i)

Jos jau egzistuoja ir yra reglamentuojamos įvairiose Europos valstybėse, todėl tai saugi priemonė labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ).

ii)

Palyginti su sudėtingesnėmis alternatyvomis, tokiomis kaip obligacijos ar akcijos, jos yra lankstus ilgalaikis sprendimas, kurį lengva taikyti bet kokio dydžio įmonėms.

iii)

Tai yra produktas, tinkamas šeimos verslo įmonėms, o šios sudaro 60 % ES įmonių ir paprastai šios šeimos nori išlaikyti savo įmonės kontrolę.

i)

euro zonoje MVĮ priklausomybė nuo bankų išlieka didelė – nuo bankų priklauso 70 % išorės finansavimo, palyginti su 40 % JAV (8).

ii)

Kad lėšas naudoja ilgalaikėms investicijoms, nurodo 63 % didelių įmonių, palyginti su 38 % MVĮ ir tik 28 % labai mažų įmonių (9).

i)

suteikti galimybę panaikinti minėtą ilgalaikio finansavimo trūkumą, siekiant sustiprinti balansą ir paremti investicijas;

ii)

šeimos verslo įmonėms suteikti priemonę jų ilgalaikėms investicijoms didinti, neatsisakant įmonės kontrolės, joms norint paskirstyti pelno dalį ir (arba) išleisti mišrias priemones (10);

iii)

būti suderinama su pagrindinių finansinių paslaugų teikėjų (komercinių bankų, turto valdytojų, viešojo sektoriaus) praktika, kad ji būtų tinkama daugumai įmonių;

iv)

padėti pagal Mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų reglamentą (11) pritraukti institucinius investuotojus, pavyzdžiui, draudimo bendroves ir pensijų fondus, valdančius santaupas ir esančius pagrindiniais veikėjais, galinčiais daugiau turto nukreipti į realiąją ekonomiką.

i)

Obligacijas leidžia daugiausia didelės kapitalizacijos įmonės ir emisijos būna didelės. Tai sudėtinga ir brangu. Pavyzdžiui, nors pastaraisiais metais įmonių obligacijų naudojimas gerokai išaugo, iš viso yra tik 2 000 aktyvių emitentų, ir daugiausia tai yra didesnės įmonės (12).

ii)

Pagrindinis privačių konvertuojamųjų obligacijų pranašumas yra tas, kad jų struktūra yra labai lanksti, nes tai yra privati sutartis. Tačiau tai taip pat reiškia, kad mažesnėms įmonėms, kurių finansinis raštingumas paprastai būna menkesnis, saugumo lygis yra mažesnis, o sandorių sąnaudos – didesnės. Jomis dažniausiai naudojasi patyrę rizikos kapitalo teikėjai.

iii)

Dviejų klasių akcijų schemoms būdinga tai, kad išleidžiamos dviejų klasių akcijos, iš kurių viena turi ribotą balsavimo teisę arba jos neturi, nors nuosavas kapitalas suteikiamas. Nors kai kuriose valstybėse narėse šią priemonę leidžiama naudoti (13) (pavyzdžiui, Šiaurės šalys, Lenkija, Portugalija ir Italija), daugelyje kitų (Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) ši priemonė neleidžiama, o ją plačiai taikyti, atrodo, sunkiau, nes kiekvienu atveju reikia labai prisitaikyti prie akcijas išleidžiančios įmonės.

iv)

Hibridinės paskolos yra skolos priemonės, kurios yra labai subordinuotos ir orientuotos į ilgalaikę perspektyvą (paprastai įskaitant lengvatinius laikotarpius). Tai daugelyje jurisdikcijų reglamentuojama priemonė, suteikianti įmonėms daugiau saugumo, ir dėl jos procesas tampa lankstesnis, nes produktas kuriamas ne kiekvienai operacijai. Be to, naudodamosi šia priemone įmonės nenukenčia dėl įsiskolinimo, nes grąžinimo eilėje ji yra paskutinėje vietoje prieš nuosavą kapitalą.

