P9_TA(2022)0366

2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas – visi skirsniai

2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (12108/2022 – C9-0306/2022 – 2022/0212(BUD))

(2023/C 149/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (toliau – Finansinis reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (3) (toliau – DFP reglamentas), ir į bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija (4), taip pat į susijusias vienašales deklaracijas (5),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas) (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (8),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją šia tema (9),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (toliau – Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 22/2021 „Tvarus finansavimas: reikia nuoseklesnių ES veiksmų finansavimui į tvarias investicijas nukreipti“,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 09/2022 „Klimato srities išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete. Ne tokios didelės, kaip pranešta“,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos (10),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2022)0184), ir į pranešimą A9-0230/2022 šia tema, kurį 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė Biudžeto komitetas ir Biudžeto kontrolės komitetas ir kuris patvirtintas per 2022 m. rugsėjo 12–15 d. įvykusią Parlamento mėnesinę sesiją,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją šia tema (11),

—	atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl 2023 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (14),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 1 d. Komisijos priimtą 2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2022)0400) (toliau – Biudžeto projektas), ir į Taisomąjį raštą Nr. 1 (COM(2022)0670)),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos priimtą poziciją dėl 2023 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kuri 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo perduota Europos Parlamentui (12108/2022 – C9-0306/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į atitinkamų komitetų nuomones,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0241/2022),

Bendra III skirsnio apžvalga

primena, kad 2022 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje dėl 2023 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas nustatė aiškius politinius 2023 m. biudžeto prioritetus; dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai pasiryžęs siekti tų prioritetų, ir išdėsto toliau nurodytą poziciją siekdamas užtikrinti tinkamą prioritetų finansavimo lygį tam, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti; mano, kad Sąjunga turi turėti visas įmanomas biudžeto priemones, kad galėtų reaguoti į dabartines krizes ir dėmesį sutelkti į žmonių poreikius;

kadangi Europos Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti skatinamos viešosios investicijos, remiant gamybos ir strateginius sektorius, viešąsias paslaugas, darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės, kūrimą, kovą su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, aplinkos apsaugą ir veiklą, kurią vykdant būtų išnaudojamas visas kiekvienos šalies ir regiono potencialas, įskaitant pastangas plėtoti išorės santykius, pagrįstus solidarumu, bendradarbiavimu, abipuse pagarba ir taikos puoselėjimu ir išsaugojimu;

pabrėžia, kad Sąjunga susiduria su itin sudėtingais iššūkiais, įskaitant tiesioginius ir netiesioginius karo Ukrainoje padarinius, didelę infliaciją, didėjantį skurdą, aukštas energijos kainas ir tiekimo saugumo riziką, blogėjančias ekonomines perspektyvas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei pažeidžiamiausiems namų ūkiams, poreikį užtikrinti teisingą, įtraukų ir tvarų atsigavimą po pandemijos, krizes daugelyje kitų pasaulio vietų, technologinius pokyčius, be kita ko, didėjantį skaitmeninimą, lyčių nelygybę, taip pat augančią būtinybę spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės bei jų padarinių problemas ir poreikį paspartinti teisingą pertvarką, be kita ko, investuojant į energijos vartojimo efektyvumą; mano, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti padedama spręsti šias problemas ir suteikiama tinkama parama visiems, kartu reiškia susirūpinimą dėl išskirtinai ribotų maržų, kurios sudaro maždaug trečdalį praėjusių metų maržų, arba dėl visiško 6 išlaidų kategorijos maržos nebuvimo ir riboto biudžete numatyto lankstumo bei reagavimo į krizę pajėgumų; mano, kad būtina, ypač karo metu, skatinti investicijas ir kovoti su nedarbu bei padėti pagrindą atsparesnei ir tvaresnei Sąjungai, kartu sutelkiant dėmesį į konkrečius veiksmus, kuriais siekiama spręsti karo pasekmių pasaulyje problemas; apgailestauja dėl to, kad Biudžeto projektu nepakankamai atsižvelgiama į dabartinius iššūkius; primena, kad daugiametė finansinė programa (DFP) nebuvo parengta pandemijos, karo, didelės infliacijos, aukštų energijos kainų, didelio pabėgėlių skaičiaus, naujų šalių stojimo į ES, maisto stygiaus ir humanitarinės krizės klausimams spręsti;

