EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 12 15
COM(2022) 718 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 12 15
COM(2022) 718 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo
(1)Įvadas
Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų 1 (toliau – Reglamentas) nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema. Reglamento 10 straipsnyje nustatyta:
„Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė, duomenų rinkimo metodai, valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams tenkanti administracinė našta, taip pat tų statistinių duomenų įgyvendinamumas ir efektyvumas.“
Tai ketvirtoji ataskaita, kuria vykdomas šis įpareigojimas. Ankstesnės ataskaitos buvo paskelbtos 2019 m. 2 , 2016 m. 3 , 2013 m. 4
(2)Aplinkos ekonominės sąskaitos
5 Europos žaliuoju kursu dar kartą įtvirtinamas Komisijos įsipareigojimas spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas. Europa siekia tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu – modernia, efektyviai išteklius naudojančia ekonomika. Laikantis Europos žaliojo kurso pagerės žmonių (taip pat ateities kartų) sveikata ir gerovė visoje ES ir bus imtasi įvairių veiksmų klimato, aplinkos ir vandenynų, energetikos, transporto, žemės ūkio, finansų ir regioninės plėtros, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Europos žaliasis kursas neatskiriamas nuo Komisijos strategijos, pagal kurią bus įgyvendinama 2030 m. darbotvarkė ir JT darnaus vystymosi tikslai.
Aplinkos ekonominės sąskaitos, o trumpiau – aplinkos sąskaitos, yra veiksminga, universali informacinė sistema, skirta mūsų ekonominės elgsenos tvarumo aspektams. Oficialioje ekonominėje statistikoje, pvz., nacionalinėse sąskaitose, kuriomis remiantis apskaičiuojamas BVP, neatsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus, susijusius su gamyba, vartojimu, investicijomis ar finansavimu. Aplinkos sąskaitos suteikia galimybę integruoti ekonominius ir aplinkosaugos aspektus, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą.
Pagrindinis aplinkos sąskaitų ypatumas yra integravimas. Integruojami ne tik aplinkosaugos ir ekonominiai aspektai – į nuoseklią ekonominės apskaitos sistemą taip pat integruojami įvairūs pagrindiniai teminiai aplinkosaugos aspektai, pvz., i) energija, mokesčiai ir į orą išmetami teršalai, ii) medžiagų gavyba ir atliekos, ir iii) valdžios sektoriaus ir įmonių išlaidos ir investicijos. Šis požiūris puikiai atitinka holistinę Europos žaliojo kurso paradigmą. Apskaitos metodas yra naudingas, nes:
·pakartotinai panaudojami turimi duomenys ir taip sudaromos sąlygos rengti naują informaciją, nesukuriant įmonėms ir visuomenės nariams didelės administracinės naštos;
·galima parengti aukštos kokybės informaciją sujungiant ir integruojant pirminius duomenis bei paverčiant juos patikimais įverčiais.
ES lygmeniu Europos aplinkos sąskaitos padeda nagrinėti viršvalstybinį aplinkosaugos klausimų aspektą, taikyti sisteminį požiūrį ir aprėpti įvairias valstybes nares bei įvairius aplinkosaugos klausimus, todėl suteikia galimybę vertinti politiką ir lyginti valstybes nares.
Europos aplinkos sąskaitos grindžiamos tarptautiniu standartu – integruota aplinkos ir ekonominės apskaitos sistema (SEEA) 6 . Šį standartą parengė ir išleido Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Komisija (Eurostatas), Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė.
