EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2022 11 22
COM(2022) 780 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI
2023 m. metinė tvaraus augimo apžvalga
1.Įvadas
Greitas, koordinuotas ir vieningas ekonominės politikos atsakas į pandemiją davė rezultatų – ES ekonomikos atsigavimas po COVID-19 buvo sparčiausias nuo pokario ekonominio pakilimo, realiajam BVP 2021 m. išaugus 5,4 proc. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukėlė ekonominį sukrėtimą, bet BVP augimas Europos Sąjungoje 2022 m. pirmąjį pusmetį išliko spartus, o trečiąjį ketvirtį pranoko lūkesčius ir buvo teigiamas. Paaiškėjo, kad darbo rinkos yra ypač atsparios – joms naudos davė sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonės, kurioms parama teikta ir pagal ES priemonę SURE, ir pastarąjį dešimtmetį įgyvendintos reformos bei politika. Nedarbas pasiekė rekordiškai žemą lygį, o užimtumas – rekordiškai aukštą.
Tačiau ES ekonomika šiuo metu pasiekė lūžio tašką. Numatoma, kad šią žiemą, patiriant didelį energijos kainų spaudimą, menkstant namų ūkių perkamajai galiai, suprastėjus išorės aplinkos padėčiai ir sugriežtinus finansavimo sąlygas, prasidės ES ekonomikos nuosmukis. Infliacijai augant greičiau nei darbo užmokesčiui, sparčiai mažėja namų ūkių perkamoji galia, o tai neigiamai veikia vartojimą. Padidėjus sąnaudoms, sutrikus tiekimo grandinėms ir sugriežtinus finansavimo sąlygas, apsunkinamos galimybės investuoti. Kadangi didelis infliacinis spaudimas ir toliau slopina paklausą daugelyje besiformuojančios rinkos ekonomikos ir išsivysčiusios ekonomikos šalių, mažai tikėtina, kad ES ekonomikai padėtų augti išorės aplinka. Prognozuojama, kad metinis realiojo BVP augimas ES sulėtės nuo 3,3 proc. 2022 m. iki vos 0,3 proc. 2023 m., bet 2024 m. paspartės iki 1,6 proc. Numatoma, kad infliacija išliks labai didelė ir aukščiausią lygį (10,7 proc.) pasieks 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį. Infliaciniam spaudimui vis labiau veikiant pagrindines prekes ir paslaugas, numatoma, kad infliacija mažės tik laipsniškai ir 2023 m. bus 7,0 proc., o 2024 m. – 3 proc. Tikėtina, kad darbo rinkos išliks tvirtos, nes darbo jėgos paklausa, nors ir pradėjo mažėti, tebėra didelė. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu nedarbas padidės tik nereikšmingai ir bus maždaug 6,5 proc., t. y. artimas rekordiškai žemam lygiui. Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje valstybės skolos ir BVP santykis, kuris pandemijos metu gerokai padidėjo, 2024 m. turėtų šiek tiek sumažėti iki 84,1 proc. BVP. Su ekonomine perspektyva susijęs netikrumas išlieka itin didelis ir yra rizika, kad padėtis blogės. Didžiausią grėsmę kelia neigiami pokyčiai dujų rinkoje ir didžiulio dujų stygiaus rizika (ypač 2023–2024 m. žiemą). Iš modeliavimų matyti, kad tuo atveju, jei ši rizika pasitvirtintų 1 , bus patirta didelių makroekonominių sąnaudų. Be sunkumų, susijusių su dujomis, ES vis dar gali tiesiogiai ir netiesiogiai paveikti biržos prekių rinkose vėl kilsiantys sukrėtimai, lemiami geopolitinės įtampos.
Atsižvelgiant į tai, kad sunkumai yra tokio įvairaus pobūdžio, būtina koordinuotai ir dinamiškai tęsti ekonominės ir socialinės politikos įgyvendinimą, kartu laikantis savo ilgalaikių tikslų. Reaguodama į Rusijos agresiją, ES visapusiškai solidarizuojasi su Ukraina. Reikia imtis suderintų ES ir nacionalinio lygmens veiksmų, susijusių su neatidėliotinais politikos prioritetais, pvz., tinkamu įperkamos energijos tiekimo užtikrinimu, ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimu ir pažeidžiamų namų ūkių bei įmonių apsauga, kartu išsaugant viešųjų finansų tvarumą ir bendrosios rinkos vientisumą – ekonomikos augimo ir klestėjimo Europos Sąjungoje pagrindą. Tuo pat metu reikia sparčiau imtis veiksmų siekiant didinti potencialų ekonomikos augimą ir kurti daugiau kokybiškų darbo vietų, įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinti atsparumą ir mūsų gynybos pajėgumus kintančiame pasaulyje. Be to, būtina toliau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kad būtų pasiekti pagrindiniai ES tikslai iki 2030 m. užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse. Labai svarbu įgyvendinti ir lygybės sąjungos strategijas 2 siekiant didesnio socialinio ir ekonominio atsparumo.
Rengiant politinį atsaką į energetikos krizę reikia derinti nacionalines ir ES pastangas, grindžiamas ir priemone „NextGenerationEU“, ir daugiamete finansine programa. ES atsako, vykdomo remiantis tobulinamojo atkūrimo koncepcija, veiksmingumas priklausys nuo to, ar jis bus derinamas su veiksminga nacionalinio ir regioninio lygmens politika. Įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) – priemonės „NextGenerationEU“ pagrindą – iki 2026 m. bus nuolat investuojama į Europos įmones, infrastruktūrą ir darbuotojų įgūdžius, kartu remiant plataus užmojo reformų darbotvarkę. Iki šiol pagal EGADP išmokėta daugiau nei 137 mlrd. EUR. Be to, iš plano „REPowerEU“ biudžeto bus skirta papildomų išteklių, kad taikliomis investicijomis ir reformomis būtų didinamas ES energetikos sistemų atsparumas ir sprendžiama energijos nepritekliaus problema. Tai neatsiejama nuo įgyvendinamų sanglaudos politikos programų – pagal jas nuo pandemijos pradžios išmokėta daugiau nei 160 mlrd. EUR atsparumui didinti ir socialinei bei regioninei konvergencijai skatinti – ir nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų 3 , kuriuos valstybės narės turi atnaujinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn.
Atsižvelgiant į esamus sunkumus, Europos semestras ir EGADP vis dar yra gerai veikianti veiksmingo politikos koordinavimo sistema. Neatidėliotini ES ekonominės ir socialinės politikos priemonių prioritetai atitinka esamus Europos semestro prioritetus, t. y. skatinti aplinkos tvarumą, našumą, teisingumą ir makroekonominį stabilumą. EGADP, kuri yra integruota į Europos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo semestrą, tebėra labai svarbus paramos ateinančių metų reformų ir investicijų darbotvarkėms šaltinis. Įgyvendinant EGADP kartu su sanglaudos politika, programa „InvestEU“ ir kitomis finansavimo programomis, pvz., programa „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programa, spartinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka, didinama socialinė ir teritorinė sanglauda, taip didinant valstybių narių atsparumą. Su tuo susijęs ir numatytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildymas konkrečiais planui „REPowerEU“ skirtais skyriais – taip siekiama įgyvendinti neatidėliotinus su energetika susijusius prioritetus, neapsiribojant veiksmais, remiamais pagal sanglaudos politiką ir iš kitų nacionalinių ar ES fondų biudžeto.
Šių metų metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstoma ekonominės politikos darbotvarkė. Ja siekiama trumpuoju laikotarpiu sušvelninti sukrėtimų energetikos srityje padarinius ir vidutiniu laikotarpiu toliau dėti pastangas, remiant tvarų bei integracinį augimą ir didinant atsparumą, kartu išlaikant lankstumą, kad būtų galima įveikti naujus išbandymus. Kaip ir ankstesniais metais, taikomas metodas yra grindžiamas keturiais konkurencingo tvarumo aspektais ir atitinka JT darnaus vystymosi tikslus, neatsiejamus nuo Europos semestro. Remiantis politikos prioritetais, susijusiais su euro zonos valstybėmis narėmis, parengta Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos 4 . Šiame komunikate taip pat apžvelgiamos pagrindinės 2023 m. Europos semestro ciklo ypatybės ir paaiškinami pagrindiniai pokyčiai, palyginti su ankstesniais ciklais, atsižvelgiant į plano „REPowerEU“ prioritetus ir poreikį prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
2.Keturi konkurencingo tvarumo aspektai – stabilūs esminių pertvarkų ramsčiai sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu
Keturi konkurencingo tvarumo aspektai – stabilūs ES ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistemos ramsčiai struktūrinių pokyčių sąlygomis, be to, jais nurodoma atitinkama kryptis, kaip šiais neramiais laikais įveikti trumpuoju laikotarpiu kylančius sunkumus. ES turi toliau siekti ir konkurencingo tvarumo, ir socialinio bei ekonominio atsparumo. Artimiausioje ateityje reikės paramos priemonių, kad būtų sušvelnintas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis europiečiams ir ES įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šios priemonės turi būti itin taiklios, kad padėtų pažeidžiamiems namų ūkiams ir ypač paveiktoms įmonėms. Be to, viešosios ir privačiosios investicijos, vykdomos kartu su reformomis, yra labai svarbios siekiant užtikrinti įperkamesnę energiją ir saugesnį jos tiekimą, padidinti mūsų ekonomikos ir visuomenės atsparumą ir išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiamas galimybes. Taip pat reikia pasiekti privalomus Europos klimato teisės akto tikslus. Tam, kad ši esminė ES ekonomikos pertvarka būtų įgyvendinama tiek veiksmingai ir efektyviai, tiek sąžiningai, įtraukiai ir demokratiškai, valstybės narės turi koordinuoti savo veiksmus.
1 pav. Keturi konkurencingo tvarumo aspektai: kaip įveikti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu kylančius sunkumus
2.1. Aplinkos tvarumas
Kilus dabartinei energetikos krizei, ne tik išryškėjo poreikis naudotis patikimais bei švariais energijos šaltiniais ir turėti gerai veikiančias ES energijos rinkas, bet ir dar kartą pabrėžta ES klimato srities tikslų svarba. Komisija pasiūlė kelias išskirtines politikos iniciatyvas – jomis siekiama šalinti tiesioginius dabartinės energetikos krizės padarinius, kuriuos jaučia namų ūkiai ir įmonės, kartu užtikrinant pakankamą švarios ir įperkamos energijos kiekį bei saugų jos tiekimą ir prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų. Esminė šio politinio atsako dalis – planas „REPowerEU“, kuriuo siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos. „REPowerEU“ grindžiamas trimis ramsčiais: energijos tiekimo įvairinimu, efektyviu energijos vartojimu bei taupymu ir spartesniu atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimu. Planas įgyvendinamas visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso ir grindžiamas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, siūlant didinti užmojus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Paskelbus komunikatą „REPowerEU“ 5 , Komisija ir valstybės narės, siekdamos padidinti įperkamos energijos tiekimo saugumą, sukūrė ES energijos pirkimo platformą. Remdamasi Komisijos pasiūlymais, Taryba skubiai priėmė Reglamentą dėl dujų laikymo ir skubios intervencijos, taip pat naują teisėkūros priemonę ir Europos dujų poreikio mažinimo planą, kad iki kito pavasario dujų poreikis ES sumažėtų 15 proc. Vėliau, 2022 m. spalio 6 d., Taryba susitarė dėl neatidėliotinų energijos kainų mažinimo priemonių (žr. toliau). Spalio 18 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendro dujų pirkimo mechanizmo, papildomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo lyginamojo indekso, rinkos koregavimo mechanizmo ir taikytinos solidarumo susitarimų tvarkos.
Trumpuoju laikotarpiu ES turi subalansuoti energijos pasiūlą ir poreikį ir spręsti didėjančių energijos sąnaudų problemą, kartu išsaugodama paskatas pereiti prie žaliosios ekonomikos. Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus, Taryba 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė naujas taisykles dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių ir 2022 m. spalio 6 d. – dokumentą dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, kuriais siekiama mažinti didžiausią ir bendrą elektros energijos poreikį. Šiose priemonėse, be kita ko, numatyta laikinai galiojanti pajamų viršutinė riba elektros energijos gamintojams, patiriantiems mažesnes nei ribinės išlaidas (t. y. gamintojams, naudojantiems technologijas, kurių sąnaudos mažesnės) ir laikinai galiojantis solidarumo įnašas, taikomas perviršiniam pelnui, gautam iš veiklos naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, kuriems pajamų, gaunamų patiriant mažesnes nei ribinės išlaidas, viršutinė riba netaikoma. Iš solidarumo įnašo gautas pajamas numatoma skirti, pvz., energijos vartotojams, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, labai paveiktoms įmonėms ir tokioms ypatingos svarbos ekosistemoms, kaip energijai imlūs pramonės sektoriai, kartu išlaikant paskatas investuoti į žaliąją pertvarką. Kadangi politikos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti ekonominį ir socialinį didelių energijos kainų poveikį vienoje valstybėje narėje, taip pat daro poveikį kitoms valstybėms narėms, jos turėtų būti derinamos ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir apimamos investicijos į tarpvalstybinius projektus. Turėtų būti siekiama priimti bendrus ES lygmens sprendimus siekiant apsaugoti bendrąją rinką, pasinaudoti galima sinergija ir išvengti susiskaidymo. Parama skiriama, kad padėtų įveikti sunkumus, susijusius su dabartinės krizės sąlygomis, todėl turėtų būti teikiama laikinai ir toliau siekiant vidutinio laikotarpio tikslo – laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir aplinkai kenksmingų subsidijų.
Iš dabartinės energetikos krizės matyti ir tai, kad reikia greičiau pereiti prie žaliosios ekonomikos, be kita ko, spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir didinant jo mastą. Taigi iš esmės pasikeis būdai, kaip gaminame, vartojame energiją, ja prekiaujame ir užsitikriname jos tiekimo saugumą, ir tai atitinka ES vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus. 2015 m. įkurta energetikos sąjunga savo veiklą grindžia siekiu užtikrinti energijos tiekimo saugumą, įperkamą ir švarią energiją, t. y. tikslais, kuriuos pasiekę įveiksime ir dabartinę krizę. Vykdant reikalingą sisteminę pertvarką siekiama tiek įgyvendinti mūsų klimato ir aplinkos tikslus, tiek kurti galimybes mūsų ekonomikai ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Apskaičiuota, kad siekiant mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir spartinti ES energetikos pertvarką, kurią vykdant atsisakoma iškastinio kuro, iki 2027 m. pabaigos reikės papildomai investuoti 210 mlrd. EUR 6 . Tai papildoma suma, neįtraukta į metinius investicijų poreikius, kurie nustatyti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje. Šios investicijos bus naudingos ES pramonei, kuriančiai proveržio technologijas ir inovacijas, ir padidins galimybes vietoje gaminti nuo iškastinio kuro atsietą ir įperkamą energiją, visų pirma investicijas derinant su priemonėmis, kuriomis supaprastinamos ir spartinamos leidimų išdavimo procedūros ir šalinamos kitos administracinės kliūtys, lėtinančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Tai savo ruožtu paskatins kurti darbo vietas ir, taikant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, darbuotojams suteiks daugiau galimybių keisti darbo vietą, be to, kartu bus didinamas ES atviras strateginis savarankiškumas. Įgyvendinant planą „REPowerEU“ ne tik stiprinamos efektyvaus energijos vartojimo priemonės ir spartinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas, bet ir didinami užmojai, susiję su ketinimu gaminti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Toks vandenilis yra labai svarbus, nes juo pakeičiamos gamtinės dujos, anglis ir nafta pramonės ir transporto sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti 7 . Plane „REPowerEU“ nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminti vidaus rinkoje ir antra tiek importuoti. Siekdama padėti skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, Komisija paskelbė, kad įsteigiamas Europos vandenilio bankas. Šias investicijas būtų galima pritraukti ir struktūrinėmis reformomis, pvz., suderinant mokesčių sistemas su aplinkos tikslais ir taikant principą „teršėjas moka“ ar suderinant procedūras.
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę žmonijos išlikimui, priklausomybė nuo iškastinio kuro – mūsų visuomenei, todėl Europos žaliasis kursas tebėra mūsų kelrodis. Šiais metais Europą alino didelės karščio bangos ir sausros, kurios sukėlė didesnius nei anksčiau miškų gaisrus. Iš to gerai matyti, kaip klimato kaita veikia mūsų gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius. Pagal Europos žaliąjį kursą, kuris įgyvendinamas nuo 2019 m. gruodžio mėn., teikiama parama priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, perėjimui prie žiedinės ekonomikos, biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugai ir teisingai pertvarkai. Visų pirma taikant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį bus skatinama iš esmės pertvarkyti ES ekonomiką, įskaitant energetikos, transporto ir pramonės sritis, laikantis Europos klimato teisės akte įtvirtintų ES tikslų, t. y. iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc. ir iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šiuos didesnius užmojus valstybės narės, imdamosi aktyvesnių veiksmų, turėtų įgyvendinti pagal savo atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus – jų projektai turi būti parengti ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn., o galutinės versijos – 2024 m. birželio mėn. Valstybės narės raginamos ne tik mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir didinti atsparumą klimato kaitai. Biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos, nulinės taršos, tvaraus žemės ūkio ir maisto produktų, darnaus judumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos – tai pagrindinės Europos žaliojo kurso politikos kryptys, kurios įgyvendinamos šiuo metu.
