EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 18

COM(2022) 700 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl pažangos, padarytos kuriant Europos švietimo erdvę

{SWD(2022) 750 final} - {SWD(2022) 751 final}

Turinys

1. Įvadas

2.Iki šiol padarytas pažanga kuriant Europos švietimo erdvę

2.1.Sėkmingai įgyvendinamos ES iniciatyvos, kuriomis formuojama Europos švietimo erdvė

2.2.Tvirtesnė valdymo sistema, padedanti siekti Europos švietimo erdvės tikslų6

2.3.Pažanga siekiant ES lygmens tikslų ir švietimo padėtis ES7

3. Atsikurti stipresniais

3.1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų mobilizavimas nacionaliniams Europos švietimo erdvės veiksmams ir reformoms, kuriomis skatinamas tvarus ir įtraukus atsigavimas

3.2.Europos švietimo erdvės priemonių ir ES lėšų sutelkimas siekiant užtikrinti solidarumą su Ukraina švietimo srityje

4. Tolesni veiksmai, kurių reikia imtis, kad iki 2025 m. būtų sukurta Europos švietimo erdvė

4.1. Rengiamos šešios ES lygmens strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos

4.2. Naujas lygybės rodiklis ir kitos pastangos papildyti duomenų bazę

4.3. Investicijų į švietimą ir mokymą kokybės užtikrinimas pasitelkiant naują mokymosi laboratoriją

4.4. Europos švietimo erdvės valdymo stiprinimas

4.5. Europos švietimo erdvės geopolitinio aspekto stiprinimas

5. Išvados ir tolesni žingsniai19

5.1. Pagrindiniai faktai19

5.2. Laikotarpio vidurio peržiūra

1. Įvadas

Pastaraisiais metais ES lygmens politikoje vis daugiau dėmesio skiriama švietimo kokybės ir įtraukumo skatinimui. 2017 m. Romos deklaracijoje įsipareigota kurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti ir rasti darbą visame žemyne“. Tais pačiais metais Komisija išdėstė Europos švietimo erdvės viziją 1 – tai turėtų būti tikrai visiems bendra kokybiško švietimo ir mokymosi visą gyvenimą erdvė, neribojama valstybių sienų. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge iškilmingai pristatė Europos socialinių teisių ramstį , kurio pirmame principe nustatyta, kad „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą...“ 2019 m. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m.: „Turime šalinti kliūtis mokytis ir didinti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą. Turime suteikti galimybę besimokantiems asmenims lengviau pereiti iš vienos šalies švietimo sistemos į kitos. Be to, turime pakeisti švietimo kultūrą skatindami mokymąsi visą gyvenimą, kuris praturtina mus visus.“ 2

Kaip nustatyta 2020 m. Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (Komunikatas dėl Europos švietimo erdvės) ir dviejose 2021 m. Tarybos rezoliucijose 3 , bendras požiūris į Europos švietimo erdvės sukūrimą grindžiamas:

·reformų ir Europos bendradarbiavimo politikos tikslais 4 ;

·ES lygmens pažangos vertinimo tikslais 5 ;

·ES lygmens veiksmai, kuriais siekiama remti valstybių narių įgyvendinimo veiklą 6 ; taip pat

·reformuota bendradarbiavimo ir bendros kūrybos valdymo sistema 7 .

Norint įgyvendinti tokią plataus užmojo darbotvarkę, būtinas aktyvus valstybių narių, ES institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, visų pirma mokytojų, instruktorių, besimokančių asmenų ir švietimo bei mokymo įstaigų, dalyvavimas.

Europos švietimo erdvė ypač svarbi įgyvendinant ES politikos darbotvarkę, visų pirma propaguojant europietišką gyvenseną ir žmonėms tarnaujančią ekonomiką 8 . Tai viena iš prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos 9 ir Europos žaliojo kurso varomųjų jėgų. Ji prisideda kuriant lygybės sąjungą, tvirtesnę Europą pasaulyje ir suteikia naują postūmį Europos demokratijai.

Netikėti iššūkiai, COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tapo išbandymais švietimo ir mokymo sistemoms, o mokytojams, instruktoriams ir besimokantiems asmenims visoje ES daromas didelis poveikis (nors ir skirtingu mastu). Naujos priemonės ir procesai, pavyzdžiui, priemonė „NextGenerationEU“ ir Konferencija dėl Europos ateities, taip pat padėjo daryti pažangą kuriant Europos švietimo erdvę.

Europos švietimo erdvės kūrimas remiamas ES finansavimu. Programa „ Erasmus+ “, kurios biudžetas, palyginti su 2014–2020 m., padidėjo dvigubai (iki daugiau kaip 26 mlrd. EUR), ir joje pateikiamas įtraukesnis, skaitmeninis ir ekologiškesnis požiūris, padeda skatinti Europos bendradarbiavimą ir nacionalines reformas siekiant sukurti Europos švietimo erdvę 10 . Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – pagrindinė programos „NextGenerationEU“ priemonė – gali iš esmės pakeisti padėtį siekiant Europos švietimo erdvės tikslų visose srityse. Ją papildo sanglaudos politikos fondai. Todėl apskaičiuota, kad 2021–2027 m. bendros ES išlaidos švietimui ir įgūdžiams, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu, padidės tris kartus.

Šiame komunikate, kuris grindžiamas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD (2022) 750) pateiktais įrodymais, apžvelgiama pažanga, padaryta kuriant Europos švietimo erdvę, visų pirma nagrinėjami pagrindiniai veiksmai, valdymas, investicijos ir ES lėšų sutelkimas, taip pat darbas, susijęs su ES lygmens rodiklių rengimu. Komunikate taip pat pabrėžiami klausimai ir veiksmai, kuriems iki 2025 m. reikia skirti daugiau dėmesio.

2022 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis (SWD (2022) 751) yra Europos švietimo erdvės kūrimo pažangos ataskaitos dokumentų rinkinio 11 dalis. Europos švietimo erdvės kūrimo pažangos ataskaita ir minėtas biuletenis vienas kitą papildo: ataskaitoje stebima įgyvendinimo pažanga, o biuletenyje – pažanga siekiant ES lygmens tikslų. Stebėsenos biuletenyje taip pat pateikiamos pagrindinės išvados dėl naujos, papildomos Komisijos pateiktos ES lygmens rodiklio srities: vienodų mokymosi galimybių.

Komisija skelbia šią pažangos ataskaitą prisidėdama prie 2023 m. laikotarpio vidurio peržiūros svarstymų proceso, be kita ko, bendru su Europos Parlamentu renginiu, kuriame kartu su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais įvertins, aptars Europos švietimo erdvės kūrimą ir suteiks jam naują postūmį. Iki 2025 m. valstybės narės, remiamos Komisijos, turės sutelkti dėmesį į įgyvendinimą, visų pirma užtikrindamos veiksmingą ES ir nacionalinių išteklių naudojimą reformoms ir investicijoms ir pažangos stebėseną. 2025 m. Komisija pateiks išsamią Europos švietimo erdvės ataskaitą.

2.Iki šiol padaryta pažanga kuriant Europos švietimo erdvę

2.1.Sėkmingai įgyvendinamos ES iniciatyvos, kuriomis formuojama Europos švietimo erdvė

Tinkamai įgyvendinami ES lygmens veiksmai. Europos švietimo erdvėje nustatyta iš viso 40 ES lygmens veiksmų 12 . 14 iš jų yra strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos, dėl kurių sprendimą turi priimti Komisijos narių kolegija, o daugumą jų bendrai įgyvendina Komisija ir Taryba. Šios iniciatyvos suteikia pagrindą veiksmams ir politikos gairėms, kad būtų pasiekta pažanga pagrindinėse prioritetinėse reformų ir Europos bendradarbiavimo srityse. Komisija jau pasiūlė aštuonias iš šių iniciatyvų, o Taryba daugumą jų priėmė. (Dėl dar nepateiktų strateginių Europos švietimo erdvės iniciatyvų žr. 4.1 skirsnį).

Jau priimtos strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos

Veiksmas	Komisija (pasiūlymas / sprendimas)	Taryba (priėmimas)	Įgyvendinimas (ES ir nacionaliniu lygmenimis)	Tikslinė sritis
2021–2027 m. programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties priemonių sistema . Šiame Komisijos įgyvendinimo sprendime pabrėžiamos įtraukties, teisingumo ir įvairovės skatinimo priemonės abiejose programose.		-		Kokybė, teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė
Mišriojo mokymosi metodai siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo . Šioje Tarybos rekomendacijoje aptariamas mokymosi aplinkos ir priemonių derinimas siekiant sukurti atsparesnes pradinio ir vidurinio ugdymo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją.				Skaitmeninė pertvarka
Jaunųjų savanorių judumas visoje ES . Šia Tarybos rekomendacija siekiama sudaryti sąlygas jaunimui savanoriauti kitose ES šalyse, didinant įtrauktį, kokybę, pripažinimą ir tvarumą.				Kokybė, teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė
Europos universitetų strategija . Šiuo komunikatu siekiama padėti aukštojo mokslo sektoriui prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.		Tarybos išvados		Aukštasis mokslas
Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimas siekiant veiksmingai bendradarbiauti . Šia Tarybos rekomendacija siekiama sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui remiant aukštojo mokslo institucijų aljansus rengiant bendras programas ir iniciatyvas.				Aukštasis mokslas
Europinis požiūris į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti . Šia Tarybos rekomendacija siekiama padėti mikrokredencialų teikėjams, taigi ir besimokantiems asmenims, taikant ES požiūrį į jų kūrimą ir naudojimą, taip skatinant įtrauktį ir lygias galimybes.				Mokymasis visą gyvenimą ir mobilumas
Mokymasis siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi . Šioje Tarybos rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiamos veiksmų gairės, kaip remti mokymąsi ir mokymą siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi visais švietimo ir mokymo etapais.				Žalioji pertvarka
Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus . Šiuo Tarybos rekomendacijos pasiūlymu siekiama skatinti geresnius visų besimokančiųjų mokymosi rezultatus mažinant nepakankamus pagrindinius įgūdžius turinčių asmenų skaičių ir mokyklos nebaigusių asmenų dalį, kartu skatinant gerovę mokykloje.		Numatoma	Numatoma.	Kokybė, teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė

Be šių strateginių iniciatyvų, kurias turi priimti Komisija ir Taryba, 2021–2022 m. Komisijos tarnybų lygmeniu pradėti kiti svarbūs politikos reformos ir švietimo bei mokymo įstaigų bendradarbiavimo rėmimo veiksmai, dažnai susiję su ES finansine parama.