Europos aplinkos sąskaitos yra nustatytos reglamentu. Reglamentas svarbus EEE 7 . Jame sąskaitos suskirstytos į šiuos modulius:
·į orą išmetamų teršalų sąskaitos: į atmosferą išmetamas šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (įskaitant CO2 ir iš kurui naudojamos biomasės išskiriamą CO2) ir septynių oro teršalų (įskaitant amoniaką ir smulkias dulkių daleles) kiekis, suskirstytas pagal 64-ias teršalus išmetančias pramonės šakas, taip pat išskiriant namų ūkius;
·su aplinka susiję mokesčiai pagal ekonominės veiklos rūšį: su aplinka susiję mokesčiai, mokami keturiose plačiose srityse – energetikos, transporto, taršos ir išteklių, suskirstyti pagal 64-ias mokesčius mokančias pramonės šakas, taip pat išskiriant namų ūkius ir nerezidentus;
·šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos: šalies ūkiui fiziškai perduoti medžiagų kiekiai, medžiagų atsargų pokyčiai šalies ūkyje ir kitų šalių ūkiams perduoti arba į aplinką grąžinti medžiagų kiekiai;
·aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos: ūkio subjektų išlaidos aplinkos apsaugos tikslams;
·aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos: prekių ir paslaugų, specialiai sukurtų ir pagamintų aplinkos apsaugos arba išteklių valdymo tikslais, gamybos apimtis, pridėtinė vertė ir eksportas. Taip pat teikiami su šia veikla susijusio užimtumo duomenys;
·fizinių energijos srautų sąskaitos: fiziniai energijos srautai iš aplinkos į šalies ūkį (natūralių žaliavų gamyba), šalies ūkyje (energetikos produktų gamyba ir naudojimas) ir iš šalies ūkio atgal į aplinką (energetinių liekanų šalinimas).
Valstybės narės nuo 2013 m. privalo teikti duomenis Komisijai (Eurostatui) pagal I––III priedus, o nuo 2017 m. – pagal IV–VI priedus.
(3)Veikla nuo paskutinės ataskaitos pateikimo
Teisinė sistema
2021 m. lapkričio 19 d. Komisija priėmė Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/125, kuriuo iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 691/2011 I–V priedai 8 . Šiuo deleguotuoju reglamentu atnaujinamos penkių iš šešių ankstesniame skirsnyje išvardytų galiojančių modulių techninės specifikacijos, siekiant greičiau rengti informaciją (trumpesni perdavimo terminai) ir atnaujinti charakteristikų sąrašus. Be kita ko, atnaujinus šiuos sąrašus: a) nustatytas reikalavimas papildomai suskirstyti CO2 mokesčių duomenis; b) nustatytas reikalavimas papildomai suskirstyti aplinkos sektoriaus ir aplinkosaugos išlaidų duomenis; c) nustatytas reikalavimas teikti informaciją apie visą aplinkos sektorių (o ne tik apie aplinkos sektoriaus rinkos veiklos dalį); d) atnaujinti medžiagų srautų ir į orą išmetamų dujų techniniai sąrašai ir e) supaprastinti aplinkos sektoriaus ekonominės veiklos rūšių bei medžiagų importo ir eksporto informacijai keliami reikalavimai.
Atlikus šiuos pakeitimus galima geriau stebėti pažangą kuriant žaliąją, konkurencingą ir atsparią žiedinę ekonomiką ir siekiant ES svarbių darnaus vystymosi tikslų, taip pat remti klimato ir taršos politiką. Be to, dėl pakeitimų naudotojams lengviau interpretuoti duomenis, o statistikos specialistams – tiksliai įvertinti bendras nacionalines išlaidas aplinkos apsaugai. Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią atskaitomybės naštą, sumažintas reikalaujamas aplinkosaugos prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų ir aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų išsamumo pagal NACE klasifikatorių lygis.
