—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), kurį įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, 2009 m. Tarybos rekomendaciją dėl tolesnės kovos su papirkinėjimu ir 1996 m. Rekomendaciją dėl mokesčių atskaitymo iš užsienio valstybės pareigūnams duodamų kyšių ir kitus susijusius dokumentus,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. EBPO ataskaitą „Darbinių santykių viešajame sektoriuje pabaiga: geroji patirtis siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams“,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. Konvenciją dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (1),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos priimtą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimtas per 2008 m. gruodžio 8 d. vykusį 2914-ąjį Bendrųjų reikalų tarybos posėdį,

—

atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), nustatytus 2015 m. rugsėjo 25 d. JT rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, įskaitant DVT 16, apimantį pastangas kovoti su korupcija,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 8 d. Europos investicijų banko (EIB) pranešimą „Neleistino elgesio prevencijos ir atgrasymo nuo jo politika Europos investicijų banko veikloje“ („EIB kovos su sukčiavimu politika“),

—

atsižvelgdamas į Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir jos parengtus kovos su korupcija standartus,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio aktas) (3),

—

atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės 2021 m. Visuotinį sankcijų už korupciją reglamentą ir Kompensacijos užjūrio aukoms (įskaitant nukentėjusias valstybes) kyšininkavimo, korupcijos ir ekonominių nusikaltimų atvejais bendruosius principus,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Prancūzijos parlamentas priėmė naujas privalomas nuostatas dėl konfiskuoto pavogto turto grąžinimo gyventojams kilmės šalyse,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvaraus įmonių valdymo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl COVID-19 protrūkio pasekmių užsienio politikai (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (11),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843 (12) dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir 2021 m. liepos 20 d. Europos Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama sugriežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalį dėl tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimų, įskaitant korupciją, sričių, kuriose ES, priimdama direktyvas, gali nustatyti bendras taisykles,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (13),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR (14),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos ir Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos ir į kitus Europos Tarybos organų šiuo klausimu priimtus teisinius dokumentus ir politines rekomendacijas, įskaitant rekomendaciją valstybėms narėms dėl bendrųjų kovos su korupcija taisyklių finansuojant politines partijas ir rinkimų kampanijas, taip pat į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. atitinkamai priimtas rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, kuriomis įsteigiama Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją Nr. (97) 24 dėl dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. GRECO pareiškimą dėl korupcijos rizikos ir naudingų teisinių nuorodų COVID-19 aplinkybėmis,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (15),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos dėl kovos su korupcija metu priimtą politinę deklaraciją „Mūsų bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti problemas, įgyvendinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja priemones bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą“, taip pat į ES indėlį į 2019 m. gruodžio 17 d. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos dėl korupcijos baigiamąjį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. JT darbo grupės ataskaitą žmogaus teisių, tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių klausimais „Verslo ir žmogaus teisių bei kovos su korupcija darbotvarkių sujungimas“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų ir į 2016 m. rugsėjo 29 d. priimtą Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 21 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitą dėl problemų, su kuriomis susiduria valstybės, ir geriausios praktikos, kurią šios taiko integruodamos žmogaus teises į savo nacionalines kovos su korupcija strategijas ir politiką, įskaitant tas, kurios susijusios su nevalstybiniais subjektais, pavyzdžiui, privačiuoju sektoriumi,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 15 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl geriausios praktikos kovojant su neigiamu korupcijos poveikiu galimybei naudotis visomis žmogaus teisėmis, taip pat į 2015 m. sausio 5 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos patariamojo komiteto galutinę ataskaitą neigiamo korupcijos poveikio naudojimuisi žmogaus teisėms klausimu,

—

atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro gairių dėl žmogaus teisių sistemos turtui susigrąžinti projektą,

—

atsižvelgdamas į JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą, kuria siekiama strategijas ir priemones pagrįsti visuotiniais žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais,

—

atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ metinį korupcijos suvokimo indeksą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0012/2022),

A.

kadangi korupcija sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, juos įtvirtina ir institucionalizuoja ir trukdo laikytis žmogaus teisių ir jas įgyvendinti; kadangi korupcija yra nusikaltimas, įtrauktas į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą, kuriam dėl jo ypač rimto pobūdžio ir tarpvalstybinio aspekto reikia bendros apibrėžties ir bendro požiūrio;

B.

kadangi korupcija daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausiems ir labiausiai marginalizuotiems asmenims bei visuomenės grupėms, nes pažeidžiama teisė į nediskriminavimą ir užkertamas jiems, visų pirma moterims, kelias vienodomis sąlygomis dalyvauti politiniame gyvenime, naudotis pagrindinėmis ir viešosiomis paslaugomis, teisingumu, gamtos ištekliais, įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, rūpintis sveikata ir turėti būstą; kadangi korupcija didina skurdą ir nelygybę, nes neteisėtai pasisavinamas turtas ir viešosios gėrybės, kartu daroma žala gamtinės aplinkos išsaugojimui ir aplinkos tvarumui;

C.

kadangi korupcija yra sudėtingas ir pasaulinis reiškinys, egzistuojantis visose pasaulio šalyse, nesvarbu, kokia šalių ekonominė ir politinė sistema; kadangi kovojant su korupcija būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-ąjį DVT, kuriuo siekiama skatinti teisingą, taikią ir įtraukią visuomenę, kova su korupcija yra neatsiejama tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinti žmogaus teises, apsaugoti planetą bei iki 2030 m. užtikrinti taiką ir gerovę visiems žmonėms dalis, o tai, be kita ko, įpareigoja tarptautinę bendruomenę sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą;

D.