apgailestauja dėl Tarybos pozicijos dėl Biudžeto projekto, pagal kurią DFP išlaidų kategorijose, palyginti su Komisijos pasiūlymu, numatyta 1,6 mlrd. EUR mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 530 mln. EUR mažiau mokėjimų asignavimų; mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas neatspindi pirmiau minėtų iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga ir jos piliečiai, rimtumo ir nėra grindžiamas objektyviu įgyvendinimo tendencijų ar lėšų panaudojimo pajėgumų vertinimu, taip pat prieštarauja pagrindiniams bendriems politikos prioritetams ir dėl jo kyla pavojus Sąjungos gebėjimui sėkmingai įgyvendinti savo pagrindinius politinius tikslus ir prioritetus; mano, kad Taryba neturėtų nukreipti savo dėmesio į programas, kurioms taikomas DFP reglamento 5 straipsnyje numatytas koregavimas perbalansavimui ir stabilizavimui užtikrinti, nes tai prieštarautų to straipsnio tikslui stiprinti konkrečius politinius prioritetus; visų pirma primena, kad tame straipsnyje nenumatytos papildomos lėšos, kaip siūlė Taryba; daro išvadą, kad Tarybos pozicija toli gražu neatitinka Parlamento lūkesčių; todėl nusprendžia apskritai į eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti Biudžeto projekte numatytus asignavimus, kalbant ir apie veiklos, ir administracines išlaidas, ir rengiant Parlamento poziciją Biudžeto projektu vadovautis kaip atskaitos tašku;

išlaiko į Biudžeto projektą įrašytus asignavimus specialioms teminėms priemonėms, t. y. solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui atleistiems darbuotojams ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui; mano, kad, turint mintyje nenumatytus, ypatingus ir precedento neturinčius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, turėtų būti panaudota visa lankstumo priemonės suma; mano, kad, atsižvelgiant į dabartines dideles tarpusavyje susijusias krizes, būtina mobilizuoti 2021 m. maržas pagal bendros maržos priemonės a) skyrių ir papildomus asignavimus pagal tos priemonės c) skyrių;

primena savo ilgalaikę poziciją, kad naujiems politikos prioritetams įgyvendinti ar užduotims vykdyti turėtų būti numatyti nauji ištekliai; ketina laikytis šio požiūrio atsižvelgiant į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas) (COM(2022)0046) ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2023–2027 m. Sąjungos saugaus junglumo programa (COM(2022)0057); šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas (COM(2022)0349), nenumatomas lėšų perskirstymas iš kitų programų ar lėšų skyrimas jose;

mano, kad Sąjungos biudžeto, atsižvelgiant į jo dydį, struktūrą ir taisykles, pajėgumai tinkamai reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, arba tinkamai finansuoti ir įgyvendinti naujus bendrus Sąjungos politikos užmojus ar iniciatyvas, apie kuriuos paskelbta Komisijos pirmininkės 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, yra labai riboti; ypač primena, kad valstybių ar vyriausybių vadovai Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą apibūdino kaip „tektoninį poslinkį Europos istorijoje“ ir kad Komisija pareiškė, jog nenumatyti poreikiai, atsiradę dėl karo Europoje, yra gerokai didesni nei dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje turimi ištekliai ir dėl to reikia naujų finansavimo šaltinių; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų imtis vadovaujamo vaidmens kartu su tarptautiniais partneriais teikiant pakankamą, savalaikę ir patikimą paramą Ukrainai; mano, kad tai dar vienas įrodymas, kad reikia skubiai atlikti esminį DFP tikslinimą ir jį nedelsiant, ne vėliau kaip 2023 m. pirmąjį ketvirtį, pateikti, be kita ko, užtikrinti didesnį jos lankstumą, prireikus padidinti viršutines ribas, kad būtų atsižvelgta į atsirandančius poreikius ir naujus prioritetus, ir spręsti problemas, kylančias dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) finansavimo išlaidų įtraukimo į 2b išlaidų kategoriją;

pabrėžia, kad reali pažanga nustatant naujus nuosavus išteklius yra nepaprastai svarbi siekiant grąžinti EURI lėšas pagal priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU) jos įgyvendinimui ir užtikrinti finansinį stabilumą bei įgyvendinti dabartinę ir būsimą daugiametes finansines programas; ragina Komisiją užtikrinti, kad nauji nuosavi ištekliai būtų pradėti naudoti laiku, laikantis 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime nustatytų veiksmų gairių, ir paspartinti pasiūlymą dėl antrojo krepšelio; primygtinai ragina Tarybą laikytis sutarto tvarkaraščio ir daryti reikiamą pažangą pirmojo nuosavų išteklių krepšelio, kurį Komisija pasiūlė 2021 m. gruodžio 22 d., srityje, siekiant juos skubiai įgyvendinti;

pabrėžia, kad reikia reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, COVID-19 pandemijos, augančios infliacijos, didėjančio energijos ir maisto nepritekliaus padarinius Sąjungos lygmeniu; ypač pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai žaliųjų investicijų Sąjungos energetinei nepriklausomybei stiprinti ir žaliajam kursui įgyvendinti; primena, kad sanglaudos ir žemės ūkio politika negali būti pagrindinis skubių prioritetų finansavimo šaltinis, nes tai kelia grėsmę ilgalaikių tikslų įgyvendinimui, ir pabrėžia, kad reikia remti regionus, kuriuos labai paveikė pandemija ir energetikos krizė; ragina Komisiją, atsižvelgiant į ribotus Sąjungos biudžeto išteklius, skirtus reaguoti į dideles energijos kainas, išanalizuoti galimas lankstumo galimybes ir papildomus išteklius, įskaitant bet kokias nepanaudotas lėšas, be kita ko, 2014–2020 m. DFP lėšas, siekiant remti MVĮ ir pažeidžiamus namų ūkius;

10.

mano, kad Sąjunga turėtų imtis suderintų veiksmų, kad įveiktų energetikos krizę, ir siūlo labai dideles papildomas investicijas šioje srityje; primena, kad šiam tikslui pasiekti reikės papildomų finansinių išteklių, viršijančių 2023 m. biudžetą; todėl primena, kad svarbu teikti papildomą finansinę paramą pagal planą „REPowerEU“; ragina skubiai susitarti dėl plano „REPowerEU“ ir jį skubiai įgyvendinti, kad lėšas būtų galima kuo greičiau panaudoti ir greitai padidinti Sąjungos energetinę nepriklausomybę pasitelkiant strategines investicijas, įskaitant paramą MVĮ ir pažeidžiamiems namų ūkiams;

11.

teigiamai vertina Komisijos darbą rengiant naują Sąjungos išlaidų poveikio lytims vertinimo klasifikaciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal šią klasifikaciją daugiausia dėmesio būtų skiriama tiksliam ir išsamiam programų poveikio lyčių lygybei atspindėjimui, siekiant kuo didesnio programų, kurios šiuo metu priskiriamos nė vienos žvaigždutės neturinčiai kategorijai, poveikio lyčių lygybei ir įgyti programų rengimo patirties; ragina išplėsti tą klasifikaciją, kad ji apimtų visas DFP programas, siekiant parodyti rezultatus 2023 m. biudžete; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia sistemingai rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus duomenis; tikisi, kad visos su lytimi susijusios ataskaitos bus teikiamos remiantis apimtimi, o ne veiksmų skaičiumi;

12.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija neseniai finansavo arba bendrai finansavo hidžabą propaguojančias kampanijas, kurias vykdant, pavyzdžiui, teigta, kad „laisvė yra hidžabe“; pabrėžia, kad iš Sąjungos biudžeto neturėtų būti finansuojama jokia būsima kampanija, kuri galėtų propaguoti hidžabą;

13.

tikisi, kad bus pasiekti klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pastangas užtikrinti skaidresnes ir išsamesnes ataskaitas ir pabrėžia, kad reikia atlikti tinkamus ex post vertinimus ir siekti, kad turimi duomenys būtų išsamūs; dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų išvadas dėl pervertintų klimato srities išlaidų; taip pat palankiai vertina ataskaitas dėl su biologine įvairove susijusių išlaidų; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali nepavykti pasiekti 2026 m. ir 2027 m. tikslų, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad šie tikslai būtų pasiekti; ragina Komisiją pateikiant biudžeto projektą paskelbti kiekvienos programos išlaidų, kuriomis bus prisidedama prie abiejų tikslų, sumas ir dalis; ragina Komisiją stebėti reikšmingos žalos nedarymo principo įgyvendinimą ir prireikus imtis reikiamų taisomųjų priemonių;

14.

pakartoja, kad 2023 m. biudžetas turi atspindėti Konferencijoje dėl Europos ateities patvirtintų rekomendacijų įgyvendinimą;

15.

todėl nustato bendrą 2023 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 187 293 119 206 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 1 702 055 778 EUR daugiau, palyginti su Biudžeto projektu; nusprendžia skirti papildomą 836 090 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; nustato bendrą 2023 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 167 612 834 087 EUR mokėjimų asignavimų;

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

16.

pabrėžia svarbų 1 išlaidų kategorijos indėlį šalinant karo Ukrainoje padarinius, taip pat siekiant Sąjungos klimato srities ir energetikos tikslinių rodiklių, inter alia, mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, iš Rusijos, remiant mokslinius tyrimus ir investicijas tvarios energetikos ir transporto sektoriuose; pakartoja šios išlaidų kategorijos programų galimybes įtvirtinti Ukrainą bendrojoje rinkoje, infrastruktūros tinkle ir mokslinių tyrimų srityje;

17.

pritaria Biudžeto projekte pateiktam pasiūlymui skirti 78,8 mln. EUR panaikintų įsipareigojimų trims veiksmų grupėms, nurodytoms atitinkamame bendrame politiniame pareiškime, pridėtame prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ (15); vis dėlto pažymi, kad likę 2020 ir 2021 m. panaikinti įsipareigojimai mokslinių tyrimų srityje sudaro 836,09 mln. EUR; atsižvelgdamas į turimus ribotus išteklius ir didelius poreikius, primygtinai reikalauja, kad ši netikėtai didelė panaikintų įsipareigojimų mokslinių tyrimų srityje suma, kurios Komisija neprognozavo per derybas dėl DFP, turėtų būti visa suteikta pagal programą „Europos horizontas“, laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies; primena labai didelę šios programos Sąjungos pridėtinę vertę ir puikų įgyvendinimo lygį; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad likusiomis sumomis turėtų būti gerokai padidintas pagrindinių mokslinių tyrimų prioritetų, pvz., sveikatos (įskaitant ilgalaikį COVID sindromą ir nuovargio sindromą persigus COVID-19, pvz., jų klinikinių tyrimų), klimato, judumo ir energetikos, kultūros ir kūrybiškumo, įskaitant tolesnį naujojo europinio bauhauzo plėtojimą, ir maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių bei aplinkos sričių, finansavimas siekiant spręsti neatidėliotinus uždavinius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir teikti papildomą paramą tyrėjams pasitelkus programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, įskaitant tyrėjus iš Ukrainos, ypač daug dėmesio skiriant Europos žaliajam kursui, skaitmeninei darbotvarkei ir stipresnei Europai pasaulyje;

18.

pabrėžia savo didelį susirūpinimą dėl siūlomo Europos inovacijų tarybos fondo valdymo būdo ir ragina Komisiją pradėti atvirą dialogą su Parlamentu dėl fondo valdymo būdo, kad būtų užtikrintas tinkamas biudžeto vykdymas;

19.

atšaukia Komisijos pasiūlytus perskirstymus Lustų aktui ir Saugaus junglumo programai finansuoti, atsižvelgdamas į savo poziciją, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos naujomis lėšomis, ir išbraukia atitinkamus Tarybos rezervus, taip užtikrindamas tinkamą programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Sąjungos kosmoso programos prioritetų finansavimo lygį; suteikia galimybę vėl pasinaudoti panaikintais mokslinių tyrimų srities įsipareigojimais, siekiant kompensuoti pagal programą „Europos horizontas“ Lustų aktui ir Saugaus junglumo programai skirtas lėšas, kad dėl šių naujų pasiūlymų nemažėtų esamų mokslinių tyrimų prioritetų finansavimas; pabrėžia, kad NGEU lėšų panaudojimu negalima pagrįsti Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies neįgyvendinimo ir didelių panaikintų įsipareigojimų sumų nepanaudojimo krizių metu;

20.

primena, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra labai svarbi skatinant investicijas į didelio našumo ir tvarių transeuropinių tinklų plėtrą; pabrėžia, kad EITP turi atlikti labai svarbų vaidmenį mažinant Sąjungos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ja turi būti remiama alternatyviųjų degalų infrastruktūra bei atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip spartinant žaliąją pertvarką ir didinant Sąjungos energetinę nepriklausomybę bei saugumą, taip pat ji skatina sujungiamumą visoje Sąjungos teritorijoje, be kita ko, su Pirėnų pusiasaliu ir su atokiais, retai apgyvendintais regionais; pabrėžia, kad dėl beprecedenčio ir neišprovokuoto Rusijos karinio išpuolio prieš Ukrainą reikia skubiai remti transporto infrastruktūrą Ukrainoje ir į ją vedančią infrastruktūrą (solidarumo koridoriai), kad būtų sudarytos sąlygos abiem kryptimis vežti ypatingos svarbos prekes; todėl siūlo padidinti EITP transporto ir energetikos kryptims skiriamą finansavimą bendra 90 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais;

21.

pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra Sąjungos ekonomikos atsigavimo ir ilgalaikio konkurencingumo pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu ją išsaugoti ir pritaikyti atsižvelgiant į daugelį iššūkių; ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus, be kita ko, atsižvelgiant į taisomąjį raštą, siekiant panaikinti bet kokį galimą atotrūkį tarp Skaitmeninių paslaugų akto įsigaliojimo ir priežiūros mokesčių susigrąžinimo;

22.

pabrėžia, kad įmonės ir ypač MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, įskaitant įmones turizmo bei kultūros ir kūrybos sektoriuose, kurie smarkiai susitraukė, labai nukentėjo nuo dabartinių krizių ir nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių, visų pirma didelių energijos kainų; remia veiksmų grupės „Bendroji rinka“ MVĮ krypčiai skiriamo finansavimo padidinimą 10 mln. EUR suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais; taip pat siūlo 1 mln. EUR padidinti Biudžeto projekte numatytą sumą, kad būtų remiamas Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) vykdomas darbas rengiant aukštos kokybės ataskaitų teikimo standartus, su sąlyga, kad EFRAG priims darbo planą, kuriame bus išdėstytos priemonės, kuriomis būtų siekiama užtikrinti tinkamą skaidrų procesą ir viešąją priežiūrą, taip pat subalansuotą atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams;

23.

todėl padidina 1 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 663 650 000 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant turimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones; be to, numato šiai išlaidų kategorijai bendrą 836 090 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, atitinkančią pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintus įsipareigojimus, tokiu būdu 677 278 157 EUR padidindamas panaikintų įsipareigojimų sumą, kurią leista vėl naudoti, palyginti su Biudžeto projektu;

2a išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

24.

pabrėžia nepaprastai svarbų sanglaudos politikos – esminės Sąjungos investicijų politikos ir konvergencijos priemonės – vaidmenį skatinant tvarų augimą ir remiant bendrą darnų valstybių narių ir jų regionų, be kita ko, tarp regionų ir jų viduje, vystymąsi; tikisi, kad po pirmaisiais dvejais 2021–2027 m. DFP metais vėlavusios programavimo proceso pradžios 2022 m. programų įgyvendinimas turėtų paspartėti; ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti programavimo procesą, kad 2023 m. būtų galima pradėti naudoti sanglaudos fondus, nes tai padės mažinti socialinę, ekonominę ir teritorinę nelygybę bei skatinti Sąjungos ekonomiką, taip pat bus remiami viešasis ir privatusis sektoriai, MVĮ ir piliečiai šiais sunkiais laikais; pabrėžia, kad dėl pandemijos ir karo Ukrainoje gali būti vėluojama įgyvendinti projektus; prašo Komisijos įvertinti ir, kai tinkama, pasiūlyti būtiną politikos koregavimą ir paramos priemones, kad būtų užtikrintas visų projektų tęstinumas bei visapusiškas įgyvendinimas;

25.

ragina pagal Sąjungos programas pirmenybę teikti projektams, kuriais būtų skatinama kurti ir aukščiau įvertinti darbo vietas, kuriose užtikrinamos teisės, stabilų ir reglamentuojamą darbo užmokestį ir tokius darbo santykius;

26.

pritaria Tarybos pozicijai dėl 2a išlaidų pakategorės;

2b išlaidų pakategorė. Atsparumas ir vertybės

27.

pakartoja, kad, nepaisant Parlamento reikalavimų finansuoti EURI viršijant viršutines ribas, refinansavimo išlaidos apmokamos 2b išlaidų pakategorės lėšomis; pažymi, kad, atsižvelgiant į nenumatytą padėtį finansų rinkose, susidariusią dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuri ir toliau daro neigiamą poveikį Sąjungos ekonomikai ir lemia mažesnį augimą, didesnę infliaciją bei didėjančias palūkanų normas, tikėtina, kad reikės visų pagal EURI finansavimo išlaidoms skirtą eilutę numatytų lėšų ir poreikiai gali gerokai viršyti biudžete numatytą sumą; apgailestauja dėl to, kad tai daro de facto poveikį pagal tą pačią išlaidų kategoriją vykdomoms programoms, nes riboja Komisijos galimybes prireikus siūlyti daugiau lėšų, nei numatyta finansinio programavimo metu; pažymi, kad EURI finansavimo išlaidos neturėtų būti dengiamos iš specialių priemonių, skirtų nenumatytoms problemoms, pvz., karo Ukrainoje pasekmėms šalinti