Europos regionų komiteto nuomonė „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“

(2022/C 375/04)

Pranešėjas János Ádám KARÁCSONY (HU/ECR), Pešto medės tarybos pirmininko pavaduotojas Pamatiniai dokumentai: Komisijos komunikatas dėl ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos (2021–2030 m.) COM(2021) 615 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina ES komunikatą dėl kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos (2021–2030 m.) ir pritaria Europos Komisijai, kad kova su antisemitizmu yra sudėtinga problema, nes antisemitizmas kelia grėsmę pagrindinėms Europos vertybėms. Europos regionų komitetas aktyviu dalyvavimu galėtų prisidėti prie Europos Komisijos ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos (2021–2030 m.), užtikrindamas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų ją įgyvendinant. mano, kad ES be antisemitizmo turėtų būti bendras visų ES vietos ir regionų valdžios institucijų tikslas;

2.

yra susirūpinęs dėl antrajame tyrime dėl žydų diskriminacijos ir neapykantos jiems nusikaltimų ES Antisemitizmo patirtis ir suvokimas, kurį 2018 m. atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), nustatytų faktų, kuriais patvirtinama, kad devyni iš dešimties žydų mano, jog jų šalyje sustiprėjo antisemitizmas ir kad 85 proc. žydų antisemitizmą laiko rimta problema;

3.

palankiai vertina tai, kad Komisijos strategija pagrįsta plačiomis konsultacijomis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalines ir regionines valdžios institucijas, žydų bendruomenes ir organizacijas, nepriklausomus ekspertus ir tyrėjus, FRA ir tarptautines organizacijas bei kitas suinteresuotąsias šalis;

4.

pabrėžia, kad žydų kultūra yra neatsiejama Europos kultūros dalis ir kad žydų kultūros paveldas turi būti saugomas ir propaguojamas ES miestuose ir regionuose, kad europiečiai būtų skatinami vertinti žydų kultūros paveldą ir laikyti jį ypač svarbia Europos kultūros ir gyvenimo būdo dalimi. Būtina atkreipti dėmesį į tūkstantmetes žydų gyvenimo tradicijas ir svarų žydų tikėjimo ar žydų kilmės žmonių indėlį į mūsų bendrą visuomenę ir kultūrą. Šiuo požiūriu mano, kad svarbu stiprinti regionų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

5.

palankiai vertina Komisijos dar kartą patvirtintą tvirtą ir aiškų įsipareigojimą pasauliniu mastu kovoti su antisemitizmu. Pritaria, kad bet kokia antisemitizmo forma, neapykantos arba smurto kurstymas yra nepriimtini ir nesuderinami su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vertybėmis ir tikslais. Šie principai yra nediskutuotini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, itin svarbu, kad visos tarptautinės, nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos antisemitizmo prevenciją ir kovą su juo įtrauktų į visas politikos sritis;

6.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nuolat palaikyti dialogą su Europos Parlamentu ir valstybių narių nacionaliniais parlamentais, siekiant paskatinti atnaujintus kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmus, ir priduria, kad kvietimas šiame dialoge dalyvauti ir regionų subjektus dar labiau padidintų šios strategijos veiksmingumą;

7.

laiko tinkama strategijos išvadą, kad visų formų neapykanta kenkia žmogiškajai vertei ir yra nesuderinama su vertybėmis, kuriomis vadovaujasi ES. Palankiai vertina tai, kad šia strategija prisidedama prie Komisijos pastangų kovoti su visų formų neapykanta, diskriminacija ir rasizmu, tačiau mano, kad būtina imtis tolesnių veiksmų ir paskelbti visiško antisemitizmo netoleravimo principą;

8.

primena, kad, vadovaujantis SESV 17 straipsniu, ES įsipareigoja palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis ir kad tokį dialogą taip pat turėtų plėtoti Komitetas;

Visų formų antisemitizmo prevencija ir kova su juo

9.

laiko tinkama strategijos išvadą, kad šiuo metu labiausiai paplitusios antisemitizmo apraiškos apima su Izraeliu susijusį antisemitizmą, su kuriuo Europos žydai dažniausiai susiduria internete (1);

10.

