P9_TA(2022)0435

Siekiant lygių teisių neįgaliesiems

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“ (2022/2026(INI))

(2023/C 177/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2, 9, 10, 19, 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį, 153, 165, 168, 174 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija), ypač į jos 3, 6, 14, 15, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 34, 35, 40, 41 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1 principą „Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą“, 2 principą „Lyčių lygybė“, 3 principą „Lygios galimybės“, 4 principą „Aktyvus užimtumo rėmimas“, 5 principą „Saugus ir lankstus užimtumas“, 6 principą „Darbo užmokestis“, 10 principą „Sveika, saugi ir gerai pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga“, 11 principą „Vaikų priežiūra ir parama vaikams“, 14 principą „Minimalios pajamos“ ir 17 principą „Neįgaliųjų įtrauktis“,

—	atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir jos įsigaliojimą 2011 m. sausio 21 d. vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1),

—

atsižvelgdamas į bendrąsias pastabas dėl NTK, kaip autoritetingas jos įgyvendinimo gaires, visų pirma į 2014 m. gegužės 22 d. bendrąją pastabą Nr. 2 dėl prieinamumo, 2016 m. lapkričio 25 d. bendrąją pastabą Nr. 3 dėl moterų ir mergaičių su negalia, 2016 m. lapkričio 25 d. bendrąją pastabą Nr. 4 dėl teisės į įtraukų švietimą, 2017 m. spalio 27 d. bendrąją pastabą Nr. 5 dėl gyvenimo savarankiškai ir buvimo bendruomenės dalimi, 2018 m. balandžio 26 d. bendrąją pastabą Nr. 6 dėl lygybės ir nediskriminavimo bei 2018 m. lapkričio 9 d. bendrąją pastabą Nr. 7 dėl neįgaliųjų, įskaitant neįgalius vaikus, dalyvavimo konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos veikloje, talkinant jiems atstovaujančioms organizacijoms,

—	atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka (2),

—	atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto (NT komitetas) 2015 m. spalio 2 d. baigiamąsias pastabas dėl ES pirminės ataskaitos ir į klausimų sąrašą, kurį JT NT komitetas 2022 m. balandžio 20 d. pateikė prieš Europos Sąjungos antrosios ir trečiosios periodinių ataskaitų pateikimą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija),

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į tai, kad negalia tiesiogiai minima 1 ir 2 tiksluose dėl skurdo ir bado panaikinimo, 3 tiksle dėl sveikatos, 4 tiksle dėl švietimo, 8 tiksle dėl ekonomikos augimo ir užimtumo, 10 tiksle dėl nelygybės mažinimo, 11 tiksle dėl žmonių gyvenamų vietų prieinamumo bei 17 tiksle dėl duomenų rinkimo,

—

atsižvelgdamas į JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padalinio ataskaitas dėl neįgalių moterų ir mergaičių, ypač į jo 2021 m. liepos 1 d. ataskaitą „COVID-19, lyties ir negalios kontrolinis sąrašas: smurto dėl lyties prieš neįgalias moteris, mergaites ir tradicinių lyčių normų neatitinkančius asmenis per COVID-19 pandemiją prevencija ir kova su juo“ (3),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad neįgalieji galėtų naudotis jos interneto svetainėmis,

—	atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria nustatoma peržiūrėta ES lygmens sistema, reikalaujama pagal NTK 33 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ (4),

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą remti,

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros 2021 ir 2022 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“ (5),

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2021 m. lyčių lygybės indeksą,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (7),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (8),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (9),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (10),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (11),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (12),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (13),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (14),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos (15),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ (SWD(2020)0540),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101), ypač į šešias pavyzdines jo iniciatyvas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“ (COM(2022)0234),

—	atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 15 straipsnį „Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir į 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją šiuo klausimu (16),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją dėl neįgaliųjų parkavimo kortelės (17),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (18),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas „Įtraukiosios darbo rinkos. Darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų užimtumo gerinimas“ (19),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (SWD(2021)0373),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“ (22),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata (24),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas“ (25),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES (26),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“ (27),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos (28),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (29),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (30),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (31),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m. (32),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 5 d. savo rezoliuciją dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (33),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties (34),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei neįgalieji Europos Sąjungoje“, kurį 2016 m. lapkričio 3 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (35),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Įtraukus švietimas neįgaliems besimokantiesiems“, kurį 2017 m. rugsėjo 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (36),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Apsauginis vaidmuo, kurį įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją atlieka Peticijų komitetas“, kurį 2015 m. spalio 9 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (37), ir 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. atnaujintas jo versijas,

—	atsižvelgdamas į išsamią analizę „Europos prieinamumo aktas“, kurią 2016 m. rugpjūčio 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (38),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Transportas ir turizmas neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims“, kurį 2018 m. gegužės 8 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (39),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Europos strategija dėl negalios po 2020 m.“, kurį 2020 m. liepos 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (40),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Kaip ES įgyvendina 2015 m. NT komiteto baigiamąsias pastabas“, kurį 2021 m. gruodžio 2 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (41),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ad hoc delegacijos komandiruotę į 2022 m. birželio 14–16 d. Niujorke vykusią 15-ąją NTK šalių konferenciją, kurioje ji dalyvavo Užimtumo ir socialinių reikalų, Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų vardu,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“ (42),

—	atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ tikslą skurdo klausimu, Porto deklaraciją, 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102) ir jo 2030 m. tikslą, susijusį su kova su skurdu ir socialine atskirtimi,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (43),

—

atsižvelgdamas į reglamentus, kuriais nustatomos taisyklės dėl ES finansavimo programų pagal daugiametę finansinę programą, ypač dėl Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, programos „Erasmus“ ir Teisingos pertvarkos fondo, kuriais visais naudojantis teikiama ES finansinė parama neįgaliųjų padėčiai pagerinti,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (44),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2017)0029),

—	atsižvelgdamas į 2016–2018 m. Komisijos bandomąjį projektą aštuoniose valstybėse narėse dėl ES neįgaliojo kortelės ir į 2021 m. gegužės mėn. tyrimą, kuriame vertinamas bandomųjų veiksmų, apimančių ES neįgaliojo kortelę ir susijusias lengvatas, įgyvendinimas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas“ (SWD(2020)0289),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2021)0139),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) 2022 m. kovo 21 d. politikos apžvalgą „Neįgalieji ir COVID-19 pandemija: e. apklausos „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ rezultatai“ (People with disabilities and the COVID-19 pandemic: Findings from the Living, working and COVID-19 e-survey),

—	atsižvelgdamas į EUROFOUND 2021 m. balandžio 19 d. tyrimo ataskaitą „Negalia ir integracija į darbo rinką: politinės tendencijos ir parama ES valstybėse narėse“ (Disability and labour market integration: Policy trends and support in EU Member States),

—	atsižvelgdamas į EUROFOUND 2018 m. lapkričio 30 d. politikos apžvalgą „Neįgaliųjų socialinė ir užimtumo padėtis“ (Social and employment situation of people with disabilities),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (45),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0284/2022),

A.	kadangi, remiantis turimais duomenimis, tam tikro pobūdžio negalią ES turi apie 87 mln. asmenų, įskaitant daugiau nei 24 mln. asmenų, turinčių sunkią negalią;

kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, įstaigose gyvena per milijoną neįgalių vaikų ir jaunesnių negu 65 metų amžiaus suaugusiųjų bei per du milijonus 65 metų amžiaus ir vyresnių neįgaliųjų; kadangi tai, kad daugėja negalią turinčių asmenų ir senėja Europos gyventojai, susiję, taigi į tai turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant įvairių sričių ES politiką;

kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, dirbančių neįgaliųjų dalis sudaro 50,8 proc., o negalios neturinčių žmonių dalis – 75 proc.; kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įvertinime „užimtumas vadinamas vienu iš penkių svarbiausių politikos prioritetų, dėl kurių veiksmų turi būti imamasi ateityje“;

kadangi ES gyvenantys neįgalieji toliau susiduria su diskriminacija, pvz., tinkamų sąlygų nesudarymu, priekabiavimu bei daugialypio ir sąveikinio pobūdžio diskriminacija visose savo gyvenimo srityse, įskaitant nepalankias socioekonomines sąlygas, socialinę atskirtį, netinkamą elgesį ir smurtą (taip pat ir dėl lyties), priverstinę sterilizaciją ir nėštumo nutraukimą, nepakankamas galimybes naudotis bendruomeninėmis paslaugomis, prastos kokybės būstą, apgyvendinimą specialiose įstaigose, netinkamą sveikatos priežiūrą bei galimybių prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir aktyviai jame dalyvauti neužtikrinimą (46);

kadangi 22 iš 27 valstybių narių yra pasirašiusios ir ratifikavusios NTK fakultatyvų protokolą (47); kadangi Parlamentas ne vienoje rezoliucijoje yra stebėjęs, ar visapusiškai įgyvendinama NTK, rėmęs visapusišką jos gyvendinimą ir raginęs ją įgyvendinti bei ugdyti sąmoningumą joje apibrėžtų teisių klausimu; kadangi Parlamentas taip pat yra pabrėžęs, jog būtina, kad NTK fakultatyvų protokolą ratifikuotų tiek šito dar nepadariusios valstybės narės, tiek ES, nes šis būdas atveria galimybę nagrinėti atskirus arba sisteminius diskriminacijos atvejus;

kadangi prieinamos ir neįgaliųjų požiūriu įtraukios Europos pagrindas yra Sąjunga, kurioje visos valstybės narės pripažįsta asmens negalios statusą ir leidžia neįgaliesiems visapusiškai naudotis judėjimo laisve; kadangi neįgalieji – kad ir kokia būtų jų negalia – turi teisę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis taip pat, kaip ir kiti; kadangi visapusiškas ir veiksmingas neįgaliųjų dalyvavimas visose gyvenimo ir visuomenės srityse nepaprastai svarbus norint, kad jie galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

