EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 11 15
COM(2022) 592 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas
{SWD(2022) 361 final}
1.Įvadas
Atėjo metas Europoje išnaudoti visą dumblių, kaip atsinaujinančiųjų išteklių, potencialą. Žaliavų ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimo problema tapo dar aktualesnė Rusijai prieš Ukrainą pradėjus nepagrįstą ir neišprovokuotą karinę agresiją, kuri daro poveikį trąšų, pašarų sudedamųjų dalių ir energijos pasiūlai. Tai „skatina pasaulinių energijos, biržos prekių ir maisto produktų kainų augimą ir didina netikrumą, o šie veiksniai stabdo augimą ir didina infliacinį spaudimą visame pasaulyje“ 1 .
Dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, išteklių eikvojimo, neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitos reikia keisti požiūrį į maisto ir ekonomikos sistemas. Šiuo tikslu būtina atrasti naujų ir tvarių būdų, kaip pamaitinti sparčiai augančią pasaulio populiaciją. Kaip? Visų pirma, galima pasitelkti gausius ir kol kas per mažai naudojamus išteklius, t. y. jūras ir vandenyną. Jie kol kas mus aprūpina ne daugiau kaip 2 proc. maisto, nors užima daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus 2 .
Komunikate dėl Europos žaliojo kurso 3 , strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 4 ir Komunikate dėl tvarios mėlynosios ekonomikos 5 pabrėžiamas ūkiuose auginamų jūrų gėrybių, kaip maistui ir pašarams skirtų mažo anglies pėdsako baltymų šaltinio, potencialas. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ pabrėžiamas dumblių, kaip tvariai maisto sistemai ir pasauliniam aprūpinimui maistu svarbaus alternatyvaus baltymų šaltinio, vaidmuo.
Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. gairėse 6 (Strateginėse ES akvakultūros gairėse) pabrėžiama būtinybė skatinti auginti daugiau dumblių (makrodumblių (jūrų dumblių) ir mikrodumblių 7 ), nes tai padėtų siekti kelių Europos žaliojo kurso tikslų. Dumblių auginimas gali padėti siekti ES tikslų, susijusių su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, nuline tarša, žiediškumu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu, ekosistemų apsauga ir aplinkosaugos paslaugų plėtojimu. Dumbliai gali pakeisti produktus, kuriems gaminti naudojami iškastiniai ištekliai. Juos galima naudoti kaip žaliavas augalų biostimuliatoriams, biologinės kilmės cheminėms medžiagoms bei kitoms medžiagoms ir biodegalams gaminti. Komunikate dėl tvarių anglies ciklų 8 pripažįstamas dumblių potencialas mėlynosios anglies ekonomikoje.
Europos Komisijos (toliau – Komisija) aukšto lygio mokslinių konsultacijų grupės parengtoje ataskaitoje „Vandenynų kilmės maistas“ (angl. Food from the Oceans) 9 teigiama, kad jūrų dumbliai gali patenkinti prognozuojamą daugiau kaip 100 mln. tonų papildomos žmonių maistui skirtos biomasės poreikį per artimiausius 20 metų. Dumblių ir kitų naujų jūros išteklių (biomasės) gamyba ir perdirbimas gali padėti užtikrinti tvarių maisto ir pašarų 10 produktų, taip pat vaistų, funkcinio maisto, augalų biostimuliatorių, biologinių pakuočių, kosmetikos ir kitų nei maistas produktų pasiūlą (žr. 1 pav.).
1 pav. Dumblių biomasės naudojimo sritys
11
Tačiau plečiant jūrų dumblių auginimo jūroje veiklos mastą neturėtų būti daromas poveikis jūrų ekosistemų pusiausvyrai, o ekologinės klaidos, anksčiau padarytos vykdant veiklą sausumoje, neturėtų būti atkartotos vandenynuose.
Nors Europos dumblių sektorius kol kas nėra didelis, jis turi potencialo tapti svarbia ES mėlynosios bioekonomikos dalimi. Europos Sąjungoje vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos kartu su ryžtingai nusiteikusia verslo bendruomene ne tik suteikė postūmį ES dumblių sektoriui vystytis ir plėstis (JT pasauliniame susitarime 12 tai net vadinama jūrų dumblių revoliucija 13 ), bet ir padeda siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Taigi Europa turi labai geras sąlygas per ateinantį dešimtmetį išnaudoti savo dumblių potencialą.
Remiantis koalicijos „Seaweed for Europe“ 14 prognozėmis, jūrų dumblių paklausa Europoje galėtų padidėti nuo maždaug 270 000 tonų 15 2019 m. iki 8 mln. tonų 2030 m., o jūrų dumblių vertė visuose sektoriuose 2030 m. galėtų siekti 9 mlrd. EUR 16 (didžiausia paklausa būtų pašarų, maisto ir augalų biostimuliatorių (trąšų) sektoriuose) 17 . Plečiant jūrų dumblių auginimą galėtų būti sukurta apie 85 000 naujų darbo vietų, iš Europos jūrų kasmet galėtų būti pašalinama tūkstančiai tonų fosforo ir azoto, sumažėtų išmetamo CO2 kiekis (į aplinką nebūtų išmetama iki 5,4 mln. tonų CO2 per metus), be to, mažiau žalos būtų daroma žemės plotams16.
