2022 m. ataskaita dėl 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo

1.Įvadas ir apžvalga

Energijos vartojimo efektyvumo direktyva 2012/27/ES ir Pastatų energinio naudingumo direktyva 2010/31/ES, iš dalies pakeistos atitinkamai Direktyva (ES) 2018/2002 ir Direktyva (ES) 2018/844, yra vieni iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) klimato ir energetikos srities teisės aktų, kuriais nustatomi ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir sukuriamas priemonių, kuriomis siekiama išnaudoti visą ES ekonomikos energijos vartojimo efektyvumo potencialą, pagrindas.

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje reikalaujama, kad visos ES valstybės narės įgyvendintų politikos priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti įvairiais energijos grandinės etapais – nuo gamybos iki galutinio vartojimo. Šios pastangos yra labai svarbios siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir jomis labai prisidedama prie tikslo iki 2050 m. atsieti ES ekonomiką nuo iškastinio kuro. 2020 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 3 straipsnis) atitinka tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti ES suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekį, palyginti su 2007 m. PRIMES scenarijuje numatytu energijos suvartojimu 2020 m. Siekiama, kad pirminės energijos būtų suvartojama 1 312 mln. tne, o galutinės energijos – 959 mln. tne.

Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta daug įvairių politikos ir paramos priemonių, kuriomis siekiama padidinti šiuo metu mažą esamo pastatų ūkio renovacijos mastą. Visų pirma Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2a straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų išsamias ilgalaikes renovacijos strategijas, kad būtų mobilizuojamos investicijos į nacionalinio pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimą iki 2050 m. (numatydamos orientacinius 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpinius tikslus) ir remtų pastangas, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis būtų nepriklausomas nuo iškastinio kuro ne vėliau kaip 2050 m. 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, taikomus naujiems pastatams ir esamiems pastatams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija. 9 straipsnyje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai (o po 2018 m. gruodžio 31 d. – visi nauji viešieji pastatai) būtų beveik nulinės energijos pastatai.

Reglamento 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (Valdymo reglamentas) 27 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 30 d. Komisijai pateiktų šio reglamento IX priedo 2 dalyje nurodytą informaciją. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos atveju tai apima pažangą, padarytą įgyvendinant reikalavimus, susijusius su 3 straipsnyje nustatytais energijos vartojimo efektyvumo tikslais, 5 straipsnyje apibrėžtu pavyzdiniu viešųjų organizacijų pastatų vaidmeniu, 7 straipsnyje nustatytu įpareigojimu taupyti energiją ir 8 straipsnyje apibrėžtu energijos vartojimo auditu. Be to, pagal Pastatų energinio naudojimo direktyvos 9 straipsnį reikalaujama teikti informaciją apie naujus ir renovuotus beveik nulinės energijos pastatus. Be to, Reglamento 2018/1999 21 straipsnyje reikalaujama, kad į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas būtų įtraukiama informacija apie orientacinius tarpinius ilgalaikės renovacijos strategijos tikslus ir nurodoma, kaip jais prisidedama siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų, taip pat atitinkama politika ir priemonės, nurodytos ilgalaikėse renovacijos strategijose. Reikia pateikti informaciją apie sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus remiantis nacionaliniu skaičiavimu pagal Reglamento 2018/1999 I priedo B skirsnį, ir apie naujų bei renovuotų beveik nulinės energijos pastatų skaičių ir patalpų plotą pagal Reglamento 2018/1999 IX priedą.

Šioje ataskaitoje analizuojama valstybių narių ataskaitose pateikta informacija, papildyta Eurostato duomenimis. Be to, šioje ataskaitoje analizuojamas nacionalinių ilgalaikių renovacijos strategijų vertinimas ir valstybių narių Komisijai pateiktos sąnaudų atžvilgiu optimalios ataskaitos. Laikydamosi įpareigojimo teikti ataskaitas 2022 m. ataskaitas pateikė visos 27 valstybės narės. Tačiau Vengrijos ataskaitoje nėra jokios informacijos apie energijos vartojimo efektyvumą, o Rumunijos ir Kroatijos ataskaitos laikomos labai neišsamiomis.

2.2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo pažanga. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 3 straipsnis

Kaip parodyta 1 paveiksle, 2005–2020 m. laikotarpiu ES energijos suvartojimas apskritai mažėjo. Kartu su šiuo energijos suvartojimo sumažėjimu buvo stebimas bendras energijos suvartojimo intensyvumo ir energijos suvartojimo vienam gyventojui sumažėjimas. 2020 m. ES pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo tikslai buvo viršyti ir suvartotas kiekis siekė atitinkamai 1 236 mln. tne ir 907 mln. tne. Reikėtų pažymėti, kad 2020 m. pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo vertėms didelį poveikį padarė COVID-19 krizė ir nacionalinių valdžios institucijų nustatyti judėjimo suvaržymai, dėl kurių buvo apskritai labai apribota veikla ir atitinkamai sumažėjo energijos poreikis 1 . Tačiau 2019 m. vertės (t. y. iki COVID-19 pandemijos ES stebėtos vertės) jau rodė energijos suvartojimo mažėjimo tendenciją, nepaisant to, kad 2019 m. pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo vertės viršijo 2020 m. tikslą – jos siekė atitinkamai 1 354 mln. tne ir 986 mln. tne.

1 pav. Galutinės ir pirminės energijos suvartojimo tendencijos ES 27 (linija rodo suvartojimo trajektoriją nuo 2005 m. iki 2020 m., o taškai rodo 2020 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslus)

Šaltinis: Jungtinis tyrimų centras (JRC), remdamasis Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 2

2 paveiksle išskaidžius 2014–2020 m. ES 27 vykusius pokyčius pateikiami veiksniai, dėl kurių buvo pasiektas 2020 m. pirminės energijos suvartojimo tikslas. 2014–2017 m. laikotarpiu šiek tiek padidėjus energijos suvartojimui, 2018 m. pirminės energijos suvartojimo intensyvumu pradėta kompensuoti ekonomikos augimą. Tačiau 2020 m. suvartojimo vertės buvo mažesnės tik už 2013 m. vertes – tai lėmė ekonomikos nuosmukis (6 %), sukeltas pandemijos krizės, ir nuolatinis pirminės energijos suvartojimo intensyvumo gerėjimas (3 %), kuris rodo ES energetikos ir klimato srities politikos ir teisės aktų poveikį.

2 pav. Skirtingų veiksnių poveikis pirminės energijos suvartojimo svyravimams ES 27 2014–2020 m.

Šaltinis: JRC, remdamasis Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 3

Dėl pandemijos krizės pirminės ir galutinės energijos suvartojimas 2020 m. sumažėjo visose valstybėse narėse. Pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas svyravo nuo 15 % (Maltoje) iki 1 % (Lietuvoje). 3 paveiksle parodytas skirtingų veiksnių poveikis pirminės energijos suvartojimo svyravimams ES 27 ir valstybėse narėse 2019–2020 m. Šiuo laikotarpiu vykęs išskirtinis ekonomikos nuosmukis buvo lemiamas energijos suvartojimo mažėjimo veiksnys visose valstybėse narėse, išskyrus dvi – Airiją ir Lietuvą.

Pagerinus galutinės energijos suvartojimo intensyvumą 4 pirminės energijos suvartojimas taip pat sumažėjo maždaug 2 % bendrai ES 27 ir daugumoje valstybių narių. Airijoje ir Maltoje, pagerėjus galutinės energijos suvartojimo intensyvumui, energijos suvartojimas sumažėjo 15 %. Tačiau išimtys buvo Bulgarija, Čekija, Kroatija, Rumunija, Vengrija ir Švedija, nes šiose šalyje jis padidėjo kone 3 %. Energijos poreikis 2020 m. taip pat buvo šiek tiek mažesnis dėl šiltesnės nei 2019 m. žiemos.

3 pav. Skirtingų veiksnių poveikis pirminės energijos suvartojimo svyravimams ES 27 ir atskirose valstybėse narėse 2019–2020 m.

Šaltinis: JRC, remdamasis Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 5

Galutinės energijos suvartojimo pokyčiai vertinami pagal sektorius. Bendras galutinės energijos suvartojimas 2019–2020 m. sumažėjo 8,0 %, o iki tol, 2014–2018 m., jis nuolat didėjo. 2020 m. visose valstybėse narėse sumažėjo galutinės energijos suvartojimas transporto sektoriuje, o paslaugų sektoriuje jis išliko stabilus (keitėsi ±1 %) arba mažėjo. Kaip parodyta 1 lentelėje, valstybėse narėse pramonės ir namų ūkių galutinės energijos suvartojimo modeliai buvo skirtingi.

1 lentelė. Nacionalinės suvartojimo tendencijos pagrindiniuose sektoriuose 2019–2020 m.