Be to, 2022 m. liepos 11 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (COM(2022) 329) 9 , kuriuo dėl naujų aplinkos sąskaitų modulių nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 691/2011. Šiuo pasiūlymu nustatomi trys papildomi moduliai:
·miškų sąskaitos, apimančios miško išteklių turto (miškingos žemės ir medienos miškingoje žemėje) sąskaitas ir ekonominę veiklą miškų ir medienos ruošos pramonėje;
·aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitos, susijusios su neatlyginamais valdžios sektoriaus mokėjimais kitiems instituciniams sektoriams ir nerezidentų (likusio pasaulio sektoriaus) mokėjimais, siekiant apsaugoti aplinką arba sumažinti gamtos išteklių naudojimą ir gavybą;
·ekosistemų sąskaitos, susijusios su ekosistemos mastu, ekosistemų būkle (t. y. būklės blogėjimu) ir ekosisteminėmis paslaugomis (aprūpinimu kultūriniais augalais, apdulkinimu, medienos tiekimu, oro filtravimu, pasauliniu klimato reguliavimu, vietos klimato reguliavimu ir gamtiniu turizmu).
Numatoma, kad įdiegus šiuos tris modulius ES bus gaunama daugiau informacijos apie kelis Europos žaliojo kurso veiksmus ir tikslus, įskaitant: užmojį neutralizuoti poveikį klimatui, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, naują ES miškų strategiją, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir gamtos atkūrimo įstatymą, nulinės taršos veiksmų planą ir darnaus vystymosi tikslų rodiklius.
Naujais moduliais taip pat bus sustiprinti šeši pradiniai moduliai, nes naujiems rodikliams parengti galima sujungti naujas ir senas sąskaitas. Pavyzdžiui, siekiant įvertinti anglies dioksido sekvestracijos ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio santykį, naujosios ekosistemų sąskaitos gali būti derinamos su galiojančiomis į orą išmetamų teršalų sąskaitomis. Ekosistemų sąskaitos, miškų sąskaitos ir visos ekonomikos medžiagų srautų sąskaitos taip pat turi sąsajų biomasės gavybos srityje.
Komisija, padedama ekspertų grupių (dalyvaujančių nacionalinių statistikos tarnybų), savo pasiūlymą pradėjo rengti 2020 m. Miškų sąskaitų, aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų moduliai grindžiami jau savanoriškai perduodamais duomenimis (atitinkamai nuo 2016 ir 2015 m.). Valstybėms narėms, kurios jau teikia šių sąskaitų duomenis, tenkanti administracinė našta bus minimali.
Ekosistemų sąskaitų modulis daugeliui valstybių narių bus naujas. Komisija jį pasirinko dėl didelės politinės svarbos gamtai, biologinei įvairovei ir nulinės taršos siekiui, taip pat dėl galimybės naudotis šiais duomenimis kitose politikos srityse, įskaitant Europos semestrą. Tai pirmas kartas, kai JT SEEA ekosistemų sąskaitos, JT Statistikos komisijos patvirtintos 2021 m. kovo mėn., diegiamos ES. Eurostatas nuo 2015 m. kaupia susijusią patirtį ir rengia metodus pagal visos ES masto projektą INCA („Integruota gamtinio kapitalo apskaita“) 10 . Trys naujieji moduliai paremti valstybių narių bandomaisiais projektais ir tyrimais, bendrai finansuojamais Komisijos (Eurostato) dotacijomis (2015–2021 m. skirtos 24 dotacijos ir vėlesniais metais planuojami paramos veiksmai).
Duomenų rinkimo metodai ir administracinė našta
Aplinkos sąskaitoms paprastai nereikia rinkti naujų mikroduomenų, nes jose daugiausia naudojami nacionalinių valdžios institucijų jau turimi duomenys ir prireikus papildomi įverčiai. Be nacionalinių sąskaitų duomenų, rengiant aplinkos sąskaitas jungiami duomenys, gauti iš labai įvairių šaltinių, pvz., energetikos, transporto, žemės ūkio, valdžios sektoriaus išlaidų ir mokesčių statistikos šaltinių, taip pat kai kurių nestatistinių šaltinių. Tačiau kartais namų ūkių arba verslo tyrimai turi būti pritaikomi arba išplečiami, kad būtų galima gauti pagrindinių duomenų atskiriems aplinkos sąskaitų straipsniams.
