EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 06 17

COM(2022) 406 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Komisijos nuomonė dėl Moldovos Respublikos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje

A. ĮVADAS

Pastaruosius dvejus metus Moldovos Respublika (toliau – Moldova) ryžtingai pasuko reformų link, turėdama aiškius savo piliečių įgaliojimus. Po 2020 m. prezidento ir 2021 m. parlamento rinkimų pirmą kartą nuo nepriklausomybės pradžios pradėta aiškiai derinti prezidento, vykdomosios valdžios ir teisėkūros galias su reformoms palankiu ir kova su korupcija grindžiamu Europos integracijos keliu. Šis procesas prasidėjo po laikotarpio, kai buvo labai pakenkta pagrindinių institucijų nepriklausomumui.

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą daro didelį poveikį Moldovai. Laikydamasi tikro solidarumo ir puoselėdama Europos vertybes, Moldova aktyviai remia bėgančiuosius iš Ukrainos ir priima daugiausiai pabėgėlių vienam gyventojui. Nepaisant šio iššūkio, Moldovos vyriausybė yra tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti aiškius reformų tikslus, visų pirma susijusius su teismų reforma, viešojo administravimo reforma ir ekonomikos modernizavimu, siekdama, kad jie būtų naudingi Moldovos gyventojams. Įvertinus naujausius „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus matyti, kad pritarimas integracijai į ES padidėjo ir kad ES laikoma patikimiausia užsienio organizacija.

a) Paraiška dėl narystės

2022 m. kovo 3 d. Moldovos Respublika pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Paraiška buvo pateikta vykstant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Kovo 7 d. Europos Sąjungos Taryba paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę dėl šios paraiškos. ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino šį sprendimą neoficialiame lyderių susitikime Versalyje 1 . 2022 m. balandžio 11 d. Moldova gavo klausimynus dėl politinių ir ekonominių kriterijų, o balandžio 19 d. – dėl ES acquis skyrių. Ji pateikė atsakymus atitinkamai balandžio 22 d. ir gegužės 12 d.

Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Apie tokį prašymą pranešama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Sąjungos nare tapti norinti valstybė pateikia prašymą Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento narių balsų daugumos pritarimą, sprendžia vieningai. Atsižvelgiama į tinkamumo narystei kriterijus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba.“

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

Tai – teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija teikia šią nuomonę.

1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad:

„Šalis įstoja, kai tik gali įvykdyti narystės įsipareigojimus, tenkindama reikiamas ekonomines ir politines sąlygas.

Kad šalis kandidatė taptų nare, ji:

-turi būti pasiekusi institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, mažumų gerbimą ir apsaugą, stabilumą;

-turi būti sukūrusi veikiančią rinkos ekonomiką, taip pat gebėti atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą Sąjungoje;

-gebėti prisiimti narystės įsipareigojimus, kaip antai pritarti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslams“.

1995 m. gruodžio mėn. Madride Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad būtina „sudaryti sąlygas laipsniškai, darniai integruoti šalis [kandidates], ypač vystant rinkos ekonomiką, pertvarkant administracines struktūras ir sukuriant stabilias ekonomikos bei pinigų sąlygas“.

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad „plėtros strategija, grindžiama konsolidavimo, sąlygų laikymosi ir informavimo principais bei ES gebėjimu integruoti naujas nares, yra atnaujinto konsensuso dėl plėtros pagrindas“.

Šioje nuomonėje Komisija vertina Moldovos paraišką, atsižvelgdama į jos gebėjimą įvykdyti 1993 m. Kopenhagoje ir 1995 m. Madride Europos Vadovų Tarybos nustatytus kriterijus, visų pirma dėl šalies administracinių gebėjimų. Nuomonėje taip pat atsižvelgiama į Moldovos pastangas įgyvendinant savo įsipareigojimus pagal Asociacijos susitarimą, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) (toliau – ES ir Moldovos asociacijos susitarimas). Vėliau Komisija vertins Moldovos stojimo poveikį ES politikos sritims.

b) Europos Sąjungos ir Moldovos santykiai

ES ir Moldovos santykiai prasidėjo 1991 m. rugpjūčio mėn., kai Moldova tapo nepriklausoma. 1994 m. lapkričio mėn. buvo pasirašytas ir 1998 m. liepos mėn. įsigaliojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Politinis ir ekonominis bendradarbiavimas buvo sustiprintas 2010 m. prasidėjus deryboms dėl asociacijos susitarimo.

Asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, buvo pasirašytas 2014 m. birželio mėn. 2 ir visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d. Šis susitarimas yra pagrindinė dvišalė teisinė priemonė, kuria remiantis stiprinami politiniai ryšiai ir ekonominės sąsajos, skatinamos bendros vertybės ir užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendro intereso srityse. Susitarimo preambulėje Europos Sąjunga pripažįsta Moldovos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą, įskaitant pasiryžimą kurti tvirtą ir darnią demokratiją ir rinkos ekonomiką. Remdamasi ES ir Moldovos asociacijos susitarimu Moldova įgyvendino kelias sudėtingas reformas ir daugelyje sričių sėkmingai suderino savo teisės aktus su ES acquis. ES ir Moldovos pilietinės visuomenės platforma (PVP) yra viena iš įstaigų, įsteigtų pagal asociacijos susitarimą. Ši platforma abiejų Susitarimo šalių pilietinės visuomenės organizacijoms padeda stebėti įgyvendinimo procesą ir parengti rekomendacijas atitinkamoms institucijoms.

Vėlesnėse asociacijos darbotvarkėse, dėl kurių susitarė ES ir Moldova, nustatyti aiškūs asociacijos susitarimo ir jo nuostatų dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimo prioritetai. Netrukus bus priimta 2021–2027 m. asociacijos darbotvarkė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama demokratijai, žmogaus teisėms ir geram valdymui, laisvei, saugumui ir teisingumui ir bendradarbiavimui ekonomikos bei prekybos srityse bei tarpsektoriniam bendradarbiavimui.

ES tebėra visiškai įsipareigojusi remti visapusišką, taikų ir tvarų Padniestrės konflikto sprendimą remiantis Moldovos Respublikos suverenumu ir teritoriniu vientisumu, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas bei į ypatingą Padniestrės statusą.

ES įsipareigojimas remti Moldovą yra ilgalaikis ir duoda rezultatų. ES Moldovai teikia reikšmingą finansinę pagalbą. 2014–2021 m. ją sudarė 512 mlrd. EUR dotacijų pagal Europos kaimynystės priemonę ir 160 mlrd. EUR pagal makrofinansinės pagalbos programą suteiktų paskolų ir dotacijų, skirtų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi remti. Pagal Europos komandos principą aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms, ES teikia paramą politikai formuoti ir visapusiškoms reformoms vykdyti. Tarp pagrindinių programų – parama vykdant išankstinį teisėjų ir prokurorų patikimumo tikrinimą, parama siekiant padidinti Moldovos energetinį saugumą ir Moldovos vyriausybės aukšto lygio patarėjų grupė ypač svarbių sričių klausimais.

2021 m. 7 mln. EUR pagal Europos taikos priemonę buvo skirta karo medicinos tarnybos ir inžinerijos batalionų pajėgumams stiprinti.

2021 m. rudenį kilus energetikos krizei, dėl kurios atsirado grėsmė tiekimo saugumui ir trigubai padidėjo energijos kainos, taip pat prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ES padidino paramą bendram Moldovos ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui – skyrė 150 mln. EUR skubią makrofinansinę pagalbą ir 60 mln. EUR paramą biudžetui, reaguodama į energetikos krizę. ES teikė humanitarinę pagalbą, padėdama Moldovai spręsti pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio problemą. Rytų partnerystės ekonomikos ir investicijų planu 3 siekiama pritraukti 3,4 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų šalies ekonominei plėtrai užtikrinti, įskaitant pritaikytas pavyzdines investicijas.

Siekdamos padėti Moldovai, kartu dirba ES ir kitos finansų įstaigos. Nuo 2014 m. Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė atitinkamai 425 mln. EUR ir 777 mln. EUR paskolų. ES taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu – nuo 2014 m. jie yra pagrindiniai partneriai, remiantys Moldovos reformų pastangas.

Moldovos piliečiams nuo 2014 m. balandžio mėn. taikomas bevizis režimas keliaujant Šengeno erdvėje. 2018 m. sausio mėn. įsigaliojo Readmisijos susitarimas.

Moldova yra Energijos bendrijos sutarties ir Susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo susitariančioji šalis, taip pat Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo šalis. Tai jai padeda suderinti Moldovos teisės aktus su ES acquis. Moldova yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos narė bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė.

Nuo 2014 m. Moldova vis aktyviau dalyvauja ES programose. Šiuo metu ji dalyvauja programoje „Europos horizontas“, o organizacijos ir asmenys iš Moldovos taip pat gali pasinaudoti tam tikrais programų „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpusas“ veiksmais. Moldova ir ES reguliariai vykdo ministrų lygmens dialogus prekybos, energetikos ir saugumo klausimais. Moldova taip pat dalyvauja keliose INTERREG programose ir yra ES makroregioninės Dunojaus regiono strategijos narė.

Moldova sudarė susitarimus dėl darbo tvarkos, bendradarbiavimo susitarimus arba susitarimo memorandumus su įvairiomis ES agentūromis, kaip antai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX); Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA); Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu); Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos mokymo fondu (ETF), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europos policijos biuru (Europolu) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

Moldova yra Rytų partnerystės (AĮ) dalyvė. Rytų partnerystė grindžiama įtraukumo ir diferencijavimo principu. Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad dabar kaip niekad svarbūs daugiašalis bendradarbiavimas ir sanglauda, taip pat regiono atsparumo stiprinimas. Ateityje taip pat bus svarbu dėmesį skirti dvišaliams santykiams, kad Moldova galėtų įgyvendinti pagrindines reformas, be kita ko, valdymo, teisingumo ir teisinės valstybės srityse.

B. NARYSTĖS KRITERIJAI

1. POLITINIAI KRITERIJAI

Šis vertinimas grindžiamas Kopenhagos kriterijais, susijusiais su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumu.

1.1. Demokratija

Kaip nustatyta Moldovos Konstitucijoje, ši šalis yra parlamentinė demokratija: teisėkūros galias turi parlamentas, o vykdomąsias galias – vyriausybė. Respublikos Prezidentas atlieka daugiausia reprezentatyvųjį vaidmenį, tačiau yra oficialiai atsakingas už užsienio politiką ir vykdo civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Vykdomosios valdžios funkcijas vykdo vyriausybė, kurią sudaro ministras pirmininkas ir 15 ministrų.

Konstitucija užtikrina pagrindinius demokratinės valstybės principus, įskaitant teisinės valstybės principą, laisvus rinkimus ir žmogaus teisių apsaugą. Konstitucijoje įtvirtintas tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas. Konstitucinis Teismas buvo pertvarkytas 2019 m. ir dabar yra nepriklausomas. Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios jurisdikcijos teismas, o Konstitucinis Teismas – konstitucinės jurisdikcijos.

Parlamentas yra vienintelė teisėkūros institucija, priimanti teisės aktus, įskaitant Konstitucijos pakeitimus, ir jis vykdo demokratinę vykdomosios valdžios kontrolę ir priežiūrą. Parlamento vykdomas vyriausybės priežiūros ir kontrolės funkcijas bei jo vykdomą teisės aktų rengimo priežiūrą (įskaitant teisės aktų įgyvendinimo stebėseną) riboja parlamentinių institucijų gebėjimai. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti politinių partijų finansavimo skaidrumą.

Konstitucija suteikia piliečiams galimybę pasirinkti savo vyriausybę laisvuose ir sąžininguose, periodiškai vykstančiuose rinkimuose, kuriuose balsuojama slaptai ir remiantis visuotine ir vienoda balsavimo teise. Nors, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) duomenimis, neseniai, 2021 m. liepos mėn., vykę parlamento rinkimai buvo gerai administruojami, konkurencingi ir iš esmės buvo paisoma pagrindinių laisvių, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras dar turi atsižvelgti į keletą papildomų rekomendacijų, susijusių su tam tikromis sritimis, kaip antai veiksminga kampanijų finansų priežiūra, politiniu žiniasklaidos priemonių šališkumu ir Centrinio rinkimų komiteto nešališkumu.

Pastaruosius ketverius metus labai sumažėjo neatidėliotinų procedūrų dėl teisės aktų priėmimo, taip pat ES acquis svarbiose srityse, taikymas. Reikia atlikti išsamius siūlomų teisės aktų poveikio vertinimus.

Konstitucija užtikrina susirinkimų ir asociacijų laisvę, o 2020 m. įstatymu dėl nekomercinių organizacijų buvo supaprastintas registracijos procesas, panaikinti registracijos mokesčiai ir narystės apribojimai. Parengta pilietinės visuomenės vystymosi strategija ir veiksmų planas. Pilietinės visuomenės organizacijos gali būti svarbios partnerės šalies vystymosi procese. Nustačius sistemingą viešų konsultacijų procedūrą, jos galėtų prasmingai prisidėti prie reformų proceso.

1.2. Viešojo administravimo reforma

Moldovos viešojo administravimo reformos strateginė programa (VAR) grindžiama 2016–2020 m. viešojo administravimo reformos strategija (ji pratęsta iki 2022 m.). Teisinė sistema ir valstybės tarnybos sistema iš esmės atitinka Europos viešojo administravimo principus ir Europos standartus bei praktiką. VAR strategija siekiama užtikrinti viešojo administravimo kokybę, stabilumą, neutralumą ir tęstinumą, taip pat užtikrinti skaidrias nuopelnais grindžiamas įdarbinimo, paaukštinimo tarnyboje ir atleidimo iš pareigų procedūras. Rengiama nauja VAR strategija. Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus rengti, įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą.

Kalbant apie paslaugų teikimą, vyriausybės 2021–2022 m. veiksmų plane nustatyti pagrindiniai tikslai, rezultatų / išdavų rodikliai ir prioritetiniai veiksmai gero valdymo ir skaitmeninės transformacijos politikos srityje, skirti viešojo administravimo paslaugoms modernizuoti, piliečiams ir įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui didinti, taip pat piliečiams ir verslininkams teikiamoms elektroninėms paslaugoms plėsti ir gerinti. Pagrindinis vyriausybės prioritetas yra labiau į piliečius orientuotas administravimas, taip pat parengta bendra strateginė skaitmeninės pertvarkos ir elektroninės valdžios vizija.

Vyriausybė tebėra įsipareigojusi įgyvendinti 2013–2020 m. viešųjų finansų valdymo (VFV) strategiją, kurios įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. pabaigos. Valdžios institucijos padarė tam tikrą pažangą vykdydamos VFV reformas. Finansų ministerija toliau tobulino vidutinės trukmės biudžeto sistemos procesus ir skaidrumą, taip pat stiprino finansų valdymo ir vidaus kontrolės reguliavimo sistemą. Teisėkūros ir aukščiausioji audito institucija prižiūri biudžeto vykdymo procesą. Vyriausybė siekia toliau tobulinti kai kurias sritis, įskaitant skaidrumo, viešųjų investicijų planavimo ir vykdymo, apskaitos standartų, vidaus kontrolės ir audito, valstybės valdomų įmonių valdymo, viešųjų pirkimų ir elektroninių viešųjų pirkimų, taip pat įtraukti pilietinę visuomenę į į biudžeto sudarymo procesus. Tikimasi, kad nauja VFV strategija bus parengta ir įgyvendinta atlikus kitą viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės (VIFA) vertinimą.

Daugiapakopio valdymo atžvilgiu decentralizacijos procesas plėtojamas nuo 2012 m. Tikimasi, kad peržiūrėtos vietos ir regionų demokratijos veiksmų gairės suteiks naują postūmį šiam procesui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teritorine reforma vietos valdžios institucijoms turi būti sudaromos sąlygos naudoti tvarų piliečiams teikiamų paslaugų finansavimą. 1994 m. gruodžio mėn. Moldovos Respublikos parlamentas priėmė įstatymą dėl Gagaūzijos ypatingo teisinio statuso, kuriuo Gagaūzija buvo paskelbta autonominiu Moldovos teritoriniu vienetu.

Dėl reformoms poveikį darančio politinio nestabilumo ir politinės valios stokos viešųjų paslaugų ir žmogiškųjų išteklių valdymo gerinimas dar nepasiekė pageidaujamo poveikio kuriant profesionalią ir nuopelnais grindžiamą valstybės tarnybą. Profesionalių valstybės tarnautojų pritraukimas ir išlaikymas yra nuolatinis uždavinys, kurį būtina spręsti siekiant stiprinti administracinius gebėjimus vykdyti valstybės funkcijas ir teikti kokybiškas paslaugas. Moldova vykdo valstybės tarnautojų atlyginimų reformą, kad valstybės tarnyba taptų patrauklesnė.

Sukurtos politikos formavimo ir koordinavimo institucijos bei teisinė sistema. Reikia toliau gerinti politikos formavimo kokybę taikant tinkamus procesus ir įgyvendinant teisės aktus. Sustiprinus koordinavimą daugiau dėmesio turėtų būti skiriama esmei, o ne formaliems, procedūriniams klausimams, taip pat sustiprintam įtraukios ir įrodymais grindžiamos politikos ir teisės aktų rengimui, įskaitant viešas ir tarpžinybines konsultacijas dėl pasiūlymų dėl teisės aktų.

Siekiant užtikrinti aiškias atskaitomybės taisykles ir valdymą, reikia atnaujinti teisinę sistemą ir sutelkti dėmesį į tinkamą įgyvendinimą nustatant aiškias struktūras, kuriomis apibrėžiamos priežiūros ir pavaldžiosios įstaigos. Vyriausybė remia valdymo atskaitomybės reformą ir sistemingą pareigų perdavimą. Pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau ragina užtikrinti didesnį skaidrumą priimant sprendimus parlamente ir kitose valdžios institucijose.

1.3. Teisinė valstybė

Po 2014 m., bankų sukčiavimo skandalo Moldova iš esmės pertvarkė savo teisingumo ir kovos su korupcija sistemas. Pastaraisiais metais Moldova sustiprino teisinės valstybės principo taikymą, įskaitant šalies policijos reformą ir teismų reformos veiksmus. Reikia dėti daugiau pastangų sprendžiant klausimus, susijusius su asmeninių interesų įtaka tiek politikos, tiek prekybos srityse.

a) Teisminės institucijos

Nuo 2009 m. Moldovoje vykdomos kelios teismų reformos, kuriomis siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Teisingumo sektoriaus reformos yra dabartinės vyriausybės prioritetas. Moldova neseniai priėmė išsamią 2022–2025 m. teisingumo sektoriaus nepriklausomumo ir sąžiningumo užtikrinimo strategiją ir atitinkamą veiksmų planą. Teisminių institucijų konstitucinė ir teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus. Sustiprintos teisėsaugos ir teisminės struktūros.

Už teismų savivaldą atsako Aukščiausioji teisėjų taryba (Aukštoji teismų taryba) ir Aukščiausioji prokurorų taryba (Aukštoji prokuratūros taryba). Konstitucinė ir teisės aktų sistema iš esmės užtikrina teismų nepriklausomumą ir nešališkumą. Praktiškai reikia gerokai pagerinti teisminių institucijų sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę.

Konstitucijos pakeitimai, susiję su teisminių institucijų veikimu, įsigaliojo 2022 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas įgyvendintais pakeitimais gerokai pagerinta teisinė sistema, susijusi su teisminių institucijų ir teismų administracijos nepriklausomumu, atskaitomybe ir veiksmingumu. Visų pirma pakeitimais Aukščiausiosios teisėjų tarybos sudėtis suderinta su Europos standartais, pašalinant ex officio narystę ir peržiūrint Aukščiausiosios teisėjų tarybos narių skyrimo procesą. Taip, siekiant sumažinti politizavimo riziką, sustiprinamas prezidento vaidmuo skiriant teisėjus, konstituciniu lygmeniu reglamentuojamas funkcinis teisėjų imunitetas ir pakeičiama Aukščiausiojo Teisingumo Teismo teisėjų skyrimo procedūra.

2022 m. kovo mėn. buvo priimtas įstatymas dėl išankstinio kandidatų į teismų ir prokuratūros tarybas patikimumo tikrinimo. Įstatyme numatyta, kad būsimų Aukščiausiosios teisėjų tarybos, Aukščiausiosios prokurorų tarybos ir jų specializuotų organų narių sąžiningumą vertina vertinimo komitetas, kurį sudaro trys nacionaliniai ir trys tarptautiniai nariai. Taip siekiama didinti teisėjų ir prokurorų savivaldos organų sąžiningumą, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą jų veikla ir visa teisingumo sistema. Venecijos komisijos rekomendacijos iš esmės buvo įgyvendintos. Vertinimo komitetas pirmąjį vertinimo etapą turėtų užbaigti iki 2022 m. liepos mėn.

Taikomi teisėjų ir prokurorų etikos kodeksai, taip pat veikia automatiniu bylų paskirstymu grindžiama integruota bylų valdymo sistema. Teisėjų ir prokurorų skyrimas vis dar nėra grindžiamas tik objektyviais kriterijais. Reikia spręsti netinkamo vidinio ir išorinio kišimosi į teisminių institucijų veiklą problemą. Aukščiausioji teisėjų taryba neužpildė laisvų vietų Aukščiausiojoje teisėjų taryboje ir jos specializuotuose organuose, todėl Aukščiausioji teisėjų taryba neturi būtino kvorumo, kad būtų galima dvejus metus skirti naujus teisėjus. Šios institucijos reforma vykdoma ir yra politinis prioritetas. Teisėjų skaičius (16,4) 100 000 gyventojų yra mažesnis už Europos vidurkį (21), o prokurorų skaičius (24,2) yra dvigubai didesnis už Europos vidurkį (12).

Kalbant apie veiksmingumą, civilinių ir prekybinių ginčo bylų nagrinėjimo teisme trukmė 2020 m. pailgėjo iki 171 dienos, palyginti su 143 dienomis 2018 m. Bylų išnagrinėjimo rodiklis sumažėjo iki 97 proc. (2018 m. jis siekė 107 proc.). Didelį susirūpinimą tebekelia bylų išnagrinėjimo trukmė. Susikaupusių pirmosios ir antrosios instancijų teismuose neišnagrinėtų bylų skaičius atitinkamai yra 22 299 ir 3 330 4 . 2020 m. teismų sistemos biudžetas siekė 0,40 proc. BVP, t. y. jis buvo mažesnis nei 2018 m. (0,48 proc. BVP). 2020 m. teismams buvo skirta 21,3 mln. EUR, o prokuratūrai – 17,4 mln. EUR. Šio biudžeto nepakanka mokymo ir investicijų poreikiams patenkinti, nes 85 proc. lėšų išleidžiama atlyginimams ir kompensacijoms mokėti.

Reikia stiprinti visišką prokuratūros funkcinį nepriklausomumą ir Generalinės prokuratūros veiksmingumą. Sprendimai, turintys įtakos Moldovos prokuratūros valdymui ir vadovybei, kartais būna politiškai motyvuoti. Pavyzdžiui, 2021 m. buvo nušalintas, (laikinai) pakeistas ir areštuotas už kovą su korupcija atsakingas prokuroras.

b) Kova su korupcija

Kova su korupcija ir jos prevencija yra vienas svarbiausių Moldovos vyriausybės reformų darbotvarkės klausimų. Moldova padidino kovos su korupcija institucijų, įskaitant Nacionalinę tarnybinės etikos tarnybą, Nusikalstamo turto susigrąžinimo agentūrą ir Finansinių tyrimų padalinį, metinį biudžetą. Korupcija vis dar yra rimta problema, kurią būtina spręsti, nes dėl jos valstybės biudžetas, įmonės ir gyventojai patiria dideles išlaidas, kyla kliūčių vidaus ir užsienio investicijoms, pažeidžiamas teisinės valstybės principas.

Pagrindinis korupcijos prevencijos ir sąžiningumo didinimo politikos dokumentas yra 2017–2023 m. nacionalinė tarnybinės etikos ir kovos su korupcija strategija. Ši strategija apima veiksmus, susijusius su nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimu, pranešėjų apsauga, etikos ir sąžiningumo viešajame, privačiajame ir nevyriausybiniame sektoriuose stiprinimu, viešųjų institucijų, politinių partijų finansavimo ir žiniasklaidos skaidrumo užtikrinimu.

Moldova yra prisijungusi prie visų pagrindinių tarptautinių kovos su korupcija konvencijų, įskaitant Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupę (GRECO) ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC). Sukurta ir iš dalies įgyvendinama išsami korupcijos prevencijos ir kovos su ja teisinė sistema, iš esmės atitinkanti Europos ir tarptautinius standartus. Visos korupcijos formos, įskaitant neteisėtą praturtėjimą, yra kriminalizuotos, o įstatymais reglamentuojamos nuostatos dėl interesų konfliktų ir pranešėjų apsaugos.

Įsteigtos ir veikia specializuotos kovos su korupcija institucijos: Nacionalinis kovos su korupcija centras (NKKC) ir jo savarankiškas padalinys – Nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo agentūra (NTSA), Kovos su korupcija prokuratūra (KKP) ir Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (NTEA). Šioms institucijoms suteikti visapusiški įgaliojimai pagal tarptautinius standartus ir jos vis dažniau veikia nepriklausomai, jų agentūrų veikla tarpusavyje koordinuojama ir jos turi dalį visų reikalingų išteklių. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant patikslinti šių institucijų įgaliojimus ir padidinti Nacionalinio kovos su korupcija centro ir Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros veiksmingumą.

Reikia pažangos siekiant, kad korupcijos bylos būtų nagrinėjamos teismuose, o nusikaltimus padarę asmenys būtų veiksmingai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Smulkių korupcijos bylų tyrimas ir toliau priklauso Nacionalinio kovos su korupcija centro ir Kovos su korupcija prokuratūros kompetencijai. Tai reiškia, kad šios institucijos negalėjo sutelkti dėmesio į aukšto lygio korupcijos bylas. Reikia dėti daugiau pastangų veiksmingai tikrinant turto deklaracijas ir užtikrinant turto susigrąžinimą. Kai kurios tarptautinių ir regioninių kovos su korupcija stebėsenos mechanizmų rekomendacijos, įskaitant Europos Tarybos kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas, dar neįgyvendintos. Prevencijos srityje Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra yra atsakinga už viešąsias pareigas einančių asmenų deklaruojamo turto tikrinimą ir su interesų konfliktais susijusio teisinio režimo taikymą. Nuo 2017 m. Nacionalinis kovos su korupcija centras rengia apsaugos nuo korupcijos srities teisės aktų projektus, kuriuose atsižvelgiama į maždaug 50 proc. rekomendacijų (daugiausia susijusių su rengimo ar administracinių procedūrų dviprasmiškumu arba spragomis).

Menka pažanga padaryta tiriant 2014 m. bankų sukčiavimo skandalą ir patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Turėtų būti sustiprintos kovos su bankų sukčiavimu pastangos atnaujinant nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo strategiją ir sukuriant naują turto susigrąžinimo mechanizmą.

c) Organizuotas nusikalstamumas

Moldova pasirašė ir ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolus dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru. Baudžiamojo proceso kodekse apibrėžiama tiriamojo ir baudžiamojo persekiojimo veikla. Moldova sudarė susitarimą dėl darbo tvarkos su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), darbo ir strateginį susitarimą su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) ir susitarimo memorandumą su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA). Moldova dalyvauja Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT) veikloje. Šalis yra Interpolo narė.

Teisės aktuose dėl kovos su pinigų plovimu iš dalies atspindėti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) standartai ir atitinkami tarptautiniai teisės aktai, tačiau vis dar yra neįgyvendintų MONEYVAL rekomendacijų. Pradėti taikyti visapusišką kovos su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu sistemą ir užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą ypač svarbu siekiant užkirsti kelią jų keliamai didžiulei rizikai.