VN	Galutinė energija
	Iš viso	Pramonė	Transportas	Namų ūkiai	Paslaugos
BE	↘	↘	↘	→	↘
BG	↘	↘	↘	↗	↘
CZ	↘	→	↘	↗	↘
DK	↘	↗	↘	↘	↘
DE	↘	↘	↘	→	↘
EE	↘	↘	↘	→	→
IE	↘	↘	↘	↗	→
EL	↘	↘	↘	→	↘
ES	↘	↘	↘	→	↘
FR	↘	↘	↘	↘	↘
HR	↘	→	↘	↗	↘
IT	↘	↘	↘	↘	↘
CY	↘	↗	↘	→	↘
LV	↘	↗	↘	↘	↘
LT	↘	↘	↘	→	↘
LU	↘	↘	↘	↗	↘
HU	↘	→	↘	↗	↘
MT	↘	↗	↘	↗	↘
NL	↘	→	↘	↘	↘
AT	↘	↘	↘	→	↘
PL	↘	↘	↘	→	↘
PT	↘	↘	↘	↗	↘
RO	↘	→	↘	↗	↘
SI	↘	↘	↘	↗	↘
SK	↘	↘	↘	↗	↘
FI	↘	↘	↘	↘	↘
SE	↘	↗	↘	↘	→
ES	↘	↘	↘	→	↘

Šaltinis: JRC, remdamasis Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 6

Gyvenamųjų būstų sektoriuje dėl išskirtinės su pandemijos krize susijusios padėties galutinės energijos suvartojimas dėl judėjimo suvaržymų ir nuotolinio darbo šiek tiek padidėjo. 4 paveiksle parodyta, kad gyvenamųjų būstų sektoriuje bendras oro sąlygų ir gerovės poveikis 7 ES lygmeniu atsvėrė tiek bendrą teigiamą gyventojų, tiek suvartojimo intensyvumo poveikį. Dėl šiltesnės 2020 m. žiemos (palyginti su 2019 m.) suvartojimas buvo mažesnis visose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją, Čekiją, Airiją, Kroatiją, Vengriją, Slovėniją, Slovakiją, Lenkiją, Graikiją, Austriją ir Rumuniją. Gerovės pokyčių, susijusių su padidėjusiu patalpų plotu vienam gyventojui ir didesnėmis disponuojamosiomis pajamomis, poveikis pusėje valstybių narių buvo priešingas, todėl Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Švedijoje suvartojimas padidėjo. Dėl padidėjusio suvartojimo intensyvumo 8 suvartojimas padidėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Čekiją, Latviją, Austriją, Lenkiją ir Slovakiją.

4 pav. Skirtingų veiksnių poveikis galutinės energijos suvartojimo svyravimams gyvenamųjų būstų sektoriuje 2019–2020 m.

Šaltinis: Eurostatas, JRC ir projektas „Odyssee-Mure“ (2022 m.) 9

Galutinės energijos suvartojimo didėjimą gyvenamųjų namų sektoriuje iš esmės kompensavo sumažėjęs galutinės energijos suvartojimas transporto sektoriuje. Transporto sektoriuje galutinės energijos suvartojimo sumažėjimą lėmė aktyvumo poveikis, daugiausia susijęs su dėl pandemijos taikytais transporto apribojimais, dėl kurių labai sumažėjo vežamų keleivių skaičius.

Kaip parodyta 5 paveiksle, dėl užimtumo poveikio ir dirbtų valandų skaičiaus 2020 m. galutinės energijos suvartojimas ES pramonės ir paslaugų sektoriuose sumažėjo. Užimtumo poveikis yra svarbiausias veiksnys, dėl kurio valstybėse narėse sumažėjo energijos suvartojimas. Ir priešingai, dėl suvartojimo intensyvumo veiksnio galutinės energijos suvartojimas padidėjo gamybos sektoriuose. Šiuos rezultatus galima paaiškinti išskirtinėmis COVID-19 pandemijos krizės aplinkybėmis. Net jeigu valstybės narės COVID-19 krizę valdė palyginti skirtingai, vis tiek gali būti, kad dėl judėjimo suvaržymų labai sumažėjo darbo valandų skaičius ir, nors ir laikinai, padidėjo nedarbas. Iš struktūrinio poveikio rezultatų matyti, kad aštuoniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kipre, Liuksemburge ir Slovakijoje) nuo subsektorių, kuriuose energija vartojama intensyviau, pereinama prie subsektorių, kuriuose šis intensyvumas mažesnis. Galiausiai dėl šio suvartojimo intensyvumo poveikio buvo apribotas galutinės energijos suvartojimas devyniose valstybėse narėse: Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Suomijoje. Ir priešingai, kitose valstybėse narėse galutinės energijos suvartojimas padidėjo dėl piniginės pridėtinės vertės.

5 pav. Skirtingų veiksnių poveikis galutinės energijos suvartojimo svyravimams gamybos sektoriuose 2019–2020 m.

Šaltinis: Eurostatas, JRC, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 10

3.2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo pažanga

Analizuojant pažangą, padarytą siekiant 2030 m. tikslų, 2020 m. ES galutinės ir pirminės energijos suvartojimas atitinkamai 7,2 ir 9,6 % viršijo 2030 m. tikslus. Siekiama, kad iki 2030 m. suvartojimas būtų 32,5 % mažesnis, palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijumi. Mažėjimo tempas siekiant 2030 m. tikslų 2020 m. buvo pakankamas vertinant tiek pirminės, tiek galutinės energijos suvartojimą, daugiausia dėl COVID-19 pandemijos sukeltos nenumatytos padėties. Laipsniškai mažėjant COVID-19 pandemijos poveikiui šalių ekonomikai, reikia dėti daug daugiau pastangų siekiant struktūriškai sumažinti energijos suvartojimą ir išvengti grįžtamojo poveikio.

Kaip parodyta 6 paveiksle, 2021 m. liepos mėn. pasiūlyme dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos naujos redakcijos 11 Komisija pasiūlė nustatyti ES tikslą iki 2030 m. suvartojimą sumažinti 9 %, palyginti su 2020 m. atskaitos scenarijumi. Palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijumi, tai prilygsta 36 % mažesniam galutinės energijos suvartojimui ir 39 % mažesniam pirminės energijos suvartojimui, o tai atitinka 1 023 mln. tne suvartojamos pirminės energijos ir 787 mln. tne suvartojamos galutinės energijos. 2022 m. gegužės mėn. priimtu „REPowerEU“ dokumentų rinkiniu šis tikslas dar padidintas iki 13 % , o tai atitiktų šį didžiausią ES suvartojamos energijos kiekį – 980 mln. tne pirminės energijos ir 750 mln. tne galutinės energijos.

6 pav. Pirminės ir galutinės energijos suvartojimo sumažinimas, palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijaus projekcijomis

Šaltinis: Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas, 2022 m.

4.2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimas kiekvienoje valstybėje narėje

2 lentelėje pateikiama pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslų apžvalga. 24 iš 27 valstybių narių pasiekė savo 2020 m. pirminės energijos suvartojimo tikslą, o 21 – 2020 m. galutinės energijos suvartojimo tikslą. Apskritai prastų rezultatų mastas buvo žemas. Savo pirminės arba galutinės energijos suvartojimo tikslų nepasiekė tik Bulgarija ir Belgija. Atotrūkis nuo pirminės energijos suvartojimo tikslo vidutiniškai buvo 0,9 %, o nuo galutinės energijos suvartojimo tiklso – 6,7 % (išskyrus Lietuvą, kurios atotrūkis nuo galutinės energijos suvartojimo tikslo siekė 19 %).

2 lentelė. Pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslų įgyvendinimas kiekvienoje valstybėje narėje

VN	PES	PES tikslas	Pasiektas PES (%)	GES	GES tikslas	Pasiektas GES (%)
BE	43,9	43,7	99,6 %	33,3	32,5	97,6 %
BG	17,2	16,9	98,1 %	9,5	8,6	90,6 %
CZ	37,5	44,3	118,2 %	24,5	25,3	103,4 %
DK	15,3	17,5	114,3 %	13,1	15,2	115,4 %
DE	262,3	276,6	105,4 %	201,7	194,3	96,4 %
EE	4,3	5,5	127,5 %	2,8	2,9	105,4 %
IE	13,4	13,9	103,5 %	11,2	11,7	104,7 %
EL	19,2	24,7	128,4 %	14,5	18,4	127,3 %
ES	105,0	123,4	117,5 %	73,8	86,3	117,0 %
FR	208,4	226,40	108,6 %	130,1	137,9	106,0 %
HR	7,8	10,7	137,9 %	6,5	7,0	107,6 %
IT	132,3	158,0	119,4 %	102,7	124,0	120,7 %
CY	2,2	2,2	101,6 %	1,6	1,9	121,8 %
LV	4,3	5,4	126,0 %	3,9	4,5	115,9 %
LT	6,2	6,5	104,4 %	5,3	4,3	81,0 %
LU	3,9	4,5	113,9 %	3,8	4,2	111,2 %
HU	23,9	26,6	111,4 %	18,0	18,2	101,1 %
MT	0,7	0,8	111,1 %	0,5	0,6	116,4 %
NL	58,4	60,7	103,9 %	45,5	52,2	114,7 %
AT	29,7	31,5	106,1 %	26,1	25,1	96,2 %
PL	96,9	96,4	99,5 %	71,1	71,6	100,6 %
PT	19,5	22,5	115,1 %	15,0	17,4	115,8 %
RO	30,9	43,0	139,1 %	23,5	30,3	128,9 %
SI	6,1	7,1	115,8 %	4,4	5,1	116,6 %
SK	15,2	16,4	108,0 %	10,4	10,4	100,2 %
FI	29,9	35,9	120,0 %	23,3	26,7	114,5 %
SE	41,7	43,4	104,1 %	30,9	30,3	97,8 %

Šaltinis: JRC, remdamasis valstybių narių ataskaitomis ir Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys 12 .