visiškai pritaria minčiai, kad valstybėms narėms ir jų valdžios institucijoms turėtų tapti įprasta naudotis Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) pateikta antisemitizmo apibrėžtimi, kuri joms padėtų nustatyti antisemitinius modelius ir įvairias antisemitizmo apraiškas. Tam tikro veiksmo pripažinimas antisemitiniu ir jo įvardijimas sukuria pasitikėjimą valdžia bei teismais ir skatina žmones pranešti apie antisemitizmo paskatintus nusikaltimus;

11.

remiantis šia apibrėžtimi: a) antisemitiniai veiksmai turėtų būti laikomi nusikalstama veika jų kriminalizavimo metu (pvz., Holokausto neigimas ar antisemitinės medžiagos platinimas). Ypač įžeidžiančių ir žalingų terminų (Holokaustas, genocidas, apartheidas) vartojimas negali būti laikomas teisėta žydų grupių arba bendrų žydų valstybės tikslų ir elgesio kritikos išraiška; b) nusikalstama veika laikoma antisemitine, jei išpuolio objektas (nesvarbu, ar išpuolis nukreiptas prieš asmenis, ar turtą, pvz., pastatus, mokyklas, religinių apeigų vietas ir kapines) pasirenkamas dėl to, kad laikomas žydišku ar susijusiu su žydais; c) už antisemitinę diskriminaciją ir atsisakymą žydams suteikti galimybes ar paslaugas, kurios yra prieinamos kitiems asmenims, turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir teisiama;

12.

palankiai vertina tai, kad valstybės narės patvirtino šią strategiją ir jau įsipareigojo pagal nacionalines strategijas vykdyti antisemitizmo prevenciją ir užkirsti jam kelią, taip pat pasipriešinti kitoms diskriminacijos formoms, kaip antai rasizmui ir ksenofobijai, ir ekstremizmui. Vienas iš tokių pavyzdžių – Europos Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“, dėl kurio Regionų komitetas taip pat pateikė nuomonę (2);

13.

pritaria strategijos teiginiui, kad sėkmės raktas yra aktyvesnis pilietinės visuomenės organizacijų ir žydų bendruomenių įsitraukimas, aktyvaus bendradarbiavimo su šiais subjektais stiprinimas ir finansinės paramos teikimas jų iniciatyvoms pagal esamas ES finansavimo programas, skiriant konkrečių lėšų šiems tikslams įgyvendinti;

14.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą remti organizacijas ir projektus, kurių tikslas – kovoti su visų formų antisemitizmu ir tokius atvejus registruoti, skiriant 1,55 mlrd. EUR Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai (angl. CERV) (3), taip pat finansuojant daugybę kitų ES programų (4), taip sprendžiant su antisemitizmo kompleksiškumu susijusius klausimus, kovojant su antijudaizmu ir Izraelio valstybės teisėtumo kvestionavimu, taip pat skiriant pakankamai dėmesio Holokausto atminimui;

15.

mano, kad kaip priemonę didinti pasitikėjimą valstybės veiksmais būtų galima paskirti kontaktinius asmenis nacionalinėse ir regioninėse saugumo institucijose, taip pat nustatyti komunikacijos kanalus ir koordinuotas priemones, ypač krizės atveju;

16.

palankiai vertina Komisijos sprendimą įteisinti ad hoc darbo grupę kovai su antisemitizmu kaip nuolatinę struktūrą, siekiant paremti strategijos įgyvendinimą ir padėti koordinuoti valstybių narių, žydų bendruomenių atstovų ir kitų suinteresuotųjų šalių pastangas. Ragina Komisiją renkantis darbo grupės atstovus ypatingą dėmesį skirti Europos žydų bendruomenių kompleksiškumui, siekiant užtikrinti, kad visoms konfesijoms ir religiniams judėjimams būtų atstovaujama vienodai;

17.

yra susirūpinęs dėl to, kad 44 proc. jaunų europiečių žydų yra patyrę antisemitinį priekabiavimą (5), ir mano, kad skubiai reikia tikslingai kovoti su antisemitine neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, taip pat su smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu prieš žydus. Išreiškia didelį susirūpinimą dėl Pagrindinių teisių agentūros atliktos apklausos apie žydų tautybės žmonių patirtį, susijusią su neapykantos nusikaltimais dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių, pagal kurią 35 proc. respondentų jau yra susidūrę su teiginiu, kad „žydai išnaudoja Holokausto aukos statusą savo tikslams“ (6), o 53 proc. europiečių mano, kad Holokausto neigimas yra jų šalies problema (7). Atsižvelgdamas į tai, Komitetas primygtinai ragina skubiai priimti Europos Komisijos pasiūlymą papildyti ES nusikaltimų sąrašą neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, taip sudarant sąlygas visoje ES nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų;