Moldovos teritorijoje yra svarbi kelių, kuriais į ES gabenami asmenys ir nelegalios prekės (įskaitant ginklus ir narkotikus), sankirta. Moldova yra prekybos žmonėmis, visų pirma seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo tikslais, šaltinis, tranzito ir paskirties vieta, nors su šia veikla susijusių kaltininkų nuteista nedaug. Bendroji policijos inspekcija kovoja su organizuotu nusikalstamumu, tačiau apkaltinamųjų nuosprendžių už organizuotą nusikalstamumą rodikliai nėra žinomi. Inspekcija turi vieną centrinį ir du regioninius departamentus (nacionalines tyrimų inspekcijas), kurie yra atsakingi už visą nusikaltimų spektrą.

Daugeliu atvejų reikia toliau dėti dideles pastangas tiriant platesnius organizuoto nusikalstamumo tinklus.

1.4. Pagrindinės teisės

a)    Tarptautinė sistema

Moldova ratifikavo pagrindines tarptautines žmogaus teisių rėmimo priemones, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, Europos konvenciją dėl vaiko teisių įgyvendinimo ir Europos žmogaus teisių konvenciją (nors ji neratifikavo papildomo protokolo Nr. 12). Šalis ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją ir du iš fakultatyvių protokolų, išskyrus trečiąjį (dėl pranešimų procedūros) ir taip pat neratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo.

b)    Teisinė ir institucinė sąranga

Moldovoje taikoma teisinė ir institucinė sistema ir įstatymai, kuriais reglamentuojamos pagrindinės teisės, iš esmės atitinka Europos bei tarptautinius standartus. Institucijų, atsakingų už žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinimą bei esamų strategijų ir veiksmų planų įgyvendinimą, pajėgumai tebėra riboti ir tai trukdo veiksmingai užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą. Visų pirma labai trūksta darbuotojų Nacionalinėje taryboje, siekiančioje užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti lygybę.

Moldova priėmė naują 2021–2024 m. žmogaus teisių ir demokratijos strategiją. Pagrindiniai prioritetai yra lyčių lygybė / moterų teisės, pagarba žmogaus teisėms baudžiamosios teisenos sistemoje, rinkimų procesų sąžiningumo užtikrinimas ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas, prieiga prie informacijos ir kova su dezinformacija.

Nacionalinis prevencijos mechanizmas apima septynias institucijas, įskaitant ombudsmeną, vaikų teisių ombudsmeną ir penkis pilietinės visuomenės siūlomus asmenis. Ombudsmeno – visuomeninio advokato – institucija paskirta Nacionaline žmogaus teisių institucija ir Pasaulinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas jai suteikė A statusą kaip institucijai, kuri didžiąja dalimi laikosi Paryžiaus principų. Turėtų būti sustiprintas jos finansinis ir funkcinis nepriklausomumas ir paaiškintas jos vaidmuo Moldovos kankinimų prevencijos taryboje.

c)    Svarbiausi pagrindinių teisių užtikrinimo klausimai

Šalyje dar neįvykdyta 18 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų pagal sugriežtintą priežiūros procedūrą. Tai, be kita ko, sprendimai dėl netinkamo valstybės pareigūnų elgesio, neteisėto laisvės atėmimo, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, valdžios institucijų nesugebėjimo užtikrinti apsaugos nuo smurto šeimoje ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir pakankamą netinkamo elgesio atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Asmenys, iš kurių atimta laisvė, nuo sulaikymo pradžios naudojasi ne visomis pagrindinėmis teisinėmis garantijomis. Dėl nepakankamo įtariamų netinkamo elgesio atvejų tyrimo atsiranda nebaudžiamumo pojūtis. Sąlygos sulaikymo ir kardomojo kalinimo vietose tebėra prastesnės nei reikalaujama pagal tarptautinius standartus, visų pirma dėl įkalinimo įstaigų perpildymo, veiksmingos medicinos tarnybos trūkumo arba ilgo kalinimo vienutėje, kaip drausminės priemonės, taikymo.

Teisės aktai dėl galimybės susipažinti su informacija ir saviraiškos laisvės iš esmės atitinka tarptautinius standartus, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas visiškas teisės aktų įgyvendinimas. Paprastai žiniasklaida pranešimus gali teikti laisvai. Siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, reikia spręsti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir neskaidraus žiniasklaidos finansavimo problemą. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti prieigą prie visuomenę dominančios informacijos, apsaugoti žurnalistų nepriklausomumą ir žiniasklaidos turinio kokybę (ir apsaugoti nuo dezinformacijos), taip pat spręsti vis dažnėjančių žodinių išpuolių prieš žurnalistus, jų bauginimo ir priekabiavimo prie jų atvejų problemą.

Lygybės principas įtvirtintas Konstitucijoje. Baudžiamuoju kodeksu užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų. Pagal galiojančius lygybės srities teisės aktus lygybės taryba neturi tinkamų įgaliojimų. 2022 m. balandžio mėn. parlamentas priėmė Baudžiamojo kodekso ir Kovos su pažeidimais kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti valstybės atsaką į neapykantos nusikaltimus. Neseniai buvo priimti ilgai rengti teisės aktai dėl neapykantos nusikaltimų, jais išplėstas pagrindų, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą, sąrašas ir taip sustiprinta teisinė sistema, pagal kurią vykdomas baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus dėl šališkumo ir už juos baudžiama. Reikia dėti daugiau pastangų kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, taip pat su smurtu dėl lyties.

Kalbant apie moterų lygybę darbo rinkoje, pagal teisinę sistemą nebedraudžiama joms užsiimti tam tikra profesine veikla, tačiau moterys ir toliau susiduria su de facto kliūtimis ir diskriminacija dėl amžiaus. Moldovos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka: 2019 m. moterys vidutiniškai uždirbo 14,1 proc. mažiau nei vyrai (ES vidurkis), o 2021 m. 39,6 proc. išrinktų parlamento narių buvo moterys (daugiau nei ES vidurkis). Reikia dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer (LGBTIQ) asmenų teises. Teisės aktu uždrausta diskriminuoti darbo srityje dėl seksualinės orientacijos, tačiau diskriminacija visuomenėje išlieka. Pastaraisiais metais vaikų deinstitucionalizavimo procesas gerokai pasistūmėjo į priekį. Reikia dėti daugiau pastangų dėl kovos su kūdikių mirtingumu, vaikų darbu, įskaitant sąsajas su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu, taip pat dėl ypatingos romų vaikų ir vaikų, kuriuos paliko jų tėvai, padėties. Susirūpinimą kelia globos įstaigose gyvenančių neįgalių kūdikių ir vaikų skaičius.

2. EKONOMINIAI KRITERIJAI

Šis vertinimas grindžiamas Kopenhagos kriterijais, pagal kuriuos šalis turi būti sukūrusi veikiančią rinkos ekonomiką, taip pat gebėti atlaikyti konkurencijos spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas.

2.1. Veikianti rinkos ekonomika

Moldova turi nedidelę atvirą ekonomiką, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (PGP) 2020 m. siekė apie 30 proc. ES vidurkio, palyginti su 25 proc. 2013 m. Apskritai Moldovos rezultatai vykdant iš esmės patikimą makroekonominę politiką yra patenkinami. Tačiau dėl politinės valios trūkumo ir dažnų vyriausybės pokyčių reformų įgyvendinimas kartais būdavo netolygus ir dėl to buvo vėluojama pereiti prie konkurencingos rinkos ekonomikos.

Pastarąjį dešimtmetį Moldova sugebėjo užtikrinti, kad šalies ekonomikos augimas siektų vidutiniškai apie 4,5 proc. per metus ir atlaikytų kelias ekonomikos krizes, įskaitant pandemiją. Viešieji finansai buvo stabilūs, jų deficitas mažas ir 2013–2020 m. vidutiniškai siekė apie 1,5 proc. BVP, o skolos našta buvo tvari (maždaug 32 proc. BVP 2021 m., didžioji jos dalis koncesinėmis sąlygomis priklauso tarptautinėms finansų įstaigoms). Tai atspindi Moldovos pastangas stiprinti fiskalinę politiką ir gerinti viešųjų finansų valdymą, kaip numatyta 2013–2020 m. VFV strategijoje.

Prieš pasaulinį infliacinį spaudimą, kurį paskatino Rusijos karinė agresija prieš kaimyninę Ukrainą, Moldovos nacionaliniam bankui iš esmės pavyko išlaikyti 5 proc. (±1,5 procentinio punkto) tikslinį infliacijos lygį, o taikant valdomą lankstaus valiutos kurso režimą pavyko išlaikyti stabilią nacionalinę valiutą. Sparčiai augančios energijos ir maisto kainos, didėjanti infliacija, kuri iki 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigos siekė 22 proc., kartu su būsto kaina ir dideliu karo pabėgėlių srautu yra vienas iš pagrindinių iššūkių Moldovos makroekonominiam stabilumui ateityje. Išorės disbalansas buvo palyginti didelis – einamosios sąskaitos deficitas per pastaruosius dešimt metų vidutiniškai siekė 7,3 proc. BVP, daugiausia dėl didelio prekybos deficito. Pastarąjį lėmė didelė vidaus paklausa, kurią sustiprino didelės perlaidos, nepalankios prekybos sąlygos ir palyginti silpna eksporto bazė. Tačiau dėl didelės tarptautinių partnerių paramos Moldova sugebėjo gerokai padidinti savo užsienio valiutos atsargas. Moldova taip pat tradiciškai yra labai priklausoma nuo gaunamų perlaidų, o šiuo metu vykstantis karas prieš Ukrainą daro neigiamą poveikį pajamoms iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regiono.