kadangi korupcija paprastai apima, be kita ko, piktnaudžiavimą įgaliojimais, atskaitomybės stoką, trukdymą vykdyti teisingumą, netinkamos įtakos naudojimą, diskriminacijos institucionalizavimą, klientelizmą, valstybės užvaldymą, nepotizmą, užsitęsusią kleptokratiją ir rinkos mechanizmų iškraipymą ir dažnai siejama su organizuotu nusikalstamumu, o jai palankias sąlygas sudaro nepakankamas skaidrumas ir nepakankama prieiga prie informacijos; kadangi didėjantis autoritarizmas ir nedemokratinių režimų atsiradimas sudaro palankias sąlygas korupcijai, kovai su kuria reikia pasitelkti tarptautinį bendradarbiavimą su bendramintėmis demokratinėmis šalimis; kadangi dėl korupcijos valstybes gali lengvai paveikti piktavališka užsienio įtaka, o tai daro dar didesnę žalą demokratinėms institucijoms;

E.

kadangi nuo korupcijos gali nukentėti šalys, bendruomenės, įmonės ar asmenys, ypač tie, kurie dalyvauja tiriant korupcijos atvejus, apie juos pranešant, vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl jų ir teisiant už juos, kuriems kyla didesnė rizika ir kuriems reikia veiksmingos apsaugos; kadangi pranešimai apie korupciją yra pagrindinė žurnalistų nužudymo priežastis ir kadangi, Žurnalistų gynimo komiteto duomenimis, 2021 m. spalio mėn. buvo nužudyti penki žurnalistai, tiriantys korupciją; kadangi informatorių apsauga nuo atsakomųjų veiksmų ir veiksmingos teisinės apsaugos suteikimas bei saugių pranešimo procedūrų nustatymas viešajame ir privačiajame sektoriuose yra neatsiejama kovos su korupcija dalis; kadangi visos kovos su korupcija priemonės turi atitikti žmogaus teisių standartus;

F.

kadangi korupcija silpnina valdymą ir viešųjų paslaugų kokybę, daro neigiamą poveikį demokratinių institucijų veiksmingumui ir efektyvumui, įmonių valdymui, stabdžių ir atsvarų sistemai bei demokratiniams principams, silpnina teisinės valstybės principo taikymą, naikina visuomenės pasitikėjimą ir trukdo tvariam vystymuisi, o tai lemia nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumą, neteisėtą valdžioje esančių asmenų praturtėjimą ir valdžios uzurpavimą siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo; kadangi, nesant nepriklausomos teismų sistemos, nesilaikoma teisinės valstybės principo; kadangi korupcija yra esminis konfliktų katalizatorius ir veiksnys, ypač besivystančiose šalyse, ir trukdo pastangoms kurti taiką, dėl jos šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir kai kuriais atvejais žūsta žmonės; kadangi neteisėtus finansinius srautus iš besivystančių šalių palengvina ir skatina mokesčių rojai, taip pat finansiniai ir teisinės sistemos subjektai, kurių daugelis įsisteigę Europos Sąjungoje; kadangi tokių nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas už juos tebėra retas reiškinys;

G.

kadangi dėl korupcijos politikoje, pvz., rinkimų klastojimo, neteisėto politinių kampanijų ir politinių partijų finansavimo ir kronizmo, pažeidžiamos pilietinės ir politinės teisės, t. y. teisės dalyvauti viešuosiuose reikaluose, balsuoti ir būti renkamiems į viešąsias pareigas, ir prarandamas pasitikėjimas politinėmis partijomis, išrinktais atstovais, demokratiniais procesais ir vyriausybėmis, taip padarant žalą demokratiniam legitimumui ir visuomenės pasitikėjimui politika; kadangi, nesant veiksmingo reguliavimo, politinių kampanijų ir partijų finansavimui kyla ypač didelė korupcijos rizika ir juo naudojasi visame pasaulyje, ypač privatūs subjektai ir užsienio valstybės, siekdami daryti įtaką rinkimams, referendumų kampanijoms ir socialinėms diskusijoms ir kištis į juos; kadangi kai kurios užsienio valstybės ir nevalstybiniai subjektai naudoja korupciją kaip užsienio politikos priemonę, sudarydami kliūtis kurti veikiančią demokratiją, ir, siekdami patenkinti savo interesus teisėkūros ir politiniuose procesuose, vis dažniau įgyvendina elito vykdomo valdžios išteklių užvaldymo ir valstybės tarnautojų įtraukimo strategijas tiek ES, tiek pasaulyje;

H.

kadangi kai kuriose šalyse dėl tebesitęsiančios COVID-19 krizės padidėjo su korupcija susijusių žmogaus teisių pažeidimų, nes šalyse, kuriose aukštas korupcijos lygis, fiksuojamas didesnis su COVID susijusių mirčių skaičius ir neproporcingai nukenčia pažeidžiamiausios bendruomenės; kadangi korupcija riboja galimybes naudotis žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir turėti deramą gyvenimo lygį, nes ji susilpnina valstybių pajėgumus teikti ir sąžiningai paskirstyti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ar vakcinas; kadangi farmacijos produktų ir medicinos prietaisų srityje yra ypač didelė korupcijos rizika; kadangi daug vyriausybių piktnaudžiauja su ekstremaliąja COVID-19 situacija susijusiais įgaliojimais siekdamos koncentruoti savo valdžią, suvaržyti žurnalistų, informatorių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), dirbančių korupcijos atskleidimo srityje, teises;

I.

kadangi išorinis ES patikimumas taip pat priklauso nuo veiksmingų kovos su korupcija priemonių ES valstybėse narėse ir jos lygmeniu; kadangi kelios ES valstybės narės užima aukštas vietas Mokesčių teisingumo tinklo 2020 m. finansinio slaptumo indekse, kuriame jurisdikcijos reitinguojamos pagal jų slaptumą ir lengvatinio apmokestinimo veiklos mastą; kadangi EBPO Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo ir Finansinių veiksmų darbo grupės atliktų peržiūrų metu nustatyta trūkumų valstybėse narėse; kadangi ES valstybės narės turėtų padidinti skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės klausimu;

J.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse taikomomis pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams sistemomis piktnaudžiaujama siekiant plauti pinigus arba nuslėpti iš korupcinės veiklos gautas lėšas; kadangi daugelis valstybių narių turi taisykles, kurių tikslas – užkirsti kelią netinkamai įtakai ir korupcijai, vykdomai teisės aktų leidėjų ir valstybės tarnautojų, įskaitant buvusius valstybės tarnautojus, ir kurios atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią korupcinei veiklai, nustatant tokios veiklos atvejus ir juos stebint, tačiau šių taisyklių vykdymas užtikrinamas tik iš dalies, o suderintų ES lygmens taisyklių nepakanka ir jas reikia stiprinti;

K.

kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2021 m. birželio 2 d. politinėje deklaracijoje pripažino asmeninę atsakomybę ir būtinybę imtis skubių veiksmų kovos su korupcija srityje, taip pat įsipareigojo padvigubinti korupcijos prevencijos pastangas ir laikytis daugiašalio požiūrio į korupciją, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją;

L.

kadangi ES remia trečiųjų valstybių kovą su korupcija ne tik teikdama techninę pagalbą, imdamasi diplomatinių veiksmų, skirdama finansinę paramą bei pasitelkdama daugiašalius forumus, bet taip pat priimdama ES teisės aktus bei nustatydama išorės veiksmų standartus, gaires ir sistemas;

M.

kadangi 2020–2024 m. ES veiksmų planu žmogaus teisių srityje Taryba įsipareigojo kovoti su korupcija: teikti visapusišką pagalbą remiant viešojo administravimo reformą, priimti veiksmingas kovos su korupcija strategijas ir teisės aktus, apimančius informatorių ir liudytojų apsaugą, specializuotas įstaigas, parlamentus, nepriklausomą žiniasklaidą ir PVO, taip pat remti UNCAC ratifikavimą ir įgyvendinimą; kadangi išorinis ES patikimumas taip pat priklauso nuo veiksmingų kovos su korupcija priemonių ES valstybėse narėse;

N.

kadangi privatusis sektorius ir verslo įmonės, ypač tarptautinės įmonės ir bankininkystės subjektai, gali atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su korupcija visame pasaulyje ir mažinant jos poveikį žmogaus teisėms; kadangi bankininkystės subjektai gali daug prisidėti prie pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir kitos neteisėtos su korupcija susijusios veiklos atvejų nustatymo, o tai rodo, kad svarbu užmegzti produktyvius valstybės institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo santykius;

O.

kadangi privalomo įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktai yra būtini norint pasauliniu matu visoje tiekimo grandinėje užkirsti kelią žmogaus teisių ir su aplinkosauga susijusiems pažeidimams, su jais kovoti ir veiksmingai juos ištaisyti ir kadangi jie neturėtų neigiamai paveikti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ); kadangi UNCAC nuostatos turėtų būti integruotos į išsamaus patikrinimo prievoles, numatytas būsimame Komisijos pasiūlyme šiuo klausimu;

P.

kadangi pagal ES nacionalinius sankcijų režimus jau leidžiama taikyti tikslines priemones prieš asmenis ir subjektus, padariusius žalą demokratijai ir teisinei valstybei, be kita ko, įvykdžiusius sunkius finansinius su viešosiomis lėšomis susijusius nusižengimus, jei šie veiksmai patenka į UNCAC taikymo sritį; kadangi ES priemonių rinkinį svariai papildo priimtas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas); kadangi Parlamentas ne kartą prašė išplėsti jo taikymo sritį bei aiškiai įtraukti korupcinę veiklą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su visais žmogaus teisių pažeidimais, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio, ir sukurti papildomą režimą dėl korupcinės veiklos, kuri nėra įtraukta į dabartinio režimo peržiūrą; kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat patvirtino panašių sankcijų už korupciją režimus;

a)

pripažinti, kad esama sąsajos tarp korupcijos ir žmogaus teisių ir kad korupcija yra didžiulė kliūtis naudotis visomis žmogaus teisėmis; todėl kovojant su korupcija taikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagrindinį dėmesį skiriant nukentėjusiesiems nuo korupcijos, ir užtikrinti, kad vykdant visus ES veiksmus ir politiką, propaguojančius žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visame pasaulyje, didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su korupcija; spręsti korupcijos kaip pasaulinio reiškinio problemą, kuriai įveikti reikia veiksmingų kovos su korupcija institucijų, prevencijos mechanizmų ir tarptautinių reguliavimo aktų, taip pat turto susigrąžinimo mechanizmų ir baudžiamojo persekiojimo ES; inicijuoti darbus siekiant tarptautiniu mastu pripažinti korupcijos apibrėžtį, kaip gaires pasitelkiant UNCAC; pripažinti, kad kovai su korupcija reikia suderintų pasaulinio masto veiksmų ir glaudesnio kovos su korupcija ir žmogaus teisių specialistų bendradarbiavimo; skatinti ES, jos valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą, ypač teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, ir skatinti dalytis informacija siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir veiksmingomis kovos su korupcija priemonėmis;

b)

pripažinti, kad skaidrumas yra kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo; atsižvelgiant į tai, raginti panaikinti pernelyg didelės profesinės paslapties taisykles atitinkamuose sektoriuose, visų pirma finansų sektoriuje, ir skatinti automatinius informacijos apie mokestinį sukčiavimą ir mokesčių vengimą mainus, taip pat viešą tarptautinių įmonių ataskaitų teikimą pagal šalis ir įmonių tikrųjų savininkų viešuosius registrus; patvirtini visiško mokesčių rojų netoleravimo politiką, nes jie leidžia lengvai nuslėpti neteisėtus finansinius srautus;

c)

pripažinti dabartinę demokratijos atsisakymo ir kleptokratijos iškilimo visame pasaulyje tendenciją ir tai, kad jie yra neatsiejamai susiję, taip pat ir dėl didėjančio oligarchų vaidmens kai kuriose šalyse; imtis vadovaujamo vaidmens daugiašaliuose forumuose siekiant sukurti demokratinių valstybių koaliciją, kurios tikslas būtų kova su pasauline grėsme, kurią kelia kleptokratija ir autoritarizmas;

d)

parengti išsamią, suderintą ir veiksmingą visuotinę ES kovos su korupcija strategiją įvertinant ES priemonių rinkinyje numatytas esamas kovos su korupcija priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, nustatant spragas bei didinant finansavimą ir paramą su korupcija kovojančioms PVO, kaip Parlamentas jau yra prašęs 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse; kovojant su korupcija teikti pirmenybę prevencijai įdiegiant prevencines priemones, politiką ir praktiką, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas ir mokymus viešajame ir privačiajame sektoriuose;

e)