Atrinkti ES finansuojami Europos švietimo erdvės veiksmai

Veiksmas	Įgyvendinimas	Tikslinė sritis
Mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms skirti „Jean Monnet“ veiksmai	2021 m. metiniai kvietimai teikti pasiūlymus siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą ir mokymąsi apie ES programos „Erasmus+“ šalyse. 15 mln. EUR pagal programą „Erasmus+“ 2021–2022 m.: ✓mokytojų mokymas; ✓mokyklų tinklai; ✓„Mokymasis apie ES mokyklose“ – novatoriški būdai mokyti apie ES, jos politiką ir vertybes.	Kokybė, teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė
Profesinės kompetencijos centrai	2021 ir 2022 m. daugiau kaip 90 mln. EUR skirta 25 projektams pagal programą „Erasmus+“, kuriais skatinamos reformos ir užtikrinami aukštos kokybės įgūdžiai ir gebėjimai, kuriais užtikrinamas kokybiškas užimtumas ir novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos poreikius atitinkančios karjeros galimybės.	Kokybė, teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė
Mergaitės ir moterys gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse	Mergaičių ir moterų skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai;✓Europos inovacijos ir technologijos instituto aplinkraštis ir žinių bei inovacijų bendruomenių projektas „ Girls Go Circular “. Projekte dalyvavo 11 205 besimokančių asmenų, iš kurių 2021 m. buvo 7 682 mergaitės; iki 2022 m. pabaigos dalyvaus 10 000 mergaičių iš 10 šalių. ✓Įkurtos mergaičių ir moterų ESTEAM internetinės bendruomenės 13 , 2022 m. surengti 5 ESTEAM festivaliai , siekiant didinti verslumo ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų bei matematikos kompetencijas.	Skaitmeninė pertvarka
Koalicija „Švietimas klimato labui“	Bendros kūrybos principu „iš apačios į viršų“ grindžiama iniciatyva, kuria siekiama įtraukti švietimo bendruomenę ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, dalytis iniciatyvomis, kuriomis remiamas žaliųjų įgūdžių ugdymas ir elgsenos pokyčiai. „Švietimo klimato labui“ platforma , metinė „Švietimo klimato labui“ diena, 10 aktyvios bendruomenės iššūkių, sutelkta daugiau kaip 4 400 įsiregistravusių bendruomenės narių.	Žalioji pertvarka
„Erasmus+“ mokytojų akademijos	Kasmetiniai kvietimai teikti paramą mokytojų rengimo paslaugų teikėjų tinklams, siekiant kurti ir išbandyti veiksmingas, novatoriškas ir perkeliamas programas, kuriomis didinamas mokytojų rengimo europinis aspektas ir internacionalizavimas, atsižvelgiant į Europos švietimo erdvės prioritetus. Akademijos kuria ir išbando novatoriškus mokytojų judumo modelius. 2022 m. pradėjo veikti 11 mokytojų akademijų. 37,5 mln. EUR pagal programą „Erasmus+“ 2021–2022 m.	Mokytojai ir instruktoriai
Europos novatoriško mokymo apdovanojimas	Metinis apdovanojimas už novatoriškos mokymo praktikos, atitinkančios EAA prioritetus, taikymą (2021 m. – nuotolinis ir mišrusis mokymasis; 2022 m. – kūrybiškumo ir tvarumo skatinimas). 2021 m. apdovanoti 104 projektai 31-oje programos „Erasmus+“ šalyje.; 2022 m. apdovanoti 98 projektai 29-oje programos „Erasmus+“ šalyse.	Mokytojai ir instruktoriai
Europos universitetų tinklų iniciatyva	Tolesnis Europos universitetų tinklų iniciatyvos įgyvendinimas remiant tarptautinius aukštojo mokslo institucijų aljansus, plėtojančius ilgalaikį struktūrinį, strateginį ir tvarų bendradarbiavimą kuriant tarpuniversitetinius centrus. 44 Europos universitetai. 1,1 mlrd. EUR 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ finansavimo.	Aukštasis mokslas
Glaudesnis bendradarbiavimas su Vakarų Balkanais	Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkė ir tvirtesnės partnerystės požiūris. Šiaurės Makedonija ir Serbija yra programos „Erasmus+“ asocijuotosios šalys, Šiaurės Makedonija – Europos solidarumo korpuso asocijuotoji šalis. Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant žmogiškojo kapitalo vystymui.	Geopolitinis aspektas

2.2.Tvirtesnė valdymo sistema, padedanti siekti Europos švietimo erdvės tikslų

Taip pat padaryta pažanga stiprinant Europos švietimo erdvės strateginės sistemos valdymą. Pastarojo meto reformos parodė vilčių teikiančių ženklų, rodančių spartų reagavimą sprendžiant bendrus uždavinius ir kartu išnaudojant tarpusavio mokymosi galimybių teikiamą naudą. Dviejose 2021 m. Tarybos rezoliucijose išdėstyta nauja strateginė programa 14 sudarė tvirtesnio valdymo mechanizmo, grindžiamo pasitikėjimu, savanorišku bendradarbiavimu, bendra kūryba, lankstumu ir didesne valstybių narių atsakomybe, pagrindą 15 . Valdymo rezoliucijoje išaiškintas ir sustiprintas Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupės (ALG) 16 vaidmuo. Atsižvelgdama į karo Ukrainoje poveikį švietimui, aukšto lygio grupė tapo pragmatiško ad hoc bendradarbiavimo forumu. Jos darbui buvo naudingas naujo organo – ALG koordinavimo valdybos – įsteigimas. Paaiškėjo, kad šie naujos strateginės programos valdymo patobulinimai buvo labai vertingi ir padėjo geriau reaguoti į nenumatytus iššūkius (žr. 3.2 skirsnį).

2021–2025 m. Europos švietimo erdvės strateginės programos darbo grupės sudaro pagrindą intensyviam struktūrizuotam bendradarbiavimui ir tarpusavio mokymuisi su valstybėmis narėmis, Europos ekonomine erdve / Europos laisvosios prekybos asociacija ir šalimis kandidatėmis, suinteresuotaisiais subjektais, ekspertais ir tarptautinėmis organizacijomis Europos švietimo erdvės prioritetų klausimais. Naujos kartos darbo grupės, įsteigtos siekiant Europos švietimo erdvės tikslų, sudarė mainų ir tarpusavio mokymosi tokiomis temomis kaip nelygybė ir mokyklos nebaigimas, švietimas aplinkos tvarumui, žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai, skaitmeninio švietimo sąlygų sudarymo veiksniai arba lyčių lygybės skatinimas švietimo srityje, pagrindą 17 . Darbo grupės taip pat yra svarbus bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais kanalas, suteikiantis jiems galimybę prisidėti prie Europos švietimo erdvės sukūrimo.

Komisija bendradarbiauja su platesne suinteresuotųjų subjektų bendruomene rengdama metinius Europos aukščiausiojo lygio susitikimus švietimo klausimais (pradėdama vykdyti pagrindines Europos švietimo erdvės iniciatyvas, pavyzdžiui, koaliciją „Švietimas klimato labui“, arba pristatydama Europos novatoriško mokymo apdovanojimą), per aukščiausiojo lygio susitikimą švietimo ir inovacijų klausimais ir keletą tikslinių ir atvirų viešų konsultacijų.

Įvairios ES internetinės priemonės ir praktikos bendruomenės suteikia galimybę bendrauti su suinteresuotaisiais subjektais 18 . Atsižvelgiant į Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymą, kuriame raginama toliau tobulinti informacijos platformas, kad būtų galima kaupti su švietimu susijusią informaciją ir ja keistis, naujasis Europos švietimo erdvės portalas padeda besimokantiems asmenims, taip pat mokytojams, instruktoriams ir suinteresuotiesiems subjektams gauti ES finansavimą, pasiekti kvalifikacijos kėlimo programas, kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Jis suteikia galimybę susipažinti su darbo grupių darbo rezultatais, jame suteikiama informacijos apie švietimo politikos plėtrą ir veiksmingą bei novatorišką praktiką. Europos mokyklinio ugdymo platforma yra vieša platforma, kurioje kaupiama informacija ir skatinamas visų mokyklinio ugdymo, įskaitant pirminį profesinį mokymą, suinteresuotųjų subjektų keitimasis žiniomis visoje ES. EPALE profesinio mokymo specialistų bendruomenė (angl. „EPALE Community of VET practitioners“) irgi suteikia galimybių dalytis žiniomis, kurti tinklus ir skleisti profesinio mokymo programas. Naujasis Skaitmeninio švietimo centras yra dalijimosi informacija, keitimosi ir bendradarbiavimo erdvė, sudaranti sąlygas inovacijoms ir suburianti skaitmeninio švietimo srities suinteresuotuosius subjektus. Skaitmeninės Europos programa remiamas glaudesnis Europos švietimo technologijų („EdTech“) startuolių ir (arba) MVĮ ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas skaitmeninio švietimo sektoriuje. Programos „Erasmus+“ 2 pagrindinis veiksmas „Bendradarbiavimo partnerystės“ suteikia galimybių įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant „EdTech“ atstovus, suvienyti jėgas su švietimo ir mokymo suinteresuotaisiais subjektais ir parengti skaitmeninės pertvarkos planus.

Komisijos 19 ir tarptautinių organizacijų 20 remiami tinklai taip pat prisideda prie Europos švietimo erdvės plėtros.

2.3.Pažanga siekiant ES lygmens tikslų ir švietimo padėtis ES

Europos švietimo erdvės kontekste nustatyti septyni ES lygmens tikslai. Prie šio komunikato pridedamame 2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje apžvelgiama naujausia pažanga, padaryta siekiant šių tikslų, analizuojami pagrindiniai uždaviniai ir naujausi politikos pokyčiai valstybėse narėse visoje ES (SWD (2022) 751 – lyginamoji ataskaita) ir konkrečioms šalims skirta perspektyva (SWD (2022) 751 – šalių ataskaitos). Tai apima daug duomenų apie švietimo padėtį ES ir padeda nustatyti bendras problemas, kurios dar nepakankamai įtrauktos į ES lygmens tikslų siekimą.

Tendencijos, kuriomis siekiama ES lygmens tikslų, rodo nevienodą vaizdą. Viena vertus, matome aiškią ir teigiamą kelių ilgalaikių rodiklių aukštynkryptės konvergencijos tendenciją: toliau mažėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius; didėja tretinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalis, nors kartu didėja lyčių nelygybė; per pastarąjį dešimtmetį dalyvavimas ankstyvojo ugdymo programose nuolat didėjo, todėl ES toliau siekia šių 2030 m. tikslų 21 . Kita vertus, išlieka struktūrinių problemų: 3,1 mln. mokyklos nebaigusių asmenų išlaiko pasyvų santykį su švietimo sistema; stebimas nerimą keliantis nepakankamų pagrindinių įgūdžių sąstingis. Be to, su ES lygmens tikslais susijusios teigiamos tendencijos slepia didelius skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų; ir negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, kad teigiamos tendencijos yra tvirtos ir tęsis 22 .

Nelygybės švietimo srityje problemos sprendimas buvo vienas iš pagrindinių valstybių narių prioritetų 23 . Visoje ES įgyvendintos įvairios priemonės, pavyzdžiui, papildoma finansinė parama palankių sąlygų neturinčioms mokykloms, mokytojų rengimo programos arba pagalbinių darbuotojų skaičiaus didinimas. Prieš pandemiją maždaug pusė valstybių narių taikė palankių sąlygų neturinčių mokyklų mokytojų rėmimo priemones 24 . Kelios šalys pradėjo įgyvendinti tikslines programas, kuriomis siekiama kompensuoti dėl pandemijos, kuri labiausiai paveikė palankių sąlygų neturinčius vaikus, patirtus mokymosi nuostolius.

Vis dėlto socialinė ir ekonominė padėtis tebėra svarbiausia švietimo rezultatų prognozavimo priemonė. Iš esmės, labiausiai siekiant visų ES lygmens tikslų atsiliekama kalbant apie palankių sąlygų neturinčius vaikus ir jaunimą. Vaikai (nuo 3 metų), kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, yra 7,5 procentinio punkto mažiau linkę naudotis oficialios vaikų priežiūros paslaugomis. Jaunuoliai, kurių tėvų išsilavinimo lygis žemas, yra devynis kartus dažniau linkę nebaigti švietimo ir mokymo įstaigų ir 48,6 procentinio punkto mažiau linkę įgyti tretinį išsilavinimą, palyginti su jaunuoliais, kurių tėvai turi aukštą išsilavinimo lygį. Vertinant bendrąsias mokymosi visą gyvenimą kompetencijas, nepakankama pažanga įgyjant pagrindinius įgūdžius gali būti nulemta to, kad nepakankamai sprendžiama nelygybės problema. Nelygybę švietimo rezultatų srityje galėjo padidinti pandemijos poveikis 25 . Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad ES lygmens tikslai bus pasiekti, jei nebus daugiau dėmesio skiriama vienodoms mokymosi galimybėms.

Septyni ES lygmens tikslai

	ES lygmens tikslas	Naujausias ES vidurkis
		Iš viso	Moterų	Vyrų
1.	Iki 2030 m. bent 96 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje.	93,0 % [2020]	93,1 [2020]	93,0 [2020]
2.	Iki 2030 m. švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 9 proc.	9,7 % [2021]	7,9 % [2021]	11,4 % [2021]
3.	Neseniai profesinio mokymo įstaigas baigusių absolventų, kurie profesinio mokymo laikotarpiu naudojosi mokymosi darbo vietoje galimybėmis, dalis iki 2025 m. turėtų būti bent 60 proc.	60,7 % [2021]	60,3 % [2021]	61,0 % [2021]
4.	Iki 2030 m. tretinį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų amžiaus asmenų dalis turėtų būti ne mažesnė nei 45 proc.	41,2 % [2021]	46,8 % [2021]	35,7 % [2021]
5.	Iki 2025 m. bent 47 proc. 25–64 m. suaugusiųjų turėtų būti dalyvavę mokymosi programose per pastaruosius 12 mėnesių.	[*]	[*]	[*]
6.	Iki 2030 m. skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse prastai besimokančių 15 metų jaunuolių procentinė dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.	Skaitymas: 22,5 % [2018] Matematika: 22,9 % [2018] Gamtos mokslai: 22,3 % [2018]	Skaitymas: 17,5 % [2018] Matematika: 22,9 % [2018] Gamtos mokslai: 21,2 % [2018]	Skaitymas: 27,4 % [2018] Matematika: 22,8 % [2018] Gamtos mokslai: 23,2 % [2018]
7.	Iki 2030 m. aštuntokų, kurių kompiuterinis ir informacinis raštingumas nepakankamas, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.	[**]	[*]	[*]

Šaltinis: 1 tikslo – Eurostatas (UNESCO, EPBO ir Eurostato (UOE) bendras duomenų rinkinys); 2, 3, 4 ir 5 tikslų – ES darbo jėgos tyrimas [DJT]); 6 tikslo – EBPO (Studentų tarptautinio vertinimo programa [PISA]), o 7 tikslo – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija (Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas [ICILS]). Pastaba. [*] Pagrindiniai DJT duomenys bus teikiami kas dvejus metus nuo 2023 m. 26 ; [**] 2023 m. ICILS duomenys bus pateikti 2024 m. 27

Mokytojų trūkumas, daugiausia dėl senėjančios mokytojų darbo jėgos 28 ir menko profesijos patrauklumo, didėja visoje ES, o tai kelia didelį pavojų švietimo kokybei ir vienodoms mokymosi galimybėms net kai kuriose geriausių rezultatų pasiekiančiose šalyse. Palyginamų valstybių narių duomenų nėra, tačiau valstybių narių pateikti įverčiai, paminėti atitinkamose šalių ataskaitose (SWD (2022) 751 – šalių ataskaitos), rodo problemos mastą. Paprastai daugiau problemų yra gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, taip pat atokiose ar nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse. Siekiant padidinti kompetencija grindžiamo mokymo ir mokymosi mastą, keliose šalyse įgyvendinamos išsamios mokymo programų reformos, kurioms įgyvendinti reikia gerai parengtų ir patyrusių mokytojų. Siekiant padidinti profesijos patrauklumą, keliose šalyse pastaraisiais metais gerokai padidintas darbo užmokestis. Valstybės narės siekia pritraukti daugiau kandidatų į pirminį mokytojų rengimą, remti pradedančiuosius mokytojus, gerinti darbo sąlygas ir pasiūlyti alternatyvių būdų užsiimti šia profesija.

3. Atsikurti stipresniais

Tiek COVID-19 pandemija, tiek Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą padarė didelį poveikį ir sutelkė Europos švietimo erdvę. ES lėšomis, visų pirma beveik padvigubinus programos „Erasmus+“ biudžetą, ir intensyvesniu bendradarbiavimu pagal Europos švietimo erdvės strateginės programos valdymą krizės metu buvo remiamos nacionalinės švietimo sistemos ir siekiama stiprinti jų gebėjimus skatinti ekonomikos atsigavimą pasitelkiant investicijas ir reformas, atitinkančias Europos švietimo erdvės tikslus. Užsitęsęs COVID-19 poveikis ir besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą vis dar gali sulėtinti pažangą arba nukreipti dėmesį nuo ilgalaikių, pandemijos ir karo dar labiau padidintų, struktūrinių problemų sprendimo.

Šiame skyriuje nagrinėjama, kaip naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) ir kitais 2021–2027 m. ES fondais padedama skatinti ekonomikos atsigavimą pagal Europos švietimo erdvės tikslus ir kaip ES lėšos ir bendradarbiavimas kuriant Europos švietimo erdvę buvo sutelkti siekiant mažinti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį švietimui (laikantis Europos švietimo erdvės tikslų skatinti kokybę, lygybę ir įtrauktį). Nors ES lėšų programavimas siekiant Europos švietimo erdvės tikslų yra svarbus pastarųjų dvejų metų pasiekimas, veiksmingas reformų ir investicijų įgyvendinimas ir griežta jų stebėsena kitame etape bus labai svarbūs siekiant užtikrinti pažangą kuriant Europos švietimo erdvę.

Po pandemijos protrūkio ir jos dramatiško poveikio besimokantiems asmenims ir mokytojams daugiau dėmesio pradėta skirti švietimo ir mokymo politikai. Siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi ir taip padėti sumažinti neigiamą pandemijos poveikį mokymosi rezultatams ir gerovei, buvo sutelkti visi tvirtesnio Europos švietimo erdvės strateginės sistemos valdymo lygmenys 29 .

Europos švietimo erdvė glaudžiai susijusi su Europos semestru ir ES lėšų, skirtų reformoms ir investicijoms į švietimą ir mokymą, programavimu. Semestru nustatomos bendros ES ir nacionalinio lygmens gairės, įskaitant išsamią švietimo ir mokymo vaidmens valstybių narių socialiniame ir ekonominiame kontekste analizę. Ja remiamasi nustatant nacionalinės politikos ir investavimo prioritetus 30 , o Europos švietimo erdvė siūlo paramą nustatytiems uždaviniams spręsti. ES finansavimo ir reformų prioritetų sąsaja dar labiau sustiprinta pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir EGADP.

EGADP tapo pagrindiniu ES švietimo ir mokymo, įskaitant skaitmeninį švietimą ir įgūdžius, finansavimo šaltiniu vykdant reformas ir investicijas; tam skirta apie 71 mlrd. EUR, t. y. apie 14 proc. viso EGADP biudžeto 31 . Vis dar vykdomas investicijų į švietimą ir mokymą programavimas iš sanglaudos politikos fondų, kuriam preliminariai skirta 21,13 mlrd. EUR iš ESF+ ir 2,3 mlrd. EUR iš ERPF, kurie iki šiol buvo programuojami švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politikai remti 32 . Be to, pagal techninės paramos priemonę Komisija valstybių narių prašymu teikia tolesnę paramą švietimo ir mokymo srityje dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu.

Siekiant spręsti nelygybės problemą ir užtikrinti, kad švietimo sistemos po pandemijos taptų atsparesnės, sutelktos ES lėšos. Valstybės narės pradėjo taikyti keletą neatidėliotinų reagavimo į krizes priemonių, kurios paprastai įtraukiamas į ilgesnio laikotarpio strategijas, apimančias dešimtmetį iki 2030 m. 33 Šias strategijas dažnai remia ES fondai ir jos grindžiamos Europos švietimo erdvės tikslais. Visų pirma EGADP kartu su sanglaudos politikos fondais teikiama didelė finansinė parama kompensacinėms mokymosi programoms, taip pat visapusiškesnėms priemonėms, kuriomis siekiama skatinti visų prieigą prie kokybiško švietimo, įskaitant mokymo programų reformas, spręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą vykdant perkvalifikavimą ir keliant kvalifikaciją. Be to, ES fondai, įskaitant ERPF, padeda modernizuoti infrastruktūrą, kad būtų stiprinamos vienodos galimybės naudotis kokybiškomis ir įtraukiomis švietimo paslaugomis, užtikrinama novatoriška mokymosi aplinka ir įtraukaus skaitmeninio švietimo sąlygos pasitelkiant įrangą ir platformas.

EGADP reformomis ir investicijomis skatinama skaitmeninė ir žalioji švietimo ir mokymo pertvarka, siekiant Europos švietimo erdvės tikslų. Iš 71 mlrd. EUR maždaug 28 mlrd. EUR skiriama skaitmeniniam švietimui ir įgūdžiams visoje ES remti 34 . Šalys planuoja gerinti skaitmeninę infrastruktūrą ir junglumą, dažnai daugiausia dėmesio skirdamos palankių sąlygų neturinčioms mokykloms. Jos investuoja į priemones, kuriomis siekiama ugdyti mokinių ir mokytojų skaitmeninius gebėjimus, gerinti skaitmeninius išteklius ir turinį, taip pat pritaikyti mokyklų mokymo programas. EGADP lėšos taip pat programuojamos darbo jėgos, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų, skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir profesinio mokymo kursams pritaikyti prie skaitmeninių reikalavimų. EGADP taip pat prisidedama prie švietimo ir mokymo žalinimo, visų pirma investuojant į efektyviai energiją vartojančią švietimo ir mokymo infrastruktūrą, taip pat gerinant švietimo ir mokymo politiką siekiant aplinkos tvarumo.

ES lėšos itin padeda įgalinti universitetus tapti pokyčių varomąja jėga, atitinkančia Europos švietimo erdvės tikslus. Pandemija paskatino taikyti daugiau inovacijų, ypač skaitmeninių formatų srityje. Tikimasi, kad ES lėšomis bus toliau spartinamas ir konsoliduojamas skaitmeninimas ir aukštojo mokslo sektoriaus pertvarka pagal Europos universitetų strategiją ir naująją Europos inovacijų darbotvarkę , išnaudojant Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sinergiją. Be skaitmeninės infrastruktūros, valstybės narės taip pat planuoja investuoti į skaitmeninio turinio plėtojimą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, studijų kursų pritaikymą, akademinių darbuotojų mokymą, internetinių ir (arba) mišrių kursų rengimą ir valdymo skaitmeninimą. Investicijomis ir reformomis siekiama didinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams modernizuojant studijų programas, pradedant naujus studijų kursus, įskaitant mikrokredencialus, skatinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos / gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos specializacijas, gerinant valdymą ir finansavimą, gerinant palankių sąlygų neturinčių studentų galimybes siekti aukštojo mokslo ir remiant įtrauktį, pvz., skiriant tikslines stipendijas, pripažįstant kvalifikaciją arba suteikiant galimybę gauti įperkamą studentų apgyvendinimą.

