EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 14

COM(2022) 516 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos anglies dioksido rinkos funkcionavimo 2021 m., parengta pagal Direktyvos 2003/87/EB (iš dalies pakeistos Direktyva 2009/29/EB ir Direktyva (ES) 2018/410) 10 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį

{SWD(2022) 407 final}

Santrumpų sąrašas

ATR	Akreditavimo ir tikrinimo reglamentas
EITP SP	Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė
CEMS	nepertraukiamojo išmetamo teršalų kiekio matavimo sistemos
CO2e	anglies dioksido ekvivalentas
CORSIA	Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema
EEE	Europos ekonominė erdvė
EEX	Europos energijos birža
ELPA	Europos laisvosios prekybos asociacija
EIB	Europos investicijų bankas
ESMA	Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
ES	Europos Sąjunga
ES ATLPS	ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
ES 27	Europos Sąjungos valstybės narės
ESSŽ	Europos Sąjungos sandorių žurnalas
ICAO	Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
„InnovFin“ EPP	„InnovFin“ energetikos parodomieji projektai
IPCC	Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
SATR	Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentas
RSR	rinkos stabilumo rezervas
N2O	diazoto oksidas
NRDSR	naujiems rinkos dalyviams skirtas rezervas
PFC	perfluorangliavandeniliai
BAEATLS	bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius
JK	Jungtinė Karalystė

Turinys

Santrumpų sąrašas    

1.    Įvadas    

2.    ATLPS aprėptis    

3.    Anglies dioksido rinkos sistema    

3.1.    Išmetamo teršalų kiekio viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius)    

3.2.    ATL pardavimas aukcionuose    

3.3.    Nemokamų ATL paskirstymas    

3.3.1.    Nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią ne visi elektros energijos ir šilumos gamybai skirti ATL parduodami aukcionuose    

3.4.    Pajamos iš aukcionų    

3.4.1.    Programa „NER 300“    

3.4.2.    Inovacijų fondas    

3.4.3.    Modernizavimo fondas    

3.4.4.    Netiesioginių su išmetamu anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimas    

3.5.    Išmetamų teršalų kiekio mažinimas ES ATLPS    

3.6.    Pasiūlos ir paklausos subalansavimas    

4.    Aviacija    

5.    Rinkos priežiūra    

5.1.    ESMA ataskaitos išvados    

5.1.1.    ESMA politikos rekomendacijos    

6.    Išmetamų teršalų stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas    

6.1.    Išmetamų teršalų stebėsena    

6.2.    Akreditavimas ir tikrinimas    

6.3.    Kompetentingos institucijos    

6.4.    Atitiktis reikalavimams ir jų vykdymo užtikrinimas    

7.    ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS sąsaja    

8.    ES ATLPS Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos kontekste    

9.    Išvados ir perspektyvos    

1.Įvadas

ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra ES klimato politikos ašis. Joje pagal principą „teršėjas moka“ nustatoma elektros energijos ir šilumos gamybos, energijai imlios pramonės ir aviacijos sektoriaus Europoje išmetamo anglies dioksido kaina. Pasitelkiant rinkos jėgas ES ATLPS sukuria paskatą mažinti išmetamą ŠESD kiekį ten, kur galima tai padaryti mažiausiomis sąnaudomis, o kartu ji duoda pajamų investicijoms į klimato srities veiksmus ir energetikos pertvarką.

Nuo 2005 m. pradėjusi veikti ES ATLPS padėjo 34,6 proc. sumažinti dėl elektros energijos bei šilumos gamybos ir pramonės gamybos išmetamą ŠESD kiekį 1 . 2013–2021 m. laikotarpiu ji atnešė daugiau kaip 100 mlrd. EUR pajamų iš aukcionų; šios lėšos paskirstomos valstybėms narėms. Vis dėlto, norint pasiekti didesnį Europos klimato teisės aktu 2 įtvirtintą klimato srities užmojį, išmetamą ŠESD kiekį reikia mažinti toliau. ES įsipareigojo išmetamą ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu), kad iki šio amžiaus vidurio būtų neutralizuotas poveikis klimatui. ES ATLPS yra itin svarbi šiam tikslui pasiekti.

2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė politikos reformų, kuriomis siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą 3 , rinkinį, apimantį ES ATLPS peržiūrą 4 . Komisija pasiūlė, kad sektoriuose, kuriuos apima ši sistema, išmetamas atitinkamų teršalų kiekis būtų sumažintas 61 proc., palyginti su 2005 m. 5 Todėl tame pasiūlyme numatyta sugriežtinti išmetamo teršalų kiekio viršutinę ribą (didžiausią ATL skaičių) ir didinti jos kasmetinį mažinimą. Juo taip pat reformuojamos nemokamų apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) suteikimo pramonei taisyklės ir numatoma laipsniškai nutraukti nemokamų ATL paskirstymą aviacijos sektoriui. Kartu Komisija pasiūlė išplėsti ES ATLPS, kad ji apimtų jūrų transporto išmetamus teršalus, ir sukurti naują sistemą kelių transporto ir pastatų išmetamiems atitinkamų teršalų kiekiams mažinti. Apskritai šiuo pasiūlymu siekiama, kad daugiau išteklių būtų skiriama žaliajai pertvarkai, tuo tikslu valstybes nares įpareigojant visas pajamas iš aukcionų investuoti į su klimatu ir energetika susijusius projektus ir padidinant Inovacijų fondo ir Modernizavimo fondo išteklius.

Po to tas Komisijos pasiūlymas buvo apsvarstytas Europos Parlamento ir Tarybos. Abi institucijos iki 2022 m. vidurio priėmė pozicijas dėl ES ATLPS peržiūros, pasiūlydamos kelis pakeitimus. Po to 2022 m. liepos mėn. pradėtos tarpinstitucinės Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos.

Kol kas ES ATLPS toliau veikia pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. 2021 m. prasidėjo ketvirtasis sistemos veikimo etapas (2021–2030 m.). Šiuo etapu įsigaliojo keli struktūriniai sistemos pakeitimai. Išmetamo teršalų kiekio viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius) kasmet sumažinama daugiau – 2,2 proc. Pramonei nemokamai paskirstomų ATL kiekis pakoreguotas atsižvelgiant į technologijų pažangą ir gamybos pokyčius. Įgyvendinti pirmieji kvietimai siūlyti projektus finansuoti Inovacijų fondo lėšomis ir patvirtinti pirmieji sprendimai išmokėti lėšas investicijoms iš Modernizavimo fondo. Sistemos aprėptis taip pat 2021 m. pakeista atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES.

2021 m. įrenginių, kuriuos apima ES ATLPS, eksploatacija tebebuvo sumažėjusi dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Išmetamas teršalų kiekis nuo 2020 m. šiek tiek padidėjo dėl ekonomikos gaivinimo pastangų, tačiau vis dar nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio. Tai atspindėjo ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų paklausos augimas ir didesnė anglies dioksido kaina 2021 m.

Kylančios anglies dioksido kainos paskatino kai kuriuos suinteresuotuosius subjektus kelti klausimą, ar ES ATLPS nėra pernelyg daug spekuliacijos. Kai kurie iš jų taip pat kėlė klausimą, ar tos didesnės kainos daro poveikį energijos kainoms. Šiuos susirūpinimą kėlusius klausimus Komisija apsvarstė Komunikate dėl augančių energijos kainų problemos sprendimo 6 . Ji padarė išvadą, kad didesnių dujų kainų poveikis energijos kainai yra devynis kartus didesnis, palyginti su didesnių anglies dioksido kainų poveikiu. Komisija taip pat paprašė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) išanalizuoti elgseną anglies dioksido rinkoje. 2022 m. paskelbtoje galutinėje ESMA ataskaitoje paneigti teiginiai, kad esama pernelyg daug spekuliacijos. ESMA padarė išvadą, kad ES anglies dioksido rinka veikia gerai ir kad anglies dioksido kainos signalas atitinka esminius rinkos principus.

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas ES ATLPS veikimas per 2021 m. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį. Joje pateikiama atnaujinta sistemos aprėpties ir infrastruktūros apžvalga ir suteikiama įžvalgų apie svarbiausius struktūrinius sistemos elementus. Ši ataskaita parengta pagal ES ATLPS direktyvos 7 10 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį. Ji daugiausia grindžiama ES registro ir ES sandorių žurnalo (ESSŽ) duomenimis, taip pat pagal ES ATLPS direktyvos 21 straipsnį valstybių narių pateiktomis ataskaitomis.

2.ATLPS aprėptis

ES ATLPS nuo ketvirtojo etapo (2021–2030 m.) pradžios apima 27 ES valstybes nares ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją (toliau – ES ATLPS šalys), taip pat elektrines Šiaurės Airijoje 8 . Nuo 2020 m. sausio 1 d. ES ATLPS yra susieta su Šveicarijos ATLPS.

Apskritai ES ATLPS reguliuoja ŠESD išmetimą iš 8 757 elektros energijos ir šilumos gamybos jėgainių ir pramonės gamybos įrenginių, taip pat šių teršalų išmetimą dėl orlaivių naudotojų (jų yra 371) vykdomų skrydžių tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) oro uostų ir skrydžių iš EEE į Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Tai sudaro apie 36 proc. viso ES išmetamo atitinkamų teršalų kiekio.

Kaip ir ankstesniais metais, iš daugumos įrenginių, kuriuos apima ES ATLPS, išmetama mažiau nei 50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento (CO2e) per metus 9 (70,5 proc.). 4 725 iš jų klasifikuojami kaip mažataršiai įrenginiai 10 (54 proc. visų įrenginių). 22 proc. visų įrenginių išmeta po 50 000–500 000 tonų CO2e per metus 11 , o 7,5 proc. įrenginių išmeta didžiausią teršalų kiekį, t. y. daugiau kaip po 500 000 tonų CO2e per metus 12 . ATLPS šalys pranešė, kad 2021 m. uždaryti 199 įrenginiai – daugeliu atvejų tai įvyko dėl visiško veiklos nutraukimo arba, sumažinus pajėgumą, įrenginys nebesiekė ribos, nuo kurios įrenginiai įtraukiami į sistemą 13 .

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 priedėlio 1.1 pav. parodytas įrenginių skirstymas 2021 m. pagal taršos kategorijas.

Kai kuriuose sektoriuose į ES ATLPS įtraukiami tik tam tikrą dydžio ir gamybos lygio ribą viršijantys įrenginiai. Valstybės gali į sistemą neįtraukti mažataršių įrenginių, jeigu imamasi alternatyvių priemonių išmetamam teršalų kiekiui mažinti 14 . Nuo 2021 m. taip pat galima į ES ATLPS neįtraukti įrenginių, iš kurių išmetama mažiau nei 2 500 tonų CO2e 15 , ir rezervą teikiančių modulių ar atsarginių blokų, kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 300 valandų per metus 16 .

2021 m. 14 šalių pasirinko neįtraukti į sistemą įrenginių, kuriuose iš viso išmetama 4,9 mln. tonų CO2e. Tai sudarė 0,37 proc. viso į ES ATLPS įtrauktų įrenginių išmetamo teršalų kiekio.

Šešios valstybės narės 17 2021 m. toliau leido taikyti stacionariems įrenginiams supaprastintus stebėsenos planus, kai rizika nedidelė 18 . Aviacijos srityje apie naudojimąsi šia nuostata dėl mažataršių įrenginių pranešė tik Belgija.

Be CO2 išmetimo dėl elektros energijos gamybos, pramonės gamybos ir aviacijos veiklos, ES ATLPS apima diazoto oksido (N2O) išmetimą dėl nitrato rūgšties, adipo rūgšties, glioksilo rūgšties ir glioksalio gamybos ir perfluorangliavandenilių (PFC) išmetimą dėl aliuminio gamybos. 2021 m. 22 šalys pranešė apie suteiktus leidimus vykdyti ATLPS veiklą, kurios metu išmetami kiti nei CO2 teršalai. Apie anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiklą pranešė tik Norvegija.

Pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 priedėlio 1.1 lentelėje nurodytos valstybės, pranešusios apie kitų nei CO2 teršalų išmetimą vykdant ES ATLPS veiklą 2021 m.

Aviacijoje dauguma reguliuojamų veiklos vykdytojų 2021 m. buvo komercinio oro transporto vežėjai (71 proc. arba 262 veiklos vykdytojai) 19 . Iš viso 160 veiklos vykdytojų (43 proc.) laikyti mažataršiais.

3.Anglies dioksido rinkos sistema

3.1.Išmetamo teršalų kiekio viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius)

ES ATLPS nustatyta viršutinė riba – didžiausias teršalų, kuriuos gali išmesti reguliuojamieji subjektai, absoliutusis kiekis. Jį atitinka prekybos etapu išduodamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičius. Siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo bendrąjį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, ši viršutinė riba kasmet mažinama.

Stacionarių įrenginių ir orlaivių naudotojų išmetamų teršalų kiekiams taikomos atskiros viršutinės ribos (atskiri nustatyti didžiausi ATL skaičiai). Stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekio viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius) 2021 m. buvo 1 571 583 007 ATL. Aviacijos sektoriui 2021 m. išduota 28 306 545 ATL. Nuo 2021 m. abi viršutinės ribos mažinamos po 2,2 proc. per metus 20 ; pagal stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekio viršutinę ribą tai prilygsta 43 003 515 ATL.

Pagal ES ATLPS direktyvos 12 straipsnio 3 dalį stacionarių renginių atitikčiai reikalavimams užtikrinti nuo 2021 m. sausio 1 d. gali būti naudojami ir aviacijos ATL.

1 lentelėje parodyti metiniai ES ATLPS didžiausi ATL skaičiai nuo 2013 m. Lyginant šiuos duomenis reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2021 m. ES ATLPS nebeapima Jungtinėje Karalystėje esančių įrenginių. Pagal Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES 21 Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat pagal ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą 22 Šiaurės Airijos elektros energijos gamintojai tebedalyvauja ES ATLPS ir turi atitinkamas teises ir pareigas. ES ATLPS taip pat tebeapima vykdant skrydžius į Jungtinę Karalystę išmetamus teršalus. Todėl išmetamo teršalų kiekio viršutinės ribos (didžiausias ATL skaičius) buvo atitinkamai pakeistos 23 .

1 lentelė. Stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekio metinė viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius) ir metinis išleistų į apyvartą aviacijos ATL skaičius (2013–2021 m. laikotarpiu).

