EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 01 13
COM(2022) 15 final
2022/0006(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl jaunųjų savanorių mobilumo visoje Europos Sąjungoje
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2022) 4 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 01 13
COM(2022) 15 final
2022/0006(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl jaunųjų savanorių mobilumo visoje Europos Sąjungoje
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2022) 4 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Europos Sąjungos pagrindas – jos piliečių ir valstybių narių solidarumas. Šia visuotine ir bendra vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama vienybė, reikalinga norint įveikti visuomenei šiandien kylančius ir rytoj kilsiančius uždavinius, kuriuos jaunieji europiečiai turi spręsti praktiškai parodydami savo solidarumą.
COVID-19 pandemija padarė precedento neturintį poveikį jaunimo švietimui, užimtumui, socialinei įtraukčiai ir psichikos sveikatai. Ji sutrikdė jaunimo galimybes mokytis ir įsidarbinti, daug jaunuolių patyrė izoliaciją ir nerimą bei išgyveno depresiją. Tuo pat metu jaunuoliai pademonstravo kartų solidarumą ir paramą; jiems pavyko parodyti didesnį atsparumą ir pastangas švelninant pandemijos poveikį.
2021 m. rugsėjo 15 d. savo pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad Europos Komisija siūlys 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais, „[k]ad atiduotume duoklę jaunuoliams, tiek atidavusiems kitiems“. Ji pabrėžė, kad „Europai reikalingas kiekvienas jaunuolis“. 2021 m. spalio 14 d. Komisija pateikė pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų projektą. Vienas iš šių metų tikslų – įgyvendinant viešąją politiką ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis teikti jaunimui daugiau galimybių, remiant jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą.
Europos solidarumo korpusas 1 yra Sąjungos viena bendra prieiga prie jaunimo savanoriškos veiklos galimybių. Jaunuoliams siūloma įvairių galimybių dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir paremti nacionalinių, regioninių ir vietos subjektų pastangas sprendžiant įvairius uždavinius ir kovojant su krizėmis.
Savanoriška veikla tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų yra puiki neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtis ir padeda skatinti jaunuolių tobulėjimą asmeniniu, socialiniu, mokymosi ir profesiniu požiūriais, aktyvų pilietiškumą, pilietinį dalyvavimą ir įsidarbinamumą. Jaunuolių iniciatyvumas yra vienas iš svarbių visuomenės ir darbo rinkos išteklių.
Tarptautinei savanoriškai veiklai visoje ES būdingas papildomas aspektas, t. y. galimybė padėti bendruomenei kitoje šalyje, gerinti kultūrų tarpusavio supratimą, mokytis ir dirbti užsienio kalba. Daugiakalbystė, daugiakultūriškumas ir gebėjimas prisitaikyti yra Europos darbo rinkoje vertinami veiksniai.
2008 m. lapkričio 20 d. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (toliau – 2008 m. Tarybos rekomendacija) 2 . Praėjus dešimčiai metų Taryba savo Rezoliucijoje, kuria patvirtinama 2019–2027 m. ES jaunimo strategija 3 , paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2008 m. Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje atnaujinimo.
Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 4 pabrėžta, kad „neformalusis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, padeda įgyti kasdienių ir profesinių įgūdžių bei kompetenciją. Šie įgūdžiai ir kompetencija turi būti skatinami, vertinami ir visapusiškai pripažįstami“. Jame taip pat pabrėžta, kad „vis dar yra kliūčių tarpvalstybiniam savanorystės judumui, įskaitant mokymosi rezultatų pripažinimą tarp darbdavių“. Šiame komunikate paskelbta, kad siekiant pašalinti teisines, finansines ir administracines kliūtis, vis dar trukdančias jaunimo tarpvalstybinei savanoriškai veiklai ir solidarumui, bus pateiktos atnaujintos politikos gairės. Šios atnaujintos gairės padės toliau didinti tarpvalstybinės patirties, įgyjamos dalyvaujant Europos solidarumo korpuso programose, įtraukumą, kokybę ir pripažinimą.
Taryba savo naujoje Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 5 patvirtino, kad vienas iš 1 prioritetinės srities konkrečių siekių ir veiksmų yra „[s]katinti, vertinti ir pripažinti neformalųjį mokymąsi, įskaitant savanorišką veiklą, ir didinti tarpvalstybinės solidarumo veiklos įtraukumą, kokybę ir pripažinimą“.
Savo 2021 m. spalio 14 d. ataskaitoje dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 6 Komisija nurodo, kad, siekdama toliau remti mobilumo ir savanoriškos veiklos galimybes, peržiūrės 2008 m. Tarybos rekomendaciją. Joje pabrėžiama, kad ši peržiūra, atsižvelgiant į pandemiją ir naujus susijusius prioritetus (savanorių sveikatą ir saugą, kartų solidarumą), yra aktuali ir atliekama laiku ir kad reikia išnagrinėti naujas savanoriškos veiklos formas, įskaitant skaitmeninę bei iš dalies skaitmeninę ir iš dalies fizinę savanorišką veiklą.
2008 m. Tarybos rekomendacija buvo siekiama pašalinti savanoriškos veiklos Europoje kliūtis didinant informuotumą, stiprinant pajėgumus siūlyti savanoriškos veiklos galimybes, mažinant dalyvavimo kliūtis, ypač kylančias nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, ir geriau pripažįstant įgytus įgūdžius. Šioje rekomendacijoje Komisija buvo raginama remti valstybes nares imantis veiksmų, pavyzdžiui, skatinant tarpusavio mokymąsi, teikiant paskatas įgyvendinant mobilumo programas ir sukuriant internetinį portalą savanoriškos veiklos paklausai ir pasiūlai suderinti. Šie veiksmai buvo toliau įgyvendinami ir dabar yra viena iš svarbiausių ES jaunimo veiklos dalių. Dauguma 2008 m. Tarybos rekomendacijoje iškeltų klausimų tebėra aktualūs, o veiksmai turėtų būti įgyvendinami toliau. Vis dėlto atnaujintoje rekomendacijoje turėtų būti atsižvelgiama į pokyčius, įvykusius nuo 2008 m., įskaitant:
–pasikeitusią savanoriškos veiklos aplinką, ypač nuo tada, kai pradėjo veikti Europos solidarumo korpusas, kuris yra pagrindinis jaunimui skirtos tarptautinės solidarumo veiklos galimybių teikėjas ES lygmeniu, ir naujas nacionalines savanoriškos veiklos ir paslaugų programas, taip pat apimančias tarptautinius aspektus;
–su nenumatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, COVID-19 pandemija) susijusius mobilumo sutrikdymus ir būtinybę užtikrinti savanorių sveikatą, saugą ir saugumą;
–aktyvesnį pripažinimą, kad savanoriškos veiklos patirtis padeda ugdytis darbo rinkoje reikalingus įgūdžius ir kompetencijas. Atsirado naujų priemonių, suteikiančių galimybę dokumentuoti ir patvirtinti mokymosi rezultatus, kuriais remiamas savanorių asmeninis, edukacinis, socialinis, pilietinis ir profesinis tobulėjimas, taigi ir jų įsidarbinimo galimybės. Tą turi gerai suprasti ne tik savanorių bendruomenė, bet ir darbdaviai;
–būtinybę į savanorišką veiklą įtraukti daugiau jaunuolių, kurie turi mažiau galimybių;
–demografinius iššūkius, įskaitant Europos gyventojų senėjimą, suteikiantį galimybių parodyti didesnį kartų solidarumą;
–atsirandančias naujas savanoriškos veiklos tendencijas, pavyzdžiui, skaitmeninę savanorišką veiklą 7 ir vadinamąją komercinę savanorišką veiklą 8 ;
–didėjantį susirūpinimą dėl poveikio aplinkai ir tvarų mobilumą.
Visoje ES tebėra daug tarptautinės savanoriškos veiklos kliūčių. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Europos solidarumo korpuso programos ir panašių nacionalinių savanorių programų veikimą visoje ES, labai svarbu šalinti arba mažinti tokias kliūtis. Svarbiausios iš šių kliūčių, apie kurias pranešė įvairūs suinteresuotieji subjektai, yra:
–nacionalinių administracinių ir reguliavimo sistemų, kuriomis reglamentuojama savanoriška veikla, įvairovė;
–praktinės informacijos internete trūkumas tokiais klausimais kaip tarptautinių savanorių socialinė apsauga, savanorių teisės į socialinę apsaugą, prašymo išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę tvarka ir kt. 9 ;
–nepakankamas savanoriškos veiklos patirties vertės supratimas ir nepakankamas priemonių, skirtų savanoriui vykdant savanorišką veiklą įgytiems įgūdžiams patvirtinti, naudojimas;
–nepakankamos mažiau galimybių turinčių jaunuolių galimybės dalyvauti savanoriškoje veikloje;
–kartais neaiškios savanorių rėmimo ir jų apsaugos taisyklės, be kita ko, tokių krizių kaip COVID-19 pandemija metu;
–nepakankama ES ir nacionalinių su tarptautine savanoriška veikla susijusių programų sąveika.
Siūloma Tarybos rekomendacija siekiama:
–sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui įsitraukti į tarptautinę savanorišką veiklą dalyvaujant Europos solidarumo korpuso ar kitose nacionalinio lygmens programose;
–pasiūlyti politikos gaires, kaip stiprinti tarptautinės jaunimo savanoriškos veiklos įtraukumo, kokybės, pripažinimo ir tvarumo aspektus;
–skatinti savanoriškos veiklos programų valstybėse narėse ir Europos solidarumo korpuso tarpusavio papildomumą ir
–skatinti tarpusavio mokymąsi ir tinklaveiką vykdant tarptautinę jaunimo savanorišką veiklą.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas grindžiamas keliomis atitinkamomis ES jaunimo politikos kryptimis. ES jaunimo strategijoje pabrėžiamas ES vaidmuo jaunimo ir solidarumo veiklos srityje. Ji apima tokius klausimus kaip ES bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje 2019–2027 m. ir ja skatinamas jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime. Ja taip pat remiamas dalyvavimas socialinėje ir pilietinėje veikloje, savanoriška veikla ir dalyvavimas solidarumo veikloje ir siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų išteklių, būtinų norint dalyvauti visuomenės gyvenime.
2016 m. sukurtas Europos solidarumo korpusas nuo 2018 m. reglamentuojamas atskiru reglamentu ir turi atskirą biudžetą 10 . Europos solidarumo korpusas yra vienos bendros prieigos prie galimybių įsitraukti į ES lėšomis finansuojamą solidarumo veiklą visoje Europoje priemonė, padedanti jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje savo šalyje arba užsienyje. Naujojoje Europos solidarumo korpuso 2021–2027 m. programoje itin daug dėmesio skiriama įtraukčiai – tą atspindi ir neseniai priimtos įtraukties priemonės, skirtos 2021–2027 m. programai „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programai 11 . Priemonė „Youthpass“ 12 yra neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo priemonė, sukurta jaunimo projektams, vykdomiems pagal Europos jaunimo programas, visų pirma Europos solidarumo korpuso programą. „Youthpass“ pažymėjimai padeda nustatyti ir dokumentuosi dalyvaujant tokiuose projektuose pasiektus mokymosi rezultatus.
Siūloma Tarybos rekomendacija taip pat bus prisidedama prie tokių iniciatyvų kaip:
·2022-ieji – Europos jaunimo metai 13 ;
·Europos švietimo erdvė;
·2020–2021 m. priimtos ES lygybės strategijos ir įtraukties politikos programos, skirtos konkrečioms diskriminuojamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms: 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas, LGBTIQ asmenų lygybės strategija, Integracijos ir įtraukties veiksmų planas ir Neįgaliųjų teisių strategija 14 .
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir programomis
ES lygmeniu remiama jaunimo savanoriška veikla yra susijusi su kitomis jaunimui svarbiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, švietimu ir mokymu, užimtumu, pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, socialine įtrauktimi, migrantų integracija, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato srities veiksmais, kūrybiškumu bei kultūra ir skaitmenizacija. Jaunimas remiamas įgyvendinant daug ES programų ir priemonių, visų pirma:
·Europos solidarumo korpuso iniciatyvą, kuria jaunimui suteikiama galimybių dalyvauti solidarumo veikloje visoje Europoje ir su humanitarine pagalba susijusioje veikloje visame pasaulyje;
·programą „Erasmus+“, pagal kurią jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims siūloma tarptautinio mobilumo mokymosi tikslais galimybių, ir įvairią jaunimo dalyvavimo veiklą;
·sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią darbo netekusiems ar mokslus baigusiems jaunuoliams per keturis mėnesius pateikiamas kokybiškas darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymas, ir
·stažuočių kokybės sistemos iniciatyvą – ES priemonę, kuria siekiama gerinti stažuočių kokybę ir kovoti su piktnaudžiavimo stažuotėmis praktika, įskaitant įprastų pradedantiesiems darbuotojams skirtų darbo vietų pakeitimą stažuotėmis.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Siūloma Tarybos rekomendacija atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius.
Pagal SESV 165 straipsnio 1 dalį „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą [...]“.
Pagal SESV 165 straipsnio 2 dalies penktą įtrauką Sąjunga savo veiksmais siekia „skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“.
SESV 165 straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kad, siekdama padėti pasiekti šiame straipsnyje nurodytus tikslus,
·Taryba Komisijos pasiūlymu priima rekomendacijas.
Pagal SESV 166 straipsnio 1 dalį Sąjunga įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuria remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą.
Pagal SESV 166 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką Sąjungos veiksmais siekiama palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti instruktorių bei besimokančių asmenų, ypač jaunimo, mobilumą.
SESV 166 straipsnio 4 dalies paskutinėje dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.
Šia iniciatyva nesiūloma išplėsti ES reguliavimo įgaliojimų ar valstybėms narėms nustatyti privalomų įpareigojimų. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, nuspręs, kaip jos įgyvendins šią Tarybos rekomendaciją.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą.
Iš įrodymų matyti, kad valstybių narių veiksmais deramai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų nebūtų galima. Taip yra todėl, kad siūlomi veiksmai, kuriais konkrečiai siekiama šalinti tarptautinės jaunimo savanoriškos veiklos Europoje kliūtis ir stiprinti Europos solidarumo korpuso bei kitų tarptautinių savanoriškos veiklos programų poveikį, yra europinio masto.
Laikantis subsidiarumo principo, šiame pasiūlyme išdėstomi tolesni veiksmai, kaip stiprinti tarptautinę jaunimo savanorišką veiklą Sąjungoje, ir šiuo tikslu pateikiama rekomendacijų.
• Proporcingumo principas
Šis pasiūlymas atitinka ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą.
Nei šios siūlomos rekomendacijos turiniu, nei jos forma neviršijama to, kas būtina jos tikslams pasiekti. Valstybės narės įsipareigojimus prisiims savanoriškai ir kiekviena valstybė narė galės laisvai spręsti, kokio požiūrio laikytis. Siūlomoje rekomendacijoje atsižvelgiama į jaunimo savanoriškos veiklos formų Europos Sąjungoje įvairovę.
•Priemonės pasirinkimas
Siekiant padėti pasiekti SESV 165 ir 166 straipsniuose nurodytus tikslus, SESV numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.
Tarybos rekomendacija yra tinkama jaunimo reikalų srities priemonė, nes šioje srityje Sąjungai tenka papildoma atsakomybė ir tokia priemone dažnai naudojamasi siekiant Europos lygmeniu imtis veiksmų šiose srityse. Kaip teisinė priemonė, ji atspindi valstybių narių įsipareigojimą imtis šiame dokumente išdėstytų priemonių ir yra tvirtesnis politinis bendradarbiavimo šioje srityje pagrindas, visiškai pripažįstant valstybių narių įgaliojimus švietimo ir jaunimo reikalų srityse. Komisija siūlo 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje pakeisti šia rekomendacija.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
2015–2016 m. buvo atliktas ES jaunimo strategijos ir 2008 m. Tarybos rekomendacijos vertinimas 15 . Atlikus šį vertinimą padaryta išvada, kad Tarybos rekomendacija sprendžiami kai kurie labai svarbūs ir nuolatiniai klausimai, susiję su tarptautine savanoriška veikla ir jai kylančiomis kliūtimis, tačiau taip pat pažymėta, kad ji galėtų būti platesnio užmojo ir geriau susieta su dabartinėmis ES finansavimo priemonėmis.
Atliekant vertinimą vis dar buvo aktualu užtikrinti geresnį savanoriškos veiklos patirties pripažinimą, nors Rekomendacija padėjo padidinti „Youthpass“ pažymėjimų populiarumą ir gerinti jų pripažinimą, taip pat stiprinti „Europass“ internetinės platformos teikiamas galimybes. Žmonių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų įtraukimas, be kita ko, vizų išdavimo ir požiūrio į migrantus klausimai, skubiai spręstinomis problemomis paskelbti 2015 m. Tarp kitų nustatytų poreikių – geresnis savanoriškos veiklos projektų kokybės užtikrinimas, stabilus finansavimas, organizacijų gebėjimų stiprinimo galimybės ir savanoriškos veiklos skaitmenizacija. Valstybės narės ir jaunimo organizacijos tik iš dalies palaikė pasiūlymą savanoriškos veiklos galimybes didinti nuosavais ištekliais (neskaitant tuometinės programos „Erasmus+“ Europos savanorių tarnybos). Ilgainiui valstybių narių prioritetai pasikeitė ir daugiausia dėmesio imta skirti kovai su labai aukštu jaunimo nedarbo lygiu po finansų krizės, tačiau buvo pripažinta, kad didesnės savanoriškos veiklos galimybės šioje srityje taip pat galėtų padėti.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Atliekant 2008 m. rekomendacijos ir ES jaunimo strategijos vertinimą taip pat buvo surengtos suinteresuotųjų subjektų apklausos ir viešos konsultacijos 2016 m. 16 . Savanoriškos veiklos klausimas buvo aptartas vadinamaisiais klausymosi metais, paskelbtais prieš atnaujinant ES jaunimo strategiją. 2019 m. spalio mėn. buvo atliktas solidarumo veiklos kliūčių tyrimas 17 , apėmęs tikslines grupes ir jaunimo organizacijų bei organizacijų, vykdančių solidarumo veiklą visoje Europoje, apklausas (atsakymus pateikė apie 700 NVO). 2021 m. pavasarį buvo surengtos viešos konsultacijos 18 .
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. organizacija „PPMI Group“ atliko tyrimą „Tarpvalstybinės solidarumo veiklos kliūčių šalinimas“ (angl. Removing obstacles to cross-border solidarity activities) 19 . Šio tyrimo rekomendacijos perduotos iš valstybių narių atstovų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų organizacijų sudarytai ekspertų grupei 20 . Ši ekspertų grupė peržiūros įrodymų bazę papildė administracinės praktikos pavyzdžiais ir susijusia patirtimi bei jaunimo ir savanorių organizacijų atsiliepimais 21 .
•Poveikio vertinimas
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma veikla papildomos valstybių narių iniciatyvos ir ji yra savanoriško pobūdžio, taip pat į numatomo poveikio mastą, poveikio vertinimas nebuvo atliekamas.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Siūlomoje Tarybos rekomendacijoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 22 , kurioje teigiama, kad solidarumas yra viena iš visuotinių vertybių, kuriomis grindžiama ES. Visų pirma, šiame pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į Chartijos:
·8 straipsnį (Asmens duomenų apsauga),
·14 straipsnį (Teisė į mokslą),
·15 straipsnį (Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti),
·21 straipsnį (Diskriminacijos uždraudimas),
·26 straipsnį (Neįgaliųjų asmenų integravimas),
·31 straipsnį (Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos) ir
·32 straipsnį (Vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe).
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šiai iniciatyvai įgyvendinti papildomų išteklių iš ES biudžeto nereikės.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Siekdamos paremti įgyvendinimą, valstybės narės informaciją apie pažangą turėtų įtraukti į reguliarias ataskaitas, teikiamas pagal ES jaunimo strategiją, visų pirma rengdamos būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentus (angl. future national activities planners, FNAP). Komisija siūlo, kad ji šios Tarybos rekomendacijos taikymo ataskaitas teiktų įgyvendindama ES jaunimo strategiją ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu.
•Rekomendacijos metmenys ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas
Rekomendacijos projekte siūlomos veiklos kryptys ir veiksmai, kurių valstybės narės gali laikytis ir imtis siekdamos toliau sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei jaunimo savanoriškai veiklai visoje Europoje. Jame išdėstytas Europos Komisijos įsipareigojimas papildyti valstybių narių veiksmus šioje srityje ir juos remti. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašomi įvairūs įrodymai, kuriais grindžiama siūloma rekomendacija.
2022/0006 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl jaunųjų savanorių mobilumo visoje Europos Sąjungoje
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmininkė U. von der Leyen savo pranešime apie Europos Sąjungos padėtį 23 informavo, kad Europos Komisija siūlys 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais, „[k]ad atiduotume duoklę jaunuoliams, tiek atidavusiems kitiems“. Vienas iš Europos jaunimo metų tikslų bus skatinti jaunimo galimybes, kurių teikia viešoji politika ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant remti jaunuolių asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą žaliajame, skaitmeniniame ir įtraukiame pasaulyje;
(2)Europos Parlamento rezoliucijoje dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (2020/2864(RSP)) 24 pabrėžta, kad jaunimas yra solidarumu grindžiamos veiklos, kuria reaguojama į jų bendruomenių poreikius, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos, centre – pradedant informavimo kampanijų inicijavimu ir baigiant darbu priešakinėse linijose įgyvendinant Europos solidarumo korpuso ir kitas savanoriškos veiklos iniciatyvas;
(3)vykdydami savanorišką veiklą pagal Europos solidarumo korpuso ir kitas programas jaunuoliai konkrečiai įgyvendina Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) preambulės, kurioje pabrėžiamas pasirašiusiųjų šalių noras stiprinti Europos tautų solidarumą, ir ES sutarties 2 straipsnio, kuriame solidarumas paminėtas kaip viena iš valstybėms narėms bendrų vertybių, nuostatas;
(4)Europos savanorių tarnybos (1996–2018 m.) ir Europos solidarumo korpuso iniciatyvos įgyvendintos sėkmingai, tačiau taip pat paaiškėjo, kad būtina toliau stengtis sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei savanoriškai veiklai. Atsižvelgdama į tai, Taryba paragino peržiūrėti 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (toliau – 2008 m. Tarybos rekomendacija), kad būtų sustiprintas Europos jaunimo programų potencialas pritraukti jaunimo ir padėti kurti bendruomenę 25 . Tai aiškiai išreikšta visų pirma 4 priede dėl 2019–2021 m. ES jaunimo strategijos darbo plano. Be to, 2021 m. rugsėjo 14 d. Komisijos ataskaitoje dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 26 nurodyta, kad bus atlikta 2008 m. Tarybos rekomendacijos peržiūra;
(5)dauguma iš 2008 m. Tarybos rekomendacijoje iškeltų klausimų tebėra labai svarbūs ir yra įtraukti į šį pasiūlymą. Atnaujinti 2008 m. Tarybos rekomendaciją tapo būtina dėl kelių pokyčių, įvykusių nuo 2008 m. Vienas iš šių svarbių pokyčių yra 2016 m. pradėta įgyvendinti Europos solidarumo korpuso iniciatyva ir sukurtos naujos nacionalinės savanoriškos veiklos programos, taip pat apimančios tarptautinius aspektus, kuriais kartais jaunimui suteikiama labai panašių galimybių. 2019–2027 m. ES jaunimo strategijoje 27 valstybės narės ir Komisija raginamos pagal savo kompetencijos sritis siekti užtikrinti ES finansavimo priemonių ir nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens programų papildomumą ir sąveiką;
(6)atlikus ES jaunimo strategijos ir 2008 m. Tarybos rekomendacijos vertinimą 28 nustatyta, kad poreikis įtraukti iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusius asmenis 2015 m. buvo aktualesnis negu 2008 m. Kiti nustatyti poreikiai, kurie 2008 m. rekomendacijoje nenagrinėti, buvo susiję su tokiais klausimais kaip savanoriškos veiklos projektų kokybės užtikrinimas, organizacijų gebėjimų stiprinimo galimybės ir geresnė rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena. Ekspertų grupė pateikė tolesnių politikos rekomendacijų 29 , apimančių tokius aspektus kaip keitimasis žiniomis ir tinklaveika, galimybės dalyvauti savanoriškoje veikloje, administracinės kliūtys, informuotumas, pripažinimas, skaitmeninė savanoriška veikla ir aplinkos sąlygos, kuriomis grindžiama siūloma rekomendacija;
(7)nuo 2008 m. krizių, pavyzdžiui, tų, dėl kurių buvo sutrikdytas tarpvalstybinis fizinis savanorių mobilumas, poveikis buvo didelis. Per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, kaip svarbu visada užtikrinti visų dalyvių sveikatą, saugumą ir saugą, be kita ko, numatyti, kaip bus valdomas galimas nenumatytų aplinkybių poveikis. Be to, ilgą laiką sąvoka „tarptautinė savanoriška veikla“ praktiškai reiškė tik su fiziniu savanorių mobilumu susijusią veiklą. Vis dėlto tobulėjant technologijoms ir besitęsiant COVID-19 pandemijai atsirado naujų savanoriškos veiklos tendencijų. Išryškėjo skaitmeninės savanoriškos veiklos galimybės papildyti standartinę su fiziniu mobilumu siejamą savanorišką veiklą arba netgi apskritai tapti alternatyvia savanoriškos veiklos forma, ypač tiems jaunuoliams, kurie fiziškai keliauti negali. Savanoriškos veiklos kartų aspektas taip pat padėjo aiškiai parodyti savanoriškos veiklos svarbą stengiantis įveikti mūsų visuomenei kylančius demografinius iššūkius. Aplinkosauga ir kova su klimato kaita yra vieni iš svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vykdant su tarpvalstybiniu mobilumu susijusią veiklą;
(8)Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 30 pabrėžiama pagal Europos solidarumo korpuso programas įgytos tarpvalstybinės patirties įtraukumo, kokybės ir pripažinimo svarba. Kad savanoriška veikla būtų naudinga bendruomenėms ir jauniems savanoriams, viena iš būtinų sąlygų yra suteikti esamų galimybių kokybės garantijas ir tinkamai remti dalyvius visais jų dalyvavimo savanoriškoje veikloje etapais;
(9)vienas iš pirmųjų sunkumų, su kuriais susiduria jaunuoliai, norintys įgyti tarptautinės savanoriškos veiklos patirties, yra prieiga prie patogios naudoti informacijos apie jų, kaip savanorių, statusą ir teises specialioje nacionalinėje interneto svetainėje, kad jie galėtų pradėti tarptautinę savanorišką veiklą gerai žinodami, kokį poveikį ji darys jų socialinės apsaugos teisėms priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat valstybėje narėje, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta 31 . Pagal 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, Komisija ir valstybės narės jau yra įpareigotos ES piliečiams internete teikti patogią naudoti informaciją apie pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę nustatytas teises, pareigas ir taisykles, susijusias su kitoje valstybėje narėje vykdoma savanoriška veikla 32 ;
(10)daugelio su tarpvalstybiniu mobilumu susijusių klausimų negalima išspręsti vien nacionaliniu lygmeniu, nes susijusi veikla apima tiek siunčiančiąsias, tiek priimančiąsias valstybes nares. Įvairiose valstybėse narėse pagrindinės sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su socialine apsauga, gali būti nevienodos, o tai – svarbi tarpvalstybinio mobilumo kliūtis. 2008 m. Tarybos rekomendacijoje jau buvo raginama „pasitelkiant atitinkamus esamus ES forumus, toliau nagrinėti atitinkamas nuostatas dėl socialinės apsaugos, kad būtų pasinaudota visomis ES ir nacionalinės teisės aktuose numatytomis galimybėmis“;
(11)Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ 33 pripažįstamas savanoriškos veiklos vaidmuo užtikrinant mažiau galimybių turinčių asmenų integraciją ir įtrauktį. Daugeliui tokių asmenų savanoriška veikla gali būti prieinamiausia tarpvalstybinio mobilumo galimybė. Trečiųjų šalių piliečiai gali susidurti su administracinėmis ir praktinėmis tarpvalstybinės savanoriškos veiklos kliūtimis, jeigu jie, norėdami pradėti savanorišką tarnybą kitoje valstybėje narėje, turi keiptis dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi išdavimo;
(12)vykdydami savanorišką veiklą savanoriai mokosi, todėl didėja jų įsidarbinamumas. Yra sukurtos nacionalinės ar ES sistemos („Youthpass“ 34 ir „Europass“ 35 ), padedančios nustatyti, dokumentais pagrįsti ir patvirtinti vykdant savanorišką veiklą pasiektus mokymosi rezultatus. 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo 36 darbdaviai, jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijos buvo raginami propaguoti ir sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti ir dokumentuoti dirbant ar vykdant savanorišką veiklą pasiektus mokymosi rezultatus. Atlikus 2012 m. Tarybos rekomendacijos vertinimą 37 nustatytos sritys, kuriose, norint pasiekti 2012 m. Tarybos rekomendacijos tikslus ir suteikti žmonėms daugiau ir geresnių mokymosi rezultatų patvirtinimo galimybių, padėsiančių jiems toliau mokytis ir tinkamai panaudoti savo įgūdžius Europos visuomenėje ir darbo rinkoje, reikia imtis tolesnių veiksmų. 2018 m. balandžio 16 d. sprendime dėl „Europass“ savanoriai įtraukti kaip viena iš tikslinių grupių;
(13)atsižvelgiant į naujus nuo 2008 m. įvykusius pokyčius, tarptautinei savanoriškai veiklai kylančių kliūčių įrodymus ir ekspertų grupės politikos rekomendacijas dėl jaunųjų savanorių mobilumo skatinimo, reikia parengti naują Tarybos rekomendaciją dėl savanoriškos veiklos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei jaunimo savanoriškai veiklai ir pagerinti jos kokybę, taip pat skatinti tarpusavio mokymąsi, tinklaveiką ir savanoriškos veiklos programų valstybėse narėse bei Europos solidarumo korpuso sąveiką;
(14)šioje rekomendacijoje visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų,
PRIPAŽĮSTA, KAD:
1.šioje rekomendacijoje savanoriška veikla apibrėžiama taip pat, kaip ir 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa, t. y. savanoriška veikla – solidarumo veikla, vykdoma kaip savanoriška neatlygintina 38 veikla ne ilgiau kaip 12 mėnesių, padedanti siekti bendros gerovės. Jei pagal valstybėse narėse įgyvendinamas tarptautines programas numatyta ilgiau kaip 12 mėnesių trunkanti solidarumo veikla, kuri kitais aspektais atitinka savanoriškos veiklos apibrėžtį, ji šioje rekomendacijoje laikoma savanoriška veikla ir yra įtraukiama į jos taikymo sritį;
2.pagal šią rekomendaciją jaunimo savanoriška veikla apima ES piliečių arba trečiųjų šalių piliečių, kurie gyvena vienoje valstybėje narėje ir savanoriškos tarnybos tikslais persikelia į kitą valstybę narę, savanorišką veiklą visoje ES pagal Europos solidarumo korpuso programą arba bet kokią valstybėse narėse įgyvendinamą nacionalinę tarpvalstybinės savanoriškos veiklos programą. Valstybėms narėms ir Komisijai imantis veiksmų pagal šią rekomendaciją taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių vykdomą savanorišką veiklą. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui ar būti laikoma jo pakaitalu. Terminai „jaunimas“ ir „jaunas asmuo“ apima 18–30 metų amžiaus grupės asmenis;
3.mažiau galimybių turintys jaunuoliai yra jaunuoliai, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl migrantų kilmės ar dėl tokių priežasčių kaip negalia arba mokymosi sunkumai ar bet kokių kitų priežasčių, įskaitant priežastis, dėl kurių gali būti diskriminuojama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių negali veiksmingai pasinaudoti galimybėmis 39 .
REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:
toliau skatinti tarptautinę savanorišką veiklą Europoje ir už jos ribų deramai atsižvelgiant į nacionalines sistemas ir teisės aktus savanoriškos veiklos srityje ir į bendrus valstybių narių nacionalinius prioritetus, esamas vietos galimybes ir viešųjų išlaidų tvarką;
siekiant šio tikslo, sudaryti palankesnes sąlygas šių veiklos krypčių plėtojimui:
1.apsvarstyti priemones, padedančias sukurti tinkamą ir aiškią teisės aktų ir įgyvendinimo sistemą, skirtą tarptautinės savanoriškos veiklos dalyvių sveikatai, saugai ir saugumui užtikrinti, šiuo tikslu:
(a)užtikrinant, kad savanoriškos veiklos organizatoriams būtų nustatytos aiškios ir patikimos procedūros, kurių paskirtis būtų pasirūpinti savanoriais krizių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų nenumatytų aplinkybių atvejais ir jiems padėti;
(b)užtikrinant, kad visi savanoriai galėtų gauti adekvačią ir nuolatinę socialinę apsaugą (be kita ko, numatant konkrečioms savanorių grupėms, pavyzdžiui, jauniems neįgaliesiems, skirtas draudimo galimybes, glaudžiai bendradarbiaujant su draudimo paslaugų teikėjais);
(c)pasitelkus esamus ES forumus toliau nagrinėjant atitinkamas nuostatas dėl socialinės apsaugos, kad būtų pasinaudota visomis ES ir nacionalinės teisės aktuose numatytomis galimybėmis;
2.teikti informaciją ir didinti informuotumą apie savanorių teises, numatytas pirmiau nurodytoje specialioje sistemoje, visų pirma:
(a)specialioje nacionalinėje interneto svetainėje, kuri būtų prieinama neįgaliesiems, teikti praktinę ir išsamią informaciją savanoriams apie nacionalines teisines ir administracines taisykles, kuriomis reglamentuojama savanoriška veikla, ir apie dalyvavimo savanoriškoje veikloje kitoje valstybėje narėje poveikį esamoms ir būsimoms savanorių (tiek atvykstančių, tiek išvykstančių ES savanorių) socialinės apsaugos teisėms 40 ;
(b)skatinti esamų nacionalinių tarpvalstybinės savanoriškos veiklos programų organizatorius nurodyti atitinkamas nacionalines ir Europos interneto svetaines 41 , kuriose savanoriams teikiama informacija apie jų teises, pareigas ir taikomas taisykles, susijusias su kitoje valstybėje narėje vykdoma savanoriška veikla;
3.gerinti savanoriškos veiklos galimybių kokybę remiant savanoriškos veiklos pagal nacionalines programas organizatorių pastangas stiprinti savo gebėjimus. Visų pirma, šį tikslą galima pasiekti:
(a)skatinant organizatorius tiek siunčiančiosiose, tiek priimančiosiose valstybėse narėse bendradarbiauti, be kita ko, teikiant pakankamai informacijos apie savanorišką veiklą, jos organizatorius ir savanorį, kad abi šalys galėtų priimti informacija grindžiamą sprendimą dėl veiklos tvarumo ir įvykdyti visus teisinius reikalavimus;
(b)skatinant savanoriškos veiklos organizatorius, įskaitant tuos, kurie savanorišką veiklą organizuoja komerciniu pagrindu 42 , pabrėžti kokybę, be kita ko, savanoriškos veiklos organizavimą pagrindžiant analize, kuria patvirtinami nustatyti poreikiai ir užtikrinami vietos bendruomenėms naudingi rezultatai;
(c)skatinant tarptautinės savanoriškos veiklos organizatorius skirti pakankamai dėmesio savanoriškos veiklos mokymosi aspektui, įskaitant kalbų mokymąsi dalyvaujant tarptautinėje savanoriškoje veikloje;
(d)padedant savanoriškos veiklos organizatoriams sistemingiau ir visuotiniau naudotis esamomis nacionalinėmis ar ES priemonėmis (pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“), kad būtų galima lengviau nustatyti, dokumentais pagrįsti ir patvirtinti vykdant savanorišką veiklą pasiektus mokymosi rezultatus;
(e)pripažįstant, kad darbas su jaunimu yra viena iš pagrindinių kokybiškos savanoriškos veiklos plėtros ES priemonių, ir taip prisidedant prie Europos darbo su jaunimu darbotvarkės 43 įgyvendinimo;
(f)remiant su jaunimu dirbančių asmenų mokymą ir pripažįstant jų svarbų vaidmenį padedant jauniems savanoriams įgyti kokybiškos savanoriškos veiklos patirties;
(g)raginant tarptautinės savanoriškos veiklos organizatorius teikti paraišką Europos solidarumo korpuso kokybės ženklui gauti;
(h)rengiant ir populiarinant bendruosius savanoriškos veiklos kokybės standartus, kartu, kai tik tai įmanoma atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, semiantis įkvėpimo iš visapusiškos kokybės, paramos, įtraukties ir sertifikavimo priemonių, nurodytų Reglamente (ES) 2021/888 44 , sistemos;
(i)priimant priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad savanoriška veikla netaptų darbo pakaitalu;
4.užtikrinti, kad visiems jaunuoliams, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, būtų suteikiama reali galimybė dalyvauti tarptautinėje savanoriškoje veikloje, be kita ko:
(a)remiant nacionalinės sistemos ir regioninių bei vietos struktūrų kūrimą ir (arba) veikimą, kad galimiems jauniems savanoriams, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, pilietinės visuomenės ir (arba) solidarumo organizacijoms ir kitiems šios srities suinteresuotiesiems subjektams neįgaliesiems prieinamu formatu būtų teikiama informacija ir konsultacijos esamų savanoriškos veiklos galimybių klausimais. Šios struktūros gali apimti absolventų tinklus ir vietos lygmeniu su jaunimu dirbančius asmenis, remiantis jų gebėjimais įgalinti ir remti potencialius savanorius, o tam tikrais atvejais galėtų būti susietos su nacionalinėmis agentūromis, įgyvendinančiomis Europos solidarumo korpuso programas;
(b)sudarant palankesnes sąlygas mažiau galimybių turintiems jaunuoliams įgyti tarptautinės savanoriškos veiklos patirties, šiuo tikslu skatinant atitinkamų organizacijų ir tinklų tikslinio informavimo veiklą 45 , be kita ko, didinant informuotumą apie tarpkultūrinių įgūdžių įgijimo ir kalbų mokymosi, kaip vieno iš žingsnių tarptautinio mobilumo link, svarbą;
(c)raginant savanoriškos veiklos organizatorius skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma palankių sąlygų neturinčių jaunuolių, be kita ko, aprūpinant priimtinu ir tinkamu būstu, taip pat užtikrinant prieinamumą neįgaliesiems;
(d)padedant atitinkamoms organizacijoms ir tinklams populiarinti trumpalaikę, ne visą darbo laiką trunkančią ir vietos lygmeniu vykdomą savanorišką veiklą, nes tai gali būti pirmasis žingsnis siekiant dalyvauti tarptautinėje veikloje, ir teikiant papildomą tikslinę paramą savanoriškos veiklos galimybėms plėtoti, kuriomis būtų patenkinami dėl įvairių priežasčių dalyvauti fizinio tarptautinio mobilumo programose negalinčių jaunuolių poreikiai, visų pirma suteikiant skaitmeninės arba mišriosios savanoriškos veiklos galimybių;
(e)padedant savanoriškos veiklos organizatoriams projektuose plėtoti mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtraukties aspektus 46 , be kita ko, suvedant juos su tarnybų, atsakingų už socialinės įtraukties skatinimą, ekspertais, kurie galėtų juos remti ir mokyti;
(f)teikiant tikslinę paramą savanoriškos veiklos plėtojimui, kuria skatinama nepalankioje padėtyje esančių grupių ar grupių, kurioms kyla pavojus patirti diskriminaciją, įtrauktis, lygybė ir įgalinimas, teikiant paskatas tokioms grupėms priklausantiems jauniems savanoriams dalyvauti savanoriškoje veikloje ir būti sektinu pavyzdžiu jų pačių bendruomenėse;
(g)toliau populiarinant esamas tarptautines priemones, galinčias padėti skatinti jaunimo mobilumą, pavyzdžiui, mobilumo korteles 47 , ir skatinant jas naudoti vykdant bet kokią tarptautinę savanorišką veiklą;
(h)jei įmanoma ir nedarant poveikio Šengeno acquis ir Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, sprendžiant administracinius ir praktinius klausimus, dėl kurių trečiųjų šalių piliečiams kyla sunkumų savanoriškos tarnybos tikslais gaunant ilgalaikes vizas ir (arba) leidimus gyventi;
5.didinti informuotumą apie tarptautinės savanoriškos veiklos naudą vykdant informavimo, orientavimo ir viešinimo veiklą. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama mažiau galimybių turinčių jaunuolių pritraukimui. Be kita ko, turėtų būti siekiama, kad:
(a)savanoriškoje veikloje dalyvaujantiems jaunuoliams būtų suteikta konkrečių priemonių prisidėti prie visuomenės uždavinių sprendimo;
(b)savanoriškos veiklos patirtis padėtų jaunuoliams siekti asmeninio, edukacinio, socialinio, pilietinio ir profesinio tobulėjimo ir įgyti darbo rinkoje reikalingų ir vertinamų įgūdžių ir kompetencijų;
(c)būtų sukurta sistemų, padedančių nustatyti, dokumentuoti ir patvirtinti vykdant savanorišką veiklą pasiektus mokymosi rezultatus (įskaitant priemones „Youthpass“ ir „Europass“), visų pirma imantis veiksmų, kuriuos įgyvendinant įtraukiami nacionaliniai švietimo, mokymo, užimtumo, socialinių paslaugų ir jaunimo sektorių suinteresuotieji subjektai;
6.remti ir skatinti su savanoriška veikla susijusią bendruomenės telkimo veiklą, be kita ko:
(a)skatinti savanorių, veiklą vykdančių pagal esamas nacionalines programas, tinklų, ypač tų, kurie turi ilgalaikę viziją, t. y. nėra susiję su individualiais projektais ar nėra ribojami jų trukmės, veikimą;
(b)populiarinti esamus su savanoriška veikla susijusius Europos tinklus, ypač Europos solidarumo tinklą ir tinklą „EuroPeers“, taip pat kitus išteklius ir platformas, prieinamus per Europos jaunimo portale veikiantį Europos solidarumo korpuso portalą;
(c)skatinti buvusius savanorius dalytis patirtimi jaunimo tinkluose, švietimo įstaigose ir praktiniuose seminaruose, pavyzdžiui, kaip savanoriškos veiklos ambasadorius ar tinklo narius, taip pat mokyti esamus ar būsimus savanorius;
(d)skatinti savanoriškos veiklos organizatorius padėti savanoriams veiklos vykdymo metu integruotis į priimančiąją bendruomenę ir tęsti savanorišką veiklą grįžus namo, itin daug dėmesio skiriant mažiau galimybių turinčių jaunuolių rėmimui;
7.išnagrinėti naujas savanoriškos veiklos tendencijas ir alternatyvius jos aspektus bei formatus, be kita ko:
(a)populiarinant skaitmeninę savanorišką veiklą, kaip vieną iš papildomų fizinio mobilumo galimybių arba atskirą savanoriškos veiklos formatą, išbandant jos formatus ir renkant įrodymus apie tokią savanorišką veiklą, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu. Tai gali būti ypač aktualu norint padidinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių galimybes dalyvauti savanoriškoje veikloje;
(b)pripažįstant kelių kartų kartu vykdomos savanoriškos veiklos vertę ir ją skatinant, nes tokia savanoriška veikla labai padeda spręsti senėjančiai visuomenei kylančius uždavinius ir yra vienas iš būdų įtraukti jaunimą į kartų dialogą, palengvinti žinių perdavimą iš kartos į kartą ir didinti socialinę sanglaudą;
8.užtikrinti Europos lygmeniu ir (įvairiais lygmenimis) pavienėse valstybėse narėse įgyvendinamų savanoriškos veiklos programų ir iniciatyvų sąveiką, papildomumą ir tęstinumą, pavyzdžiui:
(a)valstybėms narėms keičiantis informacija apie esamas savanoriškos veiklos programas, įskaitant nacionalines viešosios tarnybos programas, jeigu tokių esama, ir tokią informaciją perduodant Europos Komisijai, kad būtų galima ją paskelbti Europos jaunimo portale ir jaunimo vikio puslapiuose, ir plėtoti geriausią patirtį;
(b)apsvarstant priemones, kurios padėtų skatinti ir remti geriausios patirties, susijusios su kitomis savanoriškos veiklos programomis, perdavimą;
9.remti savanorišką veiklą, kuria reikšmingai prisidedama sprendžiant su klimatu ir aplinka susijusius uždavinius, šiuo tikslu:
(a)skatinant į visus savanoriškos veiklos projektus ir susijusią veiklą integruoti žalinimo praktiką, taip pat populiarinant aplinkos atžvilgiu tvarų ir atsakingą dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų elgesį;
(b)skatinant mažinti savanoriškos veiklos aplinkosauginį pėdsaką, pavyzdžiui, mažinant atliekų kiekį, perdirbant atliekas ir naudojantis tvariomis transporto priemonėmis;
(c)skatinant plėtoti tokią savanorišką veiklą, kuria sprendžiami su aplinkos apsauga, tvarumu, klimato tikslais ir nelaimių prevencija bei atkūrimu po nelaimių susiję klausimai;
10.informaciją apie pažangą, daromą įgyvendinant šią rekomendaciją, įtraukti į reguliarias ataskaitas, teikiamas pagal ES jaunimo strategiją, visų pirma rengiant būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentus.
RAGINA KOMISIJĄ:
1.padėti valstybėms narėms laikytis šios rekomendacijos pasitelkiant ES jaunimo strategijos ir ES jaunimo programų, ypač Europos solidarumo korpuso, bendradarbiavimo mechanizmus ir priemones;
2.sudaryti palankesnes sąlygas įvairiais lygmenimis vykdomam valstybių narių ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mokymuisi ir mainams, pasitelkiant tokias priemones kaip savitarpio mokymasis ir konsultavimas, ekspertų grupės ir tinklaveika ir kitos bendradarbiavimo struktūros, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriant ES ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamų programų, įskaitant nacionalines viešosios tarnybos programas, jeigu tokių esama, sąveikai ir tarpusavio papildomumui; šiuo tikslu naudotis esamomis interneto svetainėmis, pavyzdžiui, jaunimo vikiu ir Europos jaunimo portalu, kuriose valstybės narės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali įvairiais lygmenimis dalytis ištekliais ir žiniomis;
3.išnagrinėti naujas savanoriškos veiklos tendencijas ir formatus, šiuo tikslu renkant įrodymus, nustatant geriausią patirtį ir rengiant gaires bei vadovus, visų pirma susijusius su skaitmenine ar mišriąja savanoriška veikla ir kelių kartų kartu vykdoma savanoriška veikla;
4.populiarinti ir viešinti Europos jaunimo savanoriškos veiklos galimybes, be kita ko, mažiau galimybių turintiems asmenims, Europos jaunimo portale, kuriame galima užsiregistruoti dalyvauti pagal Europos solidarumo korpuso programą vykdomoje solidarumo veikloje; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Europos jaunimo portale pateikti nuorodas į atitinkamas nacionalines interneto svetaines 48 ;
5.sudaryti palankesnes sąlygas jauniems neįgaliesiems dalyvauti tarptautinėje savanoriškoje veikloje iki 2023 m. pabaigos pateikiant pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų pripažįstama visose ES valstybėse narėse; rengiant šį pasiūlymą remtis patirtimi, įgyta aštuoniose valstybėse narėse įgyvendinant bandomąjį ES neįgaliojo kortelės projektą 49 ir naudojant Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelę;
6.toliau plėtoti ir populiarinti esamas ES priemones, padedančias patvirtinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus, visų pirma „Youthpass“ ir „Europass“ platformas, be kita ko, naudojantis Europos skaitmeniniais mokymosi kredencialais, ir remti tokių priemonių naudojimą;
7.remti ilgalaikio savanoriškos ir solidarumo veiklos poveikio asmenims ir organizacijoms, taip pat visuomenei, įskaitant per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį ir įžvalgas, susijusias su savanoriškos veiklos sektoriumi ir jo pasirengimu panašioms krizėms, mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą, šiuo tikslu atliekant tyrimus ir apklausas, kaupiant statistinius duomenis, atliekant mokslinius tyrimus ir duomenų analizę;
8.naudotis būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentais informacijai apie valstybių narių pažangą, daromą įgyvendinant šią rekomendaciją, rinkti;
9.teikti šios Tarybos rekomendacijos taikymo įgyvendinant ES jaunimo strategiją ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu ataskaitas.
Šia rekomendacija pakeičiama 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas