EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 07

COM(2022) 440 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Europos priežiūros strategijos

{SWD(2022) 440 final}

„[Per pandemiją] kiekvieną vakarą stovėdami prie langų ir durų plodavome priešakinėse linijose kovojantiems darbuotojams. Visi jutome, kaip daug priklausome nuo šių darbuotojų. Nuo šių moterų ir vyrų, kurie aukojosi nepaisydami menkesnio atlyginimo, mažesnės apsaugos ir silpnesnio saugumo. Nors plojimai gal ir pritilo, išgyventi stiprūs jausmai neturi nuslopti. […]

Todėl pasiūlysime naują Europos priežiūros strategiją

Kad kiekvienas vyras ir moteris galėtų gauti kuo geresnes priežiūros paslaugas ir kuo tinkamiau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.“ 1

       Ursula von der Leyen, Europos Komisijos Pirmininkė

1.Įvadas

Priežiūros klausimai svarbūs mums visiems. Priežiūra sukuria struktūrą, kuri sutvirtina mūsų visuomenes ir suburia kartas. Visą gyvenimą mes ir mūsų artimieji arba naudosimės priežiūros paslaugomis, arba jas teiksime.

Dėl COVID-19 pandemijos laikinai uždarius lopšelius ir darželius ir neproporcingai didelį pandemijos poveikį pajutus pagyvenusiems žmonėms paaiškėjo, kaip svarbu turėti patikimas formaliosios priežiūros paslaugas, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas. Pandemijai išryškinus jau anksčiau buvusius struktūrinius trūkumus, išaugo poreikis didinti savo priežiūros sistemų atsparumą. Ji taip pat turėjo didelį poveikį psichikos sveikatos problemoms, todėl reikia spręsti su tuo susijusios priežiūros poreikių klausimą. Tai ypač svarbu priežiūros paslaugų gavėjų ir jų teikėjų gerovei, moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros pasiekimui.

Kokybiškos priežiūros paslaugos yra akivaizdžiai naudingos visų amžiaus grupių asmenims. Vaikams reikia priežiūros, kad jie ugdytų savo kognityvinius, kalbos, fizinius įgūdžius ir gebėjimus. Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme daro teigiamą poveikį jų raidai, didina įsidarbinimo galimybes vėlesniame gyvenime, gebėjimą gyventi visavertį gyvenimą ir siekti karjeros, taip pat padeda mažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką. Visa tai padeda išsivaduoti iš nelygybės ir nepalankių sąlygų ciklo. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra nuo vaikystės skatina sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, o tai daro teigiamą poveikį iki pat senatvės. Be to, kokybiškos ir įperkamos ilgalaikės priežiūros paslaugos suteikia vyresnio amžiaus žmonėms daugiau galių, nes padeda jiems išlaikyti savarankiškumą ir oriai gyventi. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į demografinius pokyčius: europiečiai gyvena ilgiau ir sveikiau, o priežiūros poreikis didėja eksponentiškai. Vyresnių žmonių aktyvumo politika, taip pat ankstyva intervencija, sveikatingumo skatinimas ir ligų prevencija gali padėti užtikrinti ilgesnį savarankišką, sveiką ir aktyvų gyvenimą ir atidėti priežiūros poreikių radimąsi.

Tačiau, nepaisant akivaizdžios kokybiškų priežiūros paslaugų naudos, daug kam jos vis dar neįperkamos, nepasiekiamos ir neprieinamos. Maždaug trečdalis jaunesnių nei 3 metų vaikų ir beveik 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose, tačiau daug tėvų vis dar negali jose įregistruoti vaikų, nes paslaugos tiesiog neteikiamos arba pernelyg brangios. Be to, beveik pusė 65 metų ir vyresnių žmonių, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, turi nepatenkintą su asmeninės priežiūros paslaugomis ar namų ūkio veiklos pagalba susijusį poreikį. Daugeliu atvejų priežiūros paslaugos neteikiamos ten, kur ir kada jų reikia; tikrovėje laukiančiųjų sąrašai ilgi, o procedūros sudėtingos. Šiuo metu tikėtina sveiko gyvenimo trukmė ilgesnė negu bet kada anksčiau, tačiau žmogui senstant didėja tikimybė susirgti, įgyti senatvinį silpnumą ar negalią, o tai reiškia, kad jam reikės ilgalaikės priežiūros. Nepakankamos priežiūros paslaugos, per maža parama šeimoms ir asmeninė pagalba dažnai tampa kliūtimis neįgaliesiems naudotis teise į savarankišką gyvenimą, kuri įtvirtinta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje.

Netinkamos priežiūros paslaugos daro neproporcingą poveikį moterims, nes papildomos arba neformaliosios priežiūros pareigos vis dar daugiausia tenka moterims, o tai daro poveikį jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir jų galimybėms dirbti mokamą darbą.

Dėl to moterims tenka naudotis ilgomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių, dirbti trumpesnį darbo laiką ir anksti pasitraukti iš darbo rinkos. Daugeliui moterų tai lemia mažesnes karjeros galimybes ir mažesnius atlyginimus bei pensijas nei jų bendraamžių vyrų. Kadangi jos vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, bet rečiau būna geros sveikatos, joms reikia intensyvesnių ir ilgiau trunkančių ilgalaikės priežiūros paslaugų. Tačiau dėl visą gyvenimą trunkančios lyčių nelygybės, susijusios su darbo užmokesčiu ir sukauptomis pensijomis, moterys dažnai turi mažiau galimybių tas paslaugas įpirkti.

Geros darbo sąlygos priežiūros sektoriuje yra gyvybiškai svarbios sektoriaus atsparumui ir patrauklumui bei lyčių lygybei. Moterys sudaro 90 proc. priežiūros sektoriaus darbo jėgos, jos dažnai dirba mažai apmokamą ir mažų garantijų darbą. Priežiūros darbas dažnai nepakankamai vertinamas, net jei jis susijęs su mums brangiausių asmenų priežiūra. Be to, priežiūros darbuotojams dažnai trūksta karjeros perspektyvų, o teikiamas mokymas neatitinka jų kvalifikacijos kėlimo poreikių. Didelis darbo ne visą darbo dieną paplitimas priežiūros sektoriuje reiškia, kad daugelio darbuotojų mėnesinės pajamos yra dar mažesnės. Kai kurių pažeidžiamų priežiūros darbuotojų grupių, pvz., kartu gyvenančių prižiūrinčiųjų asmenų ar namų ūkio darbuotojų, darbo sąlygos gali būti net susijusios su išnaudojimu. 

Dėl priežiūros sistemų netinkamumo patiriama ekonominių išlaidų ir mažėja sektoriaus potencialas kurti darbo vietas. Investicijos į priežiūros paslaugas padeda didesniam moterų skaičiui patekti į darbo rinką ir duoda daugiau pajamų valstybės biudžetui.

Šioje strategijoje nustatyta darbotvarkė, kaip pagerinti priežiūros paslaugų teikėjų ir jų gavėjų padėtį. Joje raginama didinti galimybę naudotis kokybiškomis, įperkamomis ir prieinamomis priežiūros paslaugomis ir gerinti prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygas bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tai padės įgyvendinti Europos socialinio ramsčio principus dėl galimybės naudotis kokybiškomis ir įperkamomis priežiūros paslaugomis ir padės pasiekti pagrindinius užimtumo ir skurdo mažinimo iki 2030 m. visoje ES tikslus, kuriuos 2021 m. gegužės mėn. Porto aukščiausiojo lygio susitikime palankiai įvertino ES vadovai ir kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama dviem pasiūlymams dėl Tarybos rekomendacijų: dėl Barselonos tikslų dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros peržiūros ir dėl galimybės naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Jie sudaro nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reformų ir investicijų politikos pagrindus. Abiejuose pasiūlymuose aprėpiamas priežiūros tinkamumas, galimybė naudotis paslaugomis ir kokybė, taip pat prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygos. Šiame komunikate nustatomi papildomi rėmimo veiksmai Europos lygmeniu ir raginama imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu 2 .

Strategija parengta atsižvelgiant į įvairių ES ir nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų raginimus. Europos Parlamentas 3 , Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė paragino stiprinti ES veiksmus šioje srityje 4 . Strategija grindžiama ankstesnio laikotarpio Barselonos tikslų įgyvendinimo patirtimi, visų pirma tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse nepasiekta pažangos siekiant šio tikslo. Strategija taip pat reaguojama į Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymą 5 dėl demografinių pokyčių, kuriame raginama užtikrinti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas ilgalaikės priežiūros paslaugas, atitinkančias priežiūros paslaugų gavėjų ir teikėjų poreikius, ir užtikrinti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas vaikų priežiūros paslaugas visoje ES, kad motinos ir tėvai galėtų patikimai derinti darbą ir šeiminį gyvenimą.

2.Priežiūros paslaugų gerinimas

Priežiūros paslaugos turėtų būti išplėstos, kad atitiktų dabartinius ir būsimus priežiūros poreikius. Galimybių naudotis priežiūros paslaugomis didinimas turi būti derinamas su jų kokybės, įperkamumo ir prieinamumo gerinimu.

Kokybė apima ne tik infrastruktūrą ir paslaugas, bet ir prižiūrinčiųjų asmenų ir priežiūros paslaugų gavėjų sąveiką ir žmogiškuosius santykius. 

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos turi būti kokybiškos, įtraukios ir nesegreguotos, kad būtų visapusiškai naudingos visiems vaikams. Be to, kokybė yra labai svarbi siekiant padidinti tėvų pasitikėjimą paslaugomis ir užtikrinti, kad šiomis paslaugomis būtų prisidedama prie sveiko vaiko emocinės raidos ir ugdymo.

Kokybiškos ilgalaikės priežiūros paslaugos skatina priežiūros gavėjų gerovę, orumą ir pagrindines teises, be kita ko, užkerta kelią izoliacijai, vienišumui ir jų fiziniam bei psichologiniam poveikiui ir juos palengvina. Šiems tikslams pasiekti reikalingi griežti kokybės standartai. Jie turėtų būti vienodai taikomi viešiesiems ir privatiesiems priežiūros paslaugų teikėjams ir turėtų būti grindžiami tvirtu kokybės užtikrinimu, vykdymo užtikrinimo mechanizmais, stebėsenos praktika ir išsamiomis kokybės sistemomis, kurių dažnai trūksta. Novatoriško tipo priežiūros aplinka, pavyzdžiui, bendras būstas, kuriame ilgalaikės priežiūros poreikių turintys asmenys naudojasi namų ūkio darbuotojų parama ir priežiūros paslaugomis, taip pat pritaikytas būstas arba kelių kartų gyvenamas būstas, gali skatinti kartų tarpusavio ryšius ir solidarumą, remti savarankišką gyvenimą ir socialinę sąveiką, o tai daro teigiamą poveikį asmenų, kuriems reikia priežiūros, gerovei ir socialinei sanglaudai. Prie klimato kaitos pritaikytoje priežiūros aplinkoje taip pat galima apsaugoti pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, pagyvenusius žmones, nuo sudėtingų meteorologinių sąlygų, pvz., karščio bangų.

Didinant priežiūros paslaugų įperkamumą užtikrinamos sąžiningesnės galimybės naudotis priežiūros paslaugomis. Didelės išlaidos yra viena iš didžiausių kliūčių tėvams įregistruoti vaikus į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas. Įperkamumo trūkumas taip pat yra ilgalaikės priežiūros problema, nes ilgalaikės priežiūros paslaugų socialinės apsaugos aprėptis yra fragmentiška ir apskritai ribota, todėl daugeliui žmonių priežiūros paslaugos tampa neįperkamos. Maždaug trečdalis namų ūkių, kuriuose esama ilgalaikės priežiūros poreikių, nesinaudoja priežiūros namuose paslaugomis, nes negali jų sau leisti; daug ilgalaikės priežiūros poreikių turinčių asmenų ir jų šeimų patiria didelių išlaidų, kurias kompensuoja savo lėšomis. Todėl daugeliui jų kyla skurdžių pajamų pavojus ir rizika patirti finansinių sunkumų, jei iškiltų ilgalaikės priežiūros poreikių.

Priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimas reiškia, kad asmenys, kuriems reikia priežiūros, (ir jų šeimos nariai) galėtų faktiškai naudotis prieinamomis paslaugomis. Tam gali prireikti pritaikyti infrastruktūrą, kad jomis fiziškai galėtų naudotis neįgalūs priežiūros paslaugų teikėjai ir gavėjai. Veiksmais pagal 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją bus padedama gerinti priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą ir remti savarankišką gyvenimą ir įtrauktį bendruomenėje. Be to, paslaugų prieinamumo užtikrinimas reiškia, kad dėl skirtingų darbo laiko modelių gali prireikti priežiūros netipiniu laiku, pvz., pamainomis arba naktį dirbantiems darbuotojams. Kad būtų galima naudotis priežiūros paslaugomis, taip pat svarbu, kad priežiūros įstaigos būtų tinkamu atstumu ir iki jų būtų nesunku važinėti. Jei tokios patalpos būtų tėvų darbo vietoje, visų pirma tokioje, kurioje būtinas fizinis buvimas, arba netoli jos, gali sumažėti tėvų logistinių problemų. Galiausiai sudėtingi administraciniai registravimo procesai, be kita ko, internetinėje aplinkoje, neturėtų būti kliūtis tėvams, norintiems įregistruoti vaikus į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, įskaitant šeimas, kurioms gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Be to, pernelyg sudėtinga prašymų skirti išmokas pateikimo procedūra gali būti neproporcinga atsižvelgiant į asmenų, kuriems reikia priežiūros, laiką ir gebėjimą tai išspręsti.

Kaimo ir atokioms vietovėms bei retai apgyvendintiems regionams ypač didelį poveikį daro prieinamų priežiūros paslaugų (tiek ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, tiek ilgalaikės priežiūros) trūkumas arba trūkumas dėl ilgų atstumų ir ribotų viešojo transporto galimybių. Galimybės naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir jų įvairovė yra nepakankamos, todėl kyla susirūpinimas dėl teisingumo. Tradicinės priežiūros galimybės apsiribojo pasirinkimu tarp neformaliosios priežiūros (kurią paprastai teikia šeimos nariai arba draugai, daugiausia moterys) ir globos struktūrų. Kitos galimybės, pavyzdžiui, priežiūra namuose ir bendruomeninė globa, pradėjo plėstis visoje ES, tačiau netolygiai.

2.1. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Europos socialinių teisių ramsčio 11 principu pripažįstama vaikų teisė į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų 6 remiamos valstybių narių pastangos gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą bei kokybę ir jos raginamos priimti kokybės sistemą. ES vaiko teisių strategija 7 ir Europos vaiko garantijų sistema 8 sudaro naują išsamią ES politikos sistemą, kuria siekiama apsaugoti visų vaikų teises ir užtikrinti pažeidžiamoje padėtyje esantiems arba palankių sąlygų neturintiems vaikams galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Konkrečiai, Europos vaiko garantijų sistema siekiama užtikrinti, kad visi vaikai Europoje, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, turėtų galimybių nemokamai ir veiksmingai naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Pagal sistemą reikalaujama, kad valstybės narės parengtų nacionalinius veiksmų planus šiems tikslams įgyvendinti.

Įgyvendindama Europos semestrą, ES stebi pažangą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityse, vaikų priežiūros ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje sąsają ir pažangą socialinės įtraukties srityje, visų pirma atsižvelgiant į vaikus iš palankių sąlygų neturinčios aplinkos. ES lėšomis remiamos valstybių narių reformos ir investicijos.

2002 m. Europos Vadovų Taryba nustatė Barselonos tikslus 9 , kuriais siekiama panaikinti kliūtis moterims įsitraukti į darbo rinką didinant vaikų priežiūros paslaugų teikimą. Per pastaruosius 20 metų padaryta didelė pažanga, o pradiniai tikslai ES lygmeniu vidutiniškai pasiekti. Tačiau valstybėse narėse tebėra didelių skirtumų – daugelis jų nepasiekė tikslų, visų pirma kalbant apie jauniausią vaikų ir vaikų iš palankių sąlygų neturinčios aplinkos grupę. Todėl Komisija siūlo peržiūrėti Barselonos tikslus, kad būtų nustatyti nauji plataus užmojo, bet realistiški tikslai ir skatinama aukštynkryptė konvergencija visoje ES, kuria užtikrinama pažanga visose valstybėse narėse ir regionuose.

1 diagrama. Jaunesnių nei 3 metų vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose rodiklis (dabartinis tikslas – 33 proc., 2019 m. ES SPGS duomenys)

2 diagrama. Vyresnių nei 3 metų vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose rodiklis (dabartinis tikslas – 90 proc., 2019 m. ES SPGS duomenys)

Siūloma Barselonos tikslų peržiūra apima naujus aspektus: 1) vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalyvavimas ir 2) dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose intensyvumas (t. y. lankomų valandų skaičius per savaitę).

Šie nauji aspektai ypač svarbūs pažeidžiamoje padėtyje esantiems arba iš palankių sąlygų neturinčios aplinkos kilusiems vaikams ir jų šeimoms. Tai visų pirma susiję su neįgaliais vaikais, vaikais, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, benamių šeimų vaikais, romų vaikais 10 ir mažumų grupių vaikais, migrantų kilmės vaikais, pabėgėlių vaikais ir nuo ginkluotų konfliktų bėgančiais vaikais. Dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose skatinimas labiausiai atitinka vaiko interesus, susijusius su jų būsimais gyvenimo rezultatais, skatina socialinę įtrauktį ir padeda išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties. Be to, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams priklausančioms motinoms gali būti sunkiau rasti darbą, jei jos turi žemo lygio arba pasenusių profesinių įgūdžių ar patirties. Jos taip pat gali susidurti su atgrasomaisiais veiksniais, trukdančiais įsidarbinti arba sugrįžti į darbo rinką, pavyzdžiui, palyginti didelėmis vaikų priežiūros išlaidomis ir galimomis mokesčių ir išmokų sistemos atgrasomosiomis priemonėmis. Todėl didesnės vaikų iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių dalies skatinimas lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas taip pat gali turėti teigiamą poveikį jų motinų grįžimui į darbą.

