—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ((toliau – Chartija),

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautines sutartis žmogaus teisių srityje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 11–12 d. Venecijoje vykusioje Venecijos komisijos 106-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą teisinės valstybės kontrolinį sąrašą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. (2) ir 2022 m. gegužės 5 d. (3) rezoliucijas dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl ES teisės ir LGBTIQ piliečių teisių pažeidimų Vengrijoje dėl Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje priimtų teisės aktų pakeitimų (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtus šalies skyrius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A9-0217/2022),

A.

kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, kurios nustatytos Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje ir atspindėtos Chartijoje bei įtvirtintos tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, ir kadangi tos vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

B.

kadangi, kaip matyti iš ES sutarties 49 straipsnio, kuriame numatyta, kad kiekviena Europos valstybė gali pareikšti norą tapti Europos Sąjungos nare, Europos Sąjunga jungia valstybes, laisvai ir savanoriškai pripažįstančias ES sutartyje 2 straipsnyje nurodytas bendras vertybes, gerbiančias tas vertybes ir įsipareigojusias jas skatinti, nes ES teisė remiasi pamatine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su kitomis valstybėmis narėmis tomis vertybėmis ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės su ja dalijasi tomis vertybėmis (5);

C.

kadangi ta prielaida suponuoja ir pateisina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, kad tos vertybės bus pripažįstamos, taigi ir tai, kad bus laikomasi ES, kuri jas įgyvendina, teisės (6);

D.

kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių laikymasis valstybėje narėje yra sąlyga, kad būtų galima naudotis visomis teisėmis, atsirandančiomis taikant Sutartis tai valstybei narei; kadangi bet koks valstybių narių vyriausybių padarytas ES pagrindinių vertybių pažeidimas neišvengiamai reiškia išpuolį prieš piliečių asmeninę laisvę, politines ir socialines teises, taip pat jų turtą ir gerovę; kadangi Vengrija pati įsipareigojo gerbti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;

E.

kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą Sąjunga ir valstybės narės įpareigojamos visapusiškai gerbti viena kitą ir viena kitai padėti vykdant iš Sutarčių kylančius įsipareigojimus, o valstybės narės – imtis visų reikiamų bendrų ar individualių priemonių, kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą;

F.

kadangi ES sutarties 19 straipsniu, kuriame detalizuota ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta teisinės valstybės vertybė, pareiga užtikrinti visapusišką ES teisės taikymą visose valstybėse narėse ir teisminę asmenų teisių apsaugą pagal tą teisę nustatyta nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui (7);

G.

kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus yra susijęs ne vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtasis pavojus, bet daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;

H.

kadangi ES sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja iš Sutarčių kylančiomis pareigomis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnyje, ir kadangi Sąjunga gali įvertinti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybių narių kompetencijai priklausančiose srityse gali būti šiurkščiai pažeistos bendros vertybės;

I.

kadangi padėtis Vengrijoje jau keletą metų sprendžiama nepakankamai ir tebėra daug susirūpinimą keliančių klausimų, o per tą laiką iškilo daug naujų problemų, kurios daro neigiamą poveikį Sąjungos įvaizdžiui, taip pat jos veiksmingumui ir patikimumui ginant pagrindines teises, žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje, ir rodo, kad jas reikia spręsti Sąjungai imantis suderintų veiksmų;

J.

kadangi po Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacijos 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d. surengto vizito į Budapeštą (Vengrija) dauguma delegacijos narių tebėra stipriai susirūpinę dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties šalyje; kadangi delegacija padarė išvadą, jog nuo 2018 m. padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo;

K.

kadangi Vengrijos vyriausybė nepaiso Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinto ES teisės viršenybės principo, tačiau pati kreipiasi į Teisingumo Teismą, kai nori pareikšti ieškinius dėl esamų Europos aktų;

L.

kadangi 2022 m. liepos 19 d. Vengrijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama apriboti Europos Parlamento įgaliojimus ir EP narius skirti, o ne išrinkti;

M.

kadangi taikus skirtingų etninių grupių sambūvis daro teigiamą poveikį tautos kultūros paveldui ir klestėjimui;

N.

kadangi ribojamųjų priemonių Rusijai blokavimas Taryboje kenkia pačios Sąjungos pastangoms tiek pačioje Sąjungoje, tiek už jos ribų apsaugoti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes ir kelia saugumo problemą Europos Sąjungai;

O.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad teisėkūros proceso skaidrumas ir kokybė toliau kelia susirūpinimą, o Vengrijos vyriausybė plačiai naudojasi savo ekstremaliųjų situacijų įgaliojimais ir srityse, nesusijusiose su COVID-19 pandemija, kaip iš pradžių buvo numatyta; kadangi susirūpinimą kelia tai, kad valstybinės institucijos neveiksmingai įgyvendina Europos ir nacionalinių teismų sprendimus; kadangi viešojo intereso patikos fondai, kurie gauna nemenką viešąjį finansavimą ir kuriuos valdo dabartinei vyriausybei artimi valdybos nariai, pradėjo savo veiklą;

P.

kadangi savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (8), Parlamentas nurodė manantis, kad su ES vertybėmis visiškai nesuderinamas Vengrijos vyriausybės sprendimas neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį, suteikti sau įgaliojimus dekretais priimti sprendimus neribotą laiką ir susilpninti Vengrijos parlamento vykdomą nepaprastosios padėties priežiūrą; kadangi savo 2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje dėl 2020 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Vengrijos konvergencijos programos (9) Taryba rekomendavo užtikrinti, kad bet kokios neatidėliotinos priemonės būtų griežtai proporcingos, ribotos trukmės ir atitiktų Europos bei tarptautinius standartus ir jomis nebūtų trikdoma verslo veikla ir reglamentavimo aplinkos stabilumas, taip pat užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą politikos formavimo procese;

Q.

kadangi 2020 m. rugsėjo 25 d. priimtoje antrojoje tarpinėje atitikties ataskaitoje Europos Tarybos kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO) palankiai įvertino Nacionalinės Asamblėjos įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinamas veiksmingesnis nuostatų, kuriomis parlamento nariams draudžiama užsiimti tam tikra veikla arba ji ribojama, taikymas, numatant aiškesnes pasekmes, jei šių klausimų neišspręs atitinkamas parlamento narys; kadangi ataskaitoje taip pat konstatuota, kad vis dėlto tebėra reikalingos ryžtingesnės priemonės, kuriomis siekiama patobulinti esamą Vengrijos parlamento narių sąžiningumo reglamentavimą, visų pirma pagerinti skaidrumo ir konsultacijų lygį teisėkūros procese (įskaitant bendravimo su lobistais taisyklių nustatymą), priimti parlamento narių elgesio kodeksą (visų pirma apimantį įvairias situacijas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas), išsamiau išplėtoti taisykles, kuriomis parlamento nariai įpareigojami ad hoc atskleisti galimus jų parlamentinio darbo ir privačių interesų konflikto atvejus, užtikrinti vienodą turto deklaracijų formatą ir peržiūrėti plačią parlamento narių imuniteto apimtį bei užtikrinti veiksmingą elgesio taisyklių, interesų konflikto ir turto deklaracijų priežiūrą ir vykdymą;

R.

kadangi savo 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškime Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė primygtinai paragino Vengrijos parlamentą atidėti balsavimą dėl įstatymų projektų, baiminantis, kad sudėtinį teisės aktų rinkinį sudarantys keli pasiūlymai, pateikti nesurengus išankstinių konsultacijų ir susiję su tokiais klausimais kaip, be kita ko, teisminių institucijų veikimas, rinkimų įstatymas, nacionalinės žmogaus teisių struktūros, viešųjų lėšų kontrolė ir LGBTI asmenų žmogaus teisės, galėtų pakenkti demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms Vengrijoje; kadangi savo 2021 m. liepos 2 d. nuomonėje dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucijos pataisų Venecijos komisija su susirūpinimu pažymėjo, kad konstitucijos pataisos buvo priimtos nepaprastosios padėties metu, nesurengus viešų konsultacijų, o aiškinamąjį memorandumą sudaro tik trys puslapiai; kadangi Venecijos komisija taip pat nurodė, kad devintosios pataisos, kuria iš dalies keičiamas Vengrijos Pagrindinis Įstatymas, kiek tai susiję su karo paskelbimu, Vengrijos gynybos pajėgų kontrole ir karo padėties, nepaprastosios padėties ir pavojaus padėties „specialia teisine tvarka“, 6, 9 bei 11 straipsniais iš esmės paliekama galimybė daugumą aspektų patikslinti baziniais įstatymais, dėl kurių ilgainiui gali kilti rimtų problemų, susijusių su valstybės galių apimtimi išimtinės padėties metu; kadangi dėl Nacionalinės gynybos tarybos panaikinimo ir jos įgaliojimų perdavimo vyriausybei Venecijos komisija nurodė, kad, nors tai neprieštarauja Europos standartams, tačiau taip ekstremaliųjų situacijų įgaliojimai sutelkiami vykdomosios valdžios rankose, ir tai negali būti laikoma vilties teikiančiu požymiu, visų pirma dėl to, kad aiškinamajame memorandume nėra paaiškinimo dėl tokio pakeitimo racijos ar būtinybės;

S.

kadangi 2021 m. vasario 12 d. Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas pažymėjo esant iš esmės neigiamą vietos ir regionų savivaldos padėtį Vengrijoje dėl to, kad iš esmės nesilaikoma Europos vietos savivaldos chartijos, ir išreiškė susirūpinimą dėl aiškios tendencijos vėl centralizuoti valdžią, veiksmingų konsultacijų stokos ir reikšmingo valstybės kišimosi į savivaldybių funkcijas; kadangi kongresas taip pat akcentavo tam tikrus vietos savivaldos padėties šalyje trūkumus, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoms prieinamų finansinių išteklių trūkumą ir jų negebėjimą įdarbinti aukštos kokybės darbuotojų;

T.

kadangi per ne vienus metus padaryti rinkimų įstatymo pakeitimai pertvarkant rinkimų apygardas ir kompensuojant rinkimų laimėtojams yra nepalankūs opozicinėms partijoms; kadangi savo 2021 m. spalio 18 d. bendroje nuomonėje dėl 2020 m. rinkimų teisės aktų dalinių pakeitimų Vengrijoje Venecijos komisija ir ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) pabrėžė, kad prasmingų viešų konsultacijų sparta ir trūkumas rinkimų teisės aktų atveju kelia itin didelį susirūpinimą, ir tai neturėtų būti laikoma politine priemone; kadangi Venecijos komisija ir ESBO ODIHR taip pat pateikė pagrindinę rekomendaciją iš dalies pakeisti 2020 m. įstatymo Nr. CLXVII dėl tam tikrų su rinkimais susijusių įstatymų dalinio pakeitimo 3 ir 68 straipsnius, gerokai sumažinant vienmandačių rinkimų apygardų skaičių ir medžių, kuriose kiekviena partija turi vienu metu pasiūlyti kandidatus, kad galėtų sudaryti nacionalinį kandidatų sąrašą, skaičių, taip pat keletą kitų rekomendacijų;

U.