Planas „REPowerEU“ nacionaliniu lygmeniu bus įgyvendinamas visų pirma naudojant EGADP ir ją papildant kitų ES fondų, pvz., sanglaudos politikos fondų ir programos „InvestEU“, biudžeto lėšomis, kartu remiant Europos žaliojo kurso tikslus. Valstybės narės prisidės prie bendro ES atsako į dabartinius sunkumus, tobulindamos galiojančius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus – jie bus papildyti konkrečiais planui „REPowerEU“ skirtais skyriais, atitinkančiais „REPowerEU“ tikslus. Šiuose skyriuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama atitinkamoms reformoms ir investicijoms, siekiant paskatinti diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kitas švarias technologijas bei energetikos sektoriuje būtiną infrastruktūrą, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kad energijos suvartojimas būtų sumažintas. Plano „REPowerEU“ priemonėms bus naudinga sinergija su žaliosios pertvarkos priemonėmis, kurios jau remiamos pagal galiojančią EGADP, ir iš sanglaudos politikos fondų 8 ir programos „InvestEU“ 9 biudžeto teikiama parama, pvz., mažinant oro taršą, skatinant žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą arba atkuriant ir saugant biologinę įvairovę, be to, turėtų būti dedama daugiau papildomų pastangų gerinant įgūdžius, kurių reikia dvejopai pertvarkai 10 įgyvendinti.
2.2. Našumas
Siekiant ekonominio klestėjimo ir socialinės gerovės, vis dar labai svarbu stiprinti ES konkurencingumą ir ilgalaikį tvaraus augimo potencialą. Daugeliui ES įmonių, visų pirma energijai imlioms įmonėms ir MVĮ, sunkumų kelia neregėtai didelė infliacija, taip pat rekordiškai didelės energijos kainos ir tiekimo apribojimai. Dėl to kai kurios įmonės yra priverstos laikinai riboti gamybą arba visam laikui nutraukti veiklą. Didžiausius sunkumus patiria spalvotųjų metalų (aliuminio ir cinko), geležies lydinių, trąšų, plieno ir stiklo sektoriai 11 . ES mažėjant gamybos pajėgumams, jie didėja už ES ribų, todėl kyla grėsmė, kad Europos įmonės negrįžtamai praras turėtus gamybos pajėgumus ir rinkos dalis, o jų vietą užims įmonės, kurių anglies dioksido pėdsakas paprastai yra gerokai didesnis. Jei Europoje nutraukiama gamyba, pasauliniu mastu konkuruojantys sektoriai tampa vis labiau priklausomi nuo importo. Siekiant trumpuoju laikotarpiu sušvelninti didelių energijos kainų poveikį, kurį patiria labiausiai paveiktos perspektyvios įmonės, negalima to daryti vienodų sąlygų ir bendrosios rinkos vientisumo sąskaita. 2022 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatė bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę 12 – ja krizės metu siekiama išsaugoti veikiančią bendrąją rinką ir ES tiekimo grandines. Be to, taikant šią priemonę siekiama užtikrinti būtiniausių prekių ir paslaugų laisvą judėjimą ir prieinamumą, be kita ko, ES veikiančioms MVĮ. Siekiant ilgalaikės pažangos našumo ir konkurencingumo srityse, būtinos reformos ir investicijos, kad būtų mažinama pramoninių procesų priklausomybė nuo iškastinio kuro, sprendžiama darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problema, mažinama administracinė ir reglamentavimo našta, tobulinamos nemokumo sistemos ir išspręsta sisteminė pavėluotų mokėjimų problema.
Tvirtos tiekimo grandinės turėtų užtikrinti tiek ES tiekimo saugumą, tiek jos konkurencingumą pasaulyje. Laikinos arba nuolatinės kliūtys tiekimo grandinėse neigiamai veikia visos ES ekonomiką ir pramonės sektorius. Visų pirma, kad ES galėtų laikytis įsipareigojimo vykdyti dvejopą pertvarką, reikės daugiau konkrečių prekių (pvz., tam tikrų žaliavų) ir technologijų (pvz., baterijų), o tai paaštrins tiekimo ir kainų spaudimą. Siekiant apriboti strateginę priklausomybę, svarbus vaidmuo tenka valstybėms narėms – joms reikia skatinti tvariai naudoti ES turimus išteklius, kuo labiau išnaudoti žiedinės ekonomikos potencialą, remti ES prekybos darbotvarkę, kad būtų užtikrintas ir padidintas tvarus žaliavų tiekimas iš skirtingų ES nepriklausančių šalių, ir spręsti tiekimo grandinių sutrikimų problemas. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos konkurencingumo ir atsparumo šaltinis gali būti ES regionų ekonominė įvairovė. ES, pasinaudodama savo ekonomikos atvirumu, siekia tapti pagrindiniu novatoriškų ir pažangiausių žaliųjų ir proveržio technologijų centru. Be to, Europos strateginės priklausomybės problemas padės spręsti būsimas Svarbiausiųjų žaliavų aktas. Savo prekybos darbotvarke ES padeda stiprinti žaliavų tiekimo grandinių atsparumą, nes užtikrina taisyklėmis reguliuojamą atvirą prekybą ir investicijas į žaliavas ir, sudarydama dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus bei veikdama Pasaulio prekybos organizacijoje 13 , šalina tarptautinės prekybos iškraipymus.
Siekiant padidinti našumą ir augimą, labai svarbu, kad tinkamai veiktų bendroji rinka, kurioje užtikrinama sąžininga ir veiksminga konkurencija. Veikianti bendroji rinka neturėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku ir reikia konkrečių pastangų, visų pirma paslaugų srityje, jai stiprinti. Neigiamą įtaką rinkų veikimui daro tebetaikomi ribojamosios reguliavimo praktikos atvejai. Neigiamą įtaką rinkų veikimui daro ir ribojamas eksportas, ir apeinamos ES viešųjų pirkimų taisyklės. Ribojamųjų reguliavimo sistemų mažmeninių paslaugų sektoriuje problema turėtų būti sprendžiama, nes didelė infliacija itin neigiamai veikia vartotojų perkamąją galią. Didžiausią teigiamą poveikį augimui ir našumui daro konkurencingos ir veiksmingos rinkos, kuriose išvengiama kainų nepastovumo, ir struktūrinės reformos, kuriomis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis šalinamos verslo aplinkos kliūtys. Pagrindiniai veiksniai, kuriais remiantis nustatoma, ar ekonomika tarnauja žmonėms, yra geras valdymas ir teisinės valstybės principo laikymasis, visų pirma nepriklausomos, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos 14 , veikiančios ir veiksmingos mokesčių sistemos, veiksmingos nemokumo ir tvirtos kovos su korupcija ir sukčiavimu sistemos. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas dėl Europoje vykdomo verslo apmokestinimo bendro taisyklių sąvado (BEFIT) 15 ir tęsiamas mokesčių administratorių modernizavimas bei skaitmenizacija turėtų padėti sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, panaikinti kuo daugiau agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo galimybių, kartu remiant užimtumą ES ir investicijas į bendrąją rinką. Tinkamas mokesčių derinys ir veiksmingai surenkamos pajamos – labai svarbūs veiksniai, kad būtų pasirengta ateičiai, užtikrinant sąžiningą, veiksmingą ir aplinkos atžvilgiu tvarią konkurenciją, sudarant palankesnes sąlygas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir reaguojant į visuomenės senėjimo fiskalinį poveikį. Visoje bendrojoje rinkoje turėtų būti toliau didinamas junglumas, daugiau investuojant į transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą.
Investicijos ir reformos, susijusios su skaitmenine pertvarka, tebėra labai svarbios siekiant stiprinti ES ekonominę bazę, skatinti steigti įmones ir MVĮ verslumą ir sudaryti sąlygas greitai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Naudodamos skaitmenines technologijas, įmonės gali įgyti konkurencinį pranašumą, tobulinti savo paslaugas bei produktus, plėsti rinkas ir remti žaliąją pertvarką. Didelės įmonės yra labiau linkusios diegti naujas skaitmenines technologijas, o štai MVĮ skaitmenizacijos lygis valstybėse narėse ir ekonomikos sektoriuose tebėra nevienodas. Kai kurios MVĮ yra skaitmeninės pertvarkos lyderės, bet daugeliui labiau tradicinio pobūdžio MVĮ trūksta finansinių išteklių ir (arba) įgūdžių, kad galėtų pasinaudoti skaitmenizacijos teikiama nauda. Būtina siekti didesnės pažangos įgyvendinant skaitmenizaciją, kad MVĮ būtų sudarytos sąlygos didinti savo gamybos procesų veiksmingumą ir gebėjimą kurti inovacijas plėtojant ir diegiant pažangiąsias technologijas.
Siekiant didesnio našumo būtini reikiamus įgūdžius turintys darbuotojai, taip pat reikia modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, suteikiant lygias galimybes visiems. ES konkurencingumas ateityje labai priklauso nuo europiečių turimų įgūdžių. Ugdant aukšto lygio įgūdžius aukštojo mokslo institucijose ir kartu įgyvendinant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo strategijas, mažinamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje ir tenkinami per žaliąją ir skaitmeninę pertvarką kintantys poreikiai, nes ekonomika tampa vis labiau technologizuota 16 . Todėl Komisija pasiūlė 2023-iuosius paskelbti Europos įgūdžių metais ir pradėjo struktūrinį dialogą skaitmeninio švietimo ir įgūdžių klausimais. Iš skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso matyti, kad 4 iš 10 suaugusių ES gyventojų trūksta pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nors dauguma tretinio išsilavinimo absolventų – moterys, jos nepakankamai atstovaujamos su technologijomis susijusiose profesijose ir studijų kryptyse, pvz., tik 2 iš 5 mokslininkų ir inžinierių ir mažiau kaip 20 proc. IRT specialistų yra moterys 17 . Todėl labai svarbu investuoti ir vykdyti įtraukią politika, siekiant remti tiek gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos studijas, tiek būdus įgyti (pagrindinius) skaitmeninius įgūdžius, kad mūsų ekonomikoje būtų sparčiau kuriamos ir diegiamos pažangiosios skaitmeninės technologijos ir remiamas inovacijų įsisavinimas bei sklaida ir kad būtų formuojama skaitmeninė ir žalioji pertvarka. Itin svarbu spręsti skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą ir skatinti įgyvendinti projektus bei strategijas, kuriais ES siekiama gerinti skaitmeninius įgūdžius visais lygmenimis, kad našumas didėtų visuose ekonomikos sektoriuose bei įmonėse, ypač MVĮ, ir būtų padedama visur ir veiksmingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis bei paslaugomis (pvz., viešojo administravimo srityje).
Investicijos į mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus – tai investicijos į Europos ateitį. ES pajamos ir tvarus klestėjimas ateityje labai priklausys nuo didesnio našumo, įgūdžių ir inovacijų. EGADP, programa „InvestEU“, neseniai pradėta įgyvendinti atnaujinta Europos mokslinių tyrimų erdvė, Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė ir ES misijos taip pat padės pašalinti su investicijomis į mokslinius tyrimus bei inovacijas ir veikla šioje srityje susijusį atotrūkį nuo pagrindinių ES konkurentų, sutelkiant naują moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą finansavimą ir gerinant sąlygas, susijusias su finansavimu, inovaciniais įgūdžiais ir geresniu Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimu. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra gyvybiškai svarbūs siekiant spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir remti kitus pagrindinius tikslus, pvz., gerinti žmonių sveikatą, stiprinti atvirą strateginį savarankiškumą ir didinti mūsų ekonomikos konkurencingumą. Dabartinėmis aplinkybėmis visų pirma turime spartinti inovacijas ir investicijas, susijusias su proveržio technologijomis (vėjo, saulės, vandenilio, šilumos siurblių ir pažangiųjų elektros energijos tinklų), ir tokių technologijų diegimą.
2.3. Teisingumas
2021 m. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį, augant ekonomikai, pasiekta gerų rezultatų ES darbo rinkose ir reikšmingai padidėjo užimtumo lygis. ES užimtumo lygis 2021 m. nuolat augo ir 2022 m. II ketv. pasiekė rekordinį lygį – 74,8 proc. Kita vertus, nors jaunimo nedarbas pastaruoju metu sumažėjo, nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis tebėra aukštas – 11,7 proc. 2022 m. II ketv. Per visą pandemiją skurdo ar socialinės atskirties rizika išliko stabili, nors ir didelė – skurdas ar socialinė atskirtis 2020 ir 2021 m. vis dar grėsė maždaug 1 iš 5 gyventojų. Šis sėkmingas darbo rinkos atsigavimas ir iš esmės stabilūs socialiniai rodikliai atspindi teigiamą priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pandemijos metu, poveikį. Tokios priemonės, be kita ko, apima ES paramą 18 , socialinės apsaugos sistemų stabilizuojamąjį poveikį ir per pastarąjį dešimtmetį sėkmingai įgyvendintas struktūrines reformas.
Tačiau sparčiai išaugusios energijos kainos ir infliacija turėtų padaryti reikšmingą neigiamą poveikį namų ūkių perkamajai galiai ir Europos įmonių veiklai, be to, kyla rizika, kad blogės darbo rinkos padėtis. Išaugus energijos kainoms, padidėja verslo sąnaudos, todėl sumažėja darbo valandų skaičius ir didėja rizika prarasti darbo vietas, be to, įvairiuose sektoriuose šį poveikį sustiprina mažėjanti paklausa. Poveikį darbo vietoms lems ekonomikos sektorių sudėtis, su ekonomika susiję vertės kūrimo šaltiniai ir jos priklausomybė nuo energijai imlių vertės grandinių. Todėl numatoma, kad poveikis užimtumui labai skirsis priklausomai nuo sektoriaus, darbuotojų lyties ir regiono.
Namų ūkiai ir toliau labai kenčia dėl didelių energijos kainų, keliančių energijos nepritekliaus riziką ir skatinančių imtis taiklių ir koordinuotų priemonių. Mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams maistas ir energija sudaro didesnę jų vartojimo krepšelių dalį, todėl dabartinis kainų šuolis jiems daro ypač didelį poveikį. Kad sumažintų didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams, valstybės narės jau ėmėsi solidžių priemonių. Tačiau, kaip paaiškinta tolesniame skirsnyje, 2022 m. daugiau kaip 70 proc. paramos priemonių nebuvo taiklios. Kainų spaudimas pasireiškia ne tik energijos srityje, o ištekliai lieka riboti, todėl vis svarbiau, kad paramos priemonės būtų skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams, išsaugotų paskatas mažinti energijos vartojimą ir skatintų energijos vartojimo efektyvumą. Taikliau orientuojamos šios priemonės gali veiksmingai padėti išvengti energijos nepritekliaus ir skurdo apskritai, kartu nedidindamos infliacijos ir ribodamos poveikį biudžetui. Be to, nepalankiose sąlygose esančioms grupėms skirtos priemonės geriau užtikrina makroekonominį stabilizavimą. Įgyvendindama planą „REPowerEU“, Komisija siūlo pasitelkiant SAFE (Įperkamos energijos rėmimo priemonę) lanksčiau naudoti 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondų asignavimus, kad būtų galima padėti valstybėms narėms ir regionams remti pažeidžiamus namų ūkius ir pažeidžiamas įmones ir išsaugoti darbo vietas 19 .
Tvirtas socialinis dialogas gali padėti užtikrinti, kad nustatant darbo užmokestį būtų sušvelnintas perkamosios galios praradimas, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims, kartu sumažinant antrinio poveikio infliacijai riziką ir išsaugant užimtumą bei konkurencingumą. 2021 m. nominalusis darbo užmokestis ėmė didėti, 2022 m. didėjo sparčiau, tačiau dėl didelės infliacijos realusis darbo užmokestis sumažėjo. 2021 m. darbo užmokesčio augimą daugiausia lėmė dirbtų valandų skaičiaus augimas ir spartus ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės. 2022 m. dėl didelės infliacijos ir darbo jėgos trūkumo pradėjo didėti nominalusis darbo užmokestis. Tačiau darbo užmokesčio augimas buvo mažesnis už infliaciją. Norint užtikrinti, kad bendri darbo užmokesčio pokyčiai atitiktų kintančias makroekonomines sąlygas, ir kartu išvengti rizikos, kad infliacijos lūkesčiai nebus suturėti, svarbus vaidmuo tenka veiksmingoms kolektyvinėms deryboms. Siekiant apsaugoti mažą darbo užmokestį gaunančių asmenų perkamąją galią, svarbią funkciją turi minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimas (pagal Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio). Minėtosios taiklios ir laikinos paramos priemonės taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, jei kai kurių įmonių ir sektorių pelningumo lygis atsiduria įtampos zonoje. Darbo užmokesčio koregavimas taip pat iš dalies priklauso nuo sektorių ypatumų ir ekonomikos lankstumo lygio, o vidutiniu laikotarpiu perkamąją galią išsaugo našumo didėjimą ir potencialų augimą atitinkantis darbo užmokesčio didinimas.
Remiant darbuotojus ir skatinant darbo vietos keitimą svarbus vaidmuo ir toliau tenka veiksmingai darbo rinkos politikai, ypač kai ES tebetrūksta darbo jėgos ir įgūdžių. Nuo darbo jėgos trūkumo kenčia tam tikri sektoriai, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, turizmo, statybos, IRT ir su žaliąja pertvarka susiję sektoriai. Dėl COVID-19 pandemijos nulemtų atleidimų trūkumas dar labiau išaugo, ypač tuose sektoriuose, kuriuose daugiausia taikomos lankstaus pobūdžio darbo sutartys, nes paklausai pradėjus atsigauti grįžo ne visi darbuotojai. Kadangi laikinas gamybos sąnaudų padidėjimas kelia pavojų darbo vietoms, sutrumpinto darbo laiko režimai padeda išsaugoti užimtumą ir konkrečioms įmonėms reikalingą žmogiškąjį kapitalą. Jie turėtų būti sudaryti taip, kad palengvinant darbo vietos keitimą, be kita ko, keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, būtų patogu vykdyti restruktūrizavimo procesus.
Aktyvi darbo rinkos politika, mokymas, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonės remia užimtumą ir socialinę įtrauktį. Tai gali svariai prisidėti ir prie dvejopos pertvarkos 20 . Dėl ekonomikos skaitmenizavimo, kuris pandemijos metu sparčiai paspartėjo, visais lygmenimis padidėjo skaitmeninių įgūdžių paklausa. Be to, norint panaikinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro ir neutralizuoti poveikį klimatui, priemones taip pat reikia perorientuoti į žmonių kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą įvairiuose pramonės sektoriuose ir paramą darbo vietos keitimui 21 . Nepaisant didelės pažangos daugumoje valstybių narių, ilgalaikės problemos, susijusios su jaunimo, moterų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, romų ir migrantų kilmės asmenų, įskaitant iš Ukrainos perkeltus asmenis 22 , užimtumu, turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis imantis specifinių pritaikytų politikos priemonių ir visapusiškai bei veiksmingai išnaudojant prieinamą ES finansavimą.
Tam, kad būtų ugdomi mūsų ekonomikai reikalingi įgūdžiai, labai svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas, tačiau pastangas gali riboti mokytojų trūkumas. Valstybės narės visuose švietimo lygmenyse, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, susiduria su didėjančiu mokytojų, ypač dvejopai pertvarkai aktualiausių dalykų, trūkumu. Siekiant suteikti įgūdžių, kurių kintančiose darbo rinkose labiausiai reikia ir reikės, labai svarbu, kad didesniam skaičiui jaunuolių ir visą gyvenimą besimokančių asmenų taptų patrauklesnė mokytojo profesija, ypač tų dalykų ir tuose regionuose, kur mokytojų trūkumas didžiausias. Be to, po pandemijos, dėl kurios padidėjo socioekonominės padėties įtaka palankių sąlygų neturinčių vaikų ir jaunuolių, įskaitant migrantų ar etninių mažumų kilmės asmenis, mokymosi rezultatams, bus labai svarbu švietimo srityje vienodinti galimybes mokytis, be kita ko, ankstyvoje vaikystėje. Siekiant palengvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje taip pat labai svarbu investuoti į kokybišką, prieinamą ir įperkamą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą.
Pandemija aiškiai parodė, kokios svarbios yra atsparios ir tvarios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemos, galinčios greitai reaguoti į ekstremaliąsias sveikatos situacijas kartu išsaugant kitiems sveikatos sutrikimams reikalingos priežiūros kokybę ir prieinamumą. Nors pandemijos metu nuveikta daug, kelios valstybės narės turi toliau daryti pažangą savo sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų atsparumo, kokybės ir prieinamumo srityje, be kita ko, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą. Pandemija parodė, kad visose valstybėse narėse reikia daugiau budrumo ir investicijų, kad jos taptų tinkamai pasirengusios reaguoti į būsimas sveikatos krizes 23 ir pajėgios išsaugoti visoms kitoms ligoms ir sveikatos sutrikimams reikalingos priežiūros kokybę. Spartesnis Europos žaliojo kurso įgyvendinimas gali būti naudingas sveikatos priežiūros sistemoms, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos žaliojo kurso dalį – nulinės taršos veiksmų planą, nes viena iš aštuonių pirmalaikių mirčių ES yra susijusi su aplinkos tarša.
Prioritetas dabartinėje ekonominėje padėtyje ir toliau yra socialinės apsaugos sistemų adekvatumo ir tvarumo išsaugojimas ir gerinimas. Dėl žemo adekvatumo lygio kai kuriose valstybėse narėse išmokos gali atsilikti nuo pažeidžiamų namų ūkių pragyvenimo išlaidų didėjimo. Kita vertus, pajamų rėmimo sistemos turėtų būti labai taiklios ir užtikrinti tinkamas paskatas ir paramą dirbti pajėgiems paramos gavėjams, kad jie galėtų vėl integruotis į darbo rinką 24 . Ir toliau labai svarbu užtikrinti nestandartinių užimtumo formų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugą. Be to, atsižvelgiant į nepalankią demografinę tendenciją ir kintančias darbo rinkas, ypač svarbu užtikrinti pensijų sistemų adekvatumą ir finansinį tvarumą 25 . Tas pats pasakytina apie galimybę gauti įperkamą, kokybišką ir tvarią ilgalaikę priežiūrą.
Regioniniai skirtumai ir demografiniai pokyčiai didina su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusius iššūkius. ES darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o tai prisideda prie esamo darbo jėgos trūkumo ir mažina įmonių augimo potencialą ir konkurencingumą. Daugelyje regionų, ypač kaimo vietovėse, gyventojų senėjimo poveikį didina išvykstamoji migracija. Dėl to tampa dar sunkiau apsirūpinti kvalifikuotais darbuotojais siekiant kurti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai gerai pasirengusią ekonomiką. Be to, didelis ir nuolatinis atotrūkis inovacijų srityje Europoje trukdo daugeliui atsiliekančių regionų pasiekti aukštesnį gerovės lygį. Užtikrinant socialiai sąžiningą ekonomikos atsigavimą, kuris padės piliečiams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ES, dalyvauti bendrojoje rinkoje ir ja naudotis, labai svarbus yra nacionalinės ir ES politikos pajėgumas perbalansuoti ekonomikos augimą visoje ES ir valstybių narių viduje.
Pagrindiniai 2030 m. ES užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslai prisidės prie socialinės aukštynkryptės konvergencijos ES didinimo. Valstybės narės pateikė savo 2030 m. nacionalinius tikslus ir dabar svarbu, kad paskelbtus užmojus lydėtų atitinkamos politikos priemonės. Nuo šio Europos semestro ciklo bus stebima ES ir nacionalinių tikslų siekimo pažanga. Pirmiausia tai bus padaryta Komisijos pasiūlyme dėl 2023 m. bendros užimtumo ataskaitos 26 .
Be sanglaudos politikos fondų ir Teisingos pertvarkos mechanizmo, prie teisingo ir integracinio augimo ES prisideda EGADP. Valstybių narių įgyvendinamuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos įvairios ilgalaikį poveikį turėsiančios reformos ir investicijos. Jos prisidės prie aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, našumo didinimo taikant švietimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones, taip pat prie socialinės įtraukties, kartų tarpusavio teisingumo, teritorinės sanglaudos ir atsparumo 27 . Sanglaudos politikos programos ir toliau sudaro sąlygas regionams augti, visų pirma sutelkiant dėmesį į palankius regioninius veiksnius ir ekonominio vystymosi varomąsias jėgas ir investuojant į žmogiškąjį kapitalą.
2.4. Makroekonominis stabilumas
Prastėjančios ekonominės sąlygos padidino pažeidžiamumą ir riziką, susijusią su anksčiau buvusiu disbalansu, ir gali atsirasti naujų disbalansų. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje pateikiama Komisijos atlikta disbalanso pokyčio ir kylančios rizikos analizė 28 . Nepaisant smarkaus veiklos sulėtėjimo, prognozuojama, kad nominaliojo BVP augimas padės sumažinti skolos santykį tiek 2022 m., tiek 2023 m.: sumažės tam tikro atsargų disbalanso mastas, o spartus būsto kainų augimas turėtų tapti nuosaikesnis. Tačiau silpnėjant ekonominei veiklai ir griežtėjant finansavimo sąlygoms didėja su aukštu skolos lygiu susijusi rizika. Be to, dėl infliacijos lygio skirtumų ir darbo sąnaudų didėjimo atsiranda tikimybė prarasti kaštų konkurencingumą, o tai atitaisyti gali būti brangu, ypač jei kartu vyks struktūriniai gamybos pokyčiai. Atlikdama nuodugnią peržiūrą, Komisija su bendromis tendencijomis susijusius pokyčius ir riziką atidžiai stebės pagal bendrą sistemą, kad konkrečių šalių analizė būtų kontekstualizuota, ir daugiausia dėmesio skirs būsto rinkos pokyčiams, konkurencingumo dinamikai ir išorės tvarumui bei balansui. Bus parengtos dešimties valstybių narių, kuriose anksčiau buvo nustatytas disbalansas arba perviršinis disbalansas, nuodugnios apžvalgos, siekiant įvertinti, ar tie disbalansai didėja, yra naikinami ar panaikinti, taip pat atnaujinti esamus vertinimus ir įvertinti galimus likusius politikos poreikius. Be to, bus rengiamos septynių valstybių narių, kurioms kyla specifinė naujo disbalanso rizika, nuodugnios apžvalgos. Rengiant nuodugnias apžvalgas bus atsižvelgta į išsamius teminius vertinimo raštus, kuriais bus grindžiama analizė 29 .
Siekiant užtikrinti atsparumą sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis labai svarbu užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir išlaikyti kreditų kanalus ekonomikai. Bankų padėtis dėl pastarųjų kelerių metų politikos priemonių yra tvirta. Toliau turėtų būti sprendžiama neveiksnių paskolų problema, nors tokių paskolų mažėja. Be kita ko, reikia stebėti turto kokybę, laiku ir iniciatyviai bendrauti su sunkumų patiriančiais skolininkais (visų pirma su tais, kurie turi perspektyvą), toliau gerinti nemokumo sistemų veiksmingumą ir plėtoti neveiksnių paskolų antrines rinkas, visų pirma laiku, iki 2023 m. pabaigos, į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų 30 . Be to, bankai turi laikytis rizikos ribojimo principais pagrįstos atidėjinių politikos ir turėti vyraujantį rizikos lygį atitinkančius kapitalo rezervus. 2022 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdyba paskelbė įspėjimą, kuriame paragino atidžiau gilintis į staigaus turto kainų kritimo keliamą riziką finansiniam stabilumui. Padidėjus hipotekos palūkanų normoms ir dėl realiųjų namų ūkių pajamų kritimo sumažėjus pajėgumams tvarkyti skolą gali kilti spaudimas mažinti būsto kainas. Tai savo ruožtu galėtų paskatinti susikaupusios ciklinės rizikos apraiškas nekilnojamojo turto rinkose. Be to, padidėjo didelio masto kibernetinių incidentų, nuo kurių nukentėtų finansų sistema, tikimybė. Euro zonos valstybės narės turi toliau dėti pastangas sukurti bankų sąjungą, laikydamosi Euro grupės nubrėžtų gairių 31 , ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Siekiant finansuoti didžiules investicijas, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, labai svarbu, kad gerai veiktų finansų sektorius ir rinkos, ypač glaudesnėje kapitalo rinkų sąjungoje.
Pastarojo meto sukrėtimai aiškiai parodė, kaip svarbu tvirtai koordinuoti patikimą fiskalinę politiką ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu kurti fiskalinius rezervus, kurie būtų naudojami nuosmukių metu. Vyraujančios ekonominės sąlygos parodė, kokie svarbūs patikimi biudžeto procesai, kurie sudaro sąlygas sparčiai kintančiomis aplinkybėmis vykdyti paslankią fiskalinę politiką ir nustatyti prioritetus, užtikrinančius aukštą viešųjų finansų kokybę, tinkamai atsižvelgiant į investicijas. Pandemijos metu reikėjo laikinos fiskalinės paramos, kad įmonės galėtų išlaikyti savo gamybos pajėgumus ir apsaugoti darbo vietas bei pajamas tuo metu, kai didelė ekonomikos dalis turėjo trumpam sustoti. Šiuo metu ekonominei veiklai ir augimo potencialui įtaką daro su energija susijęs sukrėtimas ir didelė infliacija. Nors krizių pobūdis ir politikos atsakas skiriasi, ir toliau labai svarbu, kad valstybės narės glaudžiai koordinuotų politikos priemones, taip pat kad fiskalinė politika derėtų su pinigų politika.
2022 m. fiskalinė politika buvo skatinamoji: kad sušvelnintų išskirtinio energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį, valstybės narės ėmėsi skubių, bet iš esmės netaiklių priemonių. Šiuo metu numatoma, kad 2022 m. visoje ES jos sudarys 1,2 proc. BVP. Nors priemonės įgyvendintos laiku, daugiau kaip 70 proc. iš jų, pavyzdžiui, mažesni PVM tarifai ar akcizai arba energiniams produktams taikomų mokesčių ir subsidijų pakeitimai, nebuvo orientuoti į pažeidžiamus namų ūkius ir pažeidžiamas įmones, o du trečdaliai jų nesuteikė paskatų mažinti energijos poreikį. Darosi vis svarbiau, kad priemonės būtų orientuotos į pažeidžiamus namų ūkius ir pažeidžiamas įmones ir išliktų laikinos. Skatinamąją fiskalinę politiką taip pat stiprino papildomas investicijų finansavimas tiek nacionalinėmis, tiek EGADP ir kitų ES fondų lėšomis. Siekiant pagreitinti dvejopą pertvarką, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, reikia tolesnių investicijų.
Kadangi plataus masto fiskalinė paskata ekonomikai 2023 m. nebūtų tikslinga, rengiant priemones, kuriomis reaguojama į energijos kainų pokyčius, būtinas atsargus ir koordinuotas požiūris. Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į taiklių su energija susijusių priemonių poveikį, tikslinga atrodytų bendra neutrali ES ir visos euro zonos fiskalinės politikos kryptis 2023 m. Ji papildytų pinigų politikos priemonėmis dedamas pastangas mažinti infliaciją ir išlaikyti gerai pažabotus infliacijos lūkesčius. Šiuo metu apskaičiuota, kad 2023 m. paramos energetikai priemonės visoje ES sudarys beveik 1 proc. BVP. Daugelyje valstybių narių jos daugiausia taikomos pirmąjį metų pusmetį. 2023 m. biudžetų rengimas suteikia progą pagerinti paramos priemonių struktūrą ir viešųjų finansų kokybę bei sudėtį, kad būtų galima taikliau nukreipti fiskalines priemones, skirtas didelių energijos kainų poveikiui pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms mažinti. Čia gali būti naudingas dviejų pakopų energijos kainodaros modelis, pagal kurį iki tam tikro vartojimo lygio vartotojams taikomos reguliuojamos kainos. Be to, fiskalinė politika turėtų išlikti apdairi, visų pirma didelę skolą turinčiose valstybėse narėse, kartu apsaugant viešąsias investicijas. Šie teiginiai atsispindi 2023 m. politikos gairėse, pateiktose Komisijos rekomendacijoje dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos 32 .
Vidutiniu laikotarpiu fiskalinė politika turėtų užtikrinti fiskalinį tvarumą ir teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis remiama dvejopa pertvarka ir ekonominis bei socialinis atsparumas. Fiskaline politika turėtų būti siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas tvarus augimas. Paspartinus reformas, dėl kurių mokesčių sistemos ir pajamų rinkimas tampa palankesni ekonomikos augimui ir padidėja ilgalaikis viešųjų išlaidų veiksmingumas, sustiprėtų potencialus augimas ir padidėtų konkurencingumas bei skolos tvarumas ir taip savo ruožtu didėtų fiskalinės politikos pajėgumas reaguoti į krizes. Kartu reikia labiau skatinti struktūrinius pokyčius ir investicijas, be kita ko, siekiant sušvelninti klimato kaitą bei su klimatu susijusių nelaimių intensyvumą, neabejotinai paveiksiantį nacionalinius biudžetus, ir prie jų prisitaikyti. Valstybės narės raginamos parengti priemones, kaip įvertinti klimato poveikį biudžeto planavimui ir ilgalaikiam tvarumui, taip pat politiką ir priemones, kurios padėtų laikantis teisingumo principo imtis su klimatu susijusių padarinių prevencijos, juos mažinti ir jiems pasirengti. Galiausiai dėl demografinių iššūkių reikia imtis tolesnių politikos priemonių, be kita ko, vykdant reformas, užtikrinančias pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą.
Stabilumo ir augimo pakte nustatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga 2023 m. bus taikoma toliau, o nuo 2024 m. jos taikymas bus nutrauktas. Komisijos atliktas euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimas 33 rodo, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas kai kuriose valstybėse narėse turėtų būti didelis, todėl kai kuriose valstybėse narėse fiskalinė politika bus skatinamoji. Siekiant nedidinti infliacinio spaudimo svarbu riboti einamųjų išlaidų augimą (tai ypač aktualu didelę skolą turinčioms šalims), atsižvelgiant į laikiną ir taiklią paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie jautrūs energijos kainų šuoliams, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Kartu reikėtų daugiau investuoti siekiant žaliųjų, skaitmeninių ir energetinio saugumo tikslų, kad būtų didinamas ekonomikos atsparumas. Valstybės narės raginamos imtis veiksmų individualiai, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir kolektyviai, naudojant ir koordinuojant nacionalinę fiskalinę politiką ekonomikos augimui palankiausiu būdu.