18.

sutinka su Komisija, kad, įgyvendinant strategiją, tiek valstybės narės, tiek vietos bei regionų subjektai turi atlikti ypač svarbų vaidmenį kovojant su antisemitizmu ir puoselėjant žydų gyvenimą. Įsipareigoja ateityje daugiau dėmesio skirti antisemitizmo problemai, kad prisidėtų prie ES kovos su antisemitizmu strategijos įgyvendinimo ir skatintų keitimąsi gerąja patirtimi;

19.

palankiai vertina Komisijos vertina naują Komisijos strategiją „Teisingumo užtikrinimas ES: 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategija“, kuria siekiama remti teisingumo ir teisėsaugos specialistų mokymo programas ir gebėjimų stiprinimo veiklą kovos su antisemitizmu srityje, be kita ko, pasitelkiant Europos teisėjų mokymo tinklą (ETMT) ir ES teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL). Vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė didinti informuotumą apie antisemitizmą ir rengti tinkamus mokymus;

20.

pabrėžia, kad ypač svarbu, kad valstybėse narėse būtų renkami palyginami duomenys apie antisemitizmo apraiškas, o metodika ir duomenų rinkimo procedūrų nustatymas būtų remiami tikslinėmis lėšomis ir programomis;

21.

pritaria Komisijai, kad kovai su antisemitizmu internete reikia skirti daugiau dėmesio. Atkreipia dėmesį į tai, kad antisemitiniai sąmokslo mitai, su naciais susiję simboliai, atminimo objektai ir literatūra bei jų platinimas internete gali paskatinti radikalizaciją ir galiausiai fizinį smurtą. Todėl konkretūs veikiančiųjų subjektų įsipareigojimai, nustatyti jų elgesio kodekse, Skaitmeninių paslaugų akte ir Skaitmeninių rinkų akte, yra ypač svarbūs;

22.

pabrėžia, kad svarbu daugiau dėmesio skirti kovos su nelegaliu turiniu socialinės žiniasklaidos platformose būdams. Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo tenka teisėsaugai, teisminėms institucijoms ir teisminėms civilinėms procedūroms . Internete arba socialinėje žiniasklaidoje paskelbti pareiškimai, kurie laikomi nusikalstama veika, turėtų būti nuolat persekiojami, todėl Komitetas mano, kad būtina sugriežtinti šios srities ES ir nacionalinius teisės aktus. Todėl jis ragina valstybes nares nedelsiant ir visapusiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (8);

Žydų gyvenimo apsauga ir puoselėjimas ES

23.

palankiai vertina Komisijos pasiryžimą remti valstybes nares ir žydų bendruomenes skiriant 24 mln. EUR finansavimą maldos vietų apsaugai stiprinti ir atkreipia dėmesį į tai, kad surinkti vieningi duomenys apie incidentus galėtų padėti Komisijai, kartu su Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centru, tirti konkrečias grėsmes, kurios kyla žydų kilmės žmonėms, bendruomenėms ir maldos vietoms, siekiant geriau suprasti konkrečią riziką saugumui, užkirsti jai kelią, apsaugoti nuo jos ir į ją reaguoti;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant ilgo žydų buvimo Europoje, 68 proc. europiečių teigia neturintys žinių apie žydų istoriją (9). mano, kad jaunų studentų informuotumo ir žinių apie žydų istoriją, religiją ir kultūrą gilinimas turi būti prioritetas. Šiuo požiūriu ypač svarbus vaidmuo tenka naudojamos mokomosios medžiagos ir mokytojams skirtų vadovų kokybei. Svarbu išsklaidyti išankstines visuomenės nuostatas ir padėti visapusiškai pripažinti tai, kad žydų gyvenimas yra Europos visuomenės dalis;

25.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta svarbų sporto ir žiniasklaidos vaidmenį skatinant įtrauktį, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kovojant su antisemitiniais stereotipais ir klaidingais įsitikinimais, be NVO iniciatyvų, aktyvus žydų organizacijų dalyvavimas ir pagal tikslines programas joms teikiama parama gali būti veiksmingesni;

26.

