ĮVADAS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 1 16 straipsnį Komisija kiekvienais metais pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms, informuodama juos apie šio reglamento taikymą ir jo poveikį didinant aviacijos saugumą. Ši ataskaita susideda iš penkių dalių. Pirma dalis apima aviacijos saugumo patikrinimų veiklą, antra dalis – aviacijos saugumo teisės aktų sistemos pakeitimus, trečia dalis – bandymus, tyrimus ir naujas iniciatyvas aviacijos saugumo srityje, ketvirta dalis – grėsmės atvejus ir perspektyvas, ir galiausiai penktoje dalyje apibūdinamas Komisijos tarptautinis dialogas su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis.

2020 m. Komisija toliau gerino tvirtas aviacijos saugumo taisykles, ypač daug dėmesio skirdama atsakui į COVID-19 pandemijos poveikį esamų ir naujų aviacijos saugumo taisyklių įgyvendinimui.

Komisijos uždavinys aviacijos saugumo srityje COVID-19 pandemijos metu yra dvejopas: visų pirma, užtikrinti, kad nekiltų pavojaus saugumui – esant sveikatos ir ekonomikos krizei, negalima leisti, kad prisidėtų dar ir saugumo incidentai; ir, antra, padėti tvirtą pagrindą laipsniškai atnaujinti veiklą ir atkurti visuomenės pasitikėjimą transportu, toliau užtikrinant aukščiausio lygio saugą ir saugumą.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998 2 atnaujintas 2020 m. sausio mėn. priimtu Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/111 3 . Pastarajame įgyvendinimo reglamente yra nuostatos dėl ES spaudo ženklo suteikimo aviacijos saugumo įrangai, taip pat papildytas trečiųjų šalių, kurioms gali būti taikoma vienintelio saugumo patikrinimo (OSS) sistema, sąrašas.

Vėliau tais pačiais metais Komisija priėmė dar vieną įgyvendinimo reglamentą 4 konkrečiai dėl atsako į COVID-19 pandemijos poveikį. Manyta, kad būtina imtis skubių priemonių, kuriomis būtų sukurtas tinkamas teisinis pagrindas įgyvendinti alternatyvią ir pagreitintą ES aviacijos saugumo patikrinimų procedūrą, taikomą tiekimo į Sąjungą grandinės subjektams, kuriuos paveikė esama padėtis, ir suteikti galimybių lanksčiau įgyvendinti naujus reikalavimus civilinės aviacijos darbuotojų reputacijos patikrinimo ir kibernetinio saugumo srityse. Kita 2020 m. rudenį pradėta teisėkūros procedūra dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 dalinio pakeitimo užbaigta 2021 m. vasario mėn. 5 Šiuo pakeitimu išplėstas alternatyvios ir pagreitintos ES aviacijos saugumo patikrinimų procedūros taikymas ir teisės aktai papildyti taisyklėmis dėl prieš kraunant pateikiamos išankstinės informacijos apie krovinius (PLACI duomenų rinkinio). Taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama išaiškinti, suderinti, supaprastinti ir sustiprinti tam tikras specifines aviacijos saugumo priemones.

Be to, Komisija pateikė rekomendacijų siekdama padėti dėl pandemijos susidariusios ekstremalios padėties paveiktoms valstybėms narėms ir veiklos vykdytojams, be kita ko, reikalavimų laikymosi stebėsenos srityje.

2020 m. kovo mėn. paskelbtas bendras visų rūšių transporto sektoriams skirtas pranešimas dėl išskirtinių priemonių siekiant spręsti problemas, susijusias su negalėjimu dėl kilusios krizės laikytis tam tikrų ES teisės aktų nuostatų. Komisija taip pat parengė aviacijos saugumu besirūpinančių asmenų bendruomenei skirtas veiksmų gaires dėl nenumatytiems atvejams skirtų ir alternatyvių aviacijos saugumo priemonių taikymo dėl COVID-19. Galiausiai Komisija taip pat paskelbė gaires dėl transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo COVID-19 krizės metu 6 .

Dėl judėjimo ribojimų per COVID-19 krizę buvo sunku atlikti Europos Komisijos patikrinimus, bet jie vis vien buvo tęsiami, naudojant naujus darbo būdus ir tokius pagalbinius metodus kaip nuotoliniai dokumentais pagrįsti patikrinimai.

Didesnio valdžios ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė atvejai, kai bepiločių orlaivių, dar vadinamų dronais, sistemos (UAS) neteisėtai naudojamos kaip priemonės išpuoliams vykdyti ir oro uostų darbui trikdyti. Komisija padėjo Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai (EASA) rengti gaires dėl bepiločių orlaivių incidentų oro uostuose valdymo. Be to, Komisija skatino valstybių narių diskutuoti apie neigiamus su bepiločiais orlaiviais susijusių incidentų padarinius aviacijos sistemai.

Kaip ir ankstesniais metais, Komisija toliau analizavo su grėsmėmis susijusią padėtį glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ICAO ir šalimis partnerėmis, kaip antai JAV (visų pirma dėl galimų naujų terorizmo metodų), ir rengė rizikos mažinimo strategijas, kai tinka, grindžiamas reguliariu rizikos vertinimu.

Komisija toliau padėjo didinti aviacijos saugumą visame pasaulyje, tęsdama ilgalaikį bendradarbiavimą su ICAO ir vykdydama gebėjimų stiprinimo Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose projektą CASE-II. Be to, Komisija teikė skrydžių per konfliktų zonas rizikos vertinimus pagal integruotą ES aviacijos saugumo rizikos vertinimo procesą. Šis procesas taip pat suteikia rizikos vertinimo pajėgumų ir padeda priimti sprendimus (mažinti riziką) oro transportu vežamų krovinių saugumo ir aviacijos saugumo standartų srityje.

PIRMA DALIS. PATIKRINIMAI

1. Bendrosios aplinkybės

Reglamentu (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių siekiama užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams civiliniuose orlaiviuose, taip siekiant apsaugoti asmenis ir prekes.

Tame reglamente reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai stebėtų visus oro uostus, operatorius ir kitus subjektus, taikančius aviacijos saugumo standartus, ir užtikrintų, kad trūkumai būtų greitai aptikti ir ištaisyti, o Komisijai teisės aktų leidėjas suteikė įgaliojimus stebėti, ar ES ir EEE 7 valstybės narės veiksmingai įgyvendina šį teisinį reikalavimą.

Vykdant šį stebėsenos uždavinį, Komisijos priežiūros sistema taikoma ES ir EEE valstybių narių veiksmams rengiant, palaikant ir taikant veiksmingą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą ir veiksmingą nacionalinę civilinės aviacijos kokybės kontrolės programą.

Šiuo tikslu Komisija sukūrė reikalavimų laikymosi dviejų lygių stebėsenos sistemą, t. y. Komisijos atliekamus patikrinimus papildo valstybių narių parengtų metinių nacionalinės stebėsenos veiklos (saugumo auditų, patikrinimų ir bandymų) ataskaitų vertinimas.

Reglamento (EB) Nr. 300/2008 15 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija atliktų patikrinimus, įskaitant oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus, siekiant stebėti šio reglamento taikymą valstybėse narėse ir prireikus pateikti aviacijos saugumo tobulinimo rekomendacijų. Ši Sąjungos programa apima ir Šveicariją, o Norvegijoje ir Islandijoje patikrinimai atliekami pagal analogiškas ELPA priežiūros institucijos nuostatas.

Komisijos tikrinimo darbui 2020 m. atlikti buvo sudaryta šešių visu etatu dirbančių aviacijos saugumo inspektorių grupė. Tikrinimo darbą atlikti padeda apie 100 nacionalinių auditorių, kuriuos paskyrė valstybės narės, Islandija, Norvegija ir Šveicarija; jų gebėjimas dalyvauti Komisijos patikrinimų darbe užtikrinamas Komisijos teikiamu mokymu. Nuo 2016 m. 8 šiame procese lygiomis teisėmis dalyvauja ELPA priežiūros institucijos ir Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) inspektoriai. Tai, kad Komisijos patikrinimuose dalyvauja nemažai nacionalinių auditorių, užtikrina tarpusavio vertinimo sistemos veikimą ir sudaro sąlygas populiarinti metodiką ir perduoti geriausią patirtį valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse. Visa Komisijos ir ELPA priežiūros institucijos 2020 m. vykdyta reikalavimų laikymosi stebėsenos veikla apibendrinta 1 priedo lentelėje.