Komisija naujų perviršinio deficito procedūrų pradėti nesiūlo. Kaip paskelbta 2022 m. gegužės mėn., ji iš naujo įvertino pasiūlymo pradėti naujas perviršinio deficito procedūras aktualumą 34 . Atliekant šį vertinimą atsižvelgta į atnaujintus 2021 m. biudžeto vykdymo rezultatų duomenis, valstybių narių fiskalinės politikos įgyvendinimą 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto planus, kurie atsispindėjo Komisijos 2022 m. rudens ekonominėje prognozėje. Atnaujinta informacija apskritai patvirtina ankstesnes išvadas 35 . Atsižvelgdama į ypatingą dabartinį netikrumą, kuris paveiktų ir išsamaus fiskalinės politikos plano rengimą, Komisija mano, kad šiame etape nereikėtų priimti sprendimo taikyti perviršinio deficito procedūrą dar kitoms valstybėms narėms. 2023 m. pavasarį Komisija, remdamasi 2022 m. biudžeto vykdymo rezultatų duomenimis ir 2023 m. planais, vėl įvertins, ar aktualu pradėti perviršinio deficito procedūras, visų pirma atsižvelgdama į tai, ar laikomasi valstybėms narėms Tarybos pateiktų fiskalinių rekomendacijų.
3.2023 m. Europos semestro ypatumai
ES politikos koordinavimas toliau bus grindžiamas 2023 m. Europos semestru ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimu. Minėtų iššūkių kompleksas rodo, kad reikia toliau glaudžiai koordinuoti ekonominę ir socialinę politiką. Tikslas – įveikti neatidėliotinus ekonominius iššūkius ir toliau remti sąžiningą, įtraukų, atsparų ir tvarų augimą, kartu pasinaudojant dvejopos pertvarkos teikiamomis galimybėmis. Kaip ir 2022 m., supaprastintose šalių ataskaitose bus pateikta holistinė ekonominių ir socialinių pokyčių ir iššūkių, su kuriais susiduria valstybės narės, apžvalga, kurioje atsižvelgta į regioninę dinamiką ir jų atsparumą 36 . Jose bus įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (visų pirma pagal socialinių rodiklių suvestinę) ir siekiant ES pagrindinių 2030 m. tikslų ir nacionalinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse. Įsigilinus į plano įgyvendinimo pažangą ir visus kylančius iššūkius, šalių ataskaitose nurodomi uždaviniai, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami. Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir toliau daugiausia dėmesio skiriama tik keliems šalių ataskaitose nustatytiems pagrindiniams uždaviniams ir, kai aktualu, nuodugnioms apžvalgoms, dėl kurių reikės imtis politikos priemonių. Šalių ataskaitos, nuodugnios apžvalgos ir pasiūlymai dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų bus kartu pateikti 2023 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje.
2022 m. lapkričio 9 d. Komisija pateikė galimų ES ekonomikos valdymo sistemos pakeitimų gaires 37 . Siekdama pagerinti ekonominės priežiūros ir politikos koordinavimo veiksmingumą Europos Sąjungoje, ji nustato paprastesnę integruotą makrofiskalinės priežiūros struktūrą, kad būtų užtikrinamas skolos tvarumas ir skatinamas tvarus integracinis augimas. Reformuota sistema turėtų padėti kurti žaliąją, skaitmeninę ir atsparią ateities ekonomiką, kartu užtikrinant mūsų viešųjų finansų tvarumą. Per Europos semestrą ji turėtų veikti laikantis integruoto požiūrio, pagal kurį priežiūros priemonės papildytų vienos kitas. Neatidėliotinas prioritetas – greitai susitarti dėl ES fiskalinių taisyklių ir kitų ekonomikos valdymo sistemos elementų peržiūros. Bendras sutarimas dėl ekonomikos valdymo sistemos reformos turėtų būti pasiektas iki tol, kol valstybės narės pradės metines 2024 m. biudžeto procedūras.
Į Europos semestrą bus toliau integruojami darnaus vystymosi tikslai (DVT). 2023 m. šalių ataskaitose bus įvertinta kiekvienos valstybės narės pažanga ir iššūkiai įgyvendinant DVT. Su ataskaitomis bus pateiktas išsamus kiekvienos šalies priedas, kuriame, be kita ko, remiantis Eurostato stebėjimo duomenimis, DVT įgyvendinimas bus susietas su keturiais konkurencingo tvarumo aspektais. Lygiagrečiai Komisija pateiks pirmąją savanorišką DVT įgyvendinimo ES lygmeniu peržiūrą 38 . Tai įvyks 2023 m. Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje. Kaip ir DVT stebėjimo integravimas į Europos semestrą, ES savanoriška peržiūra dar kartą parodys, kad ES yra pasiryžusi įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. laikydamasi vidaus ir išorės aspektus susiejančio veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūrio. Tai padidins ES pastangų įgyvendinti DVT matomumą ir nuoseklumą ir pabrėš šių bendrų tikslų pasaulinę svarbą tuo metu, kai daugiašališkumas patiria spaudimą ir vis daugiau dėmesio sulaukia tvarios ir įtraukios gerovės propagavimas.
Komisija įsipareigoja per Europos semestro ciklą vykdyti įtraukų procesą ir laiku įtraukti socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Tvarus atsigavimas ir dvejopa pertvarka gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei veiksime kartu, glaudžiai bendradarbiaudami su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Visais Europos semestro ir EGADP įgyvendinimo proceso etapais svarbus aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas specialiuose reguliariuose susitikimuose. Komisija ragina visas valstybes nares reguliariai keičiantis informacija aktyviai bendrauti su socialiniais partneriais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, ypač pilietinės visuomenės organizacijų atstovais. Jos turėtų orientuotis į partnerystės principo taikymo sėkmę, kuri pasiekta programuojant ir įgyvendinant sanglaudos politiką. Jis padeda drauge nustatyti problemas ir tobulinti politikos sprendimus ir užtikrina didesnę atsakomybę už ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkę. Siekdama informuoti socialinius partnerius ir apie EGADP įgyvendinimą ir juos įtraukti, Komisija naudosis esamais Europos semestro forumais. 2023 m. Komisija pateiks komunikatą dėl socialinio dialogo ES stiprinimo ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo vaidmens nacionaliniu lygmeniu.
Komisija visapusiškai pripažįsta ES ekonomikos valdymo demokratinę atskaitomybę ir intensyviau tęs tarpinstitucinį dialogą su Europos Parlamentu ir Taryba. Ji pasiryžusi tęsti glaudų dialogą su Europos Parlamentu dėl pagrindinių socialinių, ekonominių ir darbo rinkos pokyčių, be kita ko, per Europos semestrą, ir bendradarbiaus su Europos Parlamentu dėl kiekvieno svarbaus Europos semestro ciklo etapo.
4.Išvada
Nors greitai pritaikytos ir koordinuotos politikos priemonės, kurių imtasi per COVID-19 pandemiją, atsiperka, Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės sukelia ES ekonomikai ir visuomenei daug naujų ekonominių, socialinių ir geopolitinių iššūkių, dėl kurių reikia imtis politikos priemonių ES ir nacionaliniu lygmenimis. Istoriškai aukštos energijos kainos, aukšti infliacijos lygiai, pasiūlos trūkumas, padidėjusi skolos našta ir augančios skolinimosi išlaidos daro neigiamą poveikį įmonių ekonominei veiklai ir ES namų ūkių, ypač pažeidžiamų, pragyvenimo išlaidoms. Ekonominei, socialinei ir fiskalinei politikai reikalingi sudėtingi politikos sprendimai, kurie sušvelnintų šios sudėtingos aplinkos ekonominius padarinius ir apribotų pasiūlos nulemtą infliaciją, kartu nenukrypdami nuo mūsų vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų didinti socialinį ir ekonominį atsparumą ir remti dvejopą pertvarką.
Mūsų augimo strategija, pagrįsta keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, yra mūsų koordinuotų ekonominės ir socialinės politikos veiksmų kelrodis tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu. Siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, didinti energetinį saugumą ir energijos įperkamumą kartu spartinant perėjimą prie švarios energijos, skatinti konkurencingą tvarumą, didinti našumą ir išsaugoti makroekonominį stabilumą bei bendrąją rinką, ES ir nacionalinis atsakas politinėmis priemonėmis turi būti gerai pritaikytas ir koordinuotas.