3.2.Europos švietimo erdvės priemonių ir ES lėšų sutelkimas siekiant užtikrinti solidarumą su Ukraina švietimo srityje

Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą į ES atvyko milijonai perkeltųjų asmenų, kurių dauguma – moterys ir vaikai. Vaikų ir jaunimo (kurių daugelis yra traumuoti karo ir nepakankamai moka ES kalbas) įtraukimas į valstybių narių švietimo ir mokymo sistemą buvo didžiulis uždavinys didelio netikrumo sąlygomis. Neatidėliotinas prioritetas – užtikrinti, kad 2022–2023 mokslo metais vaikai būtų įtraukti į kokybišką įtraukų bendrąjį švietimą, kartu išlaikant jų ryšį su Ukraina 35 .

ES švietimo solidarumo su Ukraina grupės 36 reakcija sutelkiant visus Europos švietimo erdvės strateginės programos lygmenis padėjo integruoti iš Ukrainos perkeltus besimokančius asmenis ir mokytojus į ES švietimo sistemas. Aukšto lygio grupė padėjo nustatyti valstybių narių poreikius remti Ukrainos pabėgėlių vaikus ir užtikrinti greitą, koordinuotą ES atsaką, kai ji kartu su aukšto lygio grupės koordinavimo valdyba veikė kaip forumai, tinkantys bendriems Europos klausimams nustatyti ir valstybių narių pastangoms koordinuoti. Europos švietimo erdvės strateginės programos darbo grupės telkė ekspertines žinias iš visos ES vykdydamos mainus ir tarpusavio mokymosi veiklą. Valstybės narės naudojosi šiais mainais įgyvendindamos Laikinosios apsaugos direktyvą šiais pagrindiniais klausimais: i) įdarbinti ukrainiečius darbuotojus, ii) pasiekti pabėgėlius vaikus, dar neįtrauktus į priimančiųjų šalių švietimo sistemas, iii) suteikti galimybes naudotis ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra, iv) pripažinti kvalifikacijas, v) priimti aukštųjų mokyklų studentus, vi) kovoti su dezinformacija karo metu, vii) teikti psichologinę ir socialinę pagalbą ir viii) organizuoti stojamuosius egzaminus į Ukrainos aukštojo mokslo įstaigas, taip pat kalbų mokymą.

Šis dalijimasis svarbia informacija padėjo atnaujinti gaires ir informaciją apie gerąją patirtį ir praktines įžvalgas, siekiant padėti valstybėms narėms integruoti perkeltus vaikus į švietimo sistemą 37 . 2022 m. birželio mėn. Europos Komisija taip pat paskelbė politikos gaires, padedančias valstybėms narėms įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvos nuostatas, susijusias su patekimu į darbo rinką, profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu arba perkvalifikavimu 38 . Europos mokymo fondas (ETF) parengė ir pateikė skubios pagalbos paketą, kuriuo remiamas jaunų ukrainiečių mokymosi tęstinumas per internetinius kursus ir Ukrainos pabėgėlių įsidarbinimo už jų šalies ribų galimybės.

Europos švietimo erdvės portalas atliko svarbų vaidmenį skleidžiant informaciją apie greitą, koordinuotą ES švietimo atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Platforma „School Education Gateway“ veikė kaip vieša platforma, padedanti mokytojams ir platesnei švietimo bendruomenei sutelkti išteklius ir siūlyti nemokamus internetinius profesinio tobulėjimo kursus, susijusius su pabėgėlių švietimu 39 .

Komisija sutelkė ES lėšas, kuriomis rėmė iš Ukrainos bėgančių žmonių įtrauktį į švietimo sistemą. 2022 m. balandžio mėn. priimtoje Sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) iniciatyvoje numatytas didžiausias lankstumas siekiant perskirstyti nepanaudotas 2014–2020 m. struktūrinių fondų lėšas (apie 7 mlrd. EUR). Teisės aktų pakeitimais leidžiama taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo, o valstybės narės gali naudoti ERPF ir ESF lėšas pakaitomis. Birželio 29 d. buvo patvirtinta lanksti pagalba teritorijoms (FAST-CARE), nustatytas naujas priemonių rinkinys, įskaitant 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentų papildomas lankstumo priemones. Juo buvo išplėstos CARE reglamente numatytos lankstumo priemonės ir nustatytos papildomos priemonės, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms geriau tenkinti atsirandančius poreikius ir šalinti ilgalaikius krizės padarinius. REACT-EU suteikė dar 50 mlrd. EUR papildomų išteklių vykdomoms sanglaudos politikos programoms (ESF, ERPF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF)) 2021 m. ir 2022 m., kurie turi būti panaudoti iki 2023 m. pabaigos. Pagal REACT-EU švietimui iš viso skirta apie 4,9 mlrd. EUR 40 .

Pagal programą „Erasmus+“ iš Ukrainos atvykstantiems dalyviams dabar atveriamos naujos galimybės. Organizacijos, vykdančios „Erasmus+“ projektus, gali priimti Ukrainos mokytojus ir studentus atlikti mokymo užduočių, taip pat studijuoti ar stažuotis. Atitinkamos patirties turintys darbuotojai gali būti siunčiami į regionus, kuriuose apgyvendinti pabėgėliai. Programoje „Erasmus+“ veikiančios organizacijos gali kviesti mokytojus, instruktorius ir kitus ekspertus laikinai padėti jiems dirbti tokiose srityse kaip kalbų mokymasis ar integracija. Valstybių narių ir ES nepriklausančių programos asocijuotųjų šalių aukštojo mokslo institucijos gali priimti ir finansuoti Ukrainos aukštojo mokslo įstaigų studentus ir darbuotojus, oficialiai nedalyvaujant siunčiančiajai institucijai. Studentai gali lankyti kursus priimančiosiose institucijose ir gauti papildomą paramą, pavyzdžiui, pagalbą ieškant būsto ir integruojantis į vietos akademinę bendruomenę arba kalbinį parengimą. Stažuotes taip pat gali gauti studentai ir neseni absolventai (kurie baigė Ukrainos aukštojo mokslo įstaigą ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki bėgimo iš Ukrainos). Darbuotojai turi teisę dalyvauti mokymo mobilumo ir mokymo veikloje. Jaunimo mobilumo veikloje gali dalyvauti Ukrainos jaunimas ir su jaunimu dirbantys asmenys. Potencialūs pareiškėjai pagal programą „Erasmus+“ raginami įtraukti į projektų pasiūlymus pagal dabartinius ir būsimus kvietimus teikti pasiūlymus veiklą, susijusią su iš Ukrainos perkeltų asmenų integravimu. Šios temos yra gerai integruotos į programą „Erasmus+“, o įtrauktis ir įvairovė, taip pat dalyvavimas ir pilietinis aktyvumas nurodyti kaip pagrindiniai kompleksiniai prioritetai.

4. Tolesni veiksmai, kurių reikia imtis, kad iki 2025 m. būtų sukurta Europos švietimo erdvė

4.1. Rengiamos šešios ES lygmens strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos

Komisija rengia šešias likusias strategines Europos švietimo erdvės iniciatyvas, kurios turi būti priimtos iki 2025 m., ir padeda valstybėms narėms įgyvendinti visas strategines Europos švietimo erdvės iniciatyvas. Atliekant 2023 m. laikotarpio vidurio peržiūrą galima aptarti tiek naujų strateginių Europos švietimo erdvės iniciatyvų bendrą kūrimą, tiek patirtį, įgytą vykdant nacionalinę tolesnę veiklą, susijusią su visomis Europos švietimo erdvės iniciatyvomis (žr. 5.2 skirsnį).

Strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos, kurios turi būti priimtos iki 2025 m.

Veiksmas	Tikslinė sritis

Skaitmeninio švietimo galimybes didinantys veiksniai. Tikslas bus padėti valstybėms narėms vykdyti jų švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninę transformaciją, apibrėžiant pagrindinius veiksmingo ir įtraukaus skaitmeninio švietimo įgalinančius veiksnius.	Skaitmeninė pertvarka
Skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimas. Bus siekiama padėti valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius, susijusius su įvairių gyventojų grupių skaitmeninių įgūdžių lygiu, ir didinti savo švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą užtikrinti jų teikimą.	Skaitmeninė pertvarka
Europos mobilumo mokymosi tikslais sistema. Bus siekiama skatinti visų lygmenų tarpvalstybinį mobilumą mokymosi tikslais, nustatyti likusias kliūtis ir pateikti gaires, kaip jas įveikti.	Mokymasis visą gyvenimą ir mobilumas
Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistema. Bus siekiama peržiūrėti dabartinę kokybės užtikrinimo ir pripažinimo tvarką ir užtikrinti, kad ji atitiktų savo paskirtį atsižvelgiant į besikeičiančią aukštojo mokslo aplinką.	Aukštasis mokslas
Jungtinio Europos laipsnio ženklas. Tikslas – išbandyti laipsnio ženklą, kuris turi būti suteikiamas savanoriškai, siekiant patvirtinti pasiektus mokymosi rezultatus ir įgūdžius, įgytus įgyvendinant bendras Europos programas, apimančias glaudų tarptautinį bendradarbiavimą.	Aukštasis mokslas
Galimas aukštojo mokslo institucijų aljansų teisinis statusas. Tikslas – išbandyti programą, apimančią glaudesnį aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą taikant institucionalizuotas priemones, leidžiančias prireikus dalytis žmogiškaisiais, techniniais, duomenų, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumais.	Aukštasis mokslas

Tarybos priimta Tarybos rekomendacija dėl iniciatyvos „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“ (dėl Komisijos pasiūlymo žr. 2.1 skirsnį) bus svarbus žingsnis kuriant politikos sistemą, kuria siekiama skatinti geresnius visų jaunų europiečių švietimo rezultatus, neatsižvelgiant į jų socialinę, ekonominę padėtį ir asmenines savybes. Joje siūlomas visapusiškas požiūris: i) sutelkiant dėmesį tiek į mokymosi rezultatus, tiek į gerovę mokykloje, ii) akcentuojant ne tik kompensavimą, bet ir prevenciją ir ankstyvąją intervenciją, iii) derinant visuotines, tikslines ir individualizuotas priemones, kad jos būtų veiksmingai prieinamos visiems. Siekdama paremti jos įgyvendinimą, 2023 m. pradžioje Komisija įsteigs ekspertų grupę gerovės mokykloje ir palankios mokymosi aplinkos grupėms, kurioms gresia prasti mokymosi rezultatai, klausimais. Grupė parengs ES gerovės skatinimo mokyklose gaires, kurios bus plačiai dokumentuotos, kad būtų susietos su palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų mokymosi rezultatais.

Įgyvendindama skaitmeninio švietimo veiksmų planą, 2023 m. pradžioje Komisija pateiks du pavyzdinius pasiūlymus, grindžiamus struktūrinio dialogo skaitmeninio švietimo ir įgūdžių klausimais rezultatais 41 . Būsimame pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl skaitmeninio švietimo galimybes didinančių veiksnių bus nagrinėjamas formaliojo švietimo ir mokymo klausimas, daugiausia dėmesio skiriant investicijoms, gebėjimų stiprinimui ir sėkmingam skaitmeninių technologijų naudojimui siekiant gerinti mokymą ir mokymąsi bei pagerinti visų besimokančiųjų mokymosi rezultatus. Pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo bus pateikta labiau strateginė skaitmeninių įgūdžių ugdymo perspektyva ir skatinamas kokybiškas, įtraukus, nuoseklus ir koordinuotas požiūris į skaitmeninių įgūdžių ugdymą visais švietimo ir mokymo lygmenimis. Abiem pasiūlymais bus remiami mokytojų mokymosi poreikiai. Tarybos rekomendacijoje dėl skaitmeninio švietimo galimybes didinančių veiksnių daugiausia dėmesio bus skiriama mokytojų skaitmeninei pedagogikai ir jų gebėjimui naudoti skaitmenines technologijas mokymo ir mokymosi procese. Tarybos rekomendacijoje dėl skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo daugiausia dėmesio bus skiriama mokytojų skaitmeniniams įgūdžiams ir gebėjimui mokyti informatikos ir (arba) kitų skaitmeninių dalykų siekiant ugdyti besimokančiųjų skaitmeninius įgūdžius.