Kad įvykdytų Reglamente nustatytus duomenų reikalavimus, valstybės narės gali koreguoti turimus duomenis, kad jie atitiktų aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos pagrindinės struktūros (SEEA CF) ir SEEA ekosistemų sąskaitų (SEEA EA) sąvokas. Tam gali prireikti konkrečių valstybių narių veiksmų. Aplinkos sąskaitose pakartotinai naudojami turimi duomenys, todėl tol, kol duomenų šaltinių yra ir jie yra palaikomi, bet kokia papildoma našta įmonėms ir namų ūkiams yra labai maža. Šalys taip pat gali nuspręsti nustatyti specialias duomenų rinkimo aplinkos sąskaitoms procedūras, kurios padėtų pagerinti duomenų kokybę. Vienas iš pavyzdžių yra susijęs su aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitomis (Reglamento V priedas), kurioms kai kurios šalys, siekdamos papildyti kitus savo duomenų šaltinius, parengė atskirus tyrimus. Papildoma našta, kurią įmonės patiria kasmet arba kas kelerius metus atliekant šiuos tyrimus, paprastai yra labai maža.
Nacionalinės institucijos (paprastai – nacionalinės statistikos institucijos) atlieka didžiausią darbą rengiant sąskaitas – jos tvarko turimus duomenis ir didina jų analitinį potencialą. Apskaičiuota, kad kiekvienoje nacionalinėje institucijoje sąskaitoms rengti pagal šešis Reglamento priedus vidutiniškai reikia nuo keturių iki šešių visą darbo dieną dirbančių darbuotojų 11 . Pagal siūlomus tris naujus priedus kiekvienoje nacionalinėje institucijoje reikės maždaug dviejų ar trijų papildomų visos darbo dienos ekvivalentų 12 – tikslus skaičius priklauso nuo konkrečios valstybės narės aplinkybių, duomenų šaltinių buvimo ir (arba) apimties ir kt. Dėl to, kad rengiamos šios sąskaitos, gerokai padidėja pagrindinių duomenų vertingumas ir atsiranda daugiau galimybių analizuoti Reglamento priedų temų, pvz., į orą išmetamų teršalų ir energijos vartojimo, tarpusavio sąveiką. Kelios nacionalinės institucijos pasitelkė bandomuosius tyrimus (iš dalies finansuotus Komisijos), kad nustatytų duomenų tvarkymo ir analizės metodus.
Įgyvendinamumas ir efektyvumas
Prieš Komisijai pasiūlant teisinę sistemą, Reglamente nustatyti moduliai buvo testuojami ir bandomi, taip užtikrinant jų įgyvendinamumą (žr. toliau). Testavimas atliekamas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant pasinaudoti jų praktine patirtimi ir užtikrinti, kad būtų pasiektas bendras supratimas dėl modulių įgyvendinamumo. Šiuo metu atliekami bandomieji kitų galimų naujų modulių tyrimai.
Aplinkos sąskaitų efektyvumas priklauso nuo dviejų veiksnių: pirma, kaip būtų galima pertvarkyti turimą informaciją į bendrą sistemą; antra, kaip ir kokiu mastu yra naudojamos sąskaitos.
Dėl pirmojo punkto pažymėtina, kad į orą išmetamų teršalų sąskaitos (Reglamento I priedas) yra vienas iš pavyzdžių, kaip buvo pertvarkyta turima informacija. Šioms sąskaitoms naudojama jau surinkta informacija apie į orą išmetamus teršalus, reikalinga ataskaitoms pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir JT Europos ekonomikos komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP). Vėliau šie duomenys papildomi kitais duomenimis, kad atitiktų nacionalinėse sąskaitose naudojamus klasifikatorius ir sąvokas. Tai atlikus bus galima parengti į orą išmetamų teršalų apskaitos taikmenas. Pavyzdžiui, aplinkosauginis pėdsakas nustatomas šiuos duomenis derinant su sąnaudų ir produkcijos lentelėmis. Aplinkosauginio pėdsako duomenimis vertinamas visuotinis ES vartojimo ir investicijų poveikis aplinkai visame pasaulyje. Kitas efektyvumo pavyzdys – nedidelių sąnaudų modelis, pagrįstas (metinėmis) į orą išmetamų teršalų sąskaitomis ir naudojamas kur kas savalaikiškesniems ketvirtiniams įverčiams parengti. Eurostatas šiuos įverčius rengia nuo 2021 m. lapkričio mėn. Duomenys skelbiami praėjus 4,5 mėn. po ataskaitinio ketvirčio ir gerokai pagerina Reglamente reikalaujamų duomenų savalaikiškumą (21 mėn.).