5.Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro jų centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų, neatitinkančių minimalių energinio naudingumo reikalavimų, patalpų ploto. Siekiama, kad valstybės narės įvykdytų bent Pastatų energinio naudingumo direktyvos 4 straipsnyje nustatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus (MENR). Kitu atveju valstybės narės gali pasirinkti alternatyvų požiūrį (pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnio 6 dalį) ir užtikrinti, kad iki 2020 m. sutaupytas energijos kiekis būtų bent lygiavertis pagal 5 straipsnio 1 dalį tokio paties pastatų ūkio atveju reikalaujamam kiekiui. 3 ir 4 lentelėse apibendrinama naujausia pažanga, kurią valstybės narės padarė įgyvendindamos 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pasirinkusios numatytąjį ir alternatyvųjį požiūrį.

3 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnio įgyvendinimo būklė valstybėse narėse, pasirinkusiose numatytąjį požiūrį 13 14 15 16 17

Valstybė narė	Centrinės valdžios subjektams priklausantys pastatai, kurių patalpų plotas didesnis nei 250 m² (2021 m. sausio 1 d. duomenys)		Metinis reikalavimas pagal 5 straipsnį	5 straipsnio įgyvendinimo pažanga 2020 m.
	Visi [m²]	Neatitinkantys MENR [m²]	Reikalaujamas renovuoti patalpų, plotas [m²]	Renovuotų patalpų plotas [m²]	2020 m. metinio reikalavimo įvykdymas vertinant pagal patalpų plotą [%]	Iš viso sutaupyta 2014–2020 m.	Bendras 2014–2020 m. laikotarpiu renovuotų patalpų plotas	Bendras 2014–2020 m. įsipareigojimų įvykdymas vertinant pagal patalpų plotą [%]
BG	2 571 112	1 761 062	54 903	91 796	167,2 %	Nėra duomenų	480 595	59,3 %
EE	1 386 400	853 951	26 600	9 471	35,6 %	Nėra duomenų	209 041	105,4 %
EL	212 725	200 725	6 030	0	0,0 %	0,25	12 000	27,7 %
ES	11 273 677	9 198 323	279 902	304 763	108,9 %	Nėra duomenų	1 930 977	95,7 %
HU	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų
IT	16 485 850	13 401 778	404 023	89 180	22,1 %	Nėra duomenų	3 107 612	99,6 %
LT	Nėra duomenų	1 996 799	62 541	2 720	4,3 %	Nėra duomenų	504 249	113,8 %
LU	126 253	61 050	1 832	0	0,0 %	Nėra duomenų	23 013	148,9 %
LV	1 862 320	1 862 320	53 550	98 102	183,2 %	Nėra duomenų	409 659	91,9 %
PT	4 478 805	849 415	24 967	3 107	12,4 %	Nėra duomenų	28 034	27,2 %
RO	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų
SI	957 014	890 992	24 822	2 528	10,2 %	0,33	59 717	Nėra duomenų

Šaltinis: JRC, remdamasis valstybių narių ataskaitomis ir Eurostato duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. duomenų rinkinys. 18

4 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnio įgyvendinimo būklė valstybėse narėse, pasirinkusiose alternatyvųjį požiūrį 19 20 21 22 23 24

Valstybė narė	Centrinės valdžios subjektams priklausantys pastatai, kurių patalpų plotas didesnis nei 250 m² (2021 m. sausio 1 d. duomenys)		Metinis reikalavimas pagal 5 straipsnį	5 straipsnio įgyvendinimo pažanga 2020 m.
	Visi [m²]	Neatitinkantys MENR [m²]	Energijos kiekis, kurį įsipareigota sutaupyti per metus [ktne]	Sutaupytas energijos kiekis [ktne]	2020 m. metinio įsipareigojimo įvykdymas vertinant pagal sutaupytą energijos kiekį [%]	Iš viso sutaupyta 2014–2020 m.	Bendras 2014–2020 m. laikotarpiu renovuotų patalpų plotas	Bendras 2014–2020 m. įsipareigojimų įvykdymas vertinant pagal patalpų plotą [%]
AT	Nėra duomenų	750 000	0,15	0,89	593,3 %	4,90	Nėra duomenų	478,9 %
BE	Nėra duomenų	Nėra duomenų	0,11	1,13	1054,8 %	8,42	Nėra duomenų	1 119,2 %
CY	Nėra duomenų	Nėra duomenų	0,11	0,17	153,3 %	1,78	Nėra duomenų	97,8 %
CZ	2 405 077	1 599 209	0,49	0,60	121,4 %	7,60	Nėra duomenų	219,6 %
DE	2 900 000 (2019 m.)	Nėra duomenų	0,61 (2019 m.)	5,58 (2019 m.)	909 % (2019 m.)	83 996 (2014–2019 m.)	Nėra duomenų	2 128 % (2014–2019 m.)
DK	Nėra duomenų	988 782	0,38	0,80	210,5 %	4,20	Nėra duomenų	157,9 %
FI	Nėra duomenų	2 195 943	0,09	0,14	156,4 %	1,55	Nėra duomenų	206,1 %
FR	Nėra duomenų	22 200 000	35,55	98,02	275,7 %	764,40	Nėra duomenų	307,2 %
HR	Nėra duomenų	Nėra duomenų	0,12	0,00	0,0 %	4,07	Nėra duomenų	497,9 %
IE	Nėra duomenų	335 954	0,16	0,77	478,8 %	4,24	Nėra duomenų	378,2 %
MT	167 166	49 715	Nėra duomenų	0,02	Nėra duomenų	0,04	Nėra duomenų	Nėra duomenų
NL	Nėra duomenų	Nėra duomenų	4,18	1,87	44,7 %	185,90	Nėra duomenų	635,4 %
PL	Nėra duomenų	Nėra duomenų	0,37	0,58	155,3 %	3,22	Nėra duomenų	123,2 %
SE	Nėra duomenų	86 871	0,24	–3,71	0,0 %	1,57	Nėra duomenų	83,7 %
SK	Nėra duomenų	1 339 616,22	4,49	10,63	236,9 %	43,22	Nėra duomenų	160,6 %

Šaltinis: JRC, remdamasis valstybių narių ataskaitomis, 2022 m. 25

6.Pareiga taupyti energiją. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnyje minimas valstybių narių įsipareigojimas, inter alia, nurodyti bendrą 2019 ir 2020 m. sutaupytos energijos kiekį, pagal kurį būtų galima įvertinti, ar 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės įvykdė savo energijos taupymo įpareigojimus.

Kaip matyti 5 lentelėje, 2014–2020 m. 24 valstybėse narėse 26 sutaupytas suminis energijos kiekis siekė 197,4 mln. tne, t. y. 103 % 2014–2020 m. laikotarpiu tose 24 valstybėse narėse reikalaujamo sutaupyti suminio galutinės energijos kiekio (191,7 mln. tne). Tai atitinka 97,5 % suminio galutinės energijos kiekio, kurį visos 27 valstybės narės įsipareigojo sutaupyti 2014–2020 m. laikotarpiu (202,5 mln. tne). Priklausomai nuo galutinių likusių trijų valstybių narių duomenų, bendras visų 27 valstybių narių suminis tikslas galėjo būti pasiektas 27 .

Iš 24 valstybių narių, pateikusių duomenis 28 apie galutinius rezultatus, savo energijos taupymo įsipareigojimus įvykdė 14 valstybių narių. Septynios valstybės narės – Austrija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Airija ir Nyderlandai – savo energijos taupymo įsipareigojimą viršijo daugiau kaip 20 %, o Austrija, Danija ir Suomija – daugiau kaip 50 %. Šešios valstybės narės – Prancūzija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Švedija – savo energijos taupymo įsipareigojimą viršijo 5–18 %. Belgija savo energijos taupymo įsipareigojimą viršijo maždaug 1 %.

Dešimt valstybių narių savo energijos taupymo įsipareigojimo neįvykdė. Keturioms iš jų – Bulgarijai, Italijai, Slovėnijai ir Ispanijai – pritrūko mažiau nei 10 %. Vokietijai iki savo energijos taupymo įsipareigojimo įvykdymo pritrūko apie 12 %. Keturioms valstybėms narėms – Čekijai, Graikijai, Lenkijai ir Portugalijai – iki savo energijos taupymo įsipareigojimo įvykdymo trūko 25–30 %. Liuksemburgui iki savo energijos taupymo įpareigojimo įvykdymo trūko apie 48 %.

