Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Daugiašalis investuotojų ir valstybės arbitražo teismas. UNCITRAL proceso ir jo pasiekimų įvertinimas pagal pilietinės visuomenės rekomendacijas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/18)

Pranešėjas

Christophe QUAREZ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 str. 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2022 9 14
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	176 / 0 / 0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK yra suinteresuotas efektyvia ir veikiančia tarptautinių investicijų apsaugos sistema. Vis dėlto EESRK pritarė kritikai dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS), numatyto prekybos ir investicijų susitarimuose. Ši pilietinės visuomenės kritika iš esmės susijusi su arbitražo sistemos legitimumo, nuoseklumo ir skaidrumo klausimais.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos įgaliojimą remiant JT Tarptautinės prekybos teisės komisijai (UNCITRAL) derėtis dėl galimybės įsteigti daugiašalį investicinių ginčų teismą (DIGT). Vis dėlto jis apgailestauja, kad vykstant deryboms daugiau sprendžiami procedūriniai klausimai, o ne esminės problemos.

1.3.

Praėjus penkeriems metams nuo šio pirmojo IVGS reformos proceso padaryta nedaug esminės pažangos, išskyrus tai, kad buvo parengtas arbitrų elgesio kodeksas, kurio išsamias nuostatas dar reikia apibrėžti. Diskutuojant dėl struktūrinės IVGS sistemos reformos, kurios pagrindinė dalis – siūlymas įsteigti nuolatinį teismą, sunku rasti sprendimą, kuriam pritartų visos UNCITRAL valstybės narės.

1.4.

Kadangi atitinkamose tarptautinėse organizacijose trūksta valstybių narių sutarimo, šiuo metu neplanuojama peržiūrėti materialinės teisės. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją tęsti materialinės teisės klausimų ir procedūrinių taisyklių reformą. Tarp esminių klausimų – neaiškios arba pernelyg plačios nuostatos dėl sąžiningų ir teisingų sąlygų, kurios turėtų būti taikomos tik nediskriminavimui ir tiesioginei ekspropriacijai, kaip esminiams investicijų apsaugos elementams.

1.5.

Be to, EESRK ragina užtikrinti, kad ant derybų stalo liktų kai kurie kompleksiškesni klausimai, įskaitant IVGS atgrasomąjį poveikį, vietos teisių gynimo priemonių išnaudojimą ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui, vietos bendruomenių, prieigą. Šio proceso rezultatai turi būti realūs ir turėti poveikio. Procesas neturi apsiriboti nežymiais dabartinio IVGS, kuris laikomas sėkmingu, patobulinimais.

1.6.

EESRK pažymi, kad pakeitus procedūrines taisykles (visų pirma susijusias su skaidrumu, elgesio taisyklėmis, galimybe dalyvauti arbitraže ar arbitražo išlaidomis) visgi galima pradėti diskusijas dėl materialinių taisyklių keitimo.

1.7.

EESRK pageidautų, kad į Amicus curiae modelį (1) būtų įtrauktas trečiųjų šalių – visų suinteresuotųjų subjektų (kaip antai vietos gyventojų, darbuotojų, profesinių sąjungų, aplinkosaugininkų grupių ar vartotojų) – indėlis ir būtų užtikrinta, kad teisėjai į jį deramai atsižvelgtų.

1.8.

EESRK palankiai vertina EBPO darbą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad investicijų susitarimuose būtų atsižvelgiama į darnaus vystymosi uždavinius, tačiau ragina EBPO papildyti šį darbą socialinių klausimų sprendimu, ypač nustatyti, kad išsamus patikrinimas būtų vienas iš užsienio investuotojų tinkamumo kriterijų.

1.9.