Metai	Metinis didžiausias ATL skaičius (stacionariems įrenginiams)	Metinis išleistų į apyvartą aviacijos ATL kiekis
2013	2 084 301 856	32 455 296
2014	2 046 037 610	41 866 834
2015	2 007 773 364	50 669 024
2016	1 969 509 118	38 879 316
2017	1 931 244 873	38 711 651
2018	1 892 980 627	38 909 585
2019	1 854 716 381	38 830 950
2020	1 816 452 135	42 803 537
2021	1 571 583 007	28 306 545

1 diagramoje parodyta didžiausio ATL skaičiaus kaita per visus ES ATLPS etapus, įskaitant numatomą jo sumažinimą iki 2030 m. 24

1 diagrama. ES ATLPS nustatyta išmetamo teršalų kiekio viršutinė riba (didžiausias ATL skaičius), palyginta su patikrintu išmestų teršalų kiekiu. Paaiškinimai: stulpeliai – didžiausias ATL skaičius; šviesesnio atspalvio 2014–2016 m. stulpeliai – ATL, kurių pardavimas rinkoje atidėtas 3 etape; šviesesnio atspalvio stulpeliai nuo 2019 m. – į rinkos stabilumo rezervą perkelti ATL; punktyrinė linija – patikrintas išmestų teršalų kiekis.

3.2.ATL pardavimas aukcionuose

ATL pardavimas aukcionuose tebėra pagrindinis jų paskirstymo ketvirtuoju ES ATLPS etapu metodas; jam tenka 57 proc. didžiausio ATL skaičiaus. Aukcionų reglamentu 25 nustatytos taisyklės, skirtos užtikrinti, kad aukcionai vyktų atvirai, skaidriai, suderintai ir be diskriminavimo. Juo nustatyti ATL pardavimo aukcionuose terminai, administravimo tvarka ir kiti aspektai.

2021 m. aukcionai toliau buvo rengiami Europos energijos biržoje „European Energy Exchange AG“ (EEX),

·kaip bendroje 25 valstybių narių, dalyvaujančių bendro pirkimo procedūroje, aukcionų platformoje;

·Lenkijos, kuri pasirinko nedalyvauti bendro pirkimo procedūroje, bet dar nepaskyrė savos aukcionų platformos, reikmėms;

·Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos reikmėms – po to, kai EEE susitarimas 2019 m. iš dalies pakeistas siekiant, kad šios šalys galėtų dalyvauti bendro pirkimo susitarime dėl bendros aukcionų platformos,

·Jungtinės Karalystės reikmėms – parduodant aukcione ATL elektros energijos gamintojams Šiaurės Airijoje.

EEX taip pat rengė vien tik Vokietijai skirtus aukcionus.

EEX vėl paskirta bendrąja aukcionų platforma nuo 2021 m., iš esmės nekeičiant dalyvavimo aukcionuose tvarkos. Iš viso 2021 m. surengta 230 aukcionų, o 2022 m. pirmąjį pusmetį – 109 aukcionai. EEX aukcionuose nuo 3 etapo per metus parduotų ATL kiekiai apžvelgti 2 lentelėje.

2 lentelė. Bendri aukcionuose parduotų ATL kiekiai (2013–2021 m.)

Metai	Paprastieji ATL	Aviacijos ATL
2013	808 146 500	0
2014	528 399 500	9 278 000
2015	632 725 500	16 390 500
2016	715 289 500	5 997 500
2017	951 195 500	4 730 500
2018	915 750 000	5 601 500
2019	588 540 000	5 502 500
2020	778 505 000	7 505 000
2021	582 952 500	3 785 500

2021 m. nebuvo atšauktų aukcionų, tačiau 2022 m. pradžioje atšaukti du aukcionai. Vasario 1 d. aukcionas per bendrąją aukcionų platformą atšauktas dėl techninės problemos. Po to pagal Aukcionų reglamento 9 straipsnį atitinkamas ATL kiekis paskirstytas per keturis vėlesnius aukcionus. Kovo 2 d. aukcionas, skirtas Lenkijai, buvo atšauktas, nes bendra pasiūlymų apimtis nesiekė aukcione parduodamų ATL kiekio. Tas aukcionas buvo atšauktas pagal Aukcionų reglamento 7 straipsnio 5 dalį, o atitinkamas ATL kiekis ir šiuo atveju paskirstytas per keturis vėlesnius aukcionus.

2 diagramoje apžvelgiamos galutinės aukcionų kainos ES anglies dioksido rinkoje nuo 2013 m. iki 2022 m. rugsėjo mėn.

2 diagrama. Paprastųjų ATL pardavimo aukcionuose galutinės kainos (2013 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d.)

Aukcionų platformų interneto svetainėse reguliariai skelbiami išsamūs kiekvieno aukciono rezultatai. Daugiau informacijos apie aukcionų vykdymo rezultatus, įskaitant dalyvavimą juose, pasiūlymų patenkinimo santykius ir kainas, galima rasti ATLPS šalių aukcionų ataskaitose 26 .

3.3.Nemokamų ATL paskirstymas

ES ATLPS pagrindinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metodas yra pardavimas aukcionuose, tačiau, siekiant mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką 27 , taip pat nemažai ATL paskirstoma nemokamai. Tai yra pereinamojo laikotarpio priemonė.

Specialiame anglies dioksido nutekėjimo sąraše nurodomi sektoriai, kuriuose yra didesnė anglies dioksido nutekėjimo rizika ir kuriuose dėl to galima gauti nemokamai paskirstomų ATL. Ketvirtojo etapo sąraše 28 nurodyti 63 sektoriai ir pasektoriai, kuriuose susidaro apie 94 proc. ES ATLPS apimamų pramoninių išmetamų teršalų.

Nemokamų ATL paskirstymas konkretiems sektoriams grindžiamas santykiniais taršos rodikliais. Šie rodikliai parodo 10 proc. efektyviausių kiekvieno sektoriaus įrenginių vidutinį taršos intensyvumą produkto vienetui. Siekiant stiprinti paskatą atsisakyti iškastinio kuro ir diegti inovacijas, šie santykiniai rodikliai laipsniškai mažinami. 2021 m. Komisija atnaujino ATLPS santykinių taršos rodiklių vertes 29 ; jos taikomos ketvirtojo etapo pirmuoju ATL paskirstymo laikotarpiu (2021–2025 m.).

Iš viso 31 iš 54 santykinių rodiklių sumažintas maksimalia 24 proc. norma. Likę rodikliai sumažinti 3–24 proc. 30 Tai atspindi daugumoje pramonės sektorių pastaraisiais metais mažinant taršos intensyvumą produkto vienetui padarytą pažangą. Kartu su atitinkamu sprendimu Komisijos paskelbtoje informacijos suvestinėje išsamiai apibūdintas duomenų apdorojimas ir analizė, kuriais pagrįstas santykinių taršos rodiklių atnaujinimas 31 .

Paskirstomų nemokamų ATL kiekis nuo ketvirtojo etapo koreguojamas pagal peržiūrėtas taisykles 32 tada, kai įvyksta pramonės gamybos pokyčių. Nustatyta riba, nuo kurios atliekamas koregavimas, yra gamybos padidinimas 15 proc. arba sumažinimas 15 proc. Veiklos vykdytojai privalo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms teikti metines gamybos duomenų ataskaitas. Remiantis šiomis ataskaitomis, suteikiamų nemokamų ATL kiekis gali būti koreguojamas.

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, tokios griežtos nuostatos lėmė tai, kad paskirstomų nemokamų ATL kiekis kasmet koreguojamas daugiau kartų. 2021 m. dėl to pateikta apie 3 700 paraiškų – tris kartus daugiau nei vidutiniškai per metus pateikta trečiajame etape.

Nustatytas pradinis 2021–2025 m. laikotarpiu paskirstomų nemokamų ATL kiekis yra 2 791 mln. leidimų, skirtų 7 430 įrenginių. Komisija iki 2022 m. vidurio priėmė penkis sprendimus koreguoti paskirstomų nemokamų ATL kiekį 33 . Dėl to jų kiekis sumažintas 77,5 milijonais ATL. Kita vertus, Komisija tuo pat metu priėmė du sprendimus 34 , kuriais pradinis paskirstomų nemokamų ATL kiekis pakoreguotas pridedant 3,3 mln. papildomų ATL. Tai buvo reikalinga dėl pateiktuose įrenginių duomenyse aptiktų klaidų ir dėl poreikio vykdyti teismo sprendimus.

Nemokamų ATL paskirstymo lygio koregavimai atliekami iš naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo (NRDSR). Šie koregavimai taip pat apima ATL paskirstymo pakeitimus dėl įrenginių atidarymo ar uždarymo. Pradinė NRDSR apimtis ketvirtojo etapo pradžioje buvo 331,3 mln. ATL. Tai apėmė nepaskirstytus trečiojo etapo ATL ir 200 mln. ATL iš rinkos stabilumo rezervo.

3 lentelėje apibendrinti ketvirtojo etapo pirmuoju laikotarpiu (2021–2025 m.) paskirstomų nemokamų ATL metiniai kiekiai – tiek pradiniai, tiek koreguoti kiekiai.

3 lentelė. Nemokamų ATL paskirstymas ketvirtojo etapo pirmuoju laikotarpiu (2021–2025 m.).

Metai	2021	2022	2023	2024	2025	Iš viso
Pradinis nemokamų ATL paskirstymas (ES 27 + Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija)	559,6	558,9	558,2	557,5	556,8	2 791,1
Faktinis nemokamų ATL paskirstymas	545,0	544,1	543,3	542,6	541,9	2 716,8
Koreguotas ir pataisytas nemokamų ATL paskirstymas	−14,6	−14,8	−14,9	−14,9	−14,9	−74,2

3.3.1.Nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią ne visi elektros energijos ir šilumos gamybai skirti ATL parduodami aukcionuose

ES ATLPS direktyvos 10c straipsniu nukrypstama nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcionuose. Reikalavimus atitinkančios valstybės narės 35 gali skirti apyvartinių taršos leidimų elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriui siekdamos remti investicijas į modernizavimą ir diversifikavimą. Atitinkami ATL pagal 10c straipsnį atimami iš ATL, kuriuos valstybė narė kitu atveju parduotų aukcionuose, kiekio. Tačiau nacionalinėms sistemoms, sukuriamoms įgyvendinant nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 10c straipsnį, reikalingas patvirtinimas pagal valstybės pagalbos taisykles ir joms keliami valstybės pagalbos gairėse nustatyti reikalavimai.

Nemokamų ATL suteikimas pereinamuoju laikotarpiu pagal ES ATLPS direktyvos 10c straipsnį tebėra galimas ketvirtajame etape, tačiau taikomos griežtesnės skaidrumo ir atrankos proceso nuostatos. Kita vertus, reikalavimus atitinkančios valstybės narės gali būti nusprendusios visus ar dalį pagal 10c straipsnį joms skirtų ATL parduoti aukcionuose arba juos panaudoti finansuojant investicijas iš Modernizavimo fondo.

Ketvirtajame etape tik Bulgarija, Rumunija ir Vengrija toliau naudojasi 10c straipsniu, tačiau šios šalys teberengia nacionalines sistemas šiai nuostatai įgyvendinti. Tos sistemos turės būti Komisijos patvirtintos pagal valstybės pagalbos taisykles. Tuo tarpu Bulgarija paprašė, kad pagal Aukcionų reglamento 14f straipsnį jai būtų leista aukcione parduoti dalį jos 2021 ir 2022 metams atidėtų ATL, gautų pagal 10c straipsnį.

Kitos valstybės narės 36 , atitinkančios reikalavimus, kad galėtų naudotis nukrypti leidžiančia nuostata pagal 10c straipsnį, 2020 m. pasirinko tuos ATL parduoti aukcione arba juos perkelti į Modernizavimo fondą. Pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 priedėlio 2.5 lentelėje nurodytas bendras Modernizavimo fonde esančių ATL skaičius ketvirtąjį etapą pagal valstybes nares gavėjas.

3.4.Pajamos iš aukcionų

Valstybės narės, aukcionuose pardavusios ATL, gauna nemažai pajamų, kurias gali išleisti klimato srities veiksmams, energetikos pertvarkai ir technologinėms inovacijoms. Didesnė anglies dioksido kaina lemia didesnes pajamas. Ketvirtuoju etapu dalis ATL parduodama aukcionuose tam, kad būtų sudaryti Inovacijų fondo ir Modernizavimo fondo atidėjiniai.

ES ATLPS direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės bent 50 proc. savo pajamų iš aukcionų 37 ir visas pajamas iš aviacijos naudotų su klimatu ir energetika susijusioms reikmėms. Valstybės narės kasmet teikia ataskaitas, kaip jos išleidžia savo pajamas iš aukcionų.

Visos pajamos iš aukcionų per 18 mėnesių nuo 2020 m. (2021 m. sausio mėn. – 2022 m. birželio mėn.) sudarė 51,7 mlrd. EUR 38 ; vien 2021 m. pajamos iš aukcionų buvo didesnės nei 31 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad nuo 2020 m. pajamos išaugo beveik dvigubai. Iš 2021 m. pajamų 25 mlrd. EUR tiesiogiai atiteko valstybėms narėms 39 .

Valstybės narės pranešė, kad su klimatu ir energetika susijusiems projektams 2021 m. jos išleido vidutiniškai 76 proc. pajamų iš aukcionų (19,4 mlrd. EUR). Tai arti 75 proc. trečiojo etapo vidurkio. Didžioji dalis pajamų išleista atsinaujinančiųjų išteklių energetikos (30 proc.) ir transporto (20 proc.) projektams. Be to, valstybės narės finansavo energijos vartojimo efektyvumą, nacionalinius ir tarptautinius projektus, taip pat mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Pranešta, kad apie 25 proc. lėšų panaudota finansuojant kitas išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones, įskaitant priemones, valstybių narių įgyvendinamas energetikos krizės poveikiui sušvelninti, pvz., mokesčių lengvatas ir socialinę paramą. Valstybių narių ataskaitų dėl šių išlaidų išsami analizė pateikta 2022 m. klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitoje 40 .

3.4.1.Programa „NER 300“

ES ATLPS lėšomis finansuota „NER 300“ buvo trečiajam etapui sukurta didelio masto finansavimo programa, skirta inovaciniams mažo anglies dioksido pėdsako energetikos parodomiesiems projektams. Jos tikslas buvo pademonstruoti aplinkai saugias anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas ir novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos technologijas komerciniu mastu. Šiai programai sutelkti ištekliai buvo gauti aukcione pardavus 300 mln. ATL iš naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo. Finansavimas skirtas projektams, išrinktiems per dviem etapais paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus (2012 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. liepos mėn.). Tie projektai įgyvendinami iki šiol.