5 lentelė. 2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytas suminis energijos kiekis (ktne), apie kurį pranešė valstybės narės, palyginti su kiekiu, kuris turėjo būti sutaupytas 2014–2020 m. laikotarpiu pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnį

	2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytas suminis energijos kiekis, APIE KURĮ PRANEŠTA	2014–2020 m. laikotarpiu REIKALAUJAMAS sutaupyti suminis energijos kiekis	Įvykdyta, %
Austrija	10 309	5 200	198 %
Belgija	6 815	6 759	101 %
Bulgarija	1 785	1 942	92 %
Kroatija		1 296
Kipras	325	242	134 %
Čekija	3 459	4 882	71 %
Danija	5 821	3 841	151 %
Estija	790	610	130 %
Suomija	7 831	4 213	186 %
Prancūzija	35 757	31 384	114 %
Vokietija	36 812	41 989	88 %
Graikija	2 450	3 333	73 %
Vengrija		4 001
Airija	2 627	2 164	121 %
Italija	23 239	25 502	91 %
Latvija	898	851	106 %
Lietuva	1 115	1 004	111 %
Liuksemburgas	267	515	52 %
Мalta	78	67	116 %
Nyderlandai	16 043	11 512	139 %
Lenkija	10 473	14 818	71 %
Portugalija	1 885	2 532	74 %
Rumunija		5 511
Slovakija	2 550	2 284	112 %
Slovėnija	913	945	97 %
Ispanija	15 207	15 979	95 %
Švedija	9 940	9 114	109 %
IŠ VISO	197 389*	202 489	97,5 %*

*Iš viso 24 valstybėse narėse

Šaltinis: valstybių narių pateikta informacija, prireikus papildyta Komisijos skaičiavimais ir įverčiais. 29

Svarbu pabrėžti, kad energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos (EVEĮS) padeda sutaupyti apie 33 % energijos, sutaupomos taikant kiekvieną įgyvendinamą politikos priemonę, o finansavimo sistemų indėlis siekia apie 14 %. Energijos ir anglies dioksido mokesčiai padeda pasiekti 17 % viso sutaupyto energijos kiekio (žr. 7 paveikslą).

7 pav. Sutaupyto suminio energijos kiekio, apie kurį pranešta, dalis pagal politikos priemonių rūšis (kairėje) ir politikos priemonių skaičiaus pasiskirstymas pagal politikos priemonių rūšis (dešinėje) ES lygmeniu

Šaltinis: Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato skaičiavimai, grindžiami 2022 m. valstybių narių pateiktais duomenimis apie 2014–2020 m. laikotarpiu taikytas politikos priemones, apie kurias pranešta pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, ir 2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytu suminiu energijos kiekiu (duomenis pateikė 24 valstybės narės).

Kalbant apie sektorius, kuriems taikomos pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnį įgyvendinamos politikos priemonės, didžiausias sutaupytas energijos kiekis, apie kurį pranešė valstybės narės, pasiektas taikant kompleksines priemones, kurių, kaip parodyta 9 paveiksle, negalima priskirti vienam sektoriui. Dauguma politikos priemonių, atsižvelgiant į politikos priemones, apie kurias pranešta pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, skirtos paslaugų ir pramonės sektoriams (apimantiems daugumą įmonių, išskyrus transporto įmones) ir viešajam sektoriui (išskyrus viešosioms įstaigoms priklausančius būstus – jie priskiriami privačių namų ūkių sektoriui).

8 pav. Sutaupyto suminio energijos kiekio, apie kurį pranešta, dalis pagal sektorius ES lygmeniu (24 valstybių narių duomenys)

Šaltinis: Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato skaičiavimai, grindžiami 2022 m. valstybių narių pateiktais duomenimis apie 2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytą suminį energijos kiekį (duomenis pateikė 24 valstybės narės).

6 lentelėje pateikiamas kiekvienos valstybės narės trijų pagrindinių priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kurios politikos priemonės padėjo sutaupyti didžiausią suminį energijos kiekį kiekvienoje valstybėje narėje. Savo ataskaitose valstybės narės pateikė atnaujintus 2014–2020 m. laikotarpio politikos priemonių, apie kurias jos pranešė pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, sąrašus. Iš viso pranešta apie 498 priemones 30 , 40 iš jų buvo paminėtos pirmą kartą 31 . Verta paminėti, kad apie naujas EVEĮS nebuvo pranešta, nors kai kurias planuojama įgyvendinti 2021–2030 m. laikotarpiu.

6 lentelė. Trijų pagrindinių kiekvienoje valstybėje narėje taikytų priemonių apžvalga (remiantis 2014–2020 m. laikotarpiu pagal kiekvieną politikos priemonę sutaupytu suminiu energijos kiekiu, apie kurį pranešta) 32

Valstybė narė*	3 pagrindinės kiekvienoje valstybėje narėje taikytos politikos priemonės (sutaupyto suminio energijos kiekio mažėjimo tvarka)	2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytas suminis energijos kiekis	Valstybės narės sutaupyto suminio energijos kiekio dalis %
Austrija	Energijos apmokestinimas	3 809	37 %
	Energijos tiekėjams taikoma energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema	3 068	30 %
	Regionų lygmeniu teikiama parama būstams statyti, energetikos ir aplinkosaugos rėmimas, privačiajam sektoriui skirti renovacijos čekiai	1 440	14 %
Belgija	Flandrija: susitarimai dėl energetikos politikos su įmonėmis	2 950	43 %
	Flandrija: tinklų operatoriams nustatyti su racionaliu energijos vartojimu susiję viešųjų paslaugų įsipareigojimai (REG)	1 184	17 %
	Valonija: 2 šakiniai susitarimai (AdB)	1 116	16 %
Bulgarija	Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, taikomos nukrypstant nuo Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnio 8 dalies – ankstesnė 2011–2013 m. laikotarpiu taikyta įpareigojimų sistema	780	44 %
	Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos	451	25 %
	Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose programa (2016–2020 m.)	271	15 %
Kipras	Transporto degalų mokesčiai	278	85 %
	Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai, nustatyti prieš perkeliant Direktyvą 2010/31/ES į nacionalinę teisę.	19	6 %
	Dotacijų schema „Energijos taupymas. Namų ūkių modernizavimas“.	13	4 %
Čekija	Darnaus vystymosi strateginė programa. Technologinių procesų tobulinimas	1 371	40 %
	Nauja 2014–2020 m. žaliojo taupymo programa (MoE)	320	9 %
	2007–2013 m. verslumo ir inovacijų veiklos programa (MIT)	298	9 %
Danija	Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema	5 821	100 %
Estija	Dyzelinui ir lengvajam mazutui taikomas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis	169	21 %
	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos mokestis	94	12 %
	Benzinui taikomas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis	86	11 %
Suomija	Susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo	2 868	37 %
	Transporto degalų apmokestinimas / automobilių eismas	1 761	22 %
	Individualiuose ir sublokuotuose namuose įrengiami šilumos siurbliai	923	12 %
Prancūzija	Baltųjų sertifikatų sistema (CEE)	35 757	100 %
Vokietija	Energijos ir elektros mokesčiai	12 205	33 %
	Potvarkis dėl energijos taupymo (esami pastatai)	7 543	20 %
	„KfW“ paramos programos, skirtos energiškai efektyvių pastatų statybai ir energinei renovacijai	4 140	11 %
Graikija	Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos	578	24 %
	Specialus naftos produktams taikomas vartojimo mokestis	536	22 %
	Senų privačių keleivinių transporto priemonių pakeitimas	463	19 %
Airija	EVEĮS	1 185	45 %
	2005–2008 m. statybos reglamentai. Pastatai, išskyrus gyvenamuosius būstus	402	15 %
	Transporto priemonių registracijos / motorinių transporto priemonių mokestis, suderintas su išmetamu teršalų kiekiu	240	9 %
Italija	Mokesčių sumažinimas	10 394	45 %
	Baltieji sertifikatai	8 392	36 %
	Planas „Enterprise 4.0“	1 830	8 %
Latvija	Energijos mokesčiai	359	40 %
	Priemonių, nustatytų atlikus didelių įmonių ir pagrindinių elektros energijos vartotojų energijos vartojimo auditą, įgyvendinimas	168	19 %
	Pasirengimo klimato kaitai finansinių priemonių projektų konkursai	116	13 %
Lietuva	Transporto degalų apmokestinimas	473	42 %
	Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa	251	22 %
	Susitarimai su energetikos bendrovėmis	162	15 %
Liuksemburgas	Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema	267	100 %
Мalta	Finansavimo schemos ir priemonės bei fiskalinės paskatos	45	58 %
	Reglamentai ir savanoriški susitarimai	25	32 %
	Namų ūkių tarifų sistemos progresyvumas ir žaliasis mokesčių sumažinimo mechanizmas	4	5 %
Nyderlandai	Namų ūkiams skirtos politikos priemonės	6 794	42 %
	Energetikos investicijų išmokos (EIA)	5 238	33 %
	Ilgalaikiai susitarimai su didžiųjų pramonės šakų atstovais (MEE), išskyrus naftos perdirbimo gamyklas	2 892	18 %
Lenkija	Baltųjų sertifikatų sistema	9 159	87 %
	Šilumos ūkio modernizavimo fondas	662	6 %
	Kuro mokestis	355	3 %
Portugalija	Nacionaliniame efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane numatytos priemonės, apie kurias atskirai nepranešama	864	46 %
	SGCIE – Didelio energijos vartojimo vadybos sistema	362	19 %
	Viešojo transporto naudojimo rėmimo programa	210	11 %
Slovakija	Savanoriškas susitarimas dėl energijos taupymo, sutartiniai santykiai su Slovakijos Respublikos ekonomikos ministerija, nuosavi ištekliai	653	25 %
	Pastatų šiluminių ir techninių savybių gerinimas (EHB), daugiabučiai namai, nuosavi ištekliai	524	20 %
	Teisėkūros priemonių taikymas, privalomas energijos vartojimo auditas pramonės įmonėse, įskaitant energijos naudojimo vadybą	164	6 %
Slovėnija	EVEĮS: energijos tiekėjų įpareigojimas pateikti energijos taupymo veiksmų įrodymus	512	56 %
	Energijos vartojimo efektyvumo priemonės, finansuojamos iš visų galutinių energijos vartotojų kartu su energijos kaina mokamo papildomo mokesčio (finansuojamos Slovėnijos ekologinio fondo „Eko sklad“ lėšomis)	401	44 %
Ispanija 33	Įstatymas Nr. 15/2012 dėl apmokestinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti energetikos tvarumą	2 947	19 %
	Autonominių sričių įgyvendinamos programos (MENAE)	2 534	17 %
	Pramonės konkurencingumo skatinimo programa	1 613	11 %
Švedija	Energijos ir CO2 mokesčiai	9 940	100 %

* Į šią lentelę neįtrauktos Kroatija, Vengrija ir Rumunija, nes jos nepranešė apie 2014–2020 m. laikotarpiu sutaupytą suminį energijos kiekį.