Iki 2023 m. pabaigos Komisija pasiūlys Europos mobilumo mokymosi tikslais sistemą, kad mokymosi užsienyje laikotarpiai būtų nebe išimtis, o norma. Naujoji sistema paskatins valstybes nares užtikrinti, kad mobilumo patirtis taptų visų švietimo ir mokymo krypčių dalimi, ir įtraukti mobilumo galimybes į švietimo ir mokymo programas. Joje daugiau dėmesio bus skiriama įtraukiam mobilumui, bus išplėsta 2011 m. rekomendacijos „Judus jaunimas“ taikymo sritis, kad ji apimtų visus besimokančius asmenis ir darbuotojus (įskaitant mokytojus ir su jaunimu dirbančius asmenis) visuose formaliojo, neformaliojo švietimo ir mokymo ar savišvietos sektoriuose, jaunimo ir sporto sektoriuose. Sistema padės šalinti nuolatines mobilumo kliūtis, pavyzdžiui, administracinę naštą, kalbos barjerus, finansinių išteklių trūkumą ir automatinio pripažinimo sistemų trūkumą. Taip pat bus atsižvelgiama į naujus mokymosi modelių pokyčius, kuriais siekiama užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais būtų labiau tausojantis aplinką, ir labiau susieti jį su skaitmeninio mokymosi galimybėmis.

Aukštojo mokslo srityje būsimos strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos apima veiksmus pagal Europos universitetų strategiją. Remdamasi ataskaita Tarybai dėl automatinio pripažinimo įgyvendinimo, kurią planuojama pateikti 2022 m. pabaigoje, Komisija 2023 m. surengs konsultacijas dėl tolesnių veiksmų kuriant Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemą. 2022–2023 m. pagal programą „Erasmus+“ finansuojamais projektais bus išbandomas Europos kriterijais grindžiamas bendro Europos laipsnio ženklas, taip pat institucionalizuoto bendradarbiavimo priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos glaudesniam aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimui, išbandant galimo aukštojo mokslo įstaigų aljansų teisinio statuso sampratą. Remiantis šių bandomųjų projektų rezultatais, kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais bus nustatyti tolesni veiksmai.

4.2. Naujas lygybės rodiklis ir kitos pastangos papildyti duomenų bazę

Nuo pat pradžių lygybei teko svarbus vaidmuo ES bendradarbiaujant švietimo ir mokymo srityje, ir tai matyti iš ilgalaikio ES lygmens tikslo sumažinti nepakankamų pagrindinių įgūdžių dalį, kaip vertinama pagal EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA). Jaunuoliams, kurių skaitymo, matematikos ar gamtos mokslų rezultatai yra labai prasti, kyla didesnė rizika vėliau gyvenime susidurti su problemomis, pavyzdžiui, dėl perspektyvų darbo rinkoje ar socialinės įtraukties 42 .

Siekdama papildyti šį ankstyvojo perspėjimo rodiklį, Komisija žengė dar vieną žingsnį ir 2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje pirmą kartą pateikia rodiklį, kuriuo padedama gauti duomenų apie pagrindines prastų mokymosi rezultatų priežastis (žr. SWD (2022) 750 II.2.2.1 skirsnį ir SWD (2022) 751). Pagal naująjį rodiklį vertinama nepakankamų rezultatų dalis iškart visose trijose PISA srityse 43 , lyginant kiekvienos šalies aukščiausios ir žemiausios socialinės ir ekonominės padėties ketvirčius.

Duomenys patvirtina, kad vienas iš pagrindinių prastų mokymosi rezultatų veiksnių yra asmens socialinė ir ekonominė padėtis. Vertinant ES vidurkį, jaunimo iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos prastų mokymosi rezultatų rizika beveik šešis kartus didesnė nei palankių socialinių ir ekonominių sąlygų turinčių asmenų, o tai rodo egzistuojant didelę nelygybės problemą. Kaip minėta pirmiau, daugelio valstybių narių švietimo sistemose švietimo rezultatai neatsieti nuo socialinės ir ekonominės aplinkos. Iš tiesų turimi duomenys rodo, kad nedarbo ir atskirties sėklos nuolatos perduodamos iš kartos į kartą, formuojant užburtą ratą.

Naujasis ES lygmens vienodų galimybių švietimo srityje rodiklis 44

Naujasis ES lygmens vienodų galimybių švietimo srityje rodiklis grindžiamas EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programa (PISA). Joje pateikiama nepalankiausios socialinės ir ekonominės padėties ketvirčiui priklausančių penkiolikmečių prastų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų (bendra) dalis [C]. Du lyginamieji rodikliai yra: [A] šalies vidutinė prastų rezultatų dalis ir [B] prastų rezultatų dalis, palyginti su palankiausio ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso indekso (ESKS) ketvirčiu.

Šaltinis: 2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis (Europos Komisijos skaičiavimai, pagrįsti EBPO 2018 m. PISA duomenimis).

2023 m. gruodžio mėn. paskelbus naujus PISA duomenis bus galima iš naujo apžvelgti padėtį ir įvertinti pradinį pandemijos poveikį. Tai taip pat padės pagrįsti bet kokį 2030 m. tikslų nustatymą, jei valstybės narės to pageidautų vykdydamos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos 2026–2030 m. ciklą.

Šis naujas rodiklis suteikia daug įrodymų ir naujų įžvalgų. Pirma, nors didžiausią nerimą kelia išvada dėl ES vidurkio, kai kuriose valstybėse narėse padėtis yra gerokai blogesnė – atotrūkis siekia beveik 40 procentinių punktų. Antra, šalių skirtumai yra tokie dideli, kad prasti rezultatai vienos valstybės narės palankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje gali būti geresni nei prasti rezultatai nepalankioje socialinėje ir ekonominėje kitos valstybės narės aplinkoje. Trečia, šie duomenys žada ir gerų žinių: kelioms šalims pavyko sumažinti socialinį ir ekonominį prastų rezultatų atotrūkį, o svarbiausia, tai yra tos pačios šalys, kurių PISA rezultatai apskritai yra geri. Tai leidžia manyti, kad kokybišką švietimą galima derinti su vienodas galimybes užtikrinančiu švietimu. Tai rodo, kad švietimo politikos priemonėmis vienu metu galima pasiekti kokybę ir įtrauktį, todėl neišvengiamo kompromiso tarp kompetencijos ir socialinio teisingumo nėra.

Šios išvados yra labai svarbios politikai. Kaip tai padaryti geriausiai, galima aptarti per laikotarpio vidurio svarstymų procesą. Vienas iš svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti, kad naujasis rodiklis ne tik užpildytų žinių spragas, bet ir būtų naudojamas politikos formavimui gerinti. Viena iš galimybių – remiantis nauju rodikliu nustatyti naują ES lygmens 2026–2030 m. ciklo tikslą, kuris padėtų sutelkti dėmesį į politikos kryptis ir sistemingai spręsti problemas, nes tai yra nuolatinis Europos švietimo erdvės darbo bruožas (žr. 5.2 skirsnį).

Tolesnės pastangos didinti paramą įrodymais grindžiamam politikos formavimui

Lygybė nėra vienintelė sritis, kurioje tobulinama Europos švietimo erdvės strateginei programai prieinama įrodymų bazė. Dvi papildomos šiuo metu plėtojamos ES lygmens rodiklių sritys yra atitinkamai susijusios su mokytojo profesija ir švietimu aplinkos tvarumo klausimais. Trečias pavyzdys, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra Europos aukštojo mokslo sektoriaus observatorija.

Pirma, siekdama sustiprinti faktinių duomenų bazę, pagerinti reguliarią konkrečių mokytojo profesijos aspektų stebėseną ES lygmeniu, sudaryti sąlygas abipusiam mokymuisi ir geriau suprasti kliūtis bei politikos svertus, Komisija, naudodamasi Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės darbo grupės technine parama, rengia suvestinę, kurioje bus kaupiami įvairių lygiaverčių rodiklių skirtingi matmenų aspektai. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas mokytojo profesijos patrauklumui, reaguojant į didelį mokytojų trūkumą valstybėse narėse.

Antra, Komisija rengia rodiklius, kuriais pripažįstamas švietimo ir mokymo vaidmuo siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos 45 . Atsižvelgiant į 2022 m. Tarybos rekomendaciją dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ir naująją Europos tvarumo kompetencijos sistemą , šiuo metu tiriami esami ir būsimi duomenų šaltiniai. Šiuo metu vyksta parengiamasis darbo etapas, toliau naudojantis Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės darbo grupės technine parama.

Ir galiausiai Komisija sieks įsteigti Europos aukštojo mokslo sektoriaus observatoriją, įskaitant rezultatų suvestinę, kad būtų galima pateikti įgyvendinant Europos universitetų strategiją padarytos pažangos įrodymų. Ji sutelks geriausias iš dabartinių ES duomenų priemonių ir pajėgumų, kad būtų galima pateikti duomenų ir rodiklių, susijusių su pagrindiniais prioritetais, tokiais, kaip įtrauktis, vertybės, kokybė ir aktualumas, mobilumas, žalieji ir skaitmeniniai įgūdžiai, įsidarbinimo galimybės, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, technologijų perdavimas ir žinių valorizacija.

4.3. Investicijų į švietimą ir mokymą kokybės užtikrinimas pasitelkiant naują mokymosi laboratoriją

Augantis spaudimas valstybių biudžetams didėjant poreikiui vykdyti reformas ir investuoti į švietimą (nuo infrastruktūros ir pastatų statybos iki pedagoginių darbuotojų rengimo, skaitmeninių įtaisų tiekimo ir atvirųjų švietimo išteklių finansavimo), vis labiau skatina atkreipti dėmesį į investicijų kokybės klausimus. Valstybės narės pripažino, kad švietimo sistemų veikimui poveikį daro jų gebėjimas išlaikyti tinkamą investicijų lygį ir užtikrinti jų veiksmingumą, teisingumą, kokybę ir efektyvumą. Šiuo tikslu jos yra pasirengusios parengti vertinimo metodikas, kurios padėtų nustatyti didelį individualų ir socialinį poveikį turinčias priemones, atitinkančias nacionalinius reikalavimus, ir jomis dalytis 46 .

2021 m. gegužės mėn. Europos Komisija įsteigė Kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą ekspertų grupę, kad nustatytų didžiausią potencialą gerinti švietimo rezultatus ir didinti įtraukumą turinčią politiką, kartu didinant išlaidų veiksmingumą, atliekant stebėseną ir vertinimą 47 . Laikydamasi šių principų grupė pasiūlė i) dažniau atlikti sisteminius švietimo politikos vertinimus, ii) dalytis žiniomis apie geriausius vertinimo metodus ir iii) organizuoti tarpusavio mokymąsi ir gebėjimų stiprinimą vertinimo metodikos srityje, kad valstybės narės galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į švietimą.