EESRK visada pabrėžė (būtent nuomonėje REX/501 dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo (2)), jog labai svarbu, kad DIGT nedarytų jokio poveikio Sąjungos ir valstybių narių gebėjimui laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus dėl aplinkos, žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir, žinoma, vartotojų apsaugos. Be to, turi būti numatytos procedūrinės apsaugos priemonės nuo ieškinių, nukreiptų prieš nacionalinius viešojo intereso teisės aktus; EESRK mano, kad šis tikslas būtų pasiektas įtraukus nuostatą dėl hierarchijos (3) ir išimtį dėl viešojo intereso.

1.10.

EESRK pažymi, kad nors UNCITRAL III darbo grupė daugiausia nagrinėja procedūrinius klausimus, tokia darbo kryptis gali turėti teigiamo poveikio ateityje, siekiant suformuoti aiškesnę ir stabilesnę teismų praktiką, kuri, be kita ko, palengvintų investicijų sutartims taikomos materialinės teisės reformą.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad pagal tarptautinę paprotinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę asmenys, prieš pradėdami tarptautinį procesą prieš valstybę, pirmiausia turi kreiptis į nacionalinius teismus su prašymais atlyginti žalą, ir apgailestauja, kad pagal tarptautinę investicijų teisę paprastai nereikalaujama išnaudoti vidaus teisių gynimo priemonių. EESRK pažymi, kad taikant šią sistemą diskriminuojamos MVĮ, nes jų finansiniai ištekliai yra riboti. Taigi EESRK ragina Komisiją UNCITRAL procese išnagrinėti klausimą dėl vietos teisių gynimo priemonių išnaudojimo prieš kreipiantis į tarptautinį teismą. IVGS turėtų būti pripažintas ypatinga teisių gynimo priemone.

1.12.

EESRK primena Komisijai savo prašymą leisti jam glaudžiau dalyvauti UNCITRAL veikloje.

1.13.

EESRK pakartoja, kad reikia užtikrinti plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų, kuriuos užsibrėžė Europos Sąjunga, ir IVGS modelio reformos nuoseklumą. Prastai parengtos investicijų sutartys gali trukdyti daryti pažangą, o gerai parengtos – padėti visuomenei įveikti šiandienos iššūkius. Turime sukurti naują tarptautinių investicijų valdymo modelį, kuriuo būtų pašalintas didelis atotrūkis tarp, pirma, investicijų sistemos ir, antra, žmogaus bei darbo teisių ir aplinkos.

2. Įžanga

2.1.

Investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas (IVGS) – tai mechanizmas, numatytas daugelyje laisvosios prekybos susitarimų ir tarptautinių investicijų susitarimų; jį taikant galima spręsti ginčus dėl investicijų apsaugos susitarimų įgyvendinimo.

2.2.

Šia teisių gynimo priemone naudojamasi privačiame arbitražo teisme; užsienio investuotojas iš susitariančiosios valstybės ją taiko prieš valstybę, kuri nesilaiko atitinkamos sutarties nuostatų.

2.3.

Vieną arbitrą skiria bendrovė, antrą – valstybė, o trečią – Nuolatinio arbitražo teismo Generalinis sekretorius.

2.4.

EESRK jau keletą kartų nagrinėjo investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo probleminius klausimus (4). Taigi šios nuomonės tikslas – ne analizuoti visus IVGS arbitražo trūkumus ir iššūkius, bet išnagrinėti šio ginčų sprendimo būdo reformos ir modernizavimo procesą, apie kurį diskutuojama UNCITRAL ir kuriame pagrindinis vaidmuo tenka Europos Komisijai, taip pat pareikšti savo poziciją šiuo klausimu.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Pastaraisiais metais IVGS modelis sulaukė daug kritikos ir nuolat didėjo suinteresuotumas investicijų sutartis išdėstyti nauja redakcija, atsižvelgiant į valstybių teisėkūros teisės pažeidimus ir demokratinio legitimumo ginčijimą, Europos reglamentavimo standartų (sanitarinių, fitosanitarinių, socialinių ar aplinkos) pažeidimus arba arbitrų neutralumą ir nepriklausomumą.

3.2.