Šaltinis: valstybių narių pateikta informacija, prireikus papildyta Komisijos skaičiavimais ir įverčiais.

7.Energijos vartojimo auditas ir energijos naudojimo vadybos sistemos. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnyje reikalaujama, kad įmonės, kurios nėra mažosios arba vidutinės įmonės, bent kartą per ketverius metus atliktų energijos vartojimo auditą arba įdiegtų energijos naudojimo vadybos sistemą. 2022 m. ataskaitose valstybės narės turėjo nurodyti bendrą numatomą didelių įmonių, kurioms taikoma Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnio 4 dalis, skaičių savo teritorijoje ir tose įmonėse atliktų energijos vartojimo auditų skaičių. 9 paveiksle apžvelgiama 23 valstybių narių pateikta 2020 m. informacija 34 .

9 pav. 2020 m. didelėse įmonėse atlikti energijos vartojimo auditai 35

Šaltinis: valstybių narių pateikta informacija. 36

Didelių įmonių skaičius, apie kurį pranešta, skiriasi nuo didelių įmonių atliktų energijos vartojimo auditų skaičiaus, nes tokius energijos vartojimo auditus reikia atlikti ne kasmet, o bent kartą per ketverius metus. Be to, atsižvelgdamos į COVID-19 pandemijos aplinkybes, kai kurios įmonės savo energijos vartojimo auditus atidėjo 37 .

8.Ilgalaikės renovacijos strategijos

Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2a straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės iki 2020 m. kovo mėn. pateiktų savo ilgalaikes renovacijos strategijas 38 . Komisija išanalizavo šias nacionalines strategijas 39 siekdama užtikrinti, kad valstybės narės galėtų dalytis geriausia patirtimi. Nacionalinės strategijos ir Komisijos vertinimas buvo vieni iš svarbiausių įnašų į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose daug dėmesio skiriama energinei pastatų renovacijai.

Didžiojoje daugumoje 2020 m. strategijų gerai apžvelgiama su viešaisiais pastatais susijusi politika ir pateikiamos ilgalaikės veiksmų gairės, kaip siekiama panaikinti pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro iki 2050 m. Į daugumą šių veiksmų gairių įtraukti konkretūs 2030 ir 2050 m., šiek tiek rečiau – 2040 m., tarpiniai tikslai.

Kaip nurodyta komunikate „Renovacijos banga“ 40 , ypatingą dėmesį reikia skirti problemoms, susijusioms su energijos nepritekliumi ir prasčiausio energinio naudingumo pastatais. Dauguma valstybių narių pripažino šių klausimų svarbą ir apskritai pristatė keletą veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą. Siekiant nustatyti prasčiausio energinio naudingumo pastatus, kuriems reikia pritaikyti tikslines priemones, pasirinkti įvairūs metodai (pvz., energijos vartojimo efektyvumo klasės, amžiaus ir energijos suvartojimo nustatymo).

Visose 2020 m. ilgalaikėse renovacijos strategijose yra specialus skirsnis, kuriame pristatomas numatomas sutaupyti energijos kiekis, didesnė nauda, susijusi su sveikata ir patalpų oro kokybe, ir teigiamas ekonominis poveikis. Tačiau pusė valstybių narių šios galimos naudos neįvertino kiekybiškai.

Strategijos iš esmės atitinka Pastatų energinio naudingumo direktyvos reikalavimus 41 , tačiau Komisijos analizėje pabrėžiama, kad ne visos ilgalaikės renovacijos strategijos yra pakankamai plataus užmojo siekiant tikslo iki 2050 m. panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisijos atliktoje 2020 m. ilgalaikių renovacijos strategijų analizėje pripažįstama, kad nuo pirmojo ilgalaikių renovacijos strategijų etapo (pirmą kartą jos buvo pateiktos 2014 m. ir atnaujintos 2017 m.) strategijų kokybė pagerėjo, tačiau pabrėžiama, kad reikia laikytis vienodesnį požiūrio, grindžiamo gairėmis ir suderintais šablonais.

Dėl skirtingo valstybių narių požiūrio nustatant nacionalinius tarpinius tikslus užmojus sunku įvertinti ES lygmeniu. Dauguma valstybių narių pateikė absoliučiąsias pastatų išmetamo anglies dioksido kiekio vertes 2030, 2040 ir 2050 m., įskaitant išmetamų kiekių atskaitos vertę, naudojamą santykiniam sumažinimui įvertinti. Tačiau dėl valstybių narių duomenų neatitikčių tiesioginis jų užmojų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį palyginimas gali būti klaidinantis.

7 lentelėje apibendrinami orientaciniai 2030, 2040 ir 2050 m. pastatų fondo renovacijos tarpiniai tikslai, apie kuriuos valstybės narės pranešė savo 2020 m. ilgalaikėse renovacijos strategijose 42 ..

7 lentelė. Renovacijos mastas, nurodytas nacionalinėse ilgalaikėse renovacijos strategijose