G.	kadangi Komisija dar nesiėmė efektyvių veiksmų teisiniam suderinimui su NTK užtikrinti; kadangi iki šiol neatlikta galiojančių teisės aktų ir politikos peržiūra, be to, neperžiūrėtos gairės dėl poveikio vertinimo prieš pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

kadangi tai, jog netaikoma bendra ES negalios apibrėžtis, yra didelė kliūtis tokiais požiūriais, kaip negalios vertinimo kodifikavimas ir nacionalinių sprendimų dėl negalios klausimų – visų pirma dėl atitikties reikalavimams norint naudotis konkrečia infrastruktūra ir paslaugomis socialinės apsaugos srityje – tarpusavio pripažinimas;

I.	kadangi patikimi ir suskirstyti duomenys apie neįgaliuosius, prieinami ES lygmeniu, labai riboti;

J.	kadangi Komisija, vadovaudamasi 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, yra pateikusi plataus užmojo darbotvarkę;

kadangi, remiantis ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, galiojantys ES teisės aktai, susiję su neįgaliųjų teisėmis, nėra veiksmingai įgyvendinami ir nėra užtikrinamas jų vykdymas; kadangi ES teisės aktai neapima daugialypio ir sąveikinio pobūdžio diskriminacijos ir kadangi tebesama spragų, susijusių su diskriminacijos atvejų stebėsena;

kadangi ES institucijos turėtų stiprinti struktūrizuotą konsultacijų su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis procesą, užtikrindamos teisę į informaciją apie tokius procesus ir jų prieinamumą tiek interneto platformų skaitmeninio prieinamumo, tiek grįžtamojo ryšio terminų nustatymo, tiek indėlio, būtino teisėkūros proceso etapais, kai indėlis vis dar gali kažką pakeisti, užtikrinimo požiūriais; kadangi tebestokojama skaidrumo klausimu dėl to, kaip šis indėlis apdorojamas ir kaip į jį atsižvelgiama galutiniuose pasiūlymuose; kadangi valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys, ypač šalys kandidatės, turėtų dėti didesnes pastangas šioje srityje;

M.	kadangi įmanomi atvejai, kai neįgalieji, kuriems pripažintas neveiksnumas arba kurių veiksnumas apribotas, negali naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, nuspręsti, kur gyventi, bei pasirašyti bet kurio pobūdžio sutarčių;

kadangi galimybė kreiptis į teismą yra esminis teisinės valstybės aspektas ir pagrindinė teisė bei prielaida naudotis kitomis žmogaus teisėmis, pvz., lygybe prieš įstatymą ir tinkamo proceso užtikrinimu; kadangi NTK 13 straipsnyje reikalaujama, kad konvencijos šalys užtikrintų neįgaliesiems „veiksmingą […] teisę į teisingumą lygiai su kitais asmenimis, įskaitant procesinių […] sąlygų sudarymą“, skatindamos tinkamą teisingumo administravimo srities darbuotojų apmokymą;

kadangi tai, kad asmuo turi negalią, savaime nepateisina neįgaliųjų veiksnumo nepripažinimo; kadangi visos priemonės, kuriomis ribojamas jo veiksnumas, turi būti pritaikomos prie jo aplinkybių ir proporcingai atitikti jo poreikius bei turėtų būti taikomos konkrečiomis sąlygomis ir numatant konkrečias garantijas;

kadangi, remiantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. pranešimu „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“, apie 800 000 ES piliečių teisė balsuoti per Europos Parlamento rinkimus nebuvo suteikta dėl negalios arba psichikos sveikatos problemų, be to, milijonai ES piliečių negali balsuoti per Europos Parlamento rinkimus dėl techninių kliūčių arba tinkamos organizacinės tvarkos nebuvimo, kas lemia tai, kad neužtikrinami poreikiai, susiję su viena ar keliomis negaliomis;

kadangi 14-oje valstybių narių neįgaliesiems, kuriems taikoma visiška arba dalinė globa, teisė balsuoti nesuteikiama (48); kadangi pasinaudoti savo teise kandidatuoti per Europos Parlamento rinkimus jie gali tik 7-iose valstybėse narėse; kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja Chartijos 39 ir 40 straipsniams; kadangi dėl daugybės prieinamumo kliūčių neįgalieji iki šiol negali dalyvauti rinkimuose;

kadangi pandemija nepaprastai neigiamai paveikė vaikų ir jaunuolių, ypač turinčių negalią, psichologinę gerovę; kadangi per COVID-19 pandemiją labiau nei kurie kiti nukentėjo įstaigose gyvenantys neįgalieji: tai lėmė tuo metu buvusi įprasta draudimo lankytis tokiose įstaigose praktika; kadangi valstybės narės turi labiau stengtis pagerinti neįgaliųjų gyvenimo sąlygas per būsimas pandemijas;

S.	kadangi ES, įgyvendindama savo sveikatos politiką, pvz., su COVID-19 susijusią politiką, psichikos sveikatos strategijas ir Europos kovos su vėžiu planą, turėtų geriau užtikrinti neįgaliųjų teises ir poreikius;

kadangi pagal 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą numatoma žmogaus teisėmis grindžiama darnaus vystymosi darbotvarkė, įtrauki neįgaliųjų požiūriu ir jiems prieinama, be to, pagal ją reikalaujama, kad į visas nelaimių rizikos mažinimo politikos sritis būtų integruojamas negalios aspektas ir skatinamas įtraukus sprendimų priėmimas atsižvelgiant į informaciją apie riziką, pagrįstas pagal negalią suskirstytos informacijos sklaida;

kadangi dirbtinio intelekto (DI) technologijos pirmiausia turi potencialo palengvinti regos, klausos, judėjimo ir mokymosi negalias turinčių asmenų kasdienį gyvenimą, suteikiant jiems lengvesnę prieigą prie kultūros, meno, sporto, darbo ir socialinės veiklos bei leidžiant jiems gyventi savarankiškiau;

kadangi neįgaliųjų atveju tikimybė patirti fizinį, seksualinį ir emocinį smurtą yra bent triskart didesnė negu negalios neturinčių asmenų atveju; kadangi didesnis smurto dėl lyties pavojus gresia neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi moterų su neįgalia atveju tikimybė patirti seksualinį smurtą (49), įskaitant priverstinę sterilizaciją, iki dešimties kartų didesnė, o ES teisės aktuose dėl lyčių lygybės nėra visapusiškai atsižvelgiama į jų teises ir poreikius;

kadangi smurto, lyties ir negalios sąveikos, su kuria susiduria neįgalios moterys ir mergaitės, pripažinimas nepaprastai svarbus įtraukioms atsakomosioms strategijoms priimti; kadangi nemažai neįgaliųjų stokoja ir prieigos prie lytinio švietimo, kuris šiaip jau galėtų padėti jiems atpažinti smurtą ir nuo jo apsisaugoti, ir kadangi jie susiduria su didesnėmis kliūtimis prireikus kreiptis į teismą ir pranešti apie smurtą; kadangi moterų su neįgalia atveju tikimybė patirti skurdą ir izoliaciją didesnė negu vyrų su negalia arba asmenų, neturinčių negalios, atvejais;

kadangi ne vienoje valstybėje narėje ir toliau pažeidžiamos sulaikytų neįgaliųjų pagrindinės teisės; kadangi neįgaliems sulaikytiesiems, kurių negalia nepripažinta arba kurių atveju į ją nepakankamai atsižvelgiama, gresia gėdingos sulaikymo sąlygos; kadangi valstybės narės, neskirdamos dėmesio neįgalių sulaikytųjų poreikiams, pernelyg dažnai pažeidžia pagrindines jų teises;

kadangi neįgaliems kultūros kūrėjams, pvz., rašytojams, atlikėjams ir menininkams, sunkiau pasiekiama profesionali ir neprofesionali meninė ir kultūrinė veikla, be to, jie turi mažiau galimybių siekti ilgalaikės karjeros kultūros ir kūrybos sektoriuose; kadangi jie dažnai neįtraukiami į kultūros ir kūrybos sektorių politiką ir finansavimą, nes neatsižvelgiama, pvz., į ribotą judumą arba iššūkius, su kuriais susiduriama dėl biurokratinių finansavimo procedūrų;

kadangi Sąjunga turi teikti papildomą pagalbą neįgaliems nuo karo pabėgusiems vaikams, kad užtikrintų jų poreikius; kadangi, remiantis 2022 m. balandžio mėn. priimta Parlamento rezoliucija „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“, daugiau nei 100 000 vaikų Ukrainoje, pusė kurių yra neįgalūs, gyvena globos institucijose ir internatinėse mokyklose;

AA.

kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad 2011–2016 m. atotrūkis tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų padidėjo nuo 7 iki 9 proc.; kadangi tik 29,4 proc. neįgaliųjų įgyja aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 43,8 proc. negalios neturinčių asmenų; kadangi ribota neįgaliųjų prieiga prie švietimo lėmė menkesnį dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje bei socialinės ir ekonominės atskirties riziką;

AB.

kadangi ES, jos institucijos ir valstybės narės yra NTK šalys, įsipareigojusios visapusiškai įgyvendinti joje apibrėžtas pagrindines teises, įskaitant 27 straipsnį „Darbas ir užimtumas“; kadangi NTK įtvirtintos teisės turi nedaug bendro su milijonų ES neįgaliųjų tikrove – taip pat ir dėl Užimtumo lygybės direktyvos trūkumų;

AC.

kadangi NTK pripažįstama neįgaliųjų teisė dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti, įskaitant galimybę užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirenkant darbą atviroje, įtraukioje ir prieinamoje aplinkoje; kadangi kiekvienas turi teisę laiku gauti specialiai pritaikytą pagalbą geresnėms užimtumo ar savarankiško darbo perspektyvoms užsitikrinti, įskaitant teisę gauti paramą darbo paieškoms, mokymams ir persikvalifikavimui, kaip numatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio 4 principą; kadangi nepaprastai daug neįgaliųjų lieka už atviros darbo rinkos ribų ir jiems nesuteikiama teisė užsiimti darbo veikla tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti, arba jie susiduria su didelėmis kliūtimis, mėgindami užsitikrinti lygiateisę prieigą prie darbo rinkos ir vienodas sąlygas joje; kadangi EUROFOUND moksliniai tyrimai atskleidžia, kad pagrindinės neįgaliųjų užimtumo kliūtys apima su negalia susijusius stereotipus, biurokratinius sunkumus siekiant pasinaudoti prieinamomis paslaugomis, strateginės valdymo vizijos nebuvimą, nepakankamą politikos įgyvendinimo stebėseną, ribotus mokymo išteklius darbdaviams ir profesionalios pagalbos trūkumą;

