šios strategijos tikslams įgyvendinti;

4.

pripažįsta labai svarbų universitetų vaidmenį visuomenėje ir jų indėlį į darnų, atsparų, įtraukų ir tiek valstybių narių, tiek vietos ir regionų bendruomenių demokratinėmis vertybėmis grindžiamą vystymąsi. Universitetų vaidmuo yra dar svarbesnis krizių atveju, nes jie gali padėti krizes įveikti ir paskatinti atsigavimą joms pasibaigus (1);

5.

pabrėžia lemiamą universitetų vaidmenį atremiant pasaulinius iššūkius. ES jau daug metų pabrėžia, kad universitetuose reikia glaudžiau susieti mokslinius tyrimus, mokymą, mokymąsi ir inovacijas ir kartu geriau finansuoti aukštąsias mokyklas, kad būtų galima sustiprinti būtiną kokybės lygį. Aukštosioms mokykloms kaip naujų mokslinių žinių šaltiniui ir inovacijų skatintojoms tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant neatidėliotinas visuomenės problemas, kurios buvo nustatytos per ES misijas;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad universitetai turi būti laikomi esmine Europos kultūros dalimi ir kad akademinio sektoriaus, apimančio švietimo įstaigas, mokslo tiriamąsias įstaigas ir profesines mokyklas, įvairovė yra strateginis privalumas;

7.

pažymi, kad universitetų buvimas vietos ir regionų lygmeniu daugeliu atvejų yra didelis konkurencinis pranašumas bendruomenėms, kuriose jie įsikūrę (2). Pavyzdžiui, investuotojų interesai ir dėmesys krypsta į bendruomenes, kuriose yra aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir kurios turi galimybių bendradarbiauti su akademine bendruomene ir perduoti technologijas bei praktinę patirtį iš universitetų į verslo sektorių. Be to, universiteto buvimas taip pat lemia dideles pajamas atitinkamoms bendruomenėms (3), nes studentai, dėstytojai ir kiti darbuotojai išleidžia dideles pinigų sumas (vartojimo požiūriu universitetai turi didelį didinamąjį poveikį). Be šios kiekybiškai įvertinamos ekonominės naudos, vietos lygmeniu veikiantys universitetai sukuria kosmopolitinę aplinką, kurioje yra tarptautinių studentų ir dėstytojų ir kuriai būdingos tolerancijos, kultūrinės, religinės ir etninės įvairovės ir kt. vertybės (4);

8.

palankiai vertina Europos universitetų strategijoje pasiūlytą daugiapakopį požiūrį, pagal kurį numatoma suderinti politikos prioritetus ir investicijas ES nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; vis dėlto pabrėžia, kad stipresnis vietos ir regionų matmuo būtų naudingas ateityje kuriant ir įgyvendinant idealų akademinį modelį;

9.

pabrėžia, kad svarbu užmegzti strateginę vietos ir regionų valdžios institucijų ir universitetų partnerystę, be kita ko, rengiant vietos ir regionų plėtros strategijas. Universitetai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant konkrečių vietovių ekosistemas, kurioms gerą pagrindą suteikė regioninės pažangiosios specializacijos strategijos;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali remti universitetus sukurdamos ir pagerindamos vietos ir regionų sąlygas (galimybė naudotis įvairia infrastruktūra ir paslaugomis, gyvenimo kokybė, įtrauki aplinka ir t. t.), kurios gali padidinti universitetų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

11.

pabrėžia, kad Europos lygmeniu jau yra puiki skirtingų valstybių narių universitetų bendradarbiavimo pagal programą „Erasmus +“ tradicija ir kad ji turėtų būti nuolat plėtojama ir stiprinama;

12.

