Briuselis, 2022 05 18

COM(2022) 233 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

PAGALBA UKRAINAI IR UKRAINOS ATSTATYMAS













I.ĮVADAS

Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą lemia baisias žmonių kančias, griuvėsiais verčia ištisus miestus ir drasko bendruomenes. Žmonės žūsta, netenka pragyvenimo šaltinių – ieškodami saugumo, namus buvo priversti palikti daugiau kaip dvylika milijonų, o šalį – beveik šeši milijonai žmonių (pusė iš jų – vaikai).

Rusijos agresijos akivaizdoje Europos Sąjunga ir jos valstybės narės demonstruoja tvirtą vienybę su nuo karo Ukrainoje bėgančiais žmonėmis 1 ir nedelsdamos sutelkė paramą, reikalingą, kad Ukrainos vyriausybė galėtų toliau vykdyti savo funkcijas. Sąjunga teikia skubią pagalbą atsparumui didinti, humanitarinę, karinę ir kitą pagalbą. Komisija koordinuoja pagal ES civilinės saugos mechanizmą vykdomą iki šiol didžiausio masto veiklą, apimančią įvairias, pavyzdžiui, su sveikatos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriais susijusias, paramos priemones, ir veiksmus, kurių tikslas – teikti prieglobstį, mašinas, medicinos reikmenis ir padėti evakuoti žmones. Ukrainai paremti Komisija taip pat pasiūlė priemonių, kurių tikslai – palengvinti prekybą, visų pirma sustabdyti importo muitų taikymą iš Ukrainos eksportuojamoms prekėms, ir sukurti solidarumo koridorius, kurie padėtų Ukrainai eksportuoti žemės ūkio prekes. ES svetingumą Ukrainos žmonėms iliustruoja tai, kad pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva, suteikianti galimybę įsidarbinti, gauti būstą, mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis visoje ES. Komisija ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal Europos komandos principą.

Ukrainos ekonominė padėtis, visoje šalyje vykstant karo veiksmams, sparčiai blogėja. Numatoma, kad BVP šiemet sumažės 30–50 proc., o mokestinės pajamos – apie 50–80 proc. Dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainos Azovo jūros ir Juodosios jūros uostai tebėra užblokuoti, todėl Ukraina netenka labai reikalingų eksporto pajamų. Apskaičiuoti bendri nuostoliai jau siekia šimtus milijardų eurų – vien fizinei infrastruktūrai padaryta daugiau kaip 100 mlrd. EUR siekianti žala.

Siekiant remti Ukrainą per šį karą, atstatyti šalį ir suteikti naujų galimybių jos piliečiams, būtinos didelės finansinės įvairių pasaulio šalių pastangos. Todėl svarbu tokių tarptautinių pastangų pagrindus padėti jau dabar, vis dar tęsiantis Rusijos agresijai. 2022 m. kovo mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba susitarė sukurti Ukrainos solidarumo fondą ir pakvietė jo veikloje dalyvauti tarptautinius partnerius. Ji taip pat paragino Komisiją toliau plėtoti techninės pagalbos priemones, kurios padėtų Ukrainai įgyvendinti reikiamas reformas.

Tokio masto atstatymui Europos žemyne reikalinga tvirta Europos Sąjungos lyderystė ir aktyvus jos bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais. Ukrainą ir Europos Sąjungą glaudžiai sieja Asociacijos susitarimas ir išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė. 2022 m. vasario 28 d. Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES ir pareiškė esanti tvirtai pasiryžusi atstatymą sieti su reformomis, padėsiančiomis jai žengti europiniu keliu.

Šiame komunikate pristatomi Sąjungos atsakomieji veiksmai, kuriais siekiama Ukrainai suteikti trūkstamą neatidėliotiną finansavimą, ir ilgalaikiai atstatymo planai.