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos pakankamą valandų skaičių, kad tėvai, visų pirma motinos, galėtų prasmingai dirbti mokamą darbą. Labai mažas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros intensyvumas nepadeda formuoti tvirtų sąsajų su darbo rinka. Todėl reikia įvertinti pažangą, padarytą teikiant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas valstybėse narėse, atsižvelgiant tiek į bendrą dalyvavimą vaikų priežiūros veikloje, tiek į jos valandų skaičių, nes jose pabrėžiami įvairūs aspektai.

Vienas iš būdų užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą – teisiškai nustatyti teisę į ją, pagal kurią valdžios institucijos užtikrintų vietą visiems vaikams, kurių tėvai to reikalauja. Daugumoje valstybių narių tokia teisė galioja, tačiau pradinis amžius labai skiriasi. Idealiu atveju neturėtų būti tarpo tarp tinkamai mokamų atostogų dėl šeiminių priežasčių pabaigos ir teisės naudotis vieta ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje įsigaliojimo.

Vaikams pradėjus lankyti pradinę mokyklą, jų priežiūros pareigos nenutrūksta. Tais atvejais, kai tėvų darbo valandos yra nesuderinamos su mokymosi valandomis, vaikams labai svarbi yra įperkama ir kokybiška popamokinė priežiūra. Ji galėtų apimti ir kitas paramos paslaugas, pavyzdžiui, pagalbą ruošiant namų darbus, ypač vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų. Be to, vaikai turėtų augti, žaisti ir socializuotis aplinkoje, kurioje skatinama sveika gyvensena.

Kartu su šia strategija Komisija pateikia pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Barselonos tikslų peržiūros, kurioje valstybės narės raginamos: -iki 2030 m. pasiekti peržiūrėtus dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose tikslus: ne mažiau kaip 50 proc. jaunesnių nei trejų metų vaikų ir ne mažiau kaip 96 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo pradinio mokyklinio amžiaus turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje atitinkančioje Europos švietimo erdvės tikslus; - užtikrinti pakankamą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros valandų skaičių, kad tėvai galėtų prasmingai dirbti mokamą darbą; - panaikinti vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir bendros visų vaikų populiacijos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros skirtumą; - imtis priemonių, kad būtų pagerinta įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybė, prieinamumas ir įperkamumas visiems vaikams, ir teisiškai nustatyti teisę į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, atsižvelgiant į tinkamai mokamų atostogų dėl šeiminių priežasčių prieinamumą ir trukmę; - gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srities darbuotojų darbo sąlygas, kartu imantis priemonių pagerinti tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir panaikinti vyrų ir moterų priežiūros pareigų skirtumą.   Komisija: - toliau tvirtai rems valstybių narių individualias pastangas rengti ir įgyvendinti reformas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje pagal Europos švietimo erdvės strateginę programą ir techninės paramos priemonę, be kita ko, siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą, įperkamumą, kokybę ir įtraukumą, taip pat patikimų stebėsenos ir vertinimo sistemų kūrimą. Naudodamasi tiksline analize bei parama ji toliau stebės valstybių narių veiksmus šioje srityje per Europos semestrą, jiems vadovaus ir skatins bei palengvins keitimąsi gerąja patirtimi, tarpusavio mokymąsi ir techninių gebėjimų stiprinimo veiklą.

2.2. Ilgalaikė priežiūra

Kelios ES lygmens priemonės ir iniciatyvos sudaro bendros strateginės ilgalaikės priežiūros vizijos ES pagrindą. ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamos vyresnio amžiaus žmonių teisės gyventi oriai ir savarankiškai bei dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Ji užtikrina neįgaliųjų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų savarankiškumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Europos socialinių teisių ramsčio 18 principo aprašyme nustatyta teisė į kokybiškas ir įperkamas ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma priežiūros namuose paslaugas ir bendruomenines paslaugas. Komisija padeda valstybėms narėms spręsti ilgalaikės priežiūros problemas atlikdama bendrą analitinį darbą, keisdamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir užtikrindama tarpusavio mokymąsi. Ji stebi politikos pokyčius per Europos semestrą ir remia reformas bei investicijas ES lėšomis. 

Tačiau reikia tikslingesnių ES veiksmų politikos reformai skatinti. Ilgalaikės priežiūros paslaugos dažnai neatitinka poreikių, yra neįperkamos ir neužtikrina aukštos kokybės. Be to, tebėra didelių problemų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi lygybės, pasirinkimo laisvės, teisės į savarankišką gyvenimą ir visų formų segregacijos draudimo ilgalaikės priežiūros poreikių turintiems asmenims. Darbo sąlygos priežiūros sektoriuje yra sudėtingos, o darbo užmokestis mažas, ir tai iš dalies paaiškina darbuotojų trūkumą šiame sektoriuje. Siekdama padėti pašalinti šiuos struktūrinius trūkumus, Komisija siūlo Tarybos rekomendaciją, kurioje būtų nustatyta išsami politikos sistema, kuria būtų vadovaujamasi investuojant ir vykdant ilgalaikės priežiūros reformas, ir kelios papildomos paramos priemonės.

Kartu su šia strategija Komisija pateikia pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikės priežiūros, kurioje valstybės narės raginamos imtis veiksmų siekiant spręsti bendras ilgalaikės priežiūros problemas. Visų pirma, ji pasiūlyme dėl rekomendacijos: - ragina valstybes nares stiprinti ilgalaikės priežiūros socialinę apsaugą ir gerinti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinkamumą, prieinamumą ir galimybę jomis naudotis; - pateikia kokybės principų ir kokybės užtikrinimo gairių rinkinį, grindžiamą ankstesniu Socialinės apsaugos komiteto darbu šioje srityje; - ragina imtis veiksmų siekiant pagerinti darbo sąlygas ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo galimybes priežiūros sektoriuje, kartu pabrėždama didelį neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų indėlį ir jų paramos poreikį; - nustato kelis patikimo politikos valdymo ir tvaraus finansavimo principus.

Reikalingas strateginis ir integruotas požiūris į priežiūrą. Dažnai trūksta į asmenį orientuotų ir savarankiškam gyvenimui palankių metodų, o padėtį dar labiau apsunkina nepakankama ilgalaikės priežiūros ir sveikatos priežiūros arba neformaliosios priežiūros, priežiūros namuose, bendruomeninės ir stacionariosios globos integracija. Orientacija į asmenį reiškia, kad siūloma rinktis paslaugas, atitinkančias žmonių poreikius, ir gerinamas perėjimas nuo institucinės priežiūros paslaugų prie priežiūros namuose ir bendruomeninių paslaugų. Jei ilgalaikės priežiūros paslaugos gerai integruotos į sveikatos priežiūrą ir užtikrina gerus priežiūros sprendimus, jos gerina, be kita ko, asmenų, kuriems teikiamos palaikomosios slaugos paslaugos, gyvenimo kokybę ir sveikatos rezultatus bei gali padidinti išlaidų efektyvumą ir padėti sumažinti ligoninėms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms tenkančią naštą. Tikslinė ekspertų pagalba gali padėti valstybėms narėms parengti ir taikyti integruotus priežiūros metodus, kurie būtų naudingi tiek ilgalaikės priežiūros, tiek sveikatos priežiūros sistemoms.

Skaitmeninė pertvarka taip pat suteikia daug galimybių. Nors technologijos negali ir neturėtų pakeisti žmonių sąveikos, kuri yra priežiūros darbo pagrindas, novatoriški skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, informacinės ir ryšių technologijos, pagalbinės technologijos, nuotolinė priežiūra, nuotolinės sveikatos paslaugos, dirbtinis intelektas ir robotika gali pagerinti galimybes naudotis kokybiškomis, įperkamomis priežiūros paslaugomis ir padėti savarankiškai gyventi. Jos taip pat gali padidinti darbo našumą šiame sektoriuje perimdamos tam tikras sunkias ar pavojingas priežiūros darbuotojų užduotis, gerindamos atvejų valdymą ir darbuotojų saugą bei sveikatą darbe, padėdamos nuotoliniu būdu stebėti priežiūros gavėjus ir palengvindamos slaugytojų mokymą ir įdarbinimą. Investuojant į šias technologijas taip pat reikia investuoti į skaitmeninius įgūdžius, šalinti prieinamumo kliūtis neįgaliesiems ir gerinti junglumą kaimo ir atokiose vietovėse.

