P9_TA(2022)0112

Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija (2021/3001(RSP))

(2022/C 434/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“ (COM(2021)0252),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (1),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“ (O-000013/2022 – B9-0011/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategijoje pripažįstama, kad dabartiniai geopolitinės galios pokyčiai kelia iššūkių žmogaus teisėms, vertybėms ir akademinei laisvei;

kadangi strategija siekiama skatinti taisykles, grindžiamas daugiašališkumu, abipusiu atvirumu, vienodomis sąlygomis ir žaliaisiais, skaitmeniniais, sveikatos, socialiniais ir inovacijomis pagrįstais sprendimais bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kartu užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir bendroms vertybėms;

C.	kadangi strategija bus įgyvendinama iniciatyvomis, parengtomis pagal Europos komandos požiūrį;

kadangi programa „Europos horizontas“ išliks atvira pasauliui ir kadangi Sąjunga sieks bendro tokių principų kaip mokslinių tyrimų etikos ir sąžiningumo, lyčių lygybės, įvairovės ir įtraukumo, atvirųjų duomenų ir atvirojo mokslo, akademinės laisvės, standartų ir įrodymais grindžiamo politikos formavimo supratimo ir įgyvendinimo;

E.	kadangi strategija siekiama sutelkti mokslą, technologijas ir inovacijas, kad mažų ir vidutinių pajamų šalyse būtų paspartintas tvarus ir įtraukus perėjimas prie žinių visuomenės ir ekonomikos;

F.	kadangi vykdant mokslo diplomatijos darbotvarkę būtų stiprinama Sąjungos partnerystė su trečiosiomis šalimis ir padedama siekti diplomatinių tikslų;

G.	kadangi tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra neatsiejama Europos mokslinių tyrimų erdvės dalis;

H.	kadangi Europos inovacijų taryba ir Europos inovacijos ir technologijos institutas atliks svarbų vaidmenį remiant inovacijas diegiančius startuolius, įgyvendindami bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis iniciatyvas;

kadangi tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso, yra būtinas ir reikalingas siekiant stiprinti visuotinę sveikatą, kurti novatoriškus teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sprendimus, kartu užtikrinant, kad būtų rastas ilgalaikis šių uždavinių sprendimas;

J.	kadangi ES turėtų rodyti pavyzdį gindama ES intelektinės nuosavybės standartus ir kovodama su užsienio šalių kišimusi;

K.	kadangi tarptautiniai moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį prisidedant prie ES vandenilio strategijos;

L.	kadangi strategija skatinamas bendradarbiavimas su pramoninėmis trečiosiomis šalimis;

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“, kuriame pripažįstama, kad mokslas ir inovacijos yra tos pačios sistemos dalis ir kad bendradarbiaujant pasauliniu mastu turi būti atsižvelgiama į visus žinių vertės grandinės aspektus;

palankiai vertina Komisijos tikslą užtikrinti, kad pasaulinis požiūris taptų Europos komandos pastangomis sutelkti savo išteklius;

mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra neatsiejama atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės dalis, ir ragina Komisiją išnaudoti atitinkamų Sąjungos veiksmų ir programų potencialą siekiant pritraukti talentus visame pasaulyje;

primena, kad reikia nuolat investuoti į mokslo tyrimų pareigūnų įgūdžius ir karjerą, be kita ko, remiant protų apykaitą;

ragina Komisiją suteikti struktūrinį vaidmenį atitinkamiems Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotiesiems subjektams ir Europos Parlamentui Europos mokslinių tyrimų erdvės pertvarkos forume;

pabrėžia, kad Sąjunga turi plėtoti taisyklėmis grindžiamą daugiašalį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiamos pagrindinės pasaulinės ekonominės, socialinės ir aplinkos problemos, įtvirtinant mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą;

primena, kad asociacijos susitarimai su trečiosiomis šalimis, kuriems taikomas Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ (2) 16 straipsnio 1 dalies d punktas, gali būti pasirašomi tik su trečiosiomis šalimis ir teritorijomis, kurios yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, įskaitant sąžiningą ir teisingą intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi, pagarbą žmogaus teisėms, kurią remia demokratinės institucijos;

apgailestauja dėl riboto socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmens pasaulinio bendradarbiavimo disciplinose;

pabrėžia, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas ir Europos inovacijų taryba gali atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir atskleidžiant startuolių ir veiklą plečiančių įmonių potencialą joms prisidedant prie iniciatyvų su trečiosiomis šalimis; ragina bendrąsias įmones ir kitas Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

10.

pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra labai svarbus Europos konkurencingumui, tačiau pažymi, kad tai negali lemti besąlygiško Sąjungos atvirumo; pritaria bendram požiūriui, apibūdinamam pagal principą „atvira – kiek įmanoma, uždara – kiek būtina“;

11.