Kokybiškų investicijų ekspertų grupės galutinė ataskaita 48 . Pagrindinės politikos išvados

Galutinėje ataskaitoje nurodyta daug perspektyvių švietimo politikos sričių, kurios vis dėlto turėtų būti toliau išbandomos valstybių narių lygmeniu. Bandymai ir vertinimas yra pagrindiniai etapai rengiant ir sėkmingai plėtojant pritaikytas prie kiekvieno konkretaus vietos, regioninio ar nacionalinio konteksto politinės intervencijos priemones.

Metodiniu požiūriu peržiūra parodė, kad didelė dalis patikimų įrodymų gauta iš JAV ir Jungtinės Karalystės ir daug mažiau – iš ES valstybių narių. Be to, vertinimų, kuriuose pateikiama išsami sąnaudų ir naudos analizė, yra dar mažiau. Todėl reikia plėtoti išvadų vertinimo ir sklaidos ES lygmeniu ekspertines žinias.

Tikimasi, kad bus gauta naudos iš ekspertinių žinių ir įrodymų, susijusių su politikos vertinimu ES lygmeniu. Ekspertai padarė išvadą, kad vertinimo kultūros plėtojimas ES turėtų būti remiamas šiais veiksmais:

üpatirties, susijusios su vertinimo metodais, plėtojimo kiekvienoje valstybėje narėje skatinimu;

üžinių apie kruopščiai įvertintą politiką skleidimu, kad būtų galima plėtoti geriausią praktiką ir ja dalytis, taip pat

üES finansavimo skyrimu politikos eksperimentams, skirtiems novatoriškos švietimo politikos plėtojimui įvertinti.

Siekdama atsižvelgti į pagrindines ekspertų grupės išvadas, 2022 m. lapkričio mėn. Komisija pradeda kurti kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą mokomąją laboratoriją, kad padėtų valstybėms narėms priimti veiksmingus, efektyvius ir įrodymais pagrįstus švietimo finansavimo sprendimus. Laboratorija skatins švietimo politikos vertinimus, pritaikytus konkretiems vietos, regioniniams ir nacionaliniams poreikiams, ir skatins juos reguliariai naudoti formuojant politiką. Ji suteiks valstybėms narėms žinių, priemonių, metodų ir išteklių, kad šios galėtų įvertinti savo viešąsias išlaidas švietimui ir mokymui. Ji taip pat skatins vertinimo paslaugų teikėjų ir kompetencijos centrų visoje ES, įskaitant tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, EBPO, tinklaveiką ir bendradarbiavimą.

4.4. Europos švietimo erdvės valdymo stiprinimas

Dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio švietimo ir mokymo sistemoms kai kurie struktūriniai klausimai tapo dar aktualesni. Norint veiksmingai spręsti tokias sistemines problemas, reikia ilgalaikių pastangų, kurioms naudingas glaudus bendradarbiavimas 49 . Tokio bendradarbiavimo prioritetai, be kita ko, yra šioje pažangos ataskaitoje nustatytų uždavinių sprendimas (pvz., vienodų galimybių švietimo ir mokymo srityje didinimas ir mokytojų trūkumo problemos sprendimas).

Konferencijoje dėl Europos ateities išdėstytos ES tobulinimo idėjos, įskaitant pasiūlymus dėl į ateitį orientuotų priemonių, visiškai atitinkančių Europos švietimo erdvės tikslus, kuriuos būtų galima geriausiai skatinti glaudžiau bendradarbiaujant (pvz., propaguoti Europos pilietiškumo ugdymą kaip indėlį į pilietinę tapatybę, toliau tobulinti informacines platformas, kad būtų galima kaupti su švietimu susijusią informaciją ir ja keistis).

Įgyvendinant Europos švietimo erdvės veiksmus labai svarbus suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimas. Siekdama geriau įtraukti pilietinę visuomenę į ES lygmens pastangas sukurti Europos švietimo erdvę nuo 2023 m. Komisija išnagrinės galimybes pagal programą „Erasmus+“ padidinti finansinę paramą pilietinės visuomenės bendradarbiavimui švietimo ir jaunimo politikos srityse skatinti. Komisija rems Europos švietimo erdvės strateginės programos valdymo struktūrų sutelkimą ir sustiprins savo savanorišką požiūrį į glaudesnį valstybių narių ir kitų švietimo srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir koordinavimą.

Siekdama užtikrinti griežtesnę pažangos kuriant Europos švietimo erdvę apžvalgą, be kita ko, pasitelkiant aukšto lygio grupę ir neseniai įsteigtą Koordinavimo valdybą, Komisija siūlo laikotarpio vidurio svarstymo procesą, kaip nurodyta 5.2 skirsnyje. Šiuo svarstymu galima nagrinėti, kaip reformuotas valdymas ir bendradarbiavimas ES lygmeniu gali padėti įveikti naujas ir pasikartojančias problemas vykdant sisteminę reformą, taip padedant sukurti Europos švietimo erdvę, o taip pat nustatyti galimas koregavimo sritis. Be to, bus aptartas tarpusavio mokymosi veiksmingumas ir tai kaip jis gali padėti ES valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius ir kurti į ateitį orientuotas priemones tobulinant politikos formavimą, remiantis patobulinta lyginamąja ES įrodymų baze ir geresne rezultatų sklaida ES nacionaliniu bei vietos lygmenimis.

4.5. Europos švietimo erdvės geopolitinio aspekto stiprinimas

Europos švietimo erdvės geopolitinis aspektas tampa vis svarbesnis. Paaiškėjo, kad Europos švietimo erdvė yra reformų kitose šalyse varomoji jėga, o įvairūs Europos švietimo erdvės veiksmai veikia kaip pasaulinis kokybės standartas (pvz., „Jean Monnet“ veiksmai, profesinio meistriškumo centrai ir „Erasmus+“ mokytojų akademijos), pasiekiantis šalis ir dalyvius už ES ribų, skatinantis Europos švietimo ir mokymo sistemų patrauklumą, motyvuojantis šalis siekti narystės ES ir padedantis joms pertvarkyti savo švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas 50 . Tai dar labiau sustiprinta įgyvendinant strategiją „ Global Gateway “ ir ES pasaulines investicijas siekiant 4-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl įtraukaus ir lygiateisio kokybiško švietimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių visiems 51 , skatinant mobilumą mokymosi tikslais ir skaitmeninę pertvarką tiek švietimo srityje, tiek pasitelkiant švietimą, taip pat didinant kokybę, lygybę, įtrauktį ir lyčių lygybę švietimo srityje. Be to, tai sustiprinta padidinus Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) biudžetą švietimui nuo 7 proc. iki 10 proc. ir sustiprinus programos „Erasmus+“ tarptautinį aspektą (Erasmus Mundus), kuris jau įdiegtas galutinai ir kurio bendras biudžetas – 2,2 mlrd. EUR.

ES ir valstybių narių bendrai teikiama švietimo parama Ukrainai įrodo, kad Europos komanda gali lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į krizes, ir tai patvirtina tokio neformalaus, savanoriško bendradarbiavimo vertę 52 . Programoje „Erasmus+“ buvo numatytas precedento neturintis lankstumas, kuriuo remiamas mokinių, studentų ir darbuotojų integravimas į ES švietimo sistemas, be kita ko, dėl jos tarptautinio aspekto. Komisija taip pat rems Ukrainos švietimo atsigavimą, įskaitant nuniokotų Ukrainos mokyklų atstatymą 53 . Remdamasi iniciatyvos „Global Gateway“ švietimo aspektu, Komisija toliau rems Europos komandos požiūrį, kad šalyse partnerėse būtų skatinamas kokybiškas švietimas, visų pirma atsižvelgiant į būsimą Ukrainos švietimo sistemos atkūrimą po karo. 2022 m. birželio 23 d. Ukrainai suteikus ES šalies kandidatės statusą, Komisija pakvietė atitinkamas švietimo institucijas įsijungti į Europos švietimo erdvės strategines darbo grupes, kurios prisideda prie tarpusavio mokymosi gerinimo ir nuolatine parama siekia kovoti su neigiamu poveikiu, kurį švietimui padarė invazija į Ukrainą.

Komisija kartu su Vakarų Balkanais parengė Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkę 54 . Šia darbotvarke siekiama suartinti Vakarų Balkanus su ES, be kita ko, švietimo srityje. Kaip konkretus veiksmas pagal programą „Erasmus+“ bus skatinama tvirtesnė partnerystė su Vakarų Balkanais, kad švietimo organizacijoms ir institucijoms būtų suteikta galimybė dalyvauti svarbiuose strateginiuose veiksmuose pagal programą, pradedant Europos universitetų aljansais. Darbas bus tęsiamas visame pasaulyje, siekiant sustiprinti svarbų vaidmenį, kurį ES universitetai gali atlikti maksimaliai didinant Europos įtaką pasaulyje, ir propaguojant demokratines vertybes bei bendradarbiavimą siekiant taikos. Pagal programos „Erasmus+“ lėšomis remiamą Europos universitetų tinklų iniciatyvą 55 tiesiamas kelias propaguoti Europos vertybes ir tapatybę, revoliucingai pertvarkant Europos aukštojo mokslo sektoriaus kokybę ir konkurencingumą. Portalas „Studijuok Europoje“ irgi yra tam tikras vieno langelio principu veikiantis informacijos apie studijas Europoje skatinimo, informavimo ir konsultavimo centras. Jis skatina judėjimą į nacionalines aukštojo mokslo įstaigas, visų pirma per atskirų šalių profilius, ir parodo studijų Europoje naudą. Tai konkreti Europos komandos požiūrio ir jos tinklaveikos, kuria skatinamas tarpusavio mokymasis ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, išraiška. Tokia veikla padeda populiarinti Europą kaip studijų ir mokslinių tyrimų vietą viso pasaulio šalyse partnerėse. Ateityje portalas „Studijuok Europoje“ bus toliau plėtojamas, visų pirma jo tinklaveikos aspektai. Švietimas taip pat tebėra ES bendradarbiavimo Europos kaimynystės ir plėtros regione prioritetas ir jam skiriamas dvišalis ir regioninis finansavimas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę.

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Komisija rems svarstymus su ES valstybėmis narėmis dėl tolesnio koordinuoto požiūrio į investicijas į švietimą skatinimo šalyse partnerėse, kad Europos komanda taptų lydere ir veiksminga varomąja jėga švietimo sektoriuje tiek šalies, tiek regionų lygmeniu ir pasauliniu mastu.

5. Išvados ir tolesni žingsniai

5.1. Pagrindiniai faktai

Atlikus šią apžvalgą paaiškėjo, kad Europos švietimo erdvė sėkmingai kuriama. Per pastaruosius dvejus metus padaryta pažanga rengiant Europos švietimo erdvės iniciatyvas, stiprinant bendradarbiavimą ir bendrą kūrybą bei sutelkiant finansavimą nacionalinėms reformoms ir investicijoms. Europos švietimo erdvėje pateikta reformų, investicijų ir bendradarbiavimo darbotvarkė, kuria siekiama, kad švietimas Europoje visiems būtų teisingesnis, geresnis ir perspektyvus. Viena vertus, įgyvendinimo procesas dar per ankstyvas, kad būtų galima gauti išmatuojamų duomenų apie Europos švietimo erdvės veiksmų, valdymo reformų ir ES finansavimo poveikį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Kita vertus, pirmieji duomenys rodo, kad dėl bendro įsipareigojimo kurti Europos švietimo erdvę ir Europos bendradarbiavimo valstybių narių ir ES lygmens iniciatyvos viena kitą sustiprino.