Valstybė narė	Užbaigta renovacija	Planuojama renovacija
	2020 m.	2030 m.	2040 m.	2050 m.
Austrija	1,5 % per metus	1,5 % per metus	1,5 % per metus	1,5 % per metus
Belgija, Briuselis	Mažiau nei 1 % per metus		100 % viešųjų pastatų – nulinės energijos pastatai	Iš viso 80 % gyvenamųjų pastatų
Belgija, Flandrija	3,5 % gyvenamųjų pastatų per metus 105 000 gyvenamųjų būstų	3 % gyvenamųjų pastatų per metus Iš viso 32 % (973 500 gyvenamųjų būstų)	3 % gyvenamųjų pastatų per metus Iš viso 64 % (1 923 500 gyvenamųjų būstų)	3 % gyvenamųjų pastatų per metus Iš viso 96,5 % (2 873 500 gyvenamųjų būstų)
Belgija, Valonija		Iš viso 12 % gyvenamųjų pastatų (194 571 pastatų) Iš viso 63 400 000 m2 negyvenamųjų pastatų	Iš viso 51 % gyvenamųjų pastatų (830 158 pastatų) Iš viso 114 000 000 m2 negyvenamųjų pastatų	Iš viso 99 % gyvenamųjų pastatų (1 605 485 pastatų) (25 % (399 103) atlikta esminė renovacija) Iš viso 114 000 000 m2 negyvenamųjų pastatų
Bulgarija		Iš viso 8 % (22 203 509 m2) patalpų ploto	Iš viso 26 % (71 774 177 m2) patalpų ploto	Iš viso 46 % (127 597 192 m2) patalpų ploto
Kipras	Iš viso 1 % pastatų	1 % per metus Iš viso 10 % (43 000)	1 % per metus	1 % per metus
Čekija	Iš viso 45 % pastatų, iš kurių daugiau kaip 25 % atlikta dalinė renovacija	1,4 % vienbučių namų per metus, 0,79 % daugiabučių namų per metus; 2 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 55 %	1,4 % vienbučių namų per metus, 0,79 % daugiabučių namų per metus; 2 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 60 %	1,4 % vienbučių namų per metus, 0,79 % daugiabučių namų per metus; 2 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 70 %
Vokietija		1,3–2%. vienbučių namų ir 1,5–2% daugiabučių namų per metus 2020–2030 m. laikotarpiu
Danija	Renovuota 80 % pastatų (55–60 % atlikta nežymi, 20–25 % – vidutinė, 5 % – esminė renovacija)
Estija	Iš viso 500 000 m2 patalpų ploto	Iš viso 22 % (11 880 000 m2)	Iš viso 64 % (34 560 000 m2)	Iš viso 100 % (54 000 000 m2 / 141 000 pastatų)
Graikija		23 % gyvenamųjų pastatų; 9 % negyvenamųjų pastatų	36–42 % gyvenamųjų pastatų; 14–16 % negyvenamųjų pastatų	45–49 % gyvenamųjų pastatų; 19–20 % negyvenamųjų pastatų
Ispanija	Iš viso 56 017 gyvenamųjų būstų	Iš viso 1 256 017 gyvenamųjų būstų (300 000 gyvenamųjų būstų per metus)	Iš viso 4 756 017 gyvenamųjų būstų	Iš viso 7 156 017 gyvenamųjų būstų
Suomija	Iš viso 29 % pastatų	Iš viso 54 %	Iš viso 98 %	Iš viso 100 %
Prancūzija		1,5–3 % per metus 2020–2050 m. laikotarpiu
Kroatija	0,7 % per metus Iš viso 5 % pastatų	3 % per metus	3,5 % per metus (4 % kultūrinę vertę turinčių pastatų per metus) Iš viso 60 % beveik nulinės energijos pastatų	4 % per metus Iš viso 100 % beveik nulinės energijos pastatų
Vengrija	1 % per metus	3 % gyvenamųjų pastatų per metus; 5 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 20 % beveik nulinės energijos pastatų	3 % gyvenamųjų pastatų per metus; 5 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 60 % beveik nulinės energijos pastatų	3 % gyvenamųjų pastatų per metus; 5 % viešųjų pastatų per metus Iš viso 90 % beveik nulinės energijos pastatų
Airija		Iš viso 500 000 gyvenamųjų būstų 100 % viešųjų pastatų 33 % komercinės paskirties pastatų	Iš viso 1 000 000 gyvenamųjų būstų 66 % komercinės paskirties pastatų	Iš viso 1 500 000 gyvenamųjų būstų 100 % komercinės paskirties pastatų
Italija	0,86 % per metus	1,9 % gyvenamųjų pastatų per metus; 2,8 % negyvenamųjų pastatų per metus	2,7 % gyvenamųjų pastatų per metus; 2,6 % negyvenamųjų pastatų per metus	2,7 % gyvenamųjų pastatų per metus; 2,6 % negyvenamųjų pastatų per metus
Lietuva	Iš viso 8 % pastatų	Iš viso 17 % (99 281 vnt.)	Iš viso 43 % (225 421 vnt.)	Iš viso 74 % (436 008 vnt.)
Liuksemburgas	Iš viso 10–14 % gyvenamųjų pastatų	3 % gyvenamųjų pastatų per metus (4 500 gyvenamųjų būstų per metus)	3 % gyvenamųjų pastatų per metus (4 500 gyvenamųjų būstų per metus)	3 % gyvenamųjų pastatų per metus (4 500 gyvenamųjų būstų per metus)
Latvija	Iš viso 3 % (678 460 m2) viešųjų pastatų	8 100 daugiabučių namų (30 %) ir 7 500 vienbučių namų 500 000 m2 viešųjų pastatų	Iš viso 16 200 daugiabučių namų (60 %) 3 % viešųjų pastatų per metus	Visi pastatai – beveik nulinės energijos pastatai
Мalta	0,5 % per metus (0,7 % 2025 m.)	5–6 % gyvenamųjų pastatų per metus (0,6 % atliekant esminę renovaciją) nuo 2025 m.	5–6 % gyvenamųjų pastatų per metus (0,6 % atliekant esminę renovaciją)	5–6 % gyvenamųjų pastatų per metus (0,6 % atliekant esminę renovaciją)
Nyderlandai		1 500 000 gyvenamųjų būstų
Lenkija		3,6 % per metus Iš viso 236 000 pastatų	4,1 % per metus Iš viso 507 000 pastatų	3,7 % per metus Iš viso 751 000 pastatų
Portugalija		Iš viso 69 % pastatų (363 680 501 m2)	Iš viso 99 % pastatų (635 637 685 m2)	Iš viso 100 % pastatų (747 953 071 m2)
Rumunija	0,5 % per metus Iš viso 6 % patalpų ploto (32 352 000 m2)	0,5–3,39 % per metus 2030 m. Iš viso 19 % patalpų ploto	3,79 % per metus Iš viso 57 % patalpų ploto	4,33 % per metus Iš viso 100 % patalpų ploto
Švedija	2,5–5 % per metus 2016–2019 m. 10 % per metus po 2019 m.
Slovėnija	Iš viso 1 795 000 m2 viešųjų pastatų	Iš viso 29 733 000 m2	Iš viso 28 850 600 m2 vienbučių namų Iš viso 12 778 700 m2 daugiabučių namų	Iš viso 32 549 000 m2 vienbučių namų (74 %) Iš viso 13 924 700 m2 daugiabučių namų (91 %)
Slovakija		Iš viso 100 % daugiabučių namų	Iš viso 100 % vienbučių namų

Šaltinis: JRC, remdamasis valstybių narių pateikta informacija, 2022 m.

Kaip matyti iš 7 lentelės, renovacijos tiksliniai rodikliai nėra standartizuoti visoje ES. 14 valstybių narių nurodė planuojamų renovuoti pastatų /gyvenamųjų būstų arba renovuotų patalpų ploto absoliučiąsias vertes (kvadratiniais metrais). 13 valstybių narių, priešingai, renovacijos tikslus nurodė kaip metinį renovacijos mastą. Trys valstybės narės nurodė tik bendrą renovuotų pastatų dalį. 19 valstybių narių įtraukė ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų pastatų sektorius, o kai kurios valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė gyvenamųjų pastatų sektoriui arba konkretiems negyvenamųjų pastatų sektoriaus segmentams (pvz., komercinės paskirties pastatams arba viešiesiems pastatams).

Ateinančiais dešimtmečiais planuojamas metinis renovacijos mastas svyruoja nuo vos 1 % iki 6 %. Kai kurios valstybės narės (Estija, Kroatija, Latvija, Portugalija, Rumunija ir Suomija) siekia iki 2050 m. renovuoti visą savo pastatų ūkį, o kitos valstybės narės (Bulgarija, Graikija, Kipras ir Austrija) iki 2050 m. planuoja renovuoti mažiau nei pusę savo pastatų ūkio. Taip pat svarbu priminti, kad energinės renovacijos poveikis labai priklauso nuo renovacijos lygio ir dažnai negali būti palyginamas arba nacionalinėse strategijose nenurodomas. Vis dėlto turimos informacijos pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog dauguma valstybių narių siekia savo metinį pastatų ūkio renovacijos mastą padidinti vidutiniškai 1,5–3 %.

Atlikusi analizę Komisija nustatė, kad ne kiekviena ilgalaikė renovacijos strategija yra pakankamai plataus užmojo siekiant iki 2050 m. panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad reikės daugiau pastangų, išteklių ir tvarių sprendimų, kad būtų pasirengta klimato kaitai ir prisidedama prie poveikio klimatui neutralumo tikslo, numatyto pagal Europos žaliąjį kursą 43 .

9.Beveik nulinės energijos pastatai 44

Laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvos 9 straipsnyje nustatyto reikalavimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrino, kad visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai (o po 2018 m. gruodžio 31 d. – visi nauji viešieji pastatai) 45 .. Per pastarąjį dešimtmetį beveik nulinės energijos pastatų energinio naudingumo reikalavimai buvo palaipsniui griežtinami ir jais buvo reikšmingai prisidėta mažinant ES pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro 46 ..

Valstybės narės nustatė nacionalines beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis ir pateikė skaitinius pirminės energijos suvartojimo rodiklius, išreikštus kWh/(m2 per metus), kurie atrodo vidutiniškai mažesnio užmojo už Komisijos 2016 m. rekomendacijoje pateiktus lyginamąsias vertes 47 , pažymėtina, kad atlikti tiesioginį nacionalinių apibrėžčių palyginimą ne visada įmanoma 48 , nes valstybių narių metodai skiriasi dėl jų klimato ypatumų, rinkos, energijos rūšių derinio, statybos tradicijų ir kitų vietos sąlygų.

Apskaičiuota, kad vidutinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudaro 20–50 % visų pastatų energijos poreikių ir prognozuojama, kad ji didės dėl poreikio sparčiau atsisakyti iškastinio kuro įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir planą „REPowerEU“ 49 .

Daugiau kaip pusėje valstybių narių nustatyta energinio naudingumo klasė, atitinkanti beveik nulinės energijos pastatų lygį. Kai kurios valstybės narės atskiria gyvenamųjų ir negyvenamųjų beveik nulinės energijos pastatų energinio naudingumo lygius, o kitos atskiria naujus ir esamus beveik nulinės energijos pastatus.

8 lentelė. Naujų ir renovuotų beveik nulinės energijos pastatų skaičius ir patalpų plotas

	Naujų beveik nulinės energijos pastatų skaičius ir patalpų plotas				Renovuotų beveik nulinės energijos pastatų skaičius ir patalpų plotas
	Skaičius		Patalpų plotas (m2)		Skaičius		Patalpų plotas (m2)
	2019 m.	2020 m.	2019 m.	2020 m.	2019 m.	2020 m.	2019 m.	2020 m.
IŠ VISO	330 704	585 340	77 316 865,46	141 013 006	165 130	203 394	62 180 459	73 600 197

Šaltinis: JRC, remdamasis valstybių narių pateikta informacija, 2022 m.

Pateikti duomenys rodo padriką beveik nulinės energijos pastatų naudojimo įvairiose valstybėse narėse vaizdą. Atrodo, kad pirmauja kelios valstybės narės, kurios praneša apie labai didelį tiek naujų, tiek renovuotų beveik nulinės energijos pastatų skaičių 50 .

10.Sąnaudų atžvilgiu optimalūs minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygiai 51

Sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo metodikos, reikalaujamos pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvos 5 straipsnį, įgyvendinimas yra naujas naujų ir esamų pastatų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymo būdas. Nuo 2013 m. ir vėliau kas penkerius metus valstybės narės turėjo atlikti sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio skaičiavimus ir atitinkamai atnaujinti savo nacionalinius reikalavimus.