AD.

kadangi neįgalieji turėtų turėti prieigą prie individualiai pritaikytos pagalbos ir patogumų darbo vietoje; kadangi neįgalieji turi teisę į paramą pajamomis, kuria naudodamiesi užsitikrintų galimybę gyventi oriai, paslaugas, jiems būtinas norint dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, bei savo poreikiams pritaikytą darbo aplinką; kadangi nepatogumai, su kuriais susiduria neįgalieji, apima kur kas daugiau nei vien tik užimtumo sritį; kadangi neįgaliųjų socialinė ir finansinė padėtis ES yra kur kas blogesnė negu negalios neturinčių asmenų ir niekuo nesiskiria nuo struktūriniu ar švietimo požiūriu nepalankios padėties bei diskriminacijos; kadangi paramos priemonės, kuriomis daug dėmesio skiriama ne tik užimtumo, bet ir kitoms sritims, pvz., skurdo mažinimui, galimybėms gauti būstą ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, prieinamam viešajam transportui ir asmeninei pagalbai, irgi atlieka esminį vaidmenį sudarant neįgaliesiems galimybes įsilieti į darbo rinką ir joje pasilikti;

AE.	kadangi ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje siūloma iki 2023 m. pabaigos sukurti ES neįgaliojo kortelę siekiant, kad ji būtų pripažįstama visose valstybėse narėse;

AF.

kadangi naudojantis techninėmis inovacijomis, pvz., etiškomis ir į žmogų orientuotomis DI sistemomis, gali būti kuriami veiksmingi, prieinami ir nediskriminaciniai įdarbinimo procesai, tačiau kadangi neįtraukios technologinės naujovės gali kelti pavojų, kad neįgalieji susidurs su naujomis kliūtimis ir naujo pobūdžio diskriminacija savo atžvilgiu; kadangi pagal NTK 9 straipsnį reikalaujama užtikrinti prieinamą informaciją ir prieigą prie ryšių technologijų bei sistemų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems; kadangi interneto ryšį namuose turi 64,3 proc. 16 metų amžiaus arba vyresnių neįgaliųjų, palyginti su 87,9 proc. negalios neturinčių asmenų;

AG.

kadangi EUROFOUND moksliniai tyrimai rodo, kad parama verslumui ir savarankiškam darbui, teikiama orientavimo, mokymo ir finansinės pagalbos forma, gali atverti galimybes neįgaliesiems aktyviai dalyvauti atviroje darbo rinkoje ir paskatinti juos nesikliauti vien invalidumo pašalpomis; kadangi tokia parama turi būti labai kryptinga ir jai turi būti skiriama pakankamai išteklių;

AH.

kadangi dėl COVID-19 pandemijos dar labiau išaugo esamos kliūtys ir nelygybė, su kuria susiduria visi neįgalieji; kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad per pandemiją vidutiniškai 71 proc. neįgalių respondentų rizikavo susirgti depresija, o 25 proc. neįgalių respondentų pažymėjo, jog negalėjo naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šie rodikliai dvigubai aukštesni nei negalios neturinčių asmenų; kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad izoliavimo priemonės ir apribojimai, kurie buvo taikomi dėl COVID-19 pandemijos, ypač paveikė 18–29 metų amžiaus neįgalius jaunuolius: 51 proc. respondentų atsakė, kad jautėsi vieniši, o tai 19 proc. daugiau nei negalios neturinčių jaunuolių atveju; kadangi grįžimo į darbą planai nepaprastai svarbūs psichikos sveikatos problemų turintiems darbuotojams;

AI.

kadangi praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai ES tapo NTK šalimi, apgyvendinimo specialiosiose įstaigose mastas lieka nepakitęs; kadangi visoje Europoje mažiausiai 1,4 mln. žmonių tebėra apgyvendinti specialiose įstaigose, ir šis skaičius lieka nepakitęs nuo konvencijos priėmimo; kadangi, remiantis Europos savarankiško gyvenimo tinklo 2020 m. atliktu savarankiško gyvenimo tyrimu, 24 iš 43-jų Europos Taryboje atstovaujamų šalių nėra parengusios deinstitucionalizavimo strategijos, o 88 proc. respondentų 18-oje šalių, kurios ją yra parengusios, šią strategiją vadina netinkama arba tobulintina;

AJ.	kadangi 33-jose Europos Tarybos šalyse teikiama tam tikra asmeninė pagalba, tačiau 97 proc. respondentų pažymėjo, kad galimybės ją gauti yra nepakankamos arba turi būti gerinamos;

AK.	kadangi pagal dabartinę teisinę sistemą valstybės narės nėra įpareigotos paskirti lygybės įstaigos, kuri apsaugotų dėl negalios diskriminuojamus asmenis;

AL.

kadangi 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą išplėsti apsaugą nuo diskriminacijos, kad ji apimtų ne tik užimtumo sritį, kaip nustatyta Užimtumo lygybės direktyvoje, pagal kurią draudžiama diskriminuoti dėl negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ir religijos ar įsitikinimų darbo ir profesinės veiklos srityse; kadangi pagal naująją direktyvą lygybės principas būtų taikomas ryšium su švietimu, prieiga prie prekių ir paslaugų bei socialine apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą; kadangi šis pasiūlymas dar nepriimtas ir yra 14 metų blokuojamas Taryboje, kur jam priimti būtinas vieningas pritarimas;

AM.

kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją, taigi privalo ją taikyti, ir kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ES nustatytas tikslas skatinti vaiko teisių apsaugą; kadangi vadovaujantis Chartija užtikrinama, kad ES institucijos ir valstybės narės turi ginti vaiko teises įgyvendindamos ES teisę; kadangi Parlamentas tvirta balsų dauguma priėmė savo rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos, kurioje primygtinai raginama, kad visiems vaikams, įskaitant romų vaikus, neįgalius vaikus, pilietybės neturinčius ir migrantų vaikus bei ekstremaliosios humanitarinės situacijos sąlygomis gyvenančius vaikus, būtų užtikrinta prieiga prie įtraukaus švietimo nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės;

AN.

kadangi neįgaliųjų gyvenimo kokybei nepaprastai svarbi prieiga prie kokybiško užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos (taip pat ir užsienyje) bei deramo būsto, taip pat pagalba norint gyventi savarankiškai ir lygios galimybės, kad būtų galima dalyvauti laisvalaikio veikloje ir bendruomenės gyvenime, mažinant skurdą ir pažeidžiamumą bei remiant įtraukų ir tvarų augimą; kadangi lygiateisė prieiga neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama taikant nacionalines minimalių pajamų schemas; kadangi neįgaliesiems turėtų būti prieinama ir tikslinė pagalba, susijusi su jų dėl negalios patiriamomis papildomoms išlaidomis, kitaip tariant, tokios išlaidos neturėtų būti dengiamos vien iš pajamų;

Savarankiškas gyvenimas ir buvimas bendruomenės dalimi

primena, jog NTK 19 straipsnyje pažymima, kad neįgalieji turi teisę gyventi savarankiškai ir gauti tinkamas bendruomenines paslaugas; laikosi nuomonės, kad šią teisę įmanoma visapusiškai užtikrinti tik rengiant nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politiką ir teisės aktus, pagal kuriuos būtų numatomos institucijų alternatyvos ir vadovaujamasi Europos standartais; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pradėti laipsniškai atsisakyti neįgaliųjų institucinės globos aplinkos, kaip nustatyta NT komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 5, ir pereiti nuo institucionalizuotos ir kitokiais būdais segreguotos neįgaliųjų aplinkos prie sistemos, kurioje būtų sudaromos socialinio aktyvumo galimybės, o paslaugos būtų teikiamos prieinamoje bendruomenėje, visapusiškai atsižvelgiant į neįgaliųjų individualius poreikius, norus ir prioritetus, įskaitant bendruomeninę priežiūrą, kaip buvo siūloma Komisijos 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios; pabrėžia, kad būtina išnaikinti stereotipus, požiūrį, kai pirmenybė teikiama negalios neturintiems asmenims, ir klaidingas sampratas, dėl kurių neįgaliesiems užkertamas kelias gyventi savarankiškai, bei viešinti jų indėlį į visuomenę; pabrėžia, jog prieiga prie darbo rinkos nepaprastai svarbi norint, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

ragina valstybes nares priimti deinstitucionalizavimo strategijas ir užtikrinti, kad jų teisės aktai, politika ir programos deinstitucionalizavimo srityje atitiktų NTK apibrėžtą savarankiško gyvenimo sampratą; ragina Komisiją taikyti lyginamuosius standartus pažangai šiuo požiūriu vertinti; taip pat ragina Komisiją laikytis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje prisiimto įsipareigojimo iki 2023 m. pateikti valstybėms narėms gaires dėl patobulinimų, susijusių su savarankišku gyvenimu ir įtrauktimi į bendruomenę; ragina valstybes nares į savo deinstitucionalizavimo strategijas įtraukti konkrečius tikslus ir apibrėžti laikotarpį jiems pasiekti, tinkamai jas finansuoti ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų užtikrinamas veiksmingas atitinkamų institucijų veiklos įvairiuose administraciniuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis koordinavimas; apgailestauja, kad prieinamo ir įperkamo būsto trūkumas yra didelė savarankiško gyvenimo kliūtis; pabrėžia, kad, laikantis NT komiteto bendrosios pastabos Nr. 5, savarankiškas gyvenimas bendruomenėje turi būti stiprinamas ir užtikrinamas kaip institucinių sistemų alternatyva;

mano, kad bendruomeninės pagalbos paslaugos ir palankios gyvenimo sąlygos užtikrina geresnę neįgaliųjų gyvenimo kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis į asmenį orientuotu požiūriu ir teikti tinkamą paramą, kurios reikia norint pasirūpinti visapusiška neįgaliųjų įtrauktimi;

