P9_TA(2022)0276

Indijos ir Ramiojo vandenyno strategija prekybos ir investicijų srityje

2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija „Indijos ir Ramiojo vandenyno strategija prekybos ir investicijų srityje“ (2021/2200(INI))

(2023/C 47/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione (JOIN(2021)0024),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Nyderlandų Indijos ir Ramiojo vandenynų strategiją „Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas: Nyderlandų ir ES bendradarbiavimo su partneriais Azijoje stiprinimo gairės“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Vokietijos federalinės vyriausybės Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono politikos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strategija „Global Gateway““ (JOIN(2021)0030),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ JOIN(2018)0031),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą apie 2021 m. Sąjungos padėtį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 3 d. Europos išorės veiksmų tarnybos ir JAV Valstybės departamento bendrą pranešimą spaudai dėl aukšto lygio konsultacijų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 16 d. Kambodžoje surengtą 11-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. ES ir Kinijos strateginėje perspektyvoje išdėstytą ES „Vienos Kinijos“ politiką,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 30 d. ES ir Kinijos visapusišką susitarimą dėl investicijų,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Indijos santykių (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybų neoficialų dokumentą dėl grįžtamosios informacijos ir tolesnių galimybių gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir 15 punktų veiksmų planą dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 19 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (4) ir investicijų apsaugos susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimą (5) ir investicijų apsaugos susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (6),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančias derybas dėl ES ir Australijos, Naujosios Zelandijos ir Indonezijos laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir į šiuo metu sustabdytas derybas dėl ES ir Malaizijos, Tailando ir Filipinų LPS,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) (7),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. ASEAN ministrų susitikime priimtą sprendimą sukurti ES ir ASEAN strateginę partnerystę,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 11 d. surengtą 29-ąjį EU ir ASEAN jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. įvykusį steigiamąjį Europos Parlamento ir ASEAN tarpparlamentinės asamblėjos (AIPA) tarpregioninį dialogą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 27 d. Komisijos ataskaitą dėl ES prekybos susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (COM(2021)0654),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl naujos ES ir Kinijos strategijos (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Bendros prekybos politikos įgyvendinimas. 2018 m. metinė ataskaita“ (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo (14),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0170/2022),

kadangi Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas tapo geopolitine ir geoekonomine realybe; kadangi regiono ekonominė, demografinė ir politinė svarba auga, todėl jis yra pagrindinis veikėjas formuojant tarptautinę tvarką ir sprendžiant pasaulines problemas; kadangi pasaulio ekonomikos svorio centras persikėlė iš Atlanto vandenyno regiono į Ramiojo vandenyno regioną;

kadangi Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione kartu vykdoma daugiau kaip 70 proc. pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis ir daugiau kaip 60 proc. tiesioginių užsienio investicijų (TUI), o jų metinė prekyba 2019 m. siekė 1,5 trln. EUR; kadangi Indijos ir Ramiojo vandenynų regione sukuriama 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir prisidedama prie dviejų trečdalių pasaulio ekonomikos augimo; kadangi ES yra didžiausia investuotoja regione, kuriame yra keturi iš 10 didžiausių ES prekybos partnerių pasaulyje (Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir Indija) (15);

kadangi šiuo metu ES yra sudariusi keturis dvišalius prekybos susitarimus regione (su Japonija, Singapūru, Pietų Korėja ir Vietnamu), penkias strategines partnerystes (su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Kinija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja) ir dvi sujungiamumo partnerystes (su Japonija ir Indija);