Dažniausiai įvardijamos problemos kyla dėl nepakankamo skaidrumo nagrinėjant investicinius ginčus, nepakankamai nuoseklių ir nuspėjamų arbitražo sprendimų, arbitrų vaidmens ir nepriklausomumo, abejonių dėl jų legitimumo ir to, kad arbitražo sprendimai atgraso valstybes nuo naudojimosi reguliavimo įgaliojimais. Atgrasomasis poveikis visų pirma susijęs su tuo, kad valstybės gali būti atgrasomos nuo galimybės priimti teisės aktus, iš esmės atitinkančius viešąjį interesą, nes gali bijoti, kad jų piliečiams ir mokesčių mokėtojams grės atsakomybė pagal investicijų sutartį ir kad kilus ginčui jie galimai turės mokėti dideles sumas užsienio investuotojams.

3.3.

Taip pat dažnai kritikuojamos IVGS nuostatos, kuriose vartojamos neaiškios ir pernelyg plačios sąvokos, pavyzdžiui, „sąžiningos ir teisingos sąlygos“ ir „netiesioginė ekspropriacija“, kurios gali paskatinti teisinį nesaugumą ir galimą piktnaudžiavimą.

3.4.

Be to, principas, pagal kurį neteikiamas apeliacinis skundas arba ieškinys dėl panaikinimo ar peržiūros, jei nesusitarta kitaip, turi poveikio teisei į veiksmingas teismines teisių gynimo priemones. Pastaraisiais metais investuotojai naudojosi įprastų IVGS sistemų trūkumais ir tai lėmė precedento neturintį investuotojų ir valstybės ginčų skaičiaus didėjimą, taip pat akivaizdų investuotojų reikalaujamų sumų didėjimą ir dideles bylinėjimosi išlaidas.

3.5.

Iš esmės reformuoti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmus yra būtina, nes šiandienos iššūkius, kaip antai klimato kaitos (dėl kurios reikės įgyvendinti darbuotojų atžvilgiu teisingą perėjimą prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos), atsako į COVID-19 grėsmę, skaitmeninės pertvarkos ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (įskaitant deramo darbo sąvoką), galima įveikti tik pasitelkus tarptautines ir nacionalines investicijas.

3.6.

EESRK primena, kad reikia šiuolaikiškos, veiksmingos ir veikiančios tarptautinės investicijų apsaugos sistemos su ginčų sprendimo priemonėmis, taip pat būtina užtikrinti plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų, kuriuos užsibrėžė Europos Sąjunga, ir IVGS modelio reformos sistemos nuoseklumą. Prastai parengtos investicijų sutartys gali trukdyti daryti pažangą, o gerai parengtos – padėti visuomenei įveikti šiandienos iššūkius.

4. Pagrindiniai diskusijų Europos Sąjungoje klausimai

4.1.

Kadangi IVGS modelis buvo kritikuojamas, Europos Komisija jį pakeitė 2015 m. įsteigta nuolatine investicinių ginčų sprendimo institucija, specialiai sukurta minėtoms problemoms spręsti.

4.2.

Pažymėtina, kad kurdama DIGT Komisija siekia tik išspręsti procedūrinius klausimus, susijusius su ginčų sprendimu, tačiau visapusiškai neatsižvelgia į esminę kritiką dėl IVGS.

4.3.

Pagal šį dabartinį reformų metodą, esminiai klausimai, pavyzdžiui, taikytina materialinė teisė arba aiškinimo taisyklės, įskaitant užtikrinimą, kad būtų laikomasi nuoseklumo su kitais tarptautiniais įsipareigojimais (pavyzdžiui, susijusiais su Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinių Tautų konvencijomis), gali būti nagrinėjami tik per DIGT taikomus pamatinius investicijų susitarimus.

4.4.

Taigi EESRK reiškia susirūpinimą, kad net jeigu daugiašaliu lygmeniu būtų sukurta nauja ginčų sprendimo sistema, ją taikant nebūtų išspręstos esminės problemos, susijusios su dvišaliais investicijų apsaugos susitarimais, kuriuose įtvirtintos neaiškios arba pernelyg plačios ir galinčios paskatinti piktnaudžiavimą nuostatos (kaip antai nuostatos dėl sąžiningų ir teisingų sąlygų, įskaitant pirmiau minėtą netiesioginę ekspropriaciją). Todėl EESRK pasisako už tai, kad nuostatos dėl sąžiningų ir teisingų sąlygų būtų taikomos tik nediskriminavimui ir tiesioginei ekspropriacijai, ir ragina Europos Komisiją atsižvelgti ne tik į procedūrinius, bet ir į šiuos taikytinos materialinės teisės klausimus.

4.5.

Tikslios DIGT veikimo sąlygos (kaip antai teismo sudėtis, biudžetas, galimybė naudotis sekretoriato pagalba ir kt.) priklausys nuo būsimų šalių, prisijungsiančių prie numatomos naujos sistemos, derybų rezultatų.

5. Būtinybė laikytis požiūrio, atitinkančio darnaus vystymosi ir socialinio teisingumo tikslus

5.1.

Šiandien visuomenė ir net ekspertai supranta, kad yra didelis atotrūkis tarp investicijų apsaugos, kuri teisiškai privaloma ir kurios vykdymo užtikrinimui taikomos privalomos teisinės priemonės, ir žmogaus, socialinių, aplinkosaugos ar sveikatos teisių apsaugos, kurios tarptautinės priemonės neprivalomos arba yra tik minimaliai privalomos, o tais atvejais, kai jos privalomos, trūksta priemonių užtikrinti tinkamą jų vykdymą.

5.2.

Diskutuojant dėl IVGS sistemos reformos taip pat reikia atsižvelgti į naują Europos Komisijos požiūrį į ES laisvosios prekybos susitarimuose išdėstytų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, kurį taikydama ji peržiūri 2018 m. 15 punktų veiksmų planą (5).

5.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pradėjo iniciatyvą (6) dėl investicijų susitarimų ateities, kurią vykdant nagrinėjama, kaip būsimi investicijų susitarimai galėtų padėti atremti pirmiau nurodytus iššūkius, taip pat kokie būtų pasiūlymai dėl reformos. Pagrindinis šios iniciatyvos klausimas yra neatidėliotinas poreikis šalinti klimato krizę. Vis dėlto Komitetas primygtinai ragina papildyti šį darbą socialinių klausimų sprendimu, ypač nustatyti, kad išsamus patikrinimas būtų vienas iš užsienio investuotojų tinkamumo kriterijų.

5.4.

EBPO darbas apima svarbius elementus, numatytus Tarybos rekomendacijoje dėl tiesioginių užsienio investicijų pranašumų darniam vystymuisi (7), kurią EBPO ministrai priėmė 2022 m. birželio mėn. Tai pirmoji daugiašalė priemonė, skirta padėti politikos formuotojams didinti teigiamą tarptautinių investicijų indėlį įgyvendinant DVT. Ją papildo Tiesioginių užsienio investicijų priemonių rinkinys (8) ir 2022 m. tiesioginių užsienio investicijų rodikliai (9).

5.5.

Kaip ir Europos Parlamentas (10), EESRK mano, kad Sąjungos investicijų politika turi atitikti ne tik investuotojų ir valstybių, į kurias investuojama, lūkesčius, bet ir platesnius ES ekonominius interesus, išorės politikos tikslus ir prioritetus, ypač aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių srityse.

5.6.

5.7.

Taigi EESRK ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti klausimą dėl nacionalinių teisių gynimo priemonių išnaudojimo.

6. JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) III darbo grupės (III DG) vaidmuo

6.1.

Remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais, Komisija su JT valstybėmis narėmis pradėjo derybas UNCITRAL, III darbo grupėje.

6.2.

EESRK primena Komisijai savo prašymą leisti jam glaudžiau dalyvauti UNCITRAL veikloje.

6.3.