Dabartinė vyriausybė paveldėjo korupcijos, asmeninių interesų ir už teisinės valstybės principų taikymą atsakingų institucijų silpnumo problemas, o tai stabdo investicijas ir našumo augimą bei toliau kenkia verslo aplinkai. Todėl vyriausybė pradėjo teisingumo sistemos reformą ir imasi svarbių kovos su korupcija veiksmų, o vykdomomis reglamentavimo sistemos reformomis siekiama sumažinti biurokratiją.

Moldovos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektorius tebėra didelis, jis apima apie 900 įmonių ir jam vis dar reikia vyriausybės paramos. Valstybės įtaka išlieka svarbi pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant telekomunikacijų, energetikos ir transporto sektorius. Apskritai VVĮ turi maždaug 26 proc. BVP vertės turto ir jose dirba apie 6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Šis sektorius ir toliau kenčia dėl tinkamos įmonių valdymo praktikos trūkumo, neveiksmingumo ir prastos priežiūros. Tai dar labiau kenkia privačiojo sektoriaus investicijoms ir visos ekonomikos konkurencingumui bei kelia fiskalinę riziką. Reikia imtis tolesnių reformų, visų pirma susijusių su geresniu įmonių valdymu, reorganizavimu, privatizavimu ir negyvybingų įmonių likvidavimu, ir tai yra vienas iš vyriausybės prioritetų. Be to, neformalusis sektorius išlieka palyginti didelis ir 2020 m. jis siekė 27 proc. BVP. Didelį neformalumo mastą iš dalies lemia sunki reguliavimo našta ir dėl to prarandama ne tik daug biudžeto pajamų, bet ir mažėja našumas.

Moldovos finansų sektorius buvo iš esmės reformuotas, visų pirma po didelio 2014 m. bankų sukčiavimo skandalo, ir jis siekia 12 proc. BVP. Nuo to laiko pagrindiniai sisteminės svarbos bankai buvo restruktūrizuoti, o didžioji akcijų dalis parduota skaidriems tarptautiniams akcininkams. Šiuo metu atrodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo: visi bankai atitinka kapitalo pakankamumo rodiklį, o pastaraisiais metais gerokai sumažėjo neveiksnių paskolų dalis. Dėl sėkmingų bankų sektoriaus reformų pastaruoju metu pagerėjo galimybės gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tačiau finansinio tarpininkavimo mastas tebėra nedidelis – 2017–2021 m. privačiajam sektoriui suteiktų paskolų dalis vidutiniškai siekė 20 proc. BVP. Be to, bendra pažanga, susijusi su pavogto turto susigrąžinimu ir teismo procesais, susijusiais su 2014 m. bankų sukčiavimo skandalu, buvo lėta ir neskaidri.

Darbo rinkai būdingi dideli struktūriniai trūkumai, kuriuos rodo labai žemas, maždaug 49 proc., užimtumo lygis 2020 m. Iš dalies taip yra dėl didelės neoficialaus užimtumo dalies, visų pirma žemės ūkio ir statybos sektoriuose. Taip pat esama įgūdžių ir profesinių reikalavimų neatitikimų. Nors universitetų absolventų nedarbo lygis vidutiniškai tebėra mažesnis nei tik vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, kai kuriems mokslus baigusiems asmenims ir toliau sunku rasti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą. Užimtumo tarnyboms ir darbo rinkos programoms trukdo ribotas finansavimas, o kokybiškų darbo vietų kūrimą stabdo nepakankamos privačios ir užsienio investicijos į didesnės pridėtinės vertės sektorius.

2.2. ES gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas

Dėl prastos švietimo kokybės ir didelės kvalifikuotų darbuotojų emigracijos Moldovoje trūksta įgūdžių ir yra nepakankama jų pasiūlos ir paklausos atitiktis. Nors 2019–2022 m. investicijos į švietimą buvo palyginti didelės ir siekė 5,7 proc. BVP, pagal PISA vertinimo programą Moldovos rezultatai yra prastesni už EBPO vidurkį ir šalis užima 51-ą vietą iš 78-ių šalių. Tačiau šie rezultatai vis tiek yra santykinai geresni nei kitų regiono šalių ir daugelį metų stebima pažanga. Profesinis mokymas pagerėjo – šiuo metu įgyvendinama nauja dualinė švietimo forma, kuria siekiama panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir privačiojo sektoriaus.

Nepaisant didelės tarptautinių partnerių paramos ir didelių vyriausybės investicijų, nors iš pradžių jos nebuvo gausios, Moldovos fizinė infrastruktūra tebėra palyginti nepakankamai išvystyta. Pastaraisiais metais paspartėjo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir 2020 m. jis sudarė apie 25 proc. BVP. Tuo pačiu metu bendros TUI yra nedidelės ir sudaro apie 25 proc. BVP, o tai nurodo verslo aplinkos trūkumus ir nuolatines su korupcija ir nuosavybės teisėmis susijusias problemas. Energetikos sektorius kenčia nuo pagrindinių struktūrinių trūkumų, atskleistų po 2021 m. spalio mėn. prasidėjusios dujų krizės. Moldova yra visiškai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų ir savo teritorijoje neturi saugyklų, todėl tiekėjo atžvilgiu ji yra itin pažeidžiama. Elektros energijos rinkoje kyla panašių problemų, nes energetikos ištekliai mažai įvairinami, o infrastruktūra nepakankamai išvystyta. Todėl energetikos įmonių atsiejimas ateityje bus vienas iš svarbiausių prioritetų ir Moldova šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauja su ES.

Moldovos ekonomika nėra labai diversifikuota ir išlieka labai priklausoma nuo žemės ūkio sektoriaus. Dėl šių priežasčių jos našumas yra mažesnis ir ji yra ypač priklausoma nuo klimato sąlygų. Žemės ūkio sektorius sukuria apie 12 proc. oficialaus Moldovos BVP (remiantis 2021 m. duomenimis), o neformalus natūrinio ūkininkavimo sektorius sukuria dar apie 11 proc. BVP. Gamybos sektorius tebėra palyginti silpnas – jo BVP dalis sumažėjo nuo 15,4 proc. 2016 m. iki 12,4 proc. 2021 m. Tačiau, nepaisant negausių pradinių išteklių, IT sektorius pastebimai plečiasi, ypač po pandemijos, ir tai rodo didėjantis jo indėlis į BVP augimą. Moldovos teisės aktų suderinamumas su ES elektroninių ryšių teisine sistema yra ribotas.

Moldovos ekonomika yra glaudžiai integruota į ES ekonomiką. Įsigaliojus IVLPE, šių dviejų šalių ekonominiai ryšiai dar labiau sustiprėjo. ES yra didžiausia Moldovos prekybos partnerė – šalies eksportas į ES 2021 m. siekė apie 66 proc. viso jos eksporto, t. y. gerokai daugiau nei kitų regiono kaimynių, o importas iš ES – apie 45 proc. viso importo. Beveik pusę Moldovos eksportuojamų produktų sudaro maisto ir žemės ūkio produktai bei kitos prekės, o tai rodo, kad jos eksporto struktūra yra silpna, todėl reikia pagerinti šalies poziciją pasaulinėse vertės grandinėse. Nuo 2001 m. Moldova yra PPO narė ir vykdo iš esmės atvirą prekybos politiką.

3. GEBĖJIMAS PRISIIMTI NARYSTĖS ĮSIPAREIGOJIMUS

Moldovos gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus vertintas remiantis šiais rodikliais:

-įsipareigojimais, nustatytais Asociacijos susitarime, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (ES ir Moldovos asociacijos susitarimas) ir jų įgyvendinimu;

-su ES ir Moldovos asociacijos susitarimu nesusijusio acquis priėmimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiu.

ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (ES ir Moldovos asociacijos susitarimas), yra vienas iš naujos kartos plataus užmojo asociacijos susitarimų, kuriuos ES sudarė su šalimis partnerėmis. Susitarimas apima didelę ES acquis dalį, jo išsamus įgyvendinimo tvarkaraštis – nuo 3 iki 7 metų ir juo šalis priartinama prie Europos Sąjungos teisinių nuostatų suderinimo srityje.

Nuo 2014 m., kai laikinai įsigaliojo ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, ES valstybės narės jį įgyvendinant aktyviai dirba Asociacijos taryboje ir Asociacijos komitete. Priimamos Asociacijos tarybos bendrosios pozicijos ir susitariama dėl Asociacijos komiteto išsamios anotuotos darbotvarkės. Asociacijos tarybos posėdžiuose aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatomos strateginės kryptys. Be to, buvo įsteigtas ES ir Moldovos Parlamentinis asociacijos komitetas, kuriame Susitarimo įgyvendinimo klausimais dirba Europos Parlamento ir Moldovos Parlamento nariai. Diskusijose remiamasi pilietinės visuomenės indėliu, gaunamu per ES ir Moldovos pilietinės visuomenės platformą, ir į jį deramai atsižvelgiama.

Institucinė struktūra apima Asociacijos komitetą ir Asociacijos komitetą prekybos klausimais, specialius pakomitečius ir sričių pakomitečius, apimančius beveik visus ES acquis skyrius, kad būtų galima vykdyti nuolatinę ir išsamią santykių pažangos analizę. ES ir Moldova glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti pagrindines politikos sritis, reformų ir pažangos teisėkūros srityje tikslus ir palyginti laimėjimus šiose srityse. Reguliariai atnaujinamose Asociacijos darbotvarkėse nustatomi ES ir Moldovos bendradarbiavimo politikos tikslai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.