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų parengtos tarpusavyje taikytinos tokių su NTK įgyvendinimu susijusių esminių sąvokų, kaip „prieinamumas“, „dalyvavimas“ ir „gyvenimas bendruomenėje“, apibrėžtys – tai būtų valstybių narių sanglaudos stiprinimo ir neįgaliųjų judumo ES viduje gerinimo būdas – bei užtikrinti deinstitucionalizavimo ir jo įgyvendinimo metodų tarpusavio pripažinimą;

ragina Komisiją ir Eurostatą spręsti klausimą dėl atotrūkio, įskaitant atotrūkį užimtumo ir darbo užmokesčio dydžio srityje, susijusio su duomenų apie neįgaliųjų gyvenimo sąlygas Europoje prieinamumu, patikimumu ir palyginamumu;

primygtinai laikosi nuomonės, kad naudojant reikiamas ES lėšas turėtų būti siekiama skatinti įtraukią ir prieinamą aplinką, paslaugas, praktiką bei prietaisus, vadovaujantis universalaus dizaino principu ir pirmenybę teikiant deinstitucionalizavimui, įskaitant tvirtą paramą asmeninei pagalbai ir savarankiškam gyvenimui;

teigiamai vertina Europos Audito Rūmų pranešimą apie būsimą auditą, susijusį su ES finansinio indėlio veiksmingumu užtikrinant lygybę neįgaliesiems; primygtinai ragina Komisiją gerinti savo vykdomą ES lėšų naudojimo šioje srityje stebėseną, be kita ko, svarstant galimybę stabdyti, atšaukti ir susigrąžinti mokėjimus, jei nepaisoma pareigos gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad segreguota aplinka, nepriklausomai nuo savo dydžio, neturėtų būti finansuojama ES lėšomis ir kad šios lėšos visada turėtų būti prieinamos neįgaliesiems; taip pat primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su išvadomis ir rekomendacijomis, pateiktomis Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; pabrėžia, kad, remiantis ataskaita, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra priemonė lyčių lygybei užtikrinti, taigi įgyvendinant veiksmus lyčių lygybei užtikrinti turi būti atsižvelgiama į diskriminacijos pagrindus, įskaitant negalią;

primena, jog 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamente (50) pažymima, kad Europos socialiniu fondu ir Europos regioninės plėtros fondu turi būti naudojamasi laikantis ES socialinės įtraukties politikos; todėl ragina griežtinti nuostatas, kad jomis būtų draudžiama investuoti ES lėšas į institucinės globos aplinką;

palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti; pabrėžia, kad išvadose Europos ombudsmenas ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms ir savo darbuotojams aiškesnes gaires dėl būtinybės skatinti deinstitucionalizavimą ir dėl to, kaip tai galėtų būti pasiekta naudojant ES lėšas;

Lygybė ir nediskriminavimas. Būtinybė skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą

10.

pabrėžia, kad, remiantis NTK, ES turėtų įtraukti negalios aspektą į savo įgyvendinamą visų sričių politiką, programas ir strategijas; pritaria NT komiteto rekomendacijoms ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad jų būtų tinkamai laikomasi; mano, kad ES teisės suderinimas su NTK yra nepaprastai svarbus lygybei ir nediskriminavimui užtikrinti; akcentuoja ES NTK sistemos vaidmenį šiame procese;

11.

palankiai vertina susijusį Europos ombudsmeno darbą, kuris įgyvendinamas ES NTK sistemos pagrindu ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES institucijos įgyvendintų NTK, šią veiklą remti bei stebėti;

12.

ragina ES valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir ratifikavusios NTK ir jos fakultatyvaus protokolo, tai padaryti;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų neįgaliųjų lygioms teisėms už ES ribų skatinti, ypač ryšium su šalimis kandidatėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog per stojimo derybas Sąjunga turi kelti klausimą dėl reformų, kad pagerėtų neįgaliųjų padėtis;

14.

ragina Komisiją, remiantis Parlamento pozicija, taip pat sprendžiant sąveikinės diskriminacijos klausimą ir aiškiai uždraudžiant diskriminaciją dėl bet kokių Chartijoje išvardytų priežasčių derinio, atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pripažinti šią direktyvą prioritetine ir aptarti ją aukščiausiu politiniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinama priimti direktyvą ir, jei ta direktyva nebūtų priimta, priimti alternatyvias diskriminacijos šalinimo teisėkūros priemones;

15.

palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino plataus užmojo 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, ir ragina Komisiją stebėti, kaip ji įgyvendinama valstybėse narėse, taip pat užtikrinti jos įgyvendinimą; pabrėžia, kad, atliekant šios strategijos peržiūrą, būtina aiškiai apibrėžti ES NTK struktūros vaidmenį ir per peržiūrą sistemingai ir aktyviai įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją parengti šias priemones koordinuojant veiksmus ir bendraujant su neįgaliaisiais ir visomis susijusiomis organizacijomis, pradedant nuo Parlamento NTK tinklo;

16.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir laikantis ES standartų ir susijusių nacionalinės teisės aktų, rinkti suskirstytus ir patikimus duomenis ir statistiką, be kita ko, užtikrinant, kad ES masto statistika apimtų duomenis, suskirstytus pagal negalios rūšis, taip pat apimtų įstaigose gyvenančių asmenų skaičių, taip siekiant parengti tinkamą ir veiksmingą politiką, kuria būtų užtikrinta prieinama, įtrauki ir lygiateisė visuomenė visiems neįgaliesiems ES, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos – miesto, kaimo ar atokių vietovių;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares ugdyti sąmoningumą, visų pirma, tarp vaikų ir jaunimo, ir rengti aiškios struktūros konsultacijas, kuriose dalyvautų tiesiogiai paveikti žmonės ir jiems atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos ir į kurias jie būtų įtraukti, taip siekiant, kad visuose visuomenės sluoksniuose būtų iš tikrųjų suvokiama, kas yra negalia;

18.

mano, kad Europos Sąjungos lygmeniu reikia keistis gerąja patirtimi, susijusia su sėkmingais neįgaliųjų integracijos visose srityse projektais, taip pat rengti visuomenės informavimo kampanijas apie tai, kaip pasiekti šią integraciją, laikantis NTK 27 straipsnio;

19.

ragina valstybes nares, rengiant visą susijusią politiką, finansavimo programas ir veiklą, deramai atsižvelgti į unikalią neįgalių autorių, atlikėjų ir menininkų padėtį ir panaikinti visas kliūtis vienodų teisių ir lygių galimybių užtikrinimui visiems asmenims kultūros ir kūrybos sektoriuose, visų pirma, priimant priemones, kuriomis sudaromos vienodos galimybės visų kultūros kūrėjų prieinamumui, dalyvavimui ir atstovavimui;

20.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimuose ES teisės aktuose dėl dirbtinio intelekto būtų numatytas kuo platesnis naudotojų ratas ir kad prieiga prie dirbtinio intelekto sistemų būtų lengva ir prieinama neįgaliesiems, kaip numatyta Europos prieinamumo akte;

21.

primena valstybėms narėms apie JT darnaus vystymosi tikslą Nr. 11.7, kuriuo siekiama iki 2030 m. užtikrinti visuotinę prieigą prie saugių, įtraukių ir prieinamų žaliųjų ir viešųjų erdvių, visų pirma, vaikams ir moterims, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims;

Neįgalieji, kuriems kyla didžiausia rizika

22.

smerkia tai, kad kai kurių grupių neįgaliesiems, pvz., moterims ir mergaitėms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, benamiams, sulaikytiesiems, migrantams ir pabėgėliams, tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenims, pvz., romams, taip pat LGBTIQ+ asmenims, kyla didesnis pavojus patirti tam tikrą diskriminaciją ir smurtą; ragina Komisiją ir valstybes nares, imantis tikslinių priemonių, spręsti specifines šių asmenų problemas, užtikrinti jų teises ir patenkinti jų poreikius, kad būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą, naudotis paramos aukoms paslaugomis ir apsauga, taip pat pašalinti kliūtis pranešti apie diskriminaciją ir smurtą;

23.

pabrėžia, kad neįgalieji, ypač neįgalios moterys, dėl savo negalios ir lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją; pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės ypač dažnai patiria smurtą dėl lyties ir kad neįgalių moterų ir mergaičių patiriamas smurtas dėl lyties gali apimti fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą; yra susirūpinęs, kad neįgalios moterys dažnai patiria partnerių ar šeimos narių smurtą dėl lyties; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurti prieinami pranešimo apie smurtą prieš neįgaliuosius mechanizmai, taip pat paramos aukoms paslaugos;

24.

pripažįsta svarbų prižiūrinčiųjų asmenų vaidmenį neįgaliųjų gyvenime ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria dirbdami; pabrėžia, kad dėl neįgaliųjų, ypač moterų, teisinės, finansinės ir socialinės priklausomybės nuo prižiūrinčiųjų asmenų jų padėtis tampa pažeidžiamesnė; yra susirūpinęs dėl užregistruotų smurto prieš neįgaliuosius atvejų, kai namuose arba institucinės globos įstaigose smurtauja juos prižiūrėti turintys asmenys;

25.

atkreipia dėmesį į ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, kurioje Komisija įsipareigojo ypač daug dėmesio skirti neįgalioms moterims, kurios smurtą patiria nuo dviejų iki penkių kartų dažniau nei kitos moterys (51); ragina Komisiją į ES politiką ir priemones įtraukti neįgalių moterų padėties klausimą ir į jį atsižvelgti;

26.

yra labai susirūpinęs, kad neįgalios moterys ir mergaitės pernelyg dažnai negali naudotis priemonėmis lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, visų pirma, gauti ginekologinės priežiūros paslaugų, iš jų taip pat nereikalaujama informuoto asmens sutikimo dėl kontraceptinių priemonių vartojimo ir joms netgi kyla priverstinės sterilizacijos pavojus (52); ragina valstybes nares įgyvendinti teisėkūros priemones, kuriomis būtų užtikrintas neįgalių asmenų fizinis neliečiamumas, pasirinkimo laisvė ir apsisprendimas dėl seksualinio ir reprodukcinio gyvenimo;

