P9_TA(2022)0274

Moterų skurdas Europoje

2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų skurdo Europoje (2021/2170(INI))

(2023/C 47/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 151, 153 ir 157 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, visų pirma į 1-ąjį tikslą, kuriuo siekiama panaikinti skurdą, 5-ąjį tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas, ir 8-ąjį tikslą, kuriuo siekiama tvaraus ekonomikos augimo,

—

atsižvelgdamas į ES augimo strategiją „Europa 2020“, ypač į jos tikslą iki 2020 m. 25 proc. sumažinti asmenų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių Europos Sąjungoje padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ir į būtinybę visapusiškai panaudoti valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemas siekiant užtikrinti pakankamą pajamų paramą,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (3) (toliau – Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—	atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant geresnės lyčių lygybės (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (14),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją „Senasis kontinentas sensta. Galimybės ir uždaviniai, susiję su senėjimo politika po 2020 m.“ (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui (16),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitą „Pekinas + 25 – 5-oji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitą „COVID-19 ir darbo pasaulis. Ketvirtas leidimas“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 15 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) politikos apžvalgą „Aukštynkryptė lyčių lygybės konvergencija. Kaip arti yra lygybės sąjunga?“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Lyčių aspektu grindžiamas požiūris užtikrinant galimybę naudotis energija Europos Sąjungoje“,

—	atsižvelgdamas į EIGE 2019 ir 2020 m. lyčių lygybės indeksus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Make Mothers Matter“ pareiškimą dėl pozicijos „Motinų skurdas Europos Sąjungoje“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. Europos kovos su skurdu tinklo 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos ir pasiūlymo dėl 2021 m. bendros užimtumo ataskaitos vertinimą „Siekis užtikrinti socialiniu požiūriu įtraukų ir skurdui atsparų atsigavimą po COVID-19 pandemijos“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 19 d. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „COVID-19 pandemija ir jos ekonominis poveikis moterims bei moterų skurdui. Įžvalgos iš 5 Europos šalių“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Lyčių lygybė. Ekonominė priežiūros paslaugų vertė atsižvelgiant į skiriamas ES lėšas“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas (17) ir į prie jos pridėtą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. pradėtą ES kovos su benamyste platformos veiklą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0194/2022),

A.	kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas;

B.	kadangi skurdo panaikinimas yra vienas iš ES prioritetų, įtvirtintų ES sutarties 3 straipsnyje ir Chartijos 34 straipsnyje, ir yra pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslas, atspindintis ES įsipareigojimą įgyvendinant savo politiką kovoti su skurdu;

kadangi ES skurde gyvenančių moterų skaičius vis dar yra didesnis nei vyrų (18); kadangi, nepaisant to, kad Europos Sąjungoje sumažėjo tiek moterų, tiek vyrų skurdas, ir toliau neproporcingai daugiau moterų nei vyrų patiria skurdą ir socialinės atskirties riziką, visų pirma ją patiria moterys, kurios patiria tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją; kadangi 2020 m. Europos Sąjungoje moterys patyrė didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką (angl. AROPE) nei vyrai (atitinkamai 22,9 ir 20,9 proc.), nors nuo 2015 m. abiem atvejais ji sumažėjo (buvo atitinkamai 24,9 proc. ir 23,1 proc.); kadangi nuo 2017 m. vyrų ir moterų skurdo skirtumas padidėjo 21 valstybėje narėje (19); kadangi, anot duomenų, įvairiose valstybėse narės moterų skurdo lygis labai skiriasi; kadangi dėl tvirtos moterų skurdo ir vaikų skurdo sąsajos 1 iš 4 vaikų ES gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

kadangi, remiantis 2019 m. 27 ES valstybėse narėse atliktais skaičiavimais, moterys ypač patiria skurdo riziką (AROPE), o skurdo rodiklis, atsižvelgus į socialines išmokas, siekia 17,1 proc.; kadangi nuo COVID-19 pandemijos pradžios moterys neproporcingai nukentėjo socialinėje ir ekonominėje srityse, be kita ko, kai kuriais atvejais dėl darbo vietų praradimo; kadangi moterų užimtumo lygis pandemijos metu sumažėjo net labiau nei per 2008 m. nuosmukį; kadangi taip yra, be kita ko, dėl to, kad padaugėjo neapmokamų priežiūros, namų ūkio ir švietimo darbų, kuriuos daugiausia atlieka moterys, ir dėl to taip pat padidėjo moterų skurdas; kadangi net iki COVID-19 pandemijos dauguma darbuotojų, dirbančių laikinai arba ne visu etatu, buvo moterys, ypač paslaugų sektoriuje, ir kadangi pandemija šią tendenciją dar labiau sustiprino; kadangi COVID-19 pandemijos padariniai dar nėra iki galo suvokti ir kadangi socialinis bei ekonominis jos poveikis bus jaučiamas ir artimiausiais metais; kadangi dėl to labai svarbu išnagrinėti moterų skurdą joms kovojant su COVID-19 krize ir jos padariniais; kadangi priemonių, kurių imtasi siekiant įveikti 2008 m. finansų krizę, nepakako moterų skurdui sumažinti; kadangi socialinių viešųjų paslaugų finansavimo mažinimas ir mažesnis darbo užmokestis neproporcingai paveikė moteris, nes jos labiau priklauso nuo socialinių viešųjų paslaugų ir išmokų;

kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia, kad reikia atsižvelgti į lyčių skirtumus per visą politikos ciklą, o rengiant, įgyvendinant ir vertinant politiką, programas ir projektus, kuriais siekiama didinti lyčių lygybę, papildomai reikia vadovautis tarpsektoriniu požiūriu ir atsižvelgti į moterų ir vyrų įvairovę; kadangi iki šiol ES politikoje nebuvo įgyvendinta tikra politika, į kurią integruotas lyčių aspektas, ir nebuvo taikomas tarpsektorinis požiūris;

kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje Sąjunga įpareigojama kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą bei moterų ir vyrų lygybę pagal socialinės rinkos ekonomikos koncepciją; kadangi Europos socialinio ramsčio veiksmų plane iškeltas konkretus tikslas – iki 2030 m. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių bent 15 milijonų, įskaitant 5 milijonus vaikų; kadangi socialinė, žalioji ir lyčių lygybės darbotvarkės yra tarpusavyje susijusios ir jomis siekiama bendrų tikslų – užtikrinti darnų ekonomikos augimą ir teisingą išteklių paskirstymą; kadangi diskusijose dėl dabartinio ES socialinio ir ekonominio valdymo modelio peržiūros turėtų būti atsižvelgiama į ES įsipareigojimą mažinti nelygybę ir panaikinti skurdą, visų pirma moterų skurdą;

kadangi JT specialusis pranešėjas itin didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Olivier De Schutter pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų parengti visos ES kovos su skurdu strategiją, kuria būtų užtikrintas struktūrinis ir platus požiūris į moterų skurdo panaikinimą; kadangi po pandemijos Europos Sąjungai reikia teisingesnės visuomenės sutarties, įskaitant ekonominę politiką, kuria būtų siekiama mažinti ekonominę nelygybę;

kadangi tėvų skurdas dažnai yra vaikų skurdo priežastis; kadangi investavimu į politikos priemones, kuriomis remiamos moterys, taip pat pagerinamos jų šeimų ir ypač jų vaikų gyvenimo sąlygos; kadangi ES ir valstybės narės privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti vaikų teises pagal ES sutartį; kadangi skurdo sąlygomis kyla pavojus vaikų teisėms; kadangi vaikų skurdo panaikinimas įtrauktas į Europos socialinių teisių ramsčio 11 principą;

kadangi nepilnoms šeimoms kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika ir yra didesnė tikimybė, kad skurdas bus perduodamas iš kartos į kartą; kadangi 85 proc. nepilnų šeimų sudaro vienišų motinų šeimos; kadangi 2020 m. 42,1 proc. ES gyventojų – vienišų suaugusiųjų, turinčių išlaikomų vaikų, – grėsė skurdas arba socialinė atskirtis;

kadangi moterų skurdas yra visą gyvenimą trunkančios diskriminacijos rezultatas; kadangi lyčių stereotipai vis dar turi didelę įtaką pasidalijimui darbais namuose, švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visuomenėje, taip pat galimybėms patekti į valdžią ir sprendimų priėmimo galimybėms; kadangi neapmokamais priežiūros ir namų ruošos darbais, kuriuos daugiausia atlieka moterys, užkraunama neproporcinga našta moterims; kadangi visame pasaulyje moterys sudaro 70 proc. sveikatos ir priežiūros sektorių darbuotojų; kadangi tokio pobūdžio darbai buvo sistemingai nuvertinami, nes juos nemokamai dirbo ir tebedirba moterys namų ūkiuose; kadangi moterų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų; kadangi dėl laiko stygiaus moterys dažniau sudaro darbo ne visą darbo dieną sutartis; kadangi moterys kenčia nuo dirbančiųjų skurdo, joms dėl mažo darbo intensyvumo kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika;

K.	kadangi reikėtų deramai atsižvelgti į Europos socialinių teisių ramsčio rekomendacijas dėl lyčių lygybės, lygių galimybių ir aktyvios paramos užimtumui;

kadangi moterų skurdas yra daugialypis, todėl reikia kovoti su visų moterų skurdo aspektų priežastimis ir pasekmėmis, įskaitant ne tik materialinį nepriteklių, bet ir nepakankamas galimybes gauti įvairių išteklių ir paslaugų, nes dėl to ribojamos jų galimybės visapusiškai naudotis piliečių teisėmis; kadangi moterų skurdui tiesioginės įtakos turi tai, kad nėra teisingai įvertintas darbas, kurį paprastai atlieka moterys, karjeros pertraukos dėl motinystės atostogų ar priežiūros pareigų, nevienodas neapmokamų priežiūros pareigų ir namų ruošos darbų pasidalijimas, segregacija švietimo srityje, o vėliau ir darbo rinkoje; kadangi moterų skurdas lemia jų atskirtį nuo tam tikrų socialinių ir politinių gyvenimo aspektų; kadangi tuo pat metu dėl nepakankamų galimybių naudotis ištekliais ir paslaugomis didėja rizika moterims atsidurti skurde arba likti skurde, o tai rodo, kad skurdas ir socialinė bei politinė atskirtis yra tarpusavyje susiję;

kadangi skurdo poveikis moterims ir vyrams skiriasi ir kadangi todėl siekiant geriau suprasti skurdo feminizaciją reikia atsižvelgti ir į tokius rodiklius, kaip antai amžius, tikėtina gyvenimo trukmė, pajamų nelygybė, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, namų ūkio tipas ir socialinės išmokos; kadangi įvairių vykdomų veiksmų ir politinių priemonių, kuriomis remiama lyčių lygybė, užimtumas, švietimas, mokesčių politika ir būstas, sąveika gali padėti veiksmingiau kovoti su giliai įsišaknijusiomis skurdo ir socialinės atskirties priežastimis;

N.	kadangi tam tikroms moterų grupėms, pvz., vienišoms motinoms, vyresnėms nei 65 metų moterims, neįgalioms moterims, žemo išsilavinimo moterims ir migrantų kilmės moterims, kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika;

kadangi tarp 27 ES valstybių narių gyventojų vyresnio amžiaus moterų yra daugiau nei vyrų; kadangi 2019 m. labai senų moterų (85 metų ir vyresnių) buvo virš dviejų kartų daugiau nei labai senų vyrų; kadangi senėjimo raida turės didelį poveikį vyriausybėms, verslui ir pilietinei visuomenei, visų pirma sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, darbo rinkoms, viešiesiems finansams ir pensijoms;

P.	kadangi iš skaičių matyti, kad ES tapti skurdo ir socialinės atskirties aukomis gresia vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų;

kadangi moterys iš labiau pažeidžiamų grupių, pvz., jaunos moterys, neįgalios moterys, migrantų kilmės moterys, romų tautybės moterys, religinėms ar etninėms mažumoms priklausančios moterys, taip pat LBTQI+ moterys, patiria papildomų ir tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją, kai jos naudojasi švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo ir socialinėmis paslaugomis, todėl joms kyla didesnė skurdo rizika;

R.	kadangi romai susiduria su diskriminacija siekdami pasinaudoti užimtumo iniciatyvomis, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva; kadangi valstybinėms užimtumo tarnyboms dažnai trūksta išteklių, kad jos pasiektų romų kilmės žmones, arba jos taiko netiesioginės diskriminacijos praktiką;

