P9_TA(2022)0301

Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus

2022 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (2021/2166(INI))

(2023/C 47/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 5 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (COM(2021)0219),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Geresnio reglamentavimo gairių (SWD(2021)0305),

—	atsižvelgdamas į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, nurodytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. priimtą geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, kuriuo papildomos tuo pačiu laiku priimtos Geresnio reglamentavimo gairės,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (2),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES strategija dėl vaiko teisių“ (COM(2021)0142),

—	atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (CDR 4071/2021),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. ataskaitą, kurioje pateikiamos Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės išvados,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. Ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2017, 2018 ir 2019 m.“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Parlamento iniciatyvos teisės (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 12 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2018 „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje palankiai vertinamas Komisijos įsipareigojimas užtikrinti, kad visais ES veiksmais ES būtų padedama siekti tvarios ateities ir teisingos pertvarkos ir atitinkamai atnaujinti geresnio reglamentavimo gaires, ir, be kita ko, reikalaujama, kad principas „pirmiausia – tvarumas“ būtų įtrauktas į ES ir jos valstybių narių geresnio reglamentavimo darbotvarkes (7),

—	atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2019 m. liepos 16 d. kalbą (8),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 7 d. plenarinio posėdžio diskusijas tema „MVĮ Sąjungos padėtis. Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas ir administracinės naštos mažinimo tikslas“ (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0167/2022),

kadangi geresnė teisėkūra yra bendras visų ES institucijų tikslas, kurio turėtų būti siekiama stiprinant skaidrumą, atskaitomybę bei institucijų, valstybių narių, piliečių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir užtikrinant visapusišką pagarbą visoms pagrindinėms europietiškoms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises; kadangi skaidrumas, sąžiningumas ir atskaitomybė taip pat yra demokratijos, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, prielaidos; kadangi norint, kad Europos Sąjungos teisės aktai piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams teiktų realios naudos, jie turėtų atitikti paskirtį, būti proporcingi, skaidrūs ir išsamūs; kadangi geresnis reglamentavimas padeda užtikrinti, kad, atsižvelgiant į spartesnį technologinių, visuomeninių ir aplinkos pokyčių tempą, ES politika ir teisės aktai būtų orientuoti į ateitį; kadangi dėl to bus vis svarbiau pasiūlymus dėl reglamentavimo priemonių grįsti įrodymais, paremtais tinkamiausio vertinimo rezultatais bei patikimais recenzuotais moksliniais įrodymais, taip pat paisyti atsargumo principo; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją skaidriai tvarkyti faktinius duomenis ir užtikrinti, kad jie būtų randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami; pabrėžia, kad kokybiška teisėkūra negali būti redukuota iki kiekybinių tikslų vien tik siekiant trumpuoju laikotarpiu sumažinti naštą ir išlaidas, bet ji turėtų būti naudinga visiems kaip ilgalaikė investicija į bendrą mūsų visuomenių gerovę ir mūsų ateitį;

kadangi Komisija turėtų visapusiškai laikytis Europos klimato teisės akto (10) 6 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad bet kokie priemonių projektai ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi derėti su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu iki 2050 metų; kadangi šiuo tikslu Komisija turi įvertinti visų priemonių projektų arba pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, suderinamumą su poveikio klimatui neutralumo tikslais ir tai, ar jais užtikrinama pažanga prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;

kadangi, nepaisant to, kad Europos klimato teisės aktas įsigaliojo 2021 m. liepos mėn., naujos suderinamumo su klimato politikos tikslais patikros atliekant teisėkūros priemonių projektų ir pasiūlymų poveikio vertinimą pradėtos vykdyti tik nuo 2022 m. sausio 1 d., o tai reiškia, kad kai kurių su Europos žaliuoju kursu susijusių pasiūlymų atveju minėto teisės akto nuostatos nebuvo įgyvendintos;

kadangi požiūris, pagal kurį atliekant vertinimą ir poveikio vertinimą būtų tikrinamas suderinamumas su Europos klimato teisės aktu, yra apibrėžtas komunikate dėl geresnio reglamentavimo ir vėlesnėse gairėse bei priemonių rinkinyje; kadangi, nepaisant to, Komisija turėtų tokius patikrinimus atlikti sistemingai ir tai daryti naujo priemonės projekto rengimo arba galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros proceso pradžioje, kad šių patikrinimų rezultatais būtų galima iš tikrųjų remtis priimant politinius sprendimus; kadangi Europos klimato teisės aktu nustatoma pareiga Komisijai atliekant 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą suderinamumo vertinimą nurodyti priežastis, dėl kurių priemonės projektas arba pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitinka Europos klimato teisės akto tikslų;

E.	kadangi 2021 metais Komisija priėmė komunikatą „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“, su juo susijusias gaires ir jas papildantį priemonių rinkinį;

kadangi geresnis reglamentavimas yra priemonė, garantuojanti teisinį tikrumą, ir turėtų būti naudingas visiems bei tarnauti bendriems Europos visuomenės, įmonių, darbuotojų, piliečių, vartotojų ir aplinkos interesams; kadangi aukštos kokybės teisės aktai tarnauja viešajam interesui, nes jie daro tiesioginį poveikį ES, jos teritorijų ir įmonių konkurencingumui, taip pat yra demokratijos stiprinimo ir tiesioginio piliečių dalyvavimo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu priemonė;

kadangi siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti teisės aktus, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, ir padidinti teisės aktų veiksmingumą, skaidrumą bei išsamumą adresatams, nesvarbu, ar jie yra piliečiai, ar įmonės, reikia atlikti reglamentavimo sistemos peržiūrą ir prireikus ją supaprastinti;

H.	kadangi, siekiant užtikrinti objektyvų problemų apibrėžimą ir realias alternatyvias politikos galimybes, kurias turi apsvarstyti Komisija, Taryba ir Parlamentas, geresnio reglamentavimo principai ir priemonės turėtų išlikti politikos atžvilgiu neutralūs;

kadangi geresnė teisėkūra turi tarnauti ES užmojams, ypač jos ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, ekonominio augimo didinimui, investicijų ir darbo vietų kūrimo skatinimui, konkurencingesnės ir demokratiškesnės Europos siekiui, socialinei pažangai ir privalomam Sąjungos poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslui, bei prioritetiniam ilgalaikiam tikslui iki 2050 m. užtikrinti, kad piliečiai gyventų gerai pagal mūsų planetos išgales; kadangi tvarumas turėtų būti kokybiškos teisėkūros kertinis akmuo, vienodą svarbą teikiant socialiniams, aplinkos ir ekonominiams aspektams; kadangi taikydama geresnio reglamentavimo principus Komisija turėtų nustatyti veiksmingiausius sprendimus, leidžiančius kuo labiau padidinti naudą ir kartu kuo labiau sumažinti susijusias išlaidas;

J.	kadangi Komisija įsipareigojo dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas ir gerinamas įtraukus ir sistemingas vaikų dalyvavimas ES lygmens sprendimų priėmimo procese, visų pirma dėl atitinkamų būsimų iniciatyvų rengdama konsultacijas su vaikais susijusiais klausimais;

kadangi tinkamai atliekamas ex ante ir ex post poveikio vertinimas, viešos konsultacijos ir principas „pirmiausia – vertinimas“ yra esminės priemonės išsamia informacija pagrįstai, geresnei, veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai prie adresatų poreikių pritaikytai teisėkūrai užtikrinti; kadangi tai padeda kiekybiškai įvertinti poveikį, atsižvelgiant į jų sąnaudų ir naudos santykį; kadangi atliekant tokį vertinimą ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai turėtų būti įvertinti vienodai išsamiai ir tiksliai, atsižvelgiant tiek į kokybinius, tiek į kiekybinius įrodymus, taip pat įvertinant politikos priemonių poveikį pagrindinėms teisėms; kadangi 2018 metais paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje Europos Audito Rūmai pateikė rekomendacijas dėl ex post peržiūros kokybės didinimo;

kadangi interneto portalo „Išsakykite savo nuomonę“ tikslas – skatinti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus dalyvauti formuojant ES politiką ir jis pasirodė esąs naudinga priemonė rengiant ES politiką; kadangi 2020 m. liepos 3 d. Komisija įdiegė naują priemonės versiją, kad dar labiau patobulintų savo konsultacijas bei komunikaciją su visuomene ir padidintų skaidrumą; kadangi 2019 metais paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje (11) Europos Audito Rūmai pateikė rekomendacijas dėl tolesnio šio portalo tobulinimo, ypač dėl jo patogumo naudoti didinimo, be kita ko, kiek tai susiję su informavimu bei skaidrumu, taip pat dėl į kitas kalbas išverstų portalo versijų naudojimo ir prieinamumo;

kadangi Reglamentavimo patikros valdyba vertina poveikio vertinimo ir tinkamumo patikrų bei pagrindinio vertinimo kokybę ir taip padeda siekti aukštos kokybės politinių sprendimų priėmimo siekio; kadangi apie trečdalis poveikio vertinimų 2021 metais susilaukė neigiamos pirmosios nuomonės; kadangi Valdyba gali atlikti svarbų vaidmenį tobulinant Europos Sąjungos teisės aktus;

kadangi pagarba daugiakalbystei yra tinkamo ES institucijų darbo prielaida; kadangi ES sutarties 1 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių; kadangi viešai prieinamos Europos Sąjungos interneto svetainės, skirtos finansavimui ir konkursams pagal ES programas, dažnai yra pirmiausia anglų kalba; kadangi šių interneto svetainių vertimas gali užtrukti keletą mėnesių; kadangi šių interneto svetainių prieinamumas visomis oficialiosiomis ES kalbomis yra svarbus sąžiningai konkurencijai;

kadangi Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos (F4F) tikslas – supaprastinti ES teisės aktus ir sumažinti nereikalingą administracinę ir reguliavimo naštą bei išlaidas, siekiant pagerinti atitiktį teisės aktams ir jų įgyvendinimą ir kartu pasiekti pagrindinius politikos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant ankstesnių, dabartinių ir būsimų teisės aktų reguliavimo naštos subalansavimui bei tinkamumo patikroms;

