P9_TA(2022)0335

Naujų technologijų poveikis apmokestinimui: kriptografija ir blokų grandinė

2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Naujų technologijų poveikis apmokestinimui. Kriptografija ir blokų grandinė“ (2021/2201(INI))

(2023/C 132/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų (COM(2020)0593),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą dėl ES skaitmeninių finansų strategijos (COM(2020)0591),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Virtualiųjų valiutų apmokestinimas: mokesčių tvarkos ir kylančių mokesčių politikos klausimų apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „XXI amžiaus verslo apmokestinimas“ (COM(2021)0251),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro darbo dokumentą dėl mokesčių ir struktūrinių reformų „Kriptoturtas: empirinis požiūris iš mokesčių perspektyvos“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (COM(2021)0422),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio banko darbo dokumentą „Kriptoturto veikla visame pasaulyje. Raida ir makrofinansiniai veiksniai“, paskelbtą 2022 m. kovo 8 d.,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 22 d. EBPO viešų konsultacijų dokumentą „Kriptoturto ataskaitų teikimo sistema ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 15 d. tyrimą „Sukčiavimas PVM: ekonominis poveikis, iššūkiai ir politikos klausimai“, 2018 m. liepos mėn. tyrimą „Kriptovaliutos ir blokų grandinė. Teisinis kontekstas ir poveikis finansiniams nusikaltimams, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui“ ir 2018 m. vasario 15 d. tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautiniams mokesčių klausimams“,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. tyrimą „Naujų technologijų galimybių ir iššūkių, susijusių su ES mokesčių administravimu ir politika, tyrimas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0204/2022),

kadangi naujų technologijų naudojimas ES bendrojoje rinkoje ir mokesčių administravimo skaitmeninimas visoje Europoje keičia mokesčių mokėtojų, konkrečiai piliečių ir įmonių, santykius su nacionalinėmis mokesčių institucijomis; kadangi ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad mokesčių administravimo skaitmeninimo procedūriniai ir techniniai aspektai būtų koordinuojami siekiant išvengti kliūčių nacionalinių techninių platformų sąveikumui;

B.	kadangi skirtingos įvairių kriptoturto rūšių savybės ir ribos tarp skirtingų kriptoturto rūšių gali būti svarbios nustatant jo apmokestinimo tvarką;

C.	kadangi kriptoturto rinkos dinamika rodo, kad reikia sukurti aiškią, stabilią ir skaidrią teisinę sistemą;

kadangi mokesčių administratoriai šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su veiksmingu mokesčių surinkimu, o ypač tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, atsižvelgiant į sparčiai augančius skaitmeninius sandorius, didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir ekonominių operacijų ir verslo modelių internacionalizavimą, taip pat dvigubo apmokestinimo riziką ar sudėtingas agresyvias mokesčių schemas;

E.	kadangi mokesčių institucijos turi neatsilikti atsižvelgiant į galimą riziką mokesčių sistemų tvarumui ir savo gebėjimui užtikrinti nacionalinių bei Europos teisinių sistemų, susijusių su apmokestinimu, laikymąsi;

kadangi mokesčių administratoriai gali naudoti naujus technologinius sprendimus, pvz., blokų grandinę, kad geriau patenkintų mokesčių mokėtojų poreikius, keistųsi jurisdikcijų informacija, saugotų įvairių tipų įrašus ir atgrasytų nuo korupcijos ir (arba) ją įveiktų, nors tokiomis technologijomis taip pat gali būti piktnaudžiaujama ir jos gali būti naudojamos kaip neteisėtos veiklos priemonės, siekiant nusikalstamais tikslais išvengti mokesčių mokėjimo; kadangi visų pirma didesnis blokų grandinės sandorių matomumas galėtų palengvinti mokesčių administratorių pastangas kovoti su mokestiniu sukčiavimu;

kadangi keletas mokesčių administratorių visoje Europoje, nors ir įvairiais lygmenimis, jau imasi svarbių veiksmų, kad procesai būtų skaitmeninami, kad mokestinių prievolių vykdymas būtų paprastesnis, greitesnis ir veiksmingesnis; kadangi naujų technologijų naudojimas valstybėse narėse vis dar labai skiriasi; kadangi nacionalinėms mokesčių administravimo institucijoms apskritai reikia daugiau paskatų ir informuotumo didinimo priemonių, kad būtų išnaudotas technologinės ir skaitmeninės transformacijos potencialas; kadangi technologijos gali padėti palengvinti įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimą, konkrečiai apmokestinimo klausimais;

kadangi vis dažniau naudojant kriptoturtą mokesčių administratoriai verčiami pritaikyti dabartinę apmokestinimo praktiką bendrojoje rinkoje; kadangi kriptoturto rinkoje sudėtinga nustatyti su mokesčiais susijusią veiklą, nes ji mažiau priklauso nuo tradicinių finansų tarpininkų, kurie paprastai teikia informaciją mokesčių tikslais;