S.	kadangi, kalbant apie skurdo duomenis, statistiniu namų ūkio vienetu apibrėžiamas skurdas namų ūkiuose ir neatsižvelgiama į lyčių nelygybę paskirstant išteklius viduje, todėl sunku gauti patikimus duomenis, suskirstytus pagal lytį;

T.	kadangi dėl moterų skurdo didėja benamystės, nepakankamų galimybių gauti tinkamą būstą ir energijos nepritekliaus rizika; kadangi reikalingos politikos priemonės, specialiai pritaikytos vienišiems tėvams;

kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje yra svarbi moterų skurdo mažinimo priemonė, kuri naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai, nes daro teigiamą poveikį BVP, užimtumo lygiui ir našumui; kadangi pagerinus lyčių lygybę iki 2050 m. ES BVP vienam gyventojui padidėtų nuo 6,1 iki 9,6 proc. ir būtų sukurta 10,5 mln. papildomų darbo vietų, kurios būtų naudingos ir moterims, ir vyrams;

kadangi, nors darbas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, yra labai svarbus, o jo socialinė ir ekonominė vertė yra didelė, jis yra menkiau vertinamas ir mažiau apmokamas nei darbas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba vyrai; kadangi reikia skubiai iš naujo įvertinti darbo užmokesčio adekvatumą sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę vertę, ir pasiekti pažangos ES teisės aktais didinant minimalųjį darbo užmokestį, minimalias pajamas ir darbo užmokesčio skaidrumą;

W.	kadangi teisė į darbą yra esminė sąlyga, kad moterys galėtų naudotis ekonomine nepriklausomybe, profesine savirealizacija ir veiksmingomis lygiomis teisėmis;

kadangi vidutinis lyčių užimtumo skirtumas yra 11,5 proc. o neproporcingai daug moterų dirba sektoriuose, kuriuose darbas mažai apmokamas, mažų garantijų; kadangi moterys dažniau naudojasi lanksčiomis darbo formomis, dirba pagal netipines ir lanksčias darbo sutartis (darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas ir t. t.); kadangi moterys patiria diskriminaciją dėl nėštumo ir motinystės; kadangi 2019 m. Europos Sąjungoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekė 14,1 proc., nors tarp valstybių narių buvo didelių skirtumų (20); kadangi nuo 2010 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas padidėjo 17-oje valstybių narių, o vyrų ir moterų pajamų skirtumas padidėjo 19-oje valstybių narių, taigi, apskritai vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pajamų nelygybė ES padidėjo (21); kadangi apie 10 proc. ES dirbančių gyventojų gresia skurdas ir kadangi dažniausiai moterims mokamas minimalus darbo užmokestis arba mažesnis nei pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, be kita ko, dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo neoficialioje ekonomikoje; kadangi kova su nedeklaruojamu darbu ir tinkamo bei teisingo minimaliojo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, nustatymas gali padėti sumažinti darbo užmokesčio nelygybę, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir moterų skurdą;

kadangi Europos socialinėje chartijoje pripažįstama visų darbuotojų, taigi ir darbuotojų moterų, teisė į teisingą atlyginimą, kuris užtikrintų deramą jų pačių ir jų šeimų pragyvenimo lygį, ir teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą; Kadangi, be to, joje nustatoma teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties ir ja padedama mažinti esamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

Z.	kadangi translyčių asmenų, dirbančių apmokamą darbą, yra tik 51 proc., palyginti su 69,3 proc. visų gyventojų; kadangi nedarbas yra ypatinga translyčių moterų problema, nes jų nedarbo tikimybė yra beveik tris kartus didesnė nei vidutiniškai visų gyventojų (22);

AA.	kadangi tik 20,7 proc. neįgalių moterų ir 28,6 proc. neįgalių vyrų dirba visą darbo dieną; kadangi kai kuriose valstybėse narėse įsidarbinę neįgalieji dažnai praranda teisę į neįgalumo išmokas, todėl jiems kyla didesnė dirbančiųjų skurdo rizika;

AB.

kadangi dėl pusiausvyros nebuvimo, atsirandančio dėl nuolatinės visą gyvenimą trunkančios nelygybės, 2019 m. vyrų ir moterų pensijų skirtumas vidutiniškai siekė beveik 29,4 proc. (23); kadangi šis pensijų skirtumas reiškia, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau atsidurs žemiau skurdo ribos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad moterų tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vyrų ir todėl didėja skurdo bei socialinės atskirties padariniai; kadangi didesnė įtrauktis į darbo rinką per visą asmens gyvenimą padės panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

AC.

kadangi dėl technologinės ir skaitmeninės revoliucijos, kurios liudininkais esame, didėja skaitmeninė pažanga ir daugėja naujų verslo galimybių, kadangi dėl šios technologinės ir skaitmeninės revoliucijos kinta ekonominiai modeliai, socialinės sistemos ir darbo rinka; kadangi visi mūsų visuomenės nariai, ypač moterys, turi turėti galimybę prisidėti prie šios gerovės;

AD.

kadangi reikia toliau skatinti politiką, kuria siekiama didinti moterų dalyvavimą su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika (angl. STEM) ir dirbtiniu intelektu susijusiose srityse bei taikyti daugiapakopę strategiją siekiant panaikinti lyčių nelygybę visais skaitmeninio sektoriaus švietimo ir užimtumo lygmenimis;

AE.	kadangi mergaičių rezultatai mokykloje geresni nei berniukų, tačiau jos dažnai patiria didesnių sunkumų arba dėl šeimos ir kitokio spaudimo negali šių sėkmingų mokymosi rezultatų paversti sėkminga karjera;

AF.

kadangi skurdą ypač patiria kaimo vietovėse gyvenančios moterys; kadangi daugelis kaimo vietovėse gyvenančių moterų netgi nėra užsiregistravusios darbo rinkoje arba bedarbėmis; kadangi moterų nedarbo lygis kaimo vietovėse itin aukštas, o dirbančių moterų pajamos yra labai mažos; kadangi moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti išsilavinimą;

AG.