27.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, taip pat atitinkamus kai kurių valstybių narių įsipareigojimus ir veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų konkrečių priemonių siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, kurios apimtų tikslinės paramos neįgaliesiems teikimą; taip pat primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengti specialius mokymus ir sąmoningumo ugdymo veiklą, pritaikytą atsako į smurtą dėl lyties sistemoms, kuria turėtų būti užtikrintas neįgalių moterų dalyvavimas ir joms turėtų būti teikiama informacija apie jų teises; mano, kad Komisija ir valstybės narės turi išsamiau išnagrinėti unikalią lyties ir negalios sąveiką, taip siekiant užtikrinti, kad sudėtingi smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites aspektai būtų tinkamai suvokiami ir dėl jų būtų imamasi veiksmų;

28.

primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių sistemai, nustatytai pagal NTK 33 straipsnio 2 dalį, taip siekiant užtikrinti, kad nacionalinės lygybės įstaigos veiksmingai ir efektyviai vykdytų savo užduotis; primygtinai ragina Komisiją tam skirti reikiamą paramą;

29.

palankiai vertina ir remia būsimą Komisijos teisinę iniciatyvą dėl būtiniausių lygybės įstaigų standartų, kuri valstybes nares ragintų išplėsti lygybės įstaigų įgaliojimus siekiant apsaugoti diskriminacijos dėl negalios aukas; ragina Komisija nedelsiant pateikti plataus užmojo pasiūlymą;

30.

primygtinai ragina Tarybą užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų, taip pat raginti visas valstybes nares ją ratifikuoti, nes tai – esminė priemonė sprendžiant smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemą;

31.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kompleksines ir struktūrines priemones, pvz., vykdyti neįgalių moterų, taip pat jų šeimos narių ir jomis besirūpinančių asmenų, švietimo ir sąmoningumo ugdymo veiklą, ir taip užkirsti kelią bet kokio pobūdžio negalią turinčių moterų izoliacijai;

32.

yra susirūpinęs dėl neįgalių sulaikytųjų, nepriklausomai nuo jų negalios rūšies, padėties valstybėse narėse; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra visapusiškai atsižvelgiama į neįgalių sulaikytųjų padėtį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgaliems sulaikytiesiems būtų teikiama reikiama infrastruktūra, įskaitant tinkamą konkrečių jų poreikių patenkinimą, taip pat prieinamumą ir tinkamas sąlygas; taip pat ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas kalinių – visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pvz., psichikos ligomis sergančių asmenų ir neįgaliųjų – pagrindinių teisių laikymasis ir apsauga, įskaitant bendrų Europos kalinimo standartų priėmimą visose valstybėse narėse;

33.

ragina valstybes nares užtikrinti visų neįgalių vaikų teisę į mokslą ir tai, kad nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės jie turėtų vienodas galimybes naudotis įtraukaus ir kokybiško švietimo paslaugomis, visų pirma, suteikiant pritaikytą infrastruktūrą ir vykdant specializuotą jų mokytojų ir pagalbinio personalo mokymą; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti neįgalių vaikų galimybėms naudotis paslaugomis mokyklose; pabrėžia, kad institucinės globos įstaigose ir toliau gyvena neproporcingai daug neįgalių vaikų, jie lieka globos įstaigose ilgą laiką arba nuolat ir kenčia nuo didelės diskriminacijos ir nepriežiūros;

34.

pabrėžia, kad neįgaliesiems kyla didesnis pavojus tapti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų aukomis; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti „ES nusikaltimų“ sąrašą – į jį įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus;

Lygybė prieš įstatymą

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant panaikinti veiksnumo apribojimus, kurie trukdo naudotis Sutartyse įtvirtintomis neįgaliųjų teisėmis, be kita ko, imtis veiksmų siekiant visoje ES sprendimų priėmimą už neįgalųjį pakeisti pagalba priimant sprendimus, t. y. gerbti asmens savarankiškumą, norus ir pasirinkimus;

36.

ragina valstybes nares įgyvendinti specialias programas, kurios suteiks galimybę pereiti nuo protinę negalią turinčių asmenų veiksnumo panaikinimo prie paramos priimant sprendimus programų;

37.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. pirmą kartą ES teisingumo rezultatų suvestinėje buvo atsižvelgta į konkrečius neįgaliųjų poreikius, susijusius su teise kreiptis į teismą;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant pašalinti visas kliūtis, taip pat ir kultūrines, su kuriomis susiduria neįgalieji norėdami kreiptis į teismą, sprendžiant teisingumo tarnybų informuotumo apie negalią ir NTK trūkumo problemą, be kita ko, skiriant tinkamą finansavimą teisingumo srities darbuotojų mokymui, taip siekiant pagerinti galimybes gauti informacijos ir suteikti profesionalią paramą nukentėjusiems neįgaliesiems, ypač tais atvejais, kai auka teisiškai, finansiškai ar socialiai yra priklausoma nuo skriaudiko; pažymi, kad neįgalieji turėtų turėti geresnes galimybes naudotis skundų nagrinėjimo mechanizmais (tiek teisminiais, tiek neteisminiais); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti sąmoningumo negalios ir daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos klausimais ugdymą į personalo, visų pirma, teismų ir kalėjimų personalo, sprendžiančio su neįgaliaisiais susijusius klausimus, įdarbinimo kriterijus;

39.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisingumo sistema ir suteikti tinkamą pagalbą tiems žmonėms, kuriems sunku naudotis savo veiksnumu, infrastruktūra ir paslaugos turi būti prieinamos; primena, kad sunkumai komunikacijos srityje gali turėti rimtų pasekmių, susijusių su neįgalių sulaikytųjų galimybėmis gauti informacijos prieinamais formatais ir užsiimti jų negaliai tinkama veikla; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta prieinama, saugi ir veiksminga teisė kreiptis į teismą ir būtų užtikrinta, kad visais proceso etapais būtų teikiama pagalba ir prieinami ryšiai bei informacija;

40.

primena, kad pakartotiniai perkėlimai ir priežiūros tęstinumo nebuvimas, taip pat teismų ir kalėjimų darbuotojų, įskaitant medicinos darbuotojus, tinkamai apmokytus padėti neįgaliems sulaikytiesiems, trūkumas prisideda prie didesnio šių sulaikytųjų pažeidžiamumo ir izoliacijos;

41.

ragina Komisiją sukurti teismo proceso išlaidų finansavimo programą, susijusią su teismais, kuriuose valstybių narių vyriausybės yra kaltinamos neįgaliųjų diskriminacija; siūlo lėšas šiai programai finansuoti skirti pagal dabartinę programą „Europos socialinis fondas +“ (ESF+);

42.

ragina Komisiją ir EUROFOUND rinkti patikimus duomenis ir atlikti išsamius veiksnumo apribojimų poveikio neįgaliųjų, įskaitant psichosocialinę negalią turinčius asmenis, gyvenimui tyrimus;

Dalyvavimas politiniame ir visuomenės gyvenime. „Nieko apie mus be mūsų“

43.

ragina ES ir valstybes nares reformuoti ES rinkimų teisę, taip pat visus susijusius nacionalinės teisės aktus, taip siekiant užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti ir kandidatuoti rinkimuose; pabrėžia, kad dėl kilmės valstybės narės priimtų sprendimų dėl teisinio veiksnumo atėmimo dėl negalios Sąjungos piliečiai neturėtų netekti teisės kandidatuoti savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jei pagal tos valstybės narės teisę ši teisė be apribojimų suteikiama visiems neįgaliesiems; ragina Komisiją, ypač atsižvelgiant į kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m., bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti teisę nepriklausomai ir slapta balsuoti, taip pat užtikrinti, kad neįgalieji turėtų vienodas galimybes dalyvauti rinkimų kampanijose; pabrėžia, kad daugeliu atvejų nėra infrastruktūros, kuri neįgaliesiems sudarytų sąlygas naudotis savo demokratine teise balsuoti; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad rinkimų apylinkės būtų prieinamos neįgaliesiems; todėl palankiai vertina 2022 m. gegužės 3 d. Parlamento priimtos teisėkūros rezoliucijos dėl neįgaliųjų politinių teisių nuostatas;

44.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti bet kokio pobūdžio negalią turinčius ir visų socialinių sluoksnių asmenis į ES sprendimų priėmimo procesus; mano, kad daugiau investuojant į neįgaliųjų organizacijas reikėtų toliau skatinti neįgaliųjų lyderiavimą, taip siekiant sudaryti geresnes sąlygas svariam jų dalyvavimui ir didinti jų įtaką sprendimų priėmimui;

45.

ragina Europos, nacionalines, regionines ir vietos politines partijas užtikrinti geresnį atstovavimą neįgaliesiems rinkimų sąrašuose; ragina paskirtąsias valstybių narių rinkimų institucijas rinkti duomenis apie rinkimų apylinkių prieinamumą, įskaitant požymius, ar jos pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, ir pranešti juos Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui ne vėliau nei praėjus vieniems metams po rinkimų į Europos Parlamentą;

46.

yra tvirtai įsitikinęs, kad kliūčių šalinimas skatinant ir priimant prieinamumo priemones ir konkrečius komunikacijos formatus, pvz., lengvai perskaitomą kalbą, Brailio raštą ir gestų kalbą, būtų svarbus žingsnis siekiant suteikti neįgaliesiems galimybę iš tikrųjų dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime; pabrėžia, kad skaitmeninės paslaugos neįgaliesiems turi tapti prieinamesnės;

47.

atkreipia dėmesį į naujų technologijų raidą ir jų teikiamas galimybes neįgaliesiems; ragina Komisiją investuoti į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) taikomųjų programų, kurios suteikia galimybę bendrauti gestų kalba ir Brailio raštu ir atlikti vertimus, kūrimą;

48.

ragina Komisiją toliau tobulinti ir skatinti įtrauktį skatinančius programos „Kūrybiška Europa“ elementus, taip siekiant didinti dalyvavimą kultūros gyvenime visoje Sąjungoje – taip būtų siekiama pažangos kuriant įtraukesnę visuomenę, visų pirma, neįgaliųjų atveju, skatinant juos aktyviai dalyvauti kūrybos procesuose ir formuojant auditoriją;

Būtinybė ES lygmeniu parengti neįgaliuosius apimantį nelaimių rizikos valdymo įgyvendinimo planą