D.	kadangi ES ir ASEAN 2020 m. gruodžio mėn. užmezgė strateginę partnerystę ir pradėjo naują savo ilgalaikių santykių etapą;

kadangi glaudesni Europos Parlamento ir Pietryčių Azijos parlamentų – per ASEAN tarpparlamentinę asamblėją (AIPA) – tarpparlamentiniai santykiai ir parlamentinė diplomatija turėtų atspindėti būsimą platesnio masto ir tvirtesnių ES ir ASEAN santykių darbotvarkę; kadangi Europos Parlamentas ir AIPA yra natūralūs partneriai, turintys didelį potencialą prisidėti prie ES ir ASEAN santykių stiprinimo;

kadangi ES ir ASEAN santykiai pagrįsti taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, veiksmingo ir tvaraus daugiašališkumo, laisvos ir sąžiningos prekybos bendromis vertybėmis ir principais; kadangi ES įsisteigę subjektai yra didžiausi TUI teikėjai ASEAN regione; kadangi ES yra trečia pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, o visa ASEAN yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė už Europos ribų; kadangi nuo 2009 m. abipusiu susitarimu derybos dėl ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo yra sustabdytos;

G.	kadangi Korėjos pastangos įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi skyrių yra anaiptol ne optimalios; kadangi reikalingi konkretesni patobulinimai;

kadangi kelioms Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalims taikomos ES muitų tarifų lengvatos pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS), palengvinančios patekimą į ES rinkas, ir kadangi mažiausiai išsivysčiusios regiono šalys naudojasi režimu „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurį netaikomi nei muitai, nei be kvotos; kadangi Pakistanui, Filipinams ir Šri Lankai taikoma speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+); kadangi šiomis priemonėmis prisidėta prie šių šalių ekonominio vystymosi, pagarbos žmogaus ir darbuotojų teisėms, aplinkos apsaugos ir gero valdymo tobulinimo;

kadangi pasaulinėje sanklodoje toliau didėja geopolitinė konkurencija tarp pagrindinių veikėjų, visų pirma tarp JAV ir Kinijos, o tai daro didelį poveikį pasaulinei prekybai; kadangi pastarojo meto įvykiai padarė poveikį tvarioms tiekimo grandinėms ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimui visame pasaulyje ir dėl to išaugo energijos ir maisto kainos; kadangi ES ir Kinijos santykiai yra daugialypiai: Kinija yra bendradarbiavimo partnerė, bet taip pat – ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė keliose srityse;

kadangi Visapusiškas ir pažangus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas yra atviras, ateities perspektyvomis grindžiamas prekybos susitarimas, kuriuo siekiama užtikrinti vienodas sąlygas ir taisyklėmis grindžiamą prekybos aplinką Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei suteikiamas regioninės prekybos integracijos modelis; kadangi 2017 m. sausio mėn. JAV pasitraukė iš susitarimo, o Kinija, Taivanas ir Jungtinė Karalystė 2021 m. pateikė prašymą prie jo prisijungti;

kadangi 2022 m. sausio mėn. įsigaliojo Regioninė išsami ekonominė partnerystė, kuriai vadovauja ASEAN ir kurios susitarimą pasirašė Australija, Kinija, Japonija, Korėjos Respublika ir Naujoji Zelandija, taip sukuriant didžiausią pasaulyje prekybos bloką; kadangi Regioninės išsamios ekonominės partnerystės tikslas – skatinti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą prekybos ir investicijų bei skaitmeninės prekybos srityse, kartu sprendžiant reguliavimo klausimus, kad būtų palengvintas tarpvalstybinis judėjimas, sykiu įtraukiant tik ribotas nuostatas dėl darbo ir aplinkos;

kadangi COVID-19 krizė išryškino kai kurias jau anksčiau besiformavusias geopolitines tendencijas; kadangi krizės metu taip pat išryškėjo tarptautinio bendradarbiavimo tvirtinimo, pvz. sveikatos sektoriuje, poreikis; kadangi per ją taip pat atsiskleidė valstybių narių šalių ekonomikos atsparumo trūkumas ir pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir tapo aišku, kad reikia užtikrinti didesnį įvairinimą;

kadangi nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. drastiškai pasikeitė geopolitinė realybė ir ES tolesnis bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenynų partneriais tampa dar svarbesnis bei būtinas siekiant įvairinti mūsų prekybos santykius, stiprinti bendradarbiavimą ypatingos svarbos ir besiformuojančių technologijų, skaitmeninių klausimų ir žaliavų srityse, stiprinti bei įvairinti tiekimo grandines, didinti jų atsparumą ir tvarumą, taip pat padėti spręsti pasaulinius uždavinius;

kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra egzistencinės grėsmės, kylančios Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europai ir visam likusiam pasauliui; kadangi vien 2021 m. daugiau kaip 57 mln. žmonių nukentėjo nuo klimato kaitos sukeltų nelaimių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione (16);

kadangi, kaip nurodyta prekybos politikos peržiūroje, ES bendradarbiauja su savo partneriais siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių vertybių, visų pirma žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos; kadangi tai apima pagrindinius darbo standartus, socialinę apsaugą, lyčių lygybę ir kovą su klimato kaita bei biologinės įvairovės nykimu;

P.	kadangi ES atokiausi regionai ir užjūrio šalys bei teritorijos, konstituciškai susiję su jos valstybėmis narėmis, yra svarbi ES požiūrio į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną dalis;

palankiai vertina ES strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, pagal kurią numatoma, kad tvari ir sąžininga prekyba bei investicijos yra prioritetai; mano, kad tai, jog joje daugiausia dėmesio skiriama įtraukumui ir bendradarbiavimui, grindžiamam bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant įsipareigojimą gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, yra nepaprastai svarbu; ragina plėtoti ES strateginį požiūrį į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną ir bendradarbiavimą su juo remiantis daugiašale taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, kurios pagrindas – modernizuota Pasaulio prekybos organizacija, grindžiama atviros aplinkos prekybai ir investicijoms, vienodų sąlygų, abipusiškumo ir abipusės naudos principais; pabrėžia, kad šiuo nauju požiūriu turėtų būti iš esmės persiorientuojama, atsižvelgiant į bendrus interesus, nes regionas yra gyvybiškai svarbus ES gerovei; pabrėžia, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono pagrindiniai vandens keliai yra nepaprastai svarbūs ES prekybai ir 40 proc. ES užsienio prekybos vyksta per Pietų Kinijos jūrą, todėl vandenynų valdymas ir stabilumas šiame regione – tai bendras rūpestis ir bendradarbiavimo sritis; pabrėžia, kad reikia išlaikyti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną visiems ir išsaugoti laisvus ir atvirus jūrų tiekimo maršrutus, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir laivybos laisvės principo;

ragina Komisiją stiprinti partnerystes su visais atitinkamais Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono subjektais, atsižvelgiant į subregioninę dinamiką ir ypatumus, kuriais stiprinama taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka ir sprendžiami bendri pasauliniai uždaviniai, ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su bendraminčiais Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais siekiant stiprinti vertės grandines didinant mūsų ekonomikos atsparumą, tvarumą bei žiediškumą ir įvairinant prekybos santykius, kad būtų sumažinta strateginė priklausomybė ypatingos svarbos tiekimo grandinėse, ypač daug dėmesio skiriant technologijoms, žaliavoms ir žemės ūkio produktams, siekiant visapusiškai įgyvendinti esamus prekybos susitarimus ir geriau užtikrinti jų vykdymą, užbaigiant vykstančias prekybos derybas ir plėtojant bendradarbiavimą strateginiuose sektoriuose; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su bendramintėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis nustatant techninius ir pramonės standartus, kad būtų toliau remiamas ES kaip pasaulinių standartų kūrėjos vaidmuo; pabrėžia, kad svarbu parengti naujus skaitmeninės partnerystės susitarimus, grindžiamus sprendimais dėl duomenų apsaugos tinkamumo, pradedant Japonija, Korėjos Respublika ir Singapūru; be to, ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais įgyvendinant planuojamą išsamaus patikrinimo sistemą;

primena ES įsipareigojimą užtikrinti moterų ir žmogaus teisių laikymąsi ir stebėti jos prekybos lengvatų poveikį lytims; pakartoja, kad remia lyčių aspekto integravimą į prekybos politiką, ir ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant kovoti su moterų išnaudojimu į eksportą orientuotose pramonės šakose;

pabrėžia, kad ES turėtų geriau ir strategiškiau pasinaudoti savo ekonominiu svertu, sykiu atsižvelgdama į savo partnerių politinius ir ekonominius ypatumus bei jų interesus, kad būtų pasiekti jos geopolitiniai ir transformaciniai uždaviniai, šiuo tikslu taikant visas integruotas politikos priemones, įskaitant BLS mechanizmą, ir propaguoti pasaulinius darnaus vystymosi strandartus, Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, žiedinę ekonomiką, žmogaus teises, įskaitant tautinių ir religinių mažumų teises, darbuotojų teises, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, lyčių lygybę, gerą valdymą, kovą su klimato kaita ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, kovą su miškų naikinimu bei biologinės įvairovės nykimu ir tvarią žvejybą;

ragina skubiai įgyvendinti neseniai priimtą ES strategiją „Global Gateway“, derinant ją su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategija, kad būtų skatinamas tvarus sujungiamumas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir su juo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pažangą, padarytą plėtojant sujungiamumo partnerystes su Japonija ir Indija; pasisako už sujungiamumo partnerystės su ASEAN užmezgimą siekiant susieti ją su esamu ASEAN pagrindiniu planu dėl sujungiamumo; siekia glaudesnio bendradarbiavimo su kitais regioniniais partneriais, pvz., Australija ir Korėjos Respublika; pabrėžia, kad reikia susieti strategiją „Global Gateway“ su kitomis patikimo sujungiamumo iniciatyvomis, pvz., „Build Back Better World“ ir „Blue Dot Network“, taip pat puoselėti bendradarbiavimą su Keturšalio saugumo dialogu (QUAD) aukštos kokybės infrastruktūros srityje;

Galiojantys laisvosios prekybos susitarimai (LPS) ir investicijų apsaugos susitarimai (IAS): vykdymo užtikrinimas, įgyvendinimas ir modernizavimas

palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo LPS, labai išaugo dvišalė ES ir Pietų Korėjos prekyba; džiaugiasi, kad Pietų Korėja neseniai ėmėsi veiksmų, susijusių su TDO konvencijų Nr. 29, Nr. 87 ir Nr. 98 ratifikavimu ir įgyvendinimu, ir atliko darbo kodekso pakeitimus po to, kai Prekybos ir darnaus vystymosi ekspertų grupė pateikė ataskaitą; laukia apčiuopiamo ratifikavimo įgyvendinimo; primena, kad grupė pažymi, jog LPS tekste nėra nustatyta aiškių tikslų ir tarpinių reikšmių, susijusių su TDO konvencijų ratifikavimu; ragina Pietų Korėją nedelsiant imtis reikiamų veiksmų, kad būtų ratifikuota likusi TDO konvencija Nr. 105, ir toliau daryti pažangą lyčių lygybės bei moterų teisių srityje; remia tolesnį ES ir Pietų Korėjos bendradarbiavimą puslaidininkių srityje;

ragina likusias ES valstybes nares tęsti 2018 m. spalio mėn. pasirašyto ES ir Singapūro IAS bei partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) ratifikavimą, visų pirma atsižvelgiant į Singapūro, kaip šalies, į kurią nukreipta daugiausia ES TUI Azijoje, svarbą: 2020 m. pabaigoje Singapūre sukauptos ES TUI siekė 256 mlrd. EUR; ragina Singapūrą dėti daugiau pastangų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas;

mano, kad ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) padėjo užtikrinti tvaresnę prekybą; palankiai vertina tai, kad 2020 m. išaugo naudojimosi ES eksporto į Japoniją lengvatomis rodikliai; ragina pradėti derybas dėl to, kad į EPS būtų įtrauktos nuostatos dėl duomenų srauto; pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga plečiant geografinių nuorodų apsaugos sąrašą abiem šalims, tarifinių kvotų, kurias Japonija leido naudoti ES eksportuotojams, naudojimo lygio srityje ir TDO konvencijos Nr. 105 ratifikavimo Japonijoje procese; pabrėžia, kad reikia skubiai daryti tolesnę pažangą įgyvendinant šį susitarimą, įskaitant prekybos paslaugomis liberalizavimą ir TDO konvencijos Nr. 111 ratifikavimą; pakartoja savo raginimą atlikti išankstinę prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus peržiūrą siekiant sustiprinti jo vykdymo užtikrinimo nuostatas;

ragina valstybes nares ratifikuoti ES ir Vietnamo IAS, kad jis įsigaliotų ir sudarytų palankias sąlygas skatinti ES investicijas Vietname bei regione, visų pirma srityse, kuriose skatinama žalioji pertvarka ir žiedinė ekonomika; pabrėžia prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus svarbą Europos Sąjungai ir ragina nedelsiant užbaigti steigti vietos patarėjų grupes; primena susirūpinimą keliančius klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų; mano, kad Vietnamo baudžiamojo kodekso peržiūra yra svarbi siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių TDO konvencijų įgyvendinimą; primygtinai ragina Vietnamą, laikantis susitarimo, užbaigti vykdyti pagrindines darbo srities reformas ir nedelsiant užtikrinti, kad iki 2023 m. būtų ratifikuota TDO konvencija Nr. 87; primygtinai ragina Vietnamą toliau siekti vienodo požiūrio į ES valstybes nares vaistų srityje ir užtikrinti visapusišką sanitarijos ir fitosanitarijos nuostatų įgyvendinimą;

10.

ragina toliau imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti įmonių, suinteresuotųjų subjektų, pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir piliečių informuotumą apie regione galiojančius LPS ir jų teikiamas galimybes; ragina prireikus teikti didesnę techninę ir finansinę paramą siekiant padėti šalims partnerėms veiksmingai įgyvendinti LPS, visų pirma jų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius; ragina Komisiją bendradarbiauti su mūsų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais ir atliekant prekybos ir darnaus vystymosi peržiūrą;

11.

primena parlamentinės diplomatijos svarbą spartinant ES ir ASEAN valstybių narių derybas dėl LPS;

Dvišaliai LPS, dėl kurių deramasi ir (arba) kurie ratifikuojami (pozityvi prekybos darbotvarkė)

12.

ragina daryti esminę pažangą derybose dėl ES ir Australijos bei ES ir Naujosios Zelandijos LPS, kuriuos būtų siekiama sudaryti iki 2022 m. vidurio, kad Europos Parlamentas galėtų tinkamai ratifikuoti šiuos subalansuotus susitarimus per dabartinę Parlamento kadenciją, nepakenkdamas susitarimo turiniui dėl laiko stokos; mano, kad ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis nepaprastai svarbu, kad demokratijos stiprintų savo tarpusavio santykius, be kita ko, prekybos srityje; pabrėžia išsamaus ir vykdytino prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus svarbą ir primena, kad Paryžiaus susitarimas turi būti esminė sąlyga siekiant atspindėti siekį sudaryti susitarimą, kuris būtų aukso standartas šiose srityse; pakartoja, kad būtina atsižvelgti į žemės ūkio sektoriaus ypatumus ir jautrumą ir užtikrinti geografinių nuorodų apsaugą abiejose šalyse;

13.

palankiai vertina sprendimą atnaujinti derybas su Indija dėl išsamaus ir abiem šalims naudingo prekybos susitarimo, kuriuo būtų skatinamos bendros demokratinės vertybės ir žmogaus teisės, pagrindinės darbuotojų teisės ir lyčių lygybė, įsipareigojimas skatinti įtraukią, nuoseklią ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, veiksmingą daugiašališkumą bei tvirtesnį prekybos ir darnaus vystymosi skyrių vykdymo užtikrinimą, daugiausia dėmesio skiriant kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu; palankiai vertina sprendimą pradėti derybas dėl atskiro IAS ir susitarimo dėl geografinių nuorodų; palankiai vertina tai, kad keliuose sektoriuose sukurtos nuolatinės ES ir Indijos struktūros, pvz., aukšto lygio dialogai; palankiai vertina Indijos įsipareigojimą laikytis ES siekio dėl turinio ir tvarkaraščio; palankiai vertina bendrą Pirmininkės U. von der Leyen ir Ministro Pirmininko N. Modi pasiūlymą įsteigti ES ir Indijos prekybos ir technologijų tarybą;

14.

pabrėžia, kad ES turi pradėti išsamų dialogą su Kinija, kuriame būtų tvirtai ginami ES interesai ir vertybės, atsižvelgiant į dabartines geopolitiškai sudėtingas pasaulines aplinkybes, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą; pažymi, kad Kinija yra ne tik ES bendradarbiavimo ir derybų partnerė, bet ir konkurentė įvairiose srityse, kurių skaičius vis auga, bei sisteminė varžovė; pakartoja savo raginimą ES, kaip pabrėžta 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje dėl naujos ES ir Kinijos strategijos, parengti ryžtingesnę, visapusiškesnę ir nuoseklesnę ES ir Kinijos strategiją, kuri vienytų visas valstybes nares ir formuotų santykius su Kinija ginant visos ES interesus; pabrėžia, kad šia strategija turėtų būti skatinama taisyklėmis grindžiama daugiašalė tvarka, jos pagrindas turėtų būti ES vertybių ir interesų gynimas ir ji turėtų būti grindžiama trimis principais – kai įmanoma, bendradarbiauti, prireikus konkuruoti ir konfrontuoti, kai būtina; pabrėžia, kad ypač svarbu toliau bendrauti su Kinija siekiant skatinti bendrų problemų sprendimus ir bendradarbiauti bendro intereso klausimais, pvz., kovos su klimato kaita srityje; pripažįsta, kad Kinijos parama buvo gyvybiškai svarbi siekiant sudaryti Paryžiaus susitarimą;

15.

pripažįsta, kad nuolatinis Kinijos delsimas laikytis visų PPO taisyklių ir toliau apsunkina ES ir Kinijos prekybos santykius. mano, kad pagrindinės problemos, kurias reikia išspręsti, yra daugybė kliūčių, su kuriomis susiduria Europos įmonės siekdamos patekti į Kinijos rinką, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, klastojimas, susirūpinimas dėl produktų saugos, socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, priverstinis technologijų perdavimas, įpareigotosios bendrosios įmonės, nesąžiningos subsidijos ir nesąžininga valstybės valdomų įmonių konkurencija;

16.

pripažįsta, kad diskusijos dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų ratifikavimo Europos Parlamente buvo sustabdytos dėl Kinijos sprendimo taikyti sankcijas, be kita ko, penkiems atskiriems Europos Parlamento nariams ir jo nuolatiniam Žmogaus teisių pakomitečiui, dėl kritikos Kinijai dėl žmogaus teisių padėties; pabrėžia, kad Europos Parlamentas negali pradėti visapusiško susitarimo dėl investicijų svarstymo ir ratifikavimo proceso tol, kol nebus panaikintos Kinijos sankcijos EP nariams ir ES institucijoms; taip pat primena, kad Kinija daro prievartos spaudimą valstybėms narėms, pvz., Lietuvos atveju, ir griežtai smerkia tokią praktiką; primena, jog nepaprastai svarbu, kad Kinija laikytųsi tarptautinių standartų, be kita ko, susijusių su jos poveikiu klimatui, aplinka, biologinei įvairove, skurdu, sveikata, darbuotojų teisėmis, žmogaus teisėmis ir susijusių su neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos prevencija bei kova su ja;

17.

primygtinai ragina ES pradėti struktūrinį dialogą su Taivanu dėl bendradarbiavimo žaliųjų technologijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse, įskaitant puslaidininkių pramonę, siekiant pasirašyti susitarimo memorandumą, kuris būtų naudingas ir ES, ir Taivanui; pakartoja savo raginimą Komisijai, ruošiantis deryboms dėl tvirtesnių dvišalių ekonominių ryšių, pradėti vykdyti dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu poveikio vertinimą, viešas konsultacijas ir tyrimą taikymo sričiai apibrėžti; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybes stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu dėl atsparių tiekimo grandinių; pabrėžia, kad Taivanas yra PPO narys; ragina glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant pasaulines krizes sveikatos srityje ir prekiaujant medicinos reikmenimis;

18.

palankiai vertina pastarojo meto pažangą derybose dėl išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo su Indonezija, be kita ko, dėl su tvarumu susijusių sričių, ir atnaujintą abiejų šalių įsipareigojimą sudaryti šį susitarimą; pabrėžia, kad, Pasaulio banko duomenimis (17), sudarius susitarimą iki 2030 m. Indonezijos BVP galėtų išaugti 2,13 proc.; pabrėžia, kad, prieš sudarant susitarimą, būtina apsvarstyti tolesnius veiksmus, visų pirma dėl tvarumo, miškų naikinimo, daugiausia dėmesio skiriant alyvpalmių aliejui, ir labiau įgyvendinamo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus, taip pat Paryžiaus susitarimo;

19.

primena, kad Filipinai yra mažesnes pajamas gaunanti šalis, kuri naudojasi ES BLS+ mechanizmu; primena, kad Filipinai nuo 2024 m. turės iš naujo teikti paraišką dėl BLS+ lengvatų taikymo pagal naują BLS reglamentą; pažymi, kad buvo sustabdytos 2015 m. pradėtos derybos dėl dvišalio prekybos ir investicijų susitarimo su Filipinais; primena didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų; primena, kad derybos turėtų būti atnaujintos tik tada, kai pagerės nerimą kelianti ir kritinė padėtis, susijusi su žmogaus teisėmis, geru valdymu ir teisine valstybe;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. sustabdytos derybos dėl dvišalio prekybos ir investicijų susitarimo su Malaizija; ragina Malaizijos valdžios institucijas priimti poziciją dėl galimo derybų atnaujinimo ir ragina abi šalis įvertinti poveikio darniam vystymuisi vertinimo išvadas; pabrėžia, kad prieš galimą derybų atnaujinimą turėtų būti pastebimai pagerinta žmogaus teisių padėtis šalyje;

21.

pažymi, kad 2013 m. pradėtos ir 2014 m. sustabdytos derybos dėl dvišalio prekybos ir investicijų susitarimo su Tailandu; pripažįsta, kad pastaraisiais metais ES ėmėsi veiksmų siekdama išplėsti savo bendradarbiavimą su Tailandu; pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų (laikantis 2019 m. Tarybos išvadų) siekiant atnaujinti derybas dėl plataus užmojo ir visapusiško LPS, ir prašo Tailando valdžios institucijų pateikti aiškius nurodymus šiuo klausimu ir pradėti struktūrines reformas; pabrėžia, kad prieš galimą derybų dėl visapusiško LPS atnaujinimą turėtų būti pastebimai pagerinta demokratijos padėtis šalyje;

22.

ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį Mianmare po 2021 m. perversmo ir įvertinti, ar reikėtų pradėti tyrimą siekiant panaikinti prekybos lengvatas pagal režimą „Viskas, išskyrus ginklus“;

23.

ragina Komisiją ir Kambodžos valdžios institucijas siekti bendro sutarimo dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant sudaryti sąlygas, kuriomis būtų galima atnaujinti prekybos lengvatas Kambodžai pagal režimą „Viskas, išskyrus ginklus“;

24.

palankiai vertina BLS reglamento peržiūrą; pabrėžia, kad pagal naująjį BLS reglamentą dabartinės BLS+ lengvatomis ir režimo „Viskas, išskyrus ginklus“ lengvatomis besinaudojančios šalys, tapusios mažesnių vidutinių pajamų šalimis, turės (pakartotinai) teikti paraišką dėl BLS+ statuso; ragina BLS, BLS+ ir režimo „Viskas, išskyrus ginklus“ lengvatomis besinaudojančias regiono šalis stiprinti veiksmingą savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos, gero valdymo ir darnaus vystymosi srityse įgyvendinimą;

25.

palankiai vertina tai, kad iš esmės parengta ilgai laukta ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP), kuria siekiama užtikrinti abipusiškumą ir vienodas sąlygas tarptautinėse viešųjų pirkimų rinkose; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ES prekybos teisių gynimo priemonių rinkinį skubiai priimant griežtą užsienio subsidijų reglamentą ir laikantis aiškios pozicijos dėl trečiųjų šalių ekonominės prievartos, pvz., Kinijos nepriimtinos prievartos prieš Lietuvą 2021 m. pabaigoje, taikant naują kovos su prievarta priemonę;

ES požiūris į regioninius ir daugiašalius santykius bei derybas

26.

ragina toliau bendradarbiauti su ASEAN ir jos valstybėmis narėmis ir plėtoti bei skatinti ES ir ASEAN strateginę partnerystę; ragina abi šalis pasinaudoti 2022 m. planuojamo ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio ES ir ASEAN dvišalių santykių 45-ųjų metinių proga, postūmiu ir pateikti naują ES ir ASEAN veiksmų planą ateinančiam laikotarpiui, kad būtų skatinamas aktyvesnis daugialypis bendradarbiavimas svarbiausiose srityse, ir pabrėžia, kad reikia atgaivinti iniciatyvą dėl tarpregioninio ES ir ASEAN LPS, grindžiamo bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant darnų vystymąsi ir pagrindinių teisių bei lyčių lygybės propagavimą, kai tik bus įvykdytos sąlygos; ragina 45-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikime užtikrinti parlamentinį aspektą ir pakartoja savo ketinimą įsteigti ES ir ASEAN parlamentinę asamblėją, kuria būtų sustiprintas demokratinis partnerystės aspektas;

27.

ragina laikytis naujo strateginio požiūrio į Visapusišką ir pažangų Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą ir jį laikyti pagrindiniu ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijos elementu; pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas sudarytų sąlygas ES gauti didelę ekonominę naudą, turint mintyje galimą naudą gerovei, tiekimo grandinių įvairinimą ir strateginės priklausomybės mažinimą, ir suteiktų ES galimybę toliau formuoti standartus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir visame pasaulyje; pabrėžia, kad ES turėtų išnagrinėti galimybę ateityje prisijungti prie Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimo ir išanalizuoti galimybes susieti esamus susitarimus su partneriais, pavyzdžiui, pagal jų kilmės taisyklių protokolus, siekiant padidinti naudojimosi lengvatomis lygį pagal tuos susitarimus ir kuo labiau padidinti jų pridėtinę vertę;

28.

ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti tiesioginį ekonominį regioninės išsamios ekonominės partnerystės poveikį ES ekonomikai ir įvertinti jos ilgalaikį strateginį bei geopolitinį poveikį;

o o

29.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ASEAN generaliniam sekretoriui, ASEAN tarpparlamentinės asamblėjos generaliniam sekretoriui ir atitinkamoms Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalims.

(1) OL C 184, 2022 5 5, p. 170.

(2) OL C 506, 2021 12 15, p. 109.

(3) OL L 127, 2011 5 14, p. 6.

(4) OL L 294, 2019 11 14, p. 3.

(5) OL L 186, 2020 6 12, p. 3.

(6) OL L 330, 2018 12 27, p. 3.

(7) OL C 346, 2018 9 27, p. 44.

(8) OL C 425, 2021 10 20, p. 155.

(9) OL C 15, 2022 1 12, p. 170.

(10) OL C 117, 2022 3 11, p. 40.

(11) OL C 456, 2021 11 10, p. 117.

(12) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(13) OL C 395, 2021 9 29, p. 14.

(14) OL C 307, 2018 8 30, p. 109.

(15) 2021 m. rugsėjo 16 d. bendras komunikatas dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione (JOIN(2021)0024).

(16) „Observer Research Foundation“, „Klimato kaita ir geostrateginis vandenynų valdymas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, 2022 m. sausio 14 d.

(17) Žr. Pasaulio banko politikos tyrimų darbinio dokumento „Laisvosios prekybos susitarimų ekonominis ir paskirstomasis poveikis. Indonezijos atvejis“ 9 psl.