Parama pagal programą „NER 300“ (bendra 2,1 mlrd. EUR suma) skirta iš viso 38 atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams ir vienam anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektui dvidešimtyje valstybių narių. Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pradėta įgyvendinti vienuolika projektų. Trys projektai laikomi užbaigtais: bioenergetikos projektas BEST Italijoje, sausumos vėjo energetikos projektas Windpark Blaiken Švedijoje ir bioenergetikos projektas Verbiostraw Vokietijoje. Likę projektai, iki šiol stebimi pagal programą, yra sausumos vėjo energetikos projektas Windpark Handalm Austrijoje, jūrų vėjo energetikos projektai Veja Mate ir Nordsee One Vokietijoje, išmaniojo elektros tinklo projektas Puglia Active Network Italijoje, plūdriųjų jūros vėjo elektrinių projektai Vertimed Prancūzijoje ir Windfloat Portugalijoje, saulės energijos koncentravimo projektas Minos Graikijoje ir bioenergetikos projektas TORR Estijoje.

Dėl sunkumų užtikrinti bendrą (privačiojo ar viešojo sektoriaus) finansavimą ir dėl sudėtingų ekonominių ir politinių sąlygų nepavyko surinkti pakankamai papildomų lėšų 28 projektams ir juos teko pašalinti iš programos. Dėl to atsirado daugiau kaip 1,6 mlrd. EUR nepanaudotų lėšų.

Nepanaudotos „NER 300“ lėšos yra perskirstomos. Lėšos, kurios liko nepanaudotos pagal pirmojo etapo kvietimus teikti pasiūlymus (šiuo metu 724,8 mln. EUR), yra reinvestuojamos pagal esamas finansines priemones, valdomas Europos investicijų banko 41 . Prie „InnovFin“ energetikos parodomųjų projektų („InnovFin“ EPP) priskiriamų projektų užbaigimas turi būti patvirtintas iki 2022 m. pabaigos. Teikiant „InnovFin“ energetikos finansinio konsultavimo paramą ir naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonę (EITP SP) projektų užbaigimas turi būti patvirtintas iki 2023 m. pabaigos.

Pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 priedo 2.4 lentelėje pateikiama daugiau informacijos apie projektus, nuo 2020 m. birželio mėn. remiamus kaip „InnovFin“ energetikos parodomuosius projektus ir pagal EITP SP.

Jau įsitikinama įdiegto derinimo mechanizmo veiksmingumu. Pavyzdžiui, teikiant „InnovFin“ energetikos finansinio konsultavimo paramą jau užbaigta dešimt projektų ir įgyvendinama daugiau projektų. Tai daugiausia atsinaujinančiųjų išteklių energetikos (vandenynų energijos, koncentruotos saulės energijos ir vandenilio), taip pat anglies dioksido surinkimo ir naudojimo ir (arba) saugojimo projektai.

Likusios nepanaudotos „NER 300“ lėšos perkeliamos į Inovacijų fondą. Tai apima po antrojo kvietimų teikti pasiūlymus etapo likusias nepanaudotas lėšas, taip pat lėšas, valstybių narių grąžintas dėl nesėkmingų projektų. Iki šiol į Inovacijų fondą perkelta 770,2 mln. EUR lėšų.

3.4.2.Inovacijų fondas

ES ATLPS Inovacijų fondo lėšomis siekiama finansuoti novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir pramoninių sprendimų, kuriais siekiama mažinti energijai imlių Europos pramonės sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, komercinį demonstravimą, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energetikos, energijos kaupimo, anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo plėtrą. Apskaičiuota, kad 2020–2030 m. laikotarpiu šiame fonde bus sutelkta apie 33,8 mlrd. EUR 42 lėšų, gautų aukcionuose pardavus 450 mln. ATL. Taigi, tai viena didžiausių pasaulyje dotacijų finansavimo programų, finansuojama vien ES ATLPS lėšomis.

Nuo 2020 m. Komisija kartu su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąja įstaiga (CINEA) paskelbė keturis kvietimus teikti pasiūlymus Inovacijų fondo finansavimui gauti. Du iš šių kvietimų teikti pasiūlymus užbaigti 2021 m.

Pagal pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų 43 dotacijos skirtos septyniems pasiūlymams šešiose valstybėse narėse 44 . Iš viso 1 145 mln. EUR lėšų skirta remti projektams įvairiuose ATLPS sektoriuose, konkrečiai cheminių medžiagų, plieno, cemento, perdirbimo gamyklų, elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose. Pagal pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų 45 30 projektų suteiktos dotacijos, iš viso 109 mln. EUR. Jais bus prisidedama prie veiksmų, kuriais mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro vienuolikoje valstybių narių 46 , taip pat Islandijoje ir Norvegijoje. Šiais projektais iš viso siekiama per pirmus dešimt jų veiklos metų sumažinti išmetamą teršalų kiekį 77,4 mln. tonų CO2e. Tikimasi, kad šis mažinimas bus pradėtas jau 2023 m., pradėjus įgyvendinti pirmuosius projektus.

2022 m. liepos mėn. pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų buvo preliminariai atrinkta 17 projektų siekiant parengti susitarimus dėl dotacijų. Iš viso 1,8 mlrd. EUR bus finansuojamas inovacijų diegimas cemento, vandenilio, cheminių medžiagų, gamybos pramonės ir kituose sektoriuose, įgyvendinant priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinančius veiksmus devyniose ATLPS šalyse 47 . 2022 m. rugpjūčio 31 d. užbaigtas antrasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų; gauti 66 pasiūlymai, jų vertinimas tebevyksta.

Tuo pat metu 25 projektai, kurių nelydėjo sėkmė per pirmus du kvietimus (ir dėl didelio masto, ir dėl nedidelio masto projektų), buvo atrinkti: jiems bus skirta projektų plėtojimo pagalba iš Inovacijų fondo. Ši 6,1 mln. EUR parama yra teikiama Europos investicijų banko.

2022 m. lapkričio 3 d. paskelbtas trečiasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų 48 ; tam skirtas beprecedentiškai didelis 3 mlrd. EUR biudžetas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas su ES planu „REPowerEU“ 49 susijusioms projektų sritims – vandeniliui ir elektrifikacijai, švarioms gamybos technologijoms ir vidutinio dydžio bandomiesiems projektams.

Komisija atskirai teikia išsamesnes Inovacijų fondo įgyvendinimo ataskaitas. Pirmoji pažangos ataskaita 50 priimta 2022 m. rugpjūčio 26 d.

3.4.3.Modernizavimo fondas

ES ATLPS Modernizavimo fondas yra vienas iš šios sistemos solidarumo mechanizmų – jo lėšomis remiamos investicijos į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą dešimtyje mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių 51 . Numatoma, kad 2021–2030 m. laikotarpiu jame bus sutelkta apie 48,2 mlrd. EUR 52 lėšų, gautų aukcionuose pardavus daugiau kaip 643 mln. ATL 53 . Ne mažiau kaip 70 proc. šių išteklių turėtų būti skiriama paramai prioritetinėms investicijoms, kurios valstybėms narėms gavėjoms padeda greičiau pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Šis fondas pradėjo veikti 2021 m. sausio mėn., kai dauguma jo paramą gaunančių valstybių narių ėmė ją naudoti savo teritorijoje. Čekija, Estija, Kroatijai Lenkijai Lietuvai Rumunija, Slovakija ir Vengrija gali pasinaudoti iš viso 3,3 mlrd. EUR šio fondo lėšų. Šie ištekliai skiriami 71 investicijai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą įvairiuose sektoriuose (Lietuva, Lenkija), fotovoltinius įrenginius (Čekija, Rumunija), energijos kaupimą (Vengrija) ir elektros tinklų modernizavimą (Slovakija).

Jau pasirodė Modernizavimo fondo įgyvendinimo pirmojo ciklo ataskaitos, įskaitant Investicijų komiteto metinę ataskaitą 54 ir valstybių narių nacionalines ataskaitas 55 .

3.4.4.Netiesioginių su išmetamu anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimas

Valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą siekdamos kompensuoti kai kurių energijai imlių pramonės sektorių išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido, patiriamas dėl netiesioginio jo išmetimo, konkrečiai dėl didelių energijos kainų, išaugusių dėl to, kad elektros energijos gamintojai ATL pirkimo išlaidas perleidžia apmokėti vartotojams. Siekdama, kad netiesioginių su išmetamu anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimas būtų valstybių narių suderintas ir konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje būtų kuo mažiau, Komisija patvirtino ES ATLPS valstybės pagalbos gaires. Šios gairės iš pradžių taikytos 2013–2020 m. patirtoms netiesioginėms išlaidoms 56 . 2020 m. šios gairės peržiūrėtos numatant jas taikyti 2021–2030 m. laikotarpiu 57 .

2021 m. valstybės narės išmokėjo kompensacijas už netiesiogines išlaidas, patirtas eksploatuojant įrenginius 2020 m. Šioms išlaidoms tebetaikomos ankstesnės valstybės pagalbos gairės. Duomenų apie 2021 m. patirtų netiesioginių išlaidų kompensavimą dar nėra. Dauguma valstybių narių, pasirinkusių pradėti arba tęsti netiesioginių išlaidų kompensavimą po 2021 m., jau pranešė Komisijai apie šias savo sistemas ir gavo valstybės pagalbos patvirtinimą pagal peržiūrėtas gaires. Ateinančių metų ataskaita bus pirmoji, kurioje bus nurodytos pagal naująsias gaires išmokėtos netiesioginių išlaidų kompensacijos.

Išaugus anglies dioksido kainai padidėjo ir netiesioginės išlaidos, todėl daugiau valstybių narių pasirinko kompensuoti netiesiogines išlaidas. 2021 m. kompensacijas pirmą kartą išmokėjo Čekija ir Italija, taigi bendras valstybių narių, taikančių kompensavimo sistemas, skaičius pasiekė 14.

Netiesioginių išlaidų kompensavimo sistemą taikančios valstybės narės privalo per tris mėnesius po kiekvienų metų pabaigos paskelbti, kiek iš viso išmokėta kompensacijų, išskaidydamos duomenis pagal gavėjų sektorius ir pasektorius. 4 lentelėje apibendrinami valstybių narių paskelbti duomenys apie 2021 m. išmokėtas kompensacijas (už 2020 m. patirtas netiesiogines išlaidas). Kompensacijų sumos taip pat palyginamos su 2020 m. pajamomis iš aukcionų 58 .

4 lentelė. 2021 m. išmokėtos kompensacijos už 2020 m. patirtas netiesiogines išlaidas.

Valstybė narė	Išmokėtos kompensacijos už 2020 m. patirtas netiesiogines išlaidas  [mln. EUR]	Gavėjų skaičius	2020 m. pajamos iš aukcionų  [mln. EUR]	Pajamų iš aukcionų dalis, panaudota netiesioginėms išlaidoms kompensuoti
BE (FL)	137,1	108	353,0	44,5 %
BE (WL)	20,0	34
CZ	41,5	30	718,1	5,8 %
DE	833,0	893	2 641,8	31,5 %
EL	68,3	50	501,2	13,6 %
ES	179,0	210	1 222,3	14,6 %
FI	106,3	59	218,2	48,7 %
FR	391,0	325	714,7	54,7 %
IT	90,0	187	1 274,6	7,1 %
LT	1,0	1	86,3	1,2 %
LU	15,9	3	16,8	94,9 %
NL	172,2	92	437,3	39,4 %
PL	183,3	70	3 155,4	5,8 %
RO	131,8	43	801,3	16,4 %
SK	11,0	10	241,9	4,6 %

Keturiolikos valstybių narių 2021 m. išmokėtos netiesioginių išlaidų kompensacijos iš viso sudarė apie 2,38 mlrd. EUR. Tai beveik 1 mlrd. EUR daugiau nei 2020 m. 59 Taip yra daugiausia dėl to, kad padidėjo anglies dioksido kaina, naudojama apskaičiuojant kompensacijas. 2021 m. taikyta anglies dioksido kaina buvo 25,20 EUR, didesnė už 16,15 EUR kainą, taikytą 2019 m. Daugumoje kompensavimo sistemų nėra nustatyto dydžio biudžeto, tačiau kompensacijos mokamos iki tam tikros viršutinės ribos, kurią lemia patirtos netiesioginės su išmetamu anglies dioksidu susijusios išlaidos ir valstybės pagalbos gairėse nustatytos ribos. Paprastai tos valstybės narės, kurios neturi nustatytos tokių išmokų viršutinės ribos (kaip antai Lietuva ar Slovakija), moka mažiau kompensacijų.

Netiesioginių išlaidų kompensavimas padidėjo ir santykine prasme. 2020 m. patirtų netiesioginių išlaidų kompensacijos iš viso sudarė 19,2 proc. keturiolikos valstybių narių gautų 2020 m. pajamų iš aukcionų. Tos valstybės narės 2021 m. vidutiniškai 27,3 proc. savo pajamų iš aukcionų skyrė netiesioginėms su išmetamu anglies dioksidu susijusioms išlaidoms kompensuoti.

Valstybės narės, kurios bet kuriais metais daugiau kaip 25 proc. savo pajamų iš aukcionų panaudoja netiesioginėms išlaidoms kompensuoti, taip pat privalo paskelbti ataskaitą, kurioje paaiškintų, kodėl viršijo šią ribą. Netiesioginių išlaidų kompensacijoms daugiau kaip 25 proc. savo pajamų iš aukcionų 2021 m. išleido šešios valstybės narės – Liuksemburgas, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad anglies dioksido kainos augimas (taigi ir patirtos netiesioginės išlaidos) buvo santykinai didesnis negu pajamų iš aukcionų didėjimas, o aukcionuose parduodamų ATL kiekis tebebuvo mažinamas naudojant rinkos stabilumo rezervą. Kai kuriose iš keturiolikos valstybių narių taip pat padidėjo energijai imlių pramonės sektorių išmetamų teršalų dalis, palyginti su praeityje jų išmestų teršalų kiekiu, kuriuo remiantis apskaičiuojama jiems skirta aukcionuose parduodamų ATL dalis.

3.5.Išmetamų teršalų kiekio mažinimas ES ATLPS

2021 m. iš stacionarių įrenginių išmesti teršalai sudarė 1 335 mln. tonų CO2e. Tai buvo 6,6 proc. daugiau nei 2020 m., tačiau vis dėlto 5,6 proc. mažiau nei 2019 m. 60

Mažinant iš stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekį iki šiol daugiausia prisidėjo elektros energijos sektorius (elektros energijos ir šilumos, įskaitant dalį pramoninės šilumos, gamyba), tačiau 2021 m. elektros energijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekis padidėjo 8,4 proc. Tai įvyko daugiausia dėl padidėjusio elektros energijos poreikio atsigaunant ekonomikai po COVID-19 pandemijos ir dėl to, kad išaugusios iškastinio kuro kainos paskatino naudoti daugiau akmens anglių. Vis dėlto bendras elektros energijos sektoriaus išmestų teršalų kiekis 2021 m. tebebuvo 8,1 proc. mažesnis nei 2019 m., nors elektros energijos poreikiai per šiuos dvejus metus buvo labai panašūs.