pažymi, kad universitetų vaidmuo visuomenėje keičiasi ir be tradicinių funkcijų (daugiausia švietimo ir mokslinių tyrimų srityse) jie atlieka naujas funkcijas (5). Dabar universitetai yra ir pagrindiniai veikėjai, pavyzdžiui, technologinių ir socialinių inovacijų, verslumo ir technologijų perdavimo ekonomikai srityje. Jie yra ne pasyvūs stebėtojai bendruomenėse ir visuomenėje, bet tampa veikėjais, kurie gali padėti surasti kai kurių visuomenės problemų sprendimus (6);

13.

pabrėžia, kad universitetai yra pagrindiniai veikėjai skatinant įgyvendinti ES itin svarbius tikslus pavyzdžiui, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Jie turi didelės patirties šiose srityse ir kartu gali įgyvendinti ir skleisti gerąją patirtį šiuo klausimu vietos bendruomenėse, kuriose jie veikia;

14.

pažymi, kad universitetai gali pasiūlyti sprendimų ir parengti priemonių, kurios padėtų spręsti daugelį pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria ES, pavyzdžiui, protų nutekėjimo (7) ir gyventojų kėlimosi iš kaimo į miestą. Neigiamas šio reiškinio poveikis ir protų apykaitos svarba yra glaudžiai susiję su universitetų, vietos ir regionų valdžios institucijų, verslo ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimu ir partneryste; pabrėžia, kad reikia dėti daug daugiau pastangų siekiant Europoje sumažinti žinių ir inovacijų atotrūkį ir pašalinti tarp Europos ir JAV egzistuojantį atotrūkį inovacijų srityje;

15.

pabrėžia, kad bendradarbiaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir universitetams svarbu nuolat ir plačiu mastu nustatyti ir taikyti geriausią patirtį vietos ir regionų lygmeniu. Todėl tarpvalstybinių tinklų, kurie skleistų geriausią patirtį, kūrimas plačiai įtraukiant aukštojo mokslo suinteresuotuosius subjektus turėtų būti valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų prioritetas. Toks tinklas galėtų būti numatytas rengiant Europos universitetų strategiją;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad keisdamiesi ir prisiimdami naują atsakomybę universitetai susiduria su didelėmis problemomis ir kliūtimis. Labai tikėtina, kad su finansiniais sunkumais susidurs visos valstybės narės. Todėl Komitetas siūlo parengti investicijų strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į finansavimą regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, ir ragina dėmesį skirti viešojo, privačiojo ir ne pelno sektorių bendradarbiavimui siekiant sustiprinti Europos universitetų pajėgumus. RK taip pat pažymi, kad kyla iššūkių, susijusių su universitetų autonomija ir (arba) politiniu kišimusi priimant svarbius sprendimus dėl universitetų finansavimo, dėstytojų įdarbinimo ir atrankos, saviraiškos laisvės, temų ir mokslinių tyrimų veiklos krypties pasirinkimo, laisvos komunikacijos galimybių, necenzūruojant mokslinių tyrimų rezultatų ir t. t.;

17.

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviai dalyvautų didinant vietos ir regionų ekosistemų įvairovę ir skatintų įvairių bendruomenių sektorių bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų lygmeniu universitetai turi būti laikomi platesnių ekosistemų, apimančių įvairius suinteresuotuosius subjektus, dalimi (8). Kad universitetai galėtų suteikti naujų įgūdžių, leidžiančių kūrybiškai spręsti problemas, naudoti technologijas ar veiksmingai bendrauti bendruomenei, būtinas universitetų ir atitinkamų vietos subjektų bendradarbiavimas;

18.

pažymi, kad tarptautinio universitetų bendradarbiavimo stiprinimas ir aukštojo mokslo europinio aspekto plėtojimas yra pagrindiniai Europos universitetų strategijos prioritetai. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos prireikus gali imtis priemonių tarptautiniam akademiniam bendradarbiavimui remti (programos „Erasmus+“ Europos universitetų tinklų iniciatyva šioje srityje yra svarbi priemonė kompetencijos siekiantiems universiteto aljansams). Vietos ir regionų valdžios institucijos gali dalyvauti strategijoje siūlomoje Europos studento pažymėjimo iniciatyvoje. Šis pažymėjimas galėtų būti pripažįstamas ne tik universitetų lygmeniu, bet ir galėtų būti naudojamas tarptautinių studentų, mokslininkų bei dėstytojų ir vietos administracijų santykiuose (pvz., leidimas gyventi, viešojo transporto bilietai ir muziejų lankymas);