įsteigti specialią Tarybos darbo grupę parengiamajam darbui kovos su korupcija klausimais atlikti (panašią į Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM) arba remtis jos pavyzdžiu), kad būtų galima teikti informaciją diskusijoms Taryboje;

f)

stiprinti Parlamento vaidmenį kontroliuojant kovos su korupcija pastangas; atkreipti dėmesį į Parlamento pasiryžimą per kiekvieną kadenciją parengti reguliariai atnaujinamą ataskaitą dėl korupcijos ir žmogaus teisių; rengti metinius pažangos, padarytos įgyvendinant šiose ataskaitose pateiktas rekomendacijas, vertinimus;

g)

primygtinai raginti visapusiškai įgyvendinti esamas nacionalines ir tarptautines kovos su korupcija priemones, pvz., UNCAC, EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, Europos Tarybos kovos su korupcija standartus ir rekomendacijas, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus bei Europos Tarybos baudžiamosios ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, ir užtikrinti jų vykdymą; raginti visas valstybes, kurios dar neratifikavo šių kovos su korupcija priemonių, tai padaryti; nedelsiant pradėti įtraukų ir visapusišką procesą, skirtą apžvelgti, kaip ES įgyvendina UNCAC, taip pat skubiai pradėti tolesnių veiksmų, susijusių su UNCAC peržiūromis, procesą;

h)

didinti ES išorės kovos su korupcija veiksmų patikimumą veiksmingiau kovojant su korupcija, mokesčių slėpimu, neteisėta prekyba, banko paslaptimi ir pinigų plovimu ES; pripažinti didelio skaičiaus Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų ir subjektų, kurie trečiosiose valstybėse inicijuoja bei palengvina korupciją ir gauna iš jos naudos, vaidmenį ir atsakomybę; pripažinti, kad visos ES valstybės narės, kaip UNCAC pasirašiusios valstybės narės, įsipareigojo nustatyti, kad savo šalies ir užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimas yra nusikalstama veika; pripažinti, kad kai kuriose ES valstybėse narėse sisteminė korupcija ir nesugebėjimas veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimą kenkia kovos su korupcija pastangoms trečiosiose valstybėse, ir imtis veiksmų šiems trūkumams pašalinti; pripažinti, kad suderintų ir ryžtingų veiksmų stygius, delsa ir kovos su korupcija reglamentų įgyvendinimo ES viduje spragos suteikia drąsos korumpuotiems subjektams už ES ribų; užtikrinti, kad aukšto lygio korupcijos schemų vykdytojai atsakytų už savo veiklą, ir priimti bendrus skaidrumo, kontrolės ir investicijų priežiūros standartus, kad būtų sumažinta korupcijos ir pinigų plovimo rizika, kurią kelia vadinamosios auksinės vizų programos;

i)

prašyti Komisijos sustiprinti ES kovos su korupcija teisės aktus ir remiantis SESV 83 straipsniu pateikti ES kovos su korupcija direktyvą, kurioje būtų nustatytos bendros ES taisyklės dėl baudžiamųjų sankcijų už korupciją;

j)

pripažinti, kad į ES patenka pasisavintos lėšos ir turtas, kurių dauguma nėra konfiskuota ir grąžinta, kad pavogto turto susigrąžinimo teisės aktai tebėra labai fragmentiški ir kad neteisėtai pasisavinto turto grąžinimas yra moralinė pareiga turint mintyje teisingumą ir atsakomybę, taip pat ES paramos demokratijai politikos patikimumą; dėti visose ES valstybėse narėse daugiau pastangų, kad, laikantis UNCAC, jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose būtų įšaldytas ir konfiskuotas pavogtas turtas ir iš korupcijos gautos pajamos ir kad šis turtas ir pajamos būtų skaidriai bei atskaitingai grąžinti kilmės šaliai ir nukentėjusiesiems, be kita ko, stipriai didinant skaidrumą, prieigą prie informacijos apie ES teritorijoje laikomą užsienio turtą ir prasmingai įtraukiant PVO; nedelsiant imtis tolesnių veiksmų dėl JT Generalinės Asamblėjos 2021 m. įsipareigojimų, susijusių su turto susigrąžinimu, įskaitant įsipareigojimus dėl ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįsto konfiskavimo, iš korupcijos gautų pajamų konfiskavimo ir grąžinimo pagal neteisminius nutarimus ir duomenų apie turto susigrąžinimą rinkimo ir skelbimo; nustatyti tinkamą veiksmų seką (sankcijos, ne apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas turto konfiskavimas, baudžiamasis persekiojimas, turto grąžinimo mechanizmai), kuri galiausiai padėtų vėl panaudoti pavogtą turtą, kad jis teiktų naudos nukentėjusiesiems nuo korupcijos; užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą šiuo klausimu; parengti komunikatą, kuriame būtų išdėstytos galimos iniciatyvos ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą neteisėtai įgyto turto susigrąžinimą po perėjimo prie demokratijos procesų, ir užtikrinti, kad nebūtų saugių prieglobsčių šiam turtui; nustatyti bendras ES pavogto turto grąžinimo taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad ieškovui pateikus pradinį ieškinį atsakovas (įmonė arba asmuo), kai kalbama apie nacionalinėje teisėje apibrėžtą sunkų nusikaltimą, turi įrodyti, kad įvykdė savo teisines ir finansines pareigas, pvz., susijusias su teisėta finansavimo ar kito turto kilme; patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis, sudaryti palankesnes sąlygas nukentėjusiesiems naudotis teisių gynimo priemonėmis ir remti parlamentų gebėjimą vykdyti veiksmingą biudžeto priežiūrą;

k)