i)

Tai ilgalaikis sprendimas, kurį lengva įgyvendinti ir kuris, palyginti su obligacijomis ar akcijomis, įmonėms užtikrina didesnę apsaugą.

ii)

Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užtikrinama, kad nebus susilpninta ar prarasta kontrolė, kartu suteikiant su sąnaudomis susijusių pranašumų, pavyzdžiui., mokesčių atskaitą arba mažesnes emisijos išlaidas.

iii)

Skolintojams tai suteikia patrauklią grąžą ir jiems nereikia dalyvauti priimant įmonės sprendimus.

iv)

Dalyvaujamosios paskolos, kurios yra hibridinės paskolos tipas, jau egzistuoja ir yra reglamentuojamos daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Ispanijoje (préstamos participativos), Prancūzijoje (prêts participatifs), Vokietijoje (Partiarisches Darlehen) arba neseniai Portugalijoje (empréstimos participativos) (14).

i)

Prancūzija vykdo 12,7 mlrd. EUR vertės Vyriausybės remiamą subordinuotosios skolos programą Relance, skirtą 10 000 įmonių, daugiausia MVĮ, naudojant dalyvaujamąsias paskolas ir subordinuotąsias obligacijas. Šią programą įgyvendina bankai, finansuoja – instituciniai investuotojai.

ii)

Ispanijoje 1 mlrd. EUR fondas nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių rekapitalizavimui, skirtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios turi mokumo problemų, bet yra gyvybingos, – tam naudojamos dalyvaujamosios paskolos.

iii)

Ispanijoje taip pat įsteigtas 15 metų trukmės iš viso 9 mlrd. EUR dydžio paramos fondas gamybinėms pramonės investicijoms (600 mln. EUR per metus), finansuojamas valstybės lėšomis, naudojant įprastą skolą, dalyvaujamąsias paskolas ir nuosavą kapitalą, ir skirtas įmonėms, vykdančioms pramonės investicijų projektus.

iv)

Valensijoje regioninis plėtros bankas Instituto Valenciano de Finanzas pradėjo vykdyti kelias finansavimo programas, pagal kurias MVĮ ir strateginėms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įgyvendinančioms investicinius projektus, suteikiama paskola, kurios bendra metinė suma siekia 400 mln. EUR.

v)

Nyderlandai pradėjo 400 mln. EUR vertės subordinuotųjų paskolų MVĮ paramos programą.

i)

skolintojo kapitalo pakankamumo koeficiento apskaičiavimui, nes nepadidėtų dabartinis įsiskolinimas ir nebūtų daromas pernelyg didelis poveikis skolos-nuosavybės koeficientui. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Code monétaire et financier (Pinigų ir finansų kodeksas) 313–14 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujamosios paskolos, vertinant jas gaunančių bendrovių finansinę padėtį, laikomos nuosavu kapitalu.

ii)

Kapitalo mažinimo tikslams. Taip nustatyta, pavyzdžiui, Ispanijos reglamente, kuriame teigiama, kad dalyvaujamosios paskolos įtraukiamos apskaičiuojant nuosavą kapitalą, siekiant sumažinti kapitalą ir likviduoti bendroves, ir kad anksčiau laiko grąžinti arba amortizuoti dalyvaujamąsias paskolas galima tik tuo atveju, jei po to tokia pačia suma didinamas kapitalas (16).

iii)

Nemokumo atveju ši hibridinė paskola turėtų turėti subordinuotosios priemonės statusą, t. y. eilėje ji turėtų būti žemiau nei įprastos skolos ar bendrieji kreditoriai ir aukščiau nei akcininkai. Jei nepavyktų nustatyti tokios skolos struktūros, tikėtina, kad tai pakenktų įmonių gebėjimui skolintis iš tradicinių šaltinių. Vienas iš Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano tikslų – pasiekti didesnę skirtingų valstybių narių nemokumo sistemų konvergenciją.