Iš pramonės įrenginių išmetamų teršalų kiekis 2021 m., palyginti su 2020 m., taip pat padidėjo 4,6 proc. Nustatyta, kad jis labai didėjo daugumoje sektorių, įskaitant geležies ir plieno, taip pat cheminių medžiagų sektorius. Tai paskatino ekonomikos atsigavimas po pandemijos, kuriam vykstant 2020–2021 m. 5,3 proc. padidėjo ES 27 BVP. Vis dėlto pramoninių išmetamų teršalų kiekis 2021 m. buvo 2,6 proc. mažesnis nei 2019 m., nors bendras pramonės gamybos lygis per abejus metus buvo labai panašus 61 .

5 lentelėje parodytos ATLPS stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekio kaitos tendencijos nuo 2013 m.

5 lentelė. Patikrintas iš stacionarių įrenginių išmestų teršalų kiekis

Metai	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021 62
Patikrintas iš stacionarių įrenginių išmestų teršalų kiekis	1 908	1 814	1 803	1 751	1 755	1 683	1 530	1 356	1 335
Metinis pokytis	-	−4,9 %	−0,6 %	−2,9 %	0,2 %	−4,1 %	−9,1 %	−11,4 %	6,6 %
Patikrintas gaminant elektros energiją ir šilumą išmestų teršalų kiekis	1 191	1 100	1 091	1 046	1 036	964	822	696	707
Metinis pokytis	-	−7,7 %	−0,8 %	−4,1 %	−1,0 %	−7,0 %	−14,7 %	−15,3 %	8,4 %
Patikrintas dėl pramonės gamybos išmestų teršalų kiekis	717	714	712	705	719	719	708	659	631
Metinis pokytis	-	−0,4 %	−0,3 %	−1,0 %	2,0 %	0,1 %	−1,6 %	−6,9 %	4,6 %

3 diagramoje parodytos išmetamų teršalų, kuriems taikoma ATLPS, kiekio pokyčio 2021 m., palyginti su ES ATLPS 3 etapu, tendencijos pagal kuro rūšis.

2021 m. pagrindiniai energijos šaltiniai, įtraukti į ES ATLPS, buvo antracitas, lignitas (ir subbituminės anglys) bei gamtinės dujos. Ankstesniais metais gamtinių dujų dalis laipsniškai didėjo, jomis keičiant antracitą ir, kiek mažiau, lignitą. Tačiau 2021 m. dėl antracito naudojimo išmetamų teršalų dalis, palyginti su 2020 m., padidėjo 3,4 proc. Tuo pat metu sumažėjo ir lignito, ir gamtinių dujų dalys. Tai buvo susiję su kylančiomis iškastinio kuro kainomis.

3 diagrama. Išmetami teršalų kiekiai pagal kuro rūšis, parodyti kaip dėl iškastinio kuro naudojimo išmetamų teršalų metinio kiekio dalis. Iškastinio kuro rūšys kartu sudaro 100 proc., o biomasė pridėta papildomai. Jei deginant tam tikrą kurą išmetami teršalai niekada neviršija 3 proc. bendro kiekio, jo duomenys diagramoje neparodyti. Žvaigždute (*) žymima tai, ko neapima kitos konkrečios nurodytos kuro rūšys.

Pranešta, kad biomasė 2021 m. naudota iš viso 2 153 įrenginiuose. Tai sudaro 24,6 proc. visų ataskaitose nurodomų įrenginių pagal ES ATLPS (2020 m. tokių įrenginių buvo mažiau – 22,5 proc.). Išmetamas teršalų kiekis skiriasi priklausomai nuo kuro rūšies, tačiau išmestų teršalų, už kuriuos atsiskaitant turėjo būti atsisakyta ATL, kiekis būtų buvęs 15,8 proc. didesnis, jei dėl biomasės, kuriai taikomas nulinis išmetamųjų teršalų faktorius, išmetami teršalai būtų buvę skaičiuojami kaip dėl iškastinio kuro išmetami teršalai.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. 63 ES ATLPS dėl biomasės, kurios išmetamųjų teršalų faktorius yra nulinis, išmetamiems teršalams taikomi nauji tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo kriterijai pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 64 . Jie apima griežtesnius biokurui ir skystiesiems bioproduktams taikomus kriterijus ir naujus kietajai ir dujinei biomasei taikomus kriterijus.

Biomasės kuro, kuris atitinka taikomus tvarumo kriterijus arba kuriam šie kriterijai netaikomi, išmetamųjų teršalų faktorius gali būti laikomas nuliniu. Tai reiškia, kad dėl šio kuro naudojimo išmetamas CO2 neskaičiuojamas kaip dėl iškastinio kuro išmetamas CO2. Veiklos vykdytojams nereikia atsisakyti ATLPS apyvartinių taršos leidimų atsiskaitant už šių nulinio faktoriaus teršalų išmetimą. Taigi, 3 diagramoje be teršalų, kurie išmetami dėl iškastinio kuro naudojimo, papildomai parodyti ir dėl biomasės, kurios išmetamųjų teršalų faktorius yra nulinis, išmetami teršalai.

4 diagramoje parodyta, kaip dėl biomasės, kurios išmetamųjų teršalų faktorius yra nulinis, išmetamų teršalų kiekiai ES ATLPS išskaidomi tarp A, B, ir C kategorijų įrenginių. Taip juos išskaidant neatsižvelgiama į absorbcijos fazę ir grynąją išmetamų teršalų vertę. Dėl biomasės naudojimo išmetamų nulinio faktoriaus teršalų kiekis aiškiai padidėjo – nuo 142 mln. tonų 2020 m. iki 172 mln. tonų 2021 m.

Dėl biomasės, kurios išmetamųjų teršalų faktorius nėra nulinis, išmetamų teršalų kiekis tebebuvo minimalus – apie 1,5 mln. tonų CO2e, sudarantis tik truputį daugiau nei 0,1 proc. viso iš stacionarių įrenginių išmetamų teršalų, kuriems taikoma ATLPS, kiekio. Nors ši dalis yra beveik tokia pati kaip 2020 m., numatoma, kad ji didės dėl biomasei, kurios išmetamųjų teršalų faktorius yra nulinis, keliamų reikalavimų sugriežtinimo, ypač po 2023 m. Iki 2023 m. sausio 1 d. nacionalinės institucijos gali leisti, kad iš įrenginių dėl biomasės naudojimo išmetami teršalai būtų laikomi nuliniais neįrodžius atitikties antrojoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (AIED II) nustatytiems tvarumo ir išmetamų teršalų kiekio sumažėjimo kriterijams.

 

4 diagrama. Dėl biomasės, kurios išmetamųjų teršalų faktorius yra nulinis, naudojimo išmestų teršalų kiekis 2021 m., palyginti su trečiuoju etapu (2013–2020 m.). Išmestų teršalų kiekis nurodytas mln. tonų (Mt) CO2e.

3.6.Pasiūlos ir paklausos subalansavimas

Trečiojo etapo pradžioje 2013 m. ES ATLPS buvo būdingas didelis struktūrinis apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansas. Anglies dioksido rinkoje buvo 2,1 mlrd. ATL perteklius. Komisija ėmėsi trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiam disbalansui ištaisyti. Kaip trumpalaikę priemonę Komisija naudojo 900 mln. ATL pardavimo aukcione atidėjimą nuo 2014–2016 m. iki 2019–2020 m. Kaip ilgalaikį sprendimą ji 2015 m. sukūrė rinkos stabilumo rezervą (RSR).

Aukcionuose parduodamų ATL kiekiai per RSR koreguojami pagal iš anksto nustatytas bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus (BAEATLS) apatines ribas. Taip palaikoma pusiausvyra ir atsparumas ES anglies dioksido rinkoje. RSR pradėtas naudoti 2019 m., išimant ATL iš apyvartos (nuo tada kasmet sumažinant valstybių narių aukcionuose parduodamų ATL kiekius). Į tą rezervą taip pat perkelta 900 mln. ATL, kurių pardavimas aukcione iš pradžių buvo atidėtas.

Išmetamų teršalų kiekis 2021 m. padidėjo, palyginti su 2020 m., nors vis dar nesiekė prieš pandemiją 2019 m. buvusio lygio. Dėl to susidarė 1 449 mln. ATL perteklius, mažesnis nei 2020 m., bet šiek tiek didesnis nei 2019 m. 5 diagramoje parodytas ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų perteklius nuo 2013 m.

5 diagrama. ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų perteklius (2013–2021 m.).

Nuo 2017 m. gegužės mėn. vidurio Komisija reguliariai skelbia praėjusių metų BAEATLS. 2022 m. gegužės mėn. Komisija šeštąjį kartą paskelbė BAEATLS 65  – tai buvo iš viso 1 449 214 182 ATL. Ir vėl, kadangi perteklius viršijo iš anksto nustatytą ribą, ATL buvo perkelti į RSR, taip sumažinant 2022 ir 2023 m. aukcionuose parduodamų ATL kiekius.

Taip per RSR beveik 350 milijonais sumažinti nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. aukcionuose parduodamų ATL kiekiai. Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 priedėlio 3.1 lentelėje nurodyti ATLPS šalių 2022 m. įnašai į RSR.

2021 m. Komisija atliko pirmąją RSR peržiūrą, kaip dalį platesnės iniciatyvos įgyvendinti Europos žaliąjį kursą 66 . Atliekant tą peržiūrą nustatyta, kad RSR veikia gerai ir atlieka savo paskirtį. Jis padėjo sumažinti ATL perteklių ir duoti užtikrintą anglies dioksido kainos signalą net ir COVID-19 pandemijos metu. Nuo 2019 m. į šį rezervą perkelta daugiau kaip 1,4 mlrd. ATL. Kiekvienais metais į rezervą perkelta 24 proc. praėjusių metų perteklinių ATL, taip pat į jį perkelta 887 mln. leidimų, kurie liko nepaskirstyti 2013–2020 m. laikotarpiu.

Per pirmąją peržiūrą Komisija pasiūlė, kad RSR toliau šalintų ES anglies dioksido rinkoje susidariusį disbalansą ir reaguotų į bet kokius staigius paklausos pokyčius (tokius kaip tas, kurį sukėlė COVID-19 pandemija). Šiuo tikslu Komisija pasiūlė išlaikyti 24 proc. perkeliamą dalį ir pakoreguoti rezervo veiklos parametrus.

4.Aviacija

Nuo 2012 m. ES ATLPS reguliuojamas aviacijos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis. Teisiškai ši sistema apima visus išvykimo iš Europos ekonominės erdvės (EEE) skrydžius ir (kai netaikoma išimtis) visus atvykimo į ją skrydžius. Tačiau 2013 m. ES laikinai apribojo ATLPS prievolių taikymą, kad jos būtų taikomos tik EEE vidaus skrydžiams, – taip siekta padėti kurti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) pasaulinę rinka grindžiamą priemonę, skirtą aviacijos išmetamų teršalų kiekiui mažinti 67 . Vėliau to sprendimo galiojimas du kartus pratęstas iki 2023 m.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. ES ATLPS taip pat apima išvykimo į Šveicariją skrydžių metu išmetamus teršalus 68 . Šveicarijos ATLPS savo ruožtu taikoma išvykimo į EEE oro uostus skrydžiams. Taip užtikrinamos vienodos sąlygos skrydžiams abiem atitinkamų maršrutų kryptimis.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES ATLPS toliau taikoma išvykimo į Jungtinę Karalystę skrydžiams, o Jungtinės Karalystės ATLPS taikoma išvykimo į EEE oro uostus skrydžiams. Taigi, nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, aviacijos išmetamiems teršalams toliau taikoma anglies dioksido kainodara.

Pagal atnaujintą ES ATLPS taikymo sritį 2021 m. išduota 28,3 mln. aviacijos ATL. Nemokamai paskirstyta šiek tiek daugiau kaip 24 mln. ATL. Be to, EEE nacionalinių administratorių administruojami orlaivių naudotojai nemokamai gavo apie 0,5 mln. Šveicarijos aviacijos ATL pagal Šveicarijos ATLPS. Tai galima palyginti su 2021 m. aukcionuose parduotų aviacijos ATL skaičiumi – apie 3,8 mln. Didžiausias ATL skaičius aviacijoje nuo 2021 m. kasmet mažinamas 2,2 proc.

Aviacijos išmetamų teršalų kiekis 2019 m. buvo kaip niekad didelis, tačiau 2020 m. staiga sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių kelionių ribojimų. 2021 m. orlaivių naudotojų išmestų teršalų kiekis sudarė 27,9 mln. tonų CO2e (įskaitant apie 0,3 mln. tonų pagal Šveicarijos ATLPS). Tai yra maždaug 30 proc. daugiau negu 2020 m., tačiau vis dar 50 proc. mažiau nei 2019 m. prieš pandemiją. Svarbu pažymėti, kad, siekiant atsižvelgti į nuo 2021 m. pasikeitusią ES ATLPS taikymo sritį aviacijos sektoriuje, šis palyginimas atliktas naudojant koreguotas 2020 ir 2019 m. išmestų teršalų kiekio vertes 69 . Šis koregavimas neapima atvykimo iš Jungtinės Karalystės skrydžių.

6 lentelėje nurodyti aviacijos sektoriuose nemokamai paskirstytų ir parduotų aukcionuose ATL kiekiai kartu su patikrintu orlaivių naudotojų išmestų teršalų kiekiu.

6 lentelė. Orlaivių naudotojai: patikrinti išmestų teršalų kiekiai, paskirstyti nemokami ATL ir aukcionuose parduoti ATL.

Metai	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021
Patikrintas išmestų teršalų kiekis (mln. tonų CO2e)	53,5	54,8	57,1	61,5	64,4	67,5	68,2	25,2	27,9
Metinis pokytis	-	2,5 %	4,1 %	7,7 %	4,8 %	4,8 %	1 %	−63 %	30 % 70
Paskirstyti nemokami ATL (ES 27 + Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija + Jungtinė Karalystė + Šveicarija) 71 , 72	32,4	32,4	32,1	32,0	33,1	31,3	31,3 73	32,5 74	24,0 75
Nemokamų ATL paskirstymas iš specialaus rezervo naujiems rinkos dalyviams ir sparčiai augantiems veiklos vykdytojams	0	0	0	0	1,1	1,1	1,0	0,8	0,3
Parduotų aukcionuose ATL kiekis 76	0	9,3	16,4	6,0	4,7	5,6	5,5	9,2	3,8

ICAO Asamblėja 2016 m. spalio mėn. priėmė rezoliuciją dėl Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA). Jos pagrindinis tikslas – kompensuoti tarptautinės aviacijos išmetamo CO2 kiekį, viršijantį tam tikrą bazinį lygį. Sistema oficialiai pradėjo veikti 2021 m.; aiškiai nurodyta, kad iki 2026 m. joje dalyvaujama savanoriškai. Dar neaišku, ar vėliau ją taikys visos įpareigotosios šalys, – kai kurios iš jų (pvz., Kinija) išreiškė abejones dėl šios sistemos. Atsižvelgiant į minėtą CORSIA rezoliuciją, iki 2023 m. pabaigos pratęstas ES ATLPS taikymo aviacijos sektoriui srities ribojimas, joje apsiribojant tik Europos vidaus skrydžiais.