atidžiai stebėti užsienio šalių kišimąsi ir nustatyti Europos politinių partijų ir fondų, NVO ir žiniasklaidos finansavimo taisykles bei užtikrinti griežtą jų taikymą, ypač kai finansavimą teikia nedemokratinės šalys ir nevalstybiniai subjektai, siekiant užkirsti kelią elito vykdomam valstybės išteklių užvaldymui, piktavališkai įtakai ir kišimuisi į ES ir šalių partnerių demokratinius procesus ir viešuosius reikalus; propaguoti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, kuris yra viena iš esminių demokratijos sudedamųjų dalių; remti specialias politinių partijų finansavimo ir kampanijų išlaidų programas teikiant ES išorės paramą demokratijai jų šalyse; priimti griežtus renkamų asmenų ir aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų įdarbinimo pasibaigus darbiniams santykiams valstybės tarnyboje standartus, vengti „sukamųjų durų“ reiškinio situacijų ir suderinti taisykles bei taikant tvirtą priežiūros sistemą užtikrinti jų vykdymą ES lygmeniu;

l)

stiprinti žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į kovą su korupcija integravimą į ES išorės veiksmų priemones, be kita ko, į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) ir ES patikos fondus; teikti pirmenybę saistantiems kovos su korupcija įsipareigojimams su nustatytais tikslais ir tvarkaraščiais; teikti pirmenybę vidaus pajamų didinimui šalyse partnerėse, remiant kovą su mokesčių slėpimu ir stiprinant gerą valdymą; užtikrinti griežtesnę stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, kad vyriausybės nenaudotų ES lėšų neteisėtai veiklai; įtraukti pilietinę visuomenę į ES lėšų naudojimo stebėseną ir stiprinti Parlamento vaidmenį šioje srityje; gerinti specializuotų ES agentūrų ir vietoje esančių partnerių bendravimą; investuoti į skaitmeninius ir duomenimis grindžiamus kovos su korupcija metodus, visų pirma į teisėsaugos institucijų technologinius pajėgumus tirti korupciją; skatinti glaudesnį Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą; užtikrinti nuoseklią, išsamią ir prieinamą galutinių ES lėšų gavėjų duomenų bazę per visą viešųjų pirkimų ciklą;

m)

stiprinti programas pagal ES išorės veiksmų priemones, kad būtų remiamas kovos su korupcija pajėgumų stiprinimas, vadovaujantis skaidrumo, atskaitomybės, nediskriminavimo ir prasmingo suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo principais ir laikantis atitinkamų reglamentų dėl šių priemonių; didinti ES išlaidų veiksmingumą įtraukiant aiškius programos tikslus ir terminus; didinti teikiamos oficialios paramos vystymuisi skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu suderintuose vystymosi veiksmingumo principuose nustatytų standartų; sukurti kompleksinę rizikos valdymo sistemą siekiant, kad ES lėšomis nebūtų prisidedama prie korupcijos, pvz., paramą biudžetui susiejant su kovos su korupcija tikslais ir ypatingą dėmesį skiriant įgyvendinimo stebėsenai; vykdyti griežtą ES finansuojamų projektų trečiosiose valstybėse stebėseną ir užtikrinti, kad tos valstybės jų nenaudotų kaip priemonių neteisėtai veiklai finansuoti; atlikti auditus siekiant patikrinti, ar šios lėšos naudojamos laikantis kiekvienos priemonės reglamente nustatytų tikslų; sustabdyti paramą biudžetui šalyse, kuriose plačiai paplitusi korupcija ir kuriose valdžios institucijos akivaizdžiai nesiima realių veiksmų, kartu užtikrinant, kad pagalba pasiektų civilius gyventojus kitais kanalais; ES finansavimo srityje ypatingą dėmesį skirti patikimam trečiųjų valstybių viešojo turto valdymui pagal ES finansinį reglamentą ir remti EBPO pastangas gerinti valstybinių įmonių valdymą; apsvarstyti galimybę sukurti ES kovos su korupcija darbo grupę ir suteikti jai reikiamus įgaliojimus, ekspertines žinias ir išteklius, kad ji galėtų atlikti tyrimus ir vertinimus trečiosiose valstybėse, taip pat teikti techninę ir operatyvinę pagalbą, įskaitant specialiai pritaikytus reformų planus, ES lėšas gaunančioms valstybėms, kurios neturi pakankamų pajėgumų kovoti su korupcija ir nori stiprinti bendradarbiavimą su ES; skatinti ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas reguliariai teikti ataskaitas apie korupciją ir rengti techninius mokymus ES delegacijų darbuotojams, kad jie galėtų spręsti šios srities problemas ir pasiūlyti sprendimus, pritaikytus konkrečioms nacionalinėms aplinkybėms;

n)

užtikrinti, kad būtų taikomi aukščiausi etikos ir skaidrumo standartai skiriant ES finansavimą, įskaitant EIB projektų finansavimą ir paskolas, kad PVO ir nepriklausomi subjektai būtų visapusiškai įtraukti į šių lėšų stebėseną ir kad skundų teikimo mechanizmai būtų nustatyti, prieinami ir būtų užtikrinta atsakomybė už galimą netinkamą lėšų naudojimą; užtikrinti, kad visos ES įstaigos ir agentūros garantuotų laisvą, greitą ir paprastą prieigą prie informacijos, be kita ko, susijusios su asignavimais, galutiniu finansavimo gavėju ir galutiniu lėšų panaudojimu;

o)

vykdant pasirengimo narystei derybas ir nustatant kriterijus pirmenybę teikti kovos su korupcija klausimui; daugiausia dėmesio skirti pajėgumų stiprinimui, pavyzdžiui, specializuotoms kovos su korupcija įstaigoms;

p)