P.	kadangi Komisija pradėjo taikyti principą „kiek plius, tiek minus“, kad nauja našta, susijusi su Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, būtų atsveriama šalinant naštą, su kuria jau susiduriama toje pačioje politikos srityje;

kadangi principas „kiek plius, tiek minus“ gali būti įtrauktas į programą REFIT ir taikomas ne tik nereikalingos naštos, atsirandančios dėl atskirų galiojančių teisės aktų, vertinimui, bet ir naujų teisės aktų įtraukimui bei visapusiškam politikos sričių vertinimui; kadangi tuo pat metu reikia patikslinti principo „kiek plius, tiek minus“ įgyvendinimą praktikoje, nes teisės aktai visada turėtų duoti naudos piliečiams, įmonėms, darbuotojams ir vartotojams;

kadangi supaprastinimo pastangų nauda Europos Sąjungos lygmeniu taip pat gali priklausyti nuo to, ar teisėkūros institucijos išlaiko atitinkamas nuostatas, ir priklauso nuo valstybių narių pasirinkimo perkeliant jas į nacionalinę teisę, taip pat nuo didesnių Komisijos pastangų koordinuoti veiksmus ir rengti konsultacijas su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis;

kadangi savo 2017 m. spalio 24 d. komunikate „Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“ (COM(2017)0651) Komisija išreiškė abejonių dėl požiūrio „kiek plius, tiek minus“ ir poreikio „nustatyti ex ante naštos mažinimo tikslus“ argumentuodama tuo, kad tai „sąlygotų spaudimą naikinti reglamentavimą ir trukdytų jai vykdyti politinį įsipareigojimą imtis to, ko reikia, ir tada, kai to reikia“;

kadangi, remiantis svetainėje „EUR-Lex“ paskelbta informacija (12), 2021 metais Komisija priėmė arba iš dalies pakeitė 1 977 teisėkūros procedūra priimamus arba ne teisėkūros procedūra priimamus aktus; kadangi per tą patį laikotarpį buvo panaikinti arba baigė galioti 1 008 teisėkūros procedūra priimti arba ne teisėkūros procedūra priimti aktai;

U.	kadangi pagal Sutartis tiesioginė iniciatyvos teisė Parlamentui suteikiama tik labai ribotais atvejais; kadangi savo rezoliucijoje dėl Parlamento iniciatyvos teisės Parlamentas ragino pastarąją išplėsti;

V.	kadangi Europos Sąjungos veikimas grindžiamas atstovaujamosios demokratijos principu;

palankiai vertina Komisijos siekį, kad ES teisės aktai teiktų kuo didesnę naudą piliečiams ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir jos ketinimą užtikrinti, kad požiūris į geresnę teisėkūrą būtų dinamiškesnis ir geriau pritaikytas prie tolesnių pokyčių; taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą geriau išnaudoti strateginio prognozavimo teikiamas galimybes ir ragina jį įtraukti į poveikio ir kitus vertinimus; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė turėtų remti Sąjungos ekonomikos perėjimą prie žaliosios ekonomikos, sudarant sąlygas, be kita ko, veiksmingiau pateikti rinkai novatoriškas ir didelio poveikio technologijas; palankiai vertina Komisijos ketinimą tobulinti pasiūlymų poveikio, pavyzdžiui, konkurencingumui ir MVĮ, teritorialumui, tvarumui, lygybei, subsidiarumui ir proporcingumui, analizę ir ataskaitų šiuo klausimu teikimą, nes tai taip pat galėtų padėti nustatyti spragas, poreikius bei galimybes, taip pat nustatyti esamą riziką bei tendencijas, taigi leistų apibrėžti politikos prioritetus ir parengti ilgojo laikotarpio strateginius planus, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir kiek tai susiję su darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimu;

ragina valstybes nares ir Komisiją, integruotai ir subalansuotai atsižvelgiant į ekonominį, aplinkosauginį, lyčių ir socialinį poveikį, pripažinti geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo poreikį;

taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą į visus savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų integruoti DVT, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., daugiau dėmesio skirti lyčių lygybės ir lygybės visiems klausimams bei užtikrinti, kad reikšmingos žalos nedarymo ir atsargumo principai būtų taikomi visose politikos srityse; ragina atliekant poveikio vertinimą taip pat atsižvelgti į poveikį visos Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui; su susirūpinimu pažymi, kad, darant nuorodą tik į „atitinkamus DVT“, kyla pavojus, kad nebus atsižvelgta į integruotą ir holistinį Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pobūdį; primena ES įsipareigojimą kartu su valstybėmis narėmis ir jų vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais būti pasauline lydere Darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimo srityje; apgailestauja dėl to, kad Komisija dar neparengė integruotos ir visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos; primena, kad ES turi didinti savo matomumą besivystančiose šalyse, veiksmingai informuodama apie savo bendradarbiavimo ir išlaidų programas;

pritaria įsipareigojimui gerinti poveikio aplinkai analizę ir ataskaitų apie jį teikimą visose ES politikos srityse atliekant privalomą reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą ir tai, kad šis vertinimas turi būti taikomas visų politikos sričių pasiūlymams, siekiant išvengti nevienodo taikymo; ragina Komisiją aiškiai apibrėžti reikšmingos žalos nedarymo principą, siekiant užtikrinti nuoseklų jo taikymą; teigiamai vertina pasiūlymą užtikrinti, kad vykdant teisėkūros veiklą būtų labiau atsižvelgiama į tvarumo ir skaitmenizacijos klausimus; pabrėžia, kad vertinant reikšmingos žalos nedarymo principą reikia atsižvelgti į platesnio pobūdžio sąnaudas ir naudą visuomenei, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos ir poveikio aplinkai srityje;

rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę įgyvendinti principą „pirmiausia – tvarumas“ ir jį taikyti visai politikos rengimo bei vertinimo veiklai, pirmenybę teikiant ilgalaikio tvarumo aspektams; pažymi, kad strateginis prognozavimas padės įgyvendinti programą REFIT, pagal kurią nustatomos galimybės mažinti nereikalingą reglamentavimo naštą ir užtikrinama, kad esami ES teisės aktai ir toliau būtų tinkami ateičiai;

atsižvelgdamas į tai, ragina vykdant strateginio prognozavimo procesą sistemingai atsižvelgti į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos, kurioje, be kita ko, viešojo administravimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir mažųjų bei didelių įmonių atstovai reguliariai susitinka ir dalijasi patirtimi, kad būtų patobulinti galiojantys ES teisės aktai, darbą; pažymi, kad ši platforma taip pat galėtų būti naudojama platesnėms temoms, pavyzdžiui, žaliajai pertvarkai, aptarti;

primena, kad užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos apsaugą, jas propaguoti ir sudaryti joms palankesnes sąlygas yra vienas pagrindinių ES išorės veiksmų prioritetų, įtvirtintų ES sutarties 21 straipsnyje, ir kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taip pat taikoma jos išorės veiksmams; pabrėžia, kad ES yra ne kartą patvirtinusi įsipareigojimą išlikti įtakinga veikėja pasaulyje ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulyje ginant demokratiją ir žmogaus teises; todėl apgailestauja, kad tik nedidelė ES geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje numatytos pagrindinių teisių priemonės dalis šiame pasiūlyme virsta gairėmis dėl ES visuotinio įsipareigojimo ir jos Sutartimi grindžiamu įsipareigojimu žmogaus teisių srityje; todėl pabrėžia visų ES išorės politikos sričių, įskaitant prekybos politiką ir vystomąjį bendradarbiavimą, poveikio žmogaus teisėms, ypač kalbant apie pažeidžiamas grupes, svarbą;

todėl pabrėžia, kad gairės turėtų būti persvarstytos ir veiksmingai įgyvendintos siekiant užtikrinti, kad būtų sistemingai ir tinkamai atsižvelgiama į žmogaus teises, įpareigojant ES nesiimti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią žmogaus teisių įgyvendinimui arba apsunkintų jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad poveikio lytims aspektas turėtų būti įtrauktas į visas ataskaitas ir kad, be bendro žmogaus teisių padėties vertinimo, į poveikio žmogaus teisėms vertinimus reikia įtraukti pagal lytį suskirstytus duomenis ir įvertinti konkretų poveikį žmogaus teisėms moterims;

pabrėžia, kad su aplinka ir sveikata susiję teisės aktai daro tiesioginį poveikį ES piliečių gyvenimui; todėl ragina Komisiją kartu su visais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų parengti trumpą aiškinamąjį memorandumą prieinama ir ne specialistams skirta kalba ir imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai suprastų pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto esmę, įskaitant galimą poveikį jų gyvenimui;

10.

palankiai vertina tai, kad remiantis 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatu „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118) geresniu reguliavimu bus siekiama būsimuose ES teisės aktuose skatinti standartiškai skaitmeninių procedūrų principą kaip svarbią priemonę skaitmeninei transformacijai remti; pabrėžia, kad tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas gali sustiprinti teisėkūros procesą ir pagerinti prieigą prie informacijos, taip pat padaryti teisės aktus suprantamesnius piliečiams ir įmonėms; ragina Komisiją su skaitmenine transformacija susijusiems teisės aktams taikyti bandomąją reglamentavimo aplinką (13) kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į ES pridėtinę vertę bei proporcingumą, ypač siekiant remti MVĮ ir startuolius; vis dėlto ragina šios bandomosios aplinkos trukmę ir taikymo sritį griežtai apriboti, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą ir atitiktį ES acquis asmens duomenų apsaugos ir pagrindinių teisių srityje;

11.

mano, kad naujų formų skaitmenizacijos procesų kūrimas visų trijų institucijų sprendimų priėmimo procese yra vienas esminių skaitmeninio amžiaus keliamų iššūkių ir galimybė gerinti ES teisėkūros kokybę skaitmeniniame amžiuje; mano, kad visų trijų institucijų įsipareigojimai dėl tokių pokyčių turėtų būti aiškiai nustatyti ir įtraukti į persvarstytą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; ragina teisės aktų leidėjus pasitelkti skaitmenizaciją siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir sudaryti palankesnes sąlygas teisėkūros darbui;

12.

palankiai vertina Komisijos ketinimą įdiegti įmonėms skirtą bendrąją skaitmeninę ataskaitų teikimo priemonę, kuri konsoliduotų ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus persvarsčius Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, taksonomiją, taip pat ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį kaip vieną priemonę, kuri buvo sukurta nustatant specialius reikalavimus ir parengtus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) bei standartus, kurie įmonėms ir kitoms organizacijoms būtų prieinami moduliniu ir skaitmeniniu būdu;

13.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti piliečiams paprastą prieigą prie teisės šaltinių ir kad reikia sukurti vieną bendrą skaidrią interneto svetainę, kurioje būtų galima sekti visą teisėkūros procesą ir papildomus visų ES institucijų dokumentus;

14.

pažymi, kad prekyba vis dar priklauso nuo daugybės popierinių dokumentų; mano, kad skaitmenizacija ir elektroninių prekybos dokumentų naudojimas mažina sąnaudas ir sudėtingumą; ragina Komisiją pasinaudoti skaitmeninio amžiaus teikiamais privalumais ir priemonėmis, kad būtų sušvelninta tam tikros rūšies našta ar pareigos; pabrėžia, kad būtina išnagrinėti elektroninių prekybos dokumentų naudojimą, nes tai padidintų efektyvumą bei saugumą ir sumažintų administracinę naštą;

15.

pabrėžia, kad ES yra 22,6 mln. (14) MVĮ, todėl Komisija turėtų ne tik sistemingiau atlikti MVĮ tyrimą, bet ir numatyti privalomą poveikio MVĮ tyrimą, kuris turėtų būti atliekamas dėl visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai tai taikytina; pabrėžia, kad atliekant tokį tyrimą turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip būtų galima pasiekti supaprastinimo tikslą sąnaudų ir naudos požiūriu, ir, kai įmanoma, suformuluotos papildomos rekomendacijos, kad būtų išvengta MVĮ tenkančios nereikalingos administracinės ar reglamentavimo naštos;

16.

primena, kad Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ įtvirtinto principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymas yra esminė proporcingumo patikros, atliekamos prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dalis ir juo turėtų būti siekiama užtikrinti, kad būtų atkreiptas dėmesys į MVĮ nuomonę ir kuo anksčiau atsižvelgta į jų interesus, norint skatinti MVĮ, kurios yra mūsų Europos ekonomikos pagrindas, plėtrą;

17.

ragina Komisiją įsteigti MVĮ atstovo pareigybę – jis padėtų mažinti nereikalingą administracinę ir reguliavimo naštą visose valstybėse narėse ir jam turėtų būti suteiktos horizontaliosios kompetencijos pirmininkaujančios valstybės narės kabinete;

18.

primena, kad bendra prekybos politika priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai ir kad SESV 207 straipsnio nuostatos turėtų būti ryžtingai ginamos ir išsaugomos; primygtinai tvirtina, jog siekiant, kad prekybos ir investicijų susitarimai, kuriuose yra mišrių elementų, įsigaliotų laiku, reikia vengti ilgai trunkančių jų ratifikavimo procedūrų;

19.

yra tvirtai įsitikinęs, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turi turėti galimybę sekti ES teisėkūros procesą; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užtikrinti, kad interneto portalas „Išsakykite savo nuomonę“ taptų prieinamesnis asmenims su negalia, ir konsoliduoti viešas konsultacijas viename kvietime teikti informaciją; ragina užtikrinti, kad visi reikiami dokumentai, klausimynai ir teikiniai kuo greičiau būtų prieinami visomis oficialiosiomis ES kalbomis; ragina užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, ypač dėl to, kaip atsižvelgiama į atsakymus, be kita ko, užtikrinant, kad atsakymai būtų tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų reprezentatyvumą, priklausomai nuo to, ar jie reprezentuoja individualius, ar kolektyvinius interesus; pažymi, kad konsultacijų struktūra ir pasirinkimas daro didelį poveikį gautų pastabų rūšiai ir pačiam rezultatui; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi jos skelbiami kvietimai teikti informaciją būtų neutralūs ir nešališki, be kita ko, naudojant klausimynus, kurie būtų pagrįsti įrodymais ir, kai taikytina, suformuluoti kaip atviri klausimai; dar kartą pakartoja, kad Parlamentui teikiamos peticijos yra labai svarbi piliečių dalyvavimo ir atsiliepimų teikimo forma ir kad Komisija turėtų reguliariai jas vertinti ir nagrinėti;

20.

ragina užtikrinti didesnį konsultacijų proceso skaidrumą ir skelbti konsultacijų apibendrinamąsias ataskaitas, kurios būtų prieinamos visomis ES kalbomis ir prieinamos asmenims su negalia;

21.

mano, kad Komisija, stengdamasi užtikrinti, kad ES politika būtų grindžiama aiškiu politikos sričių, kuriose vyksta greiti struktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, aplinkos ir skaitmenizacijos, išmanymu, turėtų pasinaudoti piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų peticijose pateikiama informacija; mano, kad piliečių dalyvavimas tokiose politikos srityse, kaip pagrindinės teisės, teisinės valstybės principo laikymasis ir kova su visų formų diskriminacija, yra labai svarbus;

22.

mano, kad teisės aktų, darančių poveikį besivystančioms šalims, kokybę, be kitų parametrų, lemia jų teisėtumas ir veiksmingumas, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo konsultacijų proceso, nuo to, kaip šie teisės aktai atitinka susijusių šalių poreikius ir ar juos įgyvendinant pasiekiama norimų rezultatų nesukeliant žalos; palankiai vertina Komisijos pastangas gerinti supratimą apie ES teisės aktų poreikius ir poveikį už ES ribų didinant bendradarbiavimą su išorės partneriais; ragina Komisiją pasiekti, kad šis bendradarbiavimas būtų veiksmingas, užtikrinant įtraukų, prasmingą ir veiksmingą konsultacijų procesą, kuriame dalyvautų susiję suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai besivystančiose šalyse, taip pat įvairių susijusių sričių ekspertai ir įmonės; siūlo, kad rengiant teisės aktus iš tiesų būtų remiamasi šių konsultacijų rezultatais ir surinktais įrodymais ir ypač kad būtų atsižvelgta į susijusių suinteresuotųjų subjektų šalyse partnerėse, kuriose turi būti vykdomos konsultacijos, aplinkybes ir konkrečius poreikius; palankiai vertina iniciatyvą užtikrinti, kad konsultacijų procesai būtų tikslingesni, aiškesni ir patogesni naudoti; ragina Komisiją užtikrinti, kad numatytas viešų konsultacijų proceso supaprastinimas nepakenktų jo veiksmingumui; pabrėžia vaidmenį, kurį ES delegacijos gali atlikti, ypač besivystančiose šalyse, ir būtinybę suteikti šioms konsultacijoms įgyvendinti reikalingas priemones ir išteklius;

23.

ragina ES institucijas daugiakalbystės srityje gerbti Pagrindinių teisių chartijoje ir EEB Tarybos reglamente Nr. 1/1958, taip pat vidaus gairėse ir sprendimuose, pavyzdžiui, Gero administracinio elgesio kodekse, įtvirtintus principus, teises ir pareigas;

24.

ragina ES institucijas skirti reikiamų žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti, kad daugiakalbystė būtų gerbiama įvairiais teisėkūros proceso etapais;

25.

mano, kad kalbinių versijų oficialiosiomis ES kalbomis vienodumas yra būtina sąlyga, kad teismai ir ES bei valstybių narių valdžios institucijos galėtų patikimai aiškinti esamus teisės aktus, todėl jų indėlis į vienodą ES teisės taikymą ir vykdymą yra reikšmingas; ragina institucijas ateityje rengiant teisės aktus iš esmės laikytis šių reikalavimų;

26.

ragina vienu metu išversti visas Europos Sąjungos interneto svetaines apie finansavimo ir konkursų galimybes į visas oficialiąsias ES kalbas, nes dėl to, kad jos iš pradžių skelbiamos vien anglų kalba, valstybės narės, kuriose anglų kalba nėra oficialioji kalba, atsiduria nepalankioje padėtyje;

27.

primygtinai tvirtina, kad ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ įgyvendinimas ir siekis užtikrinti didesnį ES visuomenių atsparumą yra glaudžiai susiję su poreikiu ES institucijoms užmegzti ryšius su Sąjungos piliečiais, kad būtų didinamas informuotumas apie esminį šių politinių užduočių pobūdį ir jų įgyvendinimą; mano, kad tokia informavimo veikla galiausiai turėtų prisidėti prie lankstesnio ir veiksmingesnio tarpinstitucinio sprendimų priėmimo, kad būtų galima patikimai ir ryžtingai reaguoti į pandemijos patirtį;

28.

ragina stiprinti ES institucijų ir nacionalinių parlamentų, vietos ir regionų valdžios institucijų, Europos regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto politinį dialogą;

29.

pripažįsta dabartinę tendenciją, kai pagal protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 nacionaliniai parlamentai siekia aktyviau dalyvauti palaikant politinį dialogą dėl ES politikos, kad piliečiams būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė; taip pat pripažįsta prašymus, kad Regionų komitetas, teikdamas nuomones savo iniciatyva, ateityje panašiai dalyvautų šiuo klausimu;

30.

primena, kad didelę dalį ES teisės aktų įgyvendina subnacionalinio lygmens subjektai, kurie turi vertingos tiesioginės ES teisės aktų taikymo patirties glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ekonominiais subjektais, socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir piliečiais, ir jie gali padėti didinti ES veiksmų veiksmingumą bei matomumą;

31.

dar kartą atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų specifiką ir būtinybę rengti specialiai pritaikytas konsultacijas; rekomenduoja Komisijai aktyviai konsultuotis su Europos regionų komitetu rengiant atviras konsultacijas ir pasiūlymų, kurie daro didelį poveikį subnacionaliniams valdžios lygmenims, planus;

32.

pabrėžia, kad aktyvus subsidiarumas yra neatsiejama geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų vis dažniau naudoja subsidiarumo vertinimo lentelę, kaip siūloma 2018 m. spalio 23 d. komunikate „Subsidiarumo ir proporcingumo principų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“ (COM(2018)0703);

33.

tikisi, kad Konferencija dėl Europos ateities taip pat sudarys sąlygas tolesnėms reformoms, susijusioms su subsidiarumo principu, visų pirma jį taikant ES valdymo procesuose;

34.

pripažįsta, kad geresnis reglamentavimas yra bendras visų ES institucijų tikslas ir atsakomybė; patvirtina, kad, kaip viena iš teisėkūros institucijų, Europos Parlamentas racionalizuos savo vidaus tarnybas, kad galėtų geriau prisidėti prie išorės aspektų turinčių ES teisės aktų, įskaitant su teisėkūros procedūromis ir ES išlaidų programomis susijusius Parlamento priimtus aktualius tekstus, poveikio besivystančioms šalims vertinimo ir stebėsenos; taip pat patvirtina, kad, siekdamas pagerinti ES teisės aktų kokybę ir veiksmingumą, jis atitinkamai stiprins komitetų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, stiprins visų atitinkamų komitetų kompetenciją vystymosi politikos srityje ir patikslins vaidmenį, kurį Vystymosi komitetas turi atlikti kaip politikos suderinamumo vystymosi labui principo garantas, kaip nustatyta Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse (VI priedas);

35.

primena, jog nuolatinis ir atidus piliečių peticijų svarstymas suteikia puikių galimybių užtikrinti, kad geresnis reglamentavimas būtų įtraukesnis ir veiksmingesnis, ir pagerinti politikos formuotojų supratimą apie vietos bei regionų realijas ir piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus bei prioritetus; pripažįsta, kad ES teisės aktais turėtų būti užtikrinamas vienodas požiūris į piliečius ir įmones ir veiksmingas piliečių teisių įgyvendinimas visoje Sąjungoje ir kad turėtų būti garantuojamas tvirtas ir vienodas galiojančių ES taisyklių vykdymo užtikrinimas;

36.

primena, kad, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punkte nustatyto įsipareigojimo, svarbu palaikyti glaudžius teisėkūros institucijų ryšius dar prieš pradedant tarpinstitucines derybas, be kita ko, reguliariai kviečiant kitų institucijų atstovus dalyvauti neformaliuose pasikeitimuose nuomonėmis; apgailestauja, kad šis įsipareigojimas nesudarė prielaidų nei naujoms bendradarbiavimo struktūroms, nei sistemingai praktikai, kurie leistų sudaryti palankesnes sąlygas šiems mainams; siūlo teisėkūros institucijoms susitarti dėl gerosios praktikos kodekso šioje srityje;

37.

yra tvirtai įsitikinęs, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama institucinėms konsultacijoms, koordinavimui ir bendradarbiavimui tarp ES institucijų ir jų viduje; primygtinai ragina Komisiją supaprastinti savo vidaus procedūras, kad Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas (INTPA GD) būtų sistemingai įtraukiamas kaskart atliekant poveikio vertinimą, visų pirma susijusį su vidaus teisės aktais, kurie gali turėti poveikį už ES ribų, ir tinkamai atsižvelgti į šio generalinio direktorato indėlį, pasiūlymus ir rekomendacijas, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui sistemos; ragina Komisiją stiprinti INTPA GD įtraukimą ir prasmingą dalyvavimą per tarpžinybines konsultacijas, Tarpinstitucinėje ryšių grupėje (GRI) bei Išorės koordinavimo grupėje (EXCO) ir tinkamai atsižvelgti į šio pagrindinio generalinio direktorato indėlį vystomojo bendradarbiavimo ir besivystančių šalių klausimais;

38.

ragina į ES teisės aktus integruoti vaiko teisių klausimus, numatant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vaikų teisėms vertinimą; atsižvelgdamas į tai ragina į poveikio vertinimo priemonių rinkinį įtraukti tyrimą vaikų teisių aspektu, kuris galėtų apimti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vaikų dalyvavimo mechanizmą, sričių, kurioms daromas poveikis, nustatymą, poveikio vaikams kiekybinį įvertinimą ir alternatyvių mechanizmų vertinimą;

39.

ragina Komisiją, paisant ES vaiko teisių strategijoje įtvirtinto įsipareigojimo, pradėti daugiau viešų konsultacijų, skirtų vaikams ir paaugliams, ir aktyviai naudotis ES vaikų dalyvavimo platforma, kad į ES sprendimų priėmimo procesą būtų įtrauktas ir jaunųjų piliečių balsas;

40.

ragina institucijas imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrinamas pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, asmenų su negalia, dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad reikia visiems piliečiams užtikrinti geresnę prieigą prie informacijos; ragina pradėti daugiau viešų konsultacijų, skirtų konkrečioms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, jaunimui ar vyresnio amžiaus žmonėms; ragina visus ES sprendimus priimančius asmenis atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų indėlį ir užtikrinti veiksmingą tolesnę veiklą vėlesniuose sprendimų priėmimo procesuose;

41.

ragina parengti poveikio konkrečiose srityse, pavyzdžiui, poveikio pažeidžiamoms grupėms, rodiklius; atsižvelgdamas į tai, giria UNICEF pasiūlymą dėl vaiko žymens, kuriuo įvertinamas politikos poveikis vaikams, ir ragina kurti panašius mechanizmus kitose politikos srityse;

42.

ragina Komisiją atlikti visų be išimties pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą; stipriai apgailestauja, kad praeityje poveikio vertinimas nebuvo atliktas svarstant ne vieną politiškai opų pasiūlymą; primena, jog tam, kad politika būtų formuojama remiantis informacija, Parlamentas yra ne kartą pats atlikęs poveikio vertinimą vietoj Komisijos; ragina poveikio vertinimui skirti pakankamai laiko ir išteklių, kad būtų užtikrinta jo kokybė; vis dėlto primena, kad poveikio vertinimas padeda politinių sprendimų priėmimą pagrįsti informacija, tačiau jokiu būdu neturėtų pakeisti ar nepagrįstai vilkinti teisėkūros proceso; vis dėlto akcentuoja, kad ES teisėkūros procese daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne iniciatyvų įgyvendinimo spartai, o kokybei, skaidrumui ir naujausioms žinioms bei duomenims atliekant poveikio vertinimą; ragina poveikio vertinimo rezultatus paskelbti iš karto jį užbaigus, o ne tik tada, kai pateikiamas politinis pasiūlymas, – taip užtikrinamas didesnis sprendimų priėmimo ES lygmeniu skaidrumas; pripažįsta, kad, siekiant veiksmingai įgyvendinti geresnio reglamentavimo ir ypač ex ante poveikio vertinimo siekius, reikės tinkamo lygio išteklių; primygtinai ragina Komisiją šiai sričiai skirti tinkamų priemonių;

43.

atkreipia dėmesį ir apgailestauja dėl to, kad pripažinta, jog neatliktas kelių pagrindinių teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimas, o tai galima tik iš dalies priskirti COVID-19 pandemijai, ir atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą paskelbti analitinį tarnybų darbinį dokumentą kartu su pasiūlymu arba tais atvejais, kai poveikio vertinimas nebuvo parengtas – per tris mėnesius nuo jo priėmimo; pabrėžia, kad tai yra sveikintinas žingsnis siekiant didesnio skaidrumo, tačiau tai neturėtų sudaryti prielaidų Komisijai apeiti jai tenkančių pareigų, susijusių su poveikio vertinimu, taip pat kad Komisija turėtų skelbti tarnybų darbinius dokumentus tuo pačiu metu kaip ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

44.

palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti teritorinio poveikio vertinimą ir tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą (15), siekiant geriau atsižvelgti į įvairių ES teritorijų, pavyzdžiui, miesto ir kaimo vietovių, pasienio regionų ir atokiausių regionų, poreikius ir ypatumus; primena teritorinio poveikio vertinimo svarbą Europos regionų komitetui, įskaitant poveikio kaimo vietovėms vertinimą, poveikio miestams vertinimą ir tarpvalstybinio poveikio vertinimą;

45.

pabrėžia, kad reikia sukurti papildomas priemones tam, kad būtų galima įvertinti naujų politikos sričių, iniciatyvų ir teisės aktų poveikį aplinkai, kai esamų priemonių nepakanka, siekiant užtikrinti, kad platūs U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos žalieji užmojai ir dėmesys, skiriamas Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, Komisijos poveikio vertinime ir pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įgautų daugiau reikšmės; šiuo atžvilgiu ragina atsižvelgti į sąnaudas, kurių gali atsirasti dėl politikos neveikimo, visų pirma sveikatos, klimato, aplinkos ir socialinio aspekto srityse, ir į kaupiamąjį vėlavimo poveikį; mano, kad atliekant poveikio vertinimą turi būti skiriamas vienodas dėmesys visų pirma Komisijos pasiūlymo ekonominių, socialinių padarinių, pasekmių sveikatai ir aplinkai vertinimui ir kad prireikus turi būti įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms ir moterų bei vyrų lygybei;

46.

apgailestauja dėl to, kad Sąjungos politikos ir teisės aktų, ypač su vystymusi nesusijusių vidaus teisės aktų, poveikio besivystančioms šalims vertinimų skaičius tebėra nedidelis ir jais tinkamai neįvertinamas galimas poveikis besivystančioms šalims ir į jį neatsižvelgiama; yra tvirtai įsitikinęs, kad ex ante poveikio vertinimas yra vertinga priemonė nustatyti ir pašalinti galimą politikos ir (arba) teisėkūros pasiūlymo riziką, kuri kyla besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti ES teisės aktų poveikiui besivystančioms šalims ir įgyvendinant šias iniciatyvas laikytis vystomojo bendradarbiavimo tikslų ir juos skatinti, kai tinkama, ypač tokiose srityse kaip migracija, aplinka, žemės ūkis ir kova su tarptautiniu nusikalstamumu, pavyzdžiui, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir žmonėmis bei pinigų plovimu; primygtinai ragina Komisiją poveikio vertinimo išvadas paversti teisinėmis nuostatomis savo su vystymusi nesusijusiuose teisės aktuose, kad būtų geriau atspindėtas ES įsipareigojimas laikytis SESV 208 straipsnio;

47.

reiškia susirūpinimą dėl Europos klimato teisės akto nuostatų įgyvendinimo tais atvejais, kai neatliktas poveikio vertinimas, ypač dėl politiškai opių pasiūlymų, įskaitant antrinės teisės aktus; primena, kad, kaip susitarta Tarpinstituciniame susitarime, Komisija turėtų atlikti savo teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo priemonių, kurios, numanoma, turės didelį ekonominį poveikį, poveikį aplinkai arba socialinį poveikį, poveikio vertinimą;

48.

pažymi, kad priemonė Nr. 35 pasižymi elementais, kurie reglamentuoja poveikio analizės atlikimą besivystančiose šalyse, ir tikisi, kad šia priemone bus plačiai naudojamasi; mano, kad dabartiniai sektoriai, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė atliekant poveikio vertinimą, turi atliepti dabartinius ir būsimus Sąjungos iššūkius, atspindėti Parlamento pozicijas ir aiškiai atitikti tiesiogiai susijusias ES teisės sritis, kad būtų lengviau nustatyti teisės aktus, į kuriuos reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį; siūlo toliau stiprinti priemonių rinkinį, kad būtų lengviau nustatyti ir analizuoti galimą ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai besivystančiose šalyse; siūlo į konkrečias rinkinį sudarančias priemones, įskaitant priemones Nr. 23, 25 ir 26, bet jomis neapsiribojant, įtraukti naują antraštinę dalį „Poveikis besivystančioms šalims“; siūlo į šią antraštinę dalį įtraukti keletą pagrindinių klausimų siekiant nustatyti, ar teisės aktais prisidedama prie vystymosi politikos tikslų ir prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tiek ES, tiek besivystančiose šalyse; primena, kad įgyvendinant Europos vystomąjį bendradarbiavimą itin svarbus yra poveikis žmogaus teisėms, įskaitant poveikį vaikams, čiabuviams, LGBTIQ asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms besivystančiose šalyse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nustatyti atskiras poveikio žmogaus teisėms, lyties aspektui ir moterų teisėms, taip pat teisinei valstybei ir geram valdymui besivystančiose šalyse vertinimo kategorijas; primena, kad siekiant pasimokyti iš praeities veiksmų ir patobulėti ateityje taip pat svarbu nuolat vertinti procedūrų ir priemonių veiksmingumą, ir atitinkamai ragina Komisiją reguliariai teikti Europos Parlamentui priemonės Nr. 35 įgyvendinimo ataskaitas;

49.

pabrėžia, kad poveikio žmogaus teisėms vertinimą svarbu susieti su naująja ES išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje politikos programa, užtikrinant, kad surinkti duomenys apie įmonėse žmogaus teisėms ir aplinkai kylančią riziką pagal sektorius, verslo veiklą ir vertės grandines būtų įtraukti į ES ir nacionalines vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos įstaigas, numatant išmatuojamus kriterijus ir esminį turinį;

50.

primena, kad Parlamentas yra įsteigęs specialų Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratą, kad galėtų atlikti ex ante ir ex post poveikio vertinimą ir taip prisidėti prie įrodymais pagrįstos politikos formavimo, ir ragina skirti pakankamą finansavimą bei žmogiškuosius išteklius direktoratui ir kitoms Parlamento tarnyboms, padedančioms Parlamento nariams gerinti gebėjimą atlikti teisėkūros institucijos funkcijas;

51.

primena, kad atliekant Parlamento vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į nuostatų veiksmingumą siekiant jų tikslų, garantuojant ekonominę naudą ir užtikrinant, kad realios sąnaudos būtų proporcingos naudai, jų tinkamumą ir aktualumą naujiems poreikiams, jų pridėtinę vertę ir jų vidinį bei išorinį suderinamumą su kitomis politikos sritimis;

52.

remia Komisijos įsipareigojimą atlikti politikos peržiūrą ir ragina ją dažniau atlikti ex post vertinimą siekiant įvertinti teisės aktų veiksmingumą ir naudą, o tai savo ruožtu gali padėti rinkti informaciją, reikalingą politikos pokyčiams ateityje, ir patobulinti reglamentavimo metodus; akcentuoja principo „pirmiausia – vertinimas“ svarbą užtikrinant, kad praeityje išmoktos pamokos galėtų daryti įtaką su ateities politikos ciklu susijusiems veiksmams; reiškia rimtą susirūpinimą dėl stiprėjančios tendencijos poveikio ir kitą vertinimą atlikti vienu metu, nors vertinimo rezultatais turėtų būti remiamasi atliekant teisės aktų peržiūrą;

53.

palankiai vertina tai, kad vertinimų ir juos pagrindžiančių tyrimų kokybės kontrolė buvo standartizuota pasitelkiant tarpžinybines grupes ir kokybės kontrolinius sąrašus; vis dėlto pažymi, kad tokia pati kokybės kontrolė nėra taikoma ex post peržiūrai, kuri nėra vertinimas; ragina Komisiją nustatyti minimalius kokybės standartus, taikomus ex post peržiūrai, kuri nėra vertinimas, siekiant užtikrinti jos kokybę visose Komisijos tarnybose; mano, kad pagal tokius minimalius kokybės standartus turėtų būti reikalaujama, kad ex post peržiūra apimtų išsamų taikomos metodikos aprašymą, įskaitant duomenų rinkimo ir analizės priemones, jos pasirinkimo pagrindimą ir susijusius apribojimus;

54.

pabrėžia, kad reikiamų duomenų rinkimą ir vertinimą užtikrina teisės aktų stebėsenos ir peržiūros nuostatos; ragina Komisiją kartu su Europos Parlamentu ir Taryba, atsižvelgiant į galiojantį Tarpinstitucinį susitarimą, parengti tarpinstitucinį peržiūros ir stebėsenos sąlygų priemonių rinkinį, kuriame būtų pateikta, be kita ko, galimų rezultatų ir (arba) ex post peržiūros, kurią gali būti prašoma atlikti, taksonomija ir ES institucijoms ar įstaigoms bei valstybėms narėms skirtos stebėsenos nuostatų rengimo gairės;

55.

pabrėžia, kad ex post vertinimas taip pat yra svarbi teisės aktų poveikio piliečiams bei įmonėms vertinimo priemonė, kurią taikant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas poveikiui MVĮ, ir ragina Komisiją sudaryti sąlygas Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformai ir valstybėms narėms teikti grįžtamąją informaciją apie Komisijos apskaičiuotas sąnaudas ir naudą po įgyvendinimo;

56.

pabrėžia, kad reikia reguliariai peržiūrėti siekio užtikrinti geresnę teisėkūrą tikslus ir juos įvertinti remiantis geresnės teisėkūros darbotvarkės kriterijais, be kita ko, ir dėl stebėsenos bei ataskaitų teikimo; pabrėžia, kad tikslai turi būti gerai subalansuoti, proporcingi ir vertinami atsižvelgiant į jų veiksmingumą; primena, jog svarbu turėti palyginamus ES masto duomenis, kad būtų galima atlikti tokį vertinimą, ir ragina Komisiją išnagrinėti, ar geresnio reglamentavimo priemonės padėjo pasiekti tokius tikslus, kaip geresni politikos rezultatai;

57.

teigiamai vertina atnaujintą Komisijos įsipareigojimą užtikrinti vertinimo proceso skaidrumą ir ragina paskelbti daugiamečius vertinimo planus, įskaitant atitinkamą bendrąją informaciją, kuria remtasi; be to, akcentuoja būtinybę užtikrinti didesnį viešų, išsamių ir pasiekiamų įrodymų, kuriais grindžiami poveikio ir kiti vertinimai, prieinamumą ir šiuo požiūriu puikiai vertina Komisijos ketinimą tobulinti savo įrodymų registrus ir jų tarpusavio sąsajas bei imtis veiksmų, kad jos vidaus duomenų bazės ir saugyklos taptų nesunkiai prieinamos visuomenei; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui sukurti bendrą teisėkūros portalą, kurio struktūra turėtų būti kuo intuityvesnė ir kuris būtų kuo patogesnis naudotojui, kad būtų išvengta informacijos pertekliaus, ir primygtinai prašo užtikrinti, kad šis bendras portalas pradėtų visapusiškai veikti iki 2022 m. pabaigos; pritaria glaudesnio institucijų bendradarbiavimo tikslui siekiant palengvinti ir supaprastinti prieigą prie visų duomenų, surinktų įgyvendinant konkrečią politikos iniciatyvą per visą teisėkūros procesą;

58.

pabrėžia, kad kai įmanoma, padėti rengti teisės aktus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas jų įgyvendinimui ir vykdymui gali ES finansuojami bandomieji projektai ir koncepcijos pagrįstumo įrodymai;

59.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija laiku atsakytų į Parlamento pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu; apgailestauja dėl to, kad praeityje į daugumą klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, buvo atsakyta per vėlai, ir primygtinai reikalauja, kad į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, Komisija atsakytų greičiau; atkreipia dėmesį į tai, kad atsakymų į Parlamento klausimus kokybė dažnai yra labai prasta, todėl ragina nedelsiant ir iš esmės reikšmingai pagerinti Komisijos atsakymus į Parlamento klausimus;

60.

pabrėžia, kad ypač svarbus teisėkūros procesui yra Europos institucijų skaidrumas, nes piliečiai turi teisę žinoti, kaip rengiami jiems poveikį darantys teisės aktai; palankiai vertina neseniai su Taryba pasiektą susitarimą dėl Skaidrumo registro; apgailestauja dėl to, kad Skaidrumo registras yra privalomas ne visoms ES institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių atstovybėms;

61.

ragina visose institucijose toliau didinti diskusijų ir sprendimų skaidrumą; apgailestauja dėl Tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumo stokos ir dokumentų įslaptinimo pernelyg plačiu mastu praktikos bei labai plataus išimčių, numatytų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, aiškinimo, ypač kiek tai susiję su sprendimų priėmimo proceso ir teisinių konsultacijų apsauga, o tai neretai reiškia, kad viršesnis viešojo intereso atskleisti susijusius dokumentus principas netaikomas; mano, kad Tarybos dokumentų slaptumo išimtys turėtų būti taikomos nuosekliai kartu atliekant nepriklausomą priežiūrą ir laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos; primygtinai ragina Tarybą viešai skelbti daugiau ir įvairesnio tipo atitinkamų dokumentų, visų pirma valstybių narių pareikštas pozicijas, kad visuomenė turėtų galimybę sužinoti, kokios pozicijos jų šalies vyriausybė jų vardu laikėsi ES lygmeniu, ir taip pat prisidėti prie nacionalinių parlamentų vykdomos ES sprendimų priėmimo kontrolės, kuri taikoma visiems sprendimams, pradedant teisėkūros procedūra priimamais dokumentais ir baigiant įgyvendinimo ir deleguotaisiais aktais;

62.

primena, kad vykstančios teisėkūros procedūros skaidrumas ir viešumas yra neatsiejami nuo teisėkūros proceso, todėl, kaip savo jurisprudencijoje, visų pirma byloje T-540/15, Emilio De Capitani / Europos Parlamentas, yra pažymėjęs ESTT, jais gali būti remiamasi norint susipažinti su trilogo dokumentais; mano, kad ES turi suformuluoti platesnio užmojo galimybės susipažinti su dokumentais politiką ir numatyti geresnį esamų taisyklių, įskaitant dokumentus, susijusius su vidaus, trilogų ir tarptautinėmis derybomis, taikymą; primena, kad, anot Europos ombudsmeno, teisės susipažinti su dokumentais, ypač su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, apribojimai turėtų būti išimtiniai ir taikomi tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina; be to, priduria, kad atvirumas ir skaidrumas suteikia didesnį ES demokratinio teisėkūros proceso teisėtumą ir daugiau pasitikėjimo juo; apgailestauja dėl praktikos, kai, siekiant atsisakyti leisti susipažinti su parengiamaisiais teisėkūros dokumentais, paprastai pasitelkiamas „institucijos sprendimų priėmimo proceso veiksmingumo“ argumentas;

63.

mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais galėtų būti peržiūrėtas, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į, pavyzdžiui, skaitmenizaciją ir skaitmeninių dokumentų tvarkymą, esamą teismų praktiką skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais srityje, taip pat į bendrus pokyčius, susijusius su visuomenės požiūriu į skaidrumą; pabrėžia, kad atliekant bet kokią peržiūrą turėtų būti užtikrintas didesnis, o ne mažesnis skaidrumas;

64.

pabrėžia, kad atviras, veiksmingas, skaidrus ir nepriklausomas administracinis ir teisėkūros sprendimų priėmimo procesas yra aukštos kokybės politikos ir reglamentavimo prielaida; pabrėžia, kad suderintų administracinių procedūrų nustatymas galėtų būti naudingas gero valdymo ir reglamentavimo praktikai ES ir galėtų sustiprinti ryšį tarp ekspertų žiniomis grindžiamo sprendimų priėmimo ir demokratinio legitimumo; primena, kad savo 2013 m. sausio 15 d., 2016 m. birželio 9 d. ir 2021 m. sausio 20 d. rezoliucijose Parlamentas ragino priimti reglamentą dėl atviro, veiksmingo ir nepriklausomo Europos Sąjungos administravimo pagal SESV 298 straipsnį, ir pažymi, kad Komisijos pasiūlyme į šį prašymą nebuvo atsižvelgta; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės, atsižvelgiant į veiksmus, kurių šioje srityje jau ėmėsi Parlamentas;

65.

primena, kad reikia taikyti nuoseklius teisės aktų rengimo principus, visų pirma skaidrumo, atskaitomybės, taip pat aiškumo ir tikslumo principus, laikantis Teisingumo Teismo praktikoje pripažintų principų;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad organams, kurių skaidrumo lygis dar mažesnis, pavyzdžiui, Euro grupei, pirmiausia turėtų būti taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklės, o balsavimo procedūros, protokolai, rezultatai ir balsavimo bei svarstymų paaiškinimai skelbiami viešai;

67.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkiamos tokios priemonės, kaip REFIT ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma, siekiant nustatyti supaprastinimo ir bereikalingų išlaidų ir administracinės naštos mažinimo galimybes dar iki Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl peržiūros, sykiu užtikrinant aukščiausius apsaugos standartus ir stiprinant atitiktį ES teisei; primena, kad Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos vaidmuo taip pat apima vertinimą, ar konkretūs Sąjungos teisės aktai bei jų tikslai tebėra tinkami ateičiai ir yra pritaikyti naujiems iššūkiams, kartu sutelkiant dėmesį į reguliavimo naštos subalansavimą;

68.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti veiksmingiausius sprendimus taikant geresnio reglamentavimo principus, kad įgyvendinant ES politiką būtų galima kuo labiau padidinti naudą ir kartu sumažinti susijusias sąnaudas naudos gavėjų labui; pabrėžia, kad reikia nuosekliai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir stiprinti principą „svarbiems klausimams skirti daug dėmesio, o nesvarbiems – mažai“, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose būtų užtikrintas tinkamas dėmesys MVĮ ir kad tai taptų pagrindu naujam tarpinstituciniam įsipareigojimui mažinti administracinę naštą;

69.

palankiai vertina Komisijos sprendimą Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje įsteigti pogrupį, kurį sudaro Europos regionų komiteto regioninių centrų tinklas; ragina Komisiją imtis prasmingų tolesnių veiksmų, susijusių su platformos nuomonėmis, ir stiprinti įrodymais grindžiamą požiūrį į jos ex post ir ex ante vertinimą pasinaudojant vietos ir regionų ekspertinėmis žiniomis;

70.

primena, jog laikotarpio vidurio peržiūros ir laikino galiojimo sąlygos yra naudingos priemonės siekiant užtikrinti, kad savo paskirtį atlikę ES teisės aktai visada būtų atnaujinti arba būtų laiku atšaukti; mano, kad Komisija turėtų parengti ir diegti labiau integruotą požiūrį į tvarumą, kurį taikant būtų geriau atsižvelgiama į ES politikos ir teisės aktų ekonominio bei socialinio poveikio ir poveikio aplinkai sąveiką; rekomenduoja Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformai nustatyti ir išnagrinėti teisės aktus, kurie prieštarauja Europos žaliajam kursui ir platesniems darnaus vystymosi tikslams, be kita ko, šiame kontekste laikantis požiūrio „visų pirma galvokime apie tvarumą“;

71.

pakartoja savo raginimą Komisijai (16) sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Europos žaliąjį kursą šalinant kliūtis ir biurokratizmą, dėl kurių gali sulėtėti jo įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant Sąjungos teisės aktų taikymo padariniams ir sąnaudoms, ypač MVĮ atžvilgiu;

72.

primena, kad atliekant „nereikalingos naštos“ vertinimą reikia atsižvelgti į „grynąjį“ ES teisės aktų poveikį įvairiais administraciniais lygmenimis, kartu visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, kai vieno ES lygmens teisės akto priėmimas, ypač tiesiogiai taikomų ES reglamentų forma, gali sumažinti administracinę naštą nacionaliniu ar vietos lygmenimis, taip pat pagerinti vidaus rinkos veikimą užtikrinant, kad taisyklės būtų skaidrios ir nuspėjamos, ir garantuojant, kad jos būtų vienodai taikomos visose ES valstybėse narėse, taip pat sumažinant neigiamo išorinio poveikio aplinkai, klimatui ir sveikatai sąnaudas ir poveikį; pažymi, jog užtikrinus, kad ES teisės aktai būtų aiškesni, pavyzdžiui, įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, būtų lengviau vienodai juos taikyti;

73.

pabrėžia, kad reikia pasiekti tolesnę pažangą, visų pirma, formų ir procedūrų supaprastinimo ir standartizavimo srityje, nuosekliai įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo ir standartiškai skaitmeninių procedūrų principus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu;

74.

mano, kad visi tarptautiniai prekybos ir investicijų susitarimai turi būti tinkami ateičiai visais savo aspektais ir taip skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą bei prisidėti prie tarptautinių įsipareigojimų vykdymo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad prieš pradedant derybas dėl prekybos ir investicijų svarbu atlikti poveikio tvarumui vertinimą; pabrėžia, kad reikia plėtoti ir taikyti labiau integruotą požiūrį į tvarumą, kuriuo būtų geriau atsižvelgiama į ES teisės aktų, politikos krypčių ir iniciatyvų, įskaitant jos prekybos ir investicijų susitarimus, ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai sąveiką, taip pat atsižvelgiant į kaupiamąjį poveikį, kurį įvairūs pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat prekybos ir investicijų susitarimai apskritai galėtų turėti;

75.

mano, kad ES institucijos turėtų remtis įvairių politikos sričių ekspertinėmis žiniomis, kad užtikrintų optimalų sprendimų priėmimą ir priimtų ypač veiksmingas priemones; ragina visas tris ES institucijas gerinti savo vidaus organų veiklos koordinavimą ir vengti veikti izoliuotai; pabrėžia, kad svarbu skatinti taikyti nuoseklias reguliavimo sistemas, pavyzdžiui, suderinti sąvokas visose susijusiose teisėkūros iniciatyvose, nes tai gali pagerinti atitiktį;

76.

pabrėžia, kad reikia apsvarstyti naujoviškus teisėkūros metodus, pavyzdžiui, teisinį projektavimą; akcentuoja, kad teisinis projektavimas yra į žmogų orientuotas metodas, kuris gali padėti sumažinti atotrūkį tarp ES piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir ES teisės aktų; primena, kad į žmogų orientuotas metodas reiškia, jog teisės aktai pirmiausia turėtų būti rengiami paisant piliečių ir suinteresuotųjų subjektų interesų ir turėtų būti lengvai suprantami;

77.

atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į Parlamento tikslinių grupių pateiktas rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad reikia persvarstyti Parlamento darbo tvarkos taisyklių 132 ir 166 straipsnius dėl galimybės patekti į Tarybą ir Komisiją, kad EP nariai galėtų dalyvauti Tarybos darbo grupių, Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) ar Tarybos posėdžiuose arba juose atsakyti į klausimus;

78.

pabrėžia SESV 218 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą reikalavimą visais procedūros, susijusios su tarptautiniais susitarimais tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, etapais nedelsiant ir išsamiai informuoti Europos Parlamentą; apgailestauja, kad Parlamentui nesuteikiama galimybė susipažinti su įvairiais pasiūlymais, susijusiais su tarptautinių prekybos ir investicijų susitarimų susitariančiųjų šalių derybinėmis pozicijomis; mano, kad šiuo atžvilgiu turėtų būti tinkamai įgyvendinamas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, kuriame pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad kiekviena institucija galėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti Sutartyse nustatytas pareigas, susijusias su derybomis dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymu;

79.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti norminių reikalavimų proporcingumą tarptautinės prekybos priemonių kontekste;

80.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad joks susitarimas nebūtų laikinai taikomas iki Parlamentui nubalsavus dėl pritarimo, su laikinu prekybos ir investicijų susitarimų taikymu susijusi nusistovėjusi praktika turėtų būti taikoma visiems tarptautiniams susitarimams;

81.

mano, kad veiksmingu reglamentavimu turi būti pasiekta trumpalaikių poreikių ir ilgalaikių iššūkių pusiausvyra; pabrėžia, kad strateginis prognozavimas atlieka esminį vaidmenį padėdamas ES politikos formavimą parengti ateities iššūkiams užtikrinant, kad naujų iniciatyvų vertinimas būtų grindžiamas ilgalaike perspektyva, ir akcentuojant kokybiškų teisės aktų, kaip investicijų į ateitį, pridėtinę vertę; teigiamai vertina prognozavimo elementų įtraukimą į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir poveikio bei kitus vertinimus; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų geriau suderinti savo veiklą geresnio reglamentavimo ir strateginio prognozavimo srityse bei taikyti jų derinį, kad būtų galima geriau integruoti abu procesus; pabrėžia, kad metodika, kurią Komisija taiko sąnaudoms kiekybiškai įvertinti, sprendimams dėl kompromisų priimti ir strateginiam prognozavimui įgyvendinti, tebėra neaiški, ir ragina Komisiją pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip šie principai taikomi praktikoje; ragina Komisiją pasidomėti naujoviškomis sąnaudų vertinimo priemonėmis; šiuo atžvilgiu primygtinai rekomenduoja strateginio prognozavimo procese taip pat atsižvelgti į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ir pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2009 10a straipsnį įsteigtos Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitas, susijusias su Reglamentu (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema;

82.

atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamentavimo patikros valdybos dalyvavimas atliekant poveikio vertinimą, tinkamumo patikras ir pagrindinį esamų teisės aktų vertinimą padeda gerinti Komisijos įrodymais grindžiamą darbą; pažymi, kad Reglamentavimo patikros valdyba gali atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant nešališką ir kokybišką Komisijos darbą ir kad jos kompetencija bei patirtis galėtų būti panaudotos kitoms Komisijos užduotims atlikti; pabrėžia, kad Reglamentavimo patikros valdyba gali veiksmingai tikrinti Komisijos darbą tik tuo atveju, jei jos nepriklausomumas ir nešališkumas yra neginčijamai įtvirtinti; atsižvelgdamas į tai ragina gerokai padidinti Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumą ir skaidrumą, kiek tai susiję su susitikimais su suinteresuotaisiais subjektais, peržiūromis, rekomendacijomis ir nuomonėmis, be kita ko, nustatant, kad Valdybos nariams turi būti privalomas Skaidrumo registras; pabrėžia, kad Valdybos darbas galiausiai neturėtų daryti poveikio Komisijos gebėjimui teikti pasiūlymus dėl teisės aktų arba nepagrįstai vėlinti pasiūlymų dėl teisės aktų priėmimo; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti nuoseklumą, skaidrumą ir atskaitomybę viso proceso metu, iškart po priėmimo paskelbti visas be išimčių Valdybos nuomones ir jas pateikti Parlamentui ir Tarybai; be to, ragina Komisiją taip pat leisti teisėkūros institucijoms susipažinti su Valdybai pateiktais vertinimo ir poveikio vertinimo projektais; atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamentavimo patikros valdybą sudaro keturi Komisijos nariai ir trys išorės ekspertai; ragina Komisiją persvarstyti Reglamentavimo patikros valdybos sprendimų priėmimo procesą, nes pagal dabartinę sistemą nuomones galima priimti be išorės ekspertų indėlio, arba įsteigti nepriklausomą Reglamentavimo patikros valdybą ne prie Komisijos; be to, ragina Komisiją išplėsti bendradarbiavimą su Reglamentavimo patikros valdyba ir ją stiprinti suteikiant daugiau priemonių savo darbui atlikti ir užtikrinti Jungtinio tyrimų centro paramą;

83.

atkreipia dėmesį į principą „kiek plius, tiek minus“, pagal kurį atsiradusią naują naštą Komisija siekia atsverti atlaisvindama piliečius ir įmones nuo lygiavertės ES lygmens naštos toje pačioje politikos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad principu „kiek plius, tiek minus“ siekiama sustiprinti programą REFIT išplečiant ją ne tik dėl dabartinių teisės aktų atsirandančios naštos, bet ir įtraukiant naujų teisės aktų naštą, taip pat siekiant valdyti bendrą naštą kiekvienoje politikos srityje; ragina principą „kiek plius, tiek minus“ taip pat grįsti atitinkamu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; pažymi, kad Komisija ėmėsi vienašališkai taikyti šį principą, neatlikusi išankstinio poveikio vertinimo ir nesurengusi konsultacijų; pabrėžia, kad dėl šio principo įgyvendinimo neturėtų nukentėti politiniai imperatyvai arba geresnio reguliavimo tikslai, taip pat pabrėžia, kad dėl jo neturėtų būti priimami mechaniški ar matematiniai sprendimai dėl teisės aktų panaikinimo, nukentėti jų standartai ar daromas atgrasomasis poveikis teisėkūros srityje ir kad juo turėtų būti siekiama modernizuoti bei reformuoti ES teisės aktus siekiant prisitaikyti prie iššūkių, be kita ko, pakeičiant, sujungiant ir tobulinant teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad rengiant, į nacionalinę teisę perkeliant ir įgyvendinant ES teisės aktus reikėtų vengti nereikalingos papildomos administracinės naštos, tačiau šis požiūris neturėtų tapti reguliavimo panaikinimo ar reguliavimo nebuvimo priežastimi ir kliūtimi valstybėms narėms toliau taikyti platesnio užmojo priemones ar jų imtis ir užtikrinti aukštesnius socialinės, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus tais atvejais, kai Sąjungos teisėje apibrėžti tik būtiniausi standartai;

84.

laikosi nuomonės, kad veiksmingas ES teisės įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą ES politika ir institucijomis; primena, kad pagal SESV 197 straipsnį toks įgyvendinimas turi būti laikomas valstybių narių bendro intereso reikalu; ragina valstybes nares, perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę, vengti užkrauti nereikalingą papildomą administracinę ar reikalavimų laikymosi naštą, visų pirma MVĮ, nes vadinamasis perteklinis reglamentavimas yra vienas iš pagrindinių nereikalingos administracinės naštos šaltinių; vis dėlto mano, kad geresnio reglamentavimo principas neturėtų trukdyti valstybių narių parlamentams išlaikyti platesnio užmojo priemones arba jų imtis tais atvejais, kai Sąjungos teisėje nustatyti tik būtiniausi standartai; palaiko Komisijos prašymą valstybėms narėms pranešti, kada jos nusprendžia įtraukti papildomų elementų, kurie nėra numatyti ES teisės aktuose;

85.

primena, jog poreikis priimti naujus teisės aktus neturėtų automatiškai reikšti, kad galiojantys teisės aktai nebereikalingi; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad, norint išvengti netikėtų pasekmių ir nepageidaujamo poveikio, taip pat turi būti atliktas išsamus poveikio vertinimas dėl kiekvieno galimo panaikinimo; ragina užtikrinti, kad šis požiūris būtų grindžiamas skaidria ir įrodymais pagrįsta metodika, kurią taikant proporcingai atsižvelgiama į visus tvarumo aspektus tiek naudos, tiek sąnaudų požiūriu, įskaitant reikalavimų nesilaikymo ir neveikimo sąnaudas, taip pat atsižvelgiant į administracinį ar ekonominį poveikį, kartu visapusiškai paisant ES acquis ir jos socialinio poveikio, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją prieš taikant principą „kiek plius, tiek minus“ paviešinti su juo susijusius savo skaičiavimus; mano, kad geresnė teisėkūra visų pirma turėtų būti grindžiama ne kiekybiniais, o kokybiniais aspektais; pabrėžia kokybiškų teisės aktų svarbą įgyvendinant ES pavyzdines iniciatyvas; palankiai vertina Komisijos komunikate prisiimtą įsipareigojimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, regionais ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų pašalintos kliūtys ir biurokratizmas, trukdantys pereiti prie žaliosios ekonomikos; pabrėžia ex post vertinimo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES vykdytų savo įsipareigojimus;

86.

be to, pabrėžia, kad taikant principą „kiek plius, tiek minus“, reikėtų įvertinti visas reikalavimų laikymosi išlaidas – tiek administracines, tiek koregavimo; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad atitinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę proceso metu valstybės narės, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijos taikytų šį požiūrį; ragina keistis geriausia patirtimi, susijusia su kompensacinėmis priemonėmis, metodikomis ir surinktais duomenimis;

87.

pabrėžia, kad pasitikėjimas reglamentų vykdymo užtikrinimo srityje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos teisės aktų teisėtumą; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant ES teisės aktų vykdymą ir veiksmingai kovoti su visais ES teisės pažeidimais;

88.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog tam, kad būtų galima įvertinti Sąjungos teisės taikymą ir veiksmingumą, siekiant ją tobulinti, svarbu, kad Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas įgytų labiau struktūrizuotą pavidalą; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina, kad valstybės narės greitai, laiku ir teisingai įgyvendintų Sąjungos teisės aktus tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti, ar reikia priimti kitus teisės aktus;

89.

pažymi, jog pastovus didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad veiksmingas ES teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas valstybėse narėse laiku tebėra rimtas iššūkis, ir prašo imtis skubių priemonių, kuriomis būtų padidintas tokių procedūrų metu priimtų Komisijos sprendimų skaidrumas; pakartoja, kad veiksmingas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra pagrindinė geresnės teisėkūros darbotvarkės dalis; atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg didelė reguliavimo našta piliečiams ir įmonėms dažnai gali būti siejama su valstybių narių atitikties problemomis; ragina Komisiją visapusiškai ir nepagrįstai nedelsiant užtikrinti ES teisės aktų vykdymą ir pasinaudoti visomis esamomis priemonėmis; pabrėžia, kad Komisijos vykdymo užtikrinimo politika turi būti labiau nuspėjama ir skaidresnė ir padėti stiprinti teisinį tikrumą visiems suinteresuotiesiems subjektams;

90.

ragina Konferenciją dėl Europos ateities aptarti klausimą dėl Europos Parlamento iniciatyvos teisės stiprinimo, nes jis yra vienintelė demokratiškai renkama ES institucija, tiesiogiai atstovaujanti ES piliečiams; primena Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen įsipareigojimą paremti Parlamento iniciatyvos teisę; apgailestauja, kad ši galimybė nuolat atidedama iki būsimų Sutarties peržiūrų; pabrėžia, kad parlamentinė iniciatyvos teisė yra svarbus atstovaujamosios demokratijos bruožas valstybių narių lygmeniu, ir mano, kad būtina įgalinti EP narius, kaip tiesioginius ES piliečių atstovus, sustiprinant jų teisę formuoti ES teisėkūros darbotvarkę; palankiai vertina Komisijos Pirmininkės įsipareigojimą remti Europos Parlamento iniciatyvos teisę ir Komisijos įsipareigojimą į prašymus pagal SESV 225 straipsnį visada reaguoti teisėkūros procedūra priimamu aktu; ragina Tarybą ir Komisiją pašalinti galimas kliūtis, trukdančias Parlamentui naudotis savo įgaliojimais siūlyti teisėkūros iniciatyvas; mano, kad pagrindų susitarimas galėtų būti persvarstytas siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis šia teise; pabrėžia, kad taip pat reikia patikslinti įvairių tipų Parlamento pranešimų skirtumus ir tai, kokių veiksmų juose reikalaujama iš Komisijos;

91.

pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities yra beprecedentė iniciatyva, pagal kurią tiesiogiai bendradarbiaujama su ES piliečiais siekiant sužinoti apie jų požiūrį į Europos politikos formavimą; mano, kad pasibaigus Konferencijai turi būti atliktas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę pradėti taikyti praktiką, kuri galėtų padidinti piliečių dalyvavimo teisėkūros procese mastą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas piliečiams visapusiškai naudotis savo demokratine teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese aktyviai bendraujant su jų išrinktais atstovais ir propaguoti tiesioginį piliečių dalyvavimą; siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę įtraukti dalyvaujamuosius mechanizmus į tarpinstitucinį dialogą, kurio rezultatais remiantis būtų rengiama metinė darbo programa;

92.

atkreipia dėmesį į sparčiai besikeičiantį ES piliečių supratimą apie ES valdymo poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir būsimiems pokyčiams vis labiau į socialinę žiniasklaidą orientuotoje informacinėje visuomenėje, kuri pagreitina ir padidina supratimą apie ES sprendimų priėmimo procesus bei ES valdymo lūkesčius; pakartoja, kad reikia visapusiškai įtraukti piliečius į ES sprendimų priėmimo procesą ne tik balsuojant, bet ir į kitus kanalus bei priemones taip, kad būtų atsižvelgiama į visą politikos ciklą; dar kartą pažymi veiksmingų dalyvavimo mechanizmų svarbą ir pakartoja savo raginimą sukurti nuolatinius dalyvavimo mechanizmus pagal savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją (17), ir pabrėžia, kad juos reikia nustatyti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant būtinas priemones tinkamam horizontaliam ir vertikaliajam institucijų koordinavimui įvairiais lygmenimis užtikrinti; mano, kad šie mechanizmai galėtų būti grindžiami internetinėmis politinių diskusijų platformomis, konsultacijomis su jaunimu ir piliečių forumų tęstinumu, tačiau tuo nebūtų neapsiribojama;

93.

atkreipia dėmesį į tai, kad geresnė teisėkūra reikalauja veiksmingų teisėkūros procedūrų, kurios padėtų per tinkamą laikotarpį užbaigti ES sprendimų priėmimo procedūras; apgailestauja, kad Sutartyse nustatytos specialios teisėkūros procedūros buvo per retai sėkmingai užbaigtos, nes Tarybos įsipareigojimas nėra pakankamas ir nėra veiksmingų procedūrinių gairių;

94.

palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities svarstymus dėl piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese; ypač atkreipia dėmesį į 1-ojo piliečių forumo rekomendacijas, visų pirma į 35, 36, 41, 46 ir 48 rekomendacijas, taip pat į 2-ojo piliečių forumo rekomendacijas, visų pirma į 2.1 pokrypčio 10 ir 11 rekomendacijas; 3.1 pokrypčio 16 rekomendaciją; 4.1 pokrypčio 24 rekomendaciją ir 4.2 pokrypčio 29 ir 32 rekomendacijas bei 5 kryptį „Piliečių dalyvavimas“, ypač jos 39 rekomendaciją; primygtinai tvirtina, kad reikia prasmingai atsižvelgti į rekomendacijas, pateiktas galutinėje Konferencijos ataskaitoje, kurią parengs vykdomoji valdyba, bendradarbiaudama su Konferencijos plenarine sesija, remdamasi Konferencijos plenarinės sesijos diskusijomis dėl nacionalinių ir Europos piliečių forumų rekomendacijų, taip pat daugiakalbės skaitmeninės platformos indėliu; mano, kad grupių rekomendacijos aiškiai rodo, jog piliečiai ragina užtikrinti, kad ES viešų diskusijų skaidrumas būtų didesnis, o ES institucijos aktyviau naudotųsi visais komunikacijos kanalais ir teiktų daugiau informacijos, kartu pabrėžiant socialinės žiniasklaidos, kuri turėtų prisidėti prie ES sprendimų priėmimo, įskaitant teisėkūros procesus, vaidmenį; ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą įgyvendinti galutines konferencijos išvadas, pagrįstas piliečių forumų rekomendacijomis, laikantis Sutartyse įtvirtintų principų;

95.

rekomenduoja į teisėkūros procesą, susijusį su Parlamentui Sutarčių suteikta teisėkūros iniciatyvos teise, įtraukti prašymą nustatyti atitinkamų iniciatyvų teisėkūros tvarkaraštį, kaip ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą; be to, pabrėžia, kad taikant bet kokią tokią specialią teisėkūros procedūrą turi būti laikomasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatų dėl visų trijų institucijų institucinio įsipareigojimo derėtis ir tai daryti laikantis ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principo;

96.

mano, kad tais atvejais, kai Parlamentas naudojasi iniciatyvos teise, pavyzdžiui, dėl nuostatų, susijusių su jo paties sudėtimi, Parlamento narių rinkimais ir bendrosiomis jo funkcijų vykdymo sąlygomis, ombudsmeno statutu, taip pat dėl laikinųjų tyrimo komitetų sudarymo, būsimame tarpinstituciniame susitarime turėtų būti svarstomos priemonės, kuriomis būtų išvengta svarbių institucinių bylų blokavimo;

97.

pabrėžia svarbų Parlamento, kaip ES piliečiams atstovaujančios institucijos, vaidmenį, įskaitant jo vykdomą Komisijos ir kitų institucijų priežiūrą ir bendradarbiavimą su jomis visuomenės vardu, taip pat užtikrinant principo „iš apačios į viršų“ taikymą kalbant apie teisės aktų poveikį piliečiams; todėl pakartoja, kad taikant esamas Parlamento priemones svarbu išsaugoti Parlamento vaidmenį atliekant preliminarų būsimų teisės aktų vertinimą;

98.

palankiai vertina Komisijos pastangas konsoliduoti konsultacijų procesą, įsipareigojimą per aštuonias savaites nuo kiekvienų viešų konsultacijų pabaigos pateikti ataskaitą apie jas ir įsipareigojimą aktyviau viešinti konsultacijas, kad apie jas sužinotų daugiau piliečių, suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ, ir vietos bei regionų valdžios institucijų; ragina valstybes nares prisidėti prie šio proceso skatinant konsultacijas savo teritorijose; pažymi, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai, turintys daugiau finansinių išteklių, gali aktyviau dalyvauti konsultacijose; mano, kad surinkta informacija turi atspindėti subalansuotą požiūrį į suinteresuotųjų subjektų aplinką, todėl reikia sudaryti palankesnes sąlygas rinkti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mažiau išteklių turinčius piliečius ir piliečių atstovus, nuomones;

99.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 425, 2021 10 20, p. 43.

(2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0316.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0242.

(5) OL C 86, 2018 3 6, p. 126.

(6) OL C 445, 2021 10 29, p. 2.

(7) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(8) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_19_4230.

(9) P9_PV(2021)06-07(17).

(10) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(11) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2019: „„Išsakykite savo nuomonę!“: Komisijos viešos konsultacijos pritraukia piliečius, tačiau jos neatitinka lūkesčių dėl informavimo veiklos“.

(12) https://eur-lex.europa.eu/statistics/2021/legislative-acts-statistics.html; https://eur-lex.europa.eu/statistics/legal-acts/2021/legislative-acts-statistics-repealed-and-expired-acts.html

(13) Bandomoji reglamentavimo aplinka apibrėžiama kaip konkrečios sistemos, kurios, suteikdamos struktūrizuotą kontekstą eksperimentavimui, sudaro sąlygas, kai tikslinga, ribotą laiką ir ribotoje sektoriaus ar srities dalyje, taikant reguliavimo priežiūrą, kuria užtikrinama, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės, realiomis sąlygomis išbandyti pažangias technologijas, produktus, paslaugas ar metodus – šiuo metu visų pirma skaitmenizacijos kontekste.

(14) https://www.statista.com/statistics/878412/number-of-smes-in-europe-by-size

(15) Savo 2021 m. birželio 30 d. komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345) Komisija tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą apibūdina taip: „Kadangi kaimo plėtros pobūdis yra daugialypis ir Sutartimis siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ES politiką reikia peržiūrėti kaimo akimis, atsižvelgiant į galimas jos pasekmes ir poveikį kaimo vietovių darbo vietoms ir ekonomikos augimui, vystymosi perspektyvoms, socialinei gerovei ir visų asmenų galimybių lygybei, taip pat kaimo vietovių aplinkos kokybei.“.

(16) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonė „2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas – visi skirsniai“.

(17) OL C 99, 2022 3 1, p. 96.