pritaria abipusės prieigos prie mokslinių tyrimų programų, atvirojo mokslo, intelektinės nuosavybės apsaugos suteikimo principui, kartu reikalaujant, kad partneriai laikytųsi Europos intelektinės nuosavybės apsaugos standartų ir juos atitiktų; palankiai vertina Komisijos priemonių rinkinį „Kova su užsienio šalių kišimusi į mokslinius tyrimus ir inovacijas“, taip pat įsipareigojant išsaugoti bendradarbiavimu grindžiamą ir atvirą požiūrį į mokslą ir inovacijas;

12.

pritaria tam, kad išimtiniais atvejais būtų taikoma Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 22 straipsnio 5 dalis, tačiau primygtinai ragina Komisiją paskelbti politiką dėl pagrįstų išimčių ir pradėti viešas diskusijas dėl tinkamo šių galimybių panaudojimo;

13.

pabrėžia, kad reikia priderinti pasaulinį požiūrį prie Sąjungos pramonės strategijos ir Europos žaliojo kurso, kaip gerovės, ekonomikos ir tvaraus augimo varomosios jėgos; ragina strategijoje labiau atsižvelgti į pramonės bendradarbiavimą;

14.

pabrėžia esminį puslaidininkių vaidmenį užtikrinant Sąjungos skaitmeninį suverenumą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šioje srityje ir pabrėžia bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje su trečiosiomis šalimis, susijusiomis su esamomis Sąjungos programomis;

15.

pažymi svarbų Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir pabrėžia, kad MVĮ turi būti suteikta galimybė naudotis konsultacijomis dėl investicijų bei priemonėmis, kurios padėtų didinti jų inovacinius pajėgumus, taip pat galimybėmis plėtoti gebėjimus pritraukti talentus visame pasaulyje;

16.

pabrėžia, jog ES turėtų užtikrinti, kad visas tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje būtų vykdomas laikantis JT darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso ir prie jų prisidedant, ir galiausiai tokiu bendradarbiavimu užtikrinama inovacijų ir technologijų plėtra laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo;

17.

prašo Komisijos ir valstybių narių remti didesnį svarbiausių aplinkos, su klimatu susijusių technologijų ir sprendimų perdavimą besivystančioms šalims ir įsipareigoti tai daryti;

18.

palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos sąveiką; mano, kad reikia plėtoti pritaikytas mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes su trečiosiomis šalimis ir jas įtraukti į platesnį ekonominį ir vystomąjį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pagal iniciatyvą „Global Gateway“;

19.

laikosi nuomonės, kad pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas turėtų būti labai orientuotas į sveikatą, profilaktinę mediciną ir sveikatos priežiūrą ir šio požiūrio pagrindas turėtų būti pagrįstas atviros prieigos, dalijimosi duomenimis, intelektinės nuosavybės teisių valdymo ir prieinamumo, pasiekiamumo ir įperkamumo principais; mano, kad šie principai turėtų būti taikomi mokslinių tyrimų projektams, kuriais kuriami vaistai ir technologijos, skirti vietos bendruomenėms, kartu gerinant galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

20.

rekomenduoja stiprinti bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis ir panašiai mąstančiomis šalimis, siekiant rasti ilgalaikį žaliavų trūkumo sprendimą ir didinti pasaulinius inovacijų pajėgumus medžiagų mokslo ir žiedinės ekonomikos srityse, kartu skatinant pakeitimą, kad būtų sumažintas šių svarbiausių žaliavų aplinkosauginis pėdsakas per visą jų gyvavimo ciklą;

21.

remia Sąjungos pastangas ir iniciatyvas skatinti mokslo diplomatiją, įskaitant Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos mokslo diplomatijos darbotvarkės rengimą;

22.

vis labiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą akademinei laisvei ir jos apribojimus Sąjungoje ir visame pasaulyje;

23.

yra susirūpinęs dėl didėjančios Europos universitetų finansinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių ir padarinių akademinei laisvei;

24.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisinės akademinės laisvės apsaugos Sąjungoje sutartyse ir asociacijos susitarimuose įtraukti nuorodą į šios laisvės laikymąsi;

25.

ragina Komisiją kasmet ir atliekant programos „Europos horizontas“ laikotarpio vidurio peržiūrą pranešti apie akademinės laisvės padėtį Europoje ir trečiosiose šalyse, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi asociacijos ar mokslinio bendradarbiavimo susitarimus;

26.

pabrėžia, kad Komisija turi mokslinių tyrimų ir investicijų srities suinteresuotiesiems subjektams skubiai paskelbti praktines gaires dėl akademinės laisvės, kad būtų užtikrinta Sąjungos sauga, saugumas, gerovė ir konkurencingumas;

27.

ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti veiksmus ir sukurti ES programą, pagal kurią būtų remiamos akademinės stipendijos arba mokslo tyrimų pareigūnų, kuriems gresia pavojus, lankymasis;

28.

pabrėžia, kad Sąjungai tenka svarbus vaidmuo skatinant atvirąjį mokslą visame pasaulyje ir dalijantis mokslinių tyrimų duomenimis, rezultatais ir infrastruktūra tarpvalstybiniu mastu, kartu laikantis randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (FAIR) principų; vis dėlto pažymi, kad tai negali lemti besąlygiško atvirumo, ir pritaria bendrajam principui „atvira – kiek įmanoma, uždara – kiek būtina“;

29.

mano, kad strateginis požiūris į tarptautinę standartizaciją yra esminis sėkmingo pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas elementas, ir tikisi Europos standartizacijos strategijos;

30.

pabrėžia, kad Sąjunga, vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, turėtų vadovauti ir nustatyti aukštus etikos standartus bei taikyti aukštą mokslinių tyrimų sąžiningumo lygį pasaulinio lygio mokslo vystyme, kartu užtikrinant, kad naujų technologijų moksliniai tyrimai ir plėtra atitiktų programos „Europos horizontas“ 19 straipsnį ir nedarytų žalos aplinkai;

31.

pabrėžia, kad reikia skatinti lyčių lygybę, daugiausia dėmesio skiriant moterų mokslo tyrimų pareigūnių kompetencijos ir vaidmenų stiprinimui; pabrėžia, kad reikia geriau integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, suskirstytų duomenų rinkimą ir rezultatus, kartu didinant lyčių pusiausvyrą mokslinių tyrimų ir inovacijų grupėse; prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų šiais klausimais, palaikant dialogą ir keičiantis geriausia patirtimi su trečiosiomis šalimis;

32.

ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu, siekiant jam suteikti svarbesnį vaidmenį administruojant asociacijos susitarimus, pasirašytus pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 16 straipsnio 1 dalies d punktą, atsižvelgiant į susitarimų gilų politinį pobūdį ir poveikį biudžetui dabartinėms ir būsimoms bendrosioms programoms;

33.

pabrėžia, kad svarbu siekti sąveikumo ir stiprinti bendradarbiavimą pasitelkiant Sąjungos išorės veiksmų programas, pavyzdžiui, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, investicijas į pasaulinės infrastruktūros plėtrą pagal strategiją „Global Gateway“ ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, siekiant stiprinti šalių partnerių gebėjimus mokslinių tyrimų ir inovacijų, aukštojo mokslo srityje, kartu stiprinant esamas partnerystes, visų pirma su Afrikos partneriais; mano, kad taip pat svarbu stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ES delegacijose visame pasaulyje, siekiant užtikrinti tikrą pasaulinį požiūrį į ES mokslinius tyrimus ir inovacijas;

34.

pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ir mažų bei vidutinių pajamų šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tokiose svarbiose srityse kaip klimato kaita, sveikata, pasirengimas epidemijoms, skaitmeninimas, aprūpinimas maistu ir mityba;

35.

pažymi, kad pagal ES vandenilio strategiją bus reikalaujama importuoti švarųjį vandenilį; pabrėžia, kad pietinės Viduržemio jūros regiono šalys turi didžiulį potencialą naudoti ir į Europą eksportuoti švarųjį vandenilį; taip pat pripažįsta, kad šiems būsimiems prekybos santykiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos, jei visi partneriai būtų įtraukti į mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas, kuriomis bus grindžiama vandenilio strategija; ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių, pavyzdžiui, Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA), finansavimą nenukrypstant nuo pagrindinių jų tikslų, visų pirma kuriant bendrus novatoriškus sprendimus, kurių skubiai reikia Viduržemio jūros regionui;

36.

palankiai vertina atnaujintą politinę paramą transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimui įvairiuose prekybos ir technologijų forumuose ir remia tolesnį ES ir JAV mokslinio bendradarbiavimo stiprinimą;

37.

pabrėžia, kad svarbu skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas ir stiprinti bendradarbiavimą su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis siekiant skatinti vystymąsi, taiką ir geopolitinį stabilumą;

38.

griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą smurtinę invaziją į Ukrainą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Ukrainos vyriausybe, programoje „Europos horizontas“ parengti kvietimus teikti pasiūlymus dėl projektų, skirtų Ukrainos mokslo sektoriui, taip pat Sąjungos ir Ukrainos bendradarbiavimui stiprinti; ragina Sąjungą nutraukti bet kokį bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje su Rusijos Federacija, Rusijos subjektais ir Europos subjektais, kuriuos kontroliuoja Rusijos subjektai, taip pat taikyti tokį pat požiūrį bet kurios šalies, remiančios Rusijos karinę veiklą, atžvilgiu;

39.

ragina plėtoti inovacijų politiką su Sakartvelu ir Pietų Kaukazo regionu, kaip nustatyta ES ir Sakartvelo asociacijos susitarime;

40.

ragina Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybes ir Komisiją atkurti konstruktyvius santykius kaip pagrindą tvirtesniam bendradarbiavimui ir galimam prisijungimui prie programos „Europos horizontas“;

41.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(2) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).