19.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos universitetų strategiją valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti tarpininkės, galinčios suburti įvairius bendruomenės suinteresuotuosius subjektus įgyvendinant universitetams svarbias iniciatyvas ir projektus. RK taip pat pažymi, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos nėra tiesiogiai atsakingos už universitetų finansavimą. Tačiau jos gali sudaryti palankesnes sąlygas gauti įvairių fondų finansavimą universitetams ir jų iniciatyvoms, sukurdamos sinergiją vietos ir regionų lygmeniu;

20.

pripažįsta, kad universitetai turi pertvarkyti studijų programas, kad būtų kuo veiksmingiau reaguojama į sparčią technologijų pažangą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir struktūrinius Europos darbo rinkų pokyčius, kuriems reikia naujų įgūdžių (9). Komitetas taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį šiame mokymo programų pertvarkymo ir šių naujų įgūdžių ugdymo procese; kartu pabrėžia, kad nors universitetai labai prisideda prie galimybių įsidarbinti didinimo ir ekonomikos konkurencingumo globalizuotoje ekonomikoje, reikia išsaugoti tretinio mokslo savarankiškumą;

21.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant ir stiprinant vietos ir regionines ekosistemas, kurios sukuria sąlygas aktyviam subnacionalinių valdžios institucijų, verslo ir pramonės bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimui ir tinklų kūrimui. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi veikti kaip šių ekosistemų iniciatorės ir tarpininkės, kurios nustato bendradarbiavimo galimybes, skiria įvairius išteklius, įskaitant finansinius išteklius, reikalingus tinklų kūrimo ir bendradarbiavimo veiklai, ir kurios remia tokių struktūrų kaip švietimo centrai vietos ir (arba) regionų lygmeniu kūrimą. Šie centrai yra puikios priemonės, sukurtos siekiant suteikti erdvę pagrindinių formaliojo švietimo subjektų dialogui ir bendradarbiavimui siekiant padėti jaunimui dalyvauti profesinio mokymo programose. Remdamosi šiais švietimo centrais, vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su kitais ekosistemos dalyviais, gali įgyvendinti tokias priemones kaip inovacijų fondai, mažos dotacijos startuoliams keliose pagrindinėse srityse ir t. t.;

22.

mano, kad šiandien studentai turi iš dalies mokytis visiškai kitaip nei anksčiau; jiems turėtų būti suteikta galimybė taikyti teorines koncepcijas realiose situacijose ir kartu spręsti problemas, kurias jie mato savo bendruomenėse. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su universitetais ir kitais vietos ir regionų ekosistemos dalyviais, gali paskatinti tokią pedagoginę patirtį, pavyzdžiui, remdamos gyvąsias laboratorijas, skatindamos studentus analizuoti viešosios politikos klausimus, rengdamos bendrus bendruomenei naudingus strateginius projektus arba sudarydamos palankesnes sąlygas bendradarbiauti su kitais bendruomenės suinteresuotaisiais subjektais;

23.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su universitetais ir kitais vietos ar regioninės ekosistemos dalyviais, gali labai paremti jaunus verslininkus, įskaitant studentus ar absolventus, sudarydamos jiems palankesnes sąlygas naudotis pagrindiniais inovacijoms reikalingais ištekliais. Daugeliui jaunuolių ir (arba) studentų reikia išteklių, pavyzdžiui, laboratorijų, naujų technologijų, naujų ryšių, kad galėtų plėtoti verslo projektus ir (arba) produktus bei paslaugas. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su kitais tokių išteklių turinčiais subjektais, gali sudaryti palankesnes sąlygas jauniems verslininkams naudotis inovacijų ištekliais (patalpos, mokymai, konsultacijos ir t. t.);