2017 m. lapkričio mėn. UNCITRAL suteikė III darbo grupei plačius įgaliojimus dirbti sprendžiant galimos investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) reformos klausimą. Per pirmąjį svarstymų etapą ši darbo grupė nustatė daug problemų,

susijusių su IVGS trukme ir bendromis išlaidomis (11):

—	Ji atkreipė dėmesį į analizę, pagrįstą šiuo metu turima ribota informacija, pagal kurią 80–90 % IVGS išlaidų sudaro teisinio atstovavimo išlaidos ir ekspertų užmokestis, o vienos bylos išlaidų suma vidutiniškai siekia 8 mln. USD.

—	Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad besivystančioms šalims, kurių finansiniai ištekliai riboti, sunku pateisinti dideles valstybės lėšomis finansuojamų IVGS procedūrų išlaidas.

—	Pabrėžta, kad pasekmių procedūros trukmei ir išlaidoms turėjo ir tai, kad taikant IVGS sistemą nesivadovauta privalomu precedentu, todėl nebuvo galimybės nuspėti.

—	Nurodyta, kad pagal kai kurias sistemas didelės procedūrų išlaidos galėjo apriboti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes naudotis IVGS mechanizmu, todėl joms nebuvo suteikta investicijų sutartyse užtikrinama apsauga.

—	Vis dėlto taip pat pažymėta, kad taikant kai kurias sistemas papildomų išlaidų gali atsirasti ir dėl piktnaudžiavimo, paralelinio ginčų nagrinėjimo ir dėl to, kad nėra aiškių procedūrinių taisyklių ir mechanizmo, kuris leistų labai greitai atmesti nepagrįstus ieškinius.

—	Pabrėžta, kad išlaidų padidėjimas susijęs su sisteminėmis problemomis ir IVGS sistemos struktūra ar net sistemos nebuvimu. Buvo pridurta, kad dėl šių problemų trūko nuoseklumo ir buvo neįmanoma nuspėti rezultatus, ypač valstybėms atsakovėms.

Kalbant apie materialinės teisės aspektus, darbo grupėje, tinkamai atsižvelgiant į sąveiką su pagrindiniais materialinės teisės standartais, buvo iškelti šie klausimai (12):

—	kitos nei arbitražas priemonės investiciniams ginčams spręsti ir ginčų prevencijos metodai,

—	vietos teisių gynimo priemonių išnaudojimas,

—	trečiųjų šalių dalyvavimas,

—	priešieškiniai,

—	reguliavimo švelninimas,

—	žalos apskaičiavimas.

6.4.

Nuo pat savo darbo pradžios III darbo grupė nagrinėjo dvi pagrindines tolesnių veiksmų sritis: pirmoji – galima struktūrinė reforma, apimanti nuolatinio teismo ir apeliacinės sistemos sukūrimą, teisėjų skyrimą bei apeliacinio skundo apimtį. Antroji lygiagreti sritis susijusi su nestruktūriniais ir palaipsniniais reformos aspektais, pavyzdžiui, arbitrų ir teisėjų elgesio kodekso sukūrimu, siekiant padidinti skaidrumą ir išvengti interesų konfliktų, žalos vertinimo metodika ir būdais, kaip skatinti šalių mediaciją. Vis dėlto struktūrinės reformos srityje ir kompleksiniais klausimais didelės pažangos nepadaryta. Pavyzdžiui, delegacijos vis dar diskutuoja dėl nuolatinio teismo jurisdikcijos, sudėties ir teismo narių skyrimo tvarkos.

6.5.

Savo ruožtu Europos Komisija diskusijoms pateikia aiškias etikos ir nešališkumo taisykles, kuriomis siekiama nustatyti, kad kadencijos nepratęsiamos ir arbitrai dirba visą darbo laiką, taip pat sukurti nepriklausomų teisėjų skyrimo mechanizmus. EESRK pritaria šiai pozicijai, nes norint išvengti interesų konfliktų reikia griežtų taisyklių.

6.6.

Pirmiau minėti kompleksiškesnio pobūdžio klausimai, kaip antai IVGS atgrasomasis poveikis, vietos teisių gynybos priemonių išnaudojimas ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui, vietos bendruomenių, kurioms investicijos dar poveikį, prieiga, daugybės stebinčių pilietinės visuomenės grupių nusivylimui, sulaukė mažiau dėmesio. Visapusiškai laikydamasis nuomonėje REX/501 pateiktų savo rekomendacijų EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad šie esminiai klausimai būtų toliau nagrinėjami ir tinkamai sprendžiami.

6.7.

EESRK apgailestauja, kad III darbo grupės posėdžių protokolai ir informacija jos interneto svetainėje nėra pakankamai aiškūs, todėl suinteresuotieji subjektai negali būti tinkamai informuoti apie darbų eigą.

6.8.

EESRK pažymi, kad nors III darbo grupė daugiausia nagrinėja procedūrinius klausimus, tokia darbo kryptis gali turėti teigiamo poveikio ateityje, pavyzdžiui, galėtų būti suformuota aiškesnė ir stabilesnė teismų praktika, kuri, be kita ko, palengvintų investicijų sutartims taikomos materialinės teisės reformą. Vis dėlto tam, kad daugiašalio IVGS reformos procesas iš tikrųjų pakeistų padėtį, EESRK nuomone, labai svarbu, kad vykdant institucinę reformą būtų atsisakyta ad hoc arbitražo ir būtų taikomas labiau holistinis požiūris į tarptautinį investicijų valdymą, o ne tik IVGS būtų pakeistas investuotojų ir valstybės ginčų teismu.

Briuselis, 2022 m. spalio 26 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Amicus curiae („Teismo draugo“) procedūra reiškia, kad procese dalyvauja subjektas ar asmuo, kuris nėra ginčo šalis, tačiau nori pateikti teismui teisinių argumentų. Amicus curiae kviečiami laikantis griežtų sąlygų, kad būtų užtikrinta ginčo šalių teisių pusiausvyra vykstant procesui. Taikant šią procedūrą taip pat siekiama užtikrinti legitimumą, kurio amicus curiae suteikia investicinio arbitražo procesui.

https://www.iisd.org/itn/fr/2019/04/23/protecting-social-rights-using-the-amicus-curiae-procedure-in-investment-arbitration-a-smokescreen-against-third-parties-maxime-somda/.

(2) OL C 110, 2019 3 22, p. 145.

(3) Kai derybose dalyvavusios valstybės nori nustatyti vėlesnių sutarčių, susijusių su tuo pačiu dalyku, eiliškumą, į baigiamąsias sąlygas įtraukiamos nuostatos, reglamentuojančios naujos sutarties ir esamų ar būsimų sutarčių, sudarytų dėl to paties dalyko, santykį.

(4) OL C 110, 2019 3 22, p. 145, OL C 487, 2016 12 28, p. 30, OL C 332, 2015 10 8, p. 45.

(5) EESRK šį klausimą nagrinėjo nuomonėje „Naujos kartos prekyba ir darnus vystymasis. 15 punktų veiksmų plano peržiūra“ (OL C 105, 2022 3 4, p. 40).

(6) https://www.oecd.org/investment/investment-policy/investment-treaties.htm

(7) https://legalinstruments.oecd.org/en/instruments/OECD-LEGAL-0476

(8) https://www.oecd-ilibrary.org/finance-and-investment/fdi-qualities-policy-toolkit_7ba74100-en

(9) https://read.oecd-ilibrary.org/view/?ref=1144_1144750-u5ks4jvtnl&title=FDI-Qualities-Indicators-2022

(10) 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tarptautinių investicijų politikos ateities. 2021/2176 (INI).

(11) Report of Working Group III (Investor-State Dispute Settlement Reform) on the work of its thirty-fourth session (Vienna, 27 November-1 December 2017).

(12) Report of Working Group III (Investor-State Dispute Settlement Reform) on the work of its thirty-seventh session (New York, 1–5 April 2019).