EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 02

COM(2022) 452 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES atsakas į COVID-19 protrūkį: pasirengimas rudeniui ir 2023 m. žiemai

1.ĮVADAS

Vasarą kilusi COVID-19 banga, kurią lėmė omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiai, mums labai aiškiai priminė, kad pandemija dar nesibaigė. Nuo birželio mėn. pradžios iki liepos mėn. vidurio 1 ES ir (arba) EEE šalyse COVID-19 atvejų padaugėjo tris kartus. Nuo to laiko atvejų skaičius vėl mažėja, bet tebėra didelis tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, todėl padidėjo į ligonines ir intensyviosios terapijos skyrius paguldomų šios amžiaus grupės asmenų skaičius 2 . Apskritai ES ir (arba) EEE šalyse kiekvieną savaitę nuo COVID-19 vis dar miršta daugiau kaip 2 300 žmonių.

Šie skaičiai kelia nerimą, be kita ko, dėl to, kad jie, tikėtina, ne visiškai atspindi tikrąją padėtį, be to, jie neapima COVID-19 padarinių, kaip antai ilgalaikio COVID-19 sindromo, taip pat pandemijos poveikio psichikos sveikatai. Be to, visos šalys panaikino daugumą apribojimų, o jų gyventojai patiria pandemijos sukeltą nuovargį, dėl kurio gali keistis jų elgsena. Šie veiksniai lemia palankesnes sąlygas virusui greitai plisti ES, dėl to gali atsirasti naujų viruso atmainų, kurios gali „apeiti“ imuninę sistemą, lengviau plisti arba sukelti sunkesnės formos ligą. Todėl gali būti, kad, jei virusas nebus kontroliuojamas ir nebus užkirstas kelias kitų infekcijų protrūkiams, iššvaistysime mums taip brangiai atsiėjusią patirtį, kurią įgijome reaguodami į pandemiją.

Nuo šių metų balandžio mėn. pabaigos skiepijimosi vakcinomis nuo COVID-19 apimtis ES beveik nepakito. 7,5 proc. 60 metų ir vyresnių asmenų vis dar nepasiskiepiję, 16,3 proc. dar nepaskiepyti pirmąja stiprinamąja doze. Vertinant suaugusiųjų skiepijimosi apimtį matyti, kad nepasiskiepiję 14,1 proc. 18 metų ir vyresnių asmenų, o pirmos stiprinamosios dozės dar negavo 35,5 proc. suaugusiųjų. Be to, nors vakcinos ir toliau gerai apsaugo nuo sunkių padarinių (sunkios ligos, hospitalizavimo ir mirties), skiepijant užtikrinama apsauga taip pat silpnėja, nes dauguma žmonių paskutinį kartą skiepijosi prieš kelis mėnesius. Aplinkoje plačiai paplitusios omikron atmainos, skiepijimo aprėpties skirtumai tarp šalių ir jų viduje, taip pat silpnėjanti natūralios infekcijos ir vakcinų suteikta apsauga lemia sudėtingas aplinkybes, nuo kurių priklauso gyventojų imunitetas.

Atsižvelgiant į pastaruosius dvejus metus, spėjama, kad šį rudenį ir žiemą per ES gali nusiristi dar viena COVID-19 banga. Žmonėms sugrįžtant į darbus po atostogų, vėl atsidarant mokykloms ir dėl šalto oro žmonėms buriantis bendrauti į uždaras patalpas, užsikrėtimo atvejų skaičius gali dar labiau išaugti. Taip pat tikėtina, kad, kaip įprasta žiemos sezono metu, ES prasidės aktyvaus kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų, įskaitant gripą, plitimo sezonas. Tokios prognozės yra iššūkis nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms, kurioms ir taip tenka pernelyg didelė našta, ir jų darbuotojams visoje ES.

Šiame komunikate, kuris grindžiamas balandžio mėn. pasiūlytais keliais veiksmais 3 , valstybės narės raginamos įgyvendinti būtinas integruotas strategijas ir priemones, kurios padėtų išvengti COVID-19 atvejų bangos šį rudenį ir žiemą, taip pat sukurti būtinas struktūras, kurios suteiktų galimybę tvariai reaguoti į būsimus protrūkius. Be to, Komisija ragina valstybes nares toliau koordinuoti pasirengimo pastangas visoje ES prieš kylant kitai bangai ir toliau įgyvendinti skiepijimo programas. Galiausiai, nesustodami dabar, galime sumažinti spaudimą, kurį veikiausiai patirs mūsų šalių sveikatos priežiūros sistemos, taip pat sumažinti neigiamą poveikį savo šalių ekonomikai ir iššūkius, kuriuos teks įveikti mūsų visuomenei.

2.VAKCINŲ NUO COVID-19 KŪRIMAS IR PRIEINAMUMAS RUDENĮ IR ŽIEMĄ

Vakcinų nuo COVID-19 sukūrimą galima laikyti mokslo pergale; manoma, kad, sėkmingai įgyvendinant skiepijimą tokiomis vakcinomis, pirmaisiais metais visame pasaulyje pavyko išgelbėti maždaug 20 mln. gyvybių 4 . Atsižvelgiant į šiuo metu vėl kylančią pandemiją, kurią paskatino omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiai, svarbu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės vakcinos nuo COVID-19 (monovalentės vakcinos, skirtos apsisaugoti nuo pirminio SARS-CoV-2 viruso) ir toliau užtikrina gerą apsaugą nuo hospitalizavimo, sunkios ligos ir mirties. Skiepijimas tebėra patikimiausias būdas išvengti sunkios ligos, todėl mažina mirtingumą nuo COVID-19.

Tuo pat metu vakcinų gamintojai kuria pritaikytas iRNR vakcinas, kurias numatoma naudoti kaip stiprinamąsias vakcinas, skirtas apsisaugoti nuo viruso omikron atmainų. Europos vaistų agentūra (EMA) patvirtino pritaikytas vakcinas „Comirnaty“ ir „Spikevax“, skirtas apsisaugoti nuo pirminio SARS-CoV-2 viruso ir omikron atmainos BA.1 potipio; rugsėjo mėn. jos buvo įregistruotos ES pagal 2021 m. Komisijos numatytą paspartintą procedūrą 5 . EMA taip pat pradėjo tęstinę pritaikytos vakcinos „Comirnaty“ nuo pirminio SARS-CoV-2 viruso ir jo omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipių peržiūrą, kad ją būtų galima įregistruoti rudenį pagal paspartintą procedūrą. Tikimasi, kad pritaikytos iRNR vakcinos užtikrins veiksmingesnę ir platesnę apsaugą nuo dabartinių ir būsimų susirūpinimą keliančių atmainų.

Tikimasi, kad antros kategorijos baltyminės vakcinos, kurių tikimasi sulaukti per kelias ateinančias savaites, apsaugos nuo skirtingų SARS-CoV-2 atmainų ir papildys mūsų įvairų vakcinų rinkinį bei skiepijimo strategijų pasirinkimo galimybes 6 . Gaminant šiuo metu ES rinkoje esančias vakcinas „Nuvaxovid“ ir „VLA2001“, naudojamos saugios ir veiksmingos įprastinės vakcinų platformos, dėl kurių skiepijimas nuo COVID-19 gali tapti priimtinesnis. Be to, vakcinas „Vidprevtyn“ ir „PHH-1V“, kurios yra skirtos apsisaugoti nuo kitų susirūpinimą keliančių COVID-19 atmainų padermių, bus galima naudoti kaip veiksmingas alternatyvas vykdant heterologinę stiprinamąją vakcinaciją. ES sutartimis dėl vakcinų užtikrinta, kad valstybės narės galėtų gauti šių naujųjų vakcinų tiek, kiek jų reikia, kai tik jos bus pagamintos. Šių metų rugpjūčio mėn. su bendrove HIPRA pasirašyta pirmoji bendro viešojo pirkimo preliminarioji sutartis dėl vakcinos nuo COVID-19.

Neįmanoma numatyti, kokios atmainos vyraus rudenį ir žiemą, bet Sąjunga ir toliau užtikrins galimybę pasinaudoti įvairiu ir lengvai pritaikomu vakcinų rinkiniu, kuriuo užtikrinama itin gera apsauga nuo SARS-CoV-2.

Dėl ES vakcinų strategijos 7 valstybės narės yra pasirengusios planuoti ir pradėti įgyvendinti skiepijimo kampanijas, įskaitant skiepijimą pritaikytomis vakcinomis, dar neprasidėjus rudeniui ir prireikus papildomai skiepyti stiprinamosiomis dozėmis, atsižvelgiant į tokių vakcinų charakteristikas ir nacionalines rekomendacijas. Komisija toliau bendradarbiauja su gamintojais siekdama užtikrinti, kad valstybės narės pirmiausia gautų labiau pritaikytas vakcinas, kai tik jos bus pagamintos. Komisija taip pat toliau palaiko glaudžius ryšius su svarbiausių sudedamųjų dalių, kurių reikia įvairiuose gamybos proceso etapuose, tiekėjais. Be to, bendra ES ir JAV vakcinų nuo COVID-19 gamybos ir tiekimo grandinės darbo grupė 8 susitarė dėl vakcinų nuo COVID-19 gamybai būtinų svarbiausių medžiagų, kurias verta stebėti, sąrašo 9 . Tokia stebėsena bus naudojama kaip ankstyvojo perspėjimo sistema ir padės ankstyvame etape nustatyti galimas kliūtis tiekimo grandinėje.

Planuodama veiklą vidutinės trukmės laikotarpiu, Komisija bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir galimų vakcinų nuo visų padermių koronavirusų arba kombinuotųjų vakcinų, kurios sukelia platesnės apimties, stipresnį ir ilgiau išliekantį imuninį atsaką, kūrėjais. Be to, Komisija atidžiai stebi į nosį vartojamų, į raumenis leidžiamų ir į odą švirkščiamų vakcinų kūrimo procesą. Tikimasi, kad šiomis vakcinomis bus paprasčiau skiepyti žmones, jas bus paprasčiau gauti ir kad dėl jų skiepijimasis taps priimtinesnis. Be to, ES susitarimais dėl vakcinų taip pat užtikrinta, kad bendrovės išsamiai informuotų valstybes nares apie pažangą, padarytą kuriant šias vakcinas.

Apskritai, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas, pritaikyti reguliavimo būdai, taip pat gamybos ir infrastruktūros pajėgumų stiprinimas bus itin svarbūs siekiant užtikrinti galimybę gauti saugių ir veiksmingų naujos kartos vakcinų.

3.KITŲ SKIEPIJIMO NUO COVID-19 STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

Kadangi skirtingu metu per ateinančias kelias savaites ir mėnesius rinkai bus pateikta įvairių vakcinų, valstybės narės turėtų atsižvelgti tiek į galimą apsaugą, kurią užtikrins pritaikytos vakcinos, tiek į tam tikrų rizikos grupių asmenų skiepijimo tinkamu laiku naudą. Nacionalinės skiepijimo strategijos turėtų būti koordinuojamos ir suderintos tarpusavyje, kad būtų išvengta didelių skirtumų tarp ES ir (arba) EEE šalių ir kad visuomenei būtų aišku ir ją pasiektų nuosekli informacija. Be to, jos turėtų būti pradėtos įgyvendinti prieš kylant kitai šios infekcijos bangai.

Nacionalinių skiepijimo kampanijų prioritetas ir toliau turėtų būti siekis didinti kriterijus atitinkančių asmenų pirminio skiepijimosi ir skiepijimosi pirmąja stiprinamąja doze apimtį. Tai ypač svarbu toms grupėms gyventojų, kuriems kyla didesnė sunkių infekcijos pasekmių rizika, ir toms šalims, kuriose mažesnė skiepijimosi apimtis. Vis dar yra didelių spragų ir skirtumų tarp šalių ir gyventojų grupių, ir juos reikėtų pašalinti siekiant sustiprinti apsaugą.

Tolesniame skirsnyje pateikiami valstybėms narėms skirti pasiūlymai dėl jų nacionalinių skiepijimo nuo COVID-19 strategijų, įskaitant prioritetus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti jas rengiant ir įgyvendinant 10 .

4.PAGRINDINĖS SRITYS, KURIOSE BŪTINA DĖTI DAUGIAU PASTANGŲ

Kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų stebėjimas

Dėl šiuo metu taikomų tyrimų strategijų ir rečiau atliekamos sekoskaitos kai kuriose šalyse formuojasi pavojinga akloji zona mūsų žiniose apie tai, kaip virusas plinta ir evoliucionuoja. Būtina nedelsiant sukurti ir palaikyti atsparias atitinkamų gyventojų grupių tyrimais grindžiamas integruotas priežiūros sistemas. Naudojant tokias sistemas, ES būtų vykdoma kompleksinė įvairių ligų, pvz., gripo, COVID-19 ir kitų kvėpavimo takų virusinių infekcijų 12 stebėsena. Tokių priežiūros sistemų duomenys suteiks šalims galimybę atidžiai stebėti aplinkoje cirkuliuojančių kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų plitimą ir aktyvumą, taip pat nustatyti tendencijų pokyčius ir naujų susirūpinimą keliančių atmainų atsiradimą. Tai savo ruožtu padės nustatyti kontrolės priemones ir sumažins naujų atmainų poveikį. Šios sistemos bus vienas iš svarbiausių elementų šiame pandemijos etape ir siekiant sumažinti galimas būsimas tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai.

Siekiant toliau plėsti ir plėtoti vadinamąsias kontrolines sistemas, kad jos atitiktų savo paskirtį, būtinas strateginis prioritetų nustatymas ir tvarus finansavimas. Kontrolinės sistemos paprastai naudojamos kvėpavimo takų infekcijoms (pvz., gripui) stebėti. Užuot ištyrus visus gyventojus, naudojant kontrolinės priežiūros sistemą, imami ėminiai iš tam tikrų reprezentatyviųjų atvejų konkrečiose vietose, pvz., bendrosios praktikos klinikose ar ligoninėse, kurios vienodai pasiskirsčiusios visoje šalies ar regiono teritorijoje. Kontrolinė sistema, apimanti pakankamai vietų, kuriose atliekama pakankamai tyrimų ir kurios geografijos ir demografijos atžvilgiu atspindi visas šalies gyventojų grupes, yra veiksmingas ir efektyvus (kvėpavimo takų) infekcijos plitimo stebėsenos būdas.

Valstybės narės turėtų siekti padidinti kontrolinių vietų skaičių, užtikrinti, kad jos atspindėtų geografinį ir demografinį jų gyventojų pasiskirstymą, ir padidinti kontrolinės priežiūros vietose atliekamų tyrimų skaičių. Jos taip pat turėtų planuoti padidinti savo tyrimų pajėgumus, ypač jei reikėtų reaguoti į naujos susirūpinimą keliančios atmainos arba gripo atmainos atsiradimą. Taip pat būtina išlaikyti pakankamą sekoskaitos apimtį, kad būtų galima stebėti aplinkoje cirkuliuojančius virusus ir greitai aptikti naujas viruso atmainas.

2022 m. liepos 18 d. ECDC ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras paskelbė gaires 13 , kuriose pateikti šalims skirti praktiniai patarimai, kaip sukurti veiksmingas priežiūros sistemas ir užtikrinti nacionalinio lygmens priežiūros tęstinumą 2022–2023 m. žiemos sezonu ir vėliau. Šiose gairėse išdėstyta daug atitinkamų gyventojų grupių tyrimais grindžiamų integruotų priežiūros sistemų teikiamų pranašumų, o valstybės narės primygtinai raginamos išanalizuoti jose pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į jas imtis atitinkamų tolesnių veiksmų. Laikantis šių gairių, pagerės valstybių narių duomenų palyginamumas ir bus surinkta patikimesnių epidemiologinių duomenų; šių duomenų analizė suteiks galimybę veiksmingiau ir laiku imtis atsakomųjų priemonių, dėl to galiausiai pagerės ES pasirengimas pandemijai. Valstybės narės raginamos periodiškai dalytis informacija su ECDC apie savo šalies kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų priežiūros sistemų būklę, pvz., atsakant į trumpas apklausas, kai jos bus išplatintos.