į visus ES ir trečiųjų valstybių prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti griežtą ir privalomą žmogaus teisių paisymo sąlygą apimančią sistemą bei skaidrumo ir privalomai vykdytinas nuostatas dėl žmogaus teisių ir kovos su korupcija; kraštutiniu – rimtos korupcinės veiklos ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų – atveju taikyti sankcijas arba sustabdyti susitarimų galiojimą; užtikrinti, kad prekybos derybos būtų įtraukios ir skaidrios, vykdant prasmingą viešąją priežiūrą ir informuojant apie strategijas ir prioritetus;

q)

vykdant dialogus žmogaus teisių klausimais ir viešosios diplomatijos srityje skirti daugiau dėmesio kovai su korupcija skatinant atvirą valstybių ir pilietinės visuomenės dialogą problemų ir galimų sprendimų klausimais ir į kovą su korupciją aktyviai įtraukiant žmogaus teisių gynėjus ir PVO;

r)

stebėti korupcijos riziką, susijusią su didelio masto autoritarinių trečiųjų valstybių statybos ir investiciniais projektais, vykdomais ne tik pasauliniu mastu, bet ir valstybėse narėse, be kita ko, energetikos ir gavybos pramonės, infrastruktūros, gynybos ir sveikatos sektoriuose; ypatingą dėmesį skirti šių projektų skaidrumui, nes jie dažnai kelia susirūpinimą dėl neskaidraus finansavimo ar fiskalinės rizikos; sparčiai įgyvendinti 2021 m. liepos 12 d. Tarybos patvirtintą ES programą „Pasauliniu mastu sujungta Europa“, kuri, propaguodama ES vertybes ir interesus ekonomikos, vystymosi ir saugumo politikoje, galėtų padėti išspręsti šią problemą;

s)

pripažinti itin svarbų nepriklausomų PVO, žmogaus teisių gynėjų, kovos su korupcija aktyvistų, informatorių ir tiriančiųjų žurnalistų vaidmenį kovoje su korupcija keičiant visuomenės normas, kovojant su nebaudžiamumu, renkant duomenis ir užtikrinant geresnį kovos su korupcija priemonių įgyvendinimą ir vykdymą; imtis veiksmų siekiant sukurti saugią ir palankią aplinką korupcijos prevenciją vykdantiems ir kovojantiems su ja asmenims, įskaitant informatorius, žurnalistus ir liudytojus; teikti paramą nukentėjusiesiems nuo korupcijos – pavieniams asmenims ir bendruomenėms, kad būtų galima nustatyti jų tapatybę ir juos informuoti, kad jie galėtų dalyvauti teismo procesuose ir reikalauti žalos atlyginimo bei gauti kompensaciją už patirtą žalą; dėti daugiau pastangų, kad valstybės narės greitai perkeltų į nacionalinę teisę ir įgyvendintų ES informatorių apsaugos direktyvą; bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis informatorių apsaugos srityje, be kita ko, pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus visuose ES prekybos ir investicijų susitarimuose įsipareigojant užtikrinti aukštus jų apsaugos standartus; remti pastangas patraukti nusikaltimų vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn;

t)

parengti programas, pagal kurias būtų teikiama didesnė finansinė parama PVO, nepriklausomai žiniasklaidai, informatoriams, tiriantiesiems žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams, dirbantiems korupcijos prevencijos ir atskleidimo, skaidrumo ir atskaitomybės didinimo srityse, įskaitant paramą kovai su strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP)); gerinti mažesniųjų PVO galimybes gauti ES finansavimą; primygtinai reikalauti parengti plataus užmojo ir veiksmingą ES kovos su SLAPP direktyvą, taip pat nukreiptą prieš galimą teisminį valdžios institucijų, įmonių ar kitų už ES ribų esančių subjektų vykdomą priekabiavimą;

u)

stiprinti liudytojų, informatorių, tiriančiųjų žurnalistų ir kovojančių su korupcija žmogaus teisių gynėjų bei prireikus jų artimųjų apsaugą, be kita ko, išduodant skubias vizas ir suteikiant laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse, taip pat skiriant specialių išteklių ES delegacijoms ir valstybių narių atstovybėms; raginti nuodugniai ištirti tiriančiųjų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir kitų kovos su korupcija aktyvistų patirto smurto ir nužudymų atvejus ir užtikrinti teisingumą;

v)

sudaryti sąlygas visapusiškai prieigai prie įstatymų apie informaciją ir nemokamam prasmingų, išsamių, savalaikių, paieškai tinkamų ir suskaitmenintų vyriausybės duomenų teikimui, skatinti didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą ir lobistinę veiklą, taip pat nepriklausomų priežiūros įstaigų dalyvavimą; skatinti valstybes pirkti paslaugas iš įmonių, kurios laikosi išsamaus patikrinimo prievolių žmogaus teisių srityje, taip pat ir kovos su korupcija nuostatų;

w)

įgyvendinti programas, kuriomis remiami parlamentų pajėgumai vykdyti biudžeto kontrolę ir kitą priežiūros veiklą;

x)

remti ir stiprinti nepriklausomas, nešališkas, gerai ištekliais aprūpintas, gerai apmokytas ir veiksmingas teismines, baudžiamojo persekiojimo ir teisėsaugos institucijas, kad būtų galima sėkmingai tirti korupcijos nusikaltimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir priimti teismo sprendimus; remti specializuotų valstybinių kovos su korupcija įstaigų steigimą ir profesionalizaciją trečiosiose valstybėse;

y)

toliau remti laisvus ir sąžiningus rinkimus ir propaguoti atskaitomybę rinkėjams, ypatingą dėmesį skiriant rinkimų klastojimui ir balsų pirkimui; propaguoti skaidrumo ir nešališkumo taisykles siekiant kovoti su neteisėtu politiniu finansavimu; užtikrinti tolesnius sistemingesnius veiksmus dėl tarptautinių stebėjimo misijų rekomendacijų;

z)

prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį kuriant demokratinių valstybių koaliciją, kuri padėtų kovoti su kleptokratijos iškilimu visame pasaulyje; primygtinai reikalauti kovos su korupcija klausimą įtraukti į būsimų tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, tokių kaip Didžiojo septyneto, darbotvarkes ir raginti visapusiškai įgyvendinti kovos su korupcija darbotvarkę, priimtą JAV pasiūlytame aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais; toliau aktyviai prisidėti prie tarptautinių ir regioninių forumų veiklos kovojant su korupcija ir propaguojant žmogaus teises;