palankiai vertina Europos veiksmų kultūros paveldo srityje programą (10) (į kurią įtraukta speciali priemonė dėl žydų kapinių Europoje), tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje yra daug apleistų sinagogų ir kitų neprižiūrimų žydų bendruomenės vietų. Šalia regioninės pagalbos, reikėtų papildomų programų, kuriomis, atkuriant šias svarbias vietas ir apsaugant jas nuo vandalizmo, būtų stiprinamos Europos kultūrinės šaknys;

27.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą stiprinti švietimą apie žydų gyvenimą, antisemitizmą ir Holokaustą bei jų mokslinius tyrimus ir pripažinimą, kad tai yra būtina, norint suprasti šiandieninį antisemitizmą ir užkirsti kelią tokių žiaurumų pasikartojimui. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse reikia sustiprinti ribotą ESBO (11) / ODIHR (12) ir UNESCO (13) programų apimtį;

Švietimas, moksliniai tyrimai ir Holokausto atminimas

28.

palankiai vertina Komisijos planą finansuoti ES masto išankstinių antisemitinių nuostatų tyrimą visoje Europos Sąjungoje, taip pat remiantis daugelio valstybių narių (14), o taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų visoje ES patirtimi;

29.

pabrėžia, kad nors švietimas priklauso valstybių narių kompetencijai, būtina peržiūrėti Europos švietimo įstaigose naudojamą mokomąją medžiagą apie judaizmą, antisemitizmą, Holokaustą ir šiuolaikinį Izraelį. Reikėtų nepamiršti, kad tokia medžiaga turėtų visiškai atitikti UNESCO taikos, tolerancijos, sambūvio ir smurto nebuvimo standartus. Be to, ES išorės lėšos turėtų būti skiriamos vadovėliams, kurie atitinka visus UNESCO standartus, finansuoti. Labai svarbu tinkamai apmokyti visuose švietimo lygmenyse dirbančius mokytojus, siekiant spręsti antisemitizmo problemą ir kovoti su išankstinėmis nuostatomis švietimo sistemoje ir pasitelkiant švietimą (15). Švietimo ir mokymo specialistų, taip pat įvairių valdymo lygmenų, atsakingų už švietimo ir mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais galėtų dar labiau sustiprinti kovą su klaidingais įsitikinimais ir stereotipais;

30.

reiškia susirūpinimą dėl pasikartojančių antisemitinių aktų mokyklose ir dėl to, kad kai kurie mokytojai, mokydami apie Šoa, susiduria su vis didesniais sunkumais, ir pritaria, kad mokytojams reikėtų užtikrinti galimybę kalbėti apie antisemitizmą, Šoa, žydų gyvenimą ir istoriją, taip pat ir daugiakultūrėse klasėse; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės mokytojams, ypač istorijos mokytojams, ir mokyklų direktoriams teiktų didesnę pedagoginę pagalbą mokant apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpį ir apskritai kovojant su antisemitizmo problema. Nurodo, kad siekiant peržiūrėti ir patobulinti valstybėse narėse ir regionuose naudojamą mokomąją medžiagą, ypač svarbu vykdyti struktūrinius mainus su mokytojais;

31.

palankiai vertina tai, kad Komisija toliau finansuoja valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama sistemingai kovoti su antisemitizmu, taip pat puoselėti žydų gyvenimą vietos ir regionų lygmeniu ir skleisti žinias apie buvusį regioninį ir vietos žydų gyvenimą, taip pat mainus su vietos bendruomenėmis; tokie veiksmai taip pat turėtų būti remiami ir pagal ES programas, pavyzdžiui, „Europos horizontas“ ir CERV;

32.

labai palankiai vertina antisemitizmo prevencijos srityje vykdomus tarptautinius mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, lyginamuosius antisemitizmo nagrinėjimo mokyklinio ugdymo srityje projektus, ir ragina skirti jiems tikslinį Europos finansavimą;

33.

pabrėžia, kaip svarbu minėti didvyrišką ne žydų tautybės žmonių, kurie paaukojo savo gyvybę, kad padėtų žydams Šoa metu, elgesį visoje Europoje;

34.

pritaria tam, kad būtų koordinuotai ir tarpvalstybiniu lygmeniu rengiama antisemitizmo prevencijos mokomoji medžiaga įvairiomis kalbomis, taip pat mokytojams skirti vadovai, kurie būtų pateikiami skaitmenine forma ir jais būtų galima laisvai naudotis;