Nuotekų tyrimais grindžiama priežiūra pradėta taikyti COVID-19 pandemijos metu, kaip papildoma priemonė informacijai apie dideles gyventojų grupes rinkti. Ji buvo sistemingiau įtraukta į nacionalines priežiūros strategijas dėl SARS-CoV-2 ir jo atmainų aptikimo, ir, siekiant padėti šalims vykdyti tokią priežiūrą, buvo įgyvendintos įvairios ES priemonės. Pavyzdžiui, 26 valstybės narės gavo tiesiogines dotacijas veiksmams, kuriomis siekta remti nuotekų priežiūrą ir susijusią veiklą 14 . Būsimoje Miesto nuotekų valymo direktyvos 15 peržiūroje, kurią planuojama priimti šį rudenį, bus numatytas nuotekų stebėjimas, įskaitant su visuomenės sveikata susijusių parametrų, pvz., viruso ir jo atmainų, stebėseną miesto nuotekose. Valstybės narės raginamos toliau dėti pastangas, kad stebint nuotekas būtų vykdoma sisteminga SARS-CoV-2 stebėsena, ir būtų imamasi susijusioje Komisijos rekomendacijoje 16 nustatytų veiksmų.

Nemedikamentinės intervencinės priemonės

Vakcinos yra esminė atsako į COVID-19 dalis. Vis dėlto, iš mūsų su šia pandemija susijusios patirties matyti, kad, siekiant sumažinti viruso plitimą, apsaugoti pažeidžiamas grupes ir sumažinti sveikatos priežiūros sistemoms tenkantį spaudimą, be kita ko, mums būtina imtis ir tam tikrų nemedikamentinių intervencinių priemonių. Itin veiksmingų nemedikamentinių intervencinių priemonių pavyzdžiai – kaukių dėvėjimas ir griežtesnės priemonės, pvz., susibūrimų dydžio apribojimas. Kai tokios intervencinės priemonės įgyvendinamos prieš kylant kitai bangai arba jos pradžioje, jų poveikis yra didžiausias. Todėl gali būti, kad per ateinančius mėnesius reikės vėl pradėti taikyti kurias nors iš nemedikamentinių intervencinių priemonių.

Šiame pandemijos etape valstybėse narėse susiklosčiusi nevienoda epidemiologinė situacija. Todėl tai, kokios visuomenės sveikatos atsako priemonės būtų veiksmingiausios ir efektyviausios, taip pat gali skirtis. Šalys turės įvertinti savo konkrečią epidemiologinę situaciją, atsižvelgdamos į poveikį visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros įstaigų pajėgumus ir į tai, ar visuomenė pritaria tokioms visuomenės sveikatos priemonėms, ir priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau, kilus ankstesnėms bangoms, buvo itin svarbu koordinuoti skirtingų šalių požiūrius taikant Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR) 17 ir Sveikatos saugumo komitete 18 , kad būtų skatinamas nuoseklus požiūris ES ir bendrojoje rinkoje. Labai svarbu, kad tai būtų tęsiama.

Toliau išdėstyti pagrindiniai rodikliai, kuriuos būtina įvertinti prieš nusprendžiant, ar nereikėtų vėl taikyti nemedikamentinių priemonių.

Daugelyje valstybių narių vis dar privaloma dėvėti medicinines kaukes sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros įstaigose. Jų dėvėjimas uždarose viešosiose erdvėse, įskaitant viešąjį transportą, gali būti pirmoji galima priemonė viruso plitimui bendruomenėje sumažinti. Neseniai surinkti duomenys rodo, kad respiratoriai, kurių nesunku įsigyti ES ir (arba) EEE šalyse, bendruomenėje apsaugo geriau nei medicininės ar medžiaginės kaukės. Todėl valstybės narės primygtinai raginamos apsvarstyti galimybę juos dėvėti tam tikromis aplinkybėmis. Viena iš pagrindinių priemonių siekiant sumažinti SARS-CoV-2 ir kitų kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų plitimo riziką – užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą 19 . Būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnį vėdinimą visose ES ir (arba) EEE šalyse. Kitos priemonės, kaip antai darbas iš namų arba masinių susibūrimų dydžio apribojimas, pasirodė esančios veiksmingos siekiant sumažinti viruso plitimą. Įgyvendintos prieš padidėjant atvejų skaičiui, šios priemonės gali padėti išvengti labiau trikdančių priemonių, pvz., izoliavimo, įmonių ir mokyklų uždarymo, rekomendacijų likti namuose ir kelionių apribojimų. Politinis įsipareigojimas ir bendruomenės dalyvavimas yra itin svarbūs siekiant sėkmingai ir veiksmingai įgyvendinti nemedikamentines priemones.

Mokyklų atidarymas po pertraukos

Kadangi vaikai grįžta į mokyklą po vasaros atostogų, labai svarbu užtikrinti saugią mokyklos aplinką ir kuo labiau sumažinti mokinių ir darbuotojų nebuvimo mokykloje atvejų skaičių, užkertant kelią SARS-CoV-2 ir kitų kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų 20 plitimui. Visų amžiaus grupių vaikai yra imlūs SARS-CoV-2 ir gali juo užkrėsti kitus asmenis. Neretai vaikams nepasireiškia jokie simptomai arba pasireiškia tik lengvi infekcijos simptomai, bet pasitaiko ir sunkių atvejų, ypač esant sunkius padarinius lemiantiems rizikos veiksniams. Vaikams taip pat pasireiškia ilgalaikiai simptomai persirgus COVID-19 (nustatomas ilgalaikis COVID sindromas).

Tokios svarbios priemonės, kaip mokinių ir darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19 skatinimas, raginimas laikytis tinkamos kvėpavimo ir rankų higienos taisyklių, taip pat geresnių vėdinimo sistemų mokyklų patalpose įrengimas ir dažni priminimai, kad, pasireiškus kvėpavimo ligų simptomams, būtina likti namuose, yra gyvybiškai svarbios siekiant sumažinti viruso plitimą. Mokyklose taikomų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į besimokančiųjų švietimo sistemą ir amžiaus grupę. Be to, įgyvendinant tokias priemones, reikėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti vaikams optimalią mokymosi ir socialinę aplinką. Šiuo atžvilgiu tebegalioja 2021 m. liepos mėn. ECDC paskelbtos gairės 21 ir šiame dokumente pateiktos rekomendacijos.

COVID-19 pandemija sutrikdė vaikų ir paauglių gyvenimą ir pakenkė jų kasdieniams įpročiams, švietimui, sveikatai, raidai ir bendrai gerovei. Todėl svarbu atsižvelgti į neigiamą sutrikdyto mokymosi proceso poveikį vaikų sveikatai ir raidai. Reikėtų siekti, kad mokyklose būtų įgyvendinama kuo mažiau atitinkamų priemonių ir kad ateityje iš vaikų daugiau nebebūtų atimta galimybė mokytis.

Sveikatos priežiūros sistemų ir pajėgumų stiprinimas

COVID-19 krizė tapo beprecedenčiu Europos sveikatos sistemų atsparumo ir lankstumo išbandymu. 2022 m. vasarą ES sveikatos priežiūros sistemos ir toliau kovoja su sunkumais dėl padidėjusio su COVID-19 susijusių hospitalizavimo atvejų skaičiaus ir dėl būtinybės suteikti su COVID-19 nesusijusias sveikatos priežiūros paslaugas tiems pacientams, kurie jų laiku negavo dėl pandemijos. Tokį spaudimą sveikatos priežiūros sistemoms tenka patirti tuo pat metu kovojant su kitais ilgalaikiais sunkumais, kaip antai nuolatiniu sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumu, kuris dėl COVID-19 pandemijos dar padidėjo. Remiantis ECDC atliktu tyrimu, daugelyje valstybių narių kyla sunkumų siekiant išlaikyti ir įdarbinti pakankamą skaičių tinkamą kvalifikaciją turinčių sveikatos priežiūros darbuotojų 22 . Nepadidinus sveikatos priežiūrai skiriamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių, 2022 m. žiemą sveikatos priežiūros sistemoms gali nepakakti turimų pajėgumų. Be to, kiti kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai (pvz., gripo virusas) gali tapti papildoma našta sveikatos priežiūros sistemoms. Pandemija parodė, kad būtina turėti stiprią, atsparią ir pakankamai darbuotojų turinčią sveikatos priežiūros sistemą.