kadangi bendras ES požiūris į priežiūros sektorių, kartu su nacionaline politika, sukurtų didelę pridėtinę vertę; kadangi moterys dažniau nei vyrai dirba nemokamą priežiūros darbą, todėl vaikų ar išlaikomų asmenų priežiūra yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl moterys trumpina savo darbo laiką arba pasitraukia iš darbo rinkos; kadangi moterys reguliariai sustabdo savo karjerą arba dirba trumpalaikį darbą, darbą ne visą darbo dieną, mažų garantijų ar net neoficialų darbą, kurį galima pritaikyti prie priežiūros tvarkaraščio, o tai daro poveikį jų pajamoms ir įmokoms į pensijų fondus, taigi ir jų ekonominei nepriklausomybei senatvėje; kadangi visuotinė galimybė už prieinamą kainą naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis bei priemonėmis, pvz., ankstyvąja vaikų priežiūra ir ugdymu bei kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis, yra labai svarbi ne tik siekiant išvengti didėjančio skurdo, ypač tarp moterų, bet yra labai svarbi ir viešajam interesui tarnaujančiai ekonomikai; kadangi dėl to investicijos į šias paslaugas daro teigiamą poveikį ekonominei moterų nepriklausomybei ir jų galimybei dalyvauti darbo rinkoje; kadangi socialinės apsaugos priemonės yra labai svarbios kovojant su moterų skurdu ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir jo įvairiapusiškumo požiūriu;

AH.

kadangi skurdas didina smurto dėl lyties poveikį moterims, nes dėl išaugusių ekonominių sunkumų smurtą patyrusioms moterims sunku palikti savo partnerį; kadangi smurtas dėl lyties yra struktūrinė problema, su kuria susiduria visos socialinės ir ekonominės grupės ir kuri nepriklauso nuo kilmės ar tikėjimo; kadangi dėl skurdo moterims kyla didesnis prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo pavojus, nes jos ir jų šeimos tampa ekonomiškai priklausomos nuo smurtautojų; kadangi smurtas lyties pagrindu taip pat prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties, nes smurtas daro poveikį sveikatai ir dėl jo gali būti prarandamas darbas ir būstas;

AI.

kadangi priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksualinį ir psichologinį priekabiavimą, nuo kurio paprastai nukenčia moterys, turi atgrasomąjį poveikį moterims, įskaitant padidėjusį pravaikštų skaičių, sumažėjusį našumą ir dėl to prarastas pajamas, ir prisideda prie jų išstūmimo iš darbo rinkos, o tai neigiamai veikia asmens karjerą ir ekonominę nepriklausomybę; kadangi po pranešimo apie priekabiavimą darbovietėje auka gali būti atleista iš darbo arba izoliuota;

AJ.

kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu 1 iš 10 mergaičių neišgali įsigyti higienos priemonių: kadangi savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES, Parlamentas paragino visas valstybes nares panaikinti vadinamąjį priežiūros priemonių ir tamponų mokestį, pasinaudojant lankstumu, kuris suteiktas PVM direktyvoje, ir šioms esminėms pagrindinėms prekėms pritaikant mokesčių lengvatas ar 0 proc. dydžio PVM tarifą;

AK.

kadangi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau didėja skurdas, visų pirma moterų skurdas, nes Ukrainos moterys ir vaikai priversti bėgti į kaimynines šalis, taip pat didėja pagrindinių paslaugų ir prekių kainos, ir tai junta visi europiečiai, tačiau tai ypač paveikia tuos, kurie jau turi mažiau išteklių;

atkreipia dėmesį į tai, kad, Eurostato duomenimis, šiuo metu ES valstybėse narėse skurde gyvena 64,6 mln. moterų ir 57,6 mln. vyrų, o tai rodo, kad skurdo poveikis moterims ir vyrams yra skirtingas; ragina Komisiją parengti plataus užmojo 2030 m. Europos kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatyti konkretūs skurdo mažinimo tikslai ir daugiausia dėmesio būtų skiriama siekiui panaikinti moterų skurdą ir nutraukti iš kartos į kartą perduodamą skurdo rizikos ciklą;

pabrėžia, kad moterų skurdas taip pat turi būti analizuojamas taikant tarpsektorinį požiūrį, kuris apima lyčių aspekto analizę, kurioje atsižvelgiama į tarpusavyje susijusias diskriminacijos formas dėl tokių savybių kaip socialinė ir ekonominė kilmė, migrantų ir etninė kilmė, amžius, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir lyties raiška; ragina į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti lyčių lygybės indeksą; ragina EIGE teikti pagal sektorius ir lytį suskirstytus duomenis ir ragina valstybes nares naudoti šiuos duomenis siekiant geriau spręsti konkrečioms šalims būdingas problemas ir parengti nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, be to, pagerinti įvairių paketų, fondų ir politikos krypčių sąveiką;

pabrėžia, kad svarbi politika, kuria būtų atsižvelgiama į demografinius iššūkius ir skatinamos lygios galimybės visiems, ypač tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, pažeidžiamoms grupėms, visų formų šeimoms, jaunajai kartai ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat svarbu užtikrinti, kad visos verslo galimybės, kurias suteikia dabartinė technologijų ir skaitmeninė revoliucija, būtų pirmiausiai skirtos moterims;

ragina valstybes nares rengiant ar vertinant savo politiką ir praktiką panašiai ir reguliariai rinkti suskirstytus duomenis ir atlikti jų analizę, kad būtų surinkta informacija ir skaičiai apie moterų, gyvenančių konkrečiomis nesaugiomis sąlygomis, pvz., moterų, kenčiančių nuo energetinio nesaugumo, skaitmeninės atskirties, profesinių ligų, nepakankamos mitybos ir prastos mitybos, padėtį;

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai kovoti su moterų nelygybe ir šalinti pagrindines jos sudedamąsias dalis, taigi ir kliūtis darbo rinkoje, taip pat gerinti galimybes naudotis įperkamomis kokybiškomis paslaugomis, pvz., vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis, ir skatinti savarankiškai dirbančių asmenų, neaktyvių asmenų, bedarbių (trumpalaikių ar ilgalaikių) ar pagal netipines darbo sutartis dirbančių asmenų galimybes naudotis valstybinėmis pensijų sistemomis;

pažymi, kad skurdas ir toliau matuojamas remiantis sukauptomis namų ūkių pajamomis, o tai reiškia, jog daroma prielaida, kad visi namų ūkio nariai uždirba tiek pat ir tolygiai paskirsto pajamas; ragina suteikti individualizuotas teises ir atlikti individualizuotomis pajamomis grindžiamus skaičiavimu, siekiant kovoti su tikrojo masto moterų skurdu;

ragina vertinant skurdą atsižvelgti į įvairius aspektus, įskaitant laiko stygių; ragina Eurostatą suderinti su valstybėmis narėmis Europos laiko sąnaudų tyrimo planą, kuriame atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir jo atlikimo dažnumą;

palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti Europos priežiūros strategiją, tačiau ragina ją imtis daugiau veiksmų, susijusių su priežiūros sektoriumi, ir užtikrinti perėjimą prie priežiūros ekonomikos, kurioje būtų laikomasi holistinio, lyčių aspektu grindžiamo ir visą gyvenimą trunkančio požiūrio į priežiūrą, įskaitant priemones, kuriomis skatinamas ekologinis tvarumas, tinkamos darbo sąlygos ir deramas darbo užmokestis, siekiant išlaikyti darbo patrauklumą priežiūros sektoriuje, panaikinti diskriminaciją, kovoti su skurdu, smurtu ir prievarta, nustatyti visą asmens gyvenimą trunkančios priežiūros būtiniausius standartus ir tinkamas priežiūros kokybės gaires ir teikti paramą formaliesiems ir neformaliesiems slaugytojams, neapmokamiems slaugytojams ir asmenims, kuriuos jie prižiūri; ragina valstybes nares kurti paskatas darbdaviams skatinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

pažymi, kad visos valstybės narės pandemijos metu padidino priežiūros paketus ir nustatė specialias nuostatas vienišų tėvų ar motinų namų ūkiams; ragina valstybes nares pratęsti tokių nuostatų taikymą ekonomikos gaivinimo laikotarpiu;

10.

yra įsitikinęs, kad principas „darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“ šiandien prarado prasmę, nes tam tikruose sektoriuose mokamas mažas darbo užmokestis, daugėja netipinių ir mažų garantijų darbo santykių ir silpninamos socialinės apsaugos sistemos, ir kad norint sukurti skurdo nepatiriančią visuomenę reikalingos veiksmingos kolektyvinės darbo sutartys ir minimaliojo darbo užmokesčio sistemos;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą ne tik visą gyvenimą dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie neatlygintinai prižiūri priklausomus asmenis, teikia namų ūkio ir švietimo ir priežiūros paslaugas, kurie dirba mažų garantijų darbą ir kurie ilgą laiką yra bedarbiai;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti politiką, kuria siekiama panaikinti mažų garantijų darbo vietas ir nesavanorišką darbą ne visą darbo laiką, taip siekiant pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje;

13.

pabrėžia pagrindinį moterų, dirbančių socialiniuose, priežiūros, valymo, švietimo, sveikatos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kurie padeda mūsų visuomenei funkcionuoti, kaip paaiškėjo kilus COVID-19 krizei, vaidmenį; ragina iš naujo įvertinti darbus, kuriuos atlieka daugiausia moterys, ir parengti bei taikyti tarpsektorines ir lyčių požiūriu neutralias darbo vertinimo priemones, siekiant geriau įvertinti daugiausia moterų atliekamą darbą ir už jį atlyginti, taip pat užtikrinti, kad būtų mokamas vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, užtikrinti vienodos vertės darbą, kartu stiprinant moterų verslumą mažose ir vidutinėse įmonėse;

14.

pažymi, kad didžioji daugumą mažmeninės prekybos darbuotojų ir valytojų yra moterys, kurioms dažnai moka tik minimalųjį darbo užmokestį, ir kad dėl COVID-19 pandemijos joms kyla dar didesnė skurdo rizika; pabrėžia, kad būtina skubiai didinti darbo užmokestį ir kovoti su mažų garantijų darbu; primygtinai ragina valstybes nares pagerinti sveikatos priežiūros specialistų statusą užtikrinant jiems deramą darbo užmokestį ir darbo sąlygas ir pirmiausia sudarant tinkamas darbo sutartis;

15.

pabrėžia, kad, siekiant kovoti su moterų skurdo daugialypiškumu, būtina panaikinti neapmokamo namų ruošos darbo ir priežiūros pareigų, kurias daugiausia atlieka moterys, atskyrimą ir stiprinti kovą su stereotipais, kad būtų pagerintos priežiūros paslaugos, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės ir šeimai palankios darbo sąlygos, pvz., lankstus darbo laikas ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu, kad būtų skatinamas vienodai uždirbančių ir vienodas priežiūros pareigas turinčių asmenų modelis (laiko sąnaudų politika) (24), taip kad moterys ir vyrai galėtų geriau suderinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą; primygtinai ragina valstybes nares visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą ir užtikrinti sąžiningą profesinio gyvenimo ir šeimos atsakomybės pasidalijimą bei nustatyti aukštesnius standartus nei direktyvoje nurodyti minimalieji standartai; pabrėžia, kad reikia šalinti pagrindines dirbančiųjų skurdo priežastis, pavyzdžiui, skatinant švietimą ir mokymą, nustatant minimalų darbo užmokestį ir užtikrinant socialinę apsaugą; ragina Komisiją primygtinai skatinti valstybes nares investuoti į kokybišką švietimą ir mokymą ir remti jas, kai jos tai daro, dalytis gerąja patirtimi ir ypatingą dėmesį skirti mokymuisi visą gyvenimą;

16.

pabrėžia, kad neproporcingai daug moterų dažnai ne savo noru dirba mažų garantijų darbą, įskaitant dažnai atliekamą darbą ne visą darbo dieną, menkai apmokamą darbą, pagal terminuoto ir nefiksuoto darbo laiko sutartis atliekamą darbą; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas, skirtas mažų garantijų darbui mažinti, pvz., rekomendacijas apriboti aplinkybes, kuriomis galima naudoti mažų garantijų darbo sutartis, ir apriboti laiką, kurį darbuotojai gali dirbti pagal tokias sutartis;

17.

ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvią ir veiksmingą priekabiavimo darbo vietoje, įskaitant seksualinį ir psichologinį priekabiavimą, prevencijos ir kovos su juo politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamus ir pakankamus kovos su priekabiavimu darbo vietoje programų ir veiksmų finansavimo mechanizmus, įskaitant paramos moterims, pranešančioms apie priekabiavimo atvejus, mechanizmus; ragina valstybes nares ir ES ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo;

18.

pabrėžia, kad svarbu geriau informuoti apie moterų pasirinkimo darbo rinkoje pasekmes ir jų ekonominės nepriklausomybės svarbą siekiant apsaugoti jas nuo skurdo ir socialinės atskirties;

19.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad vaikų turinčios moterys patiria diskriminaciją darbo vietoje todėl, kad yra motinos, o ne todėl, kad jų darbo rezultatai skiriasi nuo jų kolegų; primygtinai ragina valstybes nares aktyviai skatinti teigiamą motinų, kaip darbuotojų, įvaizdį;

20.

pabrėžia itin svarbų kokybiškoms viešosioms paslaugoms, visų pirma ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms arba kitų priklausomų asmenų, pvz., pagyvenusių žmonių, priežiūros paslaugoms, tenkantį vaidmenį kovojant su moterų skurdu; ragina valstybes nares sukurti tinkamus mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima pripažinti šį gyvenimo pasiekimą;

21.

pabrėžia, kad klimato kaita taip pat daro didelį poveikį moterų skurdui, nes moterys labiau priklauso nuo gamtos išteklių ir, sudarydamos daugumą skurdžiausių ES gyventojų, turi mažiau išteklių apsaugoti save nuo neigiamo klimato kaitos poveikio; apgailestauja, kad lyčių aspektas nebuvo nuosekliai įtraukiamas į įvairių sričių ES klimato politiką; ragina Komisiją integruoti lyčių lygybės aspektą į ES klimato kaitos politiką ir teisės aktus; laikosi nuomonės, jog Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ir Socialinis klimato fondas turėtų būti kuriami ir įgyvendinami aiškiai atsižvelgiant į lyčių aspektą ir būtų tiek pat naudingi moterims kiek vyrams;

22.

ragina ES ir valstybes nares, siekiant pašalinti ilgalaikį energetikos krizės poveikį, apsaugoti energijos nepriteklių patiriančias moteris laiku ir koordinuotai reaguojant į šią problemą; pabrėžia, kad mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, visų pirma vyresnio amžiaus moterims ir vienišoms motinoms, turi būti užtikrinta galimybė naudotis įperkamomis viešosiomis paslaugomis;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos kryptis, programas ir veiksmus, taip pat nustatyti tinkamesnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką bei tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, pavyzdžiui, geresnės motinystės ir gerokai ilgesnės tėvystės atostogos, mokamos bei neperduodamos vaiko priežiūros atostogos, lankstus darbo laikas, vaiko priežiūros paslaugos darbo vietoje, priežiūros paslaugos ar nuotolinis darbas; pabrėžia lyčių aspekto integravimo ir ekonominės politikos atsako į COVID-19 pandemiją pritaikymo prie konkrečių moterų poreikių ir jų ekonominės veiklos struktūros svarbą;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybės aspektą į visus su transportu susijusius teisės aktus, politikos kryptis, programas ir veiksmus, taip pat į judumo, įperkamo būsto politikos ir miestų planavimo kūrimą įtraukti lyčių aspektu grindžiamo požiūrio klausimą;

25.

pabrėžia, kad moterų benamystės problema neturėtų būti neteisingai suvokiama kaip neva mažareikšmė socialinė problema ES; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta išsamių, pagal moterų benamystės pobūdį ir mastą suskirstytų duomenų, todėl ši problema tampa mažiau matoma; primygtinai ragina ES ir valstybes nares integruoti lyčių aspektą į politiką ir praktiką, kuriomis imamasi veiksmų dėl benamystės ir nepakankamų galimybių gauti įperkamą ir tinkamą būstą bei energiją, taip pat parengti specialias strategijas šioms problemoms pašalinti iki 2030 m. ir užtikrinti, kad tarnybos veiktų tinkamai ir veiksmingai, kad patenkintų benamių moterų poreikius; pabrėžia, kad svarbu pripažinti smurtą dėl lyties kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, didinančių moterų benamystės riziką, taip pat pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, kaip moterų poreikiai yra susiję su platesnėmis socialinėmis, ekonominėmis ir struktūrinėmis kliūtimis; ragina visus subjektus integruoti lyčių aspektą į ES kovos su benamyste platformą; yra įsitikinęs, kad principas „svarbiausia – būstas“ gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su benamyste, ir ragina įgyvendinti šiuos projektus visose valstybėse narėse;

26.

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos pablogėjusios socialinės ir ekonominės padėties padaugėjo visų formų prievartos ir smurto prieš moteris, taip pat prostitucijos, atvejų, pažeidžiant jų žmogaus teises; pabrėžia, kad reikia didinti viešuosius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie būtų skirti intervencijai tais atvejais, kai reikia paremti grupes, kurioms gresia skurdas, ir mažinti riziką, su kuria susiduria vaikai ir jaunimas, pagyvenę žmonės, neįgalieji ir benamiai;

27.

pažymi, jog ekonominis moterų nepriklausomumas labai svarbus, kad jos galėtų išvengti smurto dėl lyties atvejų; todėl ragina sukurti paramos ir apsaugos priemones, kurios padėtų tokioje padėtyje atsidūrusioms moterims, priimti išsamią direktyvą dėl visų formų smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo, įtraukti smurtą dėl lyties į ES nusikaltimų sąrašą, ES ratifikuoti Stambulo konvenciją, taip pat ją ratifikuoti Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje; pabrėžia, jog tam, kad moterys dalyvautų darbo rinkoje, išnaudotų visą savo potencialą ir būtų finansiškai nepriklausomos, itin svarbu, jog jos nepatirtų smurto; smerkia sąmoningą dezinformaciją apie kovos su smurtu dėl lyties priemones ir iniciatyvas ES; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europoje ši dezinformacija įsitvirtina, todėl darosi dar sunkiau apsaugoti moteris nuo smurto;

28.

ragina valstybes nares kovoti su žalinga praktika, pvz., moterų lytinių organų žalojimu, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis ir vadinamuoju smurtu dėl garbės, nuo kurių labiausiai nukenčia vaikai ir mergaitės;

29.

mano, kad prostitucija yra sunki smurto ir išnaudojimo forma, nuo kurios dažniausiai kenčia moterys ir vaikai; ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant kovoti su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis prostitucijos priežastimis, kad skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios moterys netaptų tokio išnaudojimo aukomis; ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų prostitutėms reintegruotis į visuomenę ir profesinę veiklą;

30.

ragina Komisiją siūlyti iniciatyvias priemones naudojant Europos socialinius fondus ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai tam, kad kaimo vietovėse būtų skatinama socialinė ir ekonominė plėtra, moterų užimtumas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis socialinėmis paslaugomis; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis, sumažinti kaimo vietovėse gyvenančių moterų skurdo riziką – įgalinti šias moteris ir gerinti jų gyvenimo kokybę teikiant kokybiškas švietimo programas ir kokybiškas darbo sąlygas, įskaitant nuotolinį darbą ir deramas pajamas; ragina imtis pozityvių veiksmų, kuriais visų pirma moterys ūkininkės būtų skatinamos likti kaimo vietovėse, pavyzdžiui steigti bendruomenės centrus, galinčius teikti konsultacijas techniniais klausimais ir pagalbą, kad ūkiai toliau veiktų, ir padėti joms išgyventi, taip pat skatinti jaunimą investuoti į žemės ūkį ir gyvulininkystę, siekiant užtikrinti ilgalaikiškumą;

31.

pabrėžia itin svarbų visų ES socialinių fondų ir programų, ypač „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams, Teisingos pertvarkos fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo vaidmenį; pabrėžia, kad pasitelkdamos ESF+, valstybės narės ir Komisija turėtų siekti sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį (ypač poveikį moterims), kad padėtų moterims suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir kad būtų įdarbinta daugiau moterų, kovojama su skurdo feminizacija ir lyčių diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemose, taip pat remiami pažeidžiamiausi asmenys ir kovojama su vaikų skurdu; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis fondais laikantis lyčių aspektu grindžiamo požiūrio;

32.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti romų įtrauktį visose valstybėse narėse reikėtų paspartinti nacionalinius veiksmus; ragina Komisiją skatinti įtrauktį ir taip užtikrinti romų mergaičių ir moterų dalyvavimą visais lygmenimis, įskaitant moterų, dirbančių vietos, regionų ir ES lygmeniu, dalyvavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų atsižvelgti į vyrų ir moterų lygybę ir sutelkti dėmesį į valstybių narių geriausios patirties perkėlimą į Europos Sąjungos lygmenį;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti ES finansinę paramą studijų programomis ir projektais, kuriais būtų suteikta gabioms romų merginoms ir moterims galimybė tęsti mokslą ir taip išsivaduoti iš kartos į kartą perduodamo skurdo, skatinti jų socialinę integraciją ir gilinti žinias, siekiant pagerinti romų bendruomenės padėtį; ragina valstybes nares nurodyti, kokio dydžio paramos joms reikėtų rekomenduojamoms romų tautybės gyventojų integracijos priemonėms įgyvendinti;

34.

pabrėžia, kad didėjantis moterų skurdas daro didelį poveikį likusiai visuomenės daliai; išreiškia susirūpinimą dėl to, kokį poveikį tai turės vaikų skurdui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 14 d. priimta Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema;

35.

atkreipia dėmesį į didelį moterų indėlį užimtumo, kultūros, švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse; pripažįsta, kad dėl pandemijos laikotarpiu sustabdytos ekonominės ir kultūrinės veiklos labai pablogėjo moterų, dirbančių meno ir kultūros srityse, taip pat labai mažose ir mažose žemės ūkio ir kaimo įmonėse, gyvenimo sąlygos;

36.

vykdant skaitmeninę pertvarką ragina laikytis lyčiai atžvalgaus požiūrio; primygtinai ragina Komisiją panaudoti esamas programas ir finansavimą, o prireikus teikti papildomą finansavimą kovai su skaitmeniniu moterų skurdu, siekiant suteikti moterims reikiamų įgūdžių saugiai veikti skaitmeninėje aplinkoje ir gerinti jų skaitmeninį raštingumą;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti kliūtis, trukdančias moterų verslumui, ir ypač išsamiai išanalizuoti moterų galimybes gauti finansavimą, taip padedant panaikinti moterų skurdą ES, suteikiant moterims galimybę tapti verslininkėmis, mažųjų ir vidutinių įmonių steigėjomis, taip prisidedant prie dvejopos pertvarkos; pažymi, kad moterų verslumas padeda kurti darbo vietas, stiprinti vidaus rinką ir mažinti nedarbą; pažymi, kad sumažinus verslininkams biurokratinę naštą panaikinamos kliūtys, trukdančios daugiau moterų pradėti verslą; pabrėžia žinių apie verslumą ir mokyklose įgyjamos praktinės patirties svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų įgalėjimą pasitelkiant švietimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; ypač ragina labiau skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymą, taip pat skaitmeninių žinių ugdymą, dirbtinio intelekto naudojimą ir finansinį raštingumą, siekiant kovoti su esamais švietimo stereotipais ir užtikrinti, kad daugiau moterų įsitrauktų į šiuos sektorius ir prisidėtų prie jų plėtros;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant visą naują fiskalinę politiką, įskaitant aiškų lyčių aspektą turinčią mokesčių politiką, visais aspektais būtų kovojama su socialine, ekonomine ir lyčių nelygybe, taip pat siekiama ją panaikinti (25); ragina valstybes nares vykdant savo mokesčių politiką užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties ir netaikyti PVM moterų higienos reikmenims, nes tai nepaprastai pažeidžia mažesnes pajamas gaunančių moterų orumą, ir taip užtikrinti, kad visos moterys galėtų įsigyti šių būtiniausių prekių;

39.

ragina valstybes nares reformuojant pensijų sistemas ir atitinkamai nustatant pensinį amžių atsižvelgti į lyčių aspektą, taip pat įvertinti su darbo organizavimu, įskaitant visą neapmokamo darbo praktiką, susijusius skirtumus tarp moterų ir vyrų ir didesnę moterų, visų pirma vyresnio amžiaus moterų, diskriminacijos darbo rinkoje riziką; primygtinai ragina valstybes nares imtis specialių priemonių siekiant užkirsti kelią pagyvenusių ir į pensiją išėjusių moterų skurdo rizikai bei kovoti su ja, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir į vyresnio amžiaus moterų, atsidūrusių nepalankioje arba pažeidžiamoje padėtyje, dalį; ragina valstybes nares į savo pensijų sistemas įtraukti kompensacijas už neapmokamą priežiūros darbą, pvz., teikiant priežiūros kreditus ar kitas priemones, kurios pridedamos prie prižiūrinčiojo asmens pensijos, neatsižvelgiant į tai, ar priežiūra teikiama nepilnamečiams vaikams, pagyvenusiems žmonėms, ligoniams ar neįgaliesiems, kartu skatinant vyrus tapti neformaliaisiais slaugytojais;

40.

ragina Komisiją nepropaguoti politikos rekomendacijų, kurios lemtų nepatikimų darbo santykių didėjimą, darbo laiko reguliavimo panaikinimą, darbo užmokesčio mažinimą, išpuolius prieš kolektyvines derybas arba viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos privatizavimą;

41.

palankiai vertina vykstančias derybas dėl direktyvos dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje priėmimo; ragina ES institucijas priimti ES sistemą, kuria būtų skatinama kiekvienai šaliai nustatyti arba pritaikyti minimalų darbo užmokestį, remiantis, be kita ko, nacionaliniais prekių ir paslaugų krepšeliais realiosiomis kainomis, įskaitant, be kita ko, tinkamą būstą, sveiką ir subalansuotą maistą, drabužius, tvarų transportą ir energiją, sveikatos priežiūrą ir slaugą bei išteklius, kad žmonės galėtų prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, švietimo ir kultūros veikloje, nes taip būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, kuris padėtų iš dalies sumažinti dirbančiųjų, visų pirma moterų, skurdą; ragina valstybėse narėse nustatyti teisingą ir deramą minimalųjį darbo užmokestį kaip būtiną apsaugos priemonę, kad būtų užtikrintas teisingesnis darbo užmokesčio pasiskirstymas ir garantuotas minimalusis darbo užmokestis, apsaugantis moteris ir vyrus darbo rinkoje; laikosi nuomonės, kad minimaliojo darbo užmokesčio sistema turi būti sukurta ir išsaugota taikant aiškias taisykles, skaidrias procedūras ir veiksmingą praktiką, taikant tinkamumo vertinimo kriterijus ir orientacinius rodiklius, be kita ko, padedant patariamiesiems organams ir dalyvaujant socialiniams partneriams;

42.

ragina valstybes nares plačiu užmoju įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą ir Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, taip pat būsimą direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio ir rekomendaciją dėl minimalių pajamų;

43.

apgailestauja, kad apskritai, kaip nurodė Europos Audito Rūmai, lyčių aspektas dar nebuvo integruotas visame ES biudžete, ir ragina skubiai pakeisti šią padėtį; pabrėžia, kad lyčių aspektas turi būti integruojamas visais politikos ciklo lygmenimis, jį integruojant turi būti remiamasi patikimais duomenimis; pabrėžia, kad sudarant biudžetą, įskaitant visas 2022 m. biudžeto programas, svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir panaikinti moterų skurdą; todėl ragina Komisiją paspartinti veiksmingos, skaidrios ir išsamios metodikos įdiegimą ir glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu vertinant atitinkamas su lyčių lygybe susijusias išlaidas, kaip numatyta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (26), siekiant 2022 m. biudžete pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir pritaikyti šią metodiką visoms daugiametėms finansinėms programoms;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į ES fiskalinį pajėgumą, gali reikėti peržiūrėti dabartinę ekonomikos ir socialinio valdymo sistemą, siekiant mažinti nelygybę ir moterų skurdą ir užtikrinti lyčių lygybę; ragina derinti ekonomikos ir socialinį valdymą su lyčių lygybės tikslų įgyvendinimu ir moterų skurdo panaikinimu;

45.

ragina Tarybą sukurti specialų lyčių lygybės darinį, kad būtų įgyvendintos bendros ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, kylančius moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti nevienodą infliacijos ir energijos kainų padidėjimo, kurį sukėlė Rusijos karas su Ukraina, poveikį lytims ir į tai atsižvelgti imantis priemonių siekiant sumažinti poveikį skurdžiausiems asmenims;

47.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(3) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(4) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 130.

(5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.

(6) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 56.

(7) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.

(8) OL C 298, 2018 8 23, p. 14.

(9) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.

(10) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.

(11) OL C 363, 2020 10 28, p. 80.

(12) OL C 411, 2020 11 27, p. 38.

(13) OL C 331, 2021 8 17, p. 5.

(14) OL C 456, 2021 11 10, p. 191.

(15) OL C 99, 2022 3 1, p. 122.

(16) OL C 465, 2021 11 17, p. 62.

(17) OL C 58, 2018 2 15, p. 192.

(18) Eurostato tinklalapis „Living conditions in Europe – poverty and social exclusion“ („Gyvenimo sąlygos Europoje. Skurdas ir socialinė atskirtis“), prisijungta 2022 m. gegužės 30 d. Paskelbta: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Living_conditions_in_Europe_-_poverty_and_social_exclusion&oldid=544210

(19) Europos lyčių lygybės institutas „2020 m. lyčių lygybės indeksas. Skaitmeninimas ir darbo ateitis“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m.

(20) Eurostato tinklalapis „Gender pay gap statistics“ („Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo statistika“), prisijungta 2022 m. gegužės 30 d. Paskelbta: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Gender_pay_gap_statistics

(21) „Gender pay gap statistics“ („Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo statistika“).

(22) https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/7341d588-ddd8-11ea-adf7-01aa75ed71a1

(23) 2021 m. vasario 3 d. Eurostato straipsnis „Panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą?“

(24) EIGE lyčių statistikos duomenų bazė, 2022 m. gegužės 30 d. duomenys. Paskelbta: https://eige.europa.eu/gender-statistics/dgs/browse/ta/ta_timeuse

(25) 2017 m. balandžio mėn. Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus ataskaita „Lyčių lygybė ir apmokestinimas Europos Sąjungoje“.

(26) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.