Į orą išmetamų teršalų sąskaitos taip pat gali būti naudojamos su aplinkos sąskaitomis, skirtomis kitoms sritims, pvz., energijai arba aplinkos mokesčiams. Šią informaciją galima panaudoti priežastinio ryšio principu sukurtuose modeliuose, skirtuose visuomenės ir aplinkos sąveikai apibūdinti ir analizuoti, pvz., Europos aplinkos agentūros patvirtintame modelyje „Varomosios jėgos – apkrova – poveikis – atsakas“.
Dėl antrojo punkto pažymėtina, kad aplinkos sąskaitos padeda įgyvendinti 8-ąją bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2030 m. 13 Aplinkos sąskaitomis grindžiama ekonominė analizė ir poveikio vertinimas, be to, jos naudojamos politikos tikslų įgyvendinimo pažangai stebėti. Aplinkos sąskaitomis pagrįsti rodikliai naudojami galiojančiose 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos ir žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemose, o ateityje jie gali padėti stebėti biologinę įvairovę ir užtikrinti nulinę taršą. Aplinkos sąskaitos taip pat naudojamos ES pažangai siekiant atitinkamų darnaus vystymosi tikslų 14 ir atsparumo rodiklių suvestinėje stebėti.
Nuo paskutinės ataskaitos pateikimo perduotų duomenų kokybė
Reglamente reikalaujama, kad valstybės narės ir EEE šalys teiktų duomenis Eurostatui 15 . Kelios šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės į ES nares taip pat savanoriškai teikia tam tikrus duomenis. Šioje įgyvendinimo ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pirmajai šalių grupei (ES ir EEE šalims). Eurostatas patvirtina gautus duomenis ir juos viešai paskelbia savo svetainėje 16 , kartu pateikdamas techninius paaiškinimus (metaduomenis) ir pagrindinę informaciją 17 .
Didžioji dauguma valstybių narių teikė išsamius duomenų rinkinius laikydamosi Reglamente nustatytų terminų. Kelios valstybės narės vėlavo, paprastai tik kelias dienas, išskyrus vieną valstybę narę, kuri vėlavo ilgiau. Vis dėlto šie vėlavimai neturėjo esminio poveikio duomenų tvarkymui ar sklaidai.
Reikėtų pažymėti, kad nuo Reglamente nustatytų duomenų teikimo terminų priklauso duomenų, susijusių su aplinkos sąskaitomis, rengimo valstybėse narėse laikas. Tai rodo duomenų kokybę, nes naujesni statistiniai duomenys visada geresni. Vis dėlto tai gali atsiliepti kitiems duomenų kokybės aspektams, kaip antai aplinkos sąskaitų temų, pvz., duomenų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, energijos vartojimą ir energijos mokesčius, tikslumui ar suderinamumui.
Apskritai 2019–2022 m. pagerėjo pagal visus (I–VI) priedus teikiamų duomenų kokybė. Pagal Reglamentą valstybių narių pateikti I–III prieduose reikalaujami statistiniai duomenys yra aukštos kokybės. IV–VI priedų duomenys yra ne tokie brandūs, nes privalomai teikiami tik nuo 2017 m. IV ir V priedai taip pat sudėtingesni už kitus priedus ir pagal juos rengiamiems duomenims reikia kitų kategorijų pirminių duomenų. Komisija (Eurostatas) tikisi, kad pagal IV–VI priedus teikiamų duomenų kokybė per artimiausius kelerius metus pagerės. Vis dar reikia daugiau pastangų keliose srityse, pvz., gerinant duomenų prieinamumą V priedui (Aplinkosaugos prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos) parengti. Komisija (Eurostatas) toliau bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad išspręstų techninius klausimus. Kelios kokybės gerinimo priemonės yra planuojamos arba jau įgyvendinamos (žr. kitą skirsnį).