Remiantis Jungtinio tyrimų centro atliktu valstybių narių pateiktos informacijos apie sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymą vertinimu 52 , vidutinis sąnaudų atžvilgiu optimalus naujų pastatų lygis yra toks: gyvenamųjų pastatų – apie 80 kWh/m2 per metus, negyvenamųjų pastatų – 140 kWh/m2per metus. Esamų gyvenamųjų pastatų, kuriuose atlikta kapitalinė renovacija, vidutinis sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis yra apie 130 kWh/m2 per metus, negyvenamųjų – 180 kWh/m2 per metus.

Palyginus sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius 2013 ir 2018 m. matyti, kad valstybėse narėse pirminės energijos poreikis sumažėjo beveik visų tipų pastatuose: naujų gyvenamųjų ir biurų pastatų vidutinės vertės sumažėjo atitinkamai 21 % ir 11 %, o esamų gyvenamųjų ir biurų pastatų – atitinkamai 14 % ir 12 %.

Valstybės narės, nustatydamos minimalius naujų ir esamų pastatų, įskaitant beveik nulinės energijos pastatus, energinio naudingumo reikalavimus, taikė sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo metodiką. Nepaisant valstybių narių skirtumų, susijusių su pastatų tipais, rinkomis, klimatu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimais, minimalūs sąnaudų atžvilgiu optimalaus energinio naudingumo reikalavimai paprastai yra prastesni nei beveik nulinės energijos pastatų reikalavimai (kai kuriose valstybėse narėse sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio ir beveik nulinės energijos pastatų reikalavimai yra panašūs).

11.Išvada

2020 m. buvo viršyti tiek pirminės, tiek galutinės energijos suvartojimo tikslai, tam labai didelį poveikį turėjo COVID-19 pandemija. 2020 m. nacionalinio įnašo tikslus įgyvendino visos valstybės narės, išskyrus Belgiją, Bulgariją ir Lenkiją (vertinant pirminės energijos suvartojimą) ir Belgiją, Bulgariją, Vokietiją, Lietuvą, Austriją ir Švediją (vertinant galutinės energijos suvartojimą).

Kalbant apie pažangą, padarytą siekiant 2030 m. nustatyto 32,5 % tikslo, palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijumi, 2020 m. ES galutinės ir pirminės energijos suvartojimas atitinkamai 7,2 % ir 9,6 % viršijo 2030 m. tikslus. Kad ES struktūriškai sumažintų energijos suvartojimą ir pasiektų naują 13 % tikslą, kurį Komisija pasiūlė plane „REPowerEU“, reikia dėti daug daugiau pastangų.

Pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnį 2014–2020 m. laikotarpiu 24 valstybėse narėse sutaupytas suminis energijos kiekis siekė 197,4 mln. tne, t. y. 103 % 2014–2020 m. laikotarpiu tose 24 valstybėse narėse reikalaujamo sutaupyti suminio galutinės energijos kiekio (191,7 mln. tne), o 27 valstybėse narėse – 97,5 % (202,5 mln. tne). Priklausomai nuo likusių trijų valstybių narių galutinių rezultatų, gali pavykti pasiekti 27 valstybėms narėms nustatytą sutaupyti suminį energijos kiekį. Iš 24 valstybių narių, kurios pateikė išsamius duomenis apie savo galutinius rezultatus, 14 valstybių narių įpareigojimą taupyti energiją įvykdė, o dešimt valstybių narių jo neįvykdė.

Dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 5 straipsnyje nurodytos informacijos spragų ir skirtingų valstybių narių informacijos teikimo metodų neįmanoma padaryti išvadų, ar tikslai buvo pasiekti ES lygmeniu. Nepaisant to, dauguma valstybių narių 2020 m. įvykdė arba metinį įsipareigojimą, arba bendrą 2014–2020 m. laikotarpio įsipareigojimą.

Norint pasiekti klimato ir energetikos srities tikslus iki 2030 m., pirmenybė turi būti teikiama energijos vartojimo efektyvumui. Siekdama paspartinti savo veiksmus, 2021 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos naujos redakcijos. Šiame pasiūlyme nustatyti nauji su pirmiau minėtais straipsniais susiję tikslai ir taikymo sritys ir padidinti užmojai. Todėl labai svarbu, kad valstybių narių informacija, kuri bus teikiama būsimose integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose (Valdymo reglamento 17 straipsnis) ir nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose būtų išsami ir nuosekli, kad tiek Komisija, tiek valstybės narės galėtų įvertinti energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo pažangą ir nustatyti, ar reikia naujų politikos priemonių.

Įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ svarbu išlaikyti tempą ir įgyvendinti aiškias ir plataus užmojo priemones bei mechanizmus, kuriais būtų galima užtikrinti, kad pastatai būtų renovuojami didesniu mastu ir kad geriau nei dabar būtų išnaudojamas jų energinio naudingumo potencialas, siekiant prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo tikslo įgyvendinimo, sumažinti energijos poreikį ir piliečių išlaidas energijai.

Ilgalaikėmis strategijomis siekiama paspartinti ekonomiškai efektyvią esamų pastatų renovaciją ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinama daugiau esminės renovacijos projektų. Dėl skirtingų nacionalinių požiūrių nustatant renovacijos tikslus tampa sunku juos palyginti tiesiogiai ir nustatyti bendrą ES tikslą. Komisijos analizėje pabrėžiama, kad kai kurių valstybių narių pastangų nepakaks, kad iki 2050 m. jų pastatų ūkis taptų visiškai nepriklausomas nuo iškastinio kuro, todėl reikės imtis tolesnių veiksmų ir didinti užmojį. Komisijos pasiūlymu peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą sugriežtinami ir supaprastinami ilgalaikėms renovacijos strategijoms (jos būtų vadinamos nacionaliniais pastatų renovacijos planais) keliami reikalavimai, ir šie planai taptų strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo priemonėmis ir juose būtų labiau akcentuojamos priemonės, kuriomis nustatomi aiškūs, kiekybiškai įvertinami, palyginami ir patikrinami uždaviniai, tarpiniai tikslai ir ištekliai.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrino, kad visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai, o tai, kaip paaiškėjo, padėjo suformuoti ateities iššūkiams parengto statybų sektoriaus viziją ir atitinkamai mobilizuoti suinteresuotąsias šalis. Beveik nulinės energijos pastatų dalis pastatų ūkyje vis dar maža, tačiau tikimasi, kad ateinančiais metais jų skaičius didės ir taip bus sudarytos sąlygos Komisijos pasiūlyme peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą minimiems visai netaršiems pastatams.

Be to, nustatyta, kad tiek naujų, tiek esamų pastatų atveju sprendimas pasirinkti sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo metodiką, kurią taikant galima pakoreguoti esamus nacionalinius energinio naudingumo reikalavimus pagal ekonomiškai efektyvius lygius, buvo veiksmingas. Per pastarąjį dešimtmetį beveik nulinės energijos pastatų energinio naudingumo reikalavimai palaipsniui griežtėjo ir reikšmingai prisidėjo prie ES pastatų ūkio gerinimo. Neseniai atlikusi Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūrą Komisija nustatė, kad sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo sistemą reikia atnaujinti siekiant geriau atsižvelgti į su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias sąnaudas ir išorinį poveikį aplinkai ir sveikatai.

(1) 10 valstybių narių savo pranešimuose pagal 3 straipsnį aiškiai nurodė, kad COVID-19 buvo vienas iš veiksnių, padariusių poveikį 2020 m. tikslų pasiekimui.

(2) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(3) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(4) Intensyvumo rodikliai dažnai naudojami kaip šalies energijos vartojimo efektyvumo rodikliai. Jie pateikiami kaip energijos suvartojimo ir veiklos duomenų santykis. Šiuo atveju galutinės energijos suvartojimo intensyvumas nustatomas kaip ES 27 galutinės energijos suvartojimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis.

(5) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(6) 6 Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(7) Šis pokytis atspindi energijos suvartojimo pokyčius, susijusius su gerovės pokyčiais, t. y. bendru šildomų gyvenamųjų būstų patalpų plotu () vienam gyventojui ir bendromis visoms kitoms galutinėms reikmėms skiriamomis disponuojamosiomis pajamomis, išreikštomis perkamosios galios standartu (), vienam gyventojui.

(8) Suvartojimo intensyvumas apskaičiuojamas kaip galutinės energijos suvartojimo ir bendro patalpų ploto santykis, padalytas iš gyvenamųjų būstų sektoriaus bendrųjų disponuojamųjų pajamų.

(9) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(10) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(11) COM(2021) 558 final.

(12) Prancūzijos pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslai buvo pakoreguoti siekiant įtraukti tarptautinės aviacijos sektorių, kurio apskaičiuotas suvartojimas – 6,5 mln. tne.

(13) Ispanijos ataskaita: „Bendras 2020 m. renovuotų pastatų patalpų plotas [m²], susijęs su 5 straipsnio 6 dalimi, buvo 304 763 m². Tai atitinka 109 % įgyvendintą 279 944 m² tikslą (jis buvo apskaičiuotas kaip 3 % bendro 9 331 465 m² pastatų, kurie 2020 m. sausio 1 d. neatitiko 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų energinio naudingumo reikalavimų, patalpų ploto [m²]). Atsižvelgiant į tai, kad 2014–2020 m. renovuota 1 930 977 m² pastatų patalpų ploto, tikslas renovuoti 2 016 921 m² buvo įgyvendintas 96 %.“Italijos ataskaita: „Viršutinėje eilutėje nurodytas bendros ploto vertės skirtumas atitinka centrinio viešojo administravimo institucijoms priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas didesnis nei 250 m² ir kurie buvo rekonstruoti arba kuriuos rekonstruoti buvo numatyta tais metais, bendrą plotą.“

(14) Jeigu nenurodyta kitaip, per metus reikalaujamas renovuoti plotas apskaičiuojamas padauginant MENR neatitikusių patalpų plotą, apie kurį praneštą praėjusiais metais, iš 3 %.