Šiuo metu aktyviai investuojama į sveikatos priežiūros sistemas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Pagal priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus daugiau kaip 42 mlrd. EUR investicijų skirta geresnei sveikatos priežiūrai skatinti, ir beveik trečdalis šios sumos skirta investicijoms ir reformoms, kuriomis skatinama skaitmenizuoti sveikatos priežiūros sistemas. Taip pat specialiomis investicijomis siekiama stiprinti su visuomenės sveikata susijusius nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus. Reikės nuolat stengtis, kad trumpalaikis sveikatos sistemų atsparumas virstų ilgalaikiu. Be to, naujausiose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurios buvo patvirtintos 2022 m. liepos mėn. įgyvendinant Europos semestrą, aptariamos aštuonių valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina užtikrinti veiksmingesnę prevenciją ir pirminę sveikatos priežiūrą, taip pat spręsti darbo jėgos trūkumo problemą.

Kita pusmetinė ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa“ bus paskelbta iki 2022 m. pabaigos. Joje visų pirma bus vertinamas pandemijos metu sutrikdytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ne COVID sergantiems pacientams ir analizuojamos strategijos, kaip išspręsti susikaupusių laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų problemą. Taip pat bus analizuojamas COVID-19 pandemijos poveikis vaikų ir jaunimo sveikatai, visų pirma jų psichikos sveikatai.

Žvelgiant dar toliau į ateitį, būtina gerinti sveikatos priežiūros sistemų pasirengimą infekcinių ligų protrūkiams ir kitų rūšių sukrėtimams. Atlikdamos atsparumo bandymus, valstybės narės galės reguliariai peržiūrėti pasirengimą sveikatos krizėms ir patikrinti savo sveikatos sistemų atsparumą tam tikrų didelį spaudimą keliančių scenarijų atveju ir iškilus ilgalaikiams struktūriniams sunkumams. Atsparumas taip pat turėtų apimti ligoninių ir kitų perkančiųjų organizacijų taikomos viešųjų pirkimų praktikos atsparumą ir veiksmingumą 23 . Atsižvelgdamos į pandemijos neigiamą poveikį psichikos sveikatai, visų pirma, sveikatos sektoriaus darbuotojų, valstybės narės turėtų stiprinti priemones, kuriomis padedama palaikyti gerą sveikatos priežiūros darbuotojų ir visų gyventojų psichikos sveikatą. Be to, sustiprinus sveikatos sektoriaus darbo jėgą, sveikatos priežiūros sistemos taps atsparesnės. Komisija remia sveikatos priežiūros specialistų mokymą pagal programą „ES – sveikatos labui“ 24 , „Europos socialinio fondo +“ priemones ir ES įgūdžių paktą 25 . Šiuo metu vykdomi keli projektai, kuriais siekiama padėti šalims spręsti darbuotojų išlaikymo, užduočių perkėlimo ir darbuotojų trūkumo problemas tose vietose, kuriose trūksta medicinos darbuotojų (vietovėse, kuriose ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas). Be to, Komisija ketina vėliau šiais metais pradėti įgyvendinti bendrus veiksmus dėl geresnio sveikatos sektoriaus darbo jėgos planavimo ir prognozavimo. Komisija taip pat padeda užtikrinti greitosios medicinos pagalbos komandų paslaugų ir būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių, medicinos reikmenų ir terapinių vaistų prieinamumą nacionaliniu ir ES lygmenimis (pvz., taikydama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą).

Terapinių vaistų nuo COVID-19 naudojimas

ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategijos 26 tikslas – sukurti įvairų saugių ir veiksmingų terapinių vaistų rinkinį. Visų pirma antivirusiniai vaistai ir virusus veikiantys monokloniniai antikūnai atlieka svarbų vaidmenį gydant COVID-19 sergančius pacientus. Lig šiol įregistruoti aštuoni skirtingų kategorijų terapiniai vaistai nuo COVID-19, įskaitant šešis antivirusinius vaistus, skirtus vartoti esant skirtingoms ligos stadijoms ir sergant skirtingo sunkumo liga. Siekiant užtikrinti antivirusinių vaistų prieinamumą keliose valstybėse narėse, 2020 m. spalio – 2022 m. liepos mėn. pasirašytos keturios bendro viešojo pirkimo preliminariosios sutartys, įskaitant jų pratęsimus 27 .

Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama nustatyti tolesnių terapinių vaistų bendrų viešųjų pirkimų prioritetus ir stiprinti jų integraciją į nusistovėjusias nacionalines ir ES procedūras. Glaudesnis bendradarbiavimas ir bendri viešieji pirkimai stiprina solidarumą, užtikrindami vienodas galimybes gauti terapinių vaistų ir jų prieinamumą dalyvaujančiose valstybėse narėse. Kaip nurodyta 2014 m. Bendro pirkimo susitarime, kurį pasirašė 37 šalys, bendrai vykdant viešuosius pirkimus taip pat didinama perkamoji galia, ypač mažesnių valstybių narių, o tai suteikia galimybę sudaryti sutartis geresnėmis sąlygomis ir pasinaudoti masto ekonomija.

Būtinybė atlikti daugiašalius klinikinius tyrimus

Nuo 2022 m. sausio mėn., kai pradėtas taikyti Klinikinių tyrimų reglamentas 28 , naudojantis Klinikinių tyrimų informacine sistema (CTIS), visoje ES taikoma suderinta klinikinių tyrimų vertinimo ir priežiūros tvarka. Klinikinių tyrimų reglamentas suteikia galimybę greičiau išduoti leidimus atlikti klinikinius tyrimus skirtingose valstybėse narėse, dėl to klinikiniai tyrimai apskritai vykdomi veiksmingiau. Taip pat laikomasi tokiems tyrimams jau nustatytų aukštų kokybės ir saugos standartų.

Remdamiesi šiuo reglamentu ir naudodamiesi CTIS, komerciniai ir nekomerciniai užsakovai dabar gali tuo pat metu pateikti paraiškas dėl leidimų atlikti klinikinius tyrimus iki 30 ES ir (arba) EEE šalių. Taikant naująją reguliavimo sistemą ir naudojantis šia platforma, veiksmingiau keičiamasi informacija ir veiksmingiau kolektyviai priimami sprendimai dėl klinikinių tyrimų. Klinikinių tyrimų informacinė sistema, kuria bus privaloma naudotis nuo 2023 m. sausio 31 d. teikiant paraišką dėl leidimo atlikti klinikinį tyrimą, taip pat apima sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir plačiajai visuomenei skirtą viešą duomenų bazę, kurioje galima atlikti duomenų paiešką. Nuo 2025 m. sausio 31 d. šis reglamentas bus visapusiškai taikomas, ir visi klinikiniai tyrimai turės atitikti šias taisykles.

Per ateinančius kelerius metus dėl šios naujos Europos klinikinių tyrimų reguliavimo aplinkos palengvės, supaprastės ir pagreitės tarptautinių klinikinių tyrimų, įskaitant galimų naujų terapinių vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 klinikinius tyrimus, eiga ir jie taps skaidresni. Be to, taip bus užtikrinta, kad ES būtų sukurta patraukli ir palanki aplinka dideliu mastu vykdyti klinikinius tyrimus, laikantis aukštų viešojo skaidrumo ir saugumo klinikinių tyrimų dalyviams standartų.

Ekstremaliųjų situacijų darbo grupė, kuri įsteigta peržiūrėjus EMA suteiktus įgaliojimus 29 , Sąjungoje atliekamų klinikinių tyrimų rengėjams teikia konsultacijas dėl klinikinių tyrimų protokolų, įskaitant bendrus klinikinius tyrimus. Galiausiai šios konsultacijos padės laiku sukurti ir įregistruoti vaistinius preparatus, kaip antai vakcinas ir gydymo priemones, ir apskritai veiksmingiau koordinuoti klinikinius tyrimus Europoje. Valstybės narės, išduodamos leidimą atlikti klinikinį tyrimą, turėtų atsižvelgti į šias Ekstremaliųjų situacijų darbo grupės teikiamas mokslines konsultacijas.