aa)

palankiai įvertinti JT Generalinės Asamblėjos priimtą svarbią politinę deklaraciją dėl korupcijos ir pasinaudoti jos teikiama galimybe imtis tolesnių su jos rekomendacijomis susijusių veiksmų bei stiprinti bendradarbiavimą su JT organais, pavyzdžiui, OHCHR ir JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC); pabrėžti, jog svarbu, kad pilietinė visuomenė sistemingai dalyvautų JT lygmens diskusijose ir taikant kovos su korupcija stebėsenos mechanizmus;

ab)

raginti stiprinti ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, kad kova su korupcija taptų DVT, kaip kovos su skurdu pasaulyje ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių įgyvendinimo priemonės, pagrindu, ypatingą dėmesį skiriant teisei į mokslą ir politiniam dalyvavimui; pripažinti kad korupcija yra kliūtis daugeliui švietimo aspektų, nes dėl jos švaistomi talentai ir daromas neigiamas poveikis ekonomikai; pabrėžti, kad švietimas ir informavimas yra pagrindinės kovos su korupcija priemonės; todėl užtikrinti, kad kova su korupcija švietimo srityje būtų prioritetas, ir skatinti ES parengti ir įgyvendinti specialias programas, skirtas informuotumui apie korupciją, visuomenei tenkančias išlaidas ir kovos su korupcija priemones didinti;

ac)

primygtinai reikalauti paskirti JT specialųjį pranešėją finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais ir suteikti jam plačius įgaliojimus, apimančius į tikslus orientuotą planą ir periodinį valstybių įgyvendinamų kovos su korupcija priemonių vertinimą; imtis vadovaujamo vaidmens telkiant Žmogaus teisių tarybai priklausančių valstybių narių paramą ir kartu paremti rezoliuciją, kuria bus suteikti pasiūlyti įgaliojimai; joje išsamiai nurodyti reikalavimus, kuriuos kandidatai į šias pareigas turi atitikti, kad būtų užtikrintas tinkamas jų įgaliojimų vykdymas, ir apibrėžti skaidrumo bei autorystės procesą, kuris atrinktam kandidatui bus taikomas prieš pradedant eiti pareigas;

ad)

inicijuoti procedūrą, pagal kurią ES taptų visateise GRECO, kurioje ji nuo 2019 m. turi stebėtojos statusą, nare; primygtinai reikalauti, kad ES valstybės narės viešai skelbtų GRECO rekomendacijas ir jų laikytųsi;

ae)

paspartinti diskusijas dėl tarptautinės infrastruktūros, kuri padėtų spręsti įtakingų į plataus masto korupciją įsivėlusių asmenų nebaudžiamumo klausimą, įskaitant tarptautinius tyrimo mechanizmus, prokurorus ir teismus; išnagrinėti visapusiškus metodus, kuriais būtų galima reformuoti tarptautines teisingumo institucijas, pavyzdžiui, išplėsti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, pasinaudoti universaliąja jurisdikcija vykdant baudžiamąjį persekiojimą už aukšto lygio korupcinę veiklą arba galbūt įsteigti Tarptautinį kovos su korupcija teismą; pripažinti skaidrumo ir tarptautinių organizacijų ir vyresniųjų valstybės tarnautojų atskaitomybės svarbą;

af)

kituose daugiašaliuose forumuose propaguoti Europos standartus, be kita ko, susijusius su kova su pinigų plovimu, tikrosios nuosavybės skaidrumu ir informatorių apsauga, ir padėti trečiosioms valstybėms patvirtinti šiuos standartus; tiek ES, tiek visame pasaulyje remti tikruosius savininkus reglamentuojančių teisės aktų reformą, kuri turėtų padėti užtikrinti, kad registrai būtų atnaujinami ir prieinami, siekiant užtikrinti tinkamą atitinkamų teisės subjektų, įskaitant patikos fondus ir priedangos įmones, skaidrumą, kad nukentėjusieji nuo korupcijos, taip pat teisėsaugos institucijos ir mokesčių administratoriai galėtų nustatyti tikruosius tokių subjektų savininkus;

ag)

skatinti nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant akademinę bendruomenę ir PVO, dalyvavimą UNCAC valstybių konferencijos ir kitų daugiašalių kovos su korupcija mechanizmų pagalbinių organų veikloje stebėtojų teisėmis;

ah)

skubiai parengti ES privalomus išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos srityje teisės aktus, taikytinus visiems subjektams ir verslo santykiams visoje įmonės vertės grandinėje, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad įmonės, įskaitant tas, kurios teikia finansinius produktus ir paslaugas, nustatytų bet kokio neigiamo jų veiklos ir jų tiekimo grandinių poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, jį įvertintų, jį sušvelnintų, užkirstų jam kelią, jį sustabdytų, atsakytų už jį ir praneštų apie jį, ir kurie apimtų aukščiausius standartus, griežtas kovos su korupcija nuostatas, privalomus skundų teikimo mechanizmus ir atsakomybės tvarką, kad nukentėjusieji galėtų patraukti atsakomybėn įmones ir imtis teisinės gynybos priemonių; užtikrinti, kad išsamaus patikrinimo prievolės būtų taikomos užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimo, kuris vykdomas tiesiogiai arba per tarpininkus, atvejais; atsižvelgiant į tai pabrėžti, kad būsimais išsamaus patikrinimo teisės aktais turėtų būti sumažinta biurokratinė našta įmonėms, visų pirma MVĮ;

ai)

dėti daugiau pastangų siekiant pagal UNCAC užkirsti kelią korupcijai, gerinti apskaitos ir audito standartus privačiajame sektoriuje ir veiksmingai užtikrinti, kad įmonėms būtų taikomos sankcijos už korupcinę veiklą; rekomenduoti, kad visos didelės bendrovės ir visos biržinės bendrovės praneštų apie savo veiklą ir vykdomą kovą su korupcija bei kyšininkavimu; priimti nuostatas ir parengti gaires įmonėms, kad būtų galima saugiai ir konfidencialiai pranešti apie kovos su korupcija taisyklių pažeidimus ir apsaugoti asmenis, kurie tokią informaciją teikia; skatinti trečiąsias valstybes skirti reikiamų išteklių nacionaliniams kontaktiniams centrams ir sukurti kitus neteisminius skundų nagrinėjimo mechanizmus, kad asmenims ir bendruomenėms, nukentėjusiems nuo korupcinės verslo praktikos, būtų suteiktos teisinės gynybos priemonės;