Moldovos pažanga įgyvendinant ES acquis kasmet įforminama ES asociacijos įgyvendinimo ataskaitose 5 , kurios reguliariai skelbiamos nuo 2017 m. Vėliau bus išsamiai išnagrinėti visi ES acquis skyriai.

Priėmus persvarstytą plėtros metodiką 6 dėl ES plėtros politikos įgyvendinimo, ES acquis skyriai buvo suskirstyti į šešias temines grupes. Šių sričių ES acquis iš esmės apima ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, o Moldova palaipsniui su juo derina savo teisės aktus. Moldova pakankamai sėkmingai tai įgyvendina, tačiau šis procesas nėra tolygus, dažnai atsiliekama nuo ES ir Moldovos asociacijos susitarime nustatytų plataus užmojo terminų. Kol bus išsamiai išnagrinėti visi skyriai, toliau pateiktoje analizėje pateikiama grupių skyrių analizė ir pavyzdžiai, pagal kuriuos Moldovai pavyko pasiekti itin gerų rezultatų, ir nurodomos sritys, kuriose teisės aktai yra menkai suderinti su acquis.

Grupė „Pagrindiniai principai“ apima acquis skyrius „Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“, „Teisingumas, laisvė ir saugumas“, „Viešieji pirkimai“, „Statistika“ ir „Finansų kontrolė“. Ši grupė jau buvo įvertinta pagal dalis dėl politinių ir ekonominių kriterijų.

Tam tikrose srityse derinimas su ES acquis tebėra ribotas, pavyzdžiui, teismų ir pagrindinių teisių bei teisingumo, laisvės ir saugumo srityse.

Grupė „Vidaus rinka“ apima acquis skyrius „Laisvas prekių judėjimas“, „Laisvas darbuotojų judėjimas“, „Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas“, „Laisvas kapitalo judėjimas“, „Bendrovių teisė“, „Intelektinės nuosavybės teisė“, „Konkurencijos politika“, „Finansinės paslaugos“, „Vartotojų ir sveikatos apsauga“. Moldova pasiekė itin gerų rezultatų laisvo prekių judėjimo srityje, kur dėjo daug pastangų siekdama suderinti šalies teisės aktus su ES standartais ir pašalinti technines prekybos kliūtis.

Yra kitų šios grupės sričių, kuriose suderinimas su acquis vis dar ribotas, pavyzdžiui, konkurencijos politikos srityje. ES ir Moldovos asociacijos susitarime nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su valstybės pagalbos ir konkurencijos sritimis. Moldovos konkurencijos ir valstybės pagalbos sričių teisės aktai iš esmės grindžiami ES antimonopolinės ir susijungimų politikos acquis. Reikia toliau stiprinti veiksmingus rinkos stebėsenos, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus.

Grupė „Konkurencingumas ir integracinio augimo veiksmai“ apima acquis skyrius „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“, „Mokesčiai“, „Ekonominė ir pinigų politika“, „Socialinė politika ir užimtumas, „Įmonių ir pramonės politika“, „Mokslas ir moksliniai tyrimai“, „Švietimas ir kultūra“ bei „Muitų sąjunga“. Moldova pasiekė itin gerų rezultatų muitų srityje – priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su kontrabanda ir importo mokesčių slėpimu bei intensyvinti muitinės tyrimus, ir susitarė su ES dėl įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programų abipusio pripažinimo. Naujasis muitinės kodeksas, įsigaliosiantis 2023 m., yra suderintas su Sąjungos muitinės kodeksu (išskyrus keletą išimčių). Moldovos prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ yra sėkminga priemonė integruotis į ES veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Yra kitų šios grupės sričių, kuriose suderinimas su acquis vis dar ribotas, pavyzdžiui, socialinės politikos ir užimtumo srityje.

Grupė „Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas“ apima acquis skyrius „Transporto politika“, „Energetika“, „Transeuropiniai tinklai“ ir „Aplinkosauga ir klimato kaita“. Moldova pasiekė itin gerų rezultatų TEN-T tinklų srityje. 2019 m. Moldova buvo įtraukta į TEN-T tinklą ir buvo nustatyta 17 prioritetinių projektų, kuriems skirta 917 mln. EUR investicijų. Daugiau kaip 62 proc. prioritetinių geležinkelių ir kelių jungčių kilometrų jau nutiesta arba tiesiama. Į 2013 m. pasirašytą susitarimą dėl bendrosios aviacijos erdvės įtrauktos Moldovos ir ES aviacijos rinkos, kartu numatant laipsnišką teisės aktų suderinimą su atitinkamu ES acquis. 

Nors buvo atlikti tam tikri parengiamieji darbai, reikia įdėti daug pastangų, kartu teikiant ir politinę bei finansinę paramą, kad Moldovos teisės aktai būtų suderinti su ES aplinkos ir klimato politikos srities acquis. Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso 7 tikslus, reikės įgyvendinti prasmingas reformas. Yra ir kitų sričių, kuriose suderinimas su ES acquis vis dar ribotas, pavyzdžiui energetikos. Moldovos narystė Energijos bendrijoje patvirtina, kad turi būti priimtos būtinos energetikos rinkos reformos, o pagrindiniai prioritetai yra atsieti elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų operatorius ir juos sertifikuoti. 2021 m. pradėtas strateginis aukšto lygio dialogas su Moldova energetikos klausimais padėjo paspartinti Moldovos energetikos tinklo pertvarką ir užtikrinti trumpalaikį tiekimo saugumą įvairinant energijos šaltinius pagal planą „REPowerEU“. Šis dialogas suteikia galimybę aktyviau įgyvendinti ES acquis siekiant įgyvendinti žaliąją pertvarką ir poveikio klimatui neutralumo. Jis taip pat suteikia galimybę išnagrinėti naujesnį ES acquis, kuris nebuvo įtrauktas į asociacijos susitarimą, taip pat su jo įgyvendinimu susijusius valdymo ir finansinius aspektus.

Grupė „Ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda“ apima acquis skyrius „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, „Maisto sauga, veterinarija ir fitosanitarijos politika“, „Žuvininkystė“, „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas bei „Finansinės ir biudžeto nuostatos“. Moldova pasiekė itin gerų rezultatų žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje – šalis įgyvendino didelę ES acquis dalį kokybės politikos, ekologinio ūkininkavimo, prekybos standartų, produktų, vaisių ir daržovių, gyvūninių produktų tiekimo rinkai sstandartų srityse. Šalis pradėjo įgyvendinti tam tikrus svarbius regioninės politikos mechanizmus.

Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos teisės aktai menkai suderinti su acquis.

Grupė „Išorės santykiai“ apima skyrius „Išorės santykiai“ ir „Užsienio, saugumo ir gynybos politika“. Kalbant apie ES bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijas, 2021 m. suderinimo laipsnis su atitinkamais vyriausiojo įgaliotinio pareiškimais pagal ES ir Tarybos sprendimus siekė 62 proc. (2020 m. – 68 proc., 2019 m. – 80 proc. 2018 m. – 72 proc., 2017 m. – 69 proc.). 2022 m. kovo mėn. su Moldova pradėtas aukšto lygio politinis ir saugumo dialogas siekiant papildyti reguliarų keitimąsi informacija Asociacijos taryboje ir toliau skatinti laipsnišką konvergenciją užsienio ir saugumo klausimais. Moldova prisideda prie bendros saugumo ir gynybos politikos misijų: nuo 2020 m. rugsėjo mėn. vienas karinio personalo atstovas komandiruojamas į ES karinę mokymo misiją Malyje. Esama galimybių toliau stiprinti bendradarbiavimą bendros saugumo ir gynybos politikos srityje ir padidinti konvergenciją su bendra užsienio ir saugumo politika, be kita ko, dėl visų ES pozicijų.

4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Moldova yra parlamentinė demokratija, kuri, nepaisant įvairių išorės krizių, neseniai pradėjo įgyvendinti tvirtą reformų darbotvarkę. Parlamentinį demokratijos pobūdį patvirtino neseniai surengti konkurenciniai parlamento ir prezidento rinkimai. Šalies teisinė ir konstitucinė sistema iš esmės atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Sukurta modernaus viešojo administravimo sistema, apimanti politikos formavimo ir koordinavimo mechanizmus, o vyriausybė padarė pažangą viešųjų finansų valdymo srityje. Reikia užtikrinti tinkamus politikos formavimo, teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir politikos įgyvendinimo institucinius ir viešojo administravimo gebėjimus. Po 2014 m. bankų sukčiavimo skandalo Moldova iš esmės pertvarkė savo teisingumo ir kovos su korupcija sistemas. Kalbant apie teisingumo reformą, šalis ėmėsi ryžtingų veiksmų, įskaitant konstitucines reformas, siekdama pagerinti teisminių institucijų veikimą, ir siekiant šio tikslo vis dar reikia gerinti šių institucijų skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę. Panašiai, kalbant apie kovą su korupcija, kuri vis dar kelia didelį susirūpinimą, veikia specializuotos kovos su korupcija institucijos, kurios turi dėti daugiau pastangų, siekdamos užtikrinti, kad korupcijos bylos būtų nagrinėjamos teismuose ir kad nusikaltimus padarę asmenys būtų veiksmingai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pagrindinių teisių ir saviraiškos laisvės sistema iš esmės atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Nepaisant koncentracijos žiniasklaidos srityje ir neskaidraus finansavimo, Moldova padarė didelę pažangą žiniasklaidos laisvės srityje. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti prieigą prie viešojo intereso informacijos ir apsaugoti žurnalistų nepriklausomumą. Apskritai, kalbant apie politinius kriterijus, Moldova turi tvirtą pagrindą pasiekti institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumą,