Sistemoje CORSIA dalyvaujančios valstybės turėtų įpareigoti jose įsisteigusias oro transporto bendroves kompensuoti savo išmetamų teršalų kiekį, viršijantį tam tikrą bazinį lygį (kuris iš pradžių buvo nustatytas kaip 2019 ir 2020 m. taršos lygių vidurkis), perkant ir atšaukiant tarptautinius kreditus. ICAO Asamblėja 2021 m. spalio mėn. nusprendė sistemos bazinį lygį 2024–2035 m. laikotarpiu pakeisti į 85 proc. 2019 m. išmesto teršalų kiekio.

Kaip Europos žaliojo kurso įgyvendinimo politikos dokumentų rinkinio dalį Komisija pasiūlė ES ATLPS taikymo aviacijos sektoriuje reformą 77 , 78 . Šio pasiūlymo tikslas – sistemą CORSIA įtvirtinti ES teisėje taip, kad tai derėtų su visos ES ekonomikos 2030 m. klimato srities tikslu ir su ilgainiui intensyvinamais klimato srities veiksmais. Šiuo tikslu Komisija pasiūlė išlaikyti ES ATLPS struktūrą ir kainų signalą EEE vidaus skrydžiams, o CORSIA sistemą atitinkamai taikyti skrydžiams už EEE ribų.

Bendras pasaulinės aviacijos poveikis klimatui yra kur kas didesnis negu vien CO2 komponentas, šiuo metu reguliuojamas ES ATLPS. Kai atsižvelgiama į su CO2 išmetimu nesusijusį poveikį, įvertintas bendras aviacijos poveikis yra 2–4 kartus didesnis už išmetamą CO2 kiekį 79 . Šios taršos problemą yra svarbu spręsti, nes Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo Šeštojoje klimato kaitos švelninimo vertinimo ataskaitoje 80 išskyrė tarptautinę aviaciją (ir laivybą) kaip sektorius, kuriuose iškelti klimato srities tikslai nėra pakankami siekiant pagal Paryžiaus susitarimą sustabdyti pasaulio temperatūros kilimą.

5.Rinkos priežiūra

ES anglies dioksido rinkai taikoma griežta rinkos priežiūros taisyklių sistema. Ir neatidėliotini sandoriai dėl ATL, ir ATL išvestinės priemonės yra klasifikuojami kaip finansinės priemonės pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą 81 (FPRD). Ši klasifikacija atsispindi ir antrinės teisės aktuose, įskaitant Aukcionų reglamentą 82 , kuriuo reglamentuojama pirminė rinka (ATL aukcionai). Apskritai prekybai ES anglies dioksido rinkoje taikoma tokia pati reguliavimo tvarka kaip ES finansų rinkoms.

ES anglies dioksido rinkos priežiūrą kartu vykdo visų 27 valstybių narių finansų sektoriaus valdžios institucijos 83 , koordinuojamos Europos reguliavimo institucijos – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA). Jos stebi rinkos dalyvių elgseną pagal išsamius ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimus. Be to, Piktnaudžiavimo rinka reglamente 84 nustatyta rinkos dalyvių pareiga nedelsiant pranešti apie įtartinus pavedimus ir sandorius, o nacionalinės valdžios institucijos turi įgaliojimus, nustačiusios piktnaudžiavimą rinka, imtis taisomųjų veiksmų ar taikyti sankcijas.

Finansinės priežiūros taisyklėmis užtikrinamas ES anglies dioksido rinkos vientisumas ir skaidrumas. Sukurta sistema veikia gerai. Vis dėlto, 2021 m. kylant anglies dioksido kainai, kai kurie suinteresuotieji subjektai teigė, kad esama pernelyg daug spekuliacijos kainomis. Siekdama išnagrinėti šiuos susirūpinimą kėlusius klausimus Komisija pavedė ESMA išanalizuoti su prekyba ES anglies dioksido rinkoje susijusią elgseną 85 .

Atlikusi preliminarų vertinimą 86 ESMA 2022 m. kovo mėn. paskelbė galutinę ataskaitą dėl apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių 87 . Tai vienas išsamiausių ES anglies dioksido rinkos vertinimų nuo jos veikimo pradžios 2005 m., atliktas naudojant tiesiogiai iš finansų rinkų priežiūros institucijų surinktus duomenis. Jame taip pat pasiūlyta politikos rekomendacijų, kaip pagerinti rinkos veikimą. Ataskaitoje padaryta pagrindinė išvada, kad anglies dioksido rinka tinkamai veikia ir kad stebimi kainų pokyčiai atitinka esminius rinkos principus. Šią išvadą nepriklausomai patvirtino ir Europos Centrinis Bankas, 2022 m. balandžio mėn. paskelbęs savo analizę 88 .

5.1.ESMA ataskaitos išvados

2021 m. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį anglies dioksido kaina didėjo. ESMA ataskaitoje patvirtinta, kad ši raida ir su ja susijęs nepastovumas atitinka esminius rinkos principus. Nors ATL kainai įtakos gali turėti daug veiksnių, ESMA sutinka su daugelio analitikų išvadomis dėl pagrindinių veiksnių, lėmusių kainos didėjimą 2021–2022 m.

Konkrečiai kalbant, padidėjo ATL paklausa, visų pirma dėl ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos, o vėliau dėl perėjimo nuo gamtinių dujų prie kito iškastinio kuro, kurį paskatino kylančios dujų kainos. Be to, rinkoje jau rengiamasi pagal siūlomą Europos žaliojo kurso įgyvendinimo teisės aktų rinkinį priimsimoms politikos reformoms, dėl kurių ateityje, be kita ko, sumažės ATL pasiūla.

Taip pat trumpuoju laikotarpiu ES anglies dioksido rinka reagavo į staigius sukrėtimus, kaip antai COVID-19 pandemiją ir su ja susijusius ekonominius padarinius, taip į pat karą Ukrainoje ir susijusią energetikos krizę.

ESMA ataskaitoje nenustatyta jokių reikšmingų rinkos veikimo anomalijų iš finansinės priežiūros perspektyvos. Ir pirminė rinka, ir antrinės išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkos iš esmės veikia taip, kaip numatyta. Didžioji prekybos dalis vykdoma antrinėse rinkose pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis (90 proc. visos apimties). Reikalavimus vykdantys subjektai ir kiti ne finansų subjektai (komerciniai subjektai) pagal šias sutartis gali apsidrausti nuo patiriamos kainų rizikos.

Toje ataskaitoje taip pat nerasta finansų sektoriaus subjektų pernelyg didelio spekuliavimo kainomis, kenkiančio reikalavimus vykdantiems subjektams, įrodymų. Pagrindinė dalyvių kategorija tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje tebėra ATLPS veiklos vykdytojai. Nors dalyvauja investiciniai fondai ir kiti finansų sektoriaus subjektai, kurie apskritai galėtų būti siejami su spekuliacine elgsena, nuo 2018 m. jų dalis padidėjo nedaug ir apskritai tebėra maža (mažesnė nei 8 proc.). Nacionalinės kompetentingos institucijos taip pat nepranešė apie jokius piktnaudžiavimo rinka ar prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija atvejus.

ESMA ataskaitoje patvirtinta, kad finansų sektorius atlieka svarbų vaidmenį veikiant anglies dioksido rinkai, – suteikia likvidumo ir padeda reikalavimus vykdantiems subjektams gauti apyvartinius taršos leidimus. ATLPS veiklos vykdytojai savo atitikties prievolių laikosi daugiausia įsigydami išvestinių finansinių priemonių sutartis, ypač ateities sandorius. Šios priemonės suteikia jiems teisę ateityje gauti ATL už iš anksto nustatytą kainą. Tų prekybos sandorių šalys daugiausia yra finansų sektoriaus subjektai (investicinės įmonės ir bankai). Taigi, jų dalyvavimas rinkoje suteikia ATLPS veiklos vykdytojams daugiau galimybių valdyti kainų riziką ir atlaisvinti papildomo kapitalo ilgalaikėms investicijoms.

Finansų sektoriaus subjektai taip pat atlieka svarbų vaidmenį platinant ATL kitiems rinkos dalyviams, visų pirma mažiems ir vidutiniams ATLPS veiklos vykdytojams, prekiaujantiems antrinėse rinkose. Apskritai ESMA pažymėjo, kad dalyvavimas antrinėse rinkose yra didesnis, palyginti su aukcionais. ESMA taip pat patvirtino, kad didžiausi dalyviai aktyviai dalyvauja ir aukcionuose, ir antrinėse rinkose, parduodami ATL kitiems dalyviams. Gauti atitikčiai reikalavimams užtikrinti reikalingus ATL daugeliui ATLPS veiklos vykdytojų gali būti patogiau ir ekonomiškai efektyviau per tokius tarpininkus, įskaitant finansų sektoriaus subjektus.

5.1.1.ESMA politikos rekomendacijos

ESMA ataskaitoje pasiūlytos kelios politikos rekomendacijos, kaip pagerinti stebėseną ir padidinti skaidrumą ES anglies dioksido rinkoje. Šiuo metu Komisija atidžiai svarsto tas rekomendacijas, taip pat tikslinius veiksmus ir koregavimus, kurie gali būti reikalingi joms įgyvendinti.

Be to, ataskaitoje iškelti du klausimai, kuriuos turėtų apsvarstyti politikos formuotojai: tai pozicijų ribų nustatymas ir centralizuota rinkos stebėsena (dėl to jokių rekomendacijų nepateikta). Toliau ESMA siūlo atlikti papildomą išsamų vertinimą siekiant užkirsti kelią bet kokiam neigiamam poveikiui.

Komisija toliau atidžiai stebės anglies dioksido rinkų veikimą, įvertins ESMA rekomendacijas ir glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis institucijomis, kad būtų užtikrintas rinkos vientisumas.

6.Išmetamų teršalų stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas

Ketvirtuoju etapu (2021–2030 m.) toliau taikoma nustatytoji ES ATLPS stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir akreditavimo reikalavimų sistema. Šie reikalavimai suderinti Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamente (SATR) 89 ir Akreditavimo ir tikrinimo reglamente (ATR) 90 .

Šalys kiekvienais metais teikia ES ATLPS įgyvendinimo ataskaitas pagal ES ATLPS direktyvos 21 straipsnį. Šie duomenys suteikia įžvalgų apie stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir akreditavimo sistemą, kuria grindžiamas efektyvus ATLPS veikimas.

6.1.Išmetamų teršalų stebėsena

ES ATLPS išmetamų teršalų stebėsenos sistema yra pagrįsta moduliniu principu. Taip veiklos vykdytojams suteikiama daug lankstumo, taigi užtikrinamas ekonominis efektyvumas ir išmetamų teršalų duomenų patikimumas. Veiklos vykdytojai gali taikyti kelis stebėsenos metodus (skaičiavimu grindžiamą ar matavimu grindžiamą metodą ir, išimties tvarka, alternatyvų metodą), taip pat rinktis atskiroms įrenginio dalims taikomų metodų derinį. Orlaivių naudotojams leidžiama taikyti tik skaičiavimu grindžiamus metodus, o pagrindinis skrydžio parametras yra degalų sąnaudos.

SATR reikalaujama ir įrenginiams, ir orlaivių naudotojams parengti stebėsenos planą, kurį patvirtintų atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija. Taip užkertamas kelias jiems savavališkai pasirinkti stebėsenos metodus ir skirtingus laikotarpius.

2021 m. daugumos įrenginių išmetamų teršalų kiekiui apskaičiuoti naudota skaičiavimu grindžiama metodika 91 . Pranešta, kad nepertraukiamojo išmetamo teršalų kiekio matavimo sistemos (CEMS) taikytos tik 154 įrenginiams (1,8 proc.) 22 šalyse – beveik tiek pat įrenginių kiek ir 2020 m. CEMS dažniausiai naudojama Vokietijoje ir Čekijoje. Išmatuotuose iš 30 įrenginių išmetamuose teršaluose taip pat buvo biogeninio CO2. Maždaug pusei CEMS įrenginių taikant šią metodiką apimama daugiau kaip 95 proc. jų išmetamų teršalų, o kitai pusei įrenginių taikomas CEMS ir skaičiavimu grindžiamos metodikos derinys.

Tik 11 šalių pranešė taikiusios alternatyvų metodą; jis taikytas 31 įrenginiui, apimant iš viso apie 2,5 mln. tonų CO2e (4 įrenginiais daugiau nei 2020 m., tačiau 0,4 mln. tonų CO2e mažiau). Vienam įrenginiui Nyderlanduose teko 52 proc. viso išmesto teršalų, apie kuriuos pranešta taikant alternatyvią metodiką, kiekio.

2021 m. dauguma įrenginių atitiko SATR nustatytus būtiniausių pakopų reikalavimus 92 . Pranešta, kad reikalavimo didiesiems sukėlikliams taikyti aukščiausias pakopas neatitiko (bent vieno parametro atžvilgiu) tik 98 įrenginiai, priskiriami C kategorijai (2020 m. tokių įrenginių buvo mažiau – 80). Tie įrenginiai, esantys aštuoniolikoje šalių, sudaro 13,6 proc. C kategorijos įrenginių. Tokie nukrypimai leidžiami tik kai veiklos vykdytojas įrodo, kad pasiekti aukščiausios pakopos techniškai neįmanoma arba dėl to būtų patirta nepagrįstai didelių išlaidų. Kai šios sąlygos nebetaikomos, veiklos vykdytojas turi atitinkamai patobulinti stebėsenos sistemą.

2021 m. 405 įrenginius, priskiriamus B kategorijai, esančius 23 šalyse, buvo leidžiama eksploatuoti nukrypstant nuo SATR numatytųjų reikalavimų. Jie sudaro 21 proc. visų B kategorijos įrenginių, tokią pačią dalį kaip ir 2020 m.

6.2.Akreditavimas ir tikrinimas

Išmetamų teršalų stebėseną ES ATLPS atliekantys tikrintojai turi būti nacionalinės akreditacijos įstaigos akredituoti atlikti vertinimus pagal ATR. Taip užtikrinama, kad tikrintojų darbas galėtų būti abipusiškai pripažįstamas visose ES ATLPS šalyse, naudojantis visais vidaus rinkos teikiamais pranašumais ir užtikrinant pakankamą paslaugų prieinamumą.