Klestinti ES dumblių pramonė ne tik galėtų tapti pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu kitoms pramonės šakoms labiau orientuotis į regeneracija, inovacijomis ir socialiniu pavyzdingumu grindžiamą modelį, bet ir padėtų sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, ypač pakrančių bendruomenėse. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką“5, šiame komunikate apžvelgiamas dumblių potencialas Europos Sąjungoje ir išdėstoma darni koncepcija (taip pat apibūdinami tiksliniai veiksmai), kurią įdiegus būtų remiama regeneracinio 18 dumblių auginimo ir dumblių produktų gamybos plėtra Europos Sąjungoje, taip pat plėtojamos ir masiniam vartojimui pritaikomos maisto ir ne maisto reikmėms naudojamų dumblių rinkos 19 .
2.Kodėl dumblių kaip išteklių potencialas Europoje laikomas nepanaudotu?
Dumbliai, kuriuose yra mažai riebalų ir daug maistinių skaidulų, mikroelementų ir bioaktyviųjų junginių, dažnai pristatomi kaip sveiki ir mažai kaloringi maisto produktai (kai kurių rūšių dumbliai yra ypač turtingi baltymų). Dėl savo biocheminių junginių ir savybių dumbliai laikomi vertinga medžiaga, kuri vis plačiau naudojama įvairioms kitoms komercinėms reikmėms: gyvūnų ar žuvų pašarų ir pašarų priedų, vaistų, funkcinio maisto, augalų biostimuliatorių, biologinių pakuočių, kosmetikos ar biodegalų gamybai, taip pat atliekų tvarkymo srityje, pavyzdžiui, dumbliai gali būti naudojami angliai ir maisto medžiagoms fiksuoti ir pan. Dumbliai taip pat padeda šalinti maisto medžiagas iš vandens ekosistemų ir taip mažina eutrofikaciją 20 . Jūroje auginami dumbliai padeda šalinti anglies dioksidą ir taip mažina vandenynų rūgštėjimą. Žinoma, tokia potenciali nauda turės būti įvertinta atsižvelgiant į galiojančius ES teisės aktus ir prireikus sugretinta su galimu pavojumi sveikatai (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių dumbliai pasižymi didele sunkiųjų metalų koncentracija).
Europos jūrų dumblių sektorius, kuris šiuo metu yra daugiau orientuotas į laukinių jūrų dumblių rinkimą, o ne auginimą akvakultūros ūkiuose (kaip Azijoje), tebėra užuomazgos stadijoje 21 . Jei per pastarąjį dešimtmetį Azijos rinka 22 ,14 smarkiai augo (Azijos kilmės jūrų dumbliai sudaro apie pusę pasaulinės akvakultūros produkcijos), europinės jūrų dumblių produkcijos kiekis kol kas yra nereikšmingas (žr. 2 pav.).
2 pav. Jūrinės akvakultūros produkcija Europos Sąjungoje ir pasaulyje 23
Nors kol kas Europos vaidmuo pasaulinėje jūrų dumblių rinkoje 24 yra menkas, verslo perspektyvos yra palankios, todėl Europa gali išplėtoti stiprią dumblių pramonę, kurios pagrindiniai elementai būtų akvakultūros produkcija ir novatoriška jūrų dumblių marikultūra (jūrinė permakultūra 25 ). Dumblių pramonė galėtų padėti išnaudoti plačių Europos jūrų potencialą, vietos bendruomenėse būtų kuriamos naujos darbo vietos, gaminami sveiki mažataršiai produktai, regeneruojamos pakrančių ekosistemos (pavyzdžiui, dumbliai padėtų fiksuoti CO2 ir maisto medžiagas ir išskirtų deguonį) ir teikiamos ekosisteminės paslaugos 26 .
ES yra viena iš svarbiausių pasaulyje jūrų dumblių produktų importuotoja (pagal vertę): 2016 m. importuotų produktų vertė sudarė 554 mln. EUR. Taigi, akivaizdu, kad jūrų dumblių produktų paklausa Europoje yra didelė. Populiarėjant sveikatingumo ir tvarumo tendencijoms ta paklausa turėtų dar labiau padidėti. Kitas veiksnys, kuris didins dumblių ir dumblių produktų paklausą, yra pasaulyje auganti žmonių populiacija ir vartojimo modeliai 27 . Europos Sąjungoje dumblių ir dumblių produktų paklausa artimiausiais metais taip pat turėtų augti (žr. 3 pav.). Mikrodumblių, kuriuos, be kita ko, galima auginti sausumoje ir nuo jūros nutolusiose vietovėse, o konkrečiau chlorelių 28 ir melsvabakterių vingrūnių 29 paklausa Europos Sąjungoje taip pat auga.
3 pav. Prognozuojamas paklausos padidėjimas 30 dumblių produktų rinkoje16, 31
Tikimasi, kad iki 2025 m. Europos rinka kasmet padidės atitinkamai 6,4 proc. (chlorelių rinka) ir 8,7 proc. (vingrūnių rinka)30. 2011–2015 m. maisto produktų ir gėrimų, kurių sudėtyje yra jūrų dumblių, paklausa Europoje padidėjo 2,5 karto 32 . Augalinių maisto ir ne maisto produktų (taigi ir dumblių) paklausa taip pat didės Europos Sąjungoje augant vegetarų ir veganų gretoms (jų šiuo metu yra apie 75 mln.), be to, vis daugiau vartotojų pirmenybę teikia netaršiems ir sveikiems produktams.
Visi ES jūrų regionai pripažinti derlingais regionais ir vietovėmis, kuriose dumblių sektoriaus plėtra galėtų būti labai naudinga aplinkai ir duotų nemažos socialinės ir ekonominės naudos 33 . Pavyzdžiui, Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje yra idealios gamtinės sąlygos auginti jūrų dumblius, nes vanduo yra šaltas ir jame gausu maisto medžiagų. Tyrėjų manymu 34 , Europoje yra daug jūrų dumbliams auginti tinkamų teritorijų 35 .
3.Kas iki šiol padaryta ir kodėl to nepakanka?
2019 m. pabaigoje, pasikonsultavus su maždaug 300 atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, Mėlynosios bioekonomikos forumo 36 paskelbtose Mėlynosios bioekonomikos veiksmų gairėse 37 nurodytos kliūtys ir pateiktos rekomendacijos, susijusios su keturiomis pagrindinėmis sritimis: 1) politika, aplinka ir taisyklės, 2) finansai ir verslo plėtra, 3) vartotojai ir vertės grandinės ir 4) mokslas, technologijos ir inovacijos. Aptariant dabartinį ES dumblių sektorių ir jo tvaraus augimo potencialą tose gairėse daroma išvada, kad dumblių auginimo plėtrai trukdo įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, didelės gamybos sąnaudos, nedidelis gamybos mastas, ribotos žinios apie rinkas, vartotojų poreikius, su dumblių auginimu susijusią riziką bei poveikį aplinkai, taip pat fragmentuota valdymo sistema. 4 paveiksle apibendrinamos didžiausios problemos ir nurodomi bendrieji bei specifiniai šių problemų sprendimo būdai.
Pastaraisiais metais Komisija inicijavo ir rėmė kelias su dumbliais susijusias iniciatyvas. Dalis tų iniciatyvų jau pradėtos įgyvendinti, o kitos dar tik planuojamos (2021–2023 m.). Tarp tų iniciatyvų – projektas „EU4Algae“ 38 (bendradarbiaujamosios Europos dumblių sektoriaus suinteresuotųjų subjektų platformos kūrimas), ES mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų kvietimai teikti paraiškas (pagal programas „Horizontas 2020“ 39 , „Europos horizontas“ 40 ), Biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė 41 , investicijos į dumblių sektorių, prie kurių prisideda Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas 42 ir Europos regioninės plėtros fondas 43 , su mėlynąja ekonomika susiję verslo rėmimo mechanizmai (fondas „Blue Invest“ 44 , paramos akvakultūrai mechanizmas ).
4 pav. Su dumbliais susijusių ES iniciatyvų problemos, tikslai ir siūlomos veiksmų sritys 45
Taip pat diegiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti žinias apie dumblius. Tarp šių iniciatyvų – Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas 46 (informacijos apie dumblių sektoriaus įmones rinkimas), Komisijos Bioekonomikos žinių centras 47 , Jungtinio tyrimų centro (JRC) biomasės klausimams skirtas tyrimas 48 , su dumbliais susiję tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip dumbliai gali padėti įgyvendinti su klimatu susijusius tikslus 49 ir kokios yra jų sąsajos su maisto medžiagomis 50 , okeanologijos žinių ir sąmoningumo didinimo iniciatyvos 51 , išmaniosios specializacijos strategijos ir pan. Neseniai paskelbtoje ES misijos „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030 m.“ valdybos 52 ataskaitoje 53 teigiama, kad atkurti vandenynus ir kitus vandenis yra itin svarbu žmonijos išlikimui, ES piliečių gerovei ir pragyvenimui. Pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinama iniciatyva „Maistas 2030“ 54 puoselėjamas ir skatinamas sisteminis požiūris į mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, kuri padeda sujungti sausumą su jūra, gamintojus su vartotojais, laikantis koncepcijos „nuo ūkio iki stalo, į skrandį ir atgal“. Tos iniciatyvos tikslai – pertvarkyti maisto sistemas, kad būtų paisoma planetos galimybių, visiems būtų prieinamas sveikas, saugus ir maistingas maistas bei mitybos režimas, plėtojama įvairialypė, teisinga, įtrauki ir klestinti maisto ekonomika. Viena iš dešimties iniciatyvoje „Maistas 2030“ numatytų veiklos krypčių yra plėtoti sprendimus, susijusius su maistu iš vandenynų ir gėlo vandens išteklių, o tuos sprendimus diegiant svarbiausias vaidmuo turi tekti dumblių auginimui.
Jūrų naudotojams skirtame Europos mėlynajame forume 55 mėlynosios ekonomikos sektorių (pavyzdžiui, dumblių sektoriaus, kuriam tenka didelė ES mėlynosios bioekonomikos dalis) atstovai, suinteresuotieji subjektai ir mokslininkai toliau tarsis, kaip užtikrinti sinergiją ir suderinti konkuruojančius jūros naudojimo būdus, kad būtų pasiekti poveikio klimatui neutralumo, nulinės taršos ir jūrų aplinkos apsaugos bei išsaugojimo tikslai.
Šiuo metu dumbliams, o konkrečiau jūrų dumblių akvakultūrai, taikomi įvairiausi ES ir nacionalinės teisės aktai (5 pav.) 56 . Kadangi tai lemia fragmentaciją, dumblių sektoriui praverstų nuoseklesnis požiūris.
5 pav. Jūrų dumblių akvakultūros veiklą reglamentuojantys ES teisės aktai
Kiekvienas 4 skirsnyje nurodytas veiksmas individualiai prisideda prie ES dumblių sektoriaus plėtros. Tačiau būtina taikyti didesniu koordinavimu grindžiamą sisteminę koncepciją, į esamą sistemą įtraukiant papildomų politikos veiksmų, pavyzdžiui, vienu metu gali būti naudojami įvairūs regeneracinio ES dumblių sektoriaus plėtros skatinimo svertai.
Svarbus vaidmuo, susijęs su užduotimi sukurti palankias sąlygas imtis priemonių, padėsiančių pašalinti esamas kliūtis ES dumblių sektoriuje, tenka Komisijai. Ji taip pat turėtų atsižvelgti į galimus ES piliečių nuogąstavimus dėl plačiu mastu vykdomos jūrų dumblių auginimo veiklos aplinkosauginio tvarumo ir ES rinkai pateikiamų dumblių produktų saugos.
4.Kokių veiksmų turi imtis ES?
Siekiant išnaudoti ES dumblių sektoriaus potencialą, visoje ES reikia plėsti regeneracinį dumblių auginimą ir dumblių produktų gamybą, o maisto ir kitoms reikmėms skirtų dumblių rinkas reikia plėtoti ir pritaikyti masiniam vartojimui. Jei šie tikslai būtų įvykdyti, ES potencialas užtikrinti nuolatinį dumblių biomasės tiekimą, strateginę nepriklausomybę nuo importo ir sklandų dumblių sektoriaus veikimą būtų išnaudotas.
Siekiant atverti visą ES dumblių sektoriaus potencialą, atlikta išsami preliminari sektoriaus analizė, surengtos plataus masto konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais 57 ir, remiantis gautais rezultatais, nustatyti konkretūs veiksmai. Tie veiksmai grindžiami esamomis iniciatyvomis (žr. 3 skirsnį), geriausiais turimais moksliniais bei kitais duomenimis, žiniomis ir geriausia verslo praktika.
Komunikate nurodyti 23 veiksmai, kuriais siekiama:
(1)tobulinti valdymo sistemą ir teisės aktus,
(2)gerinti verslo aplinką,
(3)šalinti žinių, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų spragas,
(4)didinti visuomenės informuotumą apie dumblius ir dumblių produktus Europos Sąjungoje ir jų pripažinimą rinkoje.
Šiame komunikate išdėstyti veiksmai turėtų būti administruojami koordinuotai. Jie bus įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
Siekiant įgyvendinti šiame komunikate numatytus veiksmus, skirtas tam tikras finansavimas, 58 , o paraiškų dėl kai kurių su dumbliais susijusių programos „Europos horizontas“ veiksmų teikimo procesas jau baigtas 59 arba dar tęsiasi 60 . Komisija ir toliau svarstys galimybes įtraukti su dumbliais susijusius veiksmus į pirmiau nurodytus ir kitus kvietimus teikti finansavimo paraiškas 61 .
4.1.Valdymo sistemos ir teisės aktų tobulinimas
Šiuo metu jūrų dumblių auginimui jūroje arba sausumoje taikomi tam tikri ES teisės aktai, pavyzdžiui, maisto saugos ar tręšiamųjų produktų srities teisės aktai (5 pav.). Tačiau tose srityse, kuriose taikoma ne ES lygmens reglamentavimo sistema, o įvairios nacionalinės taisyklės, kurias lemia specifinė ES valstybės narės sektoriaus padėtis (pavyzdžiui, taisyklės, reglamentuojančios licencijavimą, galimybes naudotis jūrine teritorija, auginamas rūšis), norminė aplinka yra labai nevienoda.
Todėl visų ES šalių dumblių sektoriuje būtina įdiegti nuoseklią supaprastintą valdymo tvarką, apimančią supaprastintas procedūras ir stebėsenos bei kokybės sistemą, o svarbiausias tokios tvarkos tikslas turėtų būti pateikti rinkai iš tvarių šaltinių gautus ir saugius dumblių biomasės produktus. Pavyzdžiui, šiuo tikslu galėtų būti parengtas naujas dumblių augintojams skirtas priemonių rinkinys, naudotinas auginant dumblius valstybėse narėse ir pritaikytas auginimo sąlygoms skirtinguose jūrų baseinuose. Be to, galėtų būti skatinama su dumbliais susijusias nuostatas integruoti į nacionalines valdymo sistemas (pavyzdžiui, jūrinių teritorijų planus) ir strategijas (pavyzdžiui, bioekonomikos strategijas). Įgyvendinant konkretų veiksmą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama būdams sudaryti palankesnes sąlygas dumblių augintojams naudoti jūrines teritorijas dumblių auginimo reikmėms ir palengvinti dumblių auginimo licencijų išdavimą (pavyzdžiui, galėtų būti remiamasi ES akvakultūros strateginėse gairėse numatytu rekomendaciniu dokumentu dėl galimybės naudotis teritorija, taip pat galėtų būti dalijamasi gerąja patirtimi taikant atvirąjį akvakultūros koordinavimo metodą ir t. t.).
Komisija taip pat ragins valstybes nares įtraukti dumblių auginimą į savo nacionalinius ir (arba) regioninius teritorijų planus, parengtus pagal Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą, taip skatindama darnų vystymąsi ir įvairių sektorių sambūvį jūrų teritorijoje. Geresnio valdymo tikslais taip pat bus parengti su dumblių produktais susiję nauji arba patobulinti esami sektoriaus standartai, taip pat apsvarstyta galimybė atlikti būtinus teisinius pakeitimus.
|
Komisija: 1)nuo 2023 m., glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengs naują dumblių augintojams skirtų priemonių rinkinį; 2)bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis 62 sieks sudaryti palankesnes sąlygas naudotis jūrine teritorija, nustatys optimalias jūrų dumblių auginimo vietas ir įtrauks jūrų dumblių auginimą bei daugialypio jūros naudojimo koncepciją į jūrinių teritorijų planus; 3)iki 2026 m. pabaigos kartu su Europos standartizacijos komitetu (CEN) parengs dumblių sudedamųjų dalių ir teršalų standartinius bandymo, kiekybinio nustatymo ir ekstrahavimo metodus; 4)iki 2026 m. pabaigos kartu su CEN parengs dumblių biokuro standartus ir dumblių biokuro produktų, skirtų naudoti įvairiuose transporto sektoriuose (visų pirma sunkiojo kelių transporto, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose), sertifikavimo metodiką; 5)nuo 2023 m. įvertins medžiagų iš dumblių, kurias galima naudoti tręšiamuosiuose produktuose, rinkos potencialą, efektyvumą ir saugą, taip pat būtinybę iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/1009 dėl ES tręšiamųjų produktų, kad į jį būtų įtrauktos medžiagos iš dumblių. Komisija ragina valstybes nares supaprastinti nacionalines licencijavimo procedūras ir valdymą 63 dumblių auginimo srityje 64 . |
4.2.Verslo sąlygų gerinimo rėmimas
Siekiant užtikrinti sėkmingą regeneracinio dumblių sektoriaus augimą, reikia garantuoti paprastas ir optimalias verslo sąlygas bei gerą jūros aplinkos kokybę. Dėl geresnių verslo sąlygų bus išplėstas ES dumblių sektoriaus atstovų bendradarbiavimas – ne tik ES viduje, bet ir su ES kaimyninių šalių dumblių sektoriaus atstovais. Jis pravers tais atvejais, kai reikės rengti paraiškas dėl naujų maisto produktų, taip pat padės atrasti dumblių rūšis, kurios valstybėse narėse tradiciškai naudojamos maistui 65 . Be to, naujoms dumblių rūšims atsivers keliai į ES rinką, todėl toje rinkoje padidės maisto, pašarų ar kitoms reikmėms skirtų dumblių asortimentas.
Dumblių produktų gamyba turėtų būti skatinama kaip pakrančių ir kaimo vietovių bendruomenių ekonominės veiklos ir pajamų šaltinių įvairinimo būdas, šiuo tikslu naudojant įvairius finansavimo mechanizmus. Konkrečiau, Komisija skatins ir rems žvejo karjeros perorientavimą į regeneracinį vandenynų ūkininkavimą vykdydama bandomuosius projektus.
Novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) turėtų būti teikiama tikslinė parama. Šiuo tikslu turėtų būti optimaliai naudojamasi rinkos tyrimais ir stiprinami investuotojų gebėjimai sutelkti kapitalą didelio potencialo įmonėms ir (arba) technologijoms finansuoti, rengiamos MVĮ skirtos naujos konsultuojamojo ugdymo tvarumo klausimais programos ir teikiama techninė pagalba įmonių tarpusavio bendradarbiavimui paspartinti. Taip pat reikėtų įvertinti galimybes naudoti ir ekstrahuoti maisto medžiagas iš dumblių produktų ir įtraukti dumblių produktus į ekologinio ženklinimo ir žaliųjų viešųjų pirkimų programas.
|
Komisija: 6)nuo 2023 m. kartu su dumblių sektoriaus atstovais įvertins dumblių rinkos padėtį ir pasiūlys rinkos aktyvumą didinančius mechanizmus, kurie bus naudojami remiant ir skatinant baigto mokslinių tyrimų etapo technologijų perdavimą rinkai; 7)iki 2024 m. pabaigos, remdamasi gerąja patirtimi, pašarų srities rodikliais ir kita svarbia informacija, parengs specialias gaires, kurias taikant bus skatinama iš žuvų gaminamus pašarus keisti dumblių pašarais; 8)drauge su dumblių sektoriaus atstovais ir valstybėmis narėmis: A.nustatys, kokias iš įvairių šaltinių gaunamas patikimas ir saugias medžiagas būtų galima naudoti kaip alternatyvą maisto medžiagoms ir CO2 mikrodumblių auginimo ir ekologinio sertifikavimo srityje 66 ; B.skatins maisto medžiagų ekstrahavimą iš dumblių biomasės 67 ; C.rems dumblių auginimo ir dumblių produktų gamybos poveikio aplinkai ir klimatui vertinimą pagal gyvavimo ciklo analizės metodiką: apsvarstys galimybę parengti stebėsenos metodikas ir rodiklius, taikytinus vertinant jūrų dumblių auginimo poveikį aplinkai ir tvarumą; 9)2023–2024 m. finansuos bandomąjį (-uosius) projektą (-us), kuris (-ie) padės perorientuoti žvejo karjerą iš žvejybos į regeneracinį vandenynų ūkininkavimą; 10)didins tikslinę paramą novatoriškoms MVĮ ir projektams dumblių sektoriuje, šiuo tikslu plėsdama veiklą, vykdomą pasitelkiant platformą „BlueInvest“ 68 ; 11)nuo 2023 m. sudarys palankesnes sąlygas plėtoti jūrų baseinų lygmens ir makroregioninį bendradarbiavimą, skatindama novatoriškas tarpregionines partnerystes (pavyzdžiui, mėlynosios bioekonomikos srities partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dumbliams) ir šiais tikslais taikydama pažangiosios specializacijos strategijas bei pasitelkdama 3S Tvarios mėlynosios ekonomikos platformą 69 . |
4.3.Žinių, duomenų, technologijų ir inovacijų spragų šalinimas
Technologinė plėtra, inovacijos ir geresnės žinios – tai itin svarbūs veiksniai, galintys suteikti postūmį regeneraciniam dumblių auginimui ir dumblių produktų gamybai Europos Sąjungoje. Kol kas patikimos informacijos apie ES dumblių sektorių, įskaitant socialinius ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis, turima nedaug 70 . Tai lėtina dumblių produktų gamybos rinkų plėtrą ir pritaikymą masiniam vartojimui. Norint nustatyti, kaip dumbliai galėtų prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, būtina atlikti tikslinius bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus. Tokie moksliniai tyrimai gali būti atliekami pagal ES programą „Europos horizontas“ (be kita ko, gali būti skelbiami specialūs kvietimai teikti paraiškas, susijusias su Tvarios mėlynosios ekonomikos partneryste 71 ir ES misija „Atkurkime mūsų vandenynus ir kitus vandenis iki 2030 m.“ 72 ).
Pagrindiniai dumblių auginimo metodai jau plėtojami (žr. 6 pav.), tačiau reikia sukurti dumblių sektoriaus našumui padidinti ir geresnei dumblių produktų kokybei užtikrinti būtiną naujovišką įrangą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti didelio masto (galbūt automatizuotos) auginimo ir perdirbimo sistemos, kontroliniai zondai su kontrolės funkcijų valdymo sistemomis ir pan., galintys sumažinti nenuspėjamą biomasės praradimą ir darbo sąnaudas. Naujoviška įranga taip pat gali būti ypač naudinga didesniam galutinės grandies procesų efektyvumui, pavyzdžiui, biologinio perdirbimo įrenginiai gali būti naudojami visai makrodumblių ir mikrodumblių biomasei, o ne, pavyzdžiui, tik nedideliam aktyviųjų komponentų kiekiui apdoroti, likusią biomasę iššvaistant. Taip pat reikia pašalinti sistemines inovacijų kliūtis ir paspartinti dumblių produktų patekimo į rinką procesą 73 .
Be kita ko, dar būtina įgyti daugiau žinių apie laukinių jūrų dumblių rinkimo poveikį aplinkai ir ES pakrantėse išplaunamų jūrų dumblių kiekį. Tai padėtų įvertinti, koks šios rūšies biomasės kiekis gali suteikti tvarių verslo galimybių ES įmonėms. Dumblių auginimo sektoriui tikrai būtų naudinga, jei ES lygmeniu būtų taikoma centralizuota Europos jūrų dumblių padermių išsaugojimo strategija. Ji taip pat padėtų išsaugoti jūrų dumblių biologinę įvairovę.
6 pav. Pagrindiniai dumblių auginimo metodai Europoje
Nors jūrų dumbliai ir turi savybę absorbuoti anglies dioksidą ir mažinti vandenynų rūgštėjimą, atliekant mėlynosios anglies vertinimus iki šiol į juos dažniausiai nebuvo atsižvelgiama. Tačiau tyrimai rodo, kad srovės gali pernešti makrodumblius, ir jie gali nusėsti anglies dioksido absorbentuose už makrodumblių buveinių ribų 74 . Anglies dioksidas taip pat gali būti sekvestruojamas perdirbant dumblius į patvarius gaminius, pavyzdžiui, iš dumblių gaminamas žiedines medžiagas (įskaitant pakuotes). Šių procesų išaiškinimas ir kiekybiškas įvertinimas padėtų akvakultūros produktų gamintojams gauti papildomų paskatų (pavyzdžiui, mėlynosios anglies kreditų) už savo veiklą, pavyzdžiui, regeneracinį jūrų dumblių auginimą ir integruotą dumblių gamybą.
Tačiau būtina turėti daugiau žinių apie patikimus būdus tobulinti politinę ir teisinę bazę, siekiant integruoti mėlynąją anglį kaip gamtinį klimato problemų sprendimo būdą; apsvarstyti finansinius metodus ir apskaitos priemones, susijusius su ŠESD, anglies dioksido absorbavimu ir sekvestracija naudojant dumblius, ir tai, kaip šiems procesams daro poveikį jūrų dumblių auginimas ir naudojimas; išaiškinti nuosavybės teises; sudaryti sąrašą plėtojamų technologijų (pavyzdžiui, jutikliai) ir skaičiavimo priemonių (pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, blokų grandinės), padedančių kiekybiškai įvertinti ir monetizuoti mėlynosios anglies sekvestraciją mažomis sąnaudomis, taip pat geriau pažinti mažiau žinomus mėlynosios anglies ciklo aspektus (pavyzdžiui, jūrų dumblių indėlį). Be kita ko, svarbu išsiaiškinti mėlynosios anglies ekonomikos plėtros galimybes ir perspektyvas, visų pirma galimybes plėtoti mėlynosios anglies kaupimo ūkininkavimą ir anglies dioksido absorbavimo sertifikavimą. Taikant naujoviškus jūrų dumblių marikultūros metodus (pavyzdžiui, jūrų permakultūrą), palankios sąlygos auginti jūrų dumblius galėtų būti sudarytos pietinės ES dalies Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno vandenyse, kur vandens gylis yra tinkamas tokiai veiklai.
|
Žinios Komisija: 12)iki 2023 m. pabaigos žinias apie dumblių sektorių integruos į ES paramos akvakultūrai mechanizmą; 13)iki 2025 m. pabaigos, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atliks tyrimą, kad išsiaiškintų galimybes naudoti jūrų dumblius klimato kaitos švelninimo srityje ir jūrų dumblių, kaip mėlynosios anglies absorbentų, vaidmenį; 14)iki 2025 m. pabaigos, bendradarbiaudama su tyrėjais ir mokslininkais, įvertins galimybes taikyti ES lygmens strategiją jūrų dumblių biologinės įvairovės išsaugojimo srityje, pagal kurią centralizuotame biobankų tinkle arba duomenų banke bus saugomos ir dokumentuojamos Europos jūrų dumblių padermės; 15)nuo 2023 m., atsižvelgdama į Europos maisto saugos tarnybos rekomendacijas, pradės diskusijas dėl didžiausios leidžiamosios teršalų ir jodo koncentracijos dumbliuose nustatymo ir (arba) dėl galimybės priimti naują dumblių rūšių, apie kurias trūksta su teršalais susijusių duomenų, stebėsenos rekomendaciją, kad būtų galima nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją 75 ; 16)nuo 2023 m., bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, apsvarstys esamas stebėsenos sistemas ir turimus duomenis apie laukinių jūrų dumblių ir į ES pakrantėse esančius paplūdimius išmetamų jūrų dumblių rinkimą. Technologijų plėtra ir inovacijos Komisija: 17)pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas ES mokslinių tyrimų programas rems kuriamas naujas ir tobulinamas dumblių perdirbimo sistemas ir naujus gamybos metodus (pavyzdžiui, biologinio perdirbimo įrenginius, tiksliosios fermentacijos sistemas, neląstelines sistemas), skirtus tradiciškai iš dumblių gaunamiems didelės vertės junginiams, kad dumbliai būtų perdirbami į įvairioms reikmėms naudojamus žiedinius biologinius produktus; 18)pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas ES mokslinių tyrimų programas drauge su valstybėmis narėmis rems kuriamas efektyvesnes, lengvai plečiamo masto dumblių auginimo sistemas (pavyzdžiui, integruotą multitrofinę akvakultūrą, daugialypį jūros naudojimą, dumblių auginimą jūroje, fotobioreaktorius ir dumblių akvaponiką) arba metodus (pavyzdžiui, ląstelių marikultūrą ir makrodumblių auginimą rezervuaruose), kurie padės šalinti dabartinius techninius makrodumblių ir mikrodumblių gamybos sistemų apribojimus; 19)spręs su dumblių biokuru susijusius technologinius ir sisteminius uždavinius ir nustatys diegimo rinkoje priemones pagal programą „Europos horizontas“. Duomenys Komisija: 20) nuo 2023 m. apžvelgs prieinamus su dumbliais susijusius duomenis 76 (pavyzdžiui, duomenis apie gamybą, užimtumą, apyvartą ir kitus socialinius ir ekonominius duomenis) ir pateiks rekomendaciją dėl tokių duomenų šaltinių centralizavimo. |
4.4.Visuomenės informuotumo apie dumblius ir dumblių produktus ir jų pripažinimo rinkoje didinimas
ES vartotojai ir piliečiai dažnai nežino apie dumblių auginimo ir dumblių produktų naudą, kuri yra labai įvairialypė – nuo jūrų ekosistemų atkūrimo iki mažataršių produktų ir mėlynosios ekonomikos darbo vietų kūrimo. Geresnis visuomenės informuotumas apie dumblius ir dumblių produktus gali padidinti jų paklausą, o tai suteiks postūmį ES dumblių sektoriui.
Informacijos apie mėlynosios bioekonomikos sektorių sklaidos šaltiniai gali būti įvairūs: mokyklose dėstomos švietimo programos, patiekalų iš jūrų dumblių gamybai skirtos laidos, informaciniai lapeliai, spaudos straipsniai jūrų dumblių tema ir socialinės žiniasklaidos kampanijos. Tikslinė vartotojų elgsenos ir su dumblių produktais susijusių prioritetų analizė taip pat padėtų atskleisti sritis, kuriose trūksta žinių ir kuriose dėl šios priežasties reikėtų imtis informuotumo didinimo iniciatyvų, be to, tokia analizė padėtų nustatyti dumblių verslo plėtros kryptį.
|
Komisija: 21)nuo 2023 m. rems vartotojų informuotumo didinimą: A.atliks vartotojų elgsenos ir prioritetų analizę, kad išsiaiškintų, kaip vartotojai vertina dumblių produktus 77 ; B.pradės faktais grindžiamą (-as) ES masto ir (arba), kai tinkama, regioninę (-es) ar vietos komunikacijos kampaniją (-as), kuria (-iomis) bus siekiama plačiai informuoti apie įvairias dumblių produktų naudojimo sritis ir jų teikiamą naudą 78 ; 22)stiprins dumblių produktų tvarumo įvaizdį ES tvaraus maisto ženklinimo sistemoje, be kita ko, žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos standartuose ir žaliųjų viešųjų pirkimų iniciatyvose, numatytose strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“; 23)nuo 2023 m. kartu su platforma „EU4Ocean“ ir valstybėmis narėmis skatins mokyklose ir universitetuose rengti informuotumo didinimo akcijas, skirtas mėlynosios bioekonomikos temai ir novatoriškiems regeneracinės akvakultūros sprendimams. |
5.Išvados
ES gali imtis veiksmų dabar ir taip pasinaudoti galimybe pašalinti galimas problemas. Taip ji ne tik atsilieptų į augantį susidomėjimą dumbliais kaip alternatyvia žaliava įvairiose ekonomikose, bet ir suteiktų postūmį plėtoti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu saugų, atsinaujinantį ir konkurencingą išteklių, kuris būtinas augančiai ES ir tarptautinei dumblių produktų rinkai. Kaip teigiama programos „Europos horizontas“ misijos „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030 m.“ ataskaitoje, atkurti vandenynus ir vandenis yra itin svarbu žmonijos išlikimui, ES piliečių (ypač pakrančių bendruomenių) gerovei ir pragyvenimui. Šiuo atžvilgiu dumbliams gali tekti svarbus vaidmuo.
Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso siekius, ši iniciatyva yra svarbi, nes dabartines su aplinka ir klimatu susijusias problemas gali paversti verslo galimybėmis. Ji padės diegti integruotą sisteminį požiūrį į jau vykdomų veiksmų ir šiame komunikate aprašytų naujų veiksmų sinergijos kūrimą. Tokia integracija ir koordinavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą ES biudžeto įgyvendinimą ir pažangų ekonominį jo taikymą užtikrinant sinergiją ir kuo labiau plečiant dalijimosi žiniomis veiklą.
ES dumblių sektorius – tai jaunas ir dinamiškas sektorius, kuriam būdinga sparti kaita, nuolatinis žinių gausėjimas ir auganti mokslinių tyrimų įvairovė. Iki 2027 m. pabaigos Komisija parengs ataskaitą, kurioje bus įvertinta šio komunikato įgyvendinimo pažanga.
COM(2019) 640 final.
Summary for policymakers of the thematic assessment of the sustainable use of wild species of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services (IPBES), July 2022.
Remiantis duomenimis, Kinija, kurios pakrantės ilgis yra 13 000 km, o faktinis plotas, kuriame galima auginti dumblius, užima 136 223 ha (1 362 km2), 2019 m. užaugino 20,1 mln. tonų dumblių. O ES 27 valstybėse, kurių pakrantės ilgis – 66 000 km , o jūrų teritorija užima 5,7 mln. km2 (141 000 km2 tos teritorijos yra priekrantės vandenys (0–1 jūrmylės atstumu nuo kranto) ir 715 000 km2 – teritoriniai vandenys (0–12 jūrmylių atstumu nuo kranto)), užauginama mažiau kaip 1 000 tonų jūrų dumblių per metus. Jei iki 2030 m. pavyktų išnaudoti ES potencialą auginti dumblius, ES tiekėjų užauginama produkcija galėtų sudaryti trečdalį rinkai reikalingų dumblių16.
ES misijos „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis“ tikslas – parengti visai netaršiai ir mažo poveikio akvakultūrai būtinus sprendimus.