aj)

parengti veiksmų planą, skirtą išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje stiprinimui tokiuose sektoriuose kaip finansai, apskaita ar nekilnojamasis turtas, kuriuose dažnai sudaromos sąlygos pasaulinei korupcijai suteikiant galimybes iš korupcijos gautoms pajamoms patekti į teisėtą ekonomiką;

ak)

dar kartą patvirtinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų svarbą užtikrinant, kad visos nacionalinių veiksmų planų dar nepriėmusios valstybės narės kuo greičiau tai padarytų, ir skatinti trečiąsias valstybes priimti veiksmų planus ir teisės aktus dėl įmonių išsamaus patikrinimo; konstruktyviai ir aktyviai dalyvauti derybose dėl JT privalomos sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių;

al)

skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama veiksmingai nustatyti subjektus, kurie sudaro palankias ekonomines ir finansines sąlygas žmogaus teisių pažeidėjams, turintiems turto ir nuosavybės Europos Sąjungoje, ir jiems taikyti sankcijas, atsižvelgiant į ne kartą Parlamento išsakytus prašymus iš dalies pakeisti dabartinį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą išplečiant jo taikymo sritį, kad jis apimtų korupcinę veiklą, arba, kaip alternatyvą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų patvirtintas naujas teminis sankcijų už sunkią korupcinę veiką režimas, ir priimant sankcijas pagal šį sankcijų režimą pradėti taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma; užtikrinti, kad Parlamentas atliktų aktyvų vaidmenį šioje srityje; glaudžiai bendradarbiauti su Jungtine Karalyste, kuri patvirtino naują sankcijų už korupciją režimą, ir su kitomis bendramintėmis demokratinėmis valstybėmis; atkreipti dėmesį į tai, kad esama rizikos, jog korumpuoti subjektai gali perkelti savo turtą į ES, nes vis daugiau šalių taiko griežtesnius teisės aktus; todėl reikalauti, kad valstybės narės skubiai priimtų ir tinkamai įgyvendintų sankcijas, visų pirma susijusias su draudimais atvykti, turto kilmės nustatymu ir įšaldymu, siekiant, kad ES netaptų pinigų plovimo centru, ir imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios nevykdo savo pareigų;

am)

užtikrinti, kad kovos su korupcija priemonės būtų integruotos į pasaulinį atsako į COVID-19 planą, siekiant teikti ir sąžiningai paskirstyti viešąsias sveikatos paslaugas ir prieigą prie vakcinų, be kita ko, stiprinant viešąsias institucijas ir užtikrinant visišką priemonių ir lėšų panaudojimo skaidrumą;

an)

užtikrinti, kad su pandemija susijusi ES finansinė parama trečiosioms šalims būtų neatsiejama nuo tvirto įsipareigojimo kovoti su korupcija;

ao)

teikti tikslinę paramą korupcijos atskleidimo srityje dirbantiems žurnalistams ir PVO, kurių teisės buvo gerokai suvaržytos piktnaudžiaujant pandemijos sukeltos nepaprastosios padėties įstatymais;

ap)

pripažinti sąsajas tarp aplinkos būklės blogėjimo ir aplinkos niokojimo kaip kliūčių naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinių korupcijos, kyšininkavimo ar organizuoto nusikalstamumo tinklų; integruoti kovą su korupcija į ES pasaulinius veiksmus klimato ir aplinkos srityse, skatinti skaidrumą, gerą gamtos išteklių valdymą ir kovą su žemės grobimu, daugiausia dėmesio skiriant didžiausią riziką patiriantiems sektoriams, pavyzdžiui, gavybos pramonei;

aq)

pažymėti, kad aplinkos srities žmogaus teisių gynėjai, žemės teisių gynėjai ir jų advokatai, visų pirma moterys ir čiabuviai žmogaus teisių gynėjai, patiria didžiausią diskriminacijos, bauginimo, smurto ir nužudymo riziką, todėl ragina imtis ryžtingų veiksmų jiems apsaugoti, be kita ko, išduodant skubias vizas ir suteikiant laikiną pastogę ES valstybėse narėse;

ar)

atkreipti dėmesį į tai, kad korupcija didina lyčių nelygybę ir paveikia mastą, kuriuo užtikrinamos moterų teisės ir jų apsauga; skatinti lyčių aspekto ir įvairovės integravimą į kovos su korupcija veiklą, kaip rekomenduoja UNODC, ir įvertinti su lytimi susijusius korupcijos aspektus ir jos diferencijuotą poveikį; spręsti korupcijos poveikio moterų teisėms problemą ir užtikrinti, kad moterys žinotų savo teises ir atitinkamai būtų mažiau pažeidžiamos nuo korupcijos; atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis ir korupcijos sąsajas;

as)

atkreipti dėmesį į tai, kad korupcija taip pat turi poveikio kitų pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, ekonomiškai pažeidžiamų asmenų arba mažumoms priklausančių asmenų, nelygybei ir ją didina;

at)

pripažinti seksualinį šantažą (angl. „sextortion“) korupcijos forma; parengti programų, kurios būtų skirtos padėti asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio šantažo – kraštutinės, su lytimi susijusios korupcijos formos, kurioje žmogaus kūnas laikomas korupcijos valiuta; rinkti duomenis, kad būtų galima įvertinti seksualinio šantažo reiškinio paplitimą, sukurti teisines sistemas ir parengti priemones, kad būtų galima tinkamai reaguoti į seksualinio šantažo atvejus ir už juos skirti sankcijas, ir įtraukti minėtas priemones į daugiašalius forumus;

2.