Komisijos reglamente (ES) Nr. 72/2010 9 su pakeitimais nustatyta Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka, įskaitant, inter alia, nuostatas dėl Komisijos inspektorių kvalifikacijos ir įgaliojimų.

Metodika, pagal kurią atliekami šie patikrinimai, yra parengta glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių aviacijos saugumo institucijomis ir pagrįsta saugumo priemonių veiksmingo įgyvendinimo tikrinimu. Siekiant nuosekliai aiškinti patikrinimų atlikimo reikalavimus ir procedūras, Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) Saugumo skyrius rengia ir tvarko oro uostų ir krovinių tikrinimo žinynus. Šiuose žinynuose taip pat pateikiama išsamių nuorodų ir rekomendacijų dėl visų pagal ES teisės aktus privalomų aviacijos saugumo priemonių. Be to, juose išsamiau aptariami visi organizaciniai ir praktiniai Komisijos patikrinimų aspektai. Šiuose žinynuose pateikiama ES įslaptinta informacija ir jie yra prieinami tik Komisijos inspektoriams ir atitinkamai kiekvienos valstybės narės institucijai.

Komisija atlieka valstybių narių aviacijos saugumo administracijų (atitinkamų institucijų) patikrinimus, taip pat kai kurių oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus. Atitinkamų institucijų patikrinimai atliekami siekiant patikrinti, ar valstybės narės turi ES aviacijos saugumo teisės aktams tinkamai įgyvendinti reikalingas priemones, įskaitant nacionalinę kokybės kontrolės programą, reikiamus įgaliojimus ir tinkamus išteklius. Oro uostų patikrinimų tikslas – patikrinti, ar atitinkama institucija tinkamai stebi veiksmingą aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimą ir ar ji geba greitai nustatyti ir ištaisyti galimus trūkumus. Abiem atvejais bet koks Komisijos inspektorių nustatytas trūkumas turi būti ištaisytas iki nustatyto termino. Patikrinimų ataskaitos išplatinamos visoms valstybėms narėms.

Nepaisydama su COVID-19 pandemija susijusių suvaržymų, Komisija tęsė valstybių narių nacionalinių administracijų tikrinimus pagal savo patikrinimų strategiją, tuo tikslu taikydama nuotolinio darbo metodus. 2020 m. Komisija atliko 11 visapusiškų patikrinimų oro uostuose (įskaitant oro vežėjus ir kitus subjektus) ir atitinkamose institucijose septyniose valstybėse narėse. Visi oro uostų patikrinimai, numatyti atlikti laikotarpiu po pandemijos protrūkio ES, prasidėjusio 2020 m. kovo mėn., buvo atidėti vėlesniam laikui.

Siekdama suteikti valstybėms narėms grįžtamosios informacijos po patikrinimų, skatinti skaidrumą ir suderinti reikalavimų laikymosi stebėsenos metodikas, Komisija buvo numačiusi 2020 m. balandžio mėn. surengti aviacijos saugumo patikrinimų darbo grupės posėdį, tačiau dėl COVID-19 protrūkio šį posėdį teko atšaukti. Nacionaliniai auditoriai pagal jų reguliaraus mokymo programą buvo pakviesti į kasmetinį susitikimą 2020 m. spalio mėn. Jis vyko vaizdo konferencijos forma.

1.1. Komisijos vykdoma daugiametė reikalavimų laikymosi stebėsena

Tam, kad Komisija galėtų deramai įsitikinti aukštu reikalavimų laikymosi lygiu valstybėse narėse, yra taikomas daugiametės stebėsenos metodas. Taigi, duomenys apie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinimo teisės aktų taikymą kiekvienoje valstybėje narėje renkami per dvejų metų ciklą atliekant valstybės narės atitinkamos institucijos arba bent vieno jos oro uosto patikrinimą. Be to, per penkerių metų ciklą surenkami duomenys apie bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų taikymą, šiuo tikslu atrinkus ne mažiau kaip 15 proc. ES oro uostų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 300/2008, įskaitant kiekvienos valstybės oro uostą, kuris laikomas didžiausiu pagal keleivių srautą.

Pagal pagrindų reglamento reikalavimus valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė stebėti, ar oro uostai, oro vežėjai ir už saugumą atsakingi subjektai įgyvendina bendruosius pagrindinius standartus. Patikrinimų, kuriuos Komisija atlieka atrinktuose oro uostuose, rezultatai yra svarbus bendro reikalavimų laikymosi lygio kiekvienoje valstybėje narėje rodiklis.

Komisijos patikrinimų dažnumas ir apimtis yra nustatyti Mobilumo ir transporto GD parengtoje ES aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo stebėsenos strategijoje. Joje atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės aviacijos veiklos mastą, reprezentatyvią oro uosto veiklos rūšių imtį, aviacijos saugumo taisyklių įgyvendinimo standartą, ankstesnių Komisijos patikrinimų rezultatus, nacionalinių metinių kokybės kontrolės ataskaitų vertinimus, saugumo incidentus (neteisėtus veiksmus), grėsmės lygius ir kitus veiksnius bei vertinimus.

Nuo 2010 m. Komisijos patikrinimais nustatomas reikalavimų laikymosi lygis 10 yra apie 80 proc. (2010 m. – 80 proc., 2011 m. – 80 proc., 2012 m. – 83 proc., 2013 m. – 80 proc.; 2014 m. – 81 proc., 2015 m. – 80 proc., 2016 m. – 79 proc., 2017 m. – 81 proc., 2018 m. – 81 proc., 2019 m. – 81 proc., 2020 m. – 81 proc.). Nors šis rodiklis beveik nekinta, tai nereiškia, kad valstybės narės nedidina pastangų – priešingai, valstybių narių pastangos aviacijos saugumo srityje buvo labai sustiprintos, nes laikui bėgant reikalavimai didėjo, visų pirma tokiose srityse kaip oro transportu vežamų krovinių saugumas, skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimas arba mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių naudojimas.

2. Atitinkamų nacionalinių institucijų patikrinimai

2020 m. Komisija tęsė šeštąjį atitinkamų institucijų patikrinimų ciklą. Per tuos metus atlikti iš viso šeši atitinkamų institucijų patikrinimai.

Dažniausi nustatyti trūkumai buvo susiję su nacionalinių kokybės kontrolės programų įgyvendinimo trūkumais. Nustatyta, kad kyla sunkumų užtikrinti, kad oro uostai, oro vežėjai ir reguliuojami subjektai, atsakingi už saugumą, atnaujintų ir taikytų saugumo programas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentus ir sprendimus. Be to, kai kuriose valstybėse narėse nebuvo numatytu periodiškumu vykdoma užsienio oro vežėjų ir kai kurių už saugumą atsakingų subjektų stebėsena. Kitos valstybės narės nevisiškai taikė reikiamą tikrinimų metodiką ir neįtraukė visų reikiamų elementų į reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos ataskaitas. Be to, kai kurios valstybės narės neatliko saugumo auditų ir tikrinimų reikiamu dažnumu ir ne visada užtikrino, kad nustatyti trūkumai būtų greitai ištaisyti ir nesikartotų. Vis dėlto dauguma 2020 m. patikrintų valstybių narių buvo suderinusios nacionalines aviacijos saugumo programas su ES teisės aktais, suteikusios savo atitinkamoms institucijoms reikiamus vykdomuosius įgaliojimus stebėti ir užtikrinti visų pagrindinio reglamento ir jo įgyvendinimo aktų reikalavimų vykdymą, užtikrinusios, kad pakaktų auditorių reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklai vykdyti, ir įvykdžiusios daugumą su saugumo mokymu susijusių reikalavimų.

3. Pradiniai oro uostų patikrinimai

2020 m. atlikti penki pradiniai oro uostų patikrinimai. Keturi iš šių oro uostų patikrinimų apėmė visų skyrių nuostatas atitinkamose saugumo srityse, o vieno oro uosto patikrinimo sritis buvo kroviniai ir paštas bei susijusios saugumo įrangos nuostatos. Nustatyta bendra 2020 m. reikalavimus atitikusių pagrindinių priemonių dalis buvo 81 proc. – tokia pati kaip ir 2019 m. 11

Po vienuoliktų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 įgyvendinimo metų gauti patikrinimų rezultatai atspindi atitinkamų institucijų ir sektoriaus dalyvių įdėtas pastangas. Dauguma pagal šį didelio užmojo teisės aktą nustatytų saugumo reikalavimų buvo tinkamai įgyvendinti; reikalavimų laikymosi lygis svarbiausiose aviacijos saugumo srityse tebebuvo apie 80 proc. Vis dėlto kai kurių priemonių įgyvendinimo veiksmingumą dar reikėtų didinti.

Daugumos nustatytų trūkumų priežastys tebėra susijusios su žmogiškaisiais veiksniais. Daugelis jų susiję su praktiniu įgyvendinimu tam tikrose srityse, kuriose yra naujų arba neseniai reikšmingai pakeistų teisinių reikalavimų. Visų pirma, atitinkamoms institucijoms, sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams ir Komisijai reikės įdėti daugiau pastangų dėl kai kurių su patekimo kontrole ir rankinio bagažo tikrinimu susijusių nuostatų. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami vykdant daugiau nacionalinės kokybės kontrolės veiklos atitinkamose srityse.

2020 m. nustatyta aiškiai pagerėjusi oro uostų atsargų saugumo kontrolės padėtis, taip pat vėl nustatytas aukštas reikalavimų laikymosi lygis, susijęs su bagažo skyriuje vežamo bagažo tikrinimu ir apsauga, orlaivio atsargomis, mokymu ir saugumo įranga. Rezultatai buvo gana geri ir ankstesniais metais, tačiau jie dar labiau pagerinti didėjant informuotumui ir įgyjant daugiau praktinės patirties, susijusios su peržiūrėtais įgyvendinimo teisės aktais, kurie suteikė daugiau aiškumo ir nuoseklumo taikant priemones.

4. Paskesni patikrinimai

Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 72/2010 su pakeitimais 13 straipsnį Komisija paprastai atlieka tam tikrą skaičių paskesnių patikrinimų. Tokius patikrinimus numatoma atlikti tada, kai per pradinį patikrinimą nustatomi keli dideli trūkumai; jie taip pat atliekami atsitiktinės atrankos būdu, siekiant įsitikinti, kad atitinkamos institucijos turi reikiamus įgaliojimus reikalauti ištaisyti trūkumus iki nustatyto termino. Su tokiais patikrinimais susijusi veikla 2020 m. nebuvo vykdoma dėl COVID-19 pandemijos.

5. Valstybių narių METINIŲ KOKYBĖS KONTROLĖS ataskaitų vertinimai

Reglamento (EB) Nr. 300/2008 12 priedo 18 punkte reikalaujama, kad valstybės narės kasmet pateiktų Komisijai ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi jų įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir dėl aviacijos saugumo padėties jų teritorijoje esančiuose oro uostuose. Šios ataskaitos turinys turi būti toks, kaip nustatyta III priedėlyje, naudojant Komisijos pateiktą šabloną.

Šių ataskaitų vertinimas, kaip ir reguliariai Komisijos atliekami patikrinimai, yra priemonė, kuria naudodamasi Komisija atidžiai stebi griežtų nacionalinių kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimą, o tai teikia galimybę greitai aptikti ir ištaisyti trūkumus kiekvienoje valstybėje narėje.

Atliekant šį vertinimą analizuojama oro uostų, oro vežėjų ir kitų už aviacijos saugumą atsakingų subjektų reguliarios stebėsenos veikla, objektuose auditorių atliekamų tikrinimų trukmė dienomis, reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos tinkamo priemonių derinio apimtis ir taikymo dažnis, nacionaliniai reikalavimų laikymosi mastai, tolesnės priežiūros veiksmai ir naudojimasis vykdomaisiais įgaliojimais.

Kalbant apie valstybių narių 2020 m. metines ataskaitas, COVID-19 pandemija labai sumažino valstybių narių galimybes per 2020 m. vykdyti įprastą kokybės kontrolės veiklą oro uostuose ir kitų subjektų veiklos vietose.

2020 m. kovo mėn. Komisija paskelbė bendrąjį pranešimą, kuriuo nustatytos išimtinės priemonės atsižvelgiant į negalėjimą laikytis tam tikrų ES teisės aktų nuostatų. Taip valstybėms narėms leista imtis nenumatytiems atvejams skirtų priemonių ir reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos atžvilgiu, jeigu jos vykdymas sustabdytas arba labai sutrikdytas dėl pandemijos poveikio. Apskritai, COVID-19 neigiamus padarinius ir ribojimų poveikį patyrė visos valstybės narės, tačiau kadangi pandemijos eiga Sąjungoje nebuvo visur vienoda, ji plito skirtingu greičiu ir jos poveikis skyrėsi įvairiose valstybėse narėse (o kartais buvo skirtumų net ir tos pačios valstybės narės viduje), 27 valstybių narių padėtis, susijusi su šių ribojimų taikymo laiku ir griežtumu, buvo gana skirtinga. Labai sumažėjus civilinės aviacijos veiklos apimčiai (keleivių srautams ir orlaivių skrydžių skaičiui), buvo perplanuota, atšaukta arba pakeista įvairi reikalavimų laikymosi stebėsenos veikla. 2020 m. gegužės mėn. Komisija valstybėms narėms pateikė reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos užduočių sąrašą 13 , kuriame nurodyta, kokia veikla turėtų būti vykdoma kaip alternatyva arba įtraukiama į įprastinius auditus, tikrinimus ir bandymus, jei šių atlikti būtų visiškai ar iš dalies neįmanoma dėl pandemijos. Komisija suteikė priemonę, kurią valstybėms narėms reikėjo naudoti įtraukiant tokią veiklą į pateiktiną 2020 m. metinę ataskaitą.

Todėl atlikdama 2020 m. metinių ataskaitų vertinimą Komisija skyrė dėmesį įprastoms kokybės kontrolės priemonėms, kurias galėjo taikyti valstybės narės, įvertino minėtą alternatyvią ir papildomą veiklą, vykdytą griežčiausių izoliavimo priemonių laikotarpiu, ir patikrino jos reikšmingumą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors kai kurios valstybės narės pajėgė visiškai įvykdyti savo kokybės kontrolės įsipareigojimus naudodamosi įprasta metodika ir priemonėmis, dauguma valstybių narių daug naudojosi papildomos alternatyvios reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos galimybėmis, ir tai padėjo pasiekti pakankamai gerų rezultatų – tiek pagal auditorių darbo dienų skaičių, tiek pagal faktinį stebėtų veiklos vykdytojų skaičių.

Atsižvelgiant į beprecedentę padėtį ir į pirmiau apibūdintus sprendimus ir priemones, kuriais naudojosi valstybės narės, metinių ataskaitų vertinime pripažintos visų valstybių narių įdėtos didžiulės pastangos tęsti nuolatinę savo aviacijos saugumo sistemos stebėseną, tuo tikslu atliekant nuotolinius dokumentais pagrįstus vertinimus ir, kai įmanoma, juos derinant su tiksline objektuose vykdoma veikla.

Bendruoju vertinimu nenustatyta jokių trūkumų ar spragų, dėl kurių būtų reikėję imtis tolesnių veiksmų; Komisija manė, kad valstybių narių atsakas ir jų įdėtos pastangos yra pakankami. Kadangi pandemijos poveikis tęsėsi ir per 2021 m., Komisija, atsižvelgdama į 2021 m. metinių ataskaitų vertinimą, svarstys galimybę patobulinti šią alternatyvią reikalavimų laikymosi stebėsenos veiklos programą.

Komisija valstybėms narėms nusiuntė išsamų oficialų vertinimą, kuriame prireikus nurodė pasiūlymų, kaip būtų galima geriau ar tikslingiau dėti nacionalines pastangas.

6. Trečiųjų šalių oro uostų vertinimas

Dėl išskirtinių aplinkybių per ataskaitinius metus neatlikta jokių JAV oro uostų vertinimų pagal darbo susitarimą su Jungtinių Amerikos Valstijų susisiekimo saugumo administracija, kuris sudarytas remiantis ES ir JAV oro susisiekimo susitarimu 14 . Taip pat dėl analogiškų priežasčių nebuvo įmanoma atlikti vertinimų pagal susitarimus tarp Komisijos ir trečiųjų šalių dėl vienintelio saugumo patikrinimo (OSS) sistemos. Įprastomis aplinkybėmis šie vertinimai atliekami kaip kryžminė patikra, ar tam tikrų saugumo priemonių įgyvendinimas toliau atitinka ES aviacijos saugumo teisės aktų įgyvendinimui lygiavertį standartą.

7. Nebaigtos bylos, bylos pagal 15 straipsnį ir teisinės procedūros

Patikrinimų bylos baigiamos tik Komisijai įsitikinus, kad imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų, todėl bylos trukmė priklauso nuo atitinkamos valstybės narės bendradarbiavimo. 2020 m. buvo užbaigta penkiolika patikrinimų bylų (vienuolika bylų dėl oro uostų patikrinimų, keturios – dėl atitinkamų institucijų patikrinimų). Apskritai metų pabaigoje buvo likusios nebaigtos septynių atitinkamų institucijų ir septynių oro uostų patikrinimų bylos.

Jeigu manoma, kad nustatyti saugumo priemonių įgyvendinimo oro uoste trūkumai yra tokie dideli, kad gali turėti reikšmingą poveikį bendram civilinės aviacijos saugumo lygiui Sąjungoje, Komisija taiko Komisijos reglamento (ES) Nr. 72/2010 15 straipsnį. Tai reiškia, kad visos kitos atitinkamos institucijos įspėjamos apie susidariusią padėtį ir reikia svarstyti poreikį imtis kompensacinių priemonių dėl skrydžių iš to oro uosto. 2020 m. nepradėta jokių bylų pagal 15 straipsnį, tačiau vienai valstybei narei nusiųstas išankstinis įspėjimas, kuriame ji paraginta imtis tinkamų kompensacinių priemonių, iki atitinkamas trūkumas bus visiškai ištaisytas.

Nepriklausomai nuo to, ar 15 straipsnis taikomas, ar ne, dar viena priemonė, kurios gali imtis Komisija (visų pirma tais atvejais, kai trūkumai ilgai neištaisomi arba kartojasi), yra pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimas. 2020 m. pradėta viena pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Tuo pačiu laikotarpiu užbaigta kito pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

ANTRA DALIS. TEISĖS AKTŲ SISTEMA IR PAPILDOMOS PRIEMONĖS

1. Teisės aktų sistema

Civilinė aviacija tebėra potencialus teroristinių grupių išpuolių taikinys, ir kovojant su šia grėsme reikia įgyvendinti proporcingas, rizika grindžiamas apsaugos priemones. Todėl Komisija ir valstybės narės nuolat derina taikomas rizikos mažinimo priemones siekdamos užtikrinti aukščiausio lygio saugumą ir kartu kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį veiklai.

2020 m. sausio mėn. atnaujintos 15 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 nuostatos dėl civilinės aviacijos saugumo įrangos patvirtinimo ir dėl trečiųjų šalių, pripažintų taikančiomis saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams civilinės aviacijos saugumo standartams, sąrašo. 2020 m. birželio mėn., prasidėjus COVID-19 pandemijai, dar kartą pakeistos 16 to reglamento nuostatos, susijusios su oro transporto bendrovių, veiklos vykdytojų ir subjektų, atliekančių iš trečiųjų šalių atvykstančių krovinių ir pašto saugumo kontrolę, pakartotiniu paskyrimu ir su tam tikrų kibernetinio saugumo, asmens reputacijos patikrinimo, sprogmenų aptikimo sistemų įrangos standartų ir mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių reguliavimo reikalavimų taikymo atidėjimu.

2020 m. kovo mėn. Komisija paskelbė bendrą visų rūšių transporto sektoriams skirtą pranešimą dėl išskirtinių priemonių siekiant spręsti problemas, susijusias su negalėjimu dėl kilusios krizės laikytis tam tikrų ES teisės aktų nuostatų. Aviacijos saugumui tai buvo ypač aktualu dėl sertifikatų galiojimo pratęsimo, mokymo, oro uostų darbuotojų ir įgulos narių pažymėjimų, reguliuojamų arba žinomų subjektų pakartotinio patvirtinimo, reikalavimų laikymosi stebėsenos ir kitos veiklos, kurios vykdymas buvo sustabdytas arba labai sutrikdytas dėl ekstremalios padėties pandemijos metu (taip pat reikalavimų laikymosi stebėsenos srityje). Komisija taip pat parengė aviacijos saugumu besirūpinančių asmenų bendruomenei skirtas veiksmų gaires dėl nenumatytiems atvejams skirtų ir alternatyvių aviacijos saugumo priemonių taikymo dėl COVID-19. Šiomis gairėmis siekta padėti apsaugoti patikrų vykdytojus, keleivius ir darbuotojus, kartu užtikrinant, kad būtų toliau vykdomi aviacijos saugumo uždaviniai, ir suderinant nenumatytiems atvejams skirtas ir alternatyvias priemones. Be to, Komisija, kaip atsaką į pandemiją, paskelbė gaires dėl transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo COVID-19 krizės metu 17 .

2. Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazė (UDSCS)

Reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazė 18 nuo 2010 m. birželio 1 d. yra pagrindinė ir vienintelė teisiškai tinkama priemonė, skirta informacijos paieškai priimant siuntas iš kito reguliuojamo subjekto arba žinomo siuntėjo. Pradėjusi veikti duomenų bazė vėliau buvo išplėsta įtraukiant oro vežėjų, kuriems leidžiama į ES įvežti krovinius ir paštą iš trečiųjų šalių oro uostų (ACC3), ir jų antžeminių paslaugų teikėjų trečiojoje šalyje (RA3 ir KC3) sąrašą, valstybių narių patvirtintų ES aviacijos saugumo tvirtintojų sąrašą, ES reguliuojamų tiekėjų, tiekiančių maitinimo paslaugoms skirtas ir kitas atsargas oro uostams ir oro transporto bendrovėms, sąrašą ir, galiausiai, Sąjungos oro uostų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 300/2008, sąrašą. Išplėsta duomenų bazė buvo pagrįstai pervadinta Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų baze 19 , kad jos pavadinimas labiau atitiktų platesnį jos naudojimą. 2020 m. pabaigoje šioje duomenų bazėje buvo 14 000 įrašų apie reguliuojamus subjektus, žinomus siuntėjus, nepriklausomus tvirtintojus, ACC3 oro transporto bendroves, reguliuojamus tiekėjus, taip pat trečiųjų šalių reguliuojamus subjektus ir žinomus siuntėjus. 2020 m. taip pat buvo nuolat užtikrinamas tikslinis jos 99,5 proc. prieinamumo lygis. Baigiama kurti nauja šios duomenų bazės versija. Ji turėtų pradėti visiškai veikti 2021 m. pabaigoje.

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/111 nustatyta nuo 2020 m. spalio 1 d. taikoma Europos civilinės aviacijos saugumo įrangos patvirtinimo tvarka (ES spaudo naudojimas). Šiuo reglamentu suderintas aviacijos saugumo įrangos patvirtinimas, už kurį anksčiau buvo atsakinga kiekviena valstybė narė. Naujoji sistema yra pagrįsta ECAC taikoma bendra vertinimo procedūra. Ją įgyvendinant reikėjo, kad visa patvirtinta aviacijos saugumo įranga būtų užregistruota ir pažymėta duomenų bazėje 20 , iš kurios taip pat galima parsisiųsti ES spaudo ženklą įrangai žymėti. Ši naujosios duomenų bazės dalis pradėjo veikti 2020 m. gruodžio mėn.

3. Prieš kraunant pateikiama išankstinė informacija apie krovinius (PLACI duomenų rinkinys)

Komisija toliau glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis dėl oro transportu vežamų krovinių, kad būtų pasirengta prieš kraunant pateikiamos išankstinės informacijos apie krovinius (PLACI duomenų rinkinio) analizės sistemos pirmajam įgyvendinimo etapui. Šis pirmasis etapas, apimantis reikalavimus dėl pašto ir skubių siuntų, pradėtas 2021 m. kovo 15 d. Su tuo susijusios naujos nuostatos įtrauktos į muitinės ir civilinės aviacijos saugumo sričių ES teisės aktus 21 .

Pagal šiuos reikalavimus duomenys (7+1 išankstiniai muitinės įvežimo bendrosios deklaracijos elementai) apie kiekvieną orlaiviu į ES įvežamą siuntą turi būti elektroninėmis priemonėmis (per importo kontrolės sistemą ICS2) ES muitinei pateikiami ekonominės veiklos vykdytojų, atsakingų už prekių įvežimą pašto ar skubiose siuntose į Sąjungos muitų teritoriją, ir ES pirmojoje įvežimo muitinės įstaigoje išanalizuojami civilinės aviacijos saugumo tikslais. Tie patys reikalavimai bus nuo 2023 m. kovo 1 d. taikomi visoms siuntoms, vežamoms kaip orlaivių kroviniai.

Priklausomai nuo PLACI duomenų rinkinio rizikos analizės rezultato, gali reikėti įgyvendinti konkrečias aviacijos saugumo priemones rizikai mažinti. Jos gali būti taikomos tiekimo į ES grandinėje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų (tiesiogiai arba netiesiogiai, jų antžeminių paslaugų teikėjų ir (arba) galiausiai oro vežėjo) prieš pakraunant siuntą į orlaivį, išvykstantį į ES. Tokie veiksmai (kaip visuotinai pripažinta ICAO ir Pasaulio muitinių organizacijos) gali apimti papildomos informacijos prašymus, prašymus atlikti atrankinę patikrą vadovaujantis didelės rizikos standartais arba atsisakymą pakrauti siuntą į orlaivį. Reikalavimai dėl PLACI duomenų rinkinių visur taikomi trečiosioms šalims visame pasaulyje, taip pat ten, kur oro transporto bendrovės ir krovinių vežėjai neįeina į ES ACC3 programą.

2020 m. lapkričio mėn. Komisija kartu su aviacijos saugumo institucijomis ir nacionalinėmis muitinėmis surengė praktinį seminarą siekdama geresnio supratimo ir veiksmų suderinimo, kad europinė prieš kraunant pateikiamos išankstinės informacijos apie krovinius sistema (PLACI) būtų įgyvendinama sklandžiai. Bendradarbiavimas su muitinių srities dalyvių bendruomene taip pat tęstas pasauliniu lygmeniu per ICAO ir Pasaulio muitinių organizaciją.

TREČIA DALIS. BANDYMAI, TYRIMAI IR NAUJOS INICIATYVOS

1. Bandymai

Bandymas pagal ES aviacijos saugumo teisės aktus atliekamas, kai valstybė narė susitaria su Komisija, kad tam tikrą apibrėžtą laikotarpį taikys teisės aktų nepatvirtintą priemonę ar metodą, kuriuo pakeičiama viena iš patvirtintų saugumo kontrolės priemonių, su sąlyga, kad toks bandymas neturėtų neigiamo poveikio bendram saugumo lygiui. Terminas „bandymas“ nėra teisiškai vartojamas, kai valstybė narė arba subjektas atlieka naujos saugumo kontrolės priemonės, kuri papildomai taikoma kartu su viena ar keliomis teisės aktuose numatytomis priemonėmis, vertinimą.

Per 2020 m. neatlikta ir nepradėta jokių bandymų.

2. Tyrimai, ataskaitos ir konferencijos

Didžiąją 2020 metų dalį nebuvo įmanoma organizuoti tiesioginio dalyvavimo renginių, tačiau 2020 m. lapkričio mėn. Komisija surengė pirmąjį (virtualų) aviacijos kibernetinio saugumo darbo grupės 22 posėdį, kuriame dalyvavo už aviacijos saugumą ir TIS direktyvos 23 įgyvendinimą atsakingos valstybių narių institucijos ir suinteresuotieji subjektai. Komisija mano, kad įgyvendinant ir toliau tobulinant sudėtingą aviacijos kibernetinio saugumo reguliavimo sistemą gali būti labai naudinga konsultuotis ir dalytis patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais tokioje darbo grupėje. Taip pat labai norima užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į aviacijos sektoriaus specifiką, ir sužinoti, kaip atskirų sektorių ir horizontaliojo pobūdžio pastangos galėtų vienos kitas papildyti, išvengiant pastangų dubliavimo ir nereikalingos naštos administracijai ir sektoriui.

2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė transporto kibernetinio saugumo priemonių rinkinį 24 siekdama didinti informuotumą apie kibernetinę riziką ir kibernetinę higieną ir didinti atitinkamą transporto sektoriaus parengtį. Šiame priemonių rinkinyje rekomenduojami metodai, kaip mažinti kai kurias kibernetines grėsmes 25 , galinčias turėti poveikį transporto sektoriui. Jame numatytas ir aukštesnis lygis, kuriame teikiama saugumo ir kibernetinio saugumo specialistams, dirbantiems transporto organizacijose, svarbi informacija. Šio aukštesnio lygio specialistams pateikiama rekomendacijų dėl kibernetinių grėsmių nustatymo, apsaugos nuo jų, jų aptikimo ir tinkamo reagavimo.

3. Naujos iniciatyvos

Buvo toliau daroma naujų aviacijos saugumo technologijų plėtros pažanga. Visų pirma, buvo dirbama siekiant parengti saugumo įrangai taikytinus aptikimo standartus, susijusius su naujomis grėsmėmis, ypač cheminių medžiagų grėsmėmis. Šiuo tikslu sėkmingai bendradarbiaujama su JAV ir kitais tarptautiniais partneriais. Deja, COVID-19 krizė pakenkė ir šiam bendradarbiavimui, nes vykdant šią veiklą reikia saugioje aplinkoje keistis įslaptinta informacija, o tiesiogiai dalyvauti susitikimuose nebuvo įmanoma.

2020 m. Komisija pradėjo diskusiją dėl naujos aviacijos saugumo strategijos, kad būtų apsvarstyta aviacijos saugumo strateginė ateities vizija. Nors šis darbas buvo atidėtas dėl su COVID-19 pandemija susijusių prioritetų, jis iš tiesų atnaujintas 2021 m. Tam renkama informacija iš įvairių darbo procesų srityse, susijusiose su rizika grindžiama saugumo koncepcija, saugumo kultūra ir holistiniu požiūriu, inovacijomis ir aviacijos saugumo standartais. Komisija ketina užbaigti šį darbą iki 2021 m. pabaigos, pateikdama su konkrečiais galimais veiksmais ir sprendimais susijusių pasiūlymų dėl ateities.

KETVIRTA DALIS. GRĖSMĖS ATVEJAI IR PERSPEKTYVOS

Be to, atsižvelgiant į pastarojo meto tarptautinius įvykius, tarptautinis džihadistų terorizmas vis dar kelia ES didelę grėsmę, ir ją reikia atidžiai stebėti 26 . Nepaisant pasaulinių pastangų riboti teroristų finansavimo šaltinius, teroristinės organizacijos vis dar turi galimybę naudodamosi dideliais grynųjų pinigų rezervais 27 finansuoti savo veiklą ir propagandą. Jos toliau gali taikytis į oro transportą, be kita ko, bandydamos apeiti oro transporto bendrovių saugumo sistemas 28 arba sukurti naujoviškus sprogmenų slėpimo būdus. Komisija ir valstybės narės nuolat vertina ir kitas galimas grėsmes, tokias kaip biologinės, radiologinės, branduolinės ir ypač cheminės grėsmės. Vidaus subjektų keliamai grėsmei reikia skirti ypatingą dėmesį turint omenyje vykstančią radikalizaciją internete ir užsienio teroristų kovotojų grįžimo į Europą perspektyvą. Tuo pat metu atsiranda ir kitų grėsmių bei išpuolių metodų. Bepiločiai orlaiviai teikia naujų galimybių Europos ekonomikai, ir didžioji dalis bepiločių orlaivių naudojimo veiklos yra ir bus teisėta. Tačiau netinkamose rankose bepiločiai orlaiviai įvairių piktavalių subjektų gali būti naudojami neteisėtam stebėjimui vykdyti, ypatingos svarbos infrastruktūros veikimui trikdyti arba išpuoliams prieš didelės vertės taikinius rengti. Tokia bepiločių orlaivių keliama grėsmė tikriausiai didės, nes jie tampa plačiau prieinami, įperkamesni ir galingesni. Komisija įvairiomis priemonėmis – įskaitant ir teisės aktus, ir rekomendacijas – padeda valstybėms narėms kovoti su tokiu netinkamu bepiločių orlaivių naudojimu. Komisija ėmėsi konkrečių veiksmų šioje srityje, 2021 m. balandžio 22 d. patvirtinusi Europos bepiločių orlaivių eismo valdymo koncepcijos („U-Space“) reglamentavimo sistemą 29 . Ją taikant institucijoms turėtų būti lengviau atskirti ore esančius „draugiškus“ bepiločius orlaivius nuo „nedraugiškų“, t. y. nekontroliuojamų, galimai piktavalių asmenų valdomų bepiločių orlaivių. Be to, Reglamente (ES) 2019/945 30 reikalaujama, kad vartotojų bepiločiai orlaiviai, kuriems naudoti nereikia išankstinio patvirtinimo, būtų gaminami su integruota naudotojo registracijos numerio ir bepiločio orlaivio buvimo vietos duomenų automatinio siuntimo funkcija, taigi tuos duomenis būtų galima gauti mobiliuosiuose įrenginiuose, ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo institucijos bei plačiosios visuomenės nariai, esantys arti orlaivio, galėtų lengvai gauti šią informaciją (net ir už „U-Space“ oro erdvės ribų); taip pilotai skatinami elgtis atsakingai ir sumažinama galimybių slaptai ir anonimiškai naudoti šiuos bepiločius orlaivius neteisėtais ar piktavališkais tikslais 31 . Be to, Komisija, siekdama teikti pagalbą institucijoms, kovojančioms su nekontroliuojamais orlaiviais, padeda rengti įvairią rekomendacinę medžiagą, finansuoja inovacinius projektus ir tyrimus dėl kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių ir padeda atrasti sąlyčio taškus tarp įvairių sektorių, kuriems tai turi poveikį (pvz., teisėsaugos, aviacijos, ypatingos svarbos infrastruktūros, kalėjimų, muitinių ir sienų apsaugos, asmeninės apsaugos, masinių renginių), ir suinteresuotųjų subjektų. Komisija taip pat pradėjo Europos kovai su bepiločių orlaivių sistemomis (UAS) skirtų sistemų bandymų programą. Šia iniciatyva siekiama padėti rasti labiau suderintą Europos požiūrį į įvairių kovos su bepiločiais orlaiviais technologijų bandymus. EASA, padedama Komisijos, 2021 m. kovo mėn. paskelbė rekomendacijas, kuriomis siekiama padėti aviacijos veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms valdyti su bepiločiais orlaiviais susijusius incidentus oro uostuose ir aplinkinėse teritorijose. Kovoti su nekontroliuojamų bepiločių orlaivių keliama grėsme bus numatyta ir „Bepiločių orlaivių strategijoje 2.0“, kurią Komisija planuoja patvirtinti 2022 m.

Visose transporto srityse, įskaitant aviaciją, Komisija kartu su atitinkamomis agentūromis nuolat palaikė dialogą su valstybėmis narėmis ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalimis, sektoriaus ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl naujų saugumui kylančių grėsmių, įskaitant hibridinio pobūdžio grėsmes. Taip siekiama kaupti žinias ir stiprinti gebėjimus reaguoti į tas grėsmes, veiksmingai valdant riziką.

Komisija toliau vykdė sistemingą stebėseną, susijusią su įvairiose srityse kylančiomis grėsmėmis 32 , įskaitant hibridines grėsmes, kad būtų galima atitinkamai pritaikyti aviacijos saugumo bazinį lygį. Taip pat Komisija toliau užtikrino civilinės aviacijos aukšto lygio apsaugą nuo neteisėtų veiksmų (pasinaudodama Komisijos aviacijos saugumo patikrinimų sistema), kaip numatyta galiojančiuose ES teisės aktuose 33 . Tarptautiniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose Komisija padėjo ICAO ir trečiosioms šalims nustatyti pasaulinę grėsmių ir rizikos panoramą ir šiuo klausimu su jomis glaudžiai bendradarbiavo.

Naudojant perspėjimo dėl konfliktų zonų sistemą buvo reguliariai atliekami bendri rizikos vertinimai (su tam tikrais praktiniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos), vadovaujant integruotai ES aviacijos saugumo rizikos vertinimo grupei. Šio darbo tikslas – laiku pasidalyti informacija apie konfliktų zonose kylančios rizikos vertinimą. Integruotos ES aviacijos saugumo rizikos vertinimo grupės darbo rezultatai padeda priimti sprendimus dėl galimų rizikos mažinimo priemonių, įskaitant EASA informacijos apie konfliktų zonas biuletenio (CZIB) arba informacinių pranešimų paskelbimą.

PENKTA DALIS. TARPTAUTINIS DIALOGAS

1. Bendrosios aplinkybės

Komisija palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ir pagrindiniais prekybos partneriais ir dalyvauja susijusiuose tarptautiniuose susitikimuose, kaip antai kasmetiniame ICAO aviacijos saugumo grupės susitikime. Ji bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama, kad būtų ES pozicijos būtų koordinuojamos. Vyksta dvišaliai dialogai su kai kuriomis trečiosiomis šalimis, kaip antai Jungtine Karalyste, Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Australija, Singapūru ir kt. Tai teikia galimybę Komisijai stiprinti savitarpio supratimą ir aukšto lygio pasitikėjimą su tomis šalimis, kurios laikosi panašaus požiūrio į aviacijos saugumą.

2. Tarptautinės organizacijos

ES stebėtojos teisėmis aktyviai dalyvavo 2020 m. gruodžio 14–17 d. Monrealyje vykusiame kasmetiniame ICAO aviacijos saugumo grupės susitikime (AVSECP/31). ES pateikė informacinį dokumentą apie ES įgyvendinamą programą dėl prieš kraunant pateikiamos išankstinės informacijos apie krovinius (PLACI duomenų rinkinių). Atsižvelgdama į galimus oro uostų sunkumus įgyvendinti kai kurias Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo nuostatas COVID-19 krizės metu, Aviacijos saugumo grupė priminė, kad reikia toliau padėti sektoriui įgyvendinti saugumo priemones pabrėždama, kad neturi kilti pavojaus aviacijos saugumui. Aviacijos saugumo grupės susitikime svarstytas svarbus klausimas dėl su COVID-19 vakcinų gabenimu susijusių saugumo aspektų. Aviacijos saugumo grupės Oro transporto krovinių saugumo darbo grupė parengė gaires šiuo klausimu; jos paskelbtos ICAO valstybėms skirtame rašte 34 dėl COVID-19 vakcinų platinimo ir oro transporto krovinių saugumo. Šiomis ICAO gairėmis siekiama padėti valstybėms ir sektoriui taikyti aviacijos saugumo priemones, kartu palengvinant sklandų vakcinų tiekimą visoje tiekimo grandinėje ir į galutinę paskirties vietą. Po Aviacijos saugumo grupės susitikimo vyko (virtualus) saugumo simpoziumas „Improving security culture by connecting the dots“ (Saugumo kultūros gerinimas sujungiant taškus“); jame 2021 m. paskelbti aviacijos saugumo kultūros metais.

3. Trečiosios šalys

Komisija tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu pagrindu aktyviai palaikydama ryšius su tarptautiniais partneriais aviacijos saugumo srityje, bendradarbiauja dėl svarbių dokumentų ir koordinuoja veiksmus pasaulinėje arenoje.

Pavyzdžiui, bendra ES ir JAV bendradarbiavimo susisiekimo saugumo klausimais grupė (TSCG) siekia skatinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis įvairiose bendrų interesų srityse. Ji užtikrina tolesnį vienintelio saugumo patikrinimo (OSS) sistemos veikimą ir atitinkamos ES ir JAV krovinių ir pašto vežimo oro transportu tvarkos abipusį pripažinimą. Šios iniciatyvos padeda taupyti oro vežėjų laiką ir lėšas ir mažina veiklos sudėtingumą. 2020 m. gruodžio 3 d. įvyko ES ir JAV bendradarbiavimo susisiekimo saugumo klausimais grupės 30-asis susitikimas (dėl taikomų kelionių ribojimų jis vyko virtualiai). Per šį susitikimą pasikeista informacija apie COVID-19 padėties raidą ir kalbėta apie bendradarbiavimui aviacijos saugumo srityje aktualias temas.

Kadangi susijusios grėsmės ir rizika yra pasaulinio lygio, Komisija, JAV transporto saugumo administracija (TSA) ir kiti partneriai dalyvauja konsultacijose ir vieni kitiems padeda nustatyti ir koordinuoti reikiamus veiksmus, įskaitant galimą papildomų priemonių, skirtų konkrečioms kylančioms grėsmėms mažinti, įgyvendinimą. Tokiu požiūriu užtikrinama, kad bet koks poveikis veiklos vykdytojams ir keleiviams būtų minimalus.

Komisija pagal ES teisę yra sudariusi susitarimus dėl kai kuriose trečiosiose šalyse ar trečiųjų šalių oro uostuose taikomų saugumo standartų pripažinimo lygiaverčiais ES standartams siekdama, kad vienintelio saugumo patikrinimo (OSS) sistema būtų taikoma visiems skrydžiams tarp ES ir tų trečiųjų šalių. Šiuo metu yra pripažintas, be kita ko, Jungtinių Valstijų, Kanada, Singapūro, Juodkalnijos, Serbijos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio (tik dėl bagažo skyriuje vežamo bagažo) tarpusavio lygiavertiškumas ir OSS sistemos abipusiškumas. Komisija toliau kalbasi su Izraeliu ir Japonija dėl OSS susitarimų, tačiau dėl pandemijos per 2020 m. padaryta nedaug pažangos. Izraelio atveju planuojama surengti ES aviacijos saugumo ekspertų techninį vizitą siekiant įvertinti keleivių ir rankinio bagažo patikros priemonių, taikomų Ben Guriono oro uoste, lygiavertiškumą (kai tai bus įmanoma, atsižvelgiant į COVID-19 situaciją). Komisija palaiko technines diskusijas su Japonija, kad per pirmą etapą būtų palyginti atitinkami aviacijos saugumo teisės aktai.

Atsižvelgdama į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimą iš ES (jis iš pradžių buvo numatytas 2019 m. kovo mėn. pabaigoje, bet vėliau atidėtas iki 2020 m. sausio 31 d. ir po jo taikytas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. pabaigos), Komisija ėmėsi nenumatytiems atvejams skirtų priemonių, kad būtų užtikrintas sklandus tolesnis vienintelio saugumo patikrinimo (OSS) procedūros taikymas keleivių, bagažo ir krovinių vežimui iš Jungtinės Karalystės su jungiamaisiais skrydžiais per Europos oro uostus. Jungtinei Karalystei oficialiai patvirtinus, kad joje ir po išstojimo iš ES dienos tebegalios Sąjungos teisės aktams lygiaverčiai aviacijos saugumo norminiai aktai ir standartai, Komisija iš dalies pakeitė įgyvendinimo teisės aktus 35 , įtraukdama nuostatas, kuriomis leista taikyti OSS procedūrą skrydžiams iš Jungtinės Karalystės po tos datos, kai Jungtinėje Karalystėje nustos galioti Sutartys. Šis reglamentas pradėtas taikyti 2021 m. sausio 1 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui: oro uostams, oro transporto bendrovėms ir keleiviams jis labai naudingas. Saugioje krovinių vežimo oro transportu tiekimo grandinėje (ACC3, RA3 ir KC3) dalyvaujantys trečiųjų šalių subjektai, už kuriuos anksčiau buvo atsakinga Jungtinė Karalystė, buvo perskirstyti likusioms valstybėms narėms.

Gebėjimų stiprinimo srityje 2020 m. antrąjį ketvirtį pradėtas vykdyti projektas „Civilinės aviacijos saugumas Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose“ (CASE II) 36 . Šį vien ES lėšomis finansuojamą projektą įgyvendina ECAC. Projekto CASE II bendrasis tikslas – kovoti su terorizmo grėsme civilinei aviacijai, palaikant partnerystės ryšius su šių trijų regionų valstybėmis, kad būtų sustiprintos civilinės aviacijos saugumo sistemos valstybėse partnerėse 37 .

IŠVADOS

2020 m. nuo ankstesnių metų labai skyrėsi tuo, kad visai įprastai Komisijos ir valstybių narių veiklai didžiulį poveikį padarė COVID-19 pandemija. Teko parengti daug papildomų teisės aktų ir rekomendacijų. Įprasta patikrinimų veikla buvo laikinai sustabdyta ir pakeista alternatyviais metodais. Susitikimus buvo įmanoma rengti tik virtualiai, o toks darbas vargu ar gali būti toks produktyvus kaip dalyvaujant susitikimuose tiesiogiai. Dėl tos pačios priežasties nukentėjo ir tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau Komisija per šią krizę nuo pat pradžių vadovaujasi principu, kad aviacijos saugumo lygis neturi smukti, net jei kyla naujų iššūkių dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus ir finansinių apribojimų.

Žvelgdama į ateitį Komisija nuolat svarsto, kaip būtų galima dar labiau patobulinti dabartinę aviacijos saugumo sistemą, didinant jos efektyvumą, tvarumą, lankstumą ir stiprinant rizikos analize grindžiamus gebėjimus reaguoti į kylančias grėsmes, niekaip nežeminant jau pasiekto aukšto aviacijos saugumo lygio.

(1) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL L 97, 2008 4 9, p. 72).

(2) 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (OL L 299, 2015 11 14, p. 1).

(3) 2020 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/111, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 nuostatos dėl civilinės aviacijos saugumo įrangos patvirtinimo ir dėl trečiųjų šalių, pripažintų taikančiomis saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams civilinės aviacijos saugumo standartams (OL L 21, 2020 1 27, p. 1).

(4) 2020 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/910, kuriuo dėl COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamos įgyvendinimo reglamentų (ES) 2015/1998, (ES) 2019/103 ir (ES) 2019/1583 nuostatos, susijusios su oro transporto bendrovių, veiklos vykdytojų ir subjektų, atliekančių iš trečiųjų šalių atvykstančių krovinių ir pašto saugumo kontrolę, pakartotiniu paskyrimu ir su tam tikrų kibernetinio saugumo, asmens reputacijos patikrinimo, sprogmenų aptikimo sistemų įrangos standartų ir mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių reguliavimo reikalavimų taikymo atidėjimu (OL L 208, 2020 7 1, p. 43).

(5) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/255, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (OL L 58, 2021 2 19, p. 23).

(6) Komisijos komunikatas „Transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo gairės. COVID-19“ (OL C 169, 2020 5 15, p. 17).

(7) Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarija.

(8) Žr. 2016 m. kovo 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/472, kuriuo dėl termino „Komisijos inspektorius“ apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 72/2010 (OL L 85, 2016 4 1, p. 28).

(9) 2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 72/2010, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka (OL L 23, 2010 1 27, p. 1).

(10) Kad būtų užtikrintas palyginamumas ir būtų galima vertinti ilgalaikį reikalavimų laikymosi lygį, Komisija savo reikalavimų laikymosi rodiklį apskaičiuoja pagal metodą, kurį taikant atsižvelgiama tik į dažniausiai tikrinamus pagrindinius saugumo reikalavimus. Tai oro uosto saugumo, orlaivių saugumo, keleivių ir rankinio bagažo saugumo ir bagažo skyriuje vežamo bagažo saugumo reikalavimai. Saugumo priemonės grupuojamos pagal tiesiogiai susijusių saugumo reikalavimų rinkinius ir vertinamos kaip visuma. Tada taikomas nustatytasis svorinis dydis, atspindintis kiekvienos priemonių kategorijos įgyvendinimo lygį: Taigi, bendras konkrečių metų reikalavimų laikymosi rodiklis yra svorinių daugiklių suma, padalyta iš kategorijoms priskirtų tiesiogiai susijusių reikalavimų rinkinių skaičiaus.

(11) Žr. 1.1 skirsnį.

(12) Su pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų (OL L 7, 2010 1 12, p. 3).

(13) Jį sudaro nacionalinės saugumo programos (nacionalinių aviacijos saugumo, saugumo mokymo ir kokybės kontrolės programų), oro transporto bendrovių, oro uostų operatorių ir kitų subjektų saugumo programų, nuotolinio mokymo ir sertifikavimo veiklos vertinimas ir peržiūra, nacionalinių rizikos vertinimų peržiūra, dokumentų patikrinimai, tendencijų analizė ir kt.

(14) OL L 134, 2007 5 25, p. 4.

(15) Žr. 3 išnašą.

(16) Žr. 4 išnašą.

(17) Komisijos komunikatas „Transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo gairės. COVID-19“ (OL C 169, 2020 5 15, p. 17).

(18) Šią duomenų bazę sukūrė Komisija; tiekimo grandinės dalyviams privaloma ja naudotis pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1998 ir Sprendimą C(2015) 8005.

(19) 2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1116/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, siekiant patikslinti, suderinti ir supaprastinti tam tikras specifines aviacijos saugumo priemones (OL L 299, 2013 11 9, p. 1).

(20) https://ksda.ec.europa.eu/

(21) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/255, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (OL L 58, 2021 2 19, p. 23); 2020 m. balandžio 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/877, kuriuo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 203, 2020 6 26, p. 1); 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/893, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 206, 2020 6 30, p. 8).

(22) Komisijos tarnybų (Mobilumo ir transporto GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD) 2019 m. lapkričio mėn. dėl kibernetinio saugumo surengto praktinio seminaro vienas pagrindinių rezultatų buvo rekomendacija sudaryti aviacijos kibernetinio saugumo darbo grupę.

(23) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(24) Jis pateiktas (23 kalbomis) čia: https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/security-safety/cybersecurity_lt .

(25) Konkrečiai, tai kenkimo programų plitimas, paslaugų trikdymas, neteisėta prieiga ir vagystės, taip pat manipuliavimas programine įranga.

(26) ES kovos su terorizmu veiksmų plane nustatytos veiksmų sritys, kuriose ES ir jos valstybės narės galėtų laiku parengti priemones ir sutelkti esamas priemones, kad būtų galima iš anksto numatyti ir pašalinti galimą terorizmo riziką ES vidaus saugumui, kylančią dėl to, kad 2021 m. rugsėjo mėn. valdžią Afganistane perėmė Talibanas, žr.: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12315-2021-INIT/lt/pdf

(27) https://home.treasury.gov/news/press-releases/jy0532

(28) https://www.justice.gov/opa/pr/kenyan-national-indicted-conspiring-hijack-aircraft-behalf-al-qaeda-affiliated-terrorist

(29) 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos (OL L 139, 2021 4 23, p. 161); 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/665, kuriuo dėl reikalavimų, kurie oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų teikėjams ir kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojams turi būti taikomi valdomoje oro erdvėje paskirtoje sistemos „U-space“ oro erdvėje, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 (OL L 139, 2021 4 23, p. 184); 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/666, kuriuo dėl pilotuojamų orlaivių naudojimo sistemos „U-space“ oro erdvėje reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 923/2012 (OL L 139, 2021 4 23, p. 187).

(30) 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų (OL L 152, 2019 6 11, p. 1).

(31) Šis reikalavimas taikomas daugiau kaip 250 gramų sveriantiems vartotojų bepiločiams orlaiviams; jis bus visas taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

(32) Pavyzdžiui, susijusiomis su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, bepiločių orlaivių naudojimu, kibernetiniu saugumu, kroviniais ir paštu ir kt.

(33) Kaip išdėstyta 1 dalyje, 2020 m. Komisija atliko 11 visapusiškų patikrinimų, apėmusių oro uostus, oro vežėjus ir kitus subjektus, taip pat atitinkamas institucijas septyniose valstybėse narėse. Ji vadovavosi savo patikrinimų strategija ir taikė nuotolinius metodus.

(34) AS 8/7-21/6, 2021 m. sausio 27 d.

(35) 2019 m. kovo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/413, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 nuostatos dėl trečiųjų šalių, kurios pripažįstamos taikančiomis saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams civilinės aviacijos saugumo standartams (OL L 73, 2019 3 15, p. 98).

(36) CASE II yra paskesnis projektas po Civilinės aviacijos saugumo Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje projekto (CASE), kuris buvo pradėtas 2016 m. pradžioje ir truko ketverius metus. Projekto CASE II trukmė taip pat yra ketveri metai, o visam projekto laikotarpiui Komisijos skirtas biudžetas yra 8 mln. EUR. Projekte CASE II, palyginti su CASE I, nauja tai, kad į jį įtraukta Azija.

(37)

Valstybės partnerės pasirenkamos pagal objektyvius kriterijus, tokius kaip valstybės įsipareigojimas ar pajėgumas visapusiškai pasinaudoti visa pagal šį projektą vykdoma gebėjimų stiprinimo veikla arba galimo dubliavimo su kitomis (dvišalėmis arba daugiašalėmis) gebėjimų stiprinimo iniciatyvomis nebuvimas.

Valstybė	Patikrinimų skaičius (pradiniai ir paskesni patikrinimai) 2020 m. sausio–gruodžio mėn.	Bendras patikrinimų skaičius (pradiniai ir paskesni patikrinimai) nuo 2004 m.
Austrija	0	17
Belgija	0	20
Bulgarija	0	14
Kroatija	0	8
Kipras	0	11
Čekija	0	14
Danija	2	20
Estija	0	10
Suomija	0	17
Prancūzija	1	34
Vokietija	0	33
Graikija	0	24
Vengrija	0	12
Airija	0	17
Italija	2	32
Latvija	0	9
Lietuva	1	11
Liuksemburgas	0	11
Мalta	0	8
Nyderlandai	2	18
Lenkija	0	19
Portugalija	0	19
Rumunija	0	12
Slovakija	0	10
Slovėnija	0	9
Ispanija	0	32
Švedija	2	24
ES nepriklausanti valstybė Šveicarija	1	13
IŠ VISO	11	478

Valstybė	Patikrinimų skaičius (pradiniai ir paskesni patikrinimai) 2020 m. sausio–gruodžio mėn.	Bendras patikrinimų skaičius (pradiniai ir paskesni patikrinimai) nuo 2004 m.
Islandija	1	17
Norvegija	2	59
IŠ VISO	3	76