II.NEATIDĖLIOTINA PAGALBA

Einamieji atsakomieji veiksmai yra susiję su artimiausiu laikotarpiu, kuriuo dar negalima tikėtis didelio masto atstatymo. Pagrindinė šiuo laikotarpiu teikiama pagalba yra būtina operatyvinė parama Ukrainos vyriausybei, taip pat skubi pagalba ir humanitarinė pagalba.

Jau suteikta parama

ES įsipareigojimas remti Ukrainą yra ilgalaikis ir duoda rezultatų. ES Ukrainai teikia didelę finansinę pagalbą. 2014–2021 m. ją sudarė 1,7 mlrd. EUR dotacijų pagal Europos kaimynystės priemonę, 5,6 mlrd. EUR paskolų pagal penkias makrofinansinės pagalbos programas, 194 mln. EUR humanitarinės pagalbos ir 355 mln. EUR paramos pagal užsienio politikos priemones. Pagal Europos komandos principą aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms, ES teikia Ukrainai paramą politikai plėtoti ir visapusiškoms reformoms vykdyti. Iš pavyzdinių programų galima paminėti decentralizacijos, viešojo administravimo reformos ir kovos su korupcija programas.

Nuo Rusijos agresijos pradžios ES padidino savo paramą ir bendram ekonominiam, socialiniam ir finansiniam Ukrainos atsparumui remti sutelkė apie 4,1 mlrd. EUR sumą, kurią sudarė makrofinansinė pagalba, parama biudžetui, skubi pagalba ir reagavimo į krizes bei humanitarinė pagalba. Pagal Europos taikos priemonę Ukrainai suteikta ir 1,5 mlrd. EUR vertės karinės pagalbos priemonių, be to, planuojama sutelkti dar 500 mln. EUR.

Glaudus ES bendradarbiavimas su Europos finansų įstaigomis siekiant remti Ukrainą prasidėjo dar prieš karą ir tęsiasi jam vykstant. Nuo 2014 m. Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutelkė daugiau kaip 10 mlrd. EUR paskolų Ukrainai. Per pastarąsias savaites Europos investicijų bankas į Ukrainos biudžetą įmokėjo 668 mln. EUR. ES taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu – nuo 2014 m. jie yra pagrindiniai partneriai įgyvendinant Ukrainai skirtus veiksmus.

Einamoji pagalba

Dėl karo smuko mokestinės, eksporto ir kitos pajamos, padėtį dar labiau apsunkino neteisėtas turto ir eksportuojamų prekių, be kita ko, žemės ūkio produkcijos, pasisavinimas, o būtinosios išlaidos smarkiai išaugo. Kad Ukraina galėtų toliau teikti pagrindines paslaugas, tenkinti humanitarinius poreikius ir atkurti svarbiausią sunaikintą infrastruktūrą, jai reikės didelės einamosios finansinės pagalbos. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad Ukrainos finansavimo trūkumas laikotarpiu iki birželio mėn. siekia apie 14,3 mlrd. EUR (15 mlrd. USD) 2 .

Ukrainos vyriausybės einamojo finansavimo poreikiai išlieka dideli, nes reikia neleisti šaliai sužlugti, išlaikyti makrofinansinį stabilumą ir mažinti spaudimą žmogiškajam ir fiziniam kapitalui. Šiems poreikiams patenkinti reikės bendrų tarptautinių pastangų ir Sąjunga yra pasirengusi prie jų prisidėti.

Todėl pati Komisija numato pasiūlyti 2022 m. suteikti Ukrainai naują išskirtinę makrofinansinę paramą, kurią sudarytų iki 9 mlrd. EUR paskolų. Ją turėtų papildyti kitų dvišalių ir daugiašalių tarptautinių (be kita ko, G7) partnerių parama. Naudojant Sąjungos biudžeto garantiją, ši parama būtų išmokama dalimis su ilgais grąžinimo terminais ir lengvatinėmis palūkanų normomis.

Kad tai būtų įmanoma, valstybės narės turėtų susitarti suteikti garantijas, kuriomis būtų papildyti atitinkamame Sąjungos bendro atidėjinių fondo skyriuje šiam tikslui numatyti atidėjiniai. Kartu su dotacijomis iš ES biudžeto, skirtomis susijusiems palūkanų mokėjimams subsidijuoti, tai užtikrins gerai koordinuojamą su didelėmis lengvatomis teikiamą pagalbą Ukrainai.

III.UKRAINOS ATSTATYMAS

Ukrainai iš esmės atstatyti bus reikalinga visapusiška parama, kuri padėtų atkurti karo nusiaubtą šalį, padėti pamatus laisvai ir klestinčiai, Europos vertybėmis grįstai, gerai į Europos ir pasaulio ekonomiką integruotai šaliai ir remti jos pastangas žengti europiniu keliu.

Šie veiksmai turės būti grindžiami Ukrainos atsakomybe, glaudžiu bendradarbiavimu ir veiksmų koordinavimu su paramą teikiančiomis šalimis bei organizacijomis ir Ukrainos strategine partneryste su Sąjunga. Atstatymo veiksmams taip pat reikės sutelkti regionų ir vietos lygmens išteklius. Atstatymo procesą praturtins ir paspartins Europos Sąjungos ir Ukrainos miestų ir regionų tarpusavio bendradarbiavimas ir partnerystės programos.

Jau gali būti numatytos keturios pagrindinės atstatymo kryptys:

·šalies, visų pirma infrastruktūros, sveikatos priežiūros įstaigų, gyvenamųjų namų ir mokyklų, atstatymas ir skaitmeninio bei energetinio atsparumo didinimas laikantis naujausios Europos politikos ir standartų;

·tolesnis valstybės ir jos institucijų modernizavimas siekiant užtikrinti gerą valdymą ir teisinės valstybės principo taikymą; šiuo tikslu, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, būtų teikiama administracinių gebėjimų stiprinimo parama ir techninė pagalba;

·struktūrinės reguliuojamojo pobūdžio darbotvarkės įgyvendinimas siekiant stiprinti Ukrainos ir jos žmonių ekonominę ir socialinę integraciją į ES, Ukrainai žengiant europiniu keliu;

·Ukrainos ekonomikos ir visuomenės atsigavimo rėmimas skatinant užtikrinti tvarų ir įtraukų ekonomikos konkurencingumą, tvarią prekybą ir privačiojo sektoriaus plėtrą ir kartu padedant vykdyti žaliąją ir skaitmeninę šalies pertvarką.

Kad atstatymo veiksmai būtų sėkmingi, bus labai svarbu juos aiškiai susieti su plataus masto reformų darbotvarke. Bėgant metams Ukraina vykdydama reformas padarė didelę pažangą. Prasidėjus visapusiško atstatymo veiksmams, bus svarbu šias reformas konsoliduoti ir paspartinti. Atstatymo veikla turėtų derėti su Europos žaliąja ir skaitmenine darbotvarke; ji turėtų padėti didinti atsparumą ir atitikti pagrindinius teisinės valstybės principus, be kita ko, susijusius su antikorupcija, teisminėmis institucijomis, viešuoju administravimu ir geru valdymu.

Atsižvelgiant į lig šiol karo padarytos žalos mastą, numatoma, kad finansiniai poreikiai bus dideli, o atstatymas gali užtrukti ilgiau nei dešimtmetį. Glaudžiai bendradarbiaudama su Ukraina, tarptautiniais partneriais ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, Komisija vertins atstatymo poreikius ir ieškos būdų, kaip juos geriausiai patenkinti.

Ukrainos vadovaujami atstatymo veiksmai – jos europinio kelio dalis

Atstatymo veiksmai turėtų būti numatyti aukšto lygio strateginiame atstatymo plane („RebuildUkraine“), už kurį visiškai atsakytų Ukrainos institucijos 3 ir kurį turėtų patvirtinti Sąjunga ir kiti tarptautiniai partneriai. Atstatymo plane „RebuildUkraine“ būtų nustatytos pagrindinės reformos ir investicijos, būtinos klestinčiai ir tvariai Ukrainos ateičiai sukurti.

Ukrainos vyriausybė aiškiai išreiškė ketinimą atstatymo planą „RebuildUkraine“ padaryti strateginės partnerystės su Europos Sąjunga dalimi. Tai liudija glaudžius politinius ir ekonominius ryšius, grindžiamus asociacijos susitarimu ir jo nuostatomis dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės ir neseniai Ukrainos pateikta paraiška dėl narystės ES. Kad atstatymo procesas būtų sėkmingas, bus labai svarbu jį aiškiai susieti su plataus masto reformų darbotvarke ir užtikrinti dermę su ES acquis.

Ukrainos atstatymo platforma

Atstatymo veiksmams turėtų vadovauti Ukrainos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Sąjunga ir kitais pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, G7 ir G20 partneriais ir kitomis trečiosiomis valstybėmis, taip pat su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Būtų sukurta tarptautinė koordinavimo platforma „Ukrainos atstatymo platforma“, kuriai bendrai vadovautų Europos Sąjungai atstovaujanti Komisija ir Ukrainos vyriausybė. Ji suburtų paramą teikiančius partnerius ir organizacijas, įskaitant ES valstybes nares, kitus dvišalius ir daugiašalius partnerius ir tarptautines finansų įstaigas. Ukrainos Parlamentas ir Europos Parlamentas dalyvautų stebėtojų teisėmis. Taigi tai būtų bendras vieno langelio principu veikiantis darinys, koordinuojantis visus Ukrainos atstatymo veiksmus.

Nors atsakomybė už aukšto lygio strateginį atstatymo planą „RebuildUkraine“ turėtų tekti Ukrainai, platforma turėtų būti strateginio valdymo organas, kuris turėtų tą planą patvirtinti ir užtikrinti, kad teikiama parama jį atitiktų. Remdamasi tuo planu, platforma nustatytų finansuoti atrinktus prioritetinius veiksmus ir konkrečius projektus, kuriais jie įgyvendinami, derintų finansavimo šaltinius, įskaitant biudžeto paramą Ukrainos valstybei, paramą investicijoms ir privačiojo sektoriaus investicijų garantijas, su finansavimo tikslais, kad tie šaltiniai būtų kuo geriau naudojami, telktų dėmesį į konkrečius sektorius ir stebėtų plano įgyvendinimo pažangą. Kad Ukraina galėtų veiksmingai parengti ir įgyvendinti atstatymo planą „RebuildUkraine“, jai turėtų būti teikiama administracinių gebėjimų stiprinimo parama ir techninė pagalba.

Platforma turėtų padėti į vieną vietą sutelkti ES paramos priemones ir kitų partnerių iniciatyvas, tokias kaip Pasaulio banko patikos fondas arba Tarptautinio valiutos fondo administruojama sąskaita. Tai turėtų būti daroma užtikrinant sklandų darbo pasidalijimą tarp įvairių partnerių, vengiant dubliavimosi ir skatinant sinergiją, be kita ko, bendrai finansuojant konkrečius projektus.

Sąjungos parama

Sąjunga yra pasirengusi užtikrinti, kad jos indėlis į bendras tarptautinės bendruomenės pastangas atstatyti Ukrainą būtų vienas iš didžiausių. Valstybėms narėms ir Ukrainai būtų naudinga atstatymą organizuoti ES lygmeniu – tai padėtų sudaryti sąlygas kurti Europos šeimai priklausančią laisvą, demokratinę, klestinčią ir tvarią Ukrainą. Be to, ES finansiniuose mechanizmuose yra numatytos geriausios apsaugos priemonės tinkamam lėšų naudojimui užtikrinti.

Pagrindiniai ES indėlio į Ukrainos atstatymą elementai būtų:

·priemonė „RebuildUkraine“ – nauja ES finansuojama priemonė, kurios konkreti paskirtis – finansuoti atstatymo veiksmus ir pastangas priderinti Ukrainos ekonomiką prie ES;

·parama pagal esamas Sąjungos programas, įskaitant derinimą ir garantijas pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę.

Siekiant pasirūpinti pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis, kaip antai šalies viduje perkeltais asmenimis, vaikais, karo aukomis, įskaitant seksualinio smurto aukas, mažumomis, neįgaliaisiais, asmenimis, kuriems reikalinga apsauga, ir tais, kurių negali pasiekti viešųjų socialinių paslaugų tarnybos, kartu su atstatymo veiksmams skirta parama ilgus metus turės būti teikiama atsparumo didinimo parama, įskaitant humanitarinę pagalbą, kurią reikės stiprinti ir įgyvendinti laikantis humanitarinių principų.

Priemonė „RebuildUkraine“ – Sąjungos paramos branduolys

Priemonė „RebuildUkraine“ būtų pagrindinė teisinė atstatymo planui „RebuildUkraine“ skirtos Europos Sąjungos paramos priemonė, apimanti įvairias dotacijas ir paskolas. Ji būtų įtraukta į ES biudžetą – tai padėtų užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir patikimą finansų valdymą įgyvendinant šią iniciatyvą. Ši priemonė būtų derinama su ES skatinamų Ukrainos reformų darbotvarke, todėl ji turėtų būti įgyvendinama siekiant padėti Ukrainai atkurti savo ekonomiką ir užtikrinant aiškią sąsają su investicijomis ir reformomis. Ji būtų grindžiama investicijų ir reformų finansavimo patirtimi, įgyta įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, tačiau būtų pritaikyta prie beprecedenčių iššūkių, kurių esmė – atstatyti Ukrainą ir padėti jai žengti europiniu keliu.

Priemonė turėtų specialią valdymo struktūrą, kuria būtų užtikrinta visiška Ukrainos atsakomybė. Ji padėtų užtikrinti, kad investicijos, įskaitant investicijas į strateginę skaitmeninę, transporto ir energetikos infrastruktūrą, derėtų su ES klimato ir aplinkos politika ir standartais. Pagal ją vykdomos reformos padėtų dar labiau integruoti Ukrainos ekonomiką į bendrąją rinką, pagerinti verslo aplinką ir taip pritraukti būtinų tiesioginių užsienio investicijų, sukurti naujų darbo vietų ir laipsniškai užtikrinti derėjimą su ES teise ir atitiktį jai. Įgyvendinant šią priemonę, daug dėmesio būtų skiriama geram valdymui, teisinės valstybės principo taikymui, patikimam finansų valdymui ir apsaugai nuo korupcijos ir sukčiavimo.

Sąjungos paramos išteklių telkimas

Tebevykstant karui bendri Ukrainos atstatymo poreikiai dar nėra žinomi. Reikės ne tik padėti atkurti materialųjį turtą, įskaitant infrastruktūrą, bet ir teikti biudžeto paramą Ukrainos valstybei. Kol kas neįmanoma tiksliai nustatyti tokios paramos teikimo trukmės, tačiau ji turės būti teikiama vidutinės trukmės–ilguoju laikotarpiu.

Europos Sąjunga yra strategiškai suinteresuota vadovauti Ukrainos atstatymo veiksmams, net jei prie jų prisidėtų ir kiti tarptautiniai partneriai. Tai reiškia, kad jos indėlis į bendras tarptautines finansines pastangas turėtų būti vienas iš didžiausių. Be to, tai, kad karo nuniokotos šalies atstatymas reikalaus didelio masto visapusiškų veiksmų ir kartu reikės padėti šaliai žengti europiniu keliu, reiškia dideles pradines išlaidas ir būtinybę užtikrinti tokios paramos nuspėjamumą bėgant laikui.

Šie dėl karo Europoje kilę nenumatyti poreikiai gerokai viršija dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje numatytas priemones. Todėl reikės nustatyti naujus finansavimo šaltinius.

Pirmiau aprašyta struktūra yra pakankamai lanksti, kad būtų galima integruoti tokius naujus finansavimo šaltinius. Papildomos Ukrainai skirtinos dotacijos galėtų būti finansuojamos arba papildomais valstybių narių (ir prisidėti pageidaujančių trečiųjų valstybių) įnašais į priemonę „RebuildUkraine“ ir esamas Sąjungos programas (tai sudarytų sąlygas naudotis Sąjungos finansiniais mechanizmais ir apsaugos priemonėmis tinkamam lėšų naudojimui užtikrinti), arba lėšomis, numatytomis atlikus tikslinę daugiametės finansinės programos peržiūrą. Iš šių šaltinių galėtų būti finansuojamos ir pagal priemonę „RebuildUkraine“ Ukrainai teiktinos paskolos. Tačiau, atsižvelgiant į paskolų, kurių gali prireikti, mastą, taip pat būtų galima rinkti lėšas paskoloms ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis.

Šiame kontekste galima apsvarstyti galimybę kaip finansavimo šaltinį pagal nacionalinę ir ES teisę, pavyzdžiui, įvykdžius galimus su ES sankcionuojamais Rusijos ar Baltarusijos asmenimis ir įmonėmis susijusius baudžiamuosius procesus dėl nusikalstamos veiklos, panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

IV.IŠVADA

Nors tarptautinės pastangos teikti einamąją pagalbą ir nutraukti Rusijos agresiją tęsiasi, metas pažvelgti ir į ateitį ir pasirengti būsimiems didžiulio masto atstatymo veiksmams. Šiems veiksmams turi vadovauti Ukraina, tvirtai ir nepertraukiamai remiama Europos Sąjungos ir tarptautinių partnerių.

Šiame komunikate nustatomi visapusiškos šių veiksmų sistemos, visiškai atitinkančios Ukrainos nurodytus poreikius ir tvirtai susietos su žaliąja bei skaitmenine pertvarka ir pagrindinėmis Europos vertybėmis, metmenys. Numatytos investicijos padės Ukrainai tapti stipresnei ir atsparesnei po niokojančios Rusijos invazijos. Ilgainiui jos padės Ukrainai žengti europiniu keliu.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą pritarti šiame komunikate išdėstytoms mintims. Patvirtindama priemonę „RebuildUkraine“, Europos Sąjunga dar kartą labai aiškiai parodys tvirtą ryžtą palaikyti Ukrainą per karą ir po jo ir padėti naujai kartai dovanoti atgimusią dar stipresnę Ukrainą.

(1)

Pavyzdžiui, sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyva suteikia valstybėms narėms galimybę nedelsiant užtikrinti likvidumą ir lanksčiau naudoti ES lėšas, kad jos galėtų priimti iš Ukrainos bėgančius žmones.

(2)

Nustatant finansavimo trūkumą, visada yra daug netikrumo, tačiau Tarptautinis valiutos fondas glaudžiai bendradarbiavo su Ukrainos institucijomis, kad kuo tiksliau įvertintų jų poreikius – juos, pavyzdžiui, per pavasario susitikimus, 2022 m. balandžio 21 d., nurodė Tarptautinio valiutos fondo valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.

(3)

 Ukrainos vyriausybė įsteigė Nacionalinę atkūrimo tarybą, kuriai pavesta parengti Ukrainos atkūrimo ir vystymosi po karo planą. Šis planas bus parengtas naudojantis puikiais bendradarbiavimo ir instituciniais gebėjimais, kuriuos demonstruoja visų lygmenų Ukrainos institucijos, savivaldybės ir pilietinė visuomenė (Nacionalinės Ukrainos atkūrimo po karo tarybos nuostatai, patvirtinti 2022 m. balandžio 21 d. Ukrainos prezidento įsakymu Nr. 266/2022). Dėl ES pažymėtina, kad Europos Komisija 2014 m. įsteigė specialią Paramos Ukrainai grupę, padedančią šalyje vykdyti reformas.