35.

mano, kad labai svarbu stiprinti grupių, kurios prisidengdamos nevyriausybinių organizacijų statusu skatina antisemitizmą, palaiko judėjimą „Boikotas, teisių atėmimas ir sankcijos“ (angl. BDS), arba pateisina ir skatina terorizmą, finansavimo kontrolės mechanizmus;

36.

dėkoja už „Europos Holokausto tyrimų infrastruktūros“ (EHRI) darbą (16) ir mano, kad svarbu užtikrinti tarptautinių Holokausto tyrimų, atminimo ir švietimo ateitį pasibaigus projektui 2024 m. Tai Holokausto tyrimų iniciatyva, kuriai skiriama daugiausia ES lėšų pasaulyje;

Vadovavimas pasaulinei kovai su antisemitizmu

37.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog Izraelis yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos partnerių pasaulinėje kovoje su antisemitizmu. Be to, Komitetas visapusiškai remia bendradarbiavimą su Europos Komisijos įsteigta ad hoc darbo grupe ir Europos Parlamento darbo grupe dėl antisemitizmo;

38.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, taip pat žydų bendruomenes ir pilietinę visuomenę, siekiant sustiprinti veiksmų plano teisėtumą ir veiksmingiau kovoti su rasizmu Europoje. Taip pat svarbu, kad įvairios šalys ir vietos bei regionų valdžios institucijos dalytųsi gerąja patirtimi, įskaitant švietimo, teisėkūros ar mokslinių tyrimų tikslus ir priemones, kurie rengiami skirtinguose valdymo lygmenyse ir pilietinėje visuomenėje;

39.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo priešakinėse linijose, turėtų turėti galimybę dalyvauti mainuose, reguliariose konsultacijose ir dialoguose su ES institucijomis;

40.

pareiškia, kad, prireikus, Komitetas yra pasirengęs dalyvauti Komisijos sudarytos kovos su antisemitizmu ad hoc darbo grupės darbe ir pakviesti jos atstovus į atitinkamus Komiteto posėdžius;

41.

atsilieps į Komisijos raginimą rodyti gerą pavyzdį ir gerinti RK darbuotojų reprezentatyvumą taikant įdarbinimo ir atrankos priemones.

---

(1)  79 proc. Europos žydų jaučiasi kaltinami kažkuo, ką padarė Izraelio valstybė. 69 proc. teigia, kad arabų ir Izraelio konfliktas turi įtakos saugumo jausmui (2018 m. antrasis FRA tyrimas: https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2018-experiences-and-perceptions-of-antisemitism-survey_en.pdf).

(2)  COR-2020-04617.

(3)  C(2021) 2699 final: https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/c_2021_2699_f1_commission_implementing_decision_en_v3_p1_1177590.pdf); CERV programa: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/programmes/cerv.

(4)  Teisingumo programa, programa „Europos horizontas“, programa „Kūrybiška Europa“, programa „Erasmus+“, Vidaus saugumo fondas, sanglaudos politikos fondai, Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (NDICI) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA).

(5)  Jaunieji europiečiai žydai: antisemitizmo suvokimas ir patirtis, FRA, 2019 m. https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2019-young-jewish-europeans_en.pdf.

(6)  Experiences and perceptions of antisemitism Second survey on discrimination and hate crime against Jews in the EU, („Antisemitizmo patirtis ir suvokimas. Antrasis tyrimas dėl žydų diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų prieš žydus ES“, 2018 m.) https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2018-experiences-and-perceptions-of-antisemitism-survey_en.pdf.

(7)  Specialioji „Eurobarometro“ apklausa 484, Antisemitizmo suvokimas, 2019 m.: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2220.

(8)  2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32008F0913.

(9)  Apklausos – „Eurobarometras“ (europa.eu).

(10)  Europos kultūros paveldo veiksmų programa.

(11)  ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

(12)  ODIHR – Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras.

(13)  UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.

(14)  Kovács, A., Fischer, G., Antisemitic Prejudices in Europe: Survey in 16 European Countries, Action and Protection League, 2021: European antisemitism survey – APL – Action & Protection League (apleu.org).

(15)  Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ESBO skyriaus ir UNESCO drauge parengtas leidinys Addressing Anti-Semitism in Schools: Training Curricula.

(16)  https://www.ehri-project.eu/.