Komisija remia įvairius mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su skaitmeninėmis aktyvios ir sveikos gyvensenos priemonėmis ir integruota bei į asmenį orientuota priežiūra. Europos politika skatina skaitmeninę transformaciją, įskaitant viešųjų paslaugų skaitmeninimą per Europos skaitmeninį dešimtmetį ir skaitmenines viešąsias paslaugas, kurios yra įtraukios ir prieinamos neįgaliesiems. Pasiūlymu sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę 11 siekiama suteikti asmenims galimybę dalytis sveikatos duomenimis su savo pasirinktais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos geriau. Esama daug sėkmingos praktikos pavyzdžių ir inovacijos šiame sektoriuje nuolat auga, vis dėlto norint plačiau naudoti novatoriškas technologijas ir skaitmeninius priežiūros sprendimus reikia sukurti sistemą, kuri padėtų perduoti gerąją patirtį.

Politikos reformas taip pat gali remti tarptautinis bendradarbiavimas. Dėl COVID-19 pandemijos ir demografinių iššūkių ilgalaikė priežiūra tapo vienu svarbiausių pasaulinės politikos darbotvarkės klausimų. Tarptautiniu mastu sukaupta patirtis gali sustiprinti įrodymais grindžiamą politikos plėtojimą ir ES lygmeniu. 2021 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) dokumente „Pasaulinis raginimas imtis veiksmų siekiant įtraukaus, tvaraus ir atsparaus į žmogų orientuoto atsigavimo po COVID-19 krizės“ akcentuotos didelės deramo darbo priežiūros ekonomikoje galimybės. Jame pabrėžiama, kad reikia investuoti į priežiūros sektorių, spręsti nepakankamų išteklių problemą ir gerinti darbo sąlygas. TDO darbas, susijęs su priežiūros darbuotojų, įskaitant namų ūkio darbuotojus ir kartu gyvenančius priežiūros darbuotojus, socialine apsauga ir darbo sąlygomis, yra geras analitinis pagrindas, padedantis spręsti šiame sektoriuje kylančias problemoms visame pasaulyje ir nustatyti atitinkamus tarptautinius standartus. Integruota priežiūra ir ilgalaikė priežiūra taip pat yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagal Jungtinių Tautų sveiko senėjimo dešimtmečio programą vykdomų veiksmų pagrindas. Glaudžiai koordinuojant valstybių narių veiksmus galima padidinti šių iniciatyvų poveikį ir padėti ES imtis svarbesnio vaidmens sprendžiant pasaulines demografines problemas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kuriai padeda Europos Komisija, analitinis darbas vertinant socialinės apsaugos veiksmingumą taip pat gali padėti formuoti patikimą politiką didinant ilgalaikės priežiūros socialinę apsaugą.

Komisija: - teiks valstybėms narėms tiesioginę techninę paramą pagal techninės paramos priemonę pagal naują pavyzdinį projektą „Į asmenį orientuotos integruotos priežiūros sistemos kūrimas“. Tokia parama siekiama sudaryti palankesnes sąlygas reformoms pagal pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl galimybės naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Pavyzdinė iniciatyva padės valstybėms narėms, joms paprašius, parengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama stiprinti sveikatos priežiūros, socialinės ir ilgalaikės priežiūros koordinavimą ir įvairių lygių priežiūros paslaugų integravimą, teikiant į asmenį orientuotas paslaugas, kad kiekvienu gyvenimo etapu būtų užtikrintos geresnės galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir geresnė jų kokybė; - pagal būsimą programos „Europos horizontas“ Sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų pertvarkymo partnerystę finansuos novatoriškų technologijų ir (arba) skaitmeninių sprendimų sveikatos ir sveikatos priežiūros srityse žinių centrą. Centras rems gerosios patirties vertinimą ir perkeliamumą ir veiks kaip bendruomenės kūrimo ir mainų forumas. Be to, pagal programas „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą bus galima finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtus į asmenį orientuotai priežiūrai ir skaitmeninių sprendimų įsisavinimui; - užmegs strateginę partnerystę su PSO, kad būtų teikiama parama konkrečioms šalims rengiant ir įgyvendinant aukštos kokybės ilgalaikės priežiūros politikos priemones, be kita ko, teikiant integruotas priežiūros paslaugas. Jas papildys atviros prieigos žinių saugykla ir parama tarpdalykiniams suinteresuotųjų subjektų mainams. Komisija ragina: - valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę išnaudoti skaitmeninių sprendimų potencialą ir integruoti juos rengiant, įgyvendinant ir stebint politiką ir susijusį priežiūros finansavimą.

3. Priežiūros sektoriaus atsparumo ir lyčių pusiausvyros didinimas

3.1. Darbo sąlygų priežiūros sektoriuje gerinimas

Priežiūros sektorius turi didelį potencialą sukurti daugiau darbo vietų, visų pirma dėl visuomenės senėjimo. Kad ilgalaikės priežiūros paslaugų padėtis išliktų kokia buvusi, iki 2050 m. reikėtų pridėti daugiau kaip 1,6 mln. ilgalaikės priežiūros darbuotojų. Siekiant patenkinti didėjančią priežiūros paslaugų paklausą, šiame sektoriuje reikia ne tik išlaikyti darbuotojus, bet ir pritraukti daugiau tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų.

3 diagrama. Ilgalaikės priežiūros darbuotojų skaičius (etato ekvivalentas) šimtui 65 m. ir vyresnių asmenų, 2019 m.

Šaltinis: ES darbo jėgos tyrimas, 2019 m., M. Barslund ir kt., 2021 m.

Tačiau visoje ES didėja darbo jėgos trūkumas, atsižvelgiant ir į darbo rinkos atsigavimą po pandemijos. Jis atspindi struktūrinius iššūkius, tokius kaip senėjimas, dviguba skaitmeninimo ir kovos su klimato krize pertvarka, prastos kai kurių sektorių ir profesijų atstovų darbo sąlygos ir įgūdžių trūkumas. Priežiūros sektoriui ypač didelį poveikį daro darbo jėgos trūkumas dėl dažnai sudėtingų darbo sąlygų ir mažo darbo užmokesčio.

Kadangi priežiūros sektorius yra vienas iš labiausiai lyčių atžvilgiu suskaidytų sektorių, pritraukiant įvairesnę darbo jėgą, visų pirma įdarbinant daugiau vyrų, galima sumažinti segregaciją darbo rinkoje ir kovoti su lyčių stereotipais visais priežiūros lygmenimis. Nors darbo vietų kūrimo potencialas yra didesnis kaimo vietovėse, kuriose gyventojai vidutiniškai yra vyresnio amžiaus, darbo jėgos trūkumas jose taip pat didesnis, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o moterys labiau linkusios persikelti 12 .

Geresnės darbo sąlygos ir darbo užmokestis, grindžiami tvirtu socialiniu dialogu, švietimu ir mokymu, padidins priežiūros sektoriaus darbo vietų patrauklumą. Ilgalaikės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros darbuotojai turėtų turėti galimybę veiksmingai naudotis savo socialinėmis ir darbo teisėmis, nepriklausomai nuo darbo rūšies ir nuo to, ar jie yra samdomieji darbuotojai, ar savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant tuos, kurie dirba skaitmeninėse darbo platformose. Suteikiant priežiūros darbuotojams karjeros raidos galimybių perkvalifikuojant ir keliant kvalifikaciją didinamas sektoriaus atsparumas netikėtiems sukrėtimams, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijai, ir padedama darbuotojams siekti karjeros. Geresnės darbo sąlygos taip pat padės pritraukti daugiau žmonių, įskaitant vyrus, į profesiją ir taip pagerins lyčių pusiausvyrą šiame sektoriuje.

Priežiūros darbuotojai yra labai svarbūs siekiant patenkinti visuomenės priežiūros poreikius, tačiau jų darbas nepakankamai vertinamas. COVID-19 pandemija parodė, kad darbo užmokesčio lygis neatitinka esminės darbo priežiūros sektoriuje vertės. Mažas darbo užmokestis taip pat gali būti siejamas su lyčių stereotipais, pagal kuriuos socialiniai emociniai įgūdžiai, kurių reikia priežiūrai, pavyzdžiui, bendravimo, empatijos ar bendradarbiavimo, yra laikomi būdingais moterims ir nėra tinkamai pripažįstami nustatant jų darbo ekonominę vertę 13 . Sunkumai, susiję su priežiūros paslaugų įperkamumu, gali daryti spaudimą mažinti darbo užmokestį. Atsižvelgiant į didelę šiame sektoriuje dirbančių moterų dalį, darbo užmokesčio didinimas galėtų padėti sumažinti bendrą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, taigi ir pensijų skirtumą.

Priežiūros sektoriui reikalingi geresni socialinio dialogo procesai nacionaliniu ir ES lygmenimis. Socialinės paslaugos, įskaitant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugas, sudaro didelį ekonomikos sektorių. Tačiau dėl įvairių priežasčių, įskaitant nereguliaraus darbo paplitimą šiame sektoriuje, daugelyje valstybių narių didelė dalis ilgalaikės priežiūros darbuotojų nėra susijusi su socialinio dialogo procesais. Dėl to gali susidaryti užburtas ratas, kai nepalankios darbo sąlygos ir mažas darbo užmokestis lemia didelę priežiūros darbuotojų kaitą, o tai savo ruožtu lemia mažesnį atstovavimą darbuotojams ir nepakankamą spaudimą gerinti darbo sąlygas. Veiksmingas socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos, be kita ko, ES lygmeniu, gali padėti spręsti darbo jėgos problemas priežiūros sektoriuje.

Kitomis ES iniciatyvomis irgi prisidedama prie priežiūros darbuotojų padėties gerinimo. Europos įgūdžių darbotvarkė 14 , visų pirma įgyvendinant Įgūdžių pakto partnerystes, teikia daug galimybių remti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą priežiūros sektoriuje. ES teisės aktai dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų 15 ir minimaliojo darbo užmokesčio naudingi prižiūrintiesiems asmenims visoje ES. 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje 16 nustatyti darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimo veiksmai. Vadovaudamosi Tarybos rekomendacija dėl socialinės apsaugos galimybių 17 , valstybės narės įsipareigojo suteikti galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis nestandartinių užimtumo formų darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius asmenis. Komisija taip pat pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo 18 ir darbo užmokesčio skaidrumo didinimo 19 , kuriuos priėmus Europos Parlamente ir Taryboje, būtų galima gerinti darbo sąlygas šiame sektoriuje.

Vis dėlto naujausios ataskaitos ir COVID-19 pandemija paskatino atkreipti dėmesį į sudėtingas darbo sąlygas ilgalaikės priežiūros sektoriuje. Priežiūros darbuotojai nuolat susiduria su fizine ir psichologine rizika sveikatai. Sudėtinga socialinė elgsena, įskaitant žodinį ir fizinį smurtą, patyčias ir seksualinį priekabiavimą, yra sisteminė problema, visų pirma svarbi ilgalaikės priežiūros darbuotojams. Netipinės sutartys ir nuolatinė darbo skaitmeninėse platformose plėtra priežiūros sektoriuje įgyja vis svarbesnį vaidmenį. Dėl to kyla sunkumų, pavyzdžiui, darbuotojai turi ribotas galimybes naudotis socialine apsauga, darbuotojų teisėmis ir tinkama darbuotojų sveikata ir sauga. Reikia atlikti išsamią ES teisinės sistemos vykdymo užtikrinimo spragų, susijusių su darbo sąlygomis ilgalaikės priežiūros sektoriuje, peržiūrą. TDO konvencijoje Nr. 190 ir prie jos pridėtoje Rekomendacijoje Nr. 206 numatyta tarptautinė smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje prevencijos, ištaisymo ir panaikinimo sistema. Be to, atsižvelgiant į tai, kad socialinės ekonomikos subjektai yra svarbūs ilgalaikės priežiūros paslaugų ir jos dalyvaujamojo valdymo modelio teikėjai, galima atlikti išsamesnius socialinės ekonomikos indėlio gerinant darbo sąlygas priežiūros sektoriuje tyrimus.

Namų ūkio darbuotojai, kurių daugelis yra moterys, dažnai migrantų kilmės, kartais dirba blogiausiomis ilgalaikės priežiūros darbuotojų darbo sąlygomis. Jie dažnai dirba nedeklaruojamą arba fiktyvų savarankišką darbą, uždirba itin mažą darbo užmokestį ir kartais jiems nesuteikiamos pagrindinės darbo teisės, pvz., tinkamas poilsio laikas ir atlyginimas. TDO konvencijoje Nr. 189 nustatyti deramos namų ūkio darbuotojų, įskaitant kartu gyvenančius prižiūrinčiuosius asmenis, darbo sąlygų standartai, tačiau ratifikavimo procesas atsilieka – tai padarė tik aštuonios ES valstybės narės.

Komisija: - kartu su socialiniais partneriais toliau nagrinės naujo sektorių socialinio dialogo dėl socialinių paslaugų užmezgimo ES lygmeniu sąlygas; - siūlo didinti paramą socialinio dialogo gebėjimų stiprinimui nacionaliniu lygmeniu priežiūros sektoriuje skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus dėl socialinio dialogo ir skiriant finansavimą iš „Europos socialinio fondo +“; - finansuos projektus pagal Piliečių, lygybės teisių ir vertybių programą, kad nustatytų darbo įvairiuose sektoriuose, įskaitant priežiūros sektorių, socialinės ir ekonominės vertės vertinimo kriterijus; - bendradarbiaudama su ES decentralizuotomis agentūromis peržiūrės, kaip taikomi ES standartai, reglamentuojantys darbo sąlygas, įskaitant kartu gyvenančių prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygas. Peržiūra bus grindžiama būsima sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sektoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos analize. Peržiūros išvadomis bus remiamasi diskusijose ir bus remiamas geresnis vykdymo užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu, galbūt remiantis gairėmis dėl darbo sąlygų gerinimo ilgalaikės priežiūros sektoriuje; - naudosis visomis galimybėmis pagal programą „Europos horizontas“ finansuoti darbo sąlygų socialinėje ekonomikoje, įskaitant priežiūros sektorių, mokslinius tyrimus. Komisija ragina: - valstybes nares ir ES lygmens bei nacionalinius socialinius partnerius skatinti veiksmingą socialinį dialogą ir sudaryti kolektyvines sutartis dėl priežiūros sektoriaus, kad priežiūros darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos ir tinkamas darbo užmokestis; - valstybes nares šalinti ES darbo teisės ir darbo sąlygų acquis įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo priežiūros sektoriuje spragas ir ratifikuoti bei įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų. Taip pat ji ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant oficialiai įtvirtinti ir reguliuoti konkrečią namų ūkio darbuotojų ir kartu gyvenančių prižiūrinčiųjų asmenų padėtį; - valstybes nares spręsti su smurtu ir priekabiavimu priežiūros sektoriuje susijusią riziką darbo vietoje ir priimti Tarybos sprendimą, kuriuo valstybės narės įgaliojamos ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje.

Teisėta migracija gali būti pagrindinė darbo jėgos trūkumo šalinimo varomoji jėga. Jau šiandien priežiūros sektoriuje dirba daug žmonių iš ES nepriklausančių šalių. Tačiau priežiūros darbuotojai migrantai dažnai dirba nedeklaruojamą arba mažų garantijų darbą. Įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES iniciatyvoje 20 pabrėžiama, kad tvarūs ir teisėti migracijos iš ES nepriklausančių šalių į darbą priežiūros sektoriuje būdai galėtų suteikti galimybę tiek priežiūros sektoriaus darbuotojams migrantams pradėti karjerą ES, tiek ES šalims padėti tenkinti jų darbo vietų paklausą. Šios galimybės taip pat gali būti vertingos asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos Ukrainoje, ypač patyrusiems priežiūros darbuotojams, kurie nori ieškoti darbo gyvendami ES. Reikia įvertinti, ar ir kokiu mastu ES priemonės galėtų padėti pagerinti priežiūros darbuotojų migrantų priėmimą į ES, siekiant abipusės naudos visoms valstybėms narėms ir kilmės šalims, kartu užtikrinant etišką migrantų įdarbinimą.

Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybės pagerins priežiūros darbo patrauklumą ir kokybę. Siekiant pagerinti priežiūros paslaugų teikimo kokybę ir sumažinti darbuotojų kaitą reikės užtikrinti, kad visų rūšių priežiūros darbuotojai galėtų dalyvauti kokybiškose pirminio švietimo ir mokymo programose, taip pat tęstinėse profesinio tobulėjimo programose per visą savo karjerą. Dauguma ilgalaikės priežiūros darbuotojų turi vidutinio lygio kvalifikaciją, o reikalingi įgūdžiai nuolat kinta ir tampa vis sudėtingesni. Sektoriui reikia darbuotojų, turinčių socialinių emocinių įgūdžių, skaitmeninių įgūdžių ir specializuotų žinių (pvz., apie tam tikrų rūšių ligas, tokias, kaip Alzheimerio liga arba lėtinės ligos, arba apie diagnostikos ir gydymo metodus, pavyzdžiui, naudojant nuotolinę priežiūrą).