(4)Gerinimo priemonės
Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės susitarė dėl 2019–2023 m. Europos aplinkos sąskaitų strategijos 18 . Tai Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių tarpusavyje suderinta ir Europos statistikos sistemos komiteto priimta tolesnio darbo programa. Šia strategija koordinuojamos Europos lygio pastangos ir sudaromos sąlygos kurti galimus naujus modulius. 2019–2023 m. tikslai:
·toliau gerinti dabartinių Europos aplinkos sąskaitų kokybę, be kita ko, rengiant ilgas laiko eilutes ir savalaikius duomenis;
·geriau informuoti apie Europos aplinkos sąskaitų svarbą ir turinį, įskaitant informavimą apie aplinkos srities modulius, kaip apie vientisą sistemą;
·remiantis dabartinėmis Europos aplinkos sąskaitomis, tenkinti naudotojų poreikius siūlant daugiau plėtinių, taikomųjų priemonių ir rodiklių, įskaitant susijusius su pėdsakais;
·įvertinti poreikį pritaikyti Europos aplinkos sąskaitas prie naujų prioritetų ir sričių;
·finansiniais ištekliais, mokymais, vadovais ir rengimo priemonėmis remti subjektus, kurie valstybėse narėse rengia sąskaitas;
·prisidėti prie tolesnio JT SEEA pasaulinių standartų ir pasaulinių iniciatyvų, pvz., darnaus vystymosi tikslų stebėsenos, plėtojimo.
Kaip numatyta, įgyvendinant strategiją buvo atlikta vidurio laikotarpio peržiūra 19 . Prie strategijos pridedamas veiksmų planas, kuriame pateikiamas konkretus kiekvieno iš pirmiau išvardytų tikslų veiksmų sąrašas ir terminai 20 .
Pagal Europos aplinkos sąskaitų strategiją iš atskirų valstybių narių neatimama galimybės vystyti ir kitas darbo kryptis, atsižvelgiant į savo nacionalines aplinkybes, politikos poreikius ir turimus išteklius.
Pasiūlymai dėl naujų modulių
Reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad prireikus ir atsižvelgiant į bandomųjų tyrimų rezultatus, kartu su šia įgyvendinimo ataskaita turi būti teikiami pasiūlymai dėl naujų modulių diegimo tam tikrose nurodytose srityse 21 .
Kaip minėta, šiuo metu trys nauji moduliai išplėtoti taip, kad Komisija pasiūlė juos įtraukti į Reglamentą, pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (COM(2022) 329). Šie moduliai –miškų sąskaitos, aplinkos subsidijos ir panašūs pervedimai bei ekosistemų sąskaitos.
(5)Išvados
Komisija ir valstybės narės ir toliau pagal Reglamentą (ES) Nr. 691/2011 tobulina Europos aplinkos sąskaitas, visų pirma:
·pasiūlydamos į reglamentą įtraukti tris naujus teminius modulius;
·gerindamos duomenų kokybę ir didindamos jų efektyvumą;
·gerindamos komunikaciją;
·rengdamos papildomus rodiklius, kad būtų patenkinti naudotojų poreikiai, ir
·vertindamos poreikį pritaikyti Europos aplinkos sąskaitas prie naujų prioritetų ir sričių.
Jis taikomas Norvegijai ir Islandijai. Lichtenšteinui taikoma leidžianti visiškai nukrypti nuostata. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. Reglamentas įtrauktas į Šveicarijos ir Europos Sąjungos dvišalį susitarimą dėl statistikos.