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, susijusiame su nelaimių rizikos mažinimo politikos ir programų rengimu, valdymu, aprūpinimu ištekliais ir įgyvendinimu; ragina į Sąjungos krizės valdymo atsaką įtraukti neįgaliųjų perspektyvą;

50.

mano, kad šios programos turėtų apimti integravimą į įvairius sektorius ir valdymo lygmenis ir nustatyti konkrečius tikslus ir terminus, kad būtų parengtas neįgaliuosius apimantis nelaimių rizikos mažinimo veiksmų planas, taip siekiant įgyvendinti Sendajaus programą;

51.

pabrėžia, kad ES politika ir programos turi būti grindžiamos suskirstytais įrodymais grįstais duomenimis; pabrėžia, kad reikia remti ir finansuoti mokslinius tyrimus, taip siekiant geriau suprasti nelaimių poveikį neįgaliesiems ir jų gebėjimus jas įveikti;

52.

ragina valstybes nares ir Komisiją pagerinti savo komunikaciją krizių atveju ir užtikrinti, kad būtų naudojamasi būdais, sudarančiais galimybių neįgaliesiems gauti atitinkamą informaciją; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros išvadas dėl didelių trūkumų šioje srityje COVID-19 pandemijos metu;

53.

pažymi, kad neįgalieji yra vieni iš labiausiai marginalizuojamų ir didžiausią riziką patiriančių gyventojų bet kurioje krizės paveiktoje bendruomenėje; be to, pabrėžia, kad, vykstant ginkluotiems konfliktams, neįgalieji patiria karo padarinius – nukenčia nuo smurtinių išpuolių, priverstinio perkėlimo ir ilgalaikės nepriežiūros, kai teikiama humanitarinė pagalba karinių veiksmų sūkuryje atsidūrusiems civiliams gyventojams, ir jie dažnai ištisas dienas ar savaites būna palikti savo namuose arba apleistuose kaimuose beveik be galimybės gauti maisto ar vandens; todėl primena ES vaiko teisių strategijos, Vaiko garantijų sistemos, 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijos, taip pat visų galiojančių ES teisinių priemonių, įskaitant Laikinosios apsaugos direktyvą, svarbą remiant valstybes nares, kad jos galėtų patenkinti specialiuosius neįgalių pabėgėlių poreikius, užtikrinti jų apsaugą ir priežiūrą (53);

Judėjimo laisvė ir tarpusavio pripažinimas. Būtinybė išplėsti ES neįgaliojo kortelės teikiamus privalumus

54.

pabrėžia, kad visose srityse visoje ES tikrai būtina tarpusavyje apibrėžti ir pripažinti negalios statusą ir diagnozuoti negalią, taip pat primygtinai ragina Komisiją sparčiau dirbti šiuo klausimu, taip siekiant užtikrinti negalios statuso pripažinimą, kai naudojamasi judumo teise visoje ES, ir užtikrinti neįgaliųjų judėjimo laisvę visose valstybėse narėse;

55.

palankiai vertina tai, jog Komisija 2022 m. ketinimų rašte Parlamentui paskelbė, kad 2023 m. ji pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos neįgaliojo kortelės, kuris taip pat įtrauktas į Komisijos 2023 m. darbo programą;

56.

yra tvirtai įsitikinęs, kad ES neįgaliojo kortelė turėtų būti grindžiama privalomu ES teisės aktu, kuris apimtų įvairias sritis, ne tik susijusias su kultūra, laisvalaikiu ir sportu; pabrėžia, kad neįgaliojo kortelė standartiškai taip pat turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos viešąsias paslaugas, pvz., transportą, turėti specialią ES interneto svetainę ir prieinamą internetinę duomenų bazę visomis ES kalbomis, įskaitant specialiuosius komunikavimo būdus, pvz., lengvai perskaitomą kalbą, Brailio raštą ir gestų kalbą; be to, prašo Komisijos apsvarstyti galimybę valdyti ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų finansuojama iš ESF+, įgyvendinimą;

57.

tvirtai mano, kad neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos turi būti glaudžiai įtraukti įdiegiant ES neįgaliojo kortelę ir vykdant su ja susijusią komunikaciją; mano, kad tam, visų pirma, reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir politiką, tai turi būti grindžiama tvirtu sąmoningumo ugdymo procesu, po to turi būti atliekamos konkrečios poveikio analizės, grindžiamos suskirstytais duomenimis, ir tai turi padėti priimti konkrečias įgyvendinimo priemones;

Bendrosios įtraukios švietimo sistemos skatinimas ir kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad visiems neįgaliems besimokantiesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis įtraukiu ir kokybišku švietimu, įskaitant e. mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą, pagal NTK, ir, siekiant švietimo tikslo, įtraukti su negalia susijusius strategijos „Europa 2020“ rodiklius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas galimybes mokiniams ir studentams mokytis klasėse, be kita ko, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir neatsižvelgiant į tai, ar jie turi negalią; ragina valstybes nares daugiau investuoti į programą „Erasmus+“ ir pasinaudoti jos teikiamomis finansavimo galimybėmis;

59.

apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse trūksta investicijų į neįgaliesiems, kuriems reikalinga ypatinga specialistų priežiūra, skirtą infrastruktūrą, todėl kai kuriais atvejais, ypač mokyklinio amžiaus jaunuoliai, yra priversti atsiskirti nuo savo šeimų, kad galėtų naudotis tinkama infrastruktūra kitose valstybėse narėse;

60.

ragina Komisiją užtikrinti visiems prieinamą skaitmeninę aplinką; pažymi, kad tiesioginis subtitravimas, lengvai perskaitoma informacija, vertimas į gestų kalbą ir iš jos, taip pat prieinamos svetainės yra būtinos neįgaliųjų švietimo ir informavimo užtikrinamos priemonės;

61.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad neįgaliesiems, įskaitant psichosocialinę negalią turinčius asmenis, būtų teikiamos tokios pačios apimties, kokybės ir standartų nemokamos ar įperkamos sveikatos priežiūros paslaugos ir programos, kurios teikiamos kitiems asmenims, įskaitant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir iniciatyvas, priimtas pagal ES kovos su vėžiu planą;

62.

primygtinai rekomenduoja ES lėšomis remti neįgaliuosius apimančių gydymo paslaugų kūrimą valstybėse narėse; siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę parengti tikrinimo įrangos prieinamumo standartus;

63.

mano, kad prieinamos visuomenės sveikatos kampanijos ir komunikacija ligų prevencijos, tikrinimo ir gydymo srityse turi apimti neįgaliuosius ir turi būti platinamos įvairiais prieinamais formatais, pvz., gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai perskaitomu formatu;

64.

ragina valstybes nares užtikrinti priežiūros ir paramos, kuri dažnai nutraukiama po mokymosi mokykloje, tęstinumą ir dėl to kyla sunkumų pereinant į darbo rinką, nutraukiama užimtumo parama, panaikinamos prieinamumo galimybės ir pajėgumas gyventi savarankiškai;

65.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji turėtų lygias galimybes darbo rinkoje, galimybę gauti įtraukų ir integruotą išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat vienodas galimybes naudotis transportu, panaikinant pagrindines kliūtis socialiniam gyvenimui, ir universalumo principų taikymą teikiant investicijas į infrastruktūrą ir skaitmeninį sektorių visoje ES;

66.

ragina Komisiją parengti visapusišką ir vienmomentę Europos psichikos sveikatos strategiją – tinkamą tęstinę Europos veiksmų psichikos sveikatos srityje plano priemonę ir patobulinti ES psichikos sveikatos ir gerovės veiksmų kompasą; pažymi, jog remiantis šia strategija turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės į psichikos sveikatos priežiūrą įtrauktų fizinę priežiūrą, atsižvelgiant į glaudžią jų tarpusavio sąsają, be kita ko, skiriant ypač daug dėmesio neįgaliesiems, taip siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, pagrįstą įrodymais ir žmogaus teisėmis, ir plėsti siūlomų paslaugų kiekį, kad daugiau žmonių galėtų gauti gydymą; visų pirma, ragina valstybes nares į savo atitinkamas ES lėšas įtraukti asignavimus vaikų ir jaunimo neuropsichiatrinių sutrikimų gydymo paslaugoms gerinti, nes jie labiausiai nukentėjo nuo kilus pandemijai priimtų priemonių, dėl kurių padaugėjo socialinių nepatogumų ir psichologinių kančių ir išaugo skurdas, – visa tai turėjo tragiškas pasekmes;

67.

ragina Komisiją peržiūrėti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvą, siekiant ją suderinti su NTK ir užtikrinti neįgaliesiems veiksmingą galimybę gauti kokybiškas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas;

Įtraukaus užimtumo skatinimas

68.

pabrėžia, kad neįgaliųjų naudojimasis teise į darbą (54) yra glaudžiai susijęs su priemonėmis, kuriomis kovojama su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija, skurdu ir kliūtimis sveikatos, švietimo, mokymo, būsto, priežiūros, paramos, asmeninio judumo, urbanistinės aplinkos prieinamumo, segregacijos, institucionalizavimo srityse; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų ir konkrečių priemonių siekiant skatinti neįgaliųjų ir jų šeimų lygybę, įvairovę ir horizontaliąją įtrauktį visuose visuomenės sluoksniuose, be kita ko, teikiant asmeninę pagalbą, užtikrinant savarankišką gyvenimą, socialinę apsaugą, sąmoningumo ugdymą ir aplinką be kliūčių; primena, kad neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra labai svarbi ne tik siekiant socialinės įtraukties ir lygių galimybių, bet ir suteikia daug ekonominių galimybių neįgaliesiems tapti finansiškai nepriklausomais ir yra naudinga visai ekonomikai;

69.

prašo Europos darbo institucijos bendradarbiauti su nacionalinėmis darbo inspekcijomis, taip siekiant įgyvendinti galiojančius teisės aktus; rekomenduoja darbo inspektoriams stebėti viešojo ir privačiojo sektorių darbdavius, taip siekiant užtikrinti neįgaliųjų profesinių teisių laikymąsi;

70.

ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio visą gyvenimo ciklą apimančio politinio požiūrio, siekiant remti diskriminacijos prevenciją ir užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų išlaikymą darbo rinkoje bei įtraukimą į ją; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir integruoti NTK į visas teisėkūros, politikos ir finansavimo priemones, ypač susijusias su neįgaliųjų socialine įtrauktimi ir integracija į darbo rinką; ragina ES ir visas valstybes nares ratifikuoti NTK fakultatyvų protokolą;

71.

palankiai vertina 2022 m. birželio 16 d. įvykusius užimtumo ir socialinių reikalų ministrų politinius debatus dėl neįgaliųjų užimtumo ir dėl to, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias įdarbinti neįgaliuosius, taip pat dėl veiksmų, kuriais skatinama jų integracija į darbo rinką; tikisi, kad valstybės narės imsis konkrečių tolesnių veiksmų;

72.

pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti etninėms mažumoms priklausančių neįgaliųjų, pvz., migrantų, pabėgėlių, romų ir Afrikos kilmės asmenų, užimtumo padėčiai;

73.

pabrėžia, kad reikia sukurti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuriuo remiantis visuomenėje būtų diskutuojama apie negalią, ir kad atitinkamai reikėtų pritaikyti paramą neįgaliesiems; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai apibrėžti ir užtikrinti prieinamumą, ir atkreipia dėmesį į jo vertę – tai yra būtinas pagrindas neįgaliesiems turėti lygias galimybes, kaip pripažįstama NTK ir atitinka NTK bendrąją pastabą Nr. 2, atsižvelgiant į skirtingus neįgaliųjų poreikius ir skatinant ES taikyti universalumo principą (55);

74.

ragina Komisiją kuo greičiau pradėti Užimtumo lygybės direktyvos peržiūrą, visų pirma, peržiūrint tinkamų sąlygų sudarymo neįgaliems darbuotojams suderintus būtiniausius standartus, siekiant ją visapusiškai suderinti su NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

75.

pabrėžia, kad svarbu aktyviai įtraukti neįgaliuosius, jų šeimas ir jiems atstovaujančias organizacijas į visų jiems poveikį turinčių priemonių rengimą ir įgyvendinimą; pabrėžia su negalia susijusių aspektų integravimo darbo vietoje svarbą ir socialinio dialogo bei darbdavių mokymo vaidmenį šioje srityje; ragina valstybes nares imtis aktyvių priemonių siekiant užtikrinti visų asmenų nediskriminavimą ir užtikrinti, kad neįgalieji vienodomis sąlygomis galėtų naudotis savo darbo ir profesinių sąjungų teisėmis;

76.

pabrėžia, kad priekabiavimas darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir atsakomuosius veiksmus už atviras pastabas, trukdo dirbti ir įsidarbinti, išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti vienodas karjeros galimybes, visų pirma, neįgalioms moterims (56), ir kad valstybėse narėse reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant užkirsti kelią priekabiavimui prie neįgaliųjų, su juo kovoti ir taikyti sankcijas už jį;

77.

mano, kad pajamų rėmimo sistemos, su negalia susijusi pagalba ir aktyvi užimtumo parama papildo visapusiško ir veiksmingo neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą, nes darbo užmokestis nėra su negalia susijusių papildomų išlaidų kompensacija; todėl ragina valstybes nares atsieti pajamų ir aktyvaus užimtumo paramą nuo su negalia susijusios paramos (57), taip siekiant užtikrinti, kad kriterijų atitikimo taisyklės būtų kuo įtraukesnės, ir padengti papildomas su negalia susijusias išlaidas, kovoti su neįgalių dirbančiųjų skurdu ir užtikrinti neįgaliųjų lygybę, orumą ir savarankiškumą; ragina valstybes nares įgyvendinti panašius sprendimus dėl neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų, kad jie, be su priežiūra susijusių išmokų, galėtų gauti pajamų;

78.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio į visus darbuotojus ir vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo; taip pat primygtinai tvirtina, kad neįgaliems darbuotojams neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti užtikrintos bent tokios darbo teisės ir toks statusas, kokius turi atviroje darbo rinkoje dirbantys asmenys; mano, kad tokiose neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti laikomasi individualizuoto požiūrio ir, kiek praktiškai įmanoma, neįgaliesiems jose turėtų būti suteikta tik laikina galimybė per visą jų profesinį gyvenimą; taip pat mano, kad tokiomis neįgaliųjų socialinėmis įmonėmis turėtų būti siekiama skatinti įgūdžių ugdymą ir remti perėjimą į atvirą darbo rinką; primygtinai reikalauja, kad tokioje aplinkoje dirbantys neįgalieji būtų apsaugoti esamais teisės aktais, apimančiais socialinę apsaugą ir darbo sąlygas, įskaitant minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis, kaip numatyta NTK 27 straipsnyje; ragina valstybes nares kurti įtraukius globojamojo ir remiamo užimtumo modelius, kuriais gerbiamos neįgaliųjų teisės ir kurie taikomi kaip veiksminga įtraukties ir vėlesnio perėjimo į atvirą darbo rinką priemonė; pabrėžia, jog svarbu, kad neįgalieji rastų kokybišką darbą, atitinkantį jų įgūdžius ir užmojus, ir kad neįgaliųjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas suteiktų jiems realių gebėjimų ir įgūdžių; ragina valstybes nares įvertinti esamų neįgaliųjų socialinių įmonių veiksmingumą suteikiant neįgaliesiems įgūdžių, kad jie galėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje; ragina Komisiją stebėti šį procesą;

79.

pažymi, kad COVID-19 krizė paskatino daugiau dirbti nuotoliniu būdu ir kad nuotolinis darbas, kaip viena iš tinkamų sąlygų neįgaliesiems sudarymo formų ir viena iš priemonių geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir sumažinti su skausmu ir nuovargiu susijusias kliūtis darbo rinkoje, galėtų padėti padidinti neįgaliųjų užimtumą; vis dėlto, įspėja, kad darbdaviai negali nurodyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu norėdami išvengti tinkamų sąlygų neįgaliems darbuotojams sudarymo ar įtraukios darbo vietos kultūros kūrimo (58), nes tai gali lemti jų izoliaciją ir turėti įtakos neįgaliųjų psichinei sveikatai; pabrėžia, kad ateityje nuotolinio darbo politiką reikėtų plėtoti atsižvelgiant į neįgaliųjų teises ir reikėtų įtraukti neįgaliuosius, kai ji kuriama, kai deramasi dėl naujų kolektyvinių sutarčių, reglamentuojančių nuotolinį darbą, arba kai įmonės peržiūri savo nuotolinio darbo politiką, siekdamos užtikrinti, kad jos būtų palankios neįgaliesiems; primena, kad reikia užtikrinti vienodas neįgaliųjų galimybes gauti išsilavinimą ir mokymą, įgyti skaitmeninių įgūdžių ir gauti prieigą prie susijusios skaitmeninės infrastruktūros tiek miesto, tiek kaimo ir atokiose vietovėse, kad žmonės galėtų pasinaudoti skaitmeninimo sukurtomis naujomis užimtumo galimybėmis; pabrėžia, kad tinkamų sąlygų sudarymas yra neįgalių darbuotojų teisė, ir mano, kad valdžios institucijos turėtų skatinti rengti sąmoningumo ugdymo veiksmus ir programas, skirtus neįgaliųjų įgūdžiams ir gebėjimams, taip pat skatinti privačiojo ir viešojo sektorių darbdavių gebėjimą sudaryti tinkamas sąlygas ugdymui, taip siekiant šalinti neįgaliųjų diskriminaciją ir užtikrinti, kad pareigų vykdytojai turėtų priemonių įdarbinti, remti ir išlaikyti neįgalius darbuotojus;

80.

pažymi, kad vyresnio amžiaus žmonių teisių skatinimas yra glaudžiai susijęs su neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimu, nes vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė negalios rizika ir daugiau kaip 46 proc. vyresnio amžiaus žmonių (60 metų ir vyresnių) turi negalią; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ypač į visuomenės senėjimo tendenciją, dėl darbo jėgos senėjimo ir didesnio lėtinėmis ligomis sergančių darbuotojų skaičiaus reikia spręsti naujus iššūkius, susijusius su didesniu negalios paplitimu; pabrėžia, kad svarbu plėtoti politiką, be kita ko, dėl lankstaus darbo grafiko, kuria siekiama padėti neįgaliems darbuotojams geriau integruotis į darbo rinką, taip pat plėtoti neįgaliųjų priežiūros paslaugas, įskaitant darbuotojų mokymo standartų ir asmeninės pagalbos standartų rengimą;

81.

ragina valstybes nares stebėti, kaip laikomasi Europos socialinių teisių ramsčio principų Nr. 2 ir 3, pagal kuriuos vyrams ir moterims, neatsižvelgiant į rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, užtikrinamas vienodas požiūris ir lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygos ir kilimo karjeros laiptais galimybės; ragina stebėti, kaip priimamos NTK nustatytos priemonės;

82.

ragina valstybes nares teikti neįgaliesiems pritaikytą paramą, susijusią su galimybėmis įgūdžių lavinimo, profesinio rengimo ir mokymo bei užimtumo srityse, taip siekiant užtikrinti įtraukią aktyvią darbo rinkos politiką; ragina užimtumo tarnybas ir viešąjį bei privatųjį sektorius įgyvendinti individualiems poreikiams pritaikytas priemones, kuriomis būtų gerinamos neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės ir jų išlaikymas darbo rinkoje, taip siekiant laikytis NTK ir per Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą keistis geriausia neįgaliųjų įdarbinimo patirtimi; ragina valstybes nares teikti gaires ir finansinę paramą bei rengti mokymus neįgaliųjų darbo vietų kūrimui, įdarbinimui, verslumui ir savarankiškam darbui remti, be kita ko, naudojantis ESF+ lėšomis; pabrėžia, kad socialinė ekonomika gali atlikti teigiamą vaidmenį įdarbinant neįgaliuosius; ragina valstybes nares parengti paskatas, kuriomis neįgalieji būtų skatinami kurti socialinės ekonomikos subjektus ir pradėti pajamų duodančią veiklą;

83.