Tvirtesnis valdymas išryškino Europos švietimo erdvės veikimą, parodė bendrą nacionalinį ir ES vadovavimą stiprinant bendradarbiavimą reformų srityje, veiksmus, kuriais siekiama ES lygmens tikslų, ir gebėjimą reaguoti į naujus iššūkius. Sustiprinta strateginė programa sudarė sąlygas sutelkti žinias ir išteklius, organizuotai dalytis gerąja patirtimi ir įgyvendinti konkrečius sprendimus. Bendras Europos švietimo erdvės užmojis sustiprino bendradarbiavimą ir atsakomybę už bendrus prioritetus. Todėl švietimas ir mokymas tapo bendru rūpesčiu, grindžiamu bendrais interesais.

Nors tendencijos, kuriomis siekiama kelių ES lygmens tikslų, rodo teigiamą aukštynkryptę konvergenciją (mažėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, o tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius ir dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programose didėja), taip pat matome reikšmingų įspėjamųjų ženklų, reikalaujančių sisteminių ilgalaikių pastangų švietimo ir mokymo kokybei ir lygybei gerinti. Komisija toliau gerins ES lygmens veiklos rezultatų stebėseną, kad būtų remiamas įrodymais grindžiamas politikos formavimas ir sudaromos palankesnės sąlygos abipusiam mokymuisi sprendžiant nustatytus didelius uždavinius (be kita ko, skatinant vienodas galimybes švietimo srityje ir sprendžiant didėjančio mokytojų trūkumo visoje ES problemą).

Ateinančiais metais bus labai svarbu sutelkti dėmesį į įgyvendinimą, kokybiškas investicijas, lėšų panaudojimą ir patikimą stebėseną. Pasibaigus 2021–2022 m. politikos kūrimo etapui ir pradėjus vykdyti tam tikrus ES lygmens Europos švietimo erdvės veiksmus, reikėtų visų pirma siekti užtikrinti i) tolesnius strateginių Europos švietimo erdvės iniciatyvų veiksmus nacionaliniu lygmeniu, ii) kokybiškas investicijas veiksmingai naudojant ES ir nacionalinius išteklius ir iii) patikimą pažangos stebėjimą. Tai galėtų padėti sustiprinti valstybių narių vykdomas sistemines reformas ir padaryti teigiamą poveikį besimokantiems asmenims ir mokytojams. Europos švietimo erdvės strateginės programos darbo grupės ir kiti bendros kūrybos forumai, remiantys su Europos švietimo erdve susijusį darbą 56 , gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, aktyviai dalyvaujant visiems nariams ir užtikrinant ryšius su nacionalinių sprendimų priėmimu, kurie yra labai svarbūs sėkmei. Pagal programą „Erasmus+“ toliau bus remiamas Europos švietimo erdvės tikslų įgyvendinimas pasitelkiant mobilumą, bendradarbiavimą ir politikos veiksmus bei prioritetus.

5.2. Laikotarpio vidurio peržiūra

Ši pažangos ataskaita yra Komisijos indėlis į 2023 m. laikotarpio vidurio peržiūrą, kuria siekiama įvertinti padėtį ir užtikrinti pagreitį, įsipareigojimą ir visų dalyvavimą siekiant Europos švietimo erdvės tikslų.

Komisija kviečia dalyvauti valstybes nares, kitas ES institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Šis klausymosi, dialogo ir bendrų svarstymų procesas sutelks visus Europos švietimo erdvės strateginės programos valdymo lygmenis; jam priklauso ir laikotarpio vidurio peržiūros renginys su Europos Parlamentu. 2022 m. gruodžio 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimas švietimo klausimais bus pirmoji proga apsvarstyti šį klausimą kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais.

Šios pažangos ataskaitos išvadose nurodoma pagrindinių klausimų, kurie turi būti aptarti laikotarpio vidurio svarstymo proceso metu, kryptis; kiekvienas subjektas pateikia savo patirtį, susijusią su savo atitinkamais veiksmais ir pastangomis siekti Europos švietimo erdvės sukūrimo:

ükeistis informacija apie pavyzdinius veiksmus ir politikos reformas siekiant bendrų Europos švietimo erdvės tikslų;

üiki 2025 m. bendrai kurti likusias strategines Europos švietimo erdvės iniciatyvas;

üįgyvendinti sustiprintą valdymą, kad būtų galima visapusiškai įvertinti pažangą kuriant Europos švietimo erdvę, be kita ko, pasitelkiant aukšto lygio grupę ir jos neseniai įsteigtą Koordinavimo valdybą, ir nustatyti galimų pakeitimų sritis;

ükartu apsvarstyti didelius iššūkius ir į ateitį orientuotas priemones (remiantis šios pažangos ataskaitos išvadomis ir Konferencija dėl Europos ateities), pavyzdžiui: i) didinti lygybę ir įtrauktį visais švietimo ir mokymo lygmenimis, ii) gerinti kokybę sprendžiant mokytojų trūkumo ir mokytojo profesijos patrauklumo problemą arba iii) stiprinti Europos pilietiškumo ugdymą;

üišnagrinėti kitų ES lygmens tikslų kuriant Europos švietimo erdvę, visų pirma lygybės, mokytojo profesijos ir tvarumo, įgyvendinamumą ir pridėtinę vertę;

üremti politikos reformą, užtikrinti kokybiškas investicijas ir skatinti Europos bendradarbiavimą gerinant politikos formavimą, kad būtų sprendžiamos nustatytos didelės problemos, kurios bus aktualios ir ateityje, reguliariai atliekant švietimo politikos vertinimus;

üstiprinti valstybių narių tarpusavio mokymosi veiklą ir ją pritaikyti prie jų poreikių 57 ;

üstiprinti valstybių narių lygmeniu vykdomų tolesnių veiksmų, susijusių su strateginėmis Europos švietimo erdvės iniciatyvomis, stebėseną.

Nors 2023 m. laikotarpio vidurio peržiūroje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų pasimokyta iš pirmųjų metų patirties ir suteiktas postūmis bei įsipareigojimai laikotarpiui iki 2025 m., 2023 m. Komisija taip pat paskelbs kvietimą teikti informaciją ir pradės Europos švietimo erdvės politikos vertinimą. Tai praturtins įrodymų bazę rengiant 2025 m. išsamią Europos švietimo erdvės ataskaitą.

Kaip nustatyta Europos švietimo erdvės strateginės programos rezoliucijoje , „remdamasi šiuo įvertinimu, Taryba peržiūrės strateginę programą, įskaitant ES lygmens tikslus, valdymo struktūrą ir darbo metodus, ir atliks atitinkamai būtinus pakoregavimus antrajam [2026–2030 m.] ciklui, kad būtų prisitaikyta prie Europos švietimo erdvės realybės ir poreikių arba kitų svarbių pokyčių Europos Sąjungoje“.

(1)

Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime .

(2)

2019–2024 m. politinės gairės .

(3)

Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (Rezoliucija dėl Europos švietimo erdvės strateginės programos), Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) valdymo struktūros (Rezoliucija dėl valdymo).

(4)

Žr. SWD (2022) 750 I.1.1 skirsnį.

(5)

Iki 2030 m. bent 96 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų būti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigose, o prastų skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ar skaitmeninių įgūdžių turinčių vaikų dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc. Jaunimo, palikusio mokymo sistemą su ne aukštesnėmis kaip pagrindinio išsilavinimo kvalifikacijomis, dalis turėtų būti mažesnė nei 9 proc., o tretinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalis turėtų būti bent 45 proc. Iki 2025 m. bent 60 proc. neseniai profesinį mokymą įgijusių asmenų turėtų turėti galimybę mokytis darbo vietoje ir bent 47 proc. suaugusiųjų turėtų būti dalyvavę mokymosi veikloje per pastaruosius 12 mėnesių. Žr. prie šio Komisijos komunikato pridedamą 2022 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį (SWD (2022) 751).

(6)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD(2022) 750 ir 1 priedą.

(7)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD(2022) 750 ir 2 priedą.

(8)

Europos įgūdžių darbotvarkė, atnaujinta profesinio mokymo politika ir Europos priežiūros strategija taip pat padeda siekti Europos švietimo erdvės tikslų, visų pirma susijusių su ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra, mokymusi visą gyvenimą ir suaugusiųjų mokymusi bei profesiniu mokymu. Šioje ataskaitoje nėra aprašytos konkrečios šių sričių iniciatyvos (pvz., Tarybos rekomendacija dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ), joje daugiausia dėmesio skiriama 40 veiksmų, apie kuriuos paskelbta Komunikate dėl Europos švietimo erdvės.

(9)

Skaitmeninio švietimo veiksmų planas buvo priimtas kartu su Komunikatu dėl Europos švietimo erdvės. Jis yra Europos švietimo erdvės vizijos dalis, nes parama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai švietimo ir mokymo srityje yra viena iš prioritetinių Europos švietimo erdvės sričių. Pažangos ataskaita apima ribotą skaičių Komunikate dėl Europos švietimo erdvės nurodytų skaitmeninių veiksmų. Į jos aprėptį nepatenka visų pagal DEAP paskelbtų veiksmų stebėsena, kuri apima kitą laikotarpį (2021–2027 m.) ir didesnį skaitmeninių veiksmų skaičių.

(10)

Kitos atitinkamos programos ir ES finansavimo priemonės, kuriomis taip pat finansuojamas švietimas ir mokymas, yra techninės paramos priemonė arba Skaitmeninės Europos programa.

(11)

1 tome pateikiamas ES švietimo ir mokymo sistemų palyginimas, o 2 tomą sudaro 27 išsamios šalių ataskaitos, apimančios politikos reformas, atspindinčias valstybių narių pastangas siekti Europos švietimo erdvės tikslų.

(12)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento (SWD (2022) 750) 1 priede apžvelgiama visų ES lygmens Europos švietimo erdvės veiksmų padėtis, o šiame skirsnyje pabrėžiamos Komisijos pasiūlytos (ir Tarybos priimtos) prioritetinės iniciatyvos ir atrinkti ES finansuojami tarpvalstybiniai projektai.

(13)

Moterų ESTEAM bendruomenė , mergaičių ESTEAM bendruomenė .

(14)

Rezoliucija dėl Europos švietimo erdvės strateginės programos , Rezoliucija dėl valdymo .

(15)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD (2022) 750 II.1 skirsnį ir 2 priedą.

(16)

Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupė susieja techninį lygmenį su politiniu lygmeniu ir atlieka vieną pagrindinių vaidmenų nustatant, aptariant ir valdant su Europos švietimo erdve susijusius strateginius ir kompleksinius klausimus, atsižvelgiant į ateitį. Žr. SWD (2022) 750 II.1.2 skirsnį.

(17)

Dėl iki šiol padarytos pažangos ir rezultatų žr. SWD (2022) 750 II.1.3 skirsnį.

(18)

Platforma „ School Education Gateway “ (įskaitant Europos priemonių rinkinį mokykloms ) ir programa „ eTwinning “ integruotos į naująją Europos mokyklinio ugdymo platformą . ES mokymosi kampelis ; Koalicija „Švietimas klimato labui“ ; Europos skaitmeninio švietimo centras .