I.	kadangi penkios iš 27 valstybių narių yra priėmusios konkrečias teisines nuostatas dėl kriptoturto apmokestinimo; kadangi 19 valstybių narių turi administracines kriptoturto apmokestinimo gaires;

kadangi EBPO bendras duomenų teikimo standartas pagerino tarptautinį mokesčių skaidrumą, nes pagal jį reikalaujama, kad jurisdikciją turintys subjektai gautų informaciją apie užsienyje esantį turtą, laikomą finansų įstaigose, ir kasmet automatiškai keistųsi ta informacija su mokesčių mokėtojų rezidavimo vietos jurisdikcijomis; kadangi kriptoturtas daugeliu atvejų nepatenka į duomenų teikimo standarto taikymo sritį, nes jis taikomas tradiciniam finansiniam turtui ir dekretinėms valiutoms;

kadangi tarptautiniu mastu dedamos pastangos ir įsipareigota geriau reguliuoti sąžiningą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą; kadangi kriptoturtas galėtų būti panaudotas siekiant pakenkti esamoms tarptautinėms mokesčių skaidrumo iniciatyvoms, kaip pripažino EBPO; kadangi šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad ES imtųsi vadovaujamo vaidmens, visų pirma užtikrintų glaudų valstybių narių bendradarbiavimą sąžiningo ir skaidraus kriptoturto apmokestinimo srityje;

kadangi pasaulio ekonomika keičiasi ir tampa vis labiau decentralizuota ir skaitmenizuota ir kadangi principai, kuriais grindžiama dabartinė tarptautinė mokesčių sistema, palaipsniui pasensta ir nebegalima užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur vykdoma pelną duodanti ekonominė veikla ir kur sukuriama vertė;

kadangi nėra tarptautinės priemonės, susijusios su kriptoturto apmokestinimu, ir kadangi įvairios šalys šiuo klausimu taiko platų požiūrių spektrą; kadangi ES atitinkamose tarptautinėse platformose turi pirmauti užtikrinant piliečiams didesnę finansinę įtrauktį tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų;

kadangi EBPO savo 2020 m. ataskaitoje dėl virtualiųjų valiutų apmokestinimo nurodo keletą svarbių klausimų, kuriuos reikia spręsti, konkrečiai nustatyti apmokestinamojo įvykio apibrėžtį, pajamų formas, susijusias su virtualiosiomis valiutomis, kaip apmokestinimą galima pritaikyti prie kriptoturto pobūdžio ir dinamikos, siekiant, be kita ko, sąžiningai ir veiksmingai užfiksuoti pelną, be kita ko;

kadangi Sąjunga jau ėmėsi svarbių veiksmų siekdama aiškiai apibrėžti kriptoturtą ir kriptoturto paslaugų teikėjus bei apskritai sukurti tinkamą kriptoturto reguliavimo sistemą, t. y. kriptoturto rinkų reglamentą; kadangi ši sistema ir šios apibrėžtys palengvins sąžiningą ir paprastą šio turto apmokestinimą; kadangi tokio kriptoturto apibrėžtys turi būti suderintos su tarptautiniais standartais, visų pirma parengtais EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupės;