Komisija: - iki 2022 m. pabaigos pradės tyrimą, kuriame bus apžvelgtos dabartinės ilgalaikės priežiūros darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių priėmimo sąlygos ir teisės valstybėse narėse. Komisija taip pat išnagrinės ES lygmens sistemų, skirtų priežiūros darbuotojams pritraukti, kūrimo pridėtinę vertę ir įgyvendinamumą, atsižvelgdama į etinį tokių sistemų aspektą, kaip nustatyta Įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES iniciatyvoje. Specialistų pritraukimo partnerystė taip pat galėtų būti plėtojama keliuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant ilgalaikę priežiūrą, atsižvelgiant į paklausą ir į protų nutekėjimo riziką; - skatins ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojams pagal programas „Erasmus+“ teikiamas galimybes nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją rengiant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programas, naujoviškus mokymo metodus ir naują vaikų mokymuisi reikalingą medžiagą; - skatins užmegzti partnerystę įgūdžių srityje pagal Įgūdžių paktą ilgalaikės priežiūros sektoriui. Partnerystė turėtų apimti skaitmeninius įgūdžius ir atitinkamų mokymo ir švietimo programų rengimą atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę, ir remtis sinergija su didelio masto partnerystės ryšiais atitinkamuose sektoriuose (pvz., sveikatos priežiūros, vietos lygmeniu teikiamų ir socialinių paslaugų). Pagal programą „Erasmus+“ bus remiamas sektorių bendradarbiavimas ilgalaikės priežiūros srityje (pvz., Sektorinio bendradarbiavimo įgūdžių srityje aljansas); - pagal Skaitmeninę programą imsis konkrečių veiksmų, susijusių su skaitmeniniais įgūdžiais sveikatos ir slaugos sektoriuose, skelbs kvietimus teikti pasiūlymus dėl magistrantūros studijų ir trumpalaikio mokymo ir pagal darbo programą „ES – sveikatos labui“, suteikdama sveikatos priežiūros darbuotojams, įskaitant slaugytojus, profesinio tobulėjimo mokymo galimybių; - glaudžiai bendradarbiaudama su Europos profesinio mokymo plėtros centru (CEDEFOP) teiks informaciją apie įgūdžius, susijusius su dabartiniais ir būsimais įgūdžių poreikiais ir tendencijomis ilgalaikės priežiūros sektoriuje. Šis darbas turėtų būti grindžiamas Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) novatoriška internetine Europos įgūdžių ir laisvų darbo vietų analizės priemone („Skills-OVATE“) ir darbo rinkos informacijos rinkimo priemonių rinkiniu. Komisija ragina: - valstybes nares, ES ir nacionalinius socialinius partnerius imtis veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, laikantis Europos įgūdžių darbotvarkės ir jos veiksmų, visų pirma Įgūdžių pakto.

3.2. Geresnė darbo ir priežiūros pareigų pusiausvyra

Investicijos į priežiūros sektorių padėtų užtikrinti, kad neformaliosios priežiūros paslaugos galėtų būti pasirenkamos, o ne būtinos. Artimųjų priežiūra turi didelę visuomeninę ir ekonominę vertę. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų teikiamos ilgalaikės priežiūros valandų vertė yra maždaug 2,5 proc. ES BVP didesnė nei viešosios išlaidos ilgalaikei priežiūrai. Be to, priežiūros pareigų turintys asmenys turėtų turėti galimybę pasirinkti, kokiu mastu jie nori derinti priežiūrą su apmokamu darbu. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis paslaugomis, kurios jiems leistų suderinti savo priežiūros pareigas ir profesinį gyvenimą.

   Priežiūros paslaugų teikimas turi didelių pasekmių neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims, įskaitant neigiamą poveikį jų dabartinėms ir būsimoms pajamoms bei jų psichikos sveikatai. Didžiąją dalį priežiūros paslaugų teikia moterys, todėl jos dažnai pritaiko savo darbo modelius prie priežiūros pareigų, be kita ko, pertraukia karjerą, dirba ne visą darbo dieną arba per anksti visiškai pasitraukia iš darbo rinkos. Dėl to ypač sunku vienišiems tėvams, kurių didžioji dauguma yra moterys. Kai kurioms iš jų tuo pačiu metu tenka dviguba našta, susijusi su vaikų ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūra. 2019 m. prieš pandemiją maždaug trečdalis (32,6 proc.) nepriklausančių darbo rinkai 25–49 metų amžiaus moterų ir tik 7,6 proc. neaktyvių vyrų nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios neieško darbo, yra priežiūros pareigos.

Priežiūros paslaugos yra būtinos, kad žmonės galėtų derinti darbą ir priežiūros pareigas, tačiau vien jų nepakanka. Todėl Europos socialinių teisių ramsčio 9 principo apraše teigiama, kad tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į tinkamas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybę naudotis priežiūros paslaugomis. Profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės turėtų padėti darbuotojams suderinti savo priežiūros pareigas su darbu, o priežiūros išmokomis galima iš dalies kompensuoti suteiktos priežiūros valandų skaičių. Daugiau galimybių naudotis specialiomis atostogomis ir atostogomis dėl šeiminių priežasčių bei lanksčiu darbo grafiku, pavyzdžiui, darbu ne visą darbo dieną, nuotoliniu darbu ir lanksčiu darbo laiku, gali padėti darbuotojams geriau derinti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moterys ir vyrai nevienodą laiko kiekį skiria neapmokamam priežiūros darbui, yra stereotipai, susiję su moterų ir vyrų vaidmenimis ir pareigomis privačioje ir profesinėje srityse. Tai galima išspręsti tik laikantis pokyčius skatinančio požiūrio, kuriuo siekiama iš naujo įvertinti priežiūros darbą ir kovoti su stereotipais, kad vyrai ir moterys būtų laikomi vienodai pajėgiais teikti priežiūros paslaugas ir būti priežiūros sektoriaus specialistais ar vadovais. 

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva 21 , kurią valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2022 m. rugpjūčio mėn., skatinamas vienodesnis priežiūros pareigų pasidalijimas. Joje nustatomos neperleidžiamos teisės į atostogas dėl šeiminių priežasčių ir lankstus darbo grafikas tiek moterims, tiek vyrams. Taip siekiama skatinti vyrus naudotis šia teise. Direktyvoje taip pat teigiama, kad šiomis teisėmis besinaudojantys prižiūrintieji asmenys neturi būti vertinami nepalankiai ar diskriminuojami darbo vietoje. Priežiūros pareigų turintys darbuotojai turi žinoti naujas direktyva suteikiamas teises, o darbdaviai turi būti skatinami įgyvendinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankią politiką, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 aplinkybių pradėta taikyti nauja (nuotolinio) darbo tvarka.

Neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų galimybės naudotis tinkamomis paramos paslaugomis ir priemonėmis, pavyzdžiui, konsultavimu, psichologine parama ar laikino atokvėpio paslauga, dažnai yra ribotos ir nevienodos. Daugelis neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų nėra tinkamai mokomi prižiūrėti priklausomus asmenis, dėl to kartais atsiranda pernelyg didelės naštos pojūtis ar net psichikos sveikatos problemų (pvz., perdegimas). Ypač vyresnio amžiaus neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų priežiūros pareigos gali būti sudėtingos ir daryti poveikį jų pačių sveikam gyvenimui. Yra galimybių skatinti gerąją praktiką remiant neformaliuosius prižiūrinčiuosius asmenis, pavyzdžiui, naudojantis Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertinėmis žiniomis. Neformaliosios priežiūros formalizavimo politika, pavyzdžiui, sudarant paslaugų sutartis su valdžios institucijomis, gali būti naudinga neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims ir nuo jų priklausomiems asmenims, taip pat gali padėti atpažinti ir įvertinti geresnes priežiūros paslaugas.

Komisija: - stebės, kaip naudojamasi naujomis teisėmis, numatytomis Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvoje, be kita ko, pasitelkdama Užimtumo ir socialinės apsaugos komitetų parengtą stebėsenos sistemą, kaip priežiūros pareigų turinčios moterys ir vyrai naudojasi atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiu darbo grafiku; - pradės informuotumo apie naujas Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva suteikiamas teises didinimo kampaniją; - savo būsimoje komunikacijos kampanijoje dėl kovos su lyčių stereotipais aprėps nevienodą neapmokamo priežiūros darbo pasidalijimą; - bendradarbiaus su EQUINET siekdama nustatyti priemones, kuriomis būtų kovojama su nepalankiu elgesiu su valstybėse narėse atostogų dėl šeiminių priežasčių išėjusiais darbuotojais, be kita ko, bendradarbiaujant lygybės įstaigoms ir kitiems subjektams; - rems sistemas, kuriomis skatinama šeimai palanki praktika įmonėse, tiek moterų, tiek vyrų naudojimasis naujomis teisėmis ir skatinamas vyrų vaidmuo priežiūros ir šeiminių pareigų srityje pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą; - sudarys palankesnes sąlygas geriau naudotis PSO priemonėmis ir mokymo medžiaga, susijusia su neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims prieinamomis paramos priemonėmis, ir geriau apie jas informuos. Komisija ragina valstybes nares: -kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti vyrus ir moteris vienodžiau dalytis priežiūros pareigomis; - rengti neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims skirtas paramos priemones, pvz., konsultavimą, psichologinę paramą, atokvėpio globą ir (arba) tinkamą finansinę paramą, kurios neatgrasytų nuo dalyvavimo darbo rinkoje, taip pat neformaliosios priežiūros formalizavimo politiką.