Kalbant apie ekonominius kriterijus, Moldova vykdė pakankamai patikimą makroekonominę politiką, labai sustiprino finansų sektoriaus stabilumą ir pagerino verslo aplinką. Siekdama pritraukti daugiau užsienio privačiųjų investicijų ir padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas strateginės infrastruktūros, švietimo ir inovacijų srityse, Moldova turi pašalinti trūkumus. Pagrindinės rinkos ekonomikos veikimo gerinimo sritys taip pat yra korupcijos mažinimas ir teisingumo reformų vykdymas, nuosavybės teisių užtikrinimas, tolesnis dinamiškesnės verslo aplinkos kūrimas ir geresnė valstybinių įmonių sektoriaus valdymo reforma siekiant sumažinti jo dydį. Taip pat reikia gerinti energetinį saugumą, kad būtų sumažintas ekonomikos ir visuomenės energijos suvartojimo intensyvumas. Be to, šalies gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ES priklausys nuo tvirtesnės ir įvairesnės darbo rinkos ir darbo jėgos nutekėjimo mažinimo, nes dėl to padidės Moldovos ekonomikos augimo potencialas ir išorės konkurencingumas.

Kalbant apie gebėjimą vykdyti narystės įsipareigojimus, nuo 2016 m. Moldova įgyvendina ES ir Moldovos asociacijos susitarimą, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (ES ir Moldovos asociacijos susitarimą). Šie susitarimai jau apima didelę ES acquis dalį, o Moldova palaipsniui pradėjo derinimo su daugeliu skyrių procesą ir pasiekė patenkinamų įgyvendinimo rezultatų. Tam tikruose sektoriuose šio proceso pažanga didesnė nei kituose. Apskritai Moldova sukūrė tvirtą pagrindą tolesniam derinimui.

Moldova yra Europos valstybė, įsipareigojusi gerbti ir skatinti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Todėl Komisija Tarybai rekomenduoja, kad Moldovai turėtų būti suteikta perspektyva tapti Europos Sąjungos nare.

Komisija rekomenduoja suteikti kandidatės statusą Moldovai, suprasdama, kad bus imamasi šių veiksmų:

-bus užbaigti esminiai neseniai pradėtos visapusiškos teisingumo sistemos reformos veiksmai visose teisingumo ir baudžiamojo persekiojimo grandinės institucijose, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas, sąžiningumas, veiksmingumas, atskaitomybė ir skaidrumas, be kita ko, veiksmingai naudojant turto patikrą ir veiksmingą demokratinę priežiūrą; visų pirma bus užpildytos visos likusios laisvos vietos Aukščiausiojoje teisėjų taryboje ir jos specializuotuose organuose;

-visose šiose srityse bus pašalinti ESBO / ODIHR ir Europos Tarybos / Venecijos komisijos nustatyti trūkumai;

-bus vykdomas įsipareigojimas kovoti su korupcija visais lygmenimis, imantis ryžtingų veiksmų siekiant, kad būtų vykdomi aktyvūs ir veiksmingi tyrimai , ir pasiekiama patikimų rezultatų vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir apkaltinamuosius nuosprendžius; bus gerokai padidintas dėmesys Nacionalinio kovos su korupcija centro rekomendacijoms;

-bus įgyvendintas įsipareigojimas „deoligarchizuoti“, panaikinant pernelyg didelę asmeninių interesų įtaką ekonominiam, politiniam ir visuomeniniam gyvenimui;

-bus stiprinama kova su organizuotu nusikalstamumu, grindžiama išsamiais grėsmių vertinimais, glaudesniu bendradarbiavimu su regioniniais, ES ir tarptautiniais partneriais ir geresniu teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimu; visų pirma bus parengtas teisės aktų rinkinys dėl turto susigrąžinimo ir išsamios kovos su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu sistemos, užtikrinant, kad kovos su pinigų plovimu teisės aktai atitiktų Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) standartus;

-bus didinami gebėjimai vykdyti reformas ir teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, be kita ko, sparčiau įgyvendinant viešojo administravimo reformą; bus įvertinta ir atnaujinta viešojo administravimo reformos strategija;

-bus užbaigta viešųjų finansų valdymo reforma bei pagerinti visais valdžios lygmenimis vykdomų viešųjų pirkimų procesai;

-visais lygmenimis bus sustiprintas pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose;

-bus sustiprinta žmogaus teisių, ypač pažeidžiamų grupių teisių, apsauga ir vykdomi įsipareigojimai stiprinti lyčių lygybę ir kovojama su smurtu prieš moteris.

Iki 2022 m. pabaigos Komisija stebės Moldovos pažangą vykdant šiuos veiksmus ir pateiks jos pažangos ataskaitą bei išsamų šalies vertinimą.

Stojimo procesas ir toliau bus grindžiamas nustatytais kriterijais ir sąlygomis. Taip bet kuriai šiame procese dalyvaujančiai šaliai sudaromos sąlygos daryti pažangą, grindžiamą šalies nuopelnais, tačiau tai taip pat reiškia, kad bet kurie stojimo į ES veiksmai gali nustoti galioti, jei esamos sąlygos nebebus vykdomos.

(1)

  20220311-versailles-declaration-en.pdf (europa.eu)

(2)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:22014A0830(01)&from=LT  

(3)

SWD(2021) 186 final.

(4)

Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos duomenimis.

(5)

SWD(2021) 295 final.

(6)

COM(2020) 57 final.

(7)

COM(2019) 640 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 06 17

COM(2022) 406 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Komisijos nuomonė dėl Moldovos Respublikos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje

	STATISTINIAI DUOMENYS (gauti 2022 05 11)
	Moldova
	Pagrindiniai duomenys	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Gyventojų skaičius (tūkst.)		3 563,7	3 553,1	3 550,9	3 547,5	:	:
	Bendras šalies plotas (km²)	1)	33 846,0	33 846,0	33 847,0	33 847,0	33 847,0	33 847,0
	Nacionalinės sąskaitos	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Bendrasis vidaus produktas (BVP) (mln. nacionaline valiuta)		86 275,4	160 814,6	178 880,9	192 508,6	210 378,1	206 378,5p
	Bendrasis vidaus produktas (BVP) (mln. EUR)		5 260,9	7 291,6	8 588,4	9 701,0	10 693,1	10 452,9p
	BVP (EUR vienam gyventojui)		1 477,0	2 053,0	2 420,0	2 736,4	3 020,4	:
	BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartais (PGS))		4 980,8	8 445,4	9 001,7	9 625,3	10 240,5	:
	BVP vienam gyventojui (PGS), palyginti su ES vidurkiu (ES 27 = 100)		20,0	30,0	30,7	31,8	32,7	:
	Realiojo BVP augimo tempas: BVP pokytis, palyginti su praėjusiais metais (%)		:	4,4	4,7	4,3	3,7	−0,7p
	Užimtumo augimas (nacionalinių sąskaitų duomenys), palyginti su praėjusiais metais (%)	2)	−3,5	1,3	−1,0	3,7	:	:
	Bendroji pridėtinė vertė pagal pagrindinius sektorius
	Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)		13,0	13,0	13,3	11,9	11,7	11,0p
	Pramonė (%)		15,9	17,6	17,3	17,0	16,1	15,9p
	Statyba (%)		7,8	7,8	8,0	9,1	9,8	10,5p
	Paslaugos (%)		63,3	61,6	61,5	61,9	62,4	62,5p
	Galutinio vartojimo išlaidos, kaip BVP dalis (%)		108,4	101	100,7	100,0	99,4	99,2p
	Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip BVP dalis (%)		22,5	22,2	22,3	24,3	25,2	25,2p
	Atsargų pokyčiai, kaip BVP dalis (%)		1,3	−0,2	0,5	1,3	0,2	−1,7p
	Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP (%)		27,8	32,3	31,1	30,1	30,6	26,5p
	Prekių ir paslaugų importas, palyginti su BVP (%)		60,1	55,3	54,5	55,7	55,3	49,2p
	Valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip BVP dalis (%)		:	:	:	:	:	:
	Verslas	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Pramonės gamybos apimties indeksas (2015 m. = 100)	3)	77,0	100,9	104,4	108,3	110,6	104,3
	Infliacijos lygis ir būsto kainos	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Vartotojų kainų indeksas (VKI), pokytis, palyginti su praėjusiais metais (%)		7,4e	6,4e	6,5e	3,1e	4,8e	3,8
	Mokėjimų balansas	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Mokėjimų balansas: visa einamoji sąskaita (mln. EUR)	4)	−363,1	−260,6	−493,0	−1 026,2	−993,0	−783,0
	Mokėjimų balanso einamoji sąskaita: prekybos balansas (mln. EUR)	4)	−1 700,8	−1 678,6	−2 001,5	−2 487,8	−2 644,6	−2 379,1
	Mokėjimų balanso einamoji sąskaita: grynosios paslaugos (mln. EUR)	4)	54,0	199,3	270,1	301,4	313,7	335,4
	Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) užsienyje (mln. EUR)	4)	5,2	12,0	9,6	29,0	34,7	5,0
	iš kurių duomenis teikiančios šalies ekonomikos TUI ES 27 šalyse (mln. EUR)		:	:	:	:	:	:
	Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) duomenis teikiančios šalies ekonomikoje (mln. EUR)	4)	224,0	79,0	132,7	248,4	452,7	138,1
	iš kurių ES 27 šalių TUI duomenis teikiančios šalies ekonomikoje (mln. EUR)		:	:	:	:	:	:
	Viešieji finansai	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Valdžios sektoriaus deficitas / perteklius, palyginti su BVP (%)		−2,1e	−1,6e	−0,6e	−0,8e	−1,4e	−5,1e
	Valdžios sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP (%)	5)	22,4	33,6	29,7	27,6	25,6	31,0