24.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali plėtoti pažangius santykius su universitetais vietos ir regionų bendruomenės vystymosi tikslais. Svarbu, kad universitetai teiktų žinias ir paslaugas bendruomenėms, kuriose jie veikia. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi galimybę palengvinti šiuos santykius, parengdamos programas, pagal kurias universitetai nuolat dalyvautų sprendžiant vietos ir regionų bendruomenių problemas, pasinaudodamos universitetų konsultavimo paslaugomis ir kompetencija ir skleisdamos naujus geriausios patirties pavyzdžius, kad juos galėtų įgyvendinti daugiau bendruomenių ir valdžios institucijų. Visuomenės pripažinimas ir universitetų dalyvavimo skatinimas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį įteisinant įvairią akademinę ir (arba) profesinę patirtį, raginant universitetus skatinti dėstytojų, mokslininkų ir studentų dalyvavimą vietos lygmeniu;

25.

pabrėžia, kad universitetų buvimas gali būti vienodai naudingas bet kokio dydžio vietos ir regionų bendruomenėms. Vietos valdžios institucijos gali svariai prisidėti prie universitetų plėtros ir jų patrauklumo didinimo, sudarydamos sąlygas aukštai gyvenimo kokybei ir skatindamos požiūrį ir elgseną, kuriais propaguojama tolerancija, įtrauktis, daugiakultūriškumas ir saugumas viešojoje erdvėje. Universitetai gali plėtoti tam tikrą veiklą ir struktūras ne tik didmiesčiuose, bet ir vidutinio dydžio bei mažuose miestuose. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali skatinti šiose mažesnėse bendruomenėse steigti universitetų filialus ir (arba) mokslo tiriamąsias įstaigas, remdamos ir įgyvendindamos įvairias priemones, tokias kaip įperkamas būstas studentams, galimybė naudoti viešuosius pastatus mokymo, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos veiklai, nustatydamos geros gyvenimo kokybės rodiklius ir pasinaudodamos tam tikrais privalumais, kurių, nesuteikia didmiesčiai;

26.

mano, kad skaitmeninę transformaciją vietos ir regionų lygmeniu galima paspartinti bendradarbiaujant su universitetais ir visapusiškai išnaudojant jų išteklius šioje srityje. Palaikydami ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis universitetai gali teikti konsultacijas arba įgyvendinti skaitmeninės transformacijos strategijas, pritaikytas vietos ar regionų lygmeniui. Kalbant apie skaitmeninius įgūdžius, universitetai, bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis, gali siūlyti trumpalaikius kursus arba visiems atvirus mokymus, daugiausia dėmesio skirdami tam tikroms grupėms, kurioms gresia atskirtis (pvz., vyresnio amžiaus žmonėms arba žemos kvalifikacijos asmenims);

27.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali remti mišrių universitetinių miestelių plėtrą siekiant skatinti skaitmeninės transformacijos procesą bendruomenėse ir universitetuose, užtikrinant lygias galimybes, skatinant socialinę integraciją, didinant jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, stiprinant jaunimo darbą, nediskriminavimą ir kultūrų tarpusavio supratimą. Mišrūs universitetiniai miesteliai turėtų skirti dėmesio komunikacijai, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir informacijos sklaida, siekiant, kad ji būtų tikrai prieinama visiems reikalavimus atitinkantiems jaunuoliams, ypač gyvenantiems periferiniuose regionuose. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat gali finansiškai remti šių mišrių universitetinių miestelių atvėrimą įvairiems atitinkamiems bendruomenės subjektams, visų pirma rizikos grupėms arba nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pažeidžiamiems asmenims ir rizikos grupei priklausančiam jaunimui (nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET), jauniems bedarbiams, moterims, pabėgėliams, neįgaliesiems, pensininkams ir t. t.). ES ir valstybių narių politikoje pirmenybė turi būti teikiama rizikos grupei priklausančių jaunuolių įtraukčiai;

28.

pabrėžia, kad universitetai turi daug žinių ir patirties žaliosios pertvarkos srityje. Universitetai taip pat gali būti geros praktikos pavyzdžiu vykdydami švietimo ir informavimo žaliosios pertvarkos klausimais veiklą. Universitetai, bendradarbiaudami su vietos ir regionų valdžios institucijomis, gali kurti žaliuosius universitetinius miestelius ir aktyviai dalyvauti miestų atnaujinimo procesuose, pasiūlydami bendruomenei tokius universitetinius miestelius arba pastatus, kurie būtų energijos vartojimo efektyvumo arba ekologinio projektavimo pavyzdys;

29.

palankiai vertina numatytą aiškų strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, metinius rodiklius ir kriterijus, kuriuos RK jau ragino nustatyti ir kurie bus naudojami vertinant pažangą, padarytą siekiant Europos švietimo erdvės tikslų. Vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant Europos aukštojo mokslo sektoriaus observatoriją reikia įtraukti vietos ir regionų aspektą, nes tai leistų užtikrinti, kad planuojama rezultatų suvestinė taip pat būtų pritaikyta vietos ir regionų lygmeniui;

30.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali remti Europos universitetų pastangas internacionalizuoti ir skatinti Europos Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje. Tai, be kita ko, apimtų paramą Europos universitetų dalyvavimui plataus užmojo tarpvalstybiniuose aljansuose, kuriais siekiama plėtoti ilgalaikį sisteminį bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir suteikti nuolatinių judumo galimybių studentams, dėstytojams, mokslininkams ir darbuotojams.

---

(1)  Howard, G., Weinstein, R., Yang, Y. (2021), Do universities improve local economic resilience?, IZA DP Nr. 14422, galima rasti internete adresu: https://docs.iza.org/dp14422.pdf.

(2)  Fonseca, L., Nieth, L. (2021), The role of universities in regional development strategies: A comparison across actors and policy stages, European Urban and Regional Studies, 22(3); Goddard, J, Puukka, J. (2008), The engagement of higher education institutions in regional development: an overview of the opportunities and challenges, Higher Education Management and Policy, 20 (2):, 20(2): 11–41.

(3)  Chirca, A., Lazar, D.T. (2021), Cluj-Napoca without students: an estimation of the gap in the city’s economy, Transylvanian Review of Administrative Sciences, 66E: 44–59.

(4)  Goddard, J., Vallance, P. (2014), The university and the city, Higher Education, 68(2): 319–321.

(5)  Liddle J., Addidle G.D. (2022), The Changing Role of Universities in Society: Key Influences in The Role of Universities and HEIs in the Vulnerability Agenda. Rethinking University-Community Policy Connections. Palgrave Macmillan, Cham. https://doi.org/10.1007/978-3-030-89086-5_3.

(6)  Myklebust, J.P., Smidt, H. (2021), What is the role of universities in global upskilling?, University World News, online at https://www.universityworldnews.com/post.php?story=20210129110449887.

(7)  Hammerbauer, M., Pavletić, P., Vespa, M. (2021) Brain drain in higher education in European context, Galutinė ataskaita – ESC41, galima susipažinti šiuo adresu https://www.esu-online.org/wp-content/uploads/2021/03/Brain-Drain-final-report-ESC41-Google-Docs.pdf.

(8)  Reichert, S. (2019), The Role of Universities in Regional Innovation Ecosystems, Europos universitetų asociacijos tyrimas, galima susipažinti šiuo adresu https://www.eua.eu/downloads/publications/eua%20innovation%20ecosystem%20report_final_digital.pdf.

(9)  Jackson, N. J. (2011) Learning for a complex world: A lifewide concept of learning, education and personal development. Bloomington, IN: Author House; Williams, S., Dodd, L. J., Steele, C., & Randall, R. (2015), A systematic review of current understandings of employability, Journal of Education and Work, 29 tomas, Nr. 8, p. 877–901.