Galiausiai pagal programą „Horizontas 2020“ sukurti du ES klinikinių tyrimų tinklai – vieno tinklo veikloje visas dėmesys skiriamas terapiniams vaistams nuo COVID-19, o kito – vakcinoms nuo COVID-19. Terapinių vaistų tyrimų tinklo veikla apima didelio masto adaptyviuosius vakcinų platformų tyrimus, atliekamus su pacientais, kuriems taikoma intensyvioji terapija, taip pat su hospitalizuotais pacientais ir pacientais, kuriems teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos 30 . Be to, taikant bendros prieigos patariamąjį mechanizmą, padedama veiksmingai padalyti išteklius tarp įvairių tyrimų ir išvengiama pastangų dubliavimo. Vakcinų tyrimų tinklo veikla apima į visuomenės sveikatą orientuotus vakcinų tyrimus, kurie atliekami su vyresnio amžiaus žmonėmis, visų amžiaus grupių suaugusiaisiais ir vaikais 31 .

Pastangos siekiant išspręsti ilgalaikių simptomų persirgus COVID (vadinamojo ilgalaikio COVID-19 sindromo) problemą

Iš naujų duomenų matyti, kad net 1 iš 8 asmenų, persirgusių COVID-19, pasireiškia sekinantys simptomai, kurie nepraeina daug ilgiau nei tikėtasi, dėl to pablogėja jų gyvenimo kokybė 32 .

Nors atrodo, kad didesnė ilgalaikio COVID-19 sindromo išsivystymo rizika kyla dėl COVID-19 hospitalizuotiems vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems jau anksčiau diagnozuotomis ligomis, tyrimai atskleidė, kad šis sindromas taip pat paplitęs tarp anksčiau buvusių sveikų jaunų žmonių, kuriems pirmą kartą užsikrėtus virusu pasireiškė lengvi simptomai arba nepasireiškė jokie simptomai 33 . Žmonėms, kuriems išsivysto ilgalaikis COVID sindromas, gali pasireikšti labai įvairūs simptomai, įskaitant kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinamojo trakto, su kognityvine funkcija susijusius, raumenų ir kaulų sistemos bei neurologinius simptomus. Tokie simptomai gali varginti su pertrūkiais, apimti kelias organizmo sistemas, gali būti nuo lengvų iki lemiančių neveiksnumą, taip pat neretai sumažina žmogaus galimybes sugrįžti į darbą. Nepaisant šio ilgo simptomų sąrašo, lig šiol nėra patvirtintų šio sveikatos sutrikimo gydymo būdų.

Šios naujos kategorijos pacientams reikės specialios, dažnu atveju, kelių skirtingos specializacijos gydytojų priežiūros. Manoma, kad dėl to Europos sveikatos priežiūros sistemoms teks didelė našta ir gali dar pablogėti padėtis, susijusi su per pandemiją susikaupusiomis laiku nesuteiktomis su COVID-19 nesusijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina kuo skubiai atlikti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant suprasti biologinį ilgalaikio COVID sindromo pagrindą. Geriau suprasdami patologiją, dėl kurios išsivysto ilgalaikis COVID sindromas, tyrėjai galės nustatyti galimus gydymo būdus ir galiausiai parengti didelio masto klinikinius tyrimus jų teigiamam poveikiui patvirtinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagal ES programos „Europos horizontas“ 2021–2022 m. darbo programą skirtas finansavimas šešiems mokslinių tyrimų projektams, susijusiems su ilgalaikiu COVID sindromu. Šių projektų tikslas – geriau ištirti ilgalaikį COVID sindromą, taip pat ištirti jo vystymąsi lemiančius rizikos veiksnius užsikrėtus skirtingų atmainų SARS-CoV-2 ir skirtingose gyventojų grupėse, siekiant nustatyti galimus biologinius žymenis ir surinkti informaciją, kuria būtų galima pagrįsti galimus gydymo būdus.

ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategijoje 34 ilgalaikis COVID sindromas paminėtas aptariant su moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis susijusių veiksmų programą. Šioje strategijoje pripažįstama, kad, siekiant išspręsti ilgalaikio COVID sindromo problemą, būtina vadovautis kitokiu požiūriu į ūminės COVID-19 ligos gydymą. Be to, vadovaujantis nauja hipoteze, kad atsparūs virusų telkiniai (angl. persistent viral reservoirs) gali būti viena iš ilgalaikio COVID sindromo priežasčių 35 , COVID-19 gydyti naudojamus terapinius vaistus (pvz., antivirusinius vaistus) taip pat būtų galima išbandyti kaip galimą ilgalaikio COVID sindromo gydymo būdą.

Siekdama pateikti ekspertų gaires, kaip sveikatos priežiūros sistemose turėtų būti planuojamos ir plėtojamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, kuriems išsivystęs ilgalaikis COVID-19 sindromas, Komisija pavedė Veiksmingo investavimo į sveikatos sektorių ekspertų grupei 36 pateikti nuomonę dėl ilgalaikio COVID sindromo poveikio sveikatos sistemoms, kurią numatyta paskelbti 2022 m. pabaigoje. Be to, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) paskelbė ataskaitą dėl ilgalaikio COVID-19 sindromo poveikio darbuotojams ir darbo vietoms 37 ir susijusias gaires darbuotojams 38 ir vadovams 39 . Valstybės narės raginamos suvienyti jėgas, kad būtų surinkti naujausi duomenys apie ilgalaikį COVID sindromą ir kad daugiau sveikatos sektoriaus darbuotojų būtų išmokyta atpažinti ir gydyti ilgalaikį COVID sindromą, ypač teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Reikėtų priminti, kad, visų pirma, geriausias būdas užkirsti kelią ilgalaikiam COVID sindromui yra stengtis neužsikrėsti SARS-CoV-2.

Transportas, judumas, kelionės

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. panaikintos visos priemonės, darančios poveikį laisvam asmenų judėjimui ES, įskaitant keliautojams taikomą reikalavimą turėti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

Vis dar labai svarbu, kad būtų nuolat stengiamasi sudaryti palankesnes sąlygas laisvam tiek žmonių, tiek prekių judėjimui ES COVID-19 pandemijos metu. Mūsų bendras tikslas tebėra galimybė naudotis neribojamu laisvu judėjimu, jeigu tai įmanoma, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Siekdamos įveikti konkrečius sunkumus, darančius poveikį transporto sektoriui, ir išspręsti tiekimo grandinės sutrikimo klausimą, Komisija ir ES valstybės narės turėtų naudotis jau sukurtomis priemonėmis, visų pirma žaliaisiais koridoriais 40 , nenumatytų atvejų planu 41 ir atitinkamais sveikatos apsaugos protokolais.

Kelionių apribojimai turėtų būti nustatomi arba vėl įvedami tik tais atvejais, kai jie yra tikrai būtini ir proporcingi siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Pavyzdžiui, prieš nustatant arba iš naujo įvedant bet kokius kelionių apribojimus, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti tam tikras nemedikamentines intervencines priemones, pvz., reikalavimą dėvėti kaukes. Apie visas naujas priemones turėtų būti pranešama pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, pvz., vežėjams, kad jie galėtų pasirengti bet kokiam galimam neigiamam poveikiui ir jo išvengti. Jei valstybės narės norėtų aktyvuoti tarpvalstybinių keleivių kontaktų atsekimą, yra parengtos bendros priemonės, pvz., ES keleivio buvimo vietos anketa, kuriomis naudojantis galima keistis keleivių duomenimis ir taip sustiprinti jų kontaktų atsekimo pajėgumus, kartu sumažinant keleiviams ir vežėjams tenkančią naštą.