	Finansiniai rodikliai	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Bendroji visos ekonomikos išorės skola, palyginti su BVP (%)	6)	67,7	79,4	66,7	66,5	62,2	65,8
	Bendroji visos ekonomikos išorės skola, palyginti su visu eksportu (%)		241,9	244,4	206,8	220,6	203,4	243,2
	Palūkanų normos: vienos dienos pinigų rinkos norma, per metus (%)		:	:	:	:	:	:
	Euro kursas: laikotarpio vidurkis (1 EUR = … nacionalinė valiuta)		16,4	22,1	20,8	19,8	19,7	19,8
	Išorės prekyba prekėmis	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Importo vertė: visos prekės, visi partneriai (mln. EUR)		2 916,1	3 634,6	4 266,1	4 886,3	5 222,0	4 732,3
	Eksporto vertė: visos prekės, visi partneriai (mln. EUR)		1 161,4	1 848,5	2 138,0	2 294,3	2 483,0	2 160,3
	Prekybos balansas: visos prekės, visi partneriai (mln. EUR)		−1 754,7s	−1 786,1s	−2 128,1s	−2 592s	−2 739s	−2 572,0s
	Prekybos sąlygos (eksporto kainų indeksas / importo kainų indeksas * 100) (skaičius)		103,0	103,0	103,6	99,4	98,8	116,2
	Eksporto į ES 27 šalis dalis, palyginti su viso eksporto verte (%)		41,9s	59,6s	60,1s	65,9s	64,1s	66,4s
	Importo iš ES 27 šalių dalis, palyginti su viso importo verte (%)		43,0s	47,5s	48,3s	48,4s	48,5s	45,6s
	Demografinė padėtis	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Apytikslė natūralios gyventojų kaitos norma (natūralus prieaugis): gimimų skaičius atėmus mirčių skaičių (tūkst. gyventojų)		−0,9	−0,3	−0,8p	:	:	:
	Tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo: vyrai (metai)		64,9	:	:	:	:	:
	Tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo: moterys (metai)		73,5	:	:	:	:	:

	Darbo rinka	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	20–64 m. asmenų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. gyventojų dalis (%)	7)	51,2	54,1	53,4	54,9	52,9b	51,1
	20–64 m. asmenų užimtumo lygis: dirbančių 20–64 m. gyventojų dalis (%)	7)	47,5	51,9	51,3	53,3	50,2b	49,1
	20–64 m. vyrų užimtumo lygis (%)	7)	48,8	54,3	54,4	55,9	53,9b	53,1
	20–64 m. moterų užimtumo lygis (%)	7)	46,2	49,7	48,4	50,9	46,8b	45,5
	55–64 m. asmenų užimtumo lygis: dirbančių 55–64 m. gyventojų dalis (%)	7)	41,6	44,8	46	48,5	40,5b	40,5
	Užimtumas pagal pagrindinius sektorius
	Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)	7)	27,5	36,6	35,5	39,3	21,0b	21,1
	Pramonė (%)	7)	12,8	11,5	11,2	11,0	14,7b	14,6
	Statyba (%)	7)	5,9	4,9	4,5	4,6	7,0b	7,2
	Paslaugos (%)	7)	53,8	47,0	48,8	45,1	57,3b	57,1
	Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)	7)	28,7	24,1	25,5	23,9	29,4b	29,6
	Privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)	7)	71,3	75,9	74,5	76,1	70,6b	70,4
	Nedarbo lygis: nedirbančių ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis (%)	7)	7,4	4	3,9	2,9	5,1b	3,8
	Vyrų nedarbo lygis (%)	7)	9,1	5,3	4,6	3,5	5,8b	4,3
	Moterų nedarbo lygis (%)	7)	5,7	2,8	3,2	2,4	4,4b	3,3
	Jaunimo nedarbo lygis: nedirbančių ekonomiškai aktyvių 15–24 m. gyventojų dalis (%)	7)	17,8	11	11,9	7,1	10,4b	10,9
	Ilgalaikio nedarbo lygis: 12 mėnesių ar ilgiau nedirbančių ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis (%)	7)	2,3	0,8	0,9	0,8	0,9b	0,7

	Socialinė sanglauda	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Vidutinis nominalusis mėnesinis darbo užmokestis (nacionalinė valiuta)	8)	2 971,7	4 997,8	5 587,4	6 268,0	7 233,7	7 943,0
	Realiojo darbo užmokesčio indeksas (nominaliojo darbo užmokesčio indeksas, padalytas iš infliacijos indekso) (2016 m. = 100)		:	100,0	104,9	114,2	125,7	133,0
	Asmenų, kuriems gresia santykinis skurdas (po išmokų gavimo), dalis (%)	10)	24,2	28,3b	27,6	27,4	25,4b	27,1
	Infrastruktūra	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Greitkelių ilgis (km)		:	:	:	:	:	:
	Inovacijos ir moksliniai tyrimai	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Viešosios išlaidos švietimui, palyginti su BVP (%)		7,7	5,3	5,4	5,5	:	:
	Bendrosios vidaus išlaidos MTP, palyginti su BVP (%)		0,4	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2
	Aplinka	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio indeksas, CO2 ekvivalentas (1990 m. = 100)		29,4	29,8	29,2	30,7	30,5	:
	Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija, palyginti su bendruoju elektros energijos suvartojimu (%)		2,4	1,4	1,9	1,6	2,5	2,3
	Energetika	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Pirminė visų energetikos produktų gamyba (tūkst. tNE)		523,0	709,0	770,0	798,0	668,0	682,0
	Grynasis visų energetikos produktų importas (tūkst. tNE)	9)	1 813,0	2 113,0	2 214,0	2 328,0	2 277,0	2 214,0
	Bendrasis vidaus energijos suvartojimas (tūkst. tNE)		2 633,0	2 796,0	2 939,0	3 087,0	2 936,0	2 857,0
	Žemės ūkis	Pastaba	2010 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Naudojamos žemės ūkio naudmenos (tūkst. hektarų)		1 940,1	:	:	:	:	:
	Duomenis apie Europos kaimynystės politikos rytų šalis savanoriškai teikia ir už juos atsako tik kiekvienos šalies nacionalinės statistikos institucijos. Į Moldovos duomenis paprastai neįtraukiami teritorijų, kurių nekontroliuoja Moldovos Respublikos vyriausybė, duomenys: išimtys, kai Padniestrės duomenys įtraukti, išvardytos išnašose.
	: = nėra duomenų
	b = serijų pertrauktys
	e = apskaičiuotoji vertė
	p = preliminarūs duomenys
	s = Eurostato įvertis
1)	Metų pabaigoje. Įskaitant Padniestrę.
2)	Nuo 2010 m. iki 2018 m. dirbančių gyventojų skaičius pagal nuolatinių gyventojų skaičių.
3)	Iš pradžių pateikiamas indeksas buvo 2010 m. = 100. Pakeistas į 2015 m. = 100.
4)	Perskaičiuota iš USD į EUR pagal Moldovos nacionalinio banko vidutinį metinį valiutos kursą.
5)	2019 m. konsoliduotoji valdžios sektoriaus bendroji skola pateikiama nominaliąja verte metų pabaigoje, išskyrus iždo vekselius, kurie pateikiami emisijos kaina. 2020 m. konsoliduotoji valdžios sektoriaus bendroji skola pateikiama nominaliąja verte metų pabaigoje.
6)	2010–2019 m.: vietos valdžios sektoriaus duomenys apima tik skolą, kurios pradinis terminas yra vieni metai ir ilgesnis. Konsoliduotoji valdžios sektoriaus bendroji skola pateikiama nominaliąja verte metų pabaigoje, išskyrus iždo vekselius, kurie pateikiami emisijos kaina.
7)	2010–2014 m.: įskaitant asmenis, gaminančius prekes savo reikmėms. 2014–2020 m.: duomenys apskaičiuoti pagal įprastinės gyvenamosios vietos gyventojų skaičių. Nuo 2019 m. darbo jėgos tyrimas atliekamas pagal naują imties planą ir patikslintą užimtumo apibrėžtį.
8)	2010 m.: įskaitant subjektus, turinčius vieną ir daugiau darbuotojų. 2011–2020 m.: įskaitant visas biudžetinio sektoriaus institucijas ir visus realiojo sektoriaus ūkio subjektus, turinčius 20 ar daugiau darbuotojų.
9)	2016–2020 m.: importas apima elektros energijos tiekimą iš Padniestrės.
10)	2016–2018 m.: duomenys perskaičiuoti atsižvelgiant į įprastinę gyvenamąją vietą turinčių gyventojų skaičių. Nuo 2019 m. duomenys nėra palyginami su ankstesnio laikotarpio duomenimis, nes buvo pakeista namų ūkių biudžeto tyrimo metodika.