Tam, kad būtų apsaugoti ES integracijos laimėjimai, o ES ekonomika taptų atsparesnė ateities iššūkiams, Europos semestras padės nustatyti aktualius politikos uždavinius, išskirti politikos prioritetus, pateikti politikos gaires ir užtikrinti politikos priežiūrą ir stebėjimą. Artimiausiais metais Europos semestras bus svarbus permainų proceso veiksnys. Jis kartu su EGADP toliau užtikrins, kad kiekvienoje valstybėje narėje iki 2026 m. veiksmingai tęstųsi reformos, lydimos reformų ir investicijų strategijų, kurias įgyvendinti padeda kitos ES programos, tokios kaip sanglaudos politikos fondai, programa „InvestEU“, nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, kuriais siekiama išlaikyti mūsų ekonomikos tempą siekiant klimato tikslų, ir nacionalinės skaitmeninio dešimtmečio veiksmų gairės, kurių tikslas yra padėti sėkmingai įgyvendinti skaitmeninę transformaciją iki 2030 m. Vykdant Europos semestrą taip pat bus toliau stebima, kaip įgyvendinami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, o jo suteiktas analitinis pagrindas padės nustatyti naujus ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos uždavinius, kurie dar nėra aptarti planuose, ir bus pateiktos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Todėl abu procesai ir toliau bus tarpusavyje susiję, o jų sinergija leis išvengti kartojimosi bei dubliavimosi, be kita ko, susijusio su ataskaitų teikimo reikalavimais.
Europos ekonominė prognozė (2022 m. ruduo), Europos ekonomika, Institucijos dokumentas Nr. 187 (lapkričio mėn.).
T. y. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija, 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas, LGBTIQ asmenų lygybės strategija, 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija ir ES kovos su antisemitizmu strategija.
Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, atsižvelgdamos į 2022 ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn. pateiks atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus (COM/2022/8263). Įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bus padedama siekti plano „REPowerEU“ tikslų, nes bus nustatyti principai, kuriais remiantis bus planuojama ir skatinama mažinti iškastinio kuro naudojimą.
COM(2022) 782.
COM(2022) 108 final.
Skaičiai pagrįsti SWD(2022) 230 final. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bent 50 proc. pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcionuose, kurie rengiami pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, būtų panaudota su klimatu ir energetika susijusiems tikslams.
Kitų formų vandenilis, gaminamas nenaudojant iškastinio kuro, ypač vandenilis, gaminamas naudojant branduolinę energiją, taip pat galėtų padėti pakeisti gamtines dujas.
Pagal sanglaudos politiką teikiama parama Europos žaliajam kursui bus sustiprinta 2021–2027 m. programose. Įgyvendinant sanglaudos politiką, pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą veiksmams klimato ir aplinkos srityse skirta 85 mlrd. EUR. Patvirtinus 2021–2027 m. sanglaudos politikos programas, žaliajai pertvarkai bus skirta dar 100 mlrd. EUR, įskaitant apie 40 mlrd. EUR investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energetikos tinklus.
Vadovaujantis Europos žaliojo kurso tikslais, bent 30 proc. programos „InvestEU“ lėšų bus skirta paramai investicijoms, kurias finansuojant padedama siekti ES klimato srities tikslų. Be to, 60 proc. investicijų, kurios remiamos pagal „InvestEU“ fondo tvarios infrastruktūros politikos liniją, bus skirta ES tikslams klimato ir aplinkos srityse.
Pagal Techninės paramos priemonę Komisija padeda valstybėms narėms nustatyti, kokių reformų ir investicijų reikia, norint laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.
2022 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė komunikatą dėl trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo – jame išdėstyta priemonė, kuria siekiama išlaikyti tvarią Europos trąšų gamybą, optimizuoti trąšų naudojimą ir mažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų.
COM(2022) 459 final.
Į naujausius ES prekybos susitarimus, sudarytus su Jungtine Karalyste, Čile, Meksika, Naująja Zelandija, įtraukti konkretūs įsipareigojimai, susiję su energija ir žaliavomis.
Teisingumo sistemų veikimas aptariamas ne tik per Europos semestrą, bet ir viename iš Komisijos rengiamos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ramsčių.
„Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“.
Siekdamos įgyti įgūdžių MVĮ, kurioms sudėtinga konkuruoti su didelėmis įmonėmis, patiria didelių sunkumų. Be kitų veiksmų, ES pasitelkia Europos įgūdžių paktą – Europos įgūdžių darbotvarkės pavyzdinę iniciatyvą, kad paskatintų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, įskaitant MVĮ, ir šiuo tikslu naudojasi plataus masto įgūdžių partnerystėmis ir galimybėmis, kurios atsirado 2023-iuosius paskelbus Europos įgūdžių metais.
COM(2022) 526 final.
Visų pirma Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE).
Valstybės narės gali toliau naudotis ES fondais, pvz., Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (EPLSAF), kurio lėšomis remiami ES šalių veiksmai teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims. Jo pagalba maistu pasiekia per 15 mln. žmonių.
Komisijos rekomendacija dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui.
Su įgūdžiais susiję nacionaliniai tiksliniai rodikliai, kuriuos valstybės narės nusistatė siekdamos ES pagrindinio tikslo, padės valstybėms narėms orientuoti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo pastangas pagal savo reformų planus, pasiremiant ES finansavimu. Būsimas, 2023–2024 m. planuojamas nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo etapas taip pat padės atitinkamus užimtumo, įgūdžių ir socialinius aspektus integruoti į klimato ir energetikos politiką.
Valstybės narės suteikė pagalbą ir užtikrino saugumą iš Ukrainos bėgantiems perkeltiesiems asmenims, daugiausia moterims ir vaikams. Viena to priežastis: 2022 m. kovo mėn. pirmą kartą pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva, pagal kurią iš Ukrainos perkeltiesiems asmenims suteikta teisė gyventi ir dirbti ES iki 2024 m.
T. y. užtikrinti pakankamas atsargas (ir gamybos pajėgumą), sąlyčio atvejų atsekimo sistemų prieinamumą ir veiksmingumą, tyrimų ir laboratorijų pajėgumą, prieinamus kokybinių sveikatos duomenų rinkinius ir dalijimąsi sveikatos duomenimis, be kita ko, naudojantis ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemomis, taip pat užtikrinti ligoninių pajėgumą tenkinti padidėjusius sveikatos priežiūros poreikius ir į visa tai investuoti.
Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl minimalių pajamų sistemų aptariami įvairūs iššūkiai, nustatyti rengiant nacionalines minimalių pajamų sistemas, vadovaujantis aktyvios įtraukties principu.
Žr. 2021 m. visuomenės senėjimo ataskaitą „ES valstybių narių ekonominės ir biudžeto prognozės (2019–2070 m.)“.
COM(2022) 783.
Kaip greitai atsiliepti į kylančias problemas, aiškiai rodo papildomos lankstumo galimybės, kurias vykdomoms sanglaudos politikos programoms suteikė sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE ir FAST-CARE) dokumentų rinkiniai. Sparčiai skiriami iniciatyvos „REACT-EU“ ištekliai taip pat padės didinti nacionalinės ir regioninės ekonomikos atsparumą. Ši priemonė padeda valstybėms narėms ir regionams stiprinti savo gebėjimus planuoti ir įgyvendinti reformas, dažnai tuo remiant savuosius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
COM(2022) 781.
Pirmiau nurodytos dešimt valstybių narių yra Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Ispanija ir Švedija. Papildomos nuodugnios apžvalgos bus skirtos Čekijai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui ir Slovakijai.
2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, OL L 438, 2021 12 8, p. 1–37.
Žr. 2022 m. birželio 16 d. Euro grupės pareiškimą dėl bankų sąjungos ateities.
COM(2022) 782.
COM(2022) 900.
Perviršinio deficito procedūra nuo 2020 m. pavasario taikoma Rumunijai. Procedūra laikinai sustabdyta nuo 2021 m. rudens. Kitą pavasarį Komisija iš naujo išnagrinės, ar laikomasi Tarybos rekomendacijoje nustatytų reikalavimų.
Žr. 2022 m. gegužės 23 d. Komisijos pranešimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį, COM(2022) 630 final.
Atliekant atsparumo analizę taip pat atsižvelgiama į medžiagą iš Komisijos atsparumo rodiklių suvestinių: https://ec.europa.eu/info/strategy/strategic-planning/strategic-foresight/2020-strategic-foresight-report/resilience-dashboards_en .
COM(2022) 583 final.
Savanoriškų peržiūrų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas dalytis patirtimi, įskaitant laimėjimus, iššūkius ir išmoktas pamokas, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. būtų įgyvendinama sparčiau. Taip pat siekiama, kad peržiūros padėtų stiprinti politikos priemones ir valdžios institucijas, taip pat telkti įvairių suinteresuotųjų subjektų paramą DVT įgyvendinimui ir jam skirtą partnerystę.