Valstybės narės gali naudotis ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, jei dėl epidemiologinės situacijos šį rudenį ir žiemą šalys būtų priverstos laikinai vėl nustatyti kelionių apribojimus. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo reglamentu, kurio galiojimas pratęstas iki 2023 m. birželio mėn. 42 , nustatyta būtina sistema, pagal kurią turėtų būti valdomas laisvo judėjimo apribojimų poveikis ir sudaromos palankesnės sąlygos keliauti. Ja užtikrinama, kad piliečiai galėtų naudotis sąveikiaisiais ir abipusiai pripažįstamais COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimais. Iš esmės, keliaujant ES, galiojančių ES skaitmeninių COVID pažymėjimų turėtojams neturėtų būti taikomi jokie papildomi apribojimai.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas buvo labai sėkmingas sprendimas siekiant suteikti visuomenei priemonę, kuri būtų pripažįstama ir kuria būtų pasitikima visoje ES (ir keliose trečiosiose šalyse), taip pat siekiant išvengti įvairių nacionalinių sistemų susiskaidymo. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prie ES skaitmeninio pažymėjimo sistemos yra prisijungusios 75 šalys ir teritorijos penkiuose žemynuose (30 ES ir (arba) EEE valstybių narių ir 45 ES nepriklausančios šalys ir teritorijos), ir dar kelios šalys yra pareiškusios norą prisijungti prie šio tinklų sietuvo arba jau pradėjusios atitinkamas technines diskusijas su Komisija. Todėl ES skaitmeninis COVID pažymėjimas tampa pasauliniu standartu.

ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema yra pakankamai lanksti, kad ją būtų galima pritaikyti atsižvelgiant į kintančias atsako į COVID-19 protrūkį priemones. Atsižvelgiant į tolesnius mokslinius įrodymus ir pandemijos eigą, gali tekti pakoreguoti skiepijimo pirmąja stiprinamąja doze pažymėjimų galiojimo laikotarpį.

Jeigu būtų nuspręsta vėl pradėti naudoti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, ir toliau būtų svarbu užtikrinti, kad visi galėtų gauti galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Tai reiškia, kad valstybės narės turėtų toliau užtikrinti, kad būtų prieinami pakankami tyrimų ir skiepijimo pajėgumai ir jais būtų galima laisvai naudotis. Valstybės narės taip pat turėtų informuoti piliečius, kurie buvo užsikrėtę SARS-CoV-2, apie jų teisę gauti persirgimo pažymėjimą, jei jie atliko PGR arba antigenų tyrimą.

Be to, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų, jog keleiviai būtų gerai informuoti apie galimus kelionių apribojimus, su kuriais jie gali susidurti atvykę į kitą ES ir (arba) EEE valstybę narę. Interneto platforma „Re-Open EU“ 43 tebėra pagrindinis informacijos šaltinis visiems ES keliaujantiems asmenims. Komisija pakartoja, kad svarbu, jog valstybės narės laiku atnaujintų 44 informaciją apie galimus kelionių apribojimus, visuomenės sveikatos ir saugos priemones, kad Europos piliečiai galėtų ir toliau nedvejodami pasikliauti šia platforma planuodami savo keliones.

Skubaus sustabdymo procedūra, dėl kurios susitarta toje Tarybos rekomendacijoje 2022/107 45 , toliau užtikrinamas suderintas valstybių narių požiūris reaguojant į galimų naujų susirūpinimą keliančių atmainų atsiradimą.

Dabartinis ECDC spalviniu kodu grindžiamas šalių skirstymas į kategorijas nebetaikomas, atsižvelgiant į kintančius tyrimų metodus ir tyrimų apimties mažėjimo tendencijas valstybėse narėse, dėl kurių ECDC negalėjo tinkamai atvaizduoti epidemiologinės situacijos.

Be to, spręsdama kelionių iš trečiųjų šalių klausimą, 2020 m. birželio mėn. Taryba priėmė suderintą strategiją dėl kelionių į ES+ erdvę, kuri nuo to laiko buvo iš dalies pakeista tris kartus 46 . Komisija netrukus ketina pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos peržiūros, kad joje būtų atsižvelgta į pasikeitusią epidemiologinę padėtį ir praktikos pokyčius valstybėse narėse, visų pirma dėl Tarybos rekomendacijos (ES) 2020/912 1 priede pateikto šalių sąrašo, kuris nebeatspindi dabartinės padėties. Tokia peržiūra, dėl kurios bus konsultuojamasi su valstybėmis narėmis, siekiama numatyti bendrą sistemą ateinantiems mėnesiams, užtikrinant suderintą požiūrį.

5.PASAULINIS ASPEKTAS

Siekiant kontroliuoti pandemiją ir ją įveikti, labai svarbu pasauliniu mastu kovoti ir remti kovą su COVID-19 visame pasaulyje. Todėl nuo COVID-19 krizės pradžios ES, kaip Europos komanda 47 , atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų daugiašaliu lygmeniu reaguojant į šią krizę ir siekiant kuo greičiau sukurti vakcinas nuo COVID-19, padidinti jų gamybos apimtį ir užtikrinti teisingą jų paskirstymą visame pasaulyje. ES tebėra didžiausia pasaulyje vakcinų nuo COVID-19 donorė, atsižvelgiant į dozes, kuriomis valstybės narės dalijasi pagal priemonę COVAX (pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinų priemonė) ir dvišalius donorystės susitarimus. Iš viso Europos komanda jau pasidalijo beveik 482 mln. vakcinų dozių su tomis šalimis, kurioms jų reikia, ir tebėra įsipareigojusi per ateinančius mėnesius padovanoti ir eksportuoti daugiau dozių, jei padidėtų susidomėjimas pradinės farmacinės formos ir sudėties bei pritaikytomis vakcinomis. Nors pasaulinė vakcinų nuo COVID-19 pasiūla stabilizavosi, daugelyje šalių, ypač Afrikoje, dar toli gražu nepasiekta pakankama skiepijimosi apimtis. Neužbaigus pirminės vakcinacijos, taip pat kyla pavojus, kad nebus pasinaudota stiprinamųjų dozių, įskaitant stiprinamąjį skiepijimą pritaikytomis vakcinomis, teikiama nauda.

Šiuo metu vakcinų pasiūla yra didesnė už paklausą – skiepijimosi apimtis kai kuriose šalyse nepadidėjo tiek, kiek vakcinų prieinamumas pasauliniu mastu. Akivaizdu, kad dabar didžiausias iššūkis – kaip suleisti skiepą į ranką ar paskiepyti žmones gautomis vakcinomis. Būtent dėl šios priežasties, pvz., ES savo partneriams Afrikoje pasiūlė su vakcinomis susijusios paramos paketą, kuris apima vakcinų tiekimą, papildomus skiepijimo reikmenis ir pagalbą juos pristatant. ES paskelbė apie papildomą 375 mln. eurų paramą šalims, kuriose skiepijimosi apimtis mažiausia, pagal priemonės COVAX su vakcinų nuo COVID-19 pristatymu susijusios paramos mechanizmą 48 . Šiuo finansavimu nacionalinėms vyriausybėms padedama teikti paslaugas, stiprinti sveikatos sektoriaus darbo jėgą, kurti paklausą, rengti skiepijimo kampanijas, kurti tiekimo grandinių sistemas, sukurti šaldymo grandinę ir skubiai užtikrinti itin žemos temperatūros grandinės (angl. ultracold chain) pajėgumus, atsižvelgiant į kiekvienos šalies poreikius. Toks finansavimas taip pat padeda šalims užtikrinti vienodas galimybes pasiskiepyti, pasiekti marginalizuotas gyventojų grupes, skiepyti nuo COVID-19 įgyvendinant įprastą imunizacijos programą bei stiprinti imunizacijos sistemas.

Būtina toliau plėtoti vietos sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus siekiant užtikrinti, kad bendruomenių nariai pasiskiepytų; taip pat reikėtų stiprinti vietos vakcinų kūrimo ir gamybos pajėgumus. Komisija padeda stiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas Afrikoje, pvz., regionų lygmeniu stengiasi padėti veiksmingiau užtikrinti sveikatos saugumą vadovaujantis bendros sveikatos koncepcija, skaitmenizuojant sveikatos priežiūros sistemas ir remiant visuomenės sveikatos institutus.

ES taip pat tęs veiklą pagal Europos komandos iniciatyvą dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir galimybės jų gauti Afrikoje (MAV+) 49 . Šia 2021 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva padedama didinti vietos ir regionų gamybos pajėgumus, įvairinti Afrikos vaistų tiekimo grandines ir šalinti kliūtis tarptautinėje tiekimo grandinėje. Europos komanda jau sutelkė daugiau kaip 900 mln. EUR paramos Pietų Afrikos, Senegalo, Ruandos ir Ganos pajėgumams stiprinti, taip pat regioniniu lygmeniu dalį šių lėšų skyrė Afrikos vaistų agentūros (AMA), Afrikos Sąjungos vystymosi agentūros (AUDA-NEPAD) bei Vakcinų gamybos Afrikoje partnerystės reguliavimui stiprinti. Rengdama ryšių užmezgimo renginius, ES skatino glaudesnį Afrikos ir Europos bendrovių bendradarbiavimą farmacijos ir medicinos technologijų pramonės vertės grandinių srityje. Siekdama remti Lotynų Amerikos ir Karibų šalių pastangas, ES taip pat pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą dėl vietos vakcinų ir vaistų gamybos.

ES taip pat įsipareigojo skirti 150 mln. EUR Pasaulinio fondo atsako į COVID-19 protrūkį mechanizmui (C19RM) 50 , kad šalyse partnerėse būtų užtikrinta galimybė naudotis medicininėmis atsako priemonėmis (įskaitant diagnostikos priemones, testus, deguonį ir asmenines apsaugos priemones).

Be to, ES, kartu su JAV ir kitais pasauliniais partneriais, aktyviai prisideda prie sėkmingo Pasaulinio kovos su pandemija veiksmų plano įgyvendinimo. Taip siekiama padėti koordinuoti veiksmus ir sutelkti išteklius šešiose prioritetinėse srityse, susijusiose su pasauliniu atsaku į COVID-19 protrūkį. COVID-19 parodė, kad, tik vieningai ir daugiašaliu lygmeniu reaguojant į šią grėsmę, galima veiksmingai kovoti su pasauline pandemija.

Visame pasaulyje turėtų būti nuolat kovojama su prieš skiepijimąsi nukreipta klaidinga informacija ir dezinformacija. Kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, būtina imtis konkrečių atsako priemonių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir valstybėmis narėmis, kuria ES kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinį (FIMI priemonių rinkinys).

Galiausiai ES mano, kad gyvybiškai svarbu remtis COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi ir stiprinti pasaulinę sveikatos priežiūros struktūrą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliktų sustiprinta Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). ES yra pasiryžusi būti varomąja jėga derybose dėl naujo teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo dėl pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas ir dėl tikslinių pakeitimų, kuriais būtų sugriežtintos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.). Šie vienas kitą papildantys procesai yra ES prioritetas ir suteikia istorinę galimybę rasti daugiašalius bendrų sunkumų sprendimo būdus, grindžiamus kolektyvinio solidarumo, teisingumo, sąžiningumo, įtraukumo ir didesnio skaidrumo principais. Be to, iš naujojo Pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas finansinio tarpininkavimo fondo (FIF) 51 , kuriam Europos komanda jau įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 52 588 mln. EUR, bus skirta lėšų pandemijų prevencijai, parengčiai joms ir reagavimui į jas remti, taip pat iš dalies pakeistų Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių ir naujojo tarptautinio susitarimo dėl pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas įgyvendinimui remti.

COVID-19 parodė, kad tarptautinis ES sveikatos politikos aspektas tapo kaip niekad svarbus. Mes mokomės iš šios patirties ir imamės suderintų veiksmų, kad apsaugotume sveikatą ir skatintume sveikatingumą visame pasaulyje, taip pat stiprintume ES lyderystę ir didintume ES indėlį siekiant apsaugoti visuotinę sveikatą. Būsimoje ES visuotinės sveikatos strategijoje bus numatyta politinė sistema, įskaitant atitinkamus prioritetus, valdymą ir priemones, kuri suteiks ES galimybę kalbėti vienu įtakingu balsu ir optimaliai išnaudoti Europos komandos gebėjimus apsaugoti sveikatą ir skatinti sveikatingumą visame pasaulyje.

6.IŠVADA

Nors pandemijos eiga neprognozuojama, ES turi – trečią kartą iš eilės – pasirengti sunkiam rudens ir žiemos sezonui. Vis dėlto pandemijos ateitis priklauso ne tik nuo naujų atmainų, kurios gali atsirasti ir nukonkuruoti senąsias padermes. Ji taip pat labai priklauso nuo žmonių elgesio ir nuo to, kiek pavyks sustiprinti gyventojų imunitetą. Sumažinus naujų atvejų skaičių, taip pat sumažėja naujų viruso atmainų atsiradimo tikimybė. Tai yra veiksniai, kuriems mes galime daryti poveikį, o valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos ir visuomenė turi ir toliau atitinkamai koreguoti savo kolektyvinį atsaką į šio viruso protrūkį, kol nebeliks tiesioginės COVID-19 grėsmės. 

COVID-19 pandemijos piko metu įsitikinome, kad bendradarbiauti būtina. Pasiekus politinį susitarimą dėl naujojo ES reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuris yra paskutinis Europos sveikatos sąjungos dokumentų rinkinio 53 teisės aktas, Sąjunga netrukus turės naują priemonių rinkinį, kad galėtų užbaigti ES sveikatos saugumo sistemos peržiūrą ir sustiprinti reikiamą infrastruktūrą ir procedūras parengties COVID-19 protrūkiui ir reagavimo į jį priemonėms įgyvendinti.

Pandemija mums labai aiškiai priminė, kaip svarbu bendradarbiauti. Bendradarbiaudami mes galime – per ateinančius kelis mėnesius ir ateityje – iš esmės pakeisti situaciją ir sustiprinti ES gebėjimus užkirsti kelią sveikatos krizėms, pasirengti joms ir į jas reaguoti. Esame stipresni, atsparesni ir veiksmingesni, kai bendradarbiaujame siekdami užtikrinti ilgalaikį pandemijos valdymą.

(1)

   Iki 2022 m. 22-osios savaitės pabaigos ES ir (arba) EEE šalyse 14 dienų COVID-19 sergamumo rodiklis siekė 350 (atskirose šalyse nustatyta nuo 8,1 iki 3 303 atvejų) 100 000 gyventojų, o iki 2022 m. 28-osios savaitės pabaigos šis skaičius padidėjo iki 1 207 (atskirose šalyse nustatyta nuo 43,0 iki 4 945 atvejų) 100 000 gyventojų.

(2)

   Nuo 2022 m. gegužės mėn. pradžios iki liepos mėn. vidurio hospitalizavimo atvejų skaičius 100 000 gyventojų beveik padvigubėjo, o dabartiniai skaičiai siekia daugiau kaip 40 proc. pandemijos metu pasiekto didžiausio skaičiaus. Šiuo metu hospitalizavimo intensyviosios terapijos skyriuose ir jų užimtumo rodikliai sudaro (atitinkamai) 16 proc. ir 18 proc. didžiausių rodiklių, apie kuriuos pranešta nuo pandemijos pradžios.

(3)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „COVID-19. ES pasirengimo ir reagavimo tolesnis užtikrinimas: žvilgsnis į ateitį“ (COM/2022/190 final).

(4)

   The Economist, Covid-19 vaccines saved an estimated 20 m lives during their first year, 7 July 2022, https://www.economist.com/graphic-detail/2022/07/07/covid-19-vaccines-saved-an-estimated-20m-lives-during-their-first-year?frsc=dg%7Ce .

(5)

   2021 m. kovo 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/756, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (OL L 162, 2021 5 10, p. 1).

(6)

   Be galiojančių sutarčių su „Sanofi“ ir „Novavax“, ES neseniai sudarė sutartį pagal Bendro pirkimo susitarimą, kad užtikrintų galimybę valstybėms narėms gauti HIPRA vakciną.

(7)

    https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/public-health/eu-vaccines-strategy_lt .

(8)

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/STATEMENT_21_4847 .

(9)

     Šis sąrašas sudarytas visų pirma remiantis patirtimi, sukaupta didinant vakcinų nuo COVID-19 gamybos apimtį. Į sąrašą įtrauktos labai įvairios produktų grupės (44 esminės prekės), kaip antai fermentai ir vienkartinės bei chromatografijos medžiagos.

(10)

   Šios rekomendacijos parengtos remiantis 2022 m. balandžio 6 d. ECDC ir Europos vaistų agentūros (EMA) bendru pareiškimu dėl skiepijimo ketvirta iRNR vakcinos doze, taip pat preliminariomis pastabomis dėl visuomenės sveikatos rengiant skiepijimo nuo COVID-19 strategijas 2022 m. antrąjį pusmetį (angl. Preliminary public health considerations for COVID-19 vaccination strategies in the second half of 2022), kurias ECDC paskelbė 2022 m. liepos 18 d.

(11)

   Pavyzdžiui, Sveikatos saugumo komitete.

(12)

   Pavyzdžiui, respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeliamų infekcijų arba naujų virusinių ligų, keliančių susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos.

(13)

   2022 m. liepos 18 d., ECDC, Su kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų stebėjimo Europoje veikla susiję veiksniai (angl. Operational considerations for respiratory virus surveillance in Europe), https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/operational-considerations-respiratory-virus-surveillance-europe .

(14)

    https://environment.ec.europa.eu/news/coronavirus-response-monitoring-wastewater-contributes-tracking-coronavirus-and-variants-across-all-2022-03-17_en .

(15)

   1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (91/271/EEB).

(16)

   2021 m. kovo 17 d. Komisijos rekomendacija (ES) dėl bendro požiūrio į SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėjimo sistemų įdiegimą ES, C/2021/1925, (OL L 98, 2021 3 19, p. 3–8).

(17)

      https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/ipcr-response-to-crises/ .

(18)

      https://health.ec.europa.eu/health-security-and-infectious-diseases/preparedness-and-response/health-security-committee-hsc_lt .

(19)

   Jei nėra galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, galima apsvarstyti galimybę naudoti oro valymo įtaisus su, pvz., didelio veiksmingumo kietųjų dalelių (HEPA) arba panašaus veiksmingumo filtrais bei ultravioletine baktericidine spinduliuote (UVGI).

(20)

     Pavyzdžiui, gripo viruso, respiracinio sincitinio viruso (RSV) ir noroviruso.

(21)

     2021 m. liepos 8 d., ECDC, COVID-19 vaikų populiacijoje ir mokyklos aplinkos įtaka šios ligos plitimui. Antrasis atnaujinimas (angl. COVID-19 in children and the role of school settings in transmission - second update), https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/children-and-school-settings-covid-19-transmission .

(22)

   2022 m. rugpjūčio 3 d., ECDC, Su užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrole susijusių darbuotojų pajėgumų ir mokymo poreikių vertinimas. 2021 m. tyrimo ataskaita (angl. Assessment of workforce capacity and training needs for the prevention and control of communicable diseases - report on 2021 survey), https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/ECDC-Assessment-Capacity-Training-Needs-EUEEA-2021.pdf .

(23)

   Rugsėjo mėn. bus paskelbtas Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) kvietimas teikti pasiūlymus dėl paramos nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu plėtojant struktūrinį dialogą viešųjų pirkimų sveikatos sektoriuje klausimais.

(24)

   Programa „ES – sveikatos labui“, kvietimas teikti pasiūlymus dėl sveikatos sektoriaus darbuotojų mokymo, įskaitant jų skaitmeninių įgūdžių ugdymą (angl. Call for proposals to provide training for health workforce, including digital skills), https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/opportunities/topic-details/eu4h-2022-pj-06 .

(25)

   Programos „Erasmus+“ projektas, Europos sveikatos vadybos asociacija (EHMA), Aljansas būsimai strategijai dėl sveikatos sektoriaus darbuotojų skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių parengti. Pradėtas įgyvendinti projektas „Jauskis gerai“ (angl. Blueprint Alliance for a Future Health Workforce Strategy on Digital And Green Skills: BeWell project kicked-off), https://ehma.org/2022/07/22/blueprint-alliance-for-a-future-health-workforce-strategy-on-digital-and-green-skills-bewell-project-kicked-off/ .

(26)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategija“ (COM/2021/355 final/2).

(27)

   Jos apima šiuos terapinius vaistus: remdesivirą, bamlanivimabą ir etesevimabą, kasirivimabą ir imdevimabą ir „Xevudy“ (sotrovimabą).

(28)

   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(29)

   2022 m. sausio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/123 dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizėms ir jų valdymo srityje (OL L 20, 2022 1 31, p. 1–37).

(30)

   Tyrimai REMAP-CAP, „EU-SolidAct“ ir „ECRAID-Prime“.

(31)

   Tyrimai EU-COVAT-1 AGED, EU-COVAT-2 BOOSTAVAC ir „EU-COVPT-1 CoVacc“.

(32)

   The Lancet, volume 400, issue 10350, P452-461, 6 August 2022, A.V. Ballering et.al., Persistence of somatic symptoms after COVID-19 in the Netherlands: an observational cohort study, https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(22)01214-4/fulltext .

(33)

     Daugherty, Sarah E., et al. "Risk of clinical sequelae after the acute phase of SARS-CoV-2 infection: retrospective cohort study." BMJ 373 (2021).

(34)

     Komisijos komunikatas „ES terapinių vaistų nuo COVID-19 strategija“ (COM/2021/355 final/2), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52021DC0355R(01) .

(35)

     Brodin, P., Casari, G., Townsend, L. et al., Studying severe long COVID to understand post-infectious disorders beyond COVID-19, Nat Med 28, 879–882 (2022), https://www.nature.com/articles/s41591-022-01766-7 .

(36)

   Veiksmingo investavimo į sveikatos sektorių ekspertų grupė, https://health.ec.europa.eu/expert-panel-effective-ways-investing-health_lt .

(37)

   EU-OSHA, 2022 m. gegužės 20 d., Ilgalaikio COVID sindromo poveikis darbuotojams ir darbo vietoms bei DSS vaidmuo(angl. Impact of Long Covid on workers and workplaces and the role of OSH), https://osha.europa.eu/lt/publications/impact-long-covid-workers-and-workplaces-and-role-osh .

(38)

   EU-OSHA, 2021 m. liepos 6 d., COVID-19 infekcija ir ilgalaikis COVID sindromas. Vadovas darbuotojams (angl. COVID-19 infection and long COVID – guide for workers), https://osha.europa.eu/lt/publications/covid-19-infection-and-long-covid-guide-workers .

(39)

   EU-OSHA, 2021 m. liepos 6 d., COVID-19 infekcija ir ilgalaikis COVID sindromas. Vadovas vadovams (angl. COVID-19 infection and long COVID – guide for managers), https://osha.europa.eu/lt/publications/covid-19-infection-and-long-covid-guide-managers .

(40)

   Komisijos komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires 2020/C 96 I/01 (C(2020) 1897)

(41)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Transporto sektoriui skirtas nenumatytų atvejų planas“ (COM(2022) 211).

(42)

   2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1034, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui COVID-19 pandemijos metu, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos (OL L 173, 2022 6 30, p. 37).

(43)

    https://reopen.europa.eu/ .

(44)

   Siekiant užtikrinti, kad interneto platformoje „Re-Open EU“ būtų pateikiama naujausia informacija, valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie galimus atnaujinimus, prieš nustatydamos galimus apribojimus ir priemones.

(45)

   2022 m. sausio 25 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/107 dėl suderinto požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, kuria pakeičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475 (OL L 18, 2022 1 27, p. 110)

(46)

   2020 m. birželio 30 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/912  dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo  (OL L 208I, 2020 7 1, p. 1).

(47)

    https://europa.eu/capacity4dev/wbt-team-europe .

(48)

   Kartu su 100 mln. eurų parama iš humanitarinio biudžeto, kuri įgyvendinama nuo 2021 m., siekiant padėti platinti vakcinas.

(49)

     Sutelkti pirmieji paramos paketai Senegalui, Ruandai, Pietų Afrikai ir Ganai.

(50)

    https://www.theglobalfund.org/en/covid-19/response-mechanism/#:~:text=The%20COVID%2D19%20Response%20Mechanism,formal%20and%20community%20health%20systems

(51)

    https://unfoundation.org/blog/post/inside-the-new-fund-to-bolster-global-pandemic-prevention-preparedness-and-response/#:~:text=This%20new%20fund%2C%20which%20is,before%20the%20next%20pandemic%20occurs

(52)

     Daugiau ES valstybių narių jau svarsto galimybę prisidėti arba rengiasi prisiimti įsipareigojimą.

(53)

    https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/promoting-our-european-way-life/european-health-union_lt .