4. Investavimas į priežiūrą

Viešosios išlaidos priežiūrai valstybėse narėse labai skiriasi. Tai atspindi skirtingus priežiūros darbo organizavimo, kokybės ir vertinimo metodus, o ilgalaikės priežiūros atveju – skirtingą formaliosios ir neformaliosios priežiūros paslaugų svarbą.

Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos bus sparčiausias su visuomenės senėjimu susijusių viešųjų išlaidų punktas, kuris, kaip prognozuojama, iki 2050 m. padidės iki 2,5 proc. BVP ir įvairiose valstybėse narėse labai skirsis 22 .

Viešoji parama priežiūros sektoriui yra socialinė investicija, kuri kartu su tvaraus finansavimo veiksmais duoda daug naudos asmenims, visuomenei ir ekonomikai. Didesnės investicijos į priežiūrą daro teigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir priežiūros gavėjų gerovei bei orumui, prisideda prie socialinio teisingumo ir lyčių lygybės, skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir darbo vietų kūrimą. Naujausi tyrimai 23 rodo, kad dėl investicijų į priežiūrą gali atsirasti papildomų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų dėl sukurtų darbo vietų ir dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje. Apskritai dėl padidėjusių pajamų ir užimtumo padidėtų mokestinės pajamos, o bendras priežiūros politikos priemonių finansavimo poreikis sumažėtų nuo 3 proc. BVP (neatskaičius mokesčių) iki 2 proc. BVP (atskaičius mokesčius) 24 . TDO vertinimu, valstybių narių investicijų į priežiūros sektorių susigrąžinimo norma vidutiniškai siekia apie 55 proc., visų pirma atsižvelgiant į reikalingų investicijų dydį, darbo jėgos paklausą atitinkamoje valstybėje narėje ir apmokestinimo lygį.

Išlaisvinus ankstyvosios intervencijos ir prevencijos priemonių potencialą galima prisidėti prie viešųjų biudžetų fiskalinio tvarumo. Sveikatingumo skatinimas, ligų prevencija, savalaikė ir kokybiška sveikatos priežiūra, taip pat sveikos gyvensenos politika turi didelį potencialą atidėti arba sumažinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikį, kartu sudarant sąlygas senėti namuose kiek galima ilgiau.

Be to, trūkstant investicijų į ilgalaikę priežiūrą ir prevenciją kyla pavojus, kad išlaidos bus perkeltos pensijoms, socialinei paramai ir sveikatos priežiūros biudžetams. Iniciatyva „Sveikesni kartu“ ir Europos kovos su vėžiu planas yra skirti neužkrečiamųjų ligų prevencijai, gydymui ir priežiūrai, siekiant užtikrinti, kad pacientai galėtų ilgai gyventi visavertį gyvenimą ir kad būtų sprendžiamos šeimoms ir prižiūrintiesiems asmenims kylančios problemos.

Priežiūros paslaugų fiskalinį tvarumą galima pagerinti užtikrinant jų ekonominį efektyvumą. Išlaidų efektyvumą galima padidinti sukuriant nuoseklią ir integruotą valdymo sistemą, vykdant nuolatinę stebėseną ir užtikrinant, kad turimi ištekliai būtų tikslingai nukreipiami, o ilgalaikės priežiūros atveju – kad parama savarankiškam gyvenimui ir paslaugos atitiktų asmens poreikius. Siekiant šio tikslo gali būti naudinga apžvelgti esamą infrastruktūrą ir paslaugas ir parengti trūkumų analizę, kartu atsižvelgiant į teritorinę nelygybę ir demografines problemas. Novatoriški, integruoti priežiūros sprendimai ir etiškas naujų technologijų naudojimas priežiūros srityje taip pat gali padėti pagerinti ilgalaikės priežiūros ir sveikatos priežiūros sistemų fiskalinį tvarumą.

Priežiūros paslaugų teikėjams reikalingi stabilūs ir tvarūs finansavimo mechanizmai, jiems reikia aiškios ir palankios reglamentavimo aplinkos. Atsižvelgiant į aiškią ilgalaikės priežiūros paslaugų socialinę funkciją, jos yra viešoji gėrybė. Kai ilgalaikės priežiūros paslaugas teikia valdžios institucijos ir asociacijos, jos visų pirma laikomos visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis. Tiek viešosios, tiek privačios investicijos į ilgalaikę priežiūrą turėtų būti vykdomos aiškioje reglamentavimo aplinkoje su aukštais kokybės standartais, kurioje atsižvelgiama į priežiūros paslaugų socialinę vertę ir poreikį puoselėti pagrindines asmenų, kuriems reikia priežiūros, teises ir priežiūros darbuotojų tinkamas darbo sąlygas bei darbo užmokestį. Didesnė parama regioniniams ir vietos priežiūros paslaugų teikėjams gali padėti kurti darbo vietas ir suteikti galių vietos bendruomenėms.

Socialinės ekonomikos subjektai teikia pridėtinę vertę teikiant kokybiškas priežiūros paslaugas, nes jie laikosi į asmenį orientuoto požiūrio ir reinvestuoja pelną į savo misiją ir vietos bendruomenes. Kaip raginama Socialinės ekonomikos veiksmų plane 25 , politikos ir teisinės sistemos turėtų būti pritaikytos, kad socialinei ekonomikai būtų sukurta tinkama aplinka, kad ji kuo labiau prisidėtų prie priežiūros paslaugų. Sistemingas socialiai atsakingų viešųjų pirkimų naudojimas galėtų padidinti socialinės ekonomikos potencialą prisidėti prie kokybiškos priežiūros standartų ir sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Būsimoje Aukšto lygio grupės socialinės apsaugos ir gerovės valstybės ateities Europos Sąjungoje klausimams ataskaitoje bus pateikta daugiau įžvalgų apie tvarų finansavimą ir socialinių paslaugų vaidmenį gerovės valstybėse.

Reikia didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas nacionaliniu lygmeniu, o ES finansavimas gali tai papildyti. Valstybės narės gali naudotis ES finansavimo galimybėmis, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+), įskaitant jo užimtumo ir socialinių inovacijų paprogramę, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Teisingos pertvarkos fondu, techninės paramos priemone, programa „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programomis. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) gali būti finansuojamos reikalavimus atitinkančios reformos ir investicijos, susijusios su ekonomikos gaivinimu po COVID-19 pandemijos. Techninės paramos priemone taip pat gali būti remiamos reformos ir investicijos. Be to, valstybės narės turėtų vykdyti politiką, kuria būtų skatinamas tvarus priežiūros paslaugų finansavimas, derantis su bendru viešųjų finansų tvarumu.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ESF rėmė keletą su ilgalaike priežiūra susijusių veiksmų, pradedant darbo jėgos perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu, prieigos ir aprėpties didinimu, integruotų priežiūros paslaugų ir savarankiško gyvenimo rėmimu ir baigiant aktyviu ir sveiku senėjimu. ESF ištekliai taip pat buvo skirti regionų ir vietos lygmens projektams, kuriais siekiama gerinti vaiko priežiūros paslaugų teikimą, šalinti palankių sąlygų neturinčių vaikų patiriamas spragas, padėti tėvams patekti į darbo rinką ir stengtis mažinti vyrų ir moterų užimtumo skirtumus.

Šiuo metu vykdomas 2021–2027 m. laikotarpio programavimas, o galimybė naudotis ERPF ir ESF+ priklauso nuo to, ar egzistuoja nacionalinės arba regioninės strateginės sveikatos ir ilgalaikės priežiūros politikos programos.

Europos vaiko garantijų sistema suteikia valstybėms narėms galimybę naudotis ESF+ finansavimu, kad būtų padidintos galimybės naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Ji taip pat gali būti naudojama formaliosios ir neformaliosios aplinkos paslaugų kokybei remti ir vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, neįgalių vaikų bei vaikų iš marginalizuotų bendruomenių įtraukčiai gerinti.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), remdamasis susijusiais įrodymais ir faktais, aprašytais ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje, taip pat suteikia valstybėms narėms galimybę remti vaikų priežiūrą kaimo vietovėse ir ilgalaikę priežiūrą.

Nors pagrindinis Teisingos pertvarkos fondo tikslas yra remti investicijas, kuriomis siekiama švelninti su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, tinkamai pagrįstais atvejais į teritorinius teisingos pertvarkos planus gali būti įtraukta švietimo ir socialinės įtraukties sričių veikla, įskaitant investicijas į mokymo centrų infrastruktūrą, vaikų ir ilgalaikės priežiūros įstaigas, kaip nurodyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė suteikia valstybėms narėms daug galimybių finansuoti reformas ir investicijas į socialinį atsparumą. Daug valstybių narių 26 sutelkė EGADP lėšas ilgalaikės priežiūros sektoriui. Reformų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pavyzdžiai: ilgalaikės priežiūros sistemos stiprinimas ir skatinimas keisti paramos ir ilgalaikės priežiūros modelį, žmogiškųjų išteklių ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pajėgumų didinimas, ilgalaikės priežiūros profesionalų mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas. Tikimasi, kad papildomomis reformomis taip pat bus pagerintas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas modernizuojant arba plečiant socialines paslaugas, įskaitant bendruomenines paslaugas, ir remiant ilgalaikį fiskalinį ilgalaikės priežiūros sistemų tvarumą. Iš 25 planų, priimtų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, (2022 m. liepos 20 d. duomenimis) 12 apima reformas ir investicijas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityse, kurių bendra vertė – apie 7,9 mlrd. EUR 27 . Tikimasi, kad šios investicijos padidins visų pirma palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimo lygį ir taip sumažins nelygybę. Šios priemonės taip pat remiamos reformomis, kuriomis siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą, įtraukumą ir kokybę.

Komisija ragina valstybes nares: – užtikrinti tinkamą ir tvarų finansavimą ir investicijas į aukštos kokybės priežiūros sistemas, be kita ko: - vykdant politiką, kuria būtų skatinamas tvarus priežiūros paslaugų finansavimas, derantis su bendru viešųjų finansų tvarumu; – skatinti tiek viešąsias, tiek privačias investicijas į priežiūros paslaugas, kartu užtikrinant aiškią reglamentavimo aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į priežiūros paslaugų socialinę vertę ir poreikį puoselėti pagrindines asmenų teises; – naudoti esamą ES finansavimą, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti aukštos kokybės ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma bendruomeninės globos ir priežiūros namuose; – naudotis esamu ES finansavimu, siekiant visiems vaikams, visų pirma vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, romams, migrantų kilmės vaikams, neįgaliems vaikams ir tėvų priežiūros netekusiems vaikams, užtikrinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, be kita ko, tėvų darbo vietose. Atsižvelgdama į tai, Komisija toliau padės valstybėms narėms užtikrinti nemokamą ir veiksmingą vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galimybę naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, kaip nurodyta Europos vaiko garantijų sistemoje.

5. Duomenų bazės gerinimas ir pažangos stebėsena

Patikimi ir palyginami duomenys yra būtini pažangai stebėti ir įrodymais grindžiamai politikai formuoti. Tam reikia, be kita ko, užtikrinti pakankamai išsamius pagrindinius duomenis apie dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose, pvz., suskirstant duomenis pagal konkrečias grupes arba amžiaus kategorijas. Be to, norint sustiprinti duomenų bazę, reikia geresnių duomenų apie neformaliosios priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir pasekmes, t. y. nustatyti lyčių nelygybę, darbo laiko tvarką ir naudojimąsi atostogomis dėl šeiminių priežasčių.

Nepaisant tam tikros pažangos kuriant bendrus ilgalaikės priežiūros prieinamumo ir finansavimo rodiklius, ilgalaikės priežiūros statistika vis dar nepakankamai išvystyta. Jai trūksta palyginamų administracinių duomenų, pvz., susijusių su priežiūros išlaidomis ir paslaugų teikimu. Todėl reikia dėti daugiau pastangų plėtojant ir derinant duomenų rinkimą ES lygmeniu. Be to, valstybėms narėms planuoti būsimus planus padės griežtas ir sistemingas požiūris į kintančius nacionalinius ilgalaikės priežiūros poreikius. Nepaisant įrodymų, kad kaimo ir atokiose vietovėse sunkiau naudotis priežiūros paslaugomis, trūksta duomenų apie teritorinę nelygybę teikiant ilgalaikę priežiūrą; reikia daugiau duomenų, susijusių su pagrindinėmis šios nelygybės priežastimis ir veiksmingomis politinėmis priemonėmis.

Norint sėkmingai įgyvendinti Europos priežiūros strategiją, reikia bendro visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo. Įgyvendindama šią strategiją Komisija glaudžiai bendradarbiaus su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, visų pirma Europos Parlamentu, Taryba, Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, socialinės ekonomikos subjektais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Komisija: - stebės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei ilgalaikės priežiūros politikos įgyvendinimą, įvertins pažangą siekiant Barselonos tikslų atsižvelgiant į Europos semestro procesą ir prireikus apsvarstys galimybę parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; - visiems suinteresuotiesiems subjektams suteiks daugiau galimybių dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų, pasitelkiant tarpusavio mokymosi programas dėl visų priežiūros aspektų. Komisija ragina: -valstybes nares sudaryti sąlygas priežiūros paslaugų teikėjams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinės ekonomikos subjektus, aktyviai dalyvauti kuriant ir teikiant kokybiškas priežiūros paslaugas, gerinant darbo sąlygas šiame sektoriuje ir remti regionų ir vietos valdžios institucijų pastangas investuoti į priežiūros paslaugas; - valstybes nares skubiai susitarti dėl siūlomų Tarybos rekomendacijų dėl Barselonos tikslų, susijusių su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, peržiūros ir dėl galimybės naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis, ir jas įgyvendinti.

6. Išvada

Mūsų požiūris į priežiūrą ir jos vertinimas turėtų atspindėti tai, kaip, mūsų manymu, turėtų būti vertinami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir prižiūrintieji asmenys.

Ši strategija yra ES socialinės politikos kertinis akmuo siekiant padėti prisitaikyti prie demografinių pokyčių, panaikinti nuolatinę lyčių ir kitokią nelygybę, išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos potencialą ir didinti atsparumą dideliems išorės sukrėtimams. Ji skirta visų amžiaus grupių žmonėms, kuriems reikia priežiūros, suteikiant jiems daugiau galimybių naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis priežiūros paslaugomis. Ji susijusi su oriu gyvenimu, žmogaus teisių apsauga, siekiu nė vieno nepalikti nuošalyje ir suteikti geresnio gyvenimo bei karjeros perspektyvų galimybę – tai europietiško gyvenimo būdo pagrindas.

Priežiūros sektoriaus tobulinimas padeda užtikrinti, kad tiek moterys, tiek vyrai galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti darbe ir visuomenės gyvenime, kartu rūpindamiesi savo artimaisiais. Siekiama, kad priežiūros darbuotojams būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos, dėl kurių sektorius taptų atsparesnis ir patrauklesnis, ir padedama kurti naujas darbo vietas didėjančiai paklausai patenkinti.

Komisija ragina ES institucijas, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus pritarti šiai strategijai ir prisidėti prie jos įgyvendinimo.

(1)

   Pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2021 m. rugsėjo 15 d.

(2)

   Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl galimybės naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis (SWD(2022) 441) pateikiami duomenys, kuriais remiantis nustatytos pagrindinės sektoriaus problemos ir konkretūs problemų sprendimo pavyzdžiai, įkvėpti įvairiose ES šalyse narėse įgyvendinamų priemonių.

(3)

   2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrų Europos veiksmų priežiūros srityje (2021/2253(INI)).

(4)

   Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2022) 440.

(5)

   Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., 15 pasiūlymas.

(6)

   2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija, OL C 189, 2019 6 5,

(7)

   COM(2021) 142 final.

(8)

   2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija, OL C 223, 2021 6 22.

(9)

   Barselonos Europos Vadovų Taryba, 2002 m. kovo 15–16 d. (2002), SN 100/1/02 REV 1. 

(10)

   COM(2020) 620 final, 2020 10 7, OL 2021C 93/1.

(11)

   COM(2022) 197 final.

(12)

   Žr. SWD(2021) 167 final. 

(13)

   Žr. SWD(2021) 41 final.

(14)

   COM(2020) 274 final.

(15)

   Direktyva (ES) 2019/1152 (2019 6 20). 

(16)

   COM(2021) 323 final.

(17)

   2019/C 387/01.

(18)

   Žr. COM(2021) 762 final.

(19)

   Žr. COM(2021) 93 final.

(20)

   COM(2022) 657 final.

(21)

   Direktyva (ES) 2019/1158, OL 2019, L 188.

(22)

   Europos Komisija ir Ekonominės politikos komitetas, 2021 m., 2021 m. visuomenės senėjimo ataskaita. Ekonominės ir biudžeto prognozės 27 ES valstybėms narėms (2019–2070 m.).

(23)

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaita „Priežiūra darbe. Investicijos į priežiūros atostogas ir paslaugas, kad būtų geriau užtikrintas lyčių lygybės principas darbe“ (angl. Care at work: Investing in care leave and services for a more gender equal world of work), 2022 m.

(24)

Tarptautinė darbo organizacija (TDO). 2022. TDO priežiūros politikos investicijų imitatorius (Ženeva, netrukus).

(25)

   COM(2021) 778 final.

(26)

 Žr. SWD(2022) 441.

(27)

AT, BE, CY, CZ, DE, EL, ES, HR, IT, LT, RO, SK.

(28)

   COM(2021) 345 final.