2021 m. buvo 106 akredituoti stacionarių įrenginių tikrintojai ir 23 akredituoti tikrintojai aviacijos sektoriuje. Be to, 26 šalys pranešė, kad jų teritorijoje 2021 m. veikė bent vienas užsienio tikrintojas, o šešios šalys nurodė, kad jose veikė vien užsienio tikrintojai. Tai rodo, kad tikrintojų tarpusavio pripažinimas tarp šalių lieka sklandus.

Nustatyta, kad tikrintojų atitikties ATR lygis yra aukštas. Tik Norvegija pranešė apie du atvejus, kai sustabdytas akreditavimo galiojimas, ir tik Prancūzija pranešė apie vieną tikrintojo akreditavimo panaikinimo atvejį. Su tuo galima palyginti padėtį 2020 m., kai nebuvo jokių akreditavimo sustabdymų ir buvo vienas akreditavimo panaikinimo atvejis. Šešios šalys susiaurino septynių tikrintojų akreditavimo sritį (2020 m. tai buvo padariusi tik Vokietija dėl dviejų tikrintojų).

Šešios šalys pranešė, kad 2021 m. gavo skundų dėl tikrintojų (viena šalimi daugiau nei 2020 m.), tačiau bendras skundų skaičius (28) sudarė tik 57 proc. 2020 m. skundų skaičiaus. Ataskaitų teikimo metu dauguma skundų (93 proc.) jau buvo išspręsti (2020 m. – 86 proc.). Be to, viena šalis pranešė, kad tuo laikotarpiu išspręsta 11 skundų, gautų ankstesniais metais.

2021 m. aštuonios šalys pranešė nustačiusios 64 neatitikties reikalavimams atvejus, susijusius su tikrintojų vaidmeniu, per procesą, kurio metu keičiamasi informacija tarp nacionalinių akreditacijos įstaigų ir kompetentingų institucijų (2020 m. tokių šalių buvo 7). Tuo metu, kai teiktos ataskaitos, 72 proc. iš šių atvejų jau buvo išspręsti. Be to, trys šalys pranešė apie tuo laikotarpiu pašalintus 24 neatitikties atvejus, kurie buvo nustatyti ankstesniais metais.

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.1 lentelėje pateikiama su akreditavimu ir tikrinimu susijusių aspektų apžvalga.

6.3.Kompetentingos institucijos

Nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už ES ATLPS įgyvendinimą, organizacinė struktūra įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse ji apima kelias vietos institucijas, o kitose įgyvendinimas labiau centralizuotas. Šalys pasirenka tokius sprendimus atsižvelgdamos į efektyvumą išlaidų ir laiko atžvilgiais.

Pranešta, kad 2021 m. įgyvendinant ES ATLPS dalyvavo iš viso 69 centrinės, 147 regioninės, 644 vietos ir 27 kitos kompetentingos institucijos. Šalys pranešė, kad naudotos įvairios institucijų darbo tarpusavio koordinavimo priemonės, pavyzdžiui, centrinė kompetentinga institucija buvo atsakinga už stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo darbą (11 šalių) arba atliko koordinatorės vaidmenį 93 (10 šalių), centrinė kompetentinga institucija teikė privalomus nurodymus ir gaires vietos institucijoms (5 šalys), organizuotas bendras kompetentingų institucijų mokymas (8 šalys) ir vyko reguliarūs darbo grupių posėdžiai arba susitikimai tarp institucijų (11 šalių). 2021 m. 14 šalių tokių priemonių nenaudojo. Organizacinė struktūra tose šalyse yra labiau centralizuota, todėl joms reikia mažiau koordinavimo priemonių.

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.2 lentelėje pateikiama išsamesnė koordinavimo tarp ES ATLPS šalių apžvalga.

2021 m. 15 šalių neėmė administracinių rinkliavų iš įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų už leidimų išdavimą ir stebėsenos planų patvirtinimą (2020 m. tokių šalių buvo mažiau – 13). Aštuoniolikoje šalių orlaivių naudotojai taip pat nemokėjo jokių rinkliavų (2020 m. tokių šalių buvo 16). Rinkliavų dydis labai skyrėsi įvairiose šalyse, taip pat priklausomai nuo atitinkamų paslaugų pobūdžio: nuo 5 EUR iki 7 729,20 EUR už leidimo išdavimą ir stebėsenos plano patvirtinimą dėl įrenginių, nuo 2,13 EUR iki 3 100 EUR orlaivių naudotojams. 13 šalių pranešė, kad ima administracines rinkliavas už stebėsenos metodikos planų arba reikšmingų pakeitimų patvirtinimą (jų sumos taip pat skiriasi).

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.3 lentelėje pateikiama išsami administracinių rinkliavų ES ATLPS šalyse apžvalga.

6.4.Atitiktis reikalavimams ir jų vykdymo užtikrinimas

Atitiktis ES ATLPS reikalavimams tikrinama per metinius ciklus. Veiklos vykdytojai už kiekvienus veiklos metus turi iki kitų metų kovo 31 d. pateikti metinę išmetamų teršalų kiekio ataskaitą. Patikrinus tą ataskaitą, veiklos vykdytojai iki tų pačių metų balandžio 30 d. turi atsisakyti sutarto ATL skaičiaus. Pagal ES ATLPS direktyvą skiriama 100 EUR bauda už kiekvieną išmesto CO2 toną, dėl kurios nebuvo laiku atsisakyta ATL 94 . Šios baudos suma papildo reikiamo ATL atsisakymo išlaidas. Pagal nacionalines kiekvienos šalies nuostatas gali būti taikomos ir kitokios sankcijos už pažeidimus, padarytus įgyvendinant ES ATLPS.

Atitikties ES ATLPS reikalavimams lygis per 2021 m. atitikties ciklą išliko labai aukštas. Veiklos vykdytojai, kurie daugelį metų yra atsakingi už daugiau kaip 99 proc. stacionarių įrenginių ir aviacijos išmetamų teršalų, laiku atliko savo teisines prievoles. Atitikties užtikrinimo sistemos efektyvumas padidėjo tada, kai plačiau pereita prie elektroninio ataskaitų teikimo. 2021 m. 11 šalių naudojo automatizuotas IT sistemas ir elektroninius šablonus stebėsenos planams, išmetamų teršalų kiekio ataskaitoms, patikrų ataskaitoms ir (arba) tobulinimo ataskaitoms. Aštuonios šalys taip pat naudoja automatizuotas IT sistemas tam, kad būtų valdomas darbo srautas, susijęs su stebėsenos metodikos planais, metinėmis veiklos lygio ataskaitomis ir kitokiu keitimusi informacija apie ATL paskirstymo duomenis.

Dėl COVID-19 pandemijos ir susijusio fizinių kontaktų ribojimo 18 šalių leido tikrintojams rengti virtualius apsilankymus vietoje 95 . Atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtino dėl 460 įrenginių ir 64 orlaivių naudotojų surengtus virtualius apsilankymus vietoje.

Kompetentingos institucijos atlieka įvairias įrenginių išmetamų teršalų kiekio metinių ataskaitų atitikties reikalavimams patikras. 2021 m. visos kompetentingos institucijos patikrino dėl stacionarių įrenginių pateiktų ataskaitų išsamumą, o dauguma institucijų patikrino ir orlaivių naudotojų ataskaitų išsamumą. Išimtys yra kompetentingos institucijos Vengrijoje ir Latvijoje (ten atitinkamai yra 3 ir 2 orlaivių naudotojai), taip pat Lichtenšteino, Šiaurės Airijos ir Slovėnijos kompetentingos institucijos dėl to, kad jos neadministruoja jokių orlaivių naudotojų.

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.4 lentelėje pateikiama išsami ES ATLPS šalyse atliktų atitikties reikalavimams patikrų apžvalga.

12 šalių kompetentingos institucijos nustatė konservatyvius įverčius dėl 55 įrenginių, t. y. apie 0,6 proc. visų įrenginių (2020 m. tokių įrenginių buvo daugiau – 58). Tokie įverčiai apskaičiuojami pagal SATR 70 straipsnį, jeigu metinės išmetamų teršalų kiekio ataskaitos nebuvo pateiktos laiku, buvo pateikta neigiama patikros išvada arba išmetamų teršalų kiekio ataskaita neatitiko SATR reikalavimų. Keturiolikos įrenginių visas išmestų teršalų kiekis buvo įvertintas konservatyviai. Dėl septyniolikos įrenginių nustatyti konservatyvūs įverčiai apėmė tik dalį išmestų teršalų, o 24 įrenginių atvejais įvertinta, kad iš jų visiškai neišmesta teršalų.

Iš 5 mln. tonų teršalų, išmestų iš 55 įrenginių, apie kuriuos pranešta (2020 m. atitinkamas kiekis buvo 18 mln. tonų), iš viso 0,8 mln. tonų išmestų teršalų buvo apskaičiuota kaip konservatyvus įvertis (mažiau nei 2020 m., kuriais atitinkamas kiekis buvo 3,3 mln. tonų). Konservatyvūs įverčiai paprastai nustatyti todėl, kad išmetamų teršalų kiekio ataskaitos nevisiškai atitiko SATR reikalavimus arba jos buvo pateiktos pasibaigus terminui.

Šešios šalys (dviem šalimis mažiau nei 2020 m.) pateikė aviacijos sektoriaus konservatyvius įverčius dėl 28 orlaivių naudotojų (penkiais orlaivių naudotojais daugiau nei 2020 m.) ir dėl 0,09 mln. tonų išmestų teršalų (2020 m. – 0,14 mln. tonų).

Kompetentingų institucijų atliekamos patikros toliau reikšmingai papildo tikrintojų darbą. 16 šalių pranešė, kad, be išmetamų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo, jų institucijos atliko įrenginių patikrinimus vietoje. Apie aviacijos veiklos vykdytojų patikrinimus vietoje nepranešė nė viena šalis 96 , nors 2020 m. buvo 13 apie tai pranešusių šalių. Šį sumažėjimą, ypač aviacijos sektoriuje, galima sieti su COVID-19 pandemijos poveikiu. 2021 m. pirmojo pusmečio didžiąją dalį kompetentingos institucijos negalėjo organizuoti apsilankymų įrenginiuose ar orlaivių naudotojų objektuose.

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.5 lentelėje pateikiama atitikties reikalavimams užtikrinimo priemonių, administruotų ES ATLPS šalyse, apžvalga.

2021 m. 29 veiklos vykdytojai, eksploatuojantys įrenginius, aštuoniose šalyse gavo baudas už perteklinį išmestą teršalų kiekį. Keturios šalys pranešė apie aviacijos sektoriuje devyniems orlaivių naudotojams skirtas baudas už perteklinį išmestą teršalų kiekį. Vienuolika šalių 97 pranešė apie 41 pažeidimą, kitokį nei perteklinio teršalų kiekio išmetimas, – už tuos pažeidimus skirtos baudos, pateikti oficialūs įspėjimai ar oficialūs pranešimai. Pranešta apie 30 baudų (skirtų arba numatomų skirti, pvz., dėl vykstančio teismo proceso), kurių bendra suma – 17,9 mln. EUR. Tai apima ir aviaciją: keturiose šalyse šiame sektoriuje padaryti penki pažeidimai, už kuriuos skirtos trys baudos, kurių bendra suma – 36 000 EUR.

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 priedėlio 4.6 lentelėje apžvelgiamos ES ATLPS šalyse skirtos baudos už perteklinį išmestą teršalų kiekį.

Dažniausi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2021 m., buvo susiję su veikla neturint leidimo išmesti ŠESD, su tuo, kad išmetamas teršalų kiekis nebuvo stebimas pagal patvirtintą stebėsenos planą ir laikantis SATR, taip pat su vėlavimu pateikti išmetamų teršalų kiekio ataskaitą. Ketvirtuoju ATLPS etapu yra papildomų pažeidimų, už kuriuos taikomos sankcijos: tai yra nepranešimas apie įrenginio eksploatavimo nutraukimą arba nemokamų ATL paskirstymo procedūroms reikalingų dokumentų, kaip antai stebėsenos metodikos plano, nepateikimas, tame plane nustatytų stebėsenos reikalavimų nesilaikymas arba metinės veiklos lygio ataskaitos nepateikimas.

7.ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS sąsaja

Nuo 2020 m. ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS yra susietos tarpusavyje. Tai reiškia, kad ATL, išduotų vienoje iš šių sistemų, galima atsisakyti atsiskaitant už išmetamus teršalus bet kurioje iš šių dviejų sistemų. Veiklos vykdytojai, galėdami patekti į didesnę rinką, geba padidinti savo veiklos ekonominį efektyvumą ir turi daugiau galimybių sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Abiejų sistemų susiejimo sąlygos ir reikalavimai nustatyti Susiejimo susitarime 98 . Juo taip pat nustatomas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi ES ATLPS direktyvos 99 25 straipsnyje nustatytų susiejimo sąlygų.

ES itin svarbus reikalavimas buvo tai, kad į šį susiejimo susitarimą būtų įtraukta aviacija. Pagal susitarimo 6 straipsnį Šveicarijos taisyklės dėl sistemos taikymo srities, didžiausio ATL skaičiaus ir ATL paskirstymo grindžiamos tais pačiais principais kaip ir ES ATLPS. Šveicarijos vidaus skrydžiams ir išvykimo į EEE oro uostus skrydžiams taikoma Šveicarijos ATLPS, o išvykimo į Šveicariją skrydžiams taikoma ES ATLPS. Šiuo susitarimu užtikrinamas abiejų sistemų aplinkosauginis naudingumas.

Orlaivių naudotojai, vykdantys skrydžius tarp ES ir Šveicarijos abiem kryptimis, turi laikytis abiejų sistemų atitikties prievolių. Siekiant mažinti susijusią administracinę naštą, susiejimo susitarimu nustatyta vieno langelio principu grindžiama tvarka: tai reiškia, kad veiklos vykdytojams dėl ATL paskirstymo, sąskaitų ir atitikties reikalavimams reikia kreiptis tik į vieną kompetentingą instituciją.

7 ir 8 lentelėse palyginami svarbiausi abiejų sistemų 2021 m. skaičiai – aukcionuose parduoti ATL, paskirstyti nemokami ATL ir patvirtinti išmestų teršalų kiekiai (tiek stacionarių įrenginių, tiek orlaivių naudotojų). Iš jų matyti, kad abiejų sistemų suderinamumas priklauso ne nuo dydžio, o nuo kokybinių reikalavimų, vienodų veiklos sąlygų ir priemonių, kuriomis užtikrinamas rinkos vientisumas.

7 lentelė. ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS palyginimas. Stacionarūs įrenginiai 2021 m.