P.	kadangi kriptoturto apibrėžtys turi būti vienodos visoje ES ir suderintos su tarptautiniais standartais; kadangi tas pats kriptoturtas visoje ES gali būti skirtingai klasifikuojamas kaip „mokestinis objektas“ ir dėl to gali atsirasti skirtinga apmokestinimo tvarka;

kadangi tam tikros mokesčių politikos sritys priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas ir labai svarbus siekiant reaguoti į iššūkius, kylančius bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemų tvarumui, be kita ko, vis dažniau naudojant kriptoturtą; kadangi 27 iš esmės skirtingų požiūrių į kriptoturto apmokestinimą sistema galėtų sukelti didelių kliūčių siekiant Europos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų; kadangi dėl šios priežasties yra aiški priežastis Europos masto koordinavimui ir bendradarbiavimui;

kadangi ES ir jos bendroji rinka turi užtikrinti įmonėms (ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir startuoliams) inovacijoms palankią aplinką, kalbant apie naujas technologijas finansinių paslaugų ir kriptoturto srityje; kadangi šiam pagrindiniam tikslui pasiekti reikia, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų vykdyti politiką, konkrečiai mokesčių srityje, kuria būtų užtikrinta stabili, aiški ir saugi reguliavimo sistema, kad veiklos vykdytojai galėtų klestėti ir prisidėti prie ekonomikos augimo; kadangi galiausiai šios pastangos reikalauja tvirto įsipareigojimo apsaugoti piliečių, kaip mokesčių mokėtojų ir finansinių paslaugų vartotojų, teises;

kadangi aiškios gairės yra labai svarbios siekiant teisingos ir veiksmingos apmokestinimo sistemos, kurią veiksmingai įgyvendinus valstybės narės galėtų įgyvendinti naudingas reformas mažinant administracines išlaidas ir trumpinant laiką, mažinant patekimo į rinką kliūtis ir užtikrinant tikrumą bei stabilumą, nes tai yra būtina konkurencingumo sąlyga, taip pat siekiant panaikinti įmonių, ypač MVĮ, atotrūkį;

T.	kadangi kriptoturtas yra sparčiai kintanti aplinka ir politikos formuotojai turi užtikrinti vienodas sąlygas; kadangi dar reikia atidžiai išnagrinėti mokesčių politikos ir mokesčių slėpimo padarinius, nes jie yra svarbus bendros reguliavimo sistemos aspektas;

kadangi Parlamentas jau pabrėžė, kad „dabartinės tarptautinės pelno mokesčio taisyklės nebėra tinkamos ekonomikos skaitmeninimo ir globalizacijos kontekste“ ir kad „skaitmeninimo pokyčiai ir didesnė priklausomybė nuo nematerialiojo turto bei jo vertės grandinių padidėjimas sukuria perspektyvas ir iššūkius ekonominės veiklos ir apmokestinamųjų įvykių atsekamumo srityje, be kita ko, sudarant sąlygas mokesčių vengimo praktikai, ypač kai šios operacijos yra tarpvalstybinės arba vykdomos už Sąjungos ribų“ (1);

kadangi, kitaip nei tradicinių finansų srityje, kriptografinis pasaulis kartais organizuotas decentralizuotai, todėl sunkiau pasitelkti tarpininkus, kurie padėtų mokesčių administratoriams; kadangi tokie tarpininkai dažnai yra svarbūs informacijos teikėjai pagal tradicinę trečiųjų šalių mokesčių ataskaitų teikimo tvarką; kadangi kriptoturto sektoriaus ir tradicinės finansų sistemos sankirtoje paprastai yra tarpininkas, pvz., birža;

Naujų technologijų, pavyzdžiui, blokų grandinės, potencialas siekiant geriau pasitarnauti mokesčių mokėtojams, atgrasyti nuo korupcijos praktikos, suteikti galių mokesčių administratoriams ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu

mano, kad nacionalinės mokesčių administracijos turėtų būti geriau aprūpintos pakankamais ištekliais siekiant veiksmingai rinkti mokesčius, užtikrinti taisyklių laikymąsi, geriau pasitarnauti mokesčių mokėtojams ir užtikrinti atitiktį; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į išaugusius skaitmeninės pertvarkos iššūkius, įsipareigoti pakankamai investuoti į žmogiškuosius išteklius, įskaitant mokymą, skaitmeninę infrastruktūrą ir specializuotą personalą bei įrangą;

ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išnagrinėti, kaip užtikrinti, kad naujai priimamus teisės aktus grindžianti technologija būtų savaime susieta su teisingu teisės aktų įgyvendinimu;

atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorių IT pajėgumų pritaikymas pasitelkiant naujas besiformuojančias technologijas, pvz., paskirstytojo registro technologijas, tokias kaip blokų grandinė ar dirbtinis intelektas, gali skatinti pažangias, veiksmingas ir efektyvias mokesčių ir administracines procedūras, atgrasyti nuo korupcijos ir ją apriboti, palengvinti piliečių ir įmonių mokesčių prievolių vykdymą, padidinti apmokestinamųjų sandorių ir materialiojo bei nematerialiojo turto nuosavybės atsekamumą ir nustatymą globalizuotoje aplinkoje, kurioje išaugo tarpvalstybiniai sandoriai, taip suteikiant galimybes geresnėmis ir sąžiningesnėmis mokesčių sistemoms apmokestinti ir mobilius mokesčių mokėtojus bei turtą; prašo Komisijos išnagrinėti ir įvertinti galimo mokesčio už asmens duomenų saugojimą įgyvendinimo poveikį duomenų apsaugai ir pajamoms;

pabrėžia, kad besiformuojančios technologijos, pvz., paskirstytojo registro technologija ir blokų grandinė, dėl jų unikalių savybių, pvz., atsekamumo ir pajėgumo išsaugoti nekintamus ir patikimus duomenis, apsaugant tų duomenų vientisumą, galėtų būti naujas būdas automatizuoti mokesčių rinkimą; mano, kad taip būtų užtikrinta, kad žmonės mokėtų tai, ką jie turi mokėti, būtų užtikrintas veiksmingas mokesčių prievolių vykdymas ir sudarytos palankesnės sąlygos laiku surinkti mokesčių pajamas įvairiuose produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo etapuose, kartu apsaugant piliečių asmens duomenis ir užtikrinant aukštus duomenų apsaugos standartus;

pabrėžia, kad reikia nustatyti geriausius būdus, kaip panaudoti technologijas mokesčių administratorių analitiniams pajėgumams stiprinti (geresnei duomenų analizei atlikti), standartizuoti duomenis siekiant palengvinti MVĮ ir mokesčių mokėtojams mokesčių nuostatų laikymąsi (be kita ko, taikant bendrus duomenų teikimo standartus) ir užtikrinti, kad apmokestinimas geriau atspindėtų verslo aplinką skaitmeniniame amžiuje ir sykiu užtikrintų aukštą duomenų apsaugos lygį;

atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjo veikti ES pažangiojo tarptautinio administracinio bendradarbiavimo bendrija (ES AIAC bendrija), ir į vertingą ES mokesčių administracijų aukščiausiojo lygio susitikimo (TADEUS) indėlį į diskusijas dėl naujų technologijų poveikio nacionalinių mokesčių institucijų darbui; todėl ragina Komisiją įtraukti šiuos forumus rengiant specialią mokymo programą mokesčių administravimo darbuotojams apie naujų technologijų naudojimą kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat remtis jų vaidmeniu gerinant mokesčių sistemų sąveikumą, kalbant apie duomenų standartizavimą ir automatinį keitimąsi duomenimis realiuoju laiku tarpvalstybiniu mastu; primena, kad tokia programa turi būti integruota į programos „Fiscalis“ veiklą;

vis dėlto pabrėžia, kad mokesčių administratorių vykdomas blokų grandinės, dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių priemonių naudojimas turi savo privalumų ir riziką, kuri turi būti tinkamai sumažinta, visų pirma siekiant užkirsti kelią privatumo pažeidimams ir šališkam bei diskriminaciniam požiūriui į mokesčių mokėtojus;

ypač atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su duomenų kokybe; šiuo atžvilgiu pažymi, kad patvirtinta blokų grandinė, prie kurios tarpininkams suteikiama ribota prieiga, yra labai svarbi mokesčių administravimui ir gali padėti pagerinti sistemos vientisumą, nes ji leidžia, be kitų duomenų, dalytis informacija apie mokesčius saugioje aplinkoje;

ragina Komisiją įvertinti būdus, kuriais skirtingos valstybės narės apmokestina kriptoturtą, ir nacionalinę politiką, susijusią su kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu kriptoturto srityje, pabrėžiant geriausią praktiką ir galimas spragas, ir pasinaudoti mokesčių srities bendradarbiavimo platformomis, konkrečiai programa „Fiscalis“; ragina Komisiją, padedant Elgesio kodekso grupei (verslo apmokestinimas), kovoti su žalingomis mokesčių praktikomis kriptoturto srityje ES;

10.

pripažįsta, kad naujų technologijų, pvz., blokų grandinės, poveikį mokesčių klausimams galima vertinti skirtingai, priklausomai nuo to, ar dėmesys skiriamas tiesioginiam apmokestinimui (pvz., mokesčių išskaičiavimui), netiesioginiam apmokestinimui (PVM ar muitams) ar atitikčiai; pabrėžia paskirstytojo registro technologijos potencialą padaryti išskaičiuojamųjų mokesčių sistemą kiekvienoje šalyje veiksmingesnę, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas sklandžioms tarpvalstybinėms procedūroms ir užkirsti kelią nesąžiningai veiklai; pataria Komisijai atsižvelgti į kiekvieno aspekto ypatumus; ragina Komisiją atsižvelgti į valstybėse narėse esančius skaitmeninius sprendimus ir įvertinti galimybę į keitimosi informacija platformas integruoti blokų grandine grindžiamus sprendimus, siekiant skatinti auditą realiuoju laiku ir keitimąsi informacija, tačiau sykiu visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių;

11.

ragina Komisiją įvertinti, kaip kuriama nauja mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp nacionalinių mokesčių institucijų platforma kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu skaitmeninėje ekonomikoje, visų pirma naudojant kriptoturtą, srityje; supranta, kad ši nauja platforma galėtų būti integruota į dabartines iniciatyvas, pvz., į programą „Fiscalis“;

12.

ragina Komisiją toliau vertinti blokų grandinės technologijos ir kitos paskirstytojo registro technologijos veiklos poveikį ir mokesčių valdymo aspektus, visų pirma įgyvendinant programą „Fiscalis“;

13.

primena savo pasiūlymą Komisijai imtis iniciatyvos dėl internetinio duomenų, skirtų (pirmiausia) tarpvalstybinei prekybai Sąjungoje, teikimo standarto, pageidautina, naudojant e. sąskaitų faktūrų duomenis (arba kitus duomenis, tačiau laikantis principo, kad duomenys turi būti teikiami tik vieną kartą), kartu numatant veiksmingą ir labai saugų centralizuotą arba decentralizuotą duomenų tvarkymą sukčiavimo atvejams nustatyti (2);

14.

primygtinai ragina valstybes nares „toliau reformuoti mokesčių institucijas, paspartinti skaitmeninimą ir pradėti įgyvendinti strateginius metodus siekiant remti MVĮ mokestinių prievolių vykdymą, taip pat nustatyti naštos mažinimo galimybes“ (3);

15.

ragina Komisiją išnagrinėti visas Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros (EBSI) – tarpusavyje sujungtų lygiarangių mazgų tinklo, valdančio blokų grandine grindžiamų paslaugų infrastruktūrą, teikiamas galimybes nacionalinėms mokesčių institucijoms, visų pirma PVM prievolių vykdymo srityje, visapusiškai laikantis aukščiausių duomenų apsaugos ir privatumo standartų, siekiant sukurti daugialypių ir novatoriškų blokų grandinės protokolų, prieinamų toms institucijoms, ir padėti nacionalinėms mokesčių administravimo institucijoms prisitaikyti prie tokių technologijų naudojimo;

16.

primena Europos mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (TIN) svarbą ir ragina Komisiją įvertinti blokų grandine grindžiamų technologijų naudojimo pridėtinę vertę siekiant užtikrinti tinkamą tarpvalstybinę mokesčių tapatybę, užtikrinant aukštus duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos standartus;

Su kriptoturtu susiję apmokestinimo iššūkiai

17.

mano, kad kriptoturtas turi būti apmokestinamas sąžiningai, skaidriai ir veiksmingai, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas turto ir finansinių produktų apmokestinimo tvarkai ir finansinių paslaugų teikėjams; supranta, kad sprendimus dėl kriptoturto apmokestinimo pagal Sutartis priima valstybės narės; ragina valdžios institucijas apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintą apmokestinimo tvarką tik retkarčiais sandorius sudarantiems arba smulkiems prekybininkams ir smulkiems sandoriams; remia inovacijoms palankią aplinką bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kurioje verslininkai, MVĮ ir startuoliai gali klestėti, užtikrinti augimą, kurti darbo vietas ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo mokesčių pajamomis pagal veiksmingą reguliavimo sistemą;

18.

pažymi, kad skaitmeninės ekonomikos veiklos vykdytojai gali vykdyti reikšmingą verslo veiklą valstybėje narėje neįsteigdami fizinės buveinės toje valstybėje narėje, todėl vienoje jurisdikcijoje sumokėti mokesčiai nebeatspindi ten sukurtos vertės ir pelno; todėl pabrėžia, kad reikia pritaikyti nuolatinės buveinės sąvoką, t. y. aiškiai apibrėžti virtualią nuolatinę buveinę, atsižvelgiant į tarptautinius standartus; todėl primena, kad svarbu veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę EBPO / G 20 mokesčių bazės ir pelno erozijos (BEPS) įtraukios sistemos pirmąjį ramstį;

19.

pripažįsta, kad kriptoturto mokesčio bazės apibrėžtis yra vienas iš pagrindinių mokesčių politikos klausimų; pažymi, kad šiuo metu nėra tarptautiniu mastu sutartos standartinės kriptoturto apibrėžties ir į tą apibrėžtį įtrauktinų turto rūšių; supranta, kad tokia apibrėžtis turi būti pagrindinis Europos teisės aktų sistemos prioritetas, siekiant užtikrinti Sąjungos lyderystę tarptautiniu lygmeniu; supranta, kad EBPO, kurią įgaliojo G 20, rengia naują pasaulinę mokesčių skaidrumo sistemą, kad būtų galima teikti ataskaitas ir keistis informacija apie kriptoturtą;

20.

mano, kad būtina turėti aiškią ir plačiai pripažįstamą kriptoturto apibrėžtį mokesčių tikslais; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti suderinta su Reglamento dėl kriptoturto rinkų apibrėžtimi; mano, kad reikia užtikrinti sistemingą kelių teisinių priemonių, kuriomis reglamentuojamas arba bus reglamentuotas kriptoturtas (t. y. Reglamento dėl kriptoturto rinkų, Reglamento dėl lėšų pervedimo (4), Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo (5) ir kitų su pinigų plovimu susijusių iniciatyvų), darną ir, svarbiausia, teisinį tikrumą ir stabilumą;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto rinkoje gali būti įvairių galimybių apibrėžti atitinkamą apmokestinamąjį įvykį, pvz., monetų sukūrimą kasybos būdu, kriptoturto keitimą dekretiniais pinigais ar kitu kriptoturtu, griežtosios linijos veiksmą (angl. hard fork) ar kriptoturto statymo (angl. staking) atvejus; pažymi, kad reikia nustatyti nuoseklią apmokestinamojo įvykio apibrėžtį, kad būtų užtikrintas tinkamas apmokestinimo lygis, tačiau išvengta dvigubo apmokestinimo atvejų;

22.

ragina Komisiją pateikti vertinimą dėl vienos rūšies kriptoturto konvertavimo į kitos rūšies kriptoturtą ir pateikti apmokestinamo įvykio apibrėžties variantų, atsižvelgiant į tai, kad kyla rizika gerokai padidinti apmokestinamų įvykių skaičių ir sykiu sukelti didelių įvertinimo problemų; ragina Komisiją patikrinti, ar kriptoturto konvertavimas į dekretinius pinigus galėtų būti tinkamesnis pasirinkimas apmokestinamam įvykiui apibrėžti, kai yra gaunamas pelnas;

23.

pažymi, kad kiekviena šalis, kurdama savo nacionalinius kriptoturto reguliavimo sprendimus, linkusi vartoti savo terminiją, o tai gali sukelti teisinį netikrumą piliečiams ir įmonėms, kelti grėsmę ES bendrosios rinkos vientisumui, nes gali būti labai sutrukdytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, netyčia sukurta spragų, kuriomis atveriamos galimybės piktnaudžiavimui mokesčiais ir mokesčių vengimui ir kurios gali būti išnaudojamos siekiant pakenkti esamiems tarptautiniams mokesčių skaidrumo standartams, pvz., bendram duomenų teikimo standartui;

24.

pabrėžia, kad dėl kriptoturto rinkų dinamikos (6) skubu pradėti taikyti taisykles, apibrėžiančias apmokestinimo, kuris turi būti taikomas, tipą, apmokestinamo įvykio apibrėžtį, momentą, kada ir kur įvyksta apmokestinamas įvykis, ir jo vertinimą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto apmokestinimas tarpvalstybiniais atvejais yra susijęs su keliais mokesčių politikos aspektais (pvz., pajamų mokesčiu ir PVM) ir kad šiuo metu tokie aspektai paskirstyti nacionalinei ir Europos kompetencijai, tačiau bendro europinio požiūrio nauda galėtų būti ryškiausia, be kita ko, srityse, susijusiose su administraciniu bendradarbiavimu, keitimusi informacija ir pelno apmokestinimu;

26.

ragina Komisiją apsvarstyti kriptoturto, skaitmeninimo ir naujų technologijų aspektą rengiant visus savo planuojamus ir būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių srityje, ypač būsimą pasiūlymą „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema (BEFIT)“; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares būti ambicingomis ir vadovauti tarptautinėms diskusijoms;

27.

ragina valstybes nares vykdant nacionalines mokesčių reformas atsižvelgti į kriptoturto naudojimo ypatumus ir išnagrinėti galimybes įgyvendinti veiksmingesnes sistemas, kuriomis užtikrinamos mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta, tačiau kartu užtikrinamas sąžiningas, skaidrus, proporcingas ir veiksmingas kriptoturto apmokestinimas; pabrėžia, kad laikinos ir pagrįstos mokesčių paskatos gali būti tinkamos siekiant skatinti technologines inovacijas ir plėtrą, ypač blokų grandinės technologijų sektoriuje; pabrėžia, kad kriptoturto paslaugų teikėjams, tiek asmenims, tiek subjektams, itin svarbūs bendri duomenų teikimo standartai;

28.

ragina valstybes nares įvairių rūšių kriptoturtą traktuoti taip, kad jis atitiktų panašaus ne kriptoturto apmokestinimo tvarką;

29.

ragina valstybes nares atsižvelgti į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje įtvirtintus ES politikos tikslus, visų pirma labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką ir aukšto lygio aplinkos apsaugą ir kokybės gerinimą, svarstant savo teisėkūros galimybes, susijusias su kriptoturto apmokestinimo tvarka;

30.

prašo Komisijos įvertinti, ar kriptoturto apmokestinimo tvarka, palyginti su kito turto apmokestinimo tvarka, yra nuosekli ir teisinga, ypač kiek tai susiję su šio turto PVM tvarka;

Pažanga kuriant veiksmingą reguliavimo ir teisinę sistemą

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto aplinka yra pasaulinė ir kad požiūris į kriptoturto apmokestinimą turi būti koordinuotas tarptautinis požiūris; atsižvelgdamas į tai, supranta, kad reikia toliau derėtis dėl tarptautinių priemonių šiuo klausimu; mano, kad EBPO, jau atlikusi svarbų darbą tiek kriptoturto apmokestinimo, tiek požiūrio į jį srityje, šiuo atžvilgiu galėtų būti tinkamas forumas, ypač siekiant persvarstyti duomenų teikimo standartą;

32.

pažymi, kad EBPO jau pradėjo rengti naują kriptoturto duomenų teikimo sistemą;

33.

mano, kad dėl to, jog nėra tarptautinio susitarimo dėl kriptoturto apmokestinimo, ES ir jos valstybės narės neturi pagrindo, kuriuo remdamosi galėtų kurti pažangų ir į ateitį orientuotą požiūrį;

34.

ragina Komisiją pateikti su kriptoturtu susijusių svarbių apmokestinamųjų įvykių ir pajamų formų vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant kelių pagrindinių operacijų, pvz., kriptoturto išleidimo, kriptoturto keitimo į dekretinius pinigus, prekes ar paslaugas ir dovanojimo ar paveldėjimo, taip pat praradimo ar vagystės ir t. t., mokesčių pasekmėms;

35.

prašo Komisijos atlikti nustatytos geriausios praktikos siekiant sąžiningai ir veiksmingai apmokestinti kriptoturtą poveikio vertinimą, atsižvelgiant į ES kompetenciją mokesčių klausimais, išnagrinėti kriptoturto paslaugų teikėjų vaidmenį ir nustatyti, kokiu mastu kriptoturtas integruojamas į esamą mokesčių sistemą; mano, kad mokesčių politika turėtų būti integruota į patikimą kriptoturto reguliavimo sistemą ir derėti su kitais politikos aspektais, įskaitant mokesčių skaidrumą ir teisinius, finansinius bei vartotojų apsaugos reikalavimus;

36.

primena, kad visiškai integruotai ES bendrajai rinkai reikia bendro požiūrio į kriptoturto apmokestinimą, atsižvelgiant į Sutartyse apibrėžtą kompetenciją; todėl ragina Tarybą Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje pradėti struktūrinį dialogą su Parlamentu šiuo klausimu; taip pat ragina Euro grupės pirmininką pradėti diskusijas su euro zonos finansų ministrais dėl kriptoturto apmokestinimo;

37.

mano, kad būtina iš dalies pakeisti Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo sritį, kad keitimosi informacija apmokestinimo srityje sistema apimtų kriptoturtą ir el. pinigus; ragina EBPO nedelsiant priimti naują duomenų teikimo standarto apibrėžtį, skirtą keitimuisi informacija; mano, kad Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo persvarstymas yra prioritetas apmokestinimo srityje; ragina Komisiją į būsimą tos direktyvos peržiūrą nedelsiant įtraukti būsimas EBPO rekomendacijas dėl duomenų apie kriptoturtą teikimo ir duomenų teikimo standarto peržiūras, taip pat Parlamento rekomendacijas, išdėstytas jo rezoliucijoje dėl ES keitimosi mokesčių informacija reikalavimų įgyvendinimo (7); ragina Tarybą sparčiai priimti šiuos pasiūlytus pakeitimus;

38.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būsima Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo peržiūra papildytų ataskaitų teikimo įpareigojimus pagal kitas teisines priemones, padedant institucijoms automatiškai keistis duomenimis apie kriptoturtą ir elektroninius pinigus, kad jos galėtų įvertinti pajamas ir įplaukas iš investicijų ir mokėjimų naudojant kriptoturtą ir elektroninius pinigus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sistemingą nuoseklumą, kuris suteiktų teisinį tikrumą veiklos vykdytojams, ir technines gaires nacionalinėms mokesčių institucijoms;

39.

ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad blokų grandinės technologija, naudojama siekiant užtikrinti taisyklių vykdymą arba teikti viešąsias paslaugas, atitiktų pagrindines teises, taip pat standartus, susijusius su kibernetiniu saugumu, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

40.

ragina Komisiją atsižvelgti į valstybėse narėse taikomus esamus skaitmeninius sprendimus, teisines nuostatas ir administracines gaires, siekiant įvertinti, kaip pasinaudoti blokų grandinės ir kitomis paskirstytojo registro technologijomis ir užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui bei mokesčių vengimui ir įveikti korupciją; remia Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros kūrimą;

41.

prašo Komisijos įvertinti, kaip būtų galima remti geresnį mokestinių prievolių vykdymą, atsižvelgiant į sparčiai kintančias kriptoturto vertes ir kai kuriais atvejais akivaizdaus vertimo į dekretinius pinigus trūkumą, taip pat į iššūkį mokesčių administravimo institucijoms laiku gauti patikimą informaciją apie šiuos sandorius;

42.

mano, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu kriptoturto sektorius persitvarko ir artimiausiu metu nesitikima stabilizacijos, poreikis įvertinti padėtį neturėtų trukdyti ES institucijoms priimti teisės aktų dėl geresnės kriptoturto priežiūros ir geresnio jo apmokestinimo;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dažnai peržiūrėti ir pritaikyti mokesčių politiką, kad būtų galima reaguoti į sektoriaus pokyčius ir užtikrinti, kad ji išliktų aktuali atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius, susijusius su virtualiosiomis valiutomis ir kitais atsirandančiais turto tipais;

o o

44.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sąžiningo ir paprasto apmokestinimo, kuriuo remiama ekonomikos gaivinimo strategija (EP tolesni veiksmai, susiję su liepos mėn. Komisijos veiksmų planu ir jo 25 iniciatyvomis PVM, verslo ir individualaus apmokestinimo srityje) (OL C 347, 2022 9 9, p. 211).

(2) OL C 347, 2022 9 9, p. 211.

(3) 2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinių mokesčių reformų poveikio ES ekonomikai (OL C 342, 2022 9 6, p. 14).

(4) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(5) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(6) 2021 m. gegužės mėn. kriptovaliutų rinkos ekonominis dydis buvo 2,2 trln. EUR, o 2021 m. spalio mėn. – 2,5 trln. EUR (Komisijos Jungtinis tyrimų centras, 2021 m.).

(7) 2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimo: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“ (OL C 117, 2022 3 11, p. 120).