(19)

EURYDICE , NESET , EENEE

(20)

Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Taryba arba įvairūs Jungtinių Tautų organai, žr. SWD (2022) 750 2 priedą.

(21)

Didelė lyčių nelygybė egzistuoja mokyklos nebaigimo ir nepakankamų skaitymo įgūdžių srityse (mergaičių padėtis geresnė negu berniukų). Tretinio išsilavinimo srityje lyčių nelygybė taip pat didelė ir ji toliau didėja (jaunų moterų padėtis geresnė nei jaunų vyrų). (Žr. lentelę dėl septynių ES lygmens tikslų ir SWD (2022) 751 lyginamąją ataskaitą.)

(22)

2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio (SWD (2022) 751) lyginamoji ataskaita grindžiama septyniais ES lygmens tikslais; iš kiekvieno skyriaus matyti, kad daug valstybių narių atsilieka, taip pat esama didelių skirtumų tarp gyventojų pogrupių beveik visose šalyse.

(23)

Žr. SWD (2022) 751 šalių ataskaitas.

(24)

Institucinių kliūčių teisingumui ir įtraukčiai šalinimo metodai tebėra riboti, nors iš turimų duomenų matyti, kad dėl ankstyvo skirstymo pagal gabumus, kurso kartojimo ir segregacijos nelygybė didėja.

(25)

Moksliniai tyrimai rodo, kad dėl pandemijos prarastos mokymosi galimybės daro neproporcingą poveikį vaikams, patiriantiems įvairių socialinių ir ekonominių sunkumų. Ypač nukentėjo tam tikros vaikų grupės, pavyzdžiui, vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, vaikai iš vienišų tėvų namų ūkių, vaikai, kurių tėvai turi žemesnį išsilavinimą, arba migrantų kilmės vaikai. Korekciniai veiksmai, skirti palankių sąlygų neturintiems moksleiviams, padėjo pakeisti negatyvias tendencijas, tačiau jie vis dar nepakankamai išnaudojami. Užimtumas ir socialinė raida Europoje, 2022 m. metinė apžvalga , COVID-19 poveikis mokykliniam ugdymui .

(26)

[*] 2021 m. Tarybos rezoliucijoje dėl naujosios Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės patvirtinamas dviejų etapų požiūris į atitinkamą ES lygmens tikslą. Iki 2025 m. suaugusiųjų mokymosi apimtis turėtų padidėti bent iki 47 proc. ir iki 2030 m. pasiekti bent 60 proc. 2030 m. tikslas nustatytas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane ir su juo susijusioje Porto deklaracijoje . Komisija, bendradarbiaudama su Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatine darbo grupe, įvertins naujus dvejų metų duomenis, kai tik jie bus gauti 2023 m., ir palygins jų rezultatus su rezultatais, gautais atlikus suaugusiųjų švietimo tyrimą. Šiuo vertinimu siekiama pagrįsti galimus metodikos pakeitimus ir (arba) suteikti Tarybai duomenų dėl 2025 m. tikslinio lygio pakartotinio vertinimo.

(27)

2023 m. ICILS bus pirmasis ciklas, apimantis visas ES valstybes nares, daugiau nei dvigubai padidinant aprėptį: nuo 9 (2013 m.) ir 7 (2018 m.) iki 22 (2023 m.).

(28)

ES lygmeniu beveik 40 proc. dėstytojų yra vyresni nei 50 metų.

(29)

Žr. SWD (2022) 750 II.1 skirsnį.

(30)

2022 m. aštuonioms valstybėms narėms buvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriose daugiausia dėmesio skirta su švietimu ir įgūdžiais susijusiems uždaviniams, kurie nėra tinkamai sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (žr. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ). 2019 m. visos valstybės narės, o 2020 m. 24 valstybės narės gavo su švietimu ar įgūdžiais susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

(31)

Šis skaičius pagrįstas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės ramsčių ženklinimo metodika. Jis atitinka numatomų priemonių išlaidų sumą, skirtą tokiems skyriams, kaip „Bendrasis, profesinis ir aukštasis mokslas: prieinamumas, įperkamumas, kokybė ir įtraukumas, įskaitant skaitmeninimą ir infrastruktūrą“, „Suaugusiųjų mokymasis, įskaitant tęstinį profesinį rengimą ir mokymą“; „Įgūdžių pripažinimas ir patvirtinimas“, „Ankstyvasis vaikų ugdymas ir priežiūra: prieinamumas, įperkamumas, kokybė ir įtraukumas, įskaitant skaitmeninimą ir infrastruktūrą“ arba „Žmogiškasis kapitalas skaitmeninimo srityje“ kaip pirminė arba antrinė politikos sritis. Skaičiuojant remiamasi 25 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kuriuos Komisija ir Taryba patvirtino iki 2022 m. rugsėjo mėn. Tai yra numatomos išlaidos; faktinis finansavimas bus grindžiamas pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Pateikus ir patvirtinus pradinius planus, Komisija įvertino išlaidų sąmatas. Valstybės narės neprivalo pateikti išlaidų patvirtinimų ir Komisija netikrins faktinių pagal EGADP remiamų priemonių išlaidų.

(32)

Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 23 valstybės narės jau suprogramavo „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) išteklius, kurie sudaro 21,13 mlrd. EUR švietimui ir įgūdžiams remti. Preliminarūs asignavimai iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) švietimo ir mokymo infrastruktūrai, pagrįsti septynių valstybių narių priimtomis programomis, sudaro 2,3 mlrd. EUR.

(33)

Žr. SWD (2022) 750 I.2.2 skirsnį.

(34)

Šis skaičius pagrįstas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės ramsčių ženklinimo metodika. Jis atitinka apskaičiuotas priemonių, skirtų žmogiškajam kapitalui skaitmeninimo srityje, kaip pirminei arba antrinei politikos sričiai, išlaidas. Skaičiuojant remiamasi 25 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kuriuos Komisija ir Taryba patvirtino iki 2022 m. rugsėjo mėn. Tai yra numatomos išlaidos; faktinis finansavimas bus grindžiamas pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Pateikus ir patvirtinus pradinius planus, Komisija įvertino išlaidų sąmatas. Valstybės narės neprivalo pateikti išlaidų patvirtinimų ir Komisija netikrins faktinių pagal EGADP remiamų priemonių išlaidų.

(35)

2022–2023 mokslo metų pradžioje 26 valstybių narių ir Lichtenšteino nacionalinėje švietimo sistemoje užregistruota apie 500 000 Ukrainos vaikų. Tai daug mažiau nei perkeltųjų vaikų skaičius, kuris skaičiuojamas milijonais. (Registracijos dėl laikinosios apsaugos atvejų yra daugiau kaip 4 mln.)

(36)

Komisija įsteigė ES švietimo solidarumo su Ukraina grupę, kuri padeda nustatyti poreikius, susijusius su siekiu užtikrinti, kad Ukrainos vaikai ir toliau būtų mokomi, ir remia juos priimančias šalis, sutelkdama visoje Europoje turimą patirtį. Ši grupė naudojasi esamomis Europos švietimo erdvės strateginės programos priemonėmis ir mechanizmais, įskaitant darbo grupes.

(37)

Iš Ukrainos perkeltų vaikų įtraukimo į švietimo sistemą rėmimas. 2022–2023 mokslo metų svarstymai, pagrindiniai principai ir praktika , 2022 m. birželio mėn. Taip pat žr. SWD (2022) 750, 7 lentelė.

(38)

Gairės dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir tęstinio švietimo ,2002 m. birželio mėn.

(39)

Pvz., e. mokymosi medžiaga ukrainiečių kalba, informacija apie Ukrainos mokyklų sistemą, akademinių kvalifikacijų pripažinimą arba psichosocialinės paramos išteklius ir kursus, be kita ko, pasitelkiant Europos mokykloms skirtą priemonių rinkinį.

(40)

Maždaug 14 valstybių narių planuoja finansuoti švietimą ESF lėšomis, skirdamos tam daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR. Pagal ERPF penkios valstybės narės skyrė 1,4 mlrd. EUR REACT-EU išteklių su e. mokymusi ir e. švietimu susijusioms priemonėms, o šešios valstybės narės pradinio ir bendrojo vidurinio ugdymo infrastruktūrai remti skyrė beveik 1 mlrd. EUR.

(41)

Šis dialogas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, apie kurį pranešta 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį ir kuris patvirtintas Europos Vadovų Tarybos išvadomis, vyks iki 2022 m. pabaigos.

(42)

Žr. SWD 2022 lyginamosios ataskaitos 1 skyrių.

(43)

Taikant šį bendrą labai prastų mokymosi rezultatų rodiklį yra nukrypstama nuo šiuo metu taikomo metodo, pagal kurį kiekviena PISA sritis buvo vertinama atskirai. Didžiausias privalumas to, kad daugiausia dėmesio skiriama prastiems rezultatams trijose pagrindinių įgūdžių srityse, yra tas, kad taip remiamas platus vienodų galimybių švietimo srityje rodiklis, kartu daugiausia dėmesio skiriant didžiausią riziką patiriančiam jaunimui.

(44)

Visi techniniai naujojo ES lygmens rodiklio duomenys kartu su daugeliu konteksto rodiklių išsamiai išdėstyti Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose SWD (2022) 750 ir SWD (2022) 751.

(45)

Kaip pabrėžiama Europos žaliojo kurso komunikate ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje .

(46)

Tarpvyriausybinė deklaracija siekiant sukurti bendrą veiksmingų, efektyvių ir teisingų investicijų į švietimą viziją .

(47)

Žr. SWD (2022) 750 I.2.1 skirsnį.

(48)

Kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą ekspertų grupės galutinė ataskaita , 2022 m. spalio mėn.

(49)

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje , be kita ko, švietimas nagrinėjamas atsižvelgiant į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąveiką bei į dabartines nepastovias geopolitines realijas.

(50)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD (2022) 750 I.1.2 skirsnį ir 1 priedą.

(51)

4-asis darnaus vystymosi tikslas

(52)

Europos mokymo fondas (EMF) greitai reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą, visapusiškai koordinuodamas veiksmus su ES, Ukrainos vyriausybe ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Europos Komisija, dalyvaujant EMF, Ukrainos valdžios institucijoms ir ES valstybėms narėms, sulygino Europos kvalifikacijų sandarą ir Ukrainos nacionalinę kvalifikacijų sandarą nuo pradinio mokslo iki doktorantūros studijų. EMF įsteigė išteklių centrą, kuriame padedama ukrainiečiams, siekiantiems, kad jų kvalifikacijos būtų pripažintos, ir kitiems asmenims, kuriems reikia pagalbos jas paaiškinti. ES išorės santykių politikos srityje EMF daugiausia dėmesio skiria žmogiškojo kapitalo vystymo gerinimui ES nepriklausančiose šalyse (šalyse partnerėse). Šiuo metu EMF vykdo veiklą ES kaimyninėse šalyse, plėtros šalyse, Vidurinėje Azijoje ir bendradarbiauja su ES įgūdžių ugdymo Afrikoje srityje. (Taip pat žr. 3.2 skirsnį.)

(53)

Kaip paskelbta 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį .

(54)

ES ir Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkė

(55)

39 iš jų gauna papildomą paramą pagal programą „Horizontas 2020“ savo mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektui.

(56)

Žr. SWD(2022) 750 2 priedą.

(57)

Be kita ko, naudojant naują kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą mokomąją laboratoriją, Europos švietimo erdvės strateginės programos darbo grupes ir kitą paklausa grindžiamą tarpusavio mokymosi veiklą.