Sistema	ES ATLPS	Šveicarijos ATLPS
Aukcionuose parduoti paprastieji ATL	582 952 500	175 000, 2020 m. likutis
Nemokamai paskirstyti paprastieji ATL	544 947 793	4 436 126
Patikrintas iš stacionarių įrenginių išmestų teršalų kiekis	1 335 460 461	4 904 027

8 lentelė. ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS palyginimas. Orlaivių naudotojai 2021 m.

Sistema	ES ATLPS		Šveicarijos ATLPS
Aukcionuose parduoti aviacijos ATL	3 785 500		160 850
Paskirstyti nemokami aviacijos ATL	ES aviacijos ATL, susiję su ES ATLPS	Šveicarijos aviacijos ATL, susiję su Šveicarijos ATLPS	Šveicarijos aviacijos ATL, susiję su Šveicarijos ATLPS	ES aviacijos ATL, susiję su ES ATLPS
	24 060 563	380 246	496 960	397 327
Patikrintas orlaivių naudotojų išmestų teršalų kiekis	ES ATLPS	Šveicarijos ATLPS	Šveicarijos ATLPS	ES ATLPS
	27 699 555	274 931	328 191	434 349

Siekiant įgyvendinti Susiejimo susitarimą ir skatinti didinti efektyvumą sukurta tiesioginė sąsaja tarp abiejų sistemų registrų. Taip reguliuojamieji subjektai gali perkelti ATL iš sąskaitos vienoje sistemoje į sąskaitą kitoje sistemoje. Toks perkėlimas yra planuojamas ir paprastai atliekamas dukart per mėnesį.

9 ir 10 lentelėse apžvelgiamas ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS susiejimo poveikis 2021 m. Tose lentelėse parodyta, kokiu mastu abiejų sistemų reguliuojamieji subjektai naudojo apyvartinius taršos leidimus, išduotus kitoje sistemoje, atitikčiai reikalavimams užtikrinti.

9 lentelė. Vienetai, naudoti atitikčiai patvirtinti ES registre.

Stacionarūs   įrenginiai	Nemokamai paskirstyti   ir aukcionuose parduoti ATL	Patikrintas išmestų teršalų kiekis	Vienetai, kurių atsisakyta	ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai		Šveicarijos ATLPS apyvartiniai taršos leidimai
				paprastieji	aviacijos	paprastieji	aviacijos
	1 128 900 293	1 335 460 461	1 332 192 792	1 323 252 959	8 480 001	396 422	63 410
	Visumos procentinė dalis			99,3 %	0,6 %	0,03 %	0,005 %
Orlaivių   naudotojai	Nemokamai paskirstyti (taip pat pagal Šveicarijos ATLPS) ir aukcionuose parduoti ATL	Patikrintas išmestų teršalų kiekis (taip pat pagal   Šveicarijos ATLPS)	Vienetai, kurių atsisakyta	ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai		Šveicarijos ATLPS apyvartiniai taršos leidimai
				paprastieji	aviacijos	paprastieji	aviacijos
	28 223 342	27 944 486	28 007 345	7 677 636	19 901 550	487	427 672
	Visumos procentinė dalis			27,4 %	71,1 %	0,002 %	1,5 %

10 lentelė. Vienetai, naudoti atitikčiai patvirtinti Šveicarijos registre.

Stacionarūs   įrenginiai	Nemokamai paskirstyti   ir aukcionuose parduoti ATL	Patikrintas išmestų teršalų kiekis	Vienetai, kurių atsisakyta	ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai		Šveicarijos ATLPS apyvartiniai taršos leidimai
				paprastieji	aviacijos	paprastieji	aviacijos
	4 611 126	4 904 027	4 858 105	398 715	0	4 433 068	26 322
	Visumos procentinė dalis			8,2 %	-	91,3 %	0,5 %
Orlaivių   naudotojai (administruojami Šveicarijos)	Nemokamai paskirstyti (taip pat pagal ES ATLPS) ir aukcionuose parduoti ATL	Patikrintas išmestų teršalų kiekis (taip pat pagal   ES ATLPS)	Vienetai, kurių atsisakyta	ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai		Šveicarijos ATLPS apyvartiniai taršos leidimai
				paprastieji	aviacijos	paprastieji	aviacijos
	1 055 137	762 540	762 540	302	279 336	0	482 902
	Visumos procentinė dalis			0,04 %	36,6 %	-	63,3 %

ES ATLPS reguliuojamieji subjektai (ir stacionarių įrenginių, ir orlaivių naudotojai) 2021 m. atitikčiai užtikrinti panaudojo iš viso 887 991 ATL, išduotų Šveicarijos ATLPS. Tai beveik 246 000 ATL daugiau nei 2020 m. ir tai rodo, kad daugiau kaip 38 proc. padidėjo naudojimasis sistemų sąsajos teikiamu lankstumu. Tai pasiekta nepaisant to, kad ES orlaivių naudotojai panaudojo santykinai mažiau aviacijos ATL, išduotų Šveicarijos ATLPS (2021 m. – 1,5 proc., 2020 m. – 2,3 proc.).

Laikantis reguliavimo nuostatų, 2021 m. būtų galima pirmą kartą panaudoti Šveicarijos ATLPS išduotus aviacijos ATL ES stacionariųjų įrenginių atitikčiai užtikrinti 100 . Vis didesnį informuotumą apie ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS sąsają ir pritarimą šių sistemų susiejimui taip pat aiškiai patvirtina tai, kad stacionariems įrenginiams daugiau naudojami Šveicarijos paprastieji ATL – nuo 0 iki maždaug 396 422 vienetų. Šveicarijos ATLPS išduoti paprastieji ATL santykine prasme sudarė mažiau nei 0,03 proc. visų ATL, kurių 2021 m. atsisakyta pagal ES ATLPS; tačiau jie sudarė reikšmingesnę 8,6 proc. visų tais metais nemokamai paskirstytų ir aukcionuose parduotų Šveicarijos paprastųjų ATL dalį.

Šveicarijos ATLPS stacionariųjų įrenginių atitikčiai užtikrinti 2021 m. panaudota panaši ES ATLPS paprastųjų ATL dalis (8,2 proc.). Tai kur kas daugiau negu 2020 m., kuriais ši dalis buvo 0,19 proc. Tai taip pat galima sieti su didėjančiu informuotumu apie susietų anglies dioksido rinkų teikiamą lankstumą. 2021 m. Šveicarijos ATLPS stacionariųjų įrenginių atitikčiai užtikrinti taip pat buvo galima naudoti aviacijos ATL, tačiau tam naudoti tik šios šalies sistemoje išduoti aviacijos ATL.

11 lentelėje apžvelgiami bendrieji apyvartinių taršos leidimų (tiek paprastųjų, tiek aviacijos), nuo 2020 m. perkeltų tarp ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS naudojantis tiesiogine sąsaja, kiekiai. Iš likučio matyti, kad į Šveicarijos sistemą iš ES ATLPS perkelta 3 269 ATL. Vis dėlto pažymėtina, kad šie skaičiai gali apimti tų pačių ATL perkėlimą kelis kartus.

11 lentelė. 2020–2021 m. tarp ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS perkelti ATL.

Metai		2020	2021	Iš viso
Tarp ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS perkelti ATL	Iš ES ATLPS į Šveicarijos ATLPS	475 679	1 051 360	1 527 039
	Iš Šveicarijos ATLPS į ES ATLPS	0	1 523 770	1 523 770
Likutis				3 269

8.ES ATLPS Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 101 kontekste

ES ATLPS veikia platesniame ES energetikos politikos kontekste, apimančiame Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 102 . Šios direktyvos tikslas – taupyti energiją, nustatant susijusius tikslus ir prievoles valstybėms narėms ir įmonėms. Taigi, ES ATLPS anglies dioksido kainos signalai gali sąveikauti su šiuo tikslu įgyvendinamomis politikos priemonėmis ir veiksmais.

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi politikos priemonių, kuriomis energijos taupymo tikslas būtų pasiektas laikantis jų nacionalinių orientacinių tikslų 103 . Dauguma valstybių narių pranešė apie savo planuojamas priemones 7 straipsnyje nustatytiems energijos taupymo tikslams 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu pasiekti. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos naujoje redakcijoje, kuri yra Europos žaliojo kurso įgyvendinimo politikos dokumentų rinkinio dalis, Komisija pasiūlė padidinti bendruosius energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir metinį tikslą pagal įpareigojimą taupyti energiją. Derybos dėl šio pasiūlymo tebevyksta.

Be to, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsniu skatinama imtis ekonomiškai efektyvių priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti didelėse įmonėse, apimant kai kuriuos įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS. Tos įmonės privalo kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditą arba naudoti sertifikuotą energijos naudojimo ar aplinkosaugos vadybos sistemą. Šios priemonės padeda nustatyti energijos nuostolius, įvertinti energijos taupymo potencialą ir ekonomiškai efektyvias priemones energijos vartojimui sumažinti.

ES ATLPS anglies dioksido kainos signalai naudojami vertinant su energijos vartojimo efektyvumu susijusias investicijas ir priemones reguliuojamuose sektoriuose. Iš ES ATLPS aukcionų gautas pajamas valstybės narės taip pat naudoja energijos vartojimo efektyvumo didinimui finansuoti. 2021 m. 18 valstybių narių 104 pranešė, kad panaudojo šias pajamas su energijos vartojimo efektyvumu susijusiems projektams finansuoti. Tai apėmė investicijas į šiluminį pastatų modernizavimą (įskaitant paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams), konsultavimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais, taip pat mokslinius tyrimus ir plėtrą, siekiant tikslo mažinti energijos suvartojimą. 2021 m. su energijos vartojimo efektyvumu susijusioms investicijoms finansuoti išleista iš viso 2,5 mlrd. EUR ATLPS pajamų.

9.Išvados ir perspektyvos

2021 m. didėjo energijos paklausa, skatinama laipsniško atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos poveikio, ir augo iškastinio kuro kainos Europos rinkose. ES ATLPS toliau tinkamai veikė ir padėjo įgyvendinti ES klimato srities užmojus.

Nors ES ATLPS išmetamas teršalų kiekis 2021 m. padidėjo, jis liko mažesnis nei 2019 m. lygis, buvęs prieš pandemiją. Šis padidėjimas buvo susijęs su laipsnišku ekonomikos atsigavimu po COVID-19 pandemijos. Stacionarių įrenginių išmetamų teršalų kiekis padidėjo 6,6 proc., palyginti su 2020 m., tačiau vis dar buvo 5,6 proc. mažesnis nei 2019 m. Taip pat padidėjo dėl elektros energijos ir šilumos gamybos išmetamų teršalų kiekis – tai lėmė grįžimas nuo gamtinių dujų prie akmens anglių naudojimo reaguojant į iškastinio kuro kainų kilimą. 2021 m. aviacijos sektoriaus išmestas teršalų kiekis buvo apie 30 proc. didesnis nei 2020 m., tačiau vis dar 50 proc. mažesnis nei 2019 m.

Vis dėlto padidėjo stacionariuose įrenginiuose dėl iškastinio kuro išmetamų teršalų dalis naudojant antracitą, o lignito ir gamtinių dujų sudaromos dalys sumažėjo išaugus gamtinių dujų kainoms. Kaip atsaką į energetikos krizę Komisija pateikė planą „REPowerEU“. Jame argumentuojama, kad reikia greičiau pereiti prie švarios energijos, kartu pasinaudojant atliekamomis susijusiomis klimato ir energetikos sričių politikos peržiūromis, numatytomis Europos žaliajam kursui įgyvendinti skirtame politikos dokumentų rinkinyje.

Anglies dioksido kainos augimas paskatino kelti klausimus, ar ES anglies dioksido rinkoje nėra pernelyg daug spekuliacijos. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) išsamioje rinkos ir jos dalyvių elgsenos analizėje apsvarstė tuos susirūpinimą kėlusius klausimus ir padarė išvadą, kad vyraujančios kainos atitinka esminius rinkos principus.

Tuo pat metu dėl didesnės anglies dioksido kainos 2021 m. valstybės narės gavo didesnes pajamas iš aukcionų – beveik dvigubai didesnes už 2020 m. pajamas. 2021 m. valstybės narės su klimatu ir energetika susijusiems veiksmams panaudojo vidutiniškai 19 mlrd. EUR pajamų iš aukcionų. Valstybės narės šiuos išteklius panaudojo ir energetikos krizės poveikiui švelninti. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais iš šių išteklių galima remti investicijas, reikalingas pareinant prie švarios energijos, taip didinant energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir mažinant ne tik išmetamą teršalų kiekį, bet ir valstybių narių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jo importo.

Tuo pat metu atliekama ES ATLPS peržiūra – šiuo metu vyksta Europos Parlamento ir Tarybos derybos. Tikimasi, kad iki 2030 m. sistema užtikrins didesnio užmojo išmetamų teršalų kiekio sumažinimą, atitinkantį Europos klimato teisės akte iškeltus ES klimato srities tikslus.

(1)

   2021 m. iš stacionarių įrenginių (neįtraukiant Jungtinės Karalystės, įtraukiant tik Šiaurės Airijos elektros energijos gamintojus) išmestų teršalų, kuriems taikoma ATLPS, kiekis palygintas su tuo pačiu mastu nustatyta koreguota 2005 m. verte.

(2)

   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, OL L 243 , 2021 7 9, p. 1.

(3)

    Europos žaliojo kurso įgyvendinimas , Klimato politikos GD, 2021 m. liepos 14 d.

(4)

    COM(2021) 551 final  – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757, 2021 7 14.

(5)

   Dabartiniuose teisės aktuose nustatyta, kad sumažinimas turi būti 43 proc., palyginti su 2005 m. išmestu teršalų kiekiu.

(6)

    COM(2021) 660 final  – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“, 2021 10 13.

(7)

   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275 , 2003 10 25, p. 32.

(8)

   Pagal Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos.

(9)

   A kategorijos įrenginiai.

(10)

   A kategorijos įrenginių A pogrupis – įrenginiai, kurių išmetamas atitinkamų teršalų kiekis nesiekia 25 000 tonų CO2e per metus.

(11)

   B kategorijos įrenginiai.

(12)

   C kategorijos įrenginiai.

(13)

   Slenkstinė riba yra bendra 20 MW nominalioji šiluminė galia.

(14)

   Pagal ES ATLPS direktyvos 27 straipsnį.

(15)

   Kiekvienais iš trejų metų prieš pranešimą Komisijai. Teršalų, išmetamų dėl biomasės naudojimo, kiekis neįskaitomas.

(16)

   Pagal ES ATLPS direktyvos 27a straipsnio 3 dalį.

(17)

   Šios valstybės narės – Danija, Suomija, Kroatija, Vengrija, Lietuva ir Nyderlandai.

(18)

   Pagal Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamento 13 straipsnį (2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012, OL L 334 , 2018 12 31, p. 1. Reglamentas iš dalies pakeistas 2020 m. Komisijos reglamentu (ES) 2020/2085 ir 2022 m. Komisijos reglamentu (ES) 2022/388. Žr. jo konsoliduotą redakciją ).