kadangi vienodomis sąlygomis organizuojami demokratiniai rinkimai turi esminę svarbą demokratiniam mūsų visuomenės pobūdžiui; kadangi, reaguodama į susirūpinimą dėl rinkimų sąžiningumo ir pilietinės visuomenės raginimus, ESBO nusprendė siųsti visapusiškus įgaliojimus turinčią rinkimų stebėjimo misiją į 2022 m. balandžio 3 d. surengtus visuotinius rinkimus ir referendumą, o tai yra retas atvejis ES valstybėse narėse; kadangi savo vėlesniame 2022 m. balandžio 4 d. preliminarių faktų ir išvadų pareiškime ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija konstatavo, kad rinkimai ir referendumas buvo tinkamai administruojami ir profesionaliai valdomi, tačiau nebuvo sudarytos visiems vienodos sąlygos; kadangi rinkimų dalyviai iš esmės galėjo laisvai rengti kampaniją, tačiau, nors kampanija ir buvo konkurencinga, jos tonas buvo itin neigiamas ir jai buvo būdingas visuotinis valdančiosios koalicijos ir vyriausybės veiklos sutapatinimas, o skaidrumo trūkumas ir nepakankama kampanijos finansų priežiūra vėlgi buvo naudingiausia valdančiajai koalicijai; kadangi tai, kaip daugelį rinkimų ginčų nagrinėjo rinkimų komisijos ir teismai, pakankamai neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos; kadangi savo galutinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2022 m. liepos 29 d., ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija nurodė, kad į daugelį ankstesnių Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų iš esmės tebėra neatsižvelgta, be kita ko, į rekomendacijas dėl rinkimų teisių, piktnaudžiavimo administraciniais ištekliais prevencijos ir valstybės bei partijų funkcijų miglotumo, žiniasklaidos laisvės, kampanijų finansavimo ir piliečių stebėjimo; kadangi, priešingai tarptautinei gerajai praktikai, pagal Vengrijos teisės aktus leidžiama iki 20 proc. nukrypti nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje ir, priešingai nei numatyta nacionalinės teisės aktuose, Vengrijos parlamentas neperžiūrėjo rinkimų apygardų, kurios po 2018 m. rinkimų viršijo nustatytą nuokrypio ribą, ribų; kadangi nevienodas rinkėjų pasiskirstymas tarp rinkimų apygardų, kai nuokrypiai nuo vidurkio siekia iki 33 proc., kelia grėsmę balsavimo lygybės principui;

V.

kadangi 2022 m. gegužės 24 d. Vengrijos parlamentas priėmė dešimtąją Pagrindinio Įstatymo pataisą, kuria vyriausybei suteikiami įgaliojimai ginkluotojo konflikto, karo ar humanitarinės nelaimės kaimyninėje šalyje atvejais paskelbti pavojaus padėtį; kadangi pataisa taip pat iš dalies pakeistas Nelaimių valdymo įstatymas suteikiant įgaliojimus vyriausybei dėl ginkluotojo konflikto, karo ar humanitarinės nelaimės kaimyninėje valstybėje šalyje paskelbtos pavojaus padėties metu nepaisyti parlamento aktų bet kurioje srityje priimant nepaprastosios padėties dekretus, kuriais galima laikinai sustabdyti arba apriboti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis platesniu mastu, nei leistina įprastomis aplinkybėmis; kadangi 2022 m. birželio 8 d. Vengrijos parlamentas priėmė 2022 m. įstatymą Nr. VI dėl ginkluotojo konflikto ir humanitarinės nelaimės kaimyninėje šalyje padarinių šalinimo Vengrijoje ir jis įsigaliojo tą pačią dieną; kadangi šiuo įstatymu vyriausybei leidžiama pratęsti vyriausybės nepaprastosios padėties dekretų galiojimą tol, kol vyriausybė atšauks pavojaus padėtį;

W.

kadangi Pagrindinis Įstatymas nuo jo priėmimo buvo iš dalies keistas dešimt kartų; kadangi baziniai įstatymai apima 35 temas ir jų bazę dabar sudaro daugiau kaip 300 teisės aktų, kurie buvo priimti nuo 2011 metų, dažnai nesurengus viešų konsultacijų, net jei jie turėjo poveikį pagrindinėms teisėms;

X.

kadangi 2013 m. paskelbtame bendrame pareiškime Vengrijos ir Rumunijos konstitucinių teismų pirmininkai pabrėžė ypatingą konstitucinių teismų atsakomybę šalyse, kuriose valdančiąją daugumą sudaro du trečdaliai narių; kadangi ketvirtojoje Pagrindinio Įstatymo pataisoje nurodyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai, priimti iki Pagrindinio Įstatymo įsigaliojimo, panaikinami; kadangi Konstitucinis Teismas savo sprendimuose vis labiau remiasi konstitucinio tapatumo samprata; kadangi jurisprudencijoje konstitucinio tapatumo samprata nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir yra viršesnė už Pagrindinį Įstatymą; kadangi Vengrijos vyriausybė vis dažniau kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad išvengtų būtinybės vykdyti ES Teisingumo Teismo sprendimus; kadangi 2022 m. gegužės 18 d. Konstitucinis Teismas blokavo referendumus dėl vyriausybės planų Budapešte statyti Fudano universiteto miestelį ir bedarbio pašalpų mokėjimą nuo dabartinio trijų mėnesių laikotarpio pailginti iki ne ilgiau kaip devynių mėnesių;

Y.

kadangi ekspertai vis labiau sutaria, kad Vengrija nebėra demokratinė valstybė; kadangi pagal Geteborgo universiteto 2019 m. V-Dem instituto demokratijos indeksą Vengrija tapo pirmąja autoritarine ES valstybe nare; kadangi 2020 m. Freedom House ataskaitoje Nations in Transit Vengrija buvo įvardyta kaip „mišrus režimas“, kuris prarado „pusiau tvirtos demokratijos“ statusą; kadangi pagal Economist Intelligence Unit 2022 m. demokratijos indeksą Vengrija taip pat priskiriama „ydingai demokratijai“ ir užima 56 vietą iš 167 šalių (viena vieta žemiau, palyginti su jos 2020 m. reitingu); kadangi pagal 2022 m. V-Dem instituto demokratijos indeksą iš ES valstybių narių Vengrija per pastarąjį dešimtmetį tapo viena pirmaujančių pasaulyje autokratiją skatinančių šalių;

Z.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad, kiek tai susiję su teismų nepriklausomumu, į vykdant Europos Parlamento inicijuotą ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą, taip pat ankstesnėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose išreikštą susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo tebėra neatsižvelgta, kaip ir atitinkamų rekomendacijų, pateiktų per Europos semestrą, atveju; kadangi šie susirūpinimą keliantys klausimai visų pirma susiję su iššūkiais, kuriuos patiria Nacionalinė teismų taryba, kai jai tenka užtikrinti pusiausvyrą tarp Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimų, Aukščiausiojo Teismo (Kúria) pirmininko išrinkimo taisyklių ir galimybės priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su teisėjų skyrimu ir paaukštinimu pareigose, bylų skyrimu ir premijomis teisėjams ir teismo tarnautojams; kadangi, kalbant apie veiksmingumą ir kokybę, teisingumo sistema veikia gerai, kiek tai susiję su proceso trukme, ir jos bendras suskaitmeninimo lygis yra aukštas, taip pat kadangi teisėjų ir prokurorų atlyginimai toliau laipsniškai didėja; kadangi 2022 m. rugpjūčio 26 d. kelios pilietinės visuomenės organizacijos paprašė, kad teisingumo ministras, atlikęs plataus masto konsultacijas su plačiąja visuomene ir ekspertais, įskaitant teismų savivaldą ir atstovaujamuosius organus ir Venecijos komisiją, spręstų Vengrijos teisminių institucijų problemas;

AA.

kadangi byloje C-564/19 IS (Prašymo priimti prejudicinį sprendimą neteisėtumas) priimtame 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad SESV 267 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismui draudžiama pripažinti neteisėtu žemesnės instancijos teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą tuo pagrindu, kad pateikti klausimai nėra reikšmingi ir būtini pagrindinei bylai išspręsti; kadangi pagal ES teisės viršenybės principą žemesnės instancijos teismas privalo nepaisyti tokio nacionalinio aukščiausiosios instancijos teismo sprendimo; kadangi SESV 267 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama kelti drausmės bylą nacionalinio teismo teisėjui dėl to, kad šis kreipėsi į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal tą nuostatą;

AB.

kadangi 2018 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo pareiškime paragino Vengrijos prezidentą grąžinti Vengrijos parlamentui administracinių teismų srities teisės aktų projektų rinkinį; kadangi savo 2019 m. kovo 19 d. nuomonėje dėl Administracinių teismų įstatymo ir Administracinių teismų įstatymo įsigaliojimo bei tam tikrų pereinamojo laikotarpio taisyklių įstatymo Venecijos komisija nurodė, jog didžiausias administraciniams teismams numatyto organizavimo ir administravimo modelio trūkumas yra tai, kad labai platūs įgaliojimai yra sutelkti keleto suinteresuotųjų subjektų rankose ir nėra veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos, kuri galėtų subalansuoti šiuos įgaliojimus;

AC.

kadangi po 2019 m. vasario 4–8 d. Vengrijoje vykusio vizito Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2019 m. gegužės 21 d. ataskaitoje pažymėjo, kad šio amžiaus antrąjį dešimtmetį Vengrijoje įvykdytos įvairios teisminių institucijų reformos sukėlė susirūpinimą dėl jų poveikio teisminių institucijų nepriklausomumui, ir bendrosios kompetencijos teismų sistemoje kilo abejonių dėl Nacionalinės teismų tarybos vykdomos Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko priežiūros veiksmingumo, atsižvelgiant į pastaruoju metu pastebėtas šių teisminių institucijų santykių anomalijas skyrimo procedūros atžvilgiu; kadangi nepaisant to, kad komisarė palankiai įvertino pastarojo meto administracinių teismų srities pirminės redakcijos teisės aktų pakeitimus, padarytus atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę, jos manymu, šių pakeitimų nepakanka Venecijos komisijos nustatytoms rimtoms problemoms išspręsti;

AD.

kadangi 2019 m. Vengrijos parlamentas nusprendė atidėti administracinių teismų srities teisės aktų rinkinio įsigaliojimą, o vyriausybė pareiškė atsisakiusi sumanymo steigti atskirus administracinius teismus; kadangi kai kurie svarbūs teisės aktų rinkinio elementai buvo įdiegti 2019–2021 metais priėmus įvairius teisės aktų pakeitimus;

AE.

kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškime primygtinai paragino Vengrijos prezidentą pakoreguoti įstatymą, kuris daro poveikį teisminių institucijų nepriklausomumui; kadangi, komisarės nuomone, nuostatos, kuriomis administravimo institucijoms suteikiama galimybė teikti konstitucinius skundus dėl nepalankių bendrosios kompetencijos teismų priimtų sprendimų, kelia susirūpinimą dėl teisingo bylos nagrinėjimo garantijų taikymo individualiam skundo pateikėjui ir, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus dėl teisėjų kvalifikacijos bei skyrimo ir teismų praktikos vienodumo, teisėkūros priemonės taip pat gali kelti pavojų, jog sumažės pagrindines pareigas atliekančių atskirų teisėjų nepriklausomumas ir teismų sistemoje susidarys pernelyg stipri hierarchija;

AF.

kadangi savo 2021 m. spalio 16 d. nuomonėje dėl Teismų organizavimo ir administravimo įstatymo ir Teisėjų teisinės padėties ir atlyginimo įstatymo pakeitimų, kuriuos Vengrijos parlamentas priėmė 2020 m. gruodžio mėn., Venecijos komisija pakartojo savo 2012 m. nuomonėje išdėstytas rekomendacijas dėl Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko vaidmens, į kurias valdžios institucijos neatsižvelgė; kadangi Venecijos komisija taip pat rekomendavo nustatyti aiškias, skaidrias ir numatomas komandiruotų teisėjų paskyrimo į aukštesnes pareigas pasibaigus komandiravimo laikotarpiui sąlygas; kadangi Venecijos komisija pateikė keletą rekomendacijų, susijusių su bylų paskirstymu, Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimais padidinti bylas nagrinėjančių kolegijų narių skaičių, sprendimais dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir skundus dėl vienodos teismų praktikos nagrinėjančių kolegijų sudėtimi; kadangi Venecijos komisija taip pat pažymėjo, kad 2019 m. pakeitimais nustatyta Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo tvarka, atsižvelgiant į lemiamą šios pareigybės vaidmenį teismų sistemoje, gali kelti rimtą politizavimo pavojų ir turėti rimtų pasekmių teisminių institucijų nepriklausomumui arba visuomenės suvokimui apie jį;