mano, kad darbo rinkos rėmimo priemonėse turi būti atsižvelgiama į negalią ir specialiai pritaikytas politikos priemones, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką; ragina valstybes nares remti darbo pagal įgūdžius parinkimą, profesinį profiliavimą, lygiagretų užimtumą ir mokymą, supažindinimą su darbu, mokymą darbo vietoje, karjeros raidą ir mentorystę, taip pat įtraukų ir prieinamą profesinį rengimą ir mokymą, kad būtų remiama būtina neįgaliųjų integracija ir išlaikymas darbo vietoje; pabrėžia, kad neįgaliųjų įtraukties ir užimtumo gerinimo priemonės nebus iš tiesų veiksmingos, jei tuo pat metu nebus kovojama su stereotipais apie negalią ir stigmatizavimu darbo vietoje ir platesnėje visuomenėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu ugdyti pedagogų, darbdavių ir darbuotojų, taip pat plačiosios visuomenės sąmoningumą ir rengti mokymus, taip siekiant kovoti su neįgaliųjų diskriminacija, keisti mąstyseną ir užtikrinti iš tiesų įtraukią visuomenę;

84.

pabrėžia, kad žemas neįgaliųjų aktyvumo lygis kliudo socialinei ir ekonominei įtraukčiai, ši padėtis turi būti pagerinta įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalines programas, kuriomis siekiama skatinti ir mokyti iš darbo rinkos išstumtus asmenis; pabrėžia, kad, nors labai svarbu remti ir skatinti neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat reikia sukurti tinkamus ir įtraukius socialinės apsaugos mechanizmus, kad parama būtų teikiama visiems neįgaliesiems;

85.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares neįgalumo požiūriu įvertinti pagrindines darbo ateities tendencijas, taip siekiant nustatyti konkrečius veiksmus ir jų imtis, kad darbo rinka taptų įtraukesnė ir būtų sumažintas skaitmeninis atotrūkis; pabrėžia, kad svarbu geriau pasinaudoti novatoriškomis technologijomis, kad būtų suvienodintos sąlygos ir pašalintos kliūtys švietimui, mokymui ir užimtumui, visų pirma, skaitmeninėje darbo rinkoje, taip pat padėti neįgaliesiems naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, kurios yra būtinos jų savarankiškam gyvenimui; atkreipia dėmesį į poreikį apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos naudojant dirbtinį intelektą priimant įdarbinimo, atrankos, paaukštinimo ir atleidimo iš darbo sprendimus; ragina valstybes nares gerinti skaitmeninių įgūdžių mokymo kursų prieinamumą asmenų grupėms, kurioms gresia atskirtis, be kita ko, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant juos geriau integruoti į socialinį gyvenimą ir darbo rinką bei suteikti geresnes galimybes naudotis elektroninėmis ir administracinėmis paslaugomis;

86.

tvirtai remia ES lygmens mokslinius tyrimus, socialines investicijas ir tikslines iniciatyvas, skirtas programoms ir paslaugoms, kurios pasirodė esančios veiksmingos remiant ilgalaikę neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims; siūlo valstybėms narėms užsakyti modelių ir programų, kurie dar nėra pagrįsti įrodymais, mokslinius tyrimus, taip pat finansuoti inovacijas paslaugų teikimo srityje, pvz., pagalbinėms technologijoms pritaikytą dirbtinį intelektą (59);

87.

ragina valstybes nares, visų pirma, nacionalinius koordinatorius, savo daugiametėse nacionalinėse strategijose pagal Europos vaiko garantijų sistemą ypač daug dėmesio skirti neįgalių vaikų poreikiams ir užtikrinti veiksmingą ir laisvą prieigą prie kokybiškų paslaugų, ypač įtraukaus švietimo; ragina jas visiems neįgaliems pabėgėlių vaikams užtikrinti galimybes iš tiesų sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikams priimančiosiose šalyse, laikantis Tarybos rekomendacijos (ES) 2021/1004, taip siekiant užtikrinti, kad taikant nacionalines integruotas priemones būtų atsižvelgiama į tarpsektorinius trūkumus; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą skiriant bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą; atsižvelgdamas į tai ragina visas valstybes nares skirti daugiau nei minimalų kiekį ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, veiklai pagal Europos vaiko garantijų sistemą remti; dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą siekiant užtikrinti kokybiškus darbo pasiūlymus, apimančius deramą atlyginimą, socialinės apsaugos galimybes ir neįgaliųjų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;

88.

ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria nustatomos prižiūrinčiojo asmens atostogos – penkios darbo dienos per metus; primygtinai reikalauja, kad tėvams, kurie yra ypač nepalankioje padėtyje, pvz., neįgaliems arba neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams, būtų taikomos specialios nuostatos, susijusios su prižiūrinčiojo asmens atostogomis, tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir lanksčiu darbo grafiku, užtikrinant, kad jie nepatirtų jokių neigiamų pasekmių iš darbdavio;

89.

ragina valstybes nares užtikrinti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas, be kita ko, taikant tinkamą minimalųjį darbo užmokestį ir darbo užmokesčio skaidrumo priemones, taip siekiant sumažinti neįgalių asmenų darbo užmokesčio skirtumą ir pasiekti įtraukų ir tvarų darbo rinkos augimą; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio skaidrumo, kuri būtų visapusiškai taikoma neįgaliesiems;

90.

ragina Komisiją parengti ir skatinti įtraukioms įmonėms skirtą Europos teisės aktų sistemą, taip siekiant neįgaliesiems sukurti nuolatinio užimtumo galimybes;

o o

91.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2) OL C 340, 2010 12 15, p. 11.

(3) https://reliefweb.int/report/world/covid-19-gender-and-disability-checklist-preventing-and-addressing-gender-based

(4) https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-02-19-153-lt-n.pdf

(5) OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

(6) OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

(7) OL L 189, 2021 5 28, p. 34

(8) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(9) OL L 327, 2016 12 2, p. 1.

(10) OL L 303, 2018 11 28, p. 69.

(11) OL L 321, 2018 12 17, p. 36.

(12) OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(13) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(15) OL L 127, 2019 5 16, p. 34.

(16) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.

(17) OL L 167, 1998 6 12, p. 25.

(18) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(19) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14646-2019-INIT/lt/pdf

(20) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0265.

(21) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0129.

(22) OL C 434, 2022 11 15, p. 50.

(23) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0219.

(24) OL C 81, 2022 2 18, p. 43.

(25) OL C 251, 2022 6 30, p. 2.

(26) OL C 184, 2022 5 5, p. 88.

(27) OL C 132, 2022 3 24, p. 129.

(28) OL C 506, 2021 12 15, p. 94.

(29) OL C 474, 2021 11 24, p. 48.

(30) OL C 371, 2021 9 15, p. 6.

(31) OL C 316, 2021 8 6, p. 2.

(32) OL C 362, 2021 9 8, p. 8.

(33) OL C 346, 2018 9 27, p. 94.

(34) OL C 363, 2020 10 28, p. 164.

(35) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2016 m. lapkričio 3 d. tyrimas European structural and investment funds and people with disabilities in the European Union.

(36) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2017 m. rugsėjo 15 d. tyrimas Inclusive education for learners with disabilities.

(37) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2015 m. spalio 9 d. tyrimas The protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities.

(38) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2016 m. rugpjūčio 15 d. išsami analizė The European Accessibility Act.

(39) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (struktūrinė ir sanglaudos politika) 2018 m. gegužės 8 d. tyrimas Transport and tourism for persons with disabilities and persons with reduced mobility.

(40) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2020 m. liepos 15 d. tyrimas The Post-2020 European disability strategy.

(41) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2021 m. gruodžio 2 d. tyrimas The implementation of the 2015 Concluding Observations of the CRPD Committee by the EU.

(42) https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=58678

(43) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(44) OL L 167, 2018 7 4, p. 28.

(45) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(46) JT NT komiteto bendras informacinis pranešimas dėl NTK įgyvendinimo ES apžvalgos, žr. https://equineteurope.org/wp-content/uploads/2022/02/02-14-Joint-Briefing-CRPD-Equality-and-intersectional-issues-faced-by-persons-with-disabilities-in-the-European-Union.pdf.

(47) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=1138

(48) Europos neįgaliųjų forumo 2022 m. Europos žmogaus teisių ataskaita.

(49) Jungtinių Tautų gyventojų fondas ir organizacija „Women Enabled International“: „Moterys ir jaunuoliai su negalia: teisėmis pagrįstų, lyčiai atžvalgių paslaugų teikimo gairės, siekiant spręsti smurto dėl lyties ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimą“, 2018 m., žr. https://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/UNFPA-WEI_Guidelines_Disability_GBV_SRHR_FINAL_19-11-18_0.pdf.

(50) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(51) 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija (COM(2021)0101), p. 16.

(52) https://www.edf-feph.org/content/uploads/2022/09/Final-Forced-Sterilisarion-Report-2022-European-Union-copia_compressed.pdf

(53) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(54) Neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnis.

(55) Pagal NTK 2 straipsnį „universalumas“ apibrėžiamas kaip „gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nėra pritaikymo ar specializuoto dizaino būtinybės. Universalus dizainas taip pat reiškia pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina“.

(56) 2020 m. Europos duomenys ir neįgalieji (lentelės), Bendrijos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas: Europe 2020 data & People with disabilities – tables (EU SILC 2017), parengė Stefanos Grammenos, Europos socialinės ir ekonominės politikos centras, 2019 m. gruodžio 27 d.

(57) JT specialusis pranešėjas asmenų su negalia teisių klausimais, Specialiojo pranešėjo asmenų su negalia teisių klausimais ataskaita („Report of the Special Rapporteur on the rights of persons with disabilities“), pristatyta JT Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje, 2015 m. rugpjūčio 7 d.

(58) Schur, L.A., Ameri, M. & Kruse, D., Telework After COVID: A „Silver Lining“ for Workers with Disabilities?, Journal of Occupational Rehabilitation, Vol. 30, No. 4, 2020, p. 521-536.

(59) Europos reabilitacijos platforma (angl. European Platform for Rehabilitation), analitinis dokumentas „Dirbtinis intelektas ir paslaugų teikimas neįgaliesiems“: Artificial intelligence and service provision for people with disabilities – An analytical paper, 2022 m.