(15) Liuksemburgas: bendras viso laikotarpio tikslas buvo pasiektas ir netgi viršytas. Todėl 2020 m. nebuvo renovuota jokių papildomų pastatų.

(16) Portugalija: ataskaitoje pateikta informacija buvo susijusi su pirmaisiais numatytojo požiūrio taikymo metais. Bendrai pasiektų rezultatų įvertinti nepavyko, nes pranešta tik apie 2019 ir 2020 m. renovuotą plotą.

(17) Slovėnija: trūksta 2015 ir 2016 m. duomenų, todėl informacijos apie bendrų 2014–2020 m. laikotarpio įsipareigojimų, susijusių su patalpų plotu [%], įvykdymą nėra.

(18) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(19) Malta: trūksta 2014–2020 m. laikotarpio duomenų, todėl informacijos apie bendrų 2014–2020 m. laikotarpio įsipareigojimų, susijusių su patalpų plotu [%], įvykdymą nėra.

(20) Kipras: 2020 m. iš sąrašo buvo išbrauktos ligoninės ir sveikatos centrai, nes jie pavaldūs nebe Sveikatos apsaugos ministerijai, o Valstybinei sveikatos priežiūros paslaugų organizacijai (SHSO). SHSO yra nepriklausoma nuo centrinės valdžios subjektų ir buvo įsteigta vykdant naujausią visuomenės sveikatos sektoriaus reformą. Naujas metinis energijos sutaupymo tikslas, grindžiamas 2021–2030 m. ilgalaike renovacijos strategija, yra 1,31 GWh. Todėl 2020 m. tikslas bus 1,31 GWh, o ne 3,316 GWh.

(21) Ištrauka iš Kroatijos ataskaitos: „2020 m. tikslas nebuvo pasiektas. 2020 m. viešųjų pastatų sektoriuje buvo užbaigti 205 energinės renovacijos projektai, tačiau nė vienas iš šių pastatų nepriklausė centrinės valdžios subjektams ir nebuvo jų naudojamas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad 2020 m. buvo ypač problemiški, nes tebevykstant COVID-19 pandemijai Kroatijos Respubliką sukrėtė siaubingi žemės drebėjimai, dėl kurių gerokai sulėtėjo pastatų renovacijos tempas ir buvo atidėti renovacijos terminai.“

(22) Nyderlandai: bendras 2014–2021 m. sutaupytas centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose suvartojamos energijos kiekis buvo 227 ktne. Tai reiškia, kad per metus energijos suvartojimas vidutiniškai sumažėjo 5 % (2021 m. buvo sutaupyta –0,2 ktne, o 2014–2021 m. laikotarpiu – 226,7 ktne energijos).

(23) Apie Airijos metinį tikslą buvo pranešta kartu su 2018 m. pateikta papildoma informacija. Daroma prielaida, kad visą nagrinėjamą laikotarpį šis tikslas išliko toks pats.

(24) Pirminės energijos sutaupyta Belgijoje, Danijoje, Vokietija, Airijoje, Kipre ir Lenkijoje. Galutinės energijos sutaupyta Čekijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje. Italijos, Slovakijos ir Švedijos atveju nepavyko nustatyti, ar sutaupyta pirminės, ar galutinės energijos.

(25) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(26) Nėra Kroatijos, Vengrijos ir Rumunijos duomenų.

(27) Valstybių narių pateikti duomenys vis dar vertinami, valstybės narės pateikė papildomų paaiškinimų. Todėl šioje ataskaitoje pateikti rezultatai gali keistis.

(28) Pateiktuose ir nurodytuose duomenyse neatsižvelgiama į galimus susirūpinimą keliančius klausimus dėl tinkamumo, papildomumo ir reikšmingumo, taip pat į pateiktų duomenų neatitiktis arba galimas klaidas.

(29) Ši analizė atitinka ataskaitos šablone pateiktus duomenis. Jeigu valstybės narės pateiks papildomų paaiškinimų, šie duomenys dar gali būti peržiūrėti.

(30) Apie sutaupytą energijos kiekį pranešta tik 422 iš 498 priemonių atvejais, nes kai kurios priemonės, apie kurias pranešta, nebuvo įgyvendintos arba jas taikant nebuvo užfiksuotas sutaupytas energijos kiekis.

(31) Į šią ataskaitą neįtrauktos naujos priemonės, kurias valstybės narės taikė įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus arba kuriomis siekiama reaguoti į dabartinę energetikos krizę, nes joje aptariamas 2014–2020 m. įpareigojimų vykdymo laikotarpis.

(32) Ne visos valstybės narės pranešė apie 3 politikos priemones

(33) Ši analizė atitinka ataskaitos šablone pateiktus duomenis. Jeigu valstybės narės pateiks papildomų paaiškinimų, šie duomenys dar gali būti peržiūrėti.

(34) Graikija, Kroatija, Vengrija ir Rumunija nepranešė apie didelių įmonių skaičių arba jose atliktų energijos vartojimo auditų skaičių.

(35) Grafiko vertikalioje ašyje informacijos pateikimo tikslais naudojama logaritminė skalė. Malta ir Ispanija apie 2020 m. veikusių didelių įmonių skaičių nepranešė. Daroma prielaida, kad 2020 m. Maltoje šis skaičius buvo toks pat, kaip 2019 m.

(36) Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(37) Tai aiškiai nurodė kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, NL ir LV.

(38) Atsižvelgdamos į COVID-19 pandemijos aplinkybes, kai kurios valstybės narės atidėjo savo ilgalaikių renovacijos strategijų pateikimą.

(39) SWD(2021) 365 final/2. Nacionalinių ilgalaikių renovacijos strategijų analizė (pažymėtina, kad netrukus turi būti paskelbta galutinė Komisijos tarnybų darbinio dokumento redakcija).

(40) COM(2020) 662 final.

(41) Castellazzi L., Paci D. et al. (2022), Assessment of the first long-term renovation strategies under the Energy Performance of Building Directive („Pirmųjų pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą parengtų ilgalaikių renovacijos strategijų vertinimas“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas (rengiama).

(42) JRC skaičiavimai, grindžiami valstybių narių ataskaitomis, 2022 m. Žr.:

(43) Tai būtų mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimai, atitinkantys programos „Europos horizontas“ 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iki 2030 m. misiją.

(44) Šiuo skyriumi papildomas atitinkamas 2020 m. valstybių narių pažangos, daromos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir laikantis beveik nulinės energijos pastatų ir sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų, nustatytų pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą, vertinimo skyrius dėl beveik nulinės energijos pastatų. Jo tikslas – atspindėti tolesnę Komisijos analizę.

(45) Dėl COVID-19 pandemijos aplinkybių faktinis beveik nulinės energijos pastatų reikalavimų įgyvendinimas kai kuriose valstybėse narėse buvo trumpam atidėtas.

(46) Economidou, M., Todeschi, V., Bertoldi, P., D’Agostino, D., Zangheri, P., Castellazzi, L., Review of 50 years of energy policies for buildings („50 metų pastatų energetikos politikos apžvalga“), leidinio Energy and Buildings 225 tomas, 2020 m.

(47) 2016 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/1318 dėl energijos beveik nevartojančių pastatų ir geriausios praktikos skatinimo gairių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos.

(48) D’Agostino, D., Mazzarella, L., What is a Nearly zero energy building? Overview, implementation and comparison of definitions („Kas yra beveik nulinės energijos pastatas? Apibrėžčių apžvalga, diegimas ir palyginimas“), leidinio Journal of Building Engineering 21 tomas, 2019, p. 200–212,

(49) „Planas „REPowerEU“, COM(2022) 230 final, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:fc930f14-d7ae-11ec-a95f-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF .

(50) Suskirstyti duomenys pateikiami Tsemekidi-Tzeiranaki S., Paci D., Clementi E., Gonzales Torres M., Analysis of the Reports on 2020 Targets under Article 27 of the Governance Regulation – Energy Efficiency („Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį teikiamų ataskaitų dėl 2020 m. tikslų įgyvendinimo analizė. Energijos vartojimo efektyvumas“), 2022 m.

(51) Šiuo skyriumi papildomi atitinkami 2020 m. valstybių narių pažangos, daromos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir laikantis beveik nulinės energijos pastatų ir sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų, nustatytų pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą, vertinimo skyriai. Jo tikslas – atspindėti valstybių narių daromą jų įgyvendinimo pažangą ir tolesnę Komisijos analizę.

(52) Valstybių narių rezultatų negalima palyginti visa apimtimi, nes valstybės narės galėjo laisvai rinktis sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius apskaičiuoti pagal makroekonominius arba finansinius principus, o pastatų energiniam naudingumui apskaičiuoti taikyti savo nacionalinius standartus ir metodikas. Kiti su investicinėmis sąnaudomis ir kitais veiksniais susiję skirtumai atspindi nacionalines rinkų sąlygas.