AG.

kadangi 2020 m. rugsėjo 25 d. priimtoje antrojoje tarpinėje atitikties ataskaitoje GRECO pažymėjo, kad nebuvo pranešta apie kokią nors tolesnę pažangą dėl teisėjų ir trijų likusių neįgyvendintų rekomendacijų tuo klausimu, ir kad jos pačios išvados dėl Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimų (tiek dėl kandidatų į teisėjus skyrimo ar perkėlimo į aukštesnes pareigas, tiek dėl teisėjų skyrimo į kitas pareigas proceso) tebeturi ypatingą reikšmę; kalbant apie prokurorus, GRECO palankiai įvertino tai, kad pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus drausminėse bylose privalo dalyvauti drausmės komisijos narys, tačiau negalėjo patvirtinti, ar 17-osios rekomendacijos (dėl prokurorų drausminės procedūros) laikomasi, ar ne; kadangi generalinio prokuroro kadencijos pratęsimo, plačios prokurorų imuniteto apimties ir kriterijų, kuriais remiantis bylos perimamos iš pavaldžių prokurorų, parengimo srityse pažangos nepadaryta;

AH.

kadangi savo 2021 m. balandžio 15 d. pranešime Vengrijos vyriausybei Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais nurodė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimas gali būti vertinamas kaip išpuolis prieš teisminių institucijų nepriklausomumą ir mėginimas pajungti teismines institucijas įstatymų leidžiamosios valdžios valiai pažeidžiant valdžių padalijimo principą; kadangi specialusis pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį į ypatingą susirūpinimą keliantį faktą, jog Aukščiausiojo Teismo pirmininkas buvo išrinktas nepaisant akivaizdaus Nacionalinės teismų tarybos prieštaravimo, ir pažymėjo, kad sprendimas ignoruoti Nacionalinės teismų tarybos pareikštą neigiamą nuomonę gali būti aiškinamas kaip valdančiosios daugumos politinis pareiškimas; kadangi, anot specialiojo pranešėjo, pagrindinis teismų sistemos reformų poveikis – jei ne pagrindinis tikslas – buvo sutrukdyti taikyti konstitucijos saugomą teisminių institucijų nepriklausomumo principą ir sudaryti sąlygas įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą;

AI.

kadangi savo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime dėl vykdomos sustiprintos Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų byloje Gazsó group prieš Vengriją vykdymo priežiūros Europos Tarybos Ministrų Komitetas priminė, kad šių bylų grupė yra susijusi su struktūrine pernelyg ilgo civilinio, baudžiamojo bei administracinio proceso ir veiksmingų nacionalinių teisių gynimo priemonių nebuvimo problema; kadangi Ministrų Komitetas su pasitenkinimu atkreipė dėmesį į tai, kad priimtas įstatymo projektas, kuriuo nustatoma kompensacinė teisių gynimo priemonė dėl pernelyg ilgo civilinio proceso, tačiau primygtinai paragino valdžios institucijas užtikrinti, kad jis atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją; kadangi atsižvelgdamas į klausimo svarbą, jo techninį pobūdį ir į tai, kad baigėsi 2016 m. spalio 16 d. EŽTT priimtame bandomajame sprendime nustatytas terminas, Ministrų Komitetas primygtinai paragino valdžios institucijas išnagrinėti visus galimus būdus paspartinti planavimą;

AJ.

kadangi 2022 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo tarpinėje rezoliucijoje dėl vykdomos sustiprintos EŽTT sprendimo Baka prieš Vengriją vykdymo priežiūros primygtinai ragino valdžios institucijas dėti didesnes pastangas, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Ministrų Komiteto sekretoriatu, būtų rasta būdų, kaip įdiegti reikiamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad nepriklausoma teisminė institucija atliktų veiksmingą Vengrijos parlamento sprendimo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pradėti apkaltą priežiūrą laikydamasi EŽTT praktikos; kadangi Ministrų Komitetas taip pat dar kartą priminė valdžios institucijų įsipareigojimą įvertinti nacionalinius teisės aktus dėl teisėjų statuso ir teismų administravimo ir jas paragino pateikti savo vertinimo išvadas, įskaitant garantijas ir apsaugos priemones, kuriomis teisėjai apsaugomi nuo nederamo kišimosi, kad Ministrų Komitetas galėtų visapusiškai įvertinti, ar buvo išspręsti susirūpinimą keliami klausimai dėl šiais atvejais pažeidimų sukelto atgrasomojo poveikio teisėjų saviraiškos laisvei;

AK.

kadangi pagal organizacijos World Justice Project 2021 m. teisinės valstybės principo indeksą Vengrija užima 69 vietą iš 139 šalių (dviem pozicijomis žemiau, palyginti su praėjusiais metais) ir paskutinę vietą (31 poziciją iš 31) ES, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Šiaurės Amerikos regione;

AL.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad daugumos priemonių pagal 2020–2022 m. kovos su korupcija strategiją įgyvendinimas atidėtas ir kad nebuvo paskelbta jokia nauja strategija ir kad vis dar yra trūkumų, susijusių su lobistine veikla ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, taip pat politinių partijų ir kampanijų finansavimu; kadangi nepriklausomi kontrolės mechanizmai vis dar nepakankami, kad būtų galima nustatyti korupciją, ir vis dar kelia susirūpinimą tai, kad nėra atliekami sistemingi patikrinimai ir nepakankamai prižiūrimos turto ir interesų deklaracijos; kadangi, taip pat tai, kad nėra interesų konfliktų taisyklių, taikomų viešojo intereso patikos fondams; kadangi tai, kad nesama tvirtų rezultatų tiriant įtarimus dėl korupcijos, susijusius su aukšto lygio pareigūnais ir jų artimaisiais, trūkumas tebekelia didelį susirūpinimą, nors pradėtos kai kurios naujos aukšto lygio korupcijos bylos; kadangi susirūpinimą vis dar kelia tai, kad nevykdoma sprendimų neatlikti korupcijos tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo teisminė peržiūra, ypač aplinkoje, kurioje vis dar neišspręsta klientelizmo, favoritizmo ir nepotizmo rizikos aukšto lygio viešojo administravimo srityje problema;

AM.

kadangi savo atsakymuose į Komisijos nariui J. Hahnui raštu pateiktus klausimus dėl 2019 m. lapkričio 11 d. klausymo dėl 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai, Komisija nurodė, kad 2014–2020 m. nustatyto dydžio finansinės pataisos Vengrijoje buvo priimtos ir įgyvendintos atlikus horizontalųjį viešųjų pirkimų auditą, per kurį buvo nustatyti rimti valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumai, susiję su viešųjų pirkimų procedūrų kontrole;

AN.

kadangi savo 2022 m. liepos 12 d. rekomendacijoje dėl Vengrijos 2022 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Vengrijos konvergencijos programos Taryba rekomendavo Vengrijai imtis kovos su korupcija sistemos stiprinimo veiksmų, be kita ko, stiprinant baudžiamąjį persekiojimą ir sudarant daugiau galimybių visuomenei susipažinti su informacija, taip pat didinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir skaidrumą palaikant veiksmingą socialinį dialogą, bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais ir reguliariai atliekant poveikio vertinimus, taip pat didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje;

AO.

kadangi 2021 m. birželio 10 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba savo 2020 m. veiklos ataskaitoje nurodė rekomendavusi Komisijai susigrąžinti 2,2 proc. mokėjimų, 2016–2020 m. atliktų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų bei Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai; kadangi tai yra didžiausia iš visų valstybių narių susigrąžintinų išmokų procentinė dalis ir gerokai viršija vidurkį, kuris sudaro 0,29 proc.; kadangi sukčiavimas yra susijęs su Vengrijai skirtomis ES plėtros fondų lėšomis; kadangi kartu su aukštu korupcijos lygiu išaugo socialinė nelygybė ir skurdas, o tai ne tik kelia didelį nesaugumą gyventojams, bet ir yra pagrindinių teisių pažeidimas;

AP.

kadangi 2021 m. lapkričio mėn. nusiųstame rašte Vengrijai Komisija išdėstė problemas, susijusias su teisminių institucijų nepriklausomumu, neveiksmingu baudžiamuoju persekiojimu už korupciją ir viešųjų pirkimų trūkumais, kurie gali kelti pavojų ES finansiniams interesams; kadangi savo rašte Komisija apibūdino sistemines problemas ir atskaitomybės už korupciją trūkumą ir Vengrijos valdžios institucijoms uždavė 16 konkrečių klausimų tokiose srityse kaip interesų konfliktai, ES finansavimo gavėjai ir nepriklausomų teismų atliekamos teisminės peržiūros garantijos; kadangi, nepaisant šio susirūpinimo, Komisija atidėjo Teisinės valstybės sąlygų reglamento (10) taikymą iki 2022 m. balandžio mėn.;

AQ.

kadangi 2022 m. balandžio 5 d. Komisijos Pirmininkė paskelbė, kad už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannes Hahn informavo Vengrijos valdžios institucijas apie Komisijos planus pereiti prie kito etapo ir oficialiai inicijuoti Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymą, daugiausia dėl korupcijos problemų; kadangi 2022 m. balandžio 27 d. Komisija, pateikusi rašytinį pranešimą, galiausiai inicijavo oficialią procedūrą prieš Vengriją pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą; kadangi 2022 m. liepos 20 d. Komisija nusprendė informuoti Vengriją apie savo ketinimą pateikti pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo ir suteikti jai galimybę pateikti savo pastabas;

AR.

kadangi 2022 m. balandžio 6 d. Komisija nusprendė nusiųsti Vengrijai papildomą oficialų įspėjimą, kad būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (11), Direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (12) ir Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (13) perkėlimas į nacionalinę teisę; kadangi, Komisijos teigimu, pagal Vengrijos teisę išimtis, susijusias su saugumo sumetimais, galima taikyti plačiau ir numatyta mokesčių lengvatomis subsidijuojamų sutarčių galimybė, todėl šios išimtys sudaro daugiau galimybių sutartims netaikyti pareigų pagal ES teisę; kadangi, be to, Komisija mano, kad Vengrijos kasybos įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma galimybė suteikti kasybos koncesijas netaikant skaidrių konkurso procedūrų, prieštarauja skaidrumo principui;

AS.

kadangi 2022 m. gegužės 19 d. Komisija nusprendė nusiųsti Vengrijai oficialų pranešimą dėl netinkamo Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (14) perkėlimo į nacionalinę teisę;

AT.

kadangi 2020 m. rugsėjo 25 d. priimtoje antroje tarpinėje atitikties ataskaitoje GRECO pažymėjo, kad Vengrija kol kas yra patenkinamai įgyvendinusi arba patenkinamai atsižvelgusi tik į penkias iš 18 rekomendacijų, pateiktų ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitoje, ir padarė išvadą, kad bendras žemas atitikties rekomendacijoms lygis apskritai yra nepatenkinamas;

AU.

kadangi Vengrija nusprendė nedalyvauti tvirtesniame bendradarbiavime steigiant Europos prokuratūrą ir nedalyvauti tvirtesniame ES prokurorų bendradarbiavime;

AV.

kadangi atlikusi 2021 m. gegužės mėn. parengtos ataskaitos dėl tarpvalstybinio pasaulio paveldo objekto Fertės (Noizydlio ežero) kultūrinio kraštovaizdžio Vengrijos komponento išsaugojimo būklės techninę peržiūrą UNESCO Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba padarė išvadą, kad siūlomo dydžio ir formos Šoprono Fertės ežero kurorto projektas pakenktų tarpvalstybinio pasaulio paveldo objekto autentiškumui ir vientisumui;

AW.

kadangi Vengrija užima 73 vietą iš 180 šalių ir teritorijų, įtrauktų į organizacijos Transparency International 2021 m. korupcijos suvokimo indeksą (viena vieta žemiau, palyginti su ankstesniais metais), ir jos reitingas nuo 2012 metų nuolat smunka;

AX.

kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacijos Budapešte 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d. komandiruotės ataskaitoje buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad esami teisės aktai stokoja su priežiūra susijusių apsaugos priemonių, nes nėra jokios stabdžių ir atsvarų sistemos bei teisių gynimo priemonių; kadangi taip pat išreikštas susirūpinimas dėl galimo NSO Group šnipinėjimo programos „Pegasus“ naudojimo ir sustiprinto valstybės vykdomo aktyvistų, žurnalistų, teisininkų ir politikų stebėjimo;

AY.

kadangi remdamasis informacija, gauta iš nutekintos duomenų bazės, 2021 m. liepos mėn. tyrimo portalas Direkt36 atskleidė, jog 2018–2021 m. šnipinėjimo programa „Pegasus“ be jų žinios buvo šnipinėjama maždaug 300 Vengrijos piliečių, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, žiniasklaidos priemonių savininkus, teisininkus, politikus, kritiškai apie vyriausybę pasisakančius verslininkus ir buvusius valstybės pareigūnus; kadangi 2022 m. vasario 15 d. paskelbtose preliminariose pastabose dėl šiuolaikinių šnipinėjimo programų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas padarė išvadą, kad plačiai paplitęs itin pažangių šnipinėjimo programų, tokių kaip „Pegasus“, naudojimas gali sukelti precedento neturintį pavojų ir žalą ne tik pagrindinėms teisėms ir laisvėms, bet ir demokratijai bei teisinei valstybei, išdėstė įvairius kovos su neteisėtu šnipinėjimo programų naudojimu veiksmus bei priemones ir nurodė, kad pagrindinės teisės ir laisvės būtų veiksmingiausiai apsaugotos Europos Sąjungoje uždraudus kurti ir diegti programos „Pegasus“ pajėgumams lygiavertes šnipinėjimo programas; kadangi vyriausybei palanki žiniasklaida Vengrijoje beveik niekada nepranešė apie programą „Pegasus“;

AZ.

kadangi savo 2022 m. kovo 9 d. sprendime dėl vykdomos sustiprintos EŽTT sprendimo byloje Szabó ir Vissy prieš Vengriją vykdymo priežiūros Europos Tarybos Ministrų Komitetas priminė, kad ši byla yra susijusi su pareiškėjų teisės į tai, kad būtų gerbiamas jų privatus bei šeimos gyvenimas ir jų susirašinėjimas, pažeidimu, nes Vengrijos teisės aktuose dėl su nacionaliniu saugumu susijusių slapto sekimo priemonių nėra pakankamai tikslių, veiksmingų ir visapusiškų apsaugos priemonių, susijusių su nurodymu taikyti slapto sekimo priemones, jų vykdymu ir galimu teisių gynimu; kadangi Ministrų Komitetas taip pat pabrėžė, kad slaptas sekimas turėtų būti laikomas ypač privatumą varžančiu veiksmu, kuris potencialiai pažeidžia teisę į saviraiškos laisvę ir privatumą ir kelia grėsmę demokratinės visuomenės pamatams, ir kartu priminė, kad, reaguodamos į EŽTT sprendimą, valdžios institucijos 2017 metais paskelbė, jog reikalinga teisėkūros reforma; kadangi Ministrų Komitetas su dideliu susirūpinimu pažymėjo, kad teisėkūros procesas tebėra pradiniame etape ir valdžios institucijos dar nėra pranešusios apie kokius nors kitus svarbius pokyčius, ir todėl primygtinai paragino valdžios institucijas skubiai priimti priemones, kurių reikia, kad vidaus teisės aktai visiškai atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimus, nustatyti teisėkūros proceso tvarkaraštį ir Komitetui pateikti teisėkūros pasiūlymo projektą;

BA.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad reikia stiprinti Žiniasklaidos tarnybos funkcinį nepriklausomumą ir veiksmingumą, ir kad tolesnis reikšmingos valstybės reklamos apimties nukreipimas į vyriausybę remiančią žiniasklaidą sukuria nevienodas sąlygas žiniasklaidos aplinkoje; kadangi visuomeninė žiniasklaida veikia sudėtingoje institucinėje sistemoje, susirūpinimo dėl jos redakcinio ir finansinio nepriklausomumo sąlygomis, o žiniasklaidos specialistai, vykdydami savo veiklą, ir toliau susiduria su sunkumais, įskaitant tiriamosios žurnalistikos atstovų sekimą; kadangi pavojingos padėties aplinkybėmis prieigai prie viešos informacijos ir toliau kliudoma;

BB.

kadangi 2022 m. liepos 15 d. Komisija nusprendė apskųsti Vengriją Teisingumo Teismui dėl ES telekomunikacijų taisyklių pažeidimo Vengrijos žiniasklaidos tarybai priėmus sprendimą dėl labai abejotinų priežasčių atmesti Klubrádió paraišką dėl radijo spektro naudojimo; kadangi Komisija padarė išvadą, kad Vengrijos žiniasklaidos tarybos atsisakymas atnaujinti Klubrádió teises yra neproporcingas ir neskaidrus, o Vengrijos nacionalinės žiniasklaidos įstatymas šiuo konkrečiu atveju buvo taikomas diskriminaciniu būdu, pažeidžiant Direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (15), ir išraiškos laisvę;

BC.

kadangi 2018 m. rugsėjo 11 d. įsteigtas Vidurio Europos spaudos ir žiniasklaidos fondas (KESMA); kadangi daugiau kaip 470 žiniasklaidos priemonių pajungimas KESMA turėjo poveikį – sumažėjo erdvės nepriklausomai ir opozicinei žiniasklaidai ir apribota Vengrijos piliečių prieiga prie informacijos; kadangi viešajai žiniasklaidai ir KESMA išleistos lėšos naudojamos vyriausybės propagandai skleisti ir opozicijai bei nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) diskredituoti; kadangi žiniasklaidos aplinka gali būti iškreipta vyriausybei palankia kryptimi manipuliuojant žiniasklaidos priemonių nuosavybės teise, valstybei uzurpuojant reguliavimo institucijas ir anksčiau nepriklausomas žiniasklaidos priemones, pasitelkiant vyriausybės reklamos pajamas ir licencijų išdavimą, t. y. metodais, kurie taikomi ir kitose Europos dalyse;

BD.

kadangi byloje Szurovecz prieš Vengriją2019 m. spalio 8 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino esant saviraiškos laisvės pažeidimą dėl to, kad žiniasklaidos atstovai neturi galimybės patekti į prieglobsčio prašytojų priėmimo centrus; kadangi to teismo sprendimo vykdymo priežiūra tebevyksta;

BE.

kadangi byloje Scheiring ir Szabó prieš Vengriją ir byloje Szél ir kt. prieš Vengriją atitinkamai 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. priimtuose sprendimuose EŽTT pripažino, kad buvo pažeista saviraiškos laisvė, susijusi su plakatų demonstravimu Vengrijos parlamente; kadangi tų teismo sprendimų vykdymo priežiūra tebevyksta;

BF.

kadangi byloje Magyar Kétfarkú Kutya Párt prieš Vengriją2020 m. sausio 20 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino, kad buvo pažeista saviraiškos laisvė, kiek tai susiję su bausmių skyrimu už galimybę naudoti politinės partijos mobiliąją programėlę, leidžiančią rinkėjams fotografuoti, anonimiškai įkelti ir komentuoti negaliojančius 2016 metais surengto referendumo dėl imigracijos biuletenius; kadangi to teismo sprendimo vykdymo priežiūra tebevyksta;

BG.

kadangi 2020 m. kovo 23 d. padarytame pareiškime ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos atsako į koronavirusą įstatymo projekto nuostatų, kurios gali daryti neigiamą poveikį žiniasklaidos darbui pranešant apie pandemiją;

BH.

kadangi byloje Mándli ir kt. prieš Vengriją2020 m. gegužės 26 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino, kad pareiškėjams suteiktos žurnalistų akreditacijos Vengrijos parlamente sustabdymas yra saviraiškos laisvės pažeidimas; kadangi to teismo sprendimo vykdymo priežiūra tebevyksta;

BI.

kadangi 2020 m. liepos 24 d. iš pareigų pašalinus pagrindinio nepriklausomo Vengrijos naujienų portalo Index.hu vyriausiąjį redaktorių kolektyviai atsistatydino daugiau kaip 70 žurnalistų, be to, jie pasmerkė neabejotiną kišimąsi į jų žiniasklaidos priemonės darbą ir vyriausybės daromą spaudimą;

BJ.

kadangi, remiantis Komisijos finansuotu ir 2020 m. liepos mėn. paskelbtu pirmuoju žiniasklaidos laisvės apžvalgos žemėlapiu, COVID-19 krizė be abejonės padarė didžiausią poveikį žiniasklaidos laisvei Vengrijoje – didesnį nei kitose Europos šalyse, – nes paaštrėjo esami iššūkiai ir kilo naujų problemų; kadangi ekstremaliosios padėties Vengrijoje metu priimti nauji kovos su „melagingos“ ar „iškreiptos“ informacijos platinimu teisės aktai žiniasklaidos priemonėms ir subjektams sukėlė netikrumą ir nulėmė savicenzūrą;

BK.

kadangi 2021 m. kovo 30 d. paskelbtame memorandume dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės Vengrijoje Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė nurodė, kad bendras žiniasklaidos reguliavimo institucijos, kuri nėra nepriklausoma nuo politinės kontrolės ir nuolatinio bei šališko valstybės kišimosi į žiniasklaidos rinką, poveikis pablogino žiniasklaidos pliuralizmo ir saviraiškos laisvės sąlygas Vengrijoje; kadangi komisarė taip pat padarė išvadą, kad laisvos politinės diskusijos ir laisvas keitimasis įvairiomis nuomonėmis, kurios yra demokratinių visuomenių klestėjimo prielaida, yra stipriai suvaržytos, ypač už sostinės ribų;

BL.

kadangi po savo vizito Vengrijoje 2021 m. lapkričio 15–22 d. Jungtinių Tautų specialioji pranešėja teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais nurodė, kad Vengrijos kišimasis į žiniasklaidos sektorių per pastarąjį dešimtmetį gali kelti pavojų žmogaus teisėms būsimuose rinkimuose; kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja taip pat nurodė, kad, darydamos įtaką žiniasklaidos reguliavimo institucijoms, skirdamos dideles valstybės lėšas vyriausybę palaikančiai žiniasklaidai remti, sudarydamos palankesnes sąlygas vyriausybę palaikančios redakcinės pozicijos besilaikančių žiniasklaidos priemonių sklaidai ir plėtrai ir pašalindamos žiniasklaidos priemones bei žurnalistus, kurie kritiškai nušviečia vyriausybę, valdžios institucijos aktyviai pertvarkė žiniasklaidos sektorių ir, stengdamosi pasiekti „pusiausvyrą“, pakenkė žiniasklaidos įvairovei, pliuralizmui ir nepriklausomybei;

BM.

kadangi 2022 m. balandžio 4 d. pareiškime dėl preliminarių faktų ir išvadų po parlamento rinkimų ir referendumo ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija nurodė, kad stebimų naujienų sklaidos šališkumas ir pusiausvyros trūkumas bei pagrindinių rinkimų dalyvių debatų nebuvimas stipriai apribojo rinkėjų galimybę priimti informacija pagrįstą sprendimą; kadangi 2022 m. liepos 29 d. ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija savo galutinėje ataskaitoje pabrėžė, kad plataus masto vyriausybės reklamos kampanijos ir šališkas naujienų nušvietimas viešojoje žiniasklaidoje ir daugelyje privačių žiniasklaidos priemonių suteikė valdančiajai partijai plačiai įsiskverbiančios kampanijos platformą;

BN.

kadangi 2022 m. balandžio 8 d. Vengrijos nacionalinis rinkimų biuras nusprendė, kad NVO nacionalinio masto kampanija, raginanti rinkėjus referendume dėl vaikų galimybės gauti informaciją, susijusią su seksualine orientacija ir lytinės tapatybės klausimais, balsuoti prieš, buvo neteisėta, ir skyrė baudas 16 įvairių Vengrijos NVO, dalyvaujančių referendumo kampanijoje;

BO.

kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytą 2022 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Vengrija užima 85 vietą iš 180 šalių ir teritorijų ir yra įtraukta į Europos ir Vidurio Azijos regiono analizę kaip viena iš šalių, kurios sugriežtino drakoniškus įstatymus prieš žurnalistus;

BP.

kadangi byloje C-66/18 Komisija prieš Vengriją (Aukštasis mokslas)2020 m. spalio 6 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad priimdama priemones, numatytas 2011 m. įstatymo Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo su pakeitimais 76 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, Vengrija neįvykdė pagal Chartijos 13 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį, SESV 49 straipsnį ir Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (16) 16 straipsnį, taip pat Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį jai tenkančių pareigų; kadangi Vidurio Europos universitetas turėjo pasitraukti iš Budapešto;

BQ.

kadangi 2018 m. spalio mėn. Vengrijos vyriausybė nusprendė iš magistrantūros studijų programų, kurios atitinka akreditavimo ir viešojo finansavimo reikalavimus, sąrašo išbraukti lyčių studijas;

BR.

kadangi 2019 m. liepos 2 d. Vengrijos parlamentas priėmė keleto įstatymų dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų institucinės sistemos ir finansavimo pakeitimus ir taip panaikino Mokslų akademijos autonomiją; kadangi 2020 m. rugpjūčio 31 d. protestuodama dėl nurodymo sudaryti vyriausybės skiriamą valdybą atsistatydino Teatro ir kino meno universiteto (SZFE) vadovybė; kadangi Technologijų ir inovacijų ministerija atmetė universiteto senato pasiūlytas kandidatūras ir paskyrė penkis narius į naująją patikėtinių tarybą; kadangi du trečdaliai iki 2021 m. pabaigos įsteigtų 33 viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešąsias funkcijas, valdys aukštąsias mokyklas, kurias anksčiau valdė valstybė;

BS.

kadangi savo 2021 m. liepos 2 d. nuomonėje dėl konstitucijos pataisų, kurias Vengrijos parlamentas priėmė 2020 m. gruodžio mėn., Venecijos komisija pabrėžė, kad devintosios pataisos 7 straipsnis, kuris susijęs su konstitucijos 38 straipsniu ir kuriuo į Pagrindinį Įstatymą įtraukiami viešojo intereso turto valdymo fondai, vykdantys viešąsias funkcijas, turėtų būti persvarstytas; kadangi Venecijos komisija pasiūlė šių fondų veiklą verčiau reglamentuoti įstatymų nuostatomis, aiškiai nustatant visas svarbias skaidrumo ir atskaitomybės pareigas valdant jų lėšas (viešojo ir privačiojo sektorių), taip pat atitinkamas patikėtinių tarybos sudėties ir veiklos nepriklausomumo garantijas; kadangi Venecijos komisija taip pat nurodė, kad šiuose įstatymuose turėtų būti atsižvelgta į reikšmingą universitetų, kaip laisvos minties ir argumentacijos erdvės, vaidmenį, numatant visas tinkamas priemones, kuriomis siekiama tinkamai apsaugoti akademinį nepriklausomumą ir institucinę autonomiją;

BT.

kadangi po 2021 m. lapkričio 15–22 d. vizito Vengrijoje padarytame pareiškime Jungtinių Tautų specialioji pranešėja teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais primygtinai ragino Vengrijos valdžios institucijas veiksmingai ginti akademinę laisvę ir gerbti dėstytojų bei studentų teises, atsižvelgiant į mokslininkų autonomijai kylančią riziką, susijusią su valstybinių universitetų privatizavimu;

BU.

kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. buvo paskelbtas plataus masto 2011 m. Bažnyčios įstatymo pakeitimas; kadangi, Vengrijos vyriausybės teigimu, šiuo pakeitimu religinėms bendruomenėms bus sudarytos teisinės galimybės kreiptis į Budapešto sostinės apygardos teismą dėl religinės asociacijos, registruotosios bažnyčios arba pripažintosios bažnyčios statuso suteikimo; kadangi EŽTT sprendimo byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kt. prieš Vengriją, kuriuo pripažinta, kad bažnyčių išregistravimas pažeidžia teisę į asociacijų laisvę, atsižvelgiant į teisę į religijos laisvę, vykdymo priežiūra tebevyksta;

BV.

kadangi savo 2021 m. liepos 2 d. nuomonėje dėl konstitucijos pataisų, kurias Vengrijos parlamentas priėmė 2020 m. gruodžio mėn., Venecijos komisija rekomendavo, kad valstybinių mokyklų sistemoje būtų numatyta objektyvi ir pliuralistinė mokymo programa, kurioje būtų vengiama indoktrinacijos ir diskriminacijos bet kokiu pagrindu ir kuria kartu būtų gerbiami tėvų įsitikinimai bei jų laisvė rinktis religinius ir nereliginius dalykus;

BW.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad pilietinės visuomenės organizacijoms toliau daromas spaudimas; kadangi 2022 m. liepos 27 d. keletas pilietinės visuomenės organizacijų nurodė, kad vyriausybės pateiktame įstatymo projekte, kuriuo ketinama iš dalies pakeisti viešųjų konsultacijų taisykles, „kad būtų galima lengviau pasiekti susitarimą su Europos Komisija“, siūlomi netikri sprendimai; kadangi Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenės dalyvavimo teisėkūros procese stiprinimas yra svarbus tikslas, tačiau tam visų pirma reikėtų tikros vyriausybės valios, prasmingo galiojančių įstatymų įgyvendinimo ir daug veiksmingesnių garantijų nei tos, kurios įtrauktos į įstatymo projektą;

BX.

kadangi byloje C-78/18 Komisija prieš Vengriją (asociacijų skaidrumas)2020 m. birželio 18 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad priimdama 2017 m. įstatymo Nr. LXXVI dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo nuostatas (17) Vengrija nustatė diskriminacinius ir nepagrįstus apribojimus pilietinės visuomenės organizacijų aukoms iš užsienio ir taip pažeidė pagal SESV 63 straipsnį ir Chartijos 7, 8 ir 12 straipsnius jai tenkančias pareigas; kadangi atsižvelgdama į tai, kad Vengrijos valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų įvykdytas sprendimas, 2021 m. vasario 18 d. Komisija nusprendė nusiųsti joms oficialų pranešimą; kadangi 2021 m. liepos 20 d. Komisija 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad Vengrijos parlamentas panaikino įstatymą ir nustatė naujas pilietinės visuomenės teisėtumo patikros taisykles, o spaudimas pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios kritiškai pasisako vyriausybės atžvilgiu, išlieka; kadangi sistemingas teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių pamatų ardymas apribojo opozicinių partijų ir pilietinės visuomenės organizacijų, profesinių sąjungų ir interesų grupių erdvę, todėl neliko vietos socialiniam dialogui ir konsultacijoms;

BY.

kadangi, priešingai Venecijos komisijos 2017 m. birželio 20 d. nuomonėje pateiktai rekomendacijai, kad viešose konsultacijose kuo platesniu mastu turėtų dalyvauti visos pilietinės visuomenės organizacijos, kurių statusui, finansavimui ar veiklos sritims turės įtakos teisės akto įsigaliojimas, prieš priimant naująjį įstatymą nebuvo surengtos jokios viešos konsultacijos ir nebuvo tiesiogiai konsultuojamasi su NVO; kadangi pagal naująjį įstatymą Valstybės audito tarnyba dabar gali reguliariai atlikti finansinius šių organizacijų patikrinimus; kadangi pilietinės visuomenės organizacijoms susirūpinimą kelia tai, kad Valstybės audito tarnyba, kurios pagrindinė funkcija – kontroliuoti, kaip naudojamos ne privačios aukos, o viešosios lėšos, bus pasitelkiama siekiant joms daryti didesnį spaudimą; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos yra įspėjusios, kad naujasis NVO įstatymas leis valstybei varžyti organizacijų asociacijų, įsteigtų remiantis teise jungtis į asociacijas, savarankiškumą, bei piliečių, ginančių viešąjį interesą, privatumą ir kad įstatymas kenkia naudojimuisi žodžio laisve ir visai demokratinei visuomenei; kadangi 2022 m. gegužės 17 d. Valstybės audito tarnyba pradėjo tikrinti dešimtis NVO ir reikalauti nurodyti savo apskaitos ir pinigų valdymo politiką;

BZ.

kadangi 2021 m. liepos 23 d. buvo paskelbta, kad Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos dotacijų paramą teikiančios valstybės – Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija – nepasiekė susitarimo dėl fondo operatoriaus skyrimo pilietinės visuomenės srities finansavimui Vengrijoje administruoti; kadangi dėl to dabartiniu finansavimo laikotarpiu nebus įgyvendinama nė viena programa ir Vengrijai numatyta 214,6 mln. EUR finansavimo suma bus anuliuota;

CA.

kadangi savo 2018 m. gruodžio 17 d. bendroje nuomonėje dėl 2018 m. liepos 20 d. įstatymo Nr. XLI dėl tam tikrų mokesčių įstatymų bei kitų susijusių įstatymų pakeitimo ir dėl imigracijos mokesčio 253 straipsnio Venecijos komisija ir ESBO ODIHR nurodė, kad 25 proc. dydžio mokestis nuo finansinės paramos Vengrijoje vykdomai imigracijos paramos veiklai arba nuo finansinės paramos organizacijos, kurios buveinė yra Vengrijoje ir kuri vykdo imigracijos paramos veiklą, veiklai neatitinka teisėtumo reikalavimo ir reiškia nepagrįstą kišimąsi į susijusių NVO teisę į saviraiškos laisvę bei laisvę jungtis į asociacijas;

CB.

kadangi po 2019 m. vasario 4–8 d. Vengrijoje vykusio vizito Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2019 m. gegužės 21 d. ataskaitoje pabrėžė, kad teisėkūros priemonėmis buvo stigmatizuojama ir kriminalizuojama pilietinės visuomenės veikla, kuri demokratinėje visuomenėje turėtų būti laikoma visiškai teisėta, jomis nuolat daromas atgrasomasis poveikis NVO, o kai kurios teisinės nuostatos yra itin neaiškios, savavališkos ir praktiškai neįgyvendinamos;

CC.

kadangi savo 2020 m. gegužės 11 d. vizito į Vengriją (2019 m. liepos 10–17 d.) ataskaitoje Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais pažymėjo, kad Vengrijoje migrantų teisių srityje veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos, vykdydamos teisėtą ir reikšmingą darbą dėl teisės aktų pakeitimų, finansinių apribojimų ir kitų veiklos bei praktinių priemonių, kurių ėmėsi atitinkamos valdžios institucijos, patyrė daug kliūčių; kadangi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas taip pat pažymėjo, kad kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos patyrė šmeižto kampanijas, o kai kuriais atvejais dėl jų vėliau buvo pradėtas administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos tyrimas;

CD.

kadangi 2022 m. liepos 13 d. Komisija 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Vengrijai skirtame šalies skyriuje nurodė, kad Vengrijos pagrindinių teisių komisarui suteikta daugiau įgaliojimų, tačiau jo pripažinimas sumažėjo, nes kilo abejonių dėl jo nepriklausomumo; kadangi Pasaulinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso Akreditavimo pakomitetis 2022 m. kovo 14–25 d. surengtos virtualiosios sesijos ataskaitoje ir rekomendacijose rekomendavo Pagrindinių teisių komisaro biuro reitingą sumažinti iki B, nes pakomitetis negavo reikiamų rašytinių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad komisaras veiksmingai vykdo įgaliojimus, susijusius su tokiomis pažeidžiamomis grupėmis kaip etninės mažumos, LGBTIQ asmenys, žmogaus teisių gynėjai, pabėgėliai ir migrantai, arba įgaliojimus, susijusius su tokiais svarbiais žmogaus teisių klausimais, kaip žiniasklaidos pliuralizmas, pilietinė erdvė ir teisminių institucijų nepriklausomumas; kadangi pakomitetis laikosi nuomonės, jog komisaras savo veikla šiurkščiai pažeidžia Paryžiaus principus, kiek tai susiję su nacionalinių žmogaus teisių institucijų standartų kriterijais; kadangi pakomitetis taip pat atkreipė dėmesį į atrankos ir skyrimo proceso, taip pat darbinių santykių ir bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis bei žmogaus teisių gynėjais problemas;

CE.

kadangi 2021 m. birželio 15 d. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris iš pradžių buvo skirtas kovai su pedofilija, tačiau kuriame po valdančiajai partijai Fidesz priklausančių parlamento narių pasiūlytų pakeitimų įtrauktos nuostatos, kuriomis draudžiamas homoseksualumo ir lyties keitimo vaizdavimas nepilnamečiams; kadangi pagal įstatymą homoseksualumo ir lyties keitimo tema draudžiama seksualinio švietimo pamokose ir numatoma, kad šiuo metu tokias pamokas gali vesti tik registruotos organizacijos; kadangi Verslo reklamos įstatymo ir Žiniasklaidos įstatymo pakeitimais nustatytas reikalavimas, kad skelbimai ir turinys, kuriuose vaizduojami LGBTI asmenys, būtų priskirti V kategorijai (t. y. nerekomenduojami nepilnamečiams); kadangi seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės susiejimas su tokiomis nusikalstamomis veikomis kaip pedofilija yra nepriimtinas ir skatina tolesnę seksualinių mažumų diskriminaciją bei stigmatizavimą; kadangi dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis jaunesniems nei 18 metų asmenims draudžiama arba ribojama prieiga prie turinio, kuriame vaizduojamas vadinamasis nukrypimas nuo tapatybės, atitinkančios gimimo metu užfiksuotą lytį, lyties keitimas ar homoseksualumas, Vengrijos vyriausybė priėmė dekretą, kuriuo vaikams skirtų knygų pardavėjai įpareigojami į „uždarą pakuotę“ supakuoti knygas ir laikmenas, kuriose vaizduojamas homoseksualumas, ir 200 metrų atstumu nuo bet kurios mokyklos ar bažnyčios draudžiama pardavinėti bet kokias knygas ar laikmenas, kuriose vaizduojami tos pačios lyties santykiai ar lyties keitimas; kadangi tai buvo taikoma asociacijos Labrisz išleistai pasakų knygai vaikams Fairyland is for everyone;

CF.

kadangi atsižvelgdama į tai, kad nustatydama pareigą teikti informaciją apie nukrypimą nuo „tradicinių lyčių vaidmenų“, Vengrija apriboja autorių ir knygų leidėjų saviraiškos laisvę (Chartijos 11 straipsnis), nepagrįstai diskriminuoja dėl seksualinės orientacijos (Chartijos 21 straipsnis) ir netinkamai taiko ES taisykles dėl nesąžiningos komercinės praktikos pagal Direktyvą 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje (18), 2021 m. gruodžio 2 d. Komisija nusprendė nusiųsti Vengrijos valdžios institucijoms pagrįstą nuomonę;

CG.

kadangi 2022 m. liepos 15 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl Vengrijos nacionalinių taisyklių, kuriomis siekiama jaunesniems nei 18 metų asmenims uždrausti arba apriboti prieigą prie turinio, kuriame vaizduojamas vadinamasis nukrypimas nuo tapatybės, atitinkančios gimimo metu užfiksuotą lytį, lyties keitimas ar homoseksualumas; kadangi Komisija padarė išvadą, jog šios taisyklės visų pirma prieštarauja Direktyvai 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (19), Direktyvai 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (20), taip pat žmogaus orumui, saviraiškos ir informacijos laisvei, teisei į privatų ir šeimos gyvenimą, taip pat teisei į nediskriminavimą, kaip nustatyta Chartijos atitinkamai 1, 7, 11 ir 21 straipsniuose; kadangi Komisija taip pat nurodė, kad dėl šių pažeidimų sunkumo ginčijamos nuostatos taip pat pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas bendras vertybes; kadangi 2021 m. birželio 22 d. 18 ES valstybių narių prisijungė prie Bendrųjų reikalų tarybos pareiškimo, kuriuo reiškiamas nepritarimas įstatymo priėmimui;

CH.

kadangi po 2019 m. vasario 4–8 d. Vengrijoje vykusio vizito Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2019 m. gegužės 21 d. ataskaitoje apibūdino, jog lyčių lygybės ir moterų teisių padėtis Vengrijoje blogėja, moterų politinis atstovavimas yra nepaprastai žemas, vyriausybės politikoje moterų problemos yra glaudžiai susietos su šeimos reikalais, o valdžios institucijos nustojo įgyvendinti specialią lyčių lygybės strategiją;

CI.

kadangi Jungtinių Tautų nepriklausomas ekspertas apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais savo 2020 m. balandžio 29 d. paskelbtame pareiškime paragino Vengriją atsisakyti pasiūlytų teisės aktų, kuriais būtų užkirstas kelias translyčių ir tradicinių lyčių normų neatitinkančių asmenų teisei į teisinį pripažinimą ir apsisprendimą;

CJ.

kadangi Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas savo 2020 m. kovo 3 d. baigiamosiose pastabose dėl šeštosios periodinės ataskaitos dėl Vengrijos paragino vyriausybę veikti, priimti strategiją ir teikti informaciją bei paramą pažeidžiamiems vaikams, įskaitant konkrečias priemones, skirtas mergaitėms, romų vaikams, prieglobsčio ieškantiems vaikams ir migrantų vaikams, homoseksualioms mergaitėms, homoseksualiems berniukams ir biseksualiems, translyčiams bei interseksualiems vaikams; kadangi komitetas taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl vaikų su negalia paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo įstaigose, nepakankamų Vengrijos valdžios institucijų priemonių, padedančių nutraukti institucionalizavimą ir skatinti galimybę gauti sveikatos bei reabilitacijos paslaugų ir naudotis kitomis įtraukties veiklos teikiamomis galimybėmis, vaikų seksualinės prievartos ir netinkamo elgesio su jais atvejų vaikų su negalia institucinės priežiūros įstaigose, informacijos apie romų vaikų su negalia padėtį trūkumą ir tebesitęsiantį vaikų su negalia stigmatizavimą;

CK.

kadangi 2020 m. gegužės 5 d. Vengrijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atsisakoma ratifikuoti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją);

CL.

kadangi byloje Rana prieš Vengriją2020 m. liepos 16 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino esant teisės į privatų gyvenimą pažeidimą Irano kilmės translyčio vyro, kuriam buvo suteiktas prieglobstis Vengrijoje, bet kuris toje šalyje negalėjo teisėtai pasikeisti savo lyties ir vardo, atveju; kadangi 2022 m. birželio 10 d. sprendime dėl sustiprintos to teismo sprendimo vykdymo priežiūros Europos Tarybos Ministrų Komitetas su susirūpinimu pažymėjo, kad Vengrijos valdžios institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad būtų rastas tinkamas sprendimas dėl teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, prašančių teisinio lyties pripažinimo; kadangi, be to, 2020 m. gegužės mėn. Vengrijos parlamentas priėmė teisės aktus, pagal kuriuos tapo neįmanoma teisiškai pripažinti lyties Vengrijos translyčiams asmenims;

CM.

kadangi 2021 m. birželio 14 d. pareiškime Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė primygtinai paragino Vengrijos parlamento narius atmesti pakeitimų, kuriais uždraudžiamos diskusijos apie seksualinę ir lytinę tapatybę bei įvairovę, projektą; kadangi savo 2021 m. gruodžio 13 d. nuomonėje dėl 2021 m. įstatymo Nr. LXXIX, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie vaikų apsaugos teisės aktai, suderinamumo su tarptautiniais žmogaus teisių standartais Venecijos komisija padarė išvadą, kad pakeitimai vargu ar gali būti laikomi suderinamais su Europos žmogaus teisių konvencija ir tarptautiniais žmogaus teisių standartais, ir primygtinai paragino Vengrijos valdžios institucijas panaikinti kai kurias nuostatas;

CN.

kadangi savo 2021 m. liepos 2 d. nuomonėje dėl konstitucijos pataisų, kurias Vengrijos parlamentas priėmė 2020 m. gruodžio mėn., Venecijos komisija rekomendavo, jog konstitucijos pataisos dėl santuokos kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungos ir papildymo, kad „motina yra moteris, o tėvas yra vyras“, nederėtų naudoti kaip galimybės panaikinti esamus įstatymus dėl asmenų, kurie nėra heteroseksualūs, apsaugos arba iš dalies pakeisti tuos įstatymus jų nenaudai; kadangi Venecijos komisija taip pat rekomendavo, kad konstitucijos pataisos, visų pirma rengiant įgyvendinimo teisės aktų projektus, būtų aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų visapusiškai įgyvendinamas nediskriminavimo bet kokiu pagrindu, įskaitant seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, principas; kadangi ji taip pat pažymėjo, kad pakeitimas, jog „Vengrija saugo vaikų teisę į tapatybę, atitinkančią gimimo metu užfiksuotą jų lytį“, turėtų būti panaikintas arba pakeistas siekiant užtikrinti, kad juo nebūtų paneigiamos translyčių asmenų teisės į jų įgytos lytinės tapatybės teisinį pripažinimą;

CO.

kadangi savo 2021 m. spalio 18 d. nuomonėje dėl Įstatymo dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių skatinimo bei Įstatymo dėl pagrindinių teisių komisaro įgaliojimų pakeitimų, kuriuos Vengrijos parlamentas priėmė 2020 m. gruodžio mėn., Venecijos komisija nurodė, kad esama rizikos, susijusios su lygių galimybių institucijų sujungimu su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, įskaitant riziką, susijusią su, be kita ko, skirtingomis institucijų tradicijomis, teisinėmis procedūromis ir metodais, ir pažymėjo, kad įgaliojimų, kurie pagrindinių teisių komisarui suteikti pagal įstatymą Nr. CXI, ir įgaliojimų, kurie jam suteikti perėmus Lygių galimybių tarnybos funkcijas, kolizija yra aiškus rizikos, galinčios pakenkti lygybės skatinimo ir kovos su diskriminacija srityje veiksmingumui, įrodymas;

CP.

kadangi savo 2022 m. sausio 13 d. paskelbtame pareiškime Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė nurodė giliai apgailestaujanti dėl to, kad Vengrijos vyriausybė nusprendė surengti nacionalinį referendumą dėl vaikų galimybės gauti informaciją, susijusią su seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais, tą pačią dieną kaip ir parlamento rinkimai, nes tai dar labiau stiprina LGBTIQ asmenų žmogaus teisių instrumentalizavimą; kadangi 2022 m. liepos 29 d. ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija savo galutinėje ataskaitoje pabrėžė, kad su referendumais susijusi teisinė sistema iš esmės yra netinkama ir neužtikrina vienodų sąlygų referendumo kampanijoms, nes neatitinka pagrindinių rekomendacijų pagal tarptautinę gerąją patirtį, ir pagal 2018 m. pakeitimą vyriausybė, kai ji inicijuoja referendumą, turi visas su kampanija susijusias teises, kas prieštarauja tarptautinei gerajai praktikai, o valdžios institucijos neprivalo teikti rinkėjams objektyvios informacijos apie referendumo klausimus ar šalininkų ir oponentų pozicijas, todėl kyla abejonių dėl rinkėjų galimybės priimti informacija pagrįstą sprendimą; kadangi 2022 m. balandžio 3 d. Vengrijoje surengtas referendumas prieš LGBTIQ asmenis yra negaliojantis, nes nė už vieną pasirinkimo galimybę („taip“ arba „ne“) nebuvo gauta 50 proc. balsų; kadangi referendumas buvo plačiai kritikuojamas kaip nediskriminavimo principo pažeidimas;

CQ.

kadangi 2022 m. liepos 29 d. ESBO tarptautinė rinkimų stebėjimo misija savo galutinėje ataskaitoje pabrėžė, kad mažiau nei 20 proc. visų kandidatų yra moterys, o tai gerokai apriboja galimybę stiprinti žemą moterų dalyvavimą Vengrijos nacionalinėje politikoje; kadangi 2022 metais į Vengrijos parlamentą išrinktų moterų dalis sudaro 14 proc.;

CR.

kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas savo 2022 m. kovo 25 d. baigiamosiose pastabose dėl bendros antrosios ir trečiosios ataskaitų dėl Vengrijos išreiškė susirūpinimą, jog asmenims su negalia nėra numatyta mechanizmo, kaip savarankiškai priimti sprendimą, ir rekomendavo Vengrijai iš dalies pakeisti savo teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog pagalba priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į asmenų su negalia orumą, savarankiškumą, valią ir pageidavimus įgyvendinant savo veiksnumą; kadangi komitetas taip pat rekomendavo Vengrijai pertvarkyti savo priemones ir savo biudžetų lėšas nukreipti į tokias bendruomenines paramos paslaugas kaip asmeninė pagalba, kad asmenims su negalia būtų sudarytos savarankiško ir lygiaverčio gyvenimo bendruomenėje sąlygos;

CS.

kadangi 2021 m. birželio 9 d. Komisija nusprendė nusiųsti Vengrijai oficialų įspėjimą dėl to, kad jos nacionalinės teisės aktai nevisiškai atitinka ES taisykles, kuriomis draudžiama diskriminacija pagal Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (21), ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (22), pagal kurias reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už diskriminaciją; kadangi esminiai pokyčiai įvyko 2020 m. liepos mėn., kai Vengrija padarė nacionalinių sankcijų režimo pakeitimų, įpareigodama teismus priteisti moralinę kompensaciją už diskriminaciją švietimo ir profesinio mokymo srityje tik mokymo ar švietimo paslaugų, o ne vienkartinės išmokos forma; kadangi Europos Parlamentas yra ne kartą raginęs valstybes nares kovoti su priešiškumu romams taikant veiksmingas teisėkūros ir politikos priemones;

CT.

kadangi 2021 m. gruodžio 2 d. Komisija nusiuntė Vengrijai oficialų pranešimą dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (23) perkėlimo į nacionalinę teisę, nes Vengrijos teisinėje sistemoje nėra kriminalizuotas viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimas arba šiurkštus menkinimas ir nėra užtikrinama, kad rasistiniai ir ksenofobiniai motyvai būtų laikomi sunkinančia aplinkybe arba kad nacionaliniai teismai į tokią motyvaciją atsižvelgtų bet kokio padaryto nusikaltimo atveju;

CU.

kadangi Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas savo 2019 m. birželio 6 d. baigiamosiose pastabose dėl bendrų 18-osios–25-osios periodinių ataskaitų dėl Vengrijos nurodė, kad yra labai susirūpinęs dėl rasistinės neapykantos kalbos romų, migrantų, pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų mažumų atžvilgiu plitimo, nes tai kursto neapykantą ir netoleranciją, o kartais ir smurtą prieš tokias grupes, visų pirma vadovaujančių politikų ir žiniasklaidos, įskaitant internetą; kadangi komitetui didelį nerimą sukėlė pranešimai, kad viešieji asmenys, įskaitant aukščiausiojo lygmens pareigūnus, yra padarę pareiškimų, kurie gali skatinti rasinę neapykantą, visų pirma vykdydami 2015 metais pradėtą vyriausybės kampaniją prieš imigrantus ir pabėgėlius, taip pat dalyvaujant bei veikiant rasinę neapykantą skatinančioms organizacijoms; kadangi, susipažinęs su pateikta informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti romų padėtį, be kita ko, sveikatos ir švietimo srityse, taip pat įgyvendinant 2011 m. nacionalinę socialinės įtraukties strategiją, komitetas tebėra stipriai susirūpinęs dėl romų diskriminacijos nuolatinio pobūdžio ir atskirties bei ypač didelio skurdo, su kuriais jie susiduria;

CV.

kadangi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas 2020 m. gegužės 26 d. priimtoje penktojoje nuomonėje dėl Vengrijos nurodė, kad nors ji tęsia politiką, kuria remiantis tvirtu teisiniu pagrindu teikiama parama tautinėms mažumoms, vis dėlto tebėra būtina pašalinti struktūrinius sunkumus, su kuriais susiduria romai visose viešojo ir privataus gyvenimo srityse, įskaitant švietimą, užimtumą, būstą ir galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi komitetas pabrėžė, kad reikia imtis skubių priemonių siekiant pakeisti romų padėtį, kovoti su mokyklos nebaigimu ir skatinti įtraukų bei kokybišką švietimą, įskaitant atskirtį patiriančiose vietovėse; kadangi jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose reikia didesnio nacionalinės ir vietos politikos tarpusavio papildomumo, kad būtų galima rasti ilgalaikių užimtumo ir būsto problemų sprendimų, o galimybei gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas ir toliau kyla rimtų praktinių kliūčių, visų pirma romų tautybės moterų ir vaikų nenaudai;

CW.

kadangi savo 2022 m. birželio 10 d. sprendime dėl vykdomos sustiprintos EŽTT sprendimų byloje Horváth ir Kiss prieš Vengriją vykdymo priežiūros Europos Tarybos Ministrų Komitetas priminė, kad ši byla yra susijusi su romų vaikų diskriminacinio pobūdžio perkėlimu į specialiąsias mokyklas, skirtas psichikos negalią turintiems vaikams, bei neproporcingai didele jų dalimi tose mokyklose ir kad valstybei tenka pozityvioji pareiga vengti nuolatinės diskriminacinės praktikos; kadangi komitetas dar kartą primygtinai paragino valdžios institucijas pateikti pavyzdžių, įrodančių administracinių ir teisminių teisių gynimo priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į ekspertų komitetų išvadas, ir papildyti šiuo klausimu pateiktus statistinius duomenis, paragino valdžios institucijas statistinę informaciją papildyti etniniu pagrindu suskirstytais duomenimis, rodančiais skundų, susijusių su romų vaikais, skaičių, ir dar kartą tvirtai paragino valdžios institucijas pateikti papildomos informacijos apie visas atitinkamas procedūras pagrindinių teisių komisarui;

CX.

kadangi EŽTT sprendimų byloje Balázs group prieš Vengriją dėl diskriminacijos draudimo kartu su nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimu pažeidimų dėl to, kad valdžios institucijos neatliko veiksmingo galimų rasinių motyvų, galėjusių lemti netinkamą teisėsaugos pareigūnų elgesį su pareiškėjais romais, tyrimo, sustiprinta priežiūra tebevyksta;

CY.

kadangi 2022 m. liepos 29 d. Parlamento frakcijų vadovai priėmė pareiškimą, kuriame pasmerkė atvirai rasistinius ministro pirmininko Viktoro Orbáno pareiškimus apie nenorą tapti „mišrios rasės tauta“, ir pabrėžė, kad šie pareiškimai pažeidžia mūsų vertybes, kurios taip pat įtvirtintos ES sutartyse;

CZ.

kadangi byloje C-564/18 Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (Tompa)2020 m. kovo 19 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (24) neleidžia priimti nacionalinės teisės aktų, kuriais sudaroma galimybė tarptautinės apsaugos prašymą atmesti kaip nepriimtiną motyvuojant tuo, kad prašytojas atvyko į atitinkamos valstybės narės teritoriją per valstybę, kurioje jis nėra persekiojamas ar jam nekyla didelės žalos grėsmė arba kurioje užtikrinamas pakankamas apsaugos lygis; kadangi ES Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog pagal direktyvą taip pat draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatomas aštuonių dienų terminas, per kurį teismas, nagrinėjantis skundą dėl sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą kaip nepriimtiną, turi priimti sprendimą, jeigu per tokį terminą tas teismas negali užtikrinti, kad pagal ES teisę prašytojui taikomos materialinės taisyklės ir procesinės garantijos būtų veiksmingos;

DA.

kadangi sujungtose bylose C-715/17, C-718/17 ir C-719/17, įskaitant bylą Komisija prieš Vengriją (Laikinas tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo mechanizmas), 2020 m. balandžio 2 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija, reguliariai, bent kas tris mėnesius nenurodydama atitinkamo tarptautinės apsaugos prašytojų, kurie gali būti greitai perkelti į jos teritoriją, skaičiaus, nuo 2015 m. gruodžio 25 d. neįvykdė pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601 (25) 5 straipsnio 2 dalį jai tenkančių pareigų, taigi neįvykdė ir pagal to sprendimo 5 straipsnio 4–11 dalis jai tenkančių vėlesnių su perkėlimu susijusių pareigų;

DB.

kadangi sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság ir Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság2020 m. gegužės 14 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (26) ir Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (27), reiškia, kad trečiosios valstybės piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje to piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios valstybės pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal tas direktyvas; kadangi ES Teisingumo Teismas nurodė, jog pagal ES teisę kai kurios Vengrijos teisės aktų nuostatos yra draudžiamos;

DC.

kadangi byloje C-808/18 Komisija prieš Vengriją (Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimas)2020 m. gruodžio 17 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė pagal direktyvas 2008/115/EB, 2013/32/ES ir 2013/33/ES jai tenkančių pareigų, nes: i) nustatė, kad trečiųjų valstybių piliečių arba asmenų be pilietybės tarptautinės apsaugos prašymai gali būti teikiami tik Reskės ir Tompos tranzito zonose ir drastiškai apribojo prašytojų, kuriems leidžiama kasdien atvykti į tas tranzito zonas, skaičių; ii) įdiegė sistemingo tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo Reskės ir Tompos tranzito zonose sistemą; iii) leido išsiųsti visus jos teritorijoje neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius netaikant acquis nustatytų procedūrų ir apsaugos priemonių; iv) leido tarptautinės apsaugos prašytojams pasinaudoti teise likti jos teritorijoje ES teisei prieštaraujančiomis sąlygomis; kadangi, ES Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, 2021 m. sausio 27 d. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) paskelbė sustabdanti savo veiklą Vengrijoje; kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. Komisija nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl Vengrijos, nes ji nesilaikė teismo sprendimo, ir prašyti, kad ES Teisingumo Teismas nurodytų sumokėti finansines sankcijas (byla C-123/22);

DD.

kadangi 2021 m. birželio 9 d. Komisija nusprendė išsiųsti Vengrijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą ir pagrįstą nuomonę dėl to, kad jos nevisapusiškai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl asmeninio pokalbio, medicininio patikrinimo, garantijų nelydimiems vaikams bei paaugliams ir prieglobsčio nagrinėjimo procedūros;

DE.

kadangi 2021 m. liepos 15 d. Komisija nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl Vengrijos, nes laikėsi nuomonės, kad naujoji prieglobsčio procedūra yra nesuderinama su Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsniu, kuris aiškinamas atsižvelgiant į Chartijos 18 straipsnį (byla C-823/21 Komisija prieš Vengriją);

DF.

kadangi byloje C-821/19 Komisija prieš Vengriją (prieglobsčio prašytojams teikiamos pagalbos kriminalizavimas)2021 m. lapkričio 16 d. priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų, jai tenkančių pagal: i) Direktyvos 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalį, nes numatė, kad tarptautinės apsaugos prašymą galima atmesti kaip nepriimtiną, motyvuojant tuo, kad prašytojas atvyko į jos teritoriją per valstybę, kurioje jis nėra persekiojamas ar jam nekyla didelės žalos grėsmė arba kurioje užtikrinamas pakankamas apsaugos lygis; ii) Direktyvos 2013/32/ES 8 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2013/33/ES 10 straipsnio 4 dalį, nes savo nacionalinėje teisėje nustatė baudžiamąją atsakomybę už veiksmus bet kurio asmens, kuris vykdydamas organizavimo veiklą padeda paprašyti prieglobsčio arba pateikti prieglobsčio prašymą jos teritorijoje, kai be jokių pagrįstų abejonių gali būti įrodyta, kad šis asmuo žinojo, jog šis prašymas negali būti patenkintas pagal tą teisę; iii) Direktyvos 2013/32/ES 8 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies c punktą ir 22 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2013/33/ES 10 straipsnio 4 dalį, nes uždraudė artintis prie jos išorės sienų bet kuriam asmeniui, kuris įtariamas padaręs tokią nusikalstamą veiką;

DG.

kadangi po 2019 m. vasario 4–8 d. Vengrijoje vykusio vizito Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2019 m. gegužės 21 d. ataskaitoje nustatė, kad laikantis nuo 2015 m. vyriausybės priimtos pozicijos prieš imigraciją ir prieglobsčio prašytojus buvo sukurta teisinė sistema, kuria kenkiama prieglobsčio prašytojų priėmimui ir pripažintų pabėgėlių integracijai, numatytai pagal tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

DH.

kadangi po 2018 m. Vengrijoje vykusio vizito Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą savo 2020 m. kovo 17 d. ataskaitoje pabrėžė, kad nuo 2017 m. šio komiteto ad hoc vizito nebuvo padaryta nieko, kad būtų įdiegtos veiksmingos apsaugos priemonės, kuriomis užkertamas kelias netinkamam elgesiui su asmenimis, kuriuos Vengrijos policijos pareigūnai grąžino per sieną į Serbiją, taip pat yra aišku, kad vis dar nėra teisių gynimo priemonių, kuriomis tokiems asmenims būtų galima užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo priverstinio jų išsiuntimo ir (arba) grąžinimo, įskaitant grandininį grąžinimą;

DI.

kadangi Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas savo 2019 m. birželio 6 d. baigiamosiose pastabose dėl bendrų 18-osios–25-osios periodinių ataskaitų dėl Vengrijos išreiškė susirūpinimą dėl nerimą keliančios prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių bei migrantų padėties ir dėl pranešimų, kad teisėje ir praktikoje nėra visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo; kadangi komitetui didelį nerimą taip pat sukėlė pranešimai apie perteklinį teisėsaugos pareigūnų jėgos ir smurto naudojimą prieš bet kur Vengrijoje aptiktus trečiųjų valstybių piliečius ir netoli sienos su Serbija aptiktų asmenų išstūmimą, dėl kurių jie patyrė sužeidimų ir kūno sužalojimų;

DJ.

kadangi byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją2021 m. kovo 2 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino, kad dėl to, jog pirmajam pareiškėjui (R. R.) nebuvo tiekiama pakankamai maisto, ir dėl kitų pareiškėjų (nėščios moters ir vaikų) buvimo sąlygų buvo pažeistas nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas; kadangi EŽTT taip pat nustatė, kad prašytojų buvimas tranzito zonoje prilygo de facto laisvės atėmimui ir kad dėl to, jog nebuvo jokio oficialus valdžios institucijų sprendimo ir proceso, per kurį teismas būtų galėjęs greitai priimti sprendimą dėl jų sulaikymo teisėtumo, buvo pažeista teisė į laisvę ir saugumą; kadangi panašias išvadas EŽTT padarė bylose M. B. K. ir kiti prieš Vengriją ir H. M. ir kiti prieš Vengriją atitinkamai 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. birželio 2 d. priimtuose sprendimuose; kadangi sustiprinta tų teismo sprendimų vykdymo priežiūra tebevyksta;

DK.

kadangi savo 2020 m. gegužės 11 d. vizito į Vengriją (2019 m. liepos 10–17 d.) ataskaitoje Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais pakartojo raginimą Vengrijos vyriausybei atlikti naują prasmingą esamos padėties ir migracijos politikos vertinimą ir nurodė, kad Vengrija turėtų atšaukti vadinamąją krizinę situaciją, kuri neatitinka tikrovės ir daro didelį neigiamą poveikį migrantų, prieglobsčio prašytojų žmogaus teisėms, pilietinės visuomenės organizacijų laisvei ir teisminių institucijų įgaliojimams, taip pat panaikinti visas kitas panašaus pobūdžio ribojamąsias priemones, turinčias panašių padarinių;

DL.

kadangi byloje Shahzad prieš Vengriją2021 m. liepos 8 d. priimtame sprendime EŽTT pripažino, kad pareiškėjui buvo taikoma „kolektyvinio“ išsiuntimo priemonė, nes valdžios institucijos nenustatė jo individualios padėties ir nesudarė realių bei veiksmingų sąlygų patekti į Vengriją, o pareiškėjas buvo išsiųstas iš šalies ne dėl savo elgesio ir neturėjo galimybės pasinaudoti tinkamomis teisių gynimo priemonėmis; kadangi sustiprinta to teismo sprendimo vykdymo priežiūra tebevyksta;

DM.

kadangi savo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime dėl vykdomos sustiprintos EŽTT sprendimo Ilias ir Ahmed prieš Vengriją vykdymo priežiūros Europos Tarybos Ministrų Komitetas priminė, kad ši byla yra susijusi su Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje nustatytos procesinės pareigos įvertinti netinkamo elgesio riziką iki išsiunčiant prieglobsčio prašytojus į Serbiją pažeidimu, nes buvo remiamasi bendra „saugios trečiosios valstybės“ prezumpcija, ir giliai apgailestaudamas pažymėjo, jog nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų atliktas būtinas pakartotinis teisės aktuose nustatytos „saugios trečiosios valstybės“ prezumpcijos vertinimas Serbijos atžvilgiu, taip pat tvirtai pakartojo raginimą nedelsiant atlikti tokį pakartotinį vertinimą laikantis EŽTT jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų, ir nurodyti motyvus bei pateikti rezultatus; kadangi komitetas taip pat su dideliu susirūpinimu pažymėjo, kad, nepaisant savo ankstesniame sprendime išreikšto susirūpinimo, priverstinio išsiuntimo praktika toliau vykdoma be tinkamos procedūros, ir tvirtai pakartojo raginimą Vengrijos valdžios institucijoms visapusiškai laikytis reikalavimų, kylančių iš EŽTT sprendimo, ir užtikrinti, kad priverstinis grąžinimas būtų grindžiamas tinkamomis procedūromis ir apsaugos priemonėmis, visų pirma susijusiomis su kiekvieno asmens teise prašyti prieglobsčio, kaip nustatyta tarptautinėje teisėje;

DN.

kadangi sprendimų byloje Nabil ir kiti prieš Vengriją dėl prieglobsčio prašytojų teisės į laisvę ir saugumą pažeidimų, susijusių su jų sulaikymu, kol bus išnagrinėtas jų prieglobsčio prašymų pagrįstumas, vykdymo priežiūra tebevyksta;

DO.

kadangi savo 2022 m. rugpjūčio 12 d. Europos Tarybos Ministrų komitetui pateiktoje medžiagoje Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė nurodė, kad dėl nuosekliai taikomų sutampančių priemonių, kurių nuo 2015 m. ėmėsi vyriausybė, Vengrijoje tapo praktiškai neįmanoma pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir tikru individualiu rizikos vertinimu; kadangi potencialiems prieglobsčio prašytojams arba atsisakoma leisti teisėtai atvykti į teritoriją, arba, išskyrus kelias išimtis, jie priverčiami išvykti iš Vengrijos ir atlikti išankstinę patikrą pagal ambasados procedūrą, kad galėtų pateikti tarptautinės apsaugos prašymą; kadangi šį laipsnišką prieglobsčio sistemos naikinimą nuolat lydėjo Vengrijos vyriausybės priimtas griežtas prieš migrantus nukreiptas diskursas, kuris dar labiau pakenkė pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimui ir apsaugai šalyje;

DP.

kadangi savo 2022 m. liepos 12 d. rekomendacijoje dėl 2022 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Vengrijos konvergencijos programos Taryba rekomendavo tęsti pažeidžiamiausioms grupėms priklausančių asmenų integraciją į darbo rinką, visų pirma keliant kvalifikaciją, ir pailginti bedarbio pašalpų mokėjimo trukmę siekiant didinti socialinės paramos adekvatumą ir užtikrinti, kad visi turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir tinkamu būstu; kadangi ji rekomendavo gerinti švietimo rezultatus ir didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių, ypač romų, dalyvavimą kokybiško bendrojo švietimo sistemoje, taip pat didinti galimybes naudotis kokybiškomis prevencinės ir pirminės priežiūros paslaugomis;

DQ.

kadangi Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas savo 2020 m. kovo 3 d. baigiamosiose pastabose dėl šeštosios periodinės ataskaitos dėl Vengrijos rekomendavo Vengrijai toliau investuoti į priemones, kuriomis siekiama panaikinti skurdą, ypač daug dėmesio skiriant romų vaikams ir vaikams, gyvenantiems socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankiose vietovėse, ir išreiškė rimtą susirūpinimą dėl mokyklos nebaigiančių moksleivių, kurių dauguma neturi palankių sąlygų, skaičiaus, valstybinių mokyklų priskyrimo religinėms bendruomenėms, kurios gali prisidėti prie segregacijos religijos ir tikėjimo pagrindu, nuolatinės romų vaikų segregacijos švietimo srityje, išsilavinimo atotrūkio tarp romų ir ne romų vaikų, oficialių duomenų apie besimokančius romų vaikus trūkumo, vaikų, visų pirma LGBTI vaikų, patiriamų patyčių, prievartos ir atskirties mokyklose, drausmės metodų taikymo mokyklose, dėl kurių vaikai nėra apsaugoti nuo fizinio ir psichinio smurto;

DR.

kadangi 2022 m. vasario 11 d. Vengrijos vyriausybė paskelbė nepaprastosios padėties dekretą, kuriuo „būtinų minimaliųjų paslaugų“, kurios pagal streiką reglamentuojantį įstatymą turi būti teikiamos streiko metu, samprata nustatyta taip plačiai, kad streikas tapo neįmanomas; kadangi dekretu apribotos mokytojų, kurie 2022 m. kovo 16 d. paskelbė planuojantys streikuoti, teisės;

DS.

kadangi nuo tada, kai buvo priimtas įprastinės gyvenamosios vietos viešojoje vietoje draudimas, keli bendrosios kompetencijos teismai paprašė Konstitucinio Teismo panaikinti teisės aktą motyvuodami tuo, kad įstatymas prieštarauja konstitucijai dėl daugelio priežasčių; kadangi ilgai atidėliojęs klausimą Konstitucinis Teismas atmetė visus bendrosios kompetencijos teismų pareikštuose prašymuose išdėstytus pagrindus ir atsisakė atsižvelgti į pareiškimus, prieštaraujančius vyriausybės pateiktiems paaiškinimams; kadangi benamystės atveju socialinės apsaugos sistema koncentruojama daugiausia į benamių buvimo viešosiose vietose pripažinimą neteisėtu ir baudžiamųjų priemonių taikymą, o ne socialinę įtrauktį;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.