(19)

   Komercinio oro transporto vežėjo pavyzdys – keleivinio oro transporto bendrovė, teikianti paslaugas visuomenei. Nekomercinio oro transporto vežėjo pavyzdys – privataus orlaivio savininkas.

(20)

   Taikoma nuo bazinio 2008–2012 m. laikotarpio vidurio.

(21)

    Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, OL L 29 , 2020 1 31, p. 7.

(22)

   Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, OL L 149 , 2021 4 30, p. 10.

(23)

   2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas (ES) 2020/1722 dėl 2021 m. pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą suteiktinų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, OL L 386 , 2020 11 18, p. 26.

(24)

   Pagal dabartinių teisės aktų nustatytą tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 proc., palyginti su 2005 m.

(25)

   2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų, OL L 302 , 2010 11 18, p. 1.

(26)

    Aukcionų ataskaitos , Klimato politikos GD, 2022 m. birželio 30 d.

(27)

   Anglies dioksido nutekėjimas gali įvykti, jeigu ATLPS reguliuojama veikla perkeliama į ES nepriklausančias valstybes, vykdančias mažesnio užmojo klimato politiką, ir dėl to bendras išmetamas ŠESD kiekis padidėja.

(28)

   2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/708, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB papildoma nustatytu 2021–2030 m. sektorių ir pasektorių, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašu, OL L 120 , 2019 5 8, p. 20.

(29)

   2021 m. kovo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/447, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį nustatomos patikslintos santykinių taršos rodiklių vertės, taikomos 2021–2025 m. laikotarpiu suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus, OL L 87 , 2021 3 15, p. 29.

(30)

   Maksimali metinio sumažinimo norma – 1,6 proc. – taikyta 15 metų laikotarpį nuo 2007–2008 m., kai gauti pradiniai santykinių taršos rodiklių apskaičiavimo duomenys, iki 2023 m. (ketvirtojo etapo pirmojo ATL paskirstymo laikotarpio vidurio).

(31)

    Informacijos suvestinė : santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimas ES ATLPS ketvirtojo etapo 2021–2025 m. laikotarpiu, Klimato politikos GD, 2021 m. spalio 12 d.

(32)

   2019 m. spalio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1842, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB taikymo taisyklės, susijusios su tolesne nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo koregavimo dėl veiklos lygio pokyčių tvarka, OL L 282 , 2019 11 4, p. 20.

(33)

   Europos laisvosios prekybos susitarimo priežiūros institucija taip pat priėmė sprendimus dėl Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos.

(34)

   Europos laisvosios prekybos susitarimo priežiūros institucija taip pat priėmė sprendimus dėl Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos.

(35)

     Reikalavimus atitinkančios valstybės narės yra Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

(36)

   Šios valstybės narės yra Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva ir Malta.

(37)

   Įskaitant ATL, paskirstomus siekiant solidarumo ir augimo.

(38)

   Pajamos, kurias gavo valstybės narės, Jungtinė Karalystė dėl Šiaurės Airijos, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

(39)

   Likusią sumą sudaro Inovacijų fonde ir Modernizavimo fonde sutelktos pajamos, taip pat Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai paskirstytos pajamos.

(40)

    COM(2022) 514 final  – Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo spartinimas siekiant Europos saugumo ir gerovės“, 2022 10 26.

(41)

   2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/2172, kuriuo dėl pajamų, neišmokėtų pirmuoju kvietimo teikti paraiškas etapu, panaudojimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/670/ES, OL L 306 , 2017 11 22, p. 24.

(42)

   Bendras biudžetas, apskaičiuotas remiantis anglies dioksido kaina 75 EUR už toną.

(43)

    Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų apžvalga ir tolesni veiksmai , Klimato politikos GD, 2022 m. birželio 30 d.

(44)

   Tie projektai vykdomi Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

(45)

    Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų apžvalga , Klimato politikos GD, 2022 m. birželio 30 d.

(46)

   Šie projektai prisidės prie Airijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Švedijos pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

(47)

   Tie projektai prisidės prie pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro septyniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), taip pat Islandijoje ir Norvegijoje.

(48)

      Trečiasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų , Klimato politikos GD, 2022 m. lapkričio 3 d.

(49)

    COM/2022/230 final  – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU“, 2022 5 18.

(50)

    COM(2022) 416 final  – Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Inovacijų fondo veiklos įgyvendinimo, apimanti Reglamento (ES) Nr. 1031/2010 24 straipsnyje nurodytą peržiūrą, 2022 8 26.

(51)

     Šią paramą gaunančios valstybės narės yra Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

(52)

   Bendras biudžetas, apskaičiuotas remiantis anglies dioksido kaina 75 EUR už toną.

(53)

   Į šį skaičių įeina ATL, valstybių narių perkelti į Modernizavimo fondą iš jų atitinkamų rezervų pagal ES ATLPS direktyvos 10 straipsnio 2b punktą ir 10c straipsnį (kiti ES ATLPS solidarumo mechanizmai). Pradinė Modernizavimo fondo apimtis yra beveik 276 mln. ATL.

(54)

   Modernizavimo fondas – Investicijų komiteto 2021 m. metinė ataskaita , Klimato politikos GD, 2022 m. kovo 15 d.

(55)

   Modernizavimo fondas – Valstybių narių gavėjų 2021 m. metinės ataskaitos , Klimato politikos GD, 2022 m. birželio 30 d.

(56)

   Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2012 m., gairės, OL C 158 , 2012 6 5, p. 4.

(57)

   Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės, OL C 317 , 2020 9 25, p. 5.

(58)

   Neįtraukiant aviacijos ATL pardavimo aukcionuose pajamų.

(59)

   2020 m. valstybės narės išmokėjo kompensacijas už 2019 m. patirtas netiesiogines išlaidas.

(60)

   Abiem atvejais palyginimas atliktas naudojant koreguotus 2020 ir 2019 m. patikrintus išmestų teršalų kiekius, neįtraukiant Jungtinės Karalystės, išskyrus Šiaurės Airijos elektros energijos gamintojus.

(61)

      Pramonės gamybos statistika , Eurostatas, 2022 m. rugpjūčio mėn.

(62)

   Nuo 2021 m. ES ATLPS nebeapima Jungtinėje Karalystėje išmetamų teršalų (apima tik Šiaurės Airijos elektros energijos gamintojų išmetamus teršalus).

(63)

   Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamento 38 straipsnio 6 dalis. Kaip nurodyta pirmiau, Reglamentas (ES) 2018/2066, iš dalies pakeistas 2020 m. Reglamentu (ES) 2020/2085 ir 2022 m. Reglamentu (ES) 2022/388. Žr. jo konsoliduotą redakciją .

(64)

   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija), OL L 328 , 2018 12 21, p. 82.

(65)

   Komisijos komunikato „Bendro 2021 m. apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus paskelbimas ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, sukurtos Direktyva 2003/87/EB, rinkos stabilumo rezervo reikmėms ir 2013–2020 m. laikotarpiu nepaskirstytų taršos leidimų skaičiaus paskelbimas“ klaidų ištaisymas, OL C 272 , 2022 7 15, p. 25.

(66)

    COM/2021/571 final  – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1814, 2022 7 14.

(67)

   2013 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 377/2013/ES, kuriuo laikinai nukrypstama nuo Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, OL L 113 , 2013 4 25, p. 1.

(68)

   Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo, OL L 322 , 2017 12 7, p. 3.

(69)

   Koreguoti patvirtinti išmestų teršalų kiekiai, neįtraukus atvykimo iš Jungtinės Karalystės skrydžių, buvo 21,5 mln. tonų 2020 m. ir 55,8 mln. tonų 2019 m.

(70)

   Atsižvelgiant į pasikeitusią ES ATLPS taikymo sritį (nebeįtraukiami atvykimo iš Jungtinės Karalystės skrydžiai) aviacijos sektoriuje.

(71)

   Tik 2020 ir 2021 m. duomenys apima Šveicariją.

(72)

   Šie skaičiai gauti neatsižvelgiant į visus orlaivių naudotojų veiklos nutraukimo atvejus ir paskirstytus nemokamus ATL iš specialaus naujiems rinkos dalyviams ir sparčiai augantiems veiklos vykdytojams skirto rezervo, taip pat į ATL grąžinimą 2012 m. dėl taikymo srities pakeitimo. Šaltiniai: ES sandorių žurnalas, Klimato politikos GD.

(73)

   Atsižvelgiant į tai, kiek ATL nebuvo suteikta dėl orlaivių naudotojų veiklos nutraukimo, realiai 2019 m. paskirstytų ATL kiekis būtų 4 mln. mažesnis už pateiktą skaičių (žr. 8 išnašą Pranešime C/2020/8643, OL C 428, 2020 12 11, p. 1). ATL skyrimas Jungtinei Karalystei (4,31 mln. ATL iš bendro 2019 m. ATL kiekio) 2019 m. buvo sustabdytas dėl apsaugos priemonių, kurių Komisija ėmėsi siekdama apsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą tais atvejais, kai iš ES išstojančiai valstybei narei nebetaikoma ES teisė. ATL skyrimas Jungtinei Karalystei buvo tęsiamas 2020 m.

(74)

   Šis skaičius gautas atsižvelgiant į išvykimo iš EEE į Šveicariją skrydžius, taip pat į skrydžius tarp EEE ir Jungtinės Karalystės pagal susitarimą dėl išstojimo.

(75)

   Atsižvelgiant į taršos apimties pakeitimą (nebeapimami atvykimo iš Jungtinės Karalystės skrydžiai).

(76)

   2013–2015 m. laikotarpiu aukcionuose parduotų aviacijos ATL kiekis atspindi sprendimą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos ir aviacijos sektoriui taikomos ATLPS prievolės apribojimo, kad ji apimtų tik EEE vidaus skrydžius (Sprendimas 377/2013/ES). Aviacijos sektoriui keliamų reikalavimų laikymasis 2013 m. atidėtas (Reglamentu (ES) Nr. 421/2014). Atitiktis reikalavimams dėl aviacijoje 2013 ir 2014 m. išmetamų teršalų pasiekta 2015 m. sausio–balandžio mėn.

-2013 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 377/2013/ES, kuriuo laikinai nukrypstama nuo Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, OL L 113 , 2013 4 25, p. 1.

-2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 421/2014, OL L 129, 2014 4 30, p. 1.

(77)

      COM/2021/552 final  – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl aviacijos sektoriaus indėlio siekiant visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamo pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB.

(78)

    COM/2021/567 final  – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Sąjungoje įsisteigusių orlaivių naudotojų informavimo apie kompensavimą pagal pasaulinę rinkos priemonę iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB.

(79)

      COM/2020/747 final  – Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Atnaujinta aviacijos sektoriaus su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusio poveikio klimatui analizė ir galimos politikos priemonės pagal ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvos 30 straipsnio 4 dalį“, 2020 11 23.

(80)

     IPCC (2022), Klimato kaitos švelninimas: santrauka politikos formuotojams , III darbo grupės indėlis rengiant Šeštąją vertinimo ataskaitą.

(81)

   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, OL L 173 , 2014 6 12, p. 349.

(82)

   2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų, OL L 302 , 2010 11 18, p. 1.

(83)

   Nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą, sąrašas pateiktas ESMA tinklalapyje .

(84)

   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB, OL L 173 , 2014 6 12, p. 1.

(85)

   Žr. pirmiau, COM/2021/660 final.

(86)

    ESMA70-445-7 , ESMA preliminari ataskaita dėl apyvartinių taršos leidimų, 2021 m. lapkričio 11 d.

(87)

    ESMA70-445-38 , ESMA galutinė ataskaita dėl apyvartinių taršos leidimų, 2022 m. kovo 28 d.

(88)

   Ampudia, M., Bua, G., Kapp, D. ir Salakhova, D., The role of speculation during the recent increase in EU emissions allowance prices , ECB Economic Bulletin, Issue 3/2022.

(89)

   Kaip nurodyta pirmiau, Reglamentas (ES) 2018/2066, iš dalies pakeistas 2020 m. Reglamentu (ES) 2020/2085 ir 2022 m. Reglamentu (ES) 2022/388. Žr. jo konsoliduotą redakciją .

(90)

   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, OL L 334 , 2018 12 31, p. 94. Tas reglamentas 2020 m. iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) 2020/2084. Žr. jo konsoliduotą redakciją .

(91)

   Pagrindinė to priežastis: pagal matavimu grindžiamą metodiką siekiant nepertraukiamai matuoti atitinkamų ŠESD koncentraciją reikia daug išteklių ir praktinių žinių, kurių stokoja daugelis mažesnių veiklos vykdytojų.

(92)

   SATR reikalaujama, kad visi veiklos vykdytojai atitiktų tam tikrų minimalių pakopų reikalavimus, o didesni taršos šaltiniai turi atitikti aukštesnių pakopų reikalavimus (įskaitant patikimesnę duomenų kokybę); mažesniems taršos šaltiniams dėl ekonominio efektyvumo priežasčių taikomi mažiau griežti reikalavimai.

(93)

   Ten, kur atsakomybė už stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo darbą tenka regioninėms ir (arba) vietos institucijoms, centrinė kompetentinga institucija kartu su tomis regioninėmis ir vietos institucijomis peržiūri atitinkamus dokumentus, kaip antai stebėsenos planus. Taip stebima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesų kokybė.

(94)

   Baudos dydis indeksuojamas pagal infliaciją.

(95)

   Akreditavimo ir tikrinimo reglamento 34a straipsnyje tikrintojui leidžiama atlikti virtualius apsilankymus vietoje, jeigu dėl force majeure aplinkybių tikrintojas negali fiziškai nuvykti į veiklos vietą. Tai leidžiama tik jeigu tam pritaria kompetentinga institucija ir jeigu yra įvykdytos tam tikros sąlygos.

(96)

   Trys šalys (Lichtenšteinas, Šiaurės Airija ir Slovėnija) neadministruoja jokių orlaivių naudotojų.

(97)

   Tos vienuolika šalių – Čekija, Danija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija ir Rumunija.

(98)

   Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo, OL L 322 , 2017 12 7, p. 3.

(99)

   Kaip nurodyta pirmiau, Direktyva 2003/87/EB.

(100)

   Pagal ES ATLPS direktyvos 12 straipsnio 3 dalį.

(101)

   Pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ( OL L 328 , 2018 12 21, p. 210), 24 straipsnį ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ( OL L 328 , 2018 12 21, p. 1), 29 ir 35 straipsnius.

(102)

   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, OL L 328 , 2018 12 21, p. 210.

(103)

   Kaip pirmiau, Direktyvos (ES) 2018/2002 3 straipsnis.

(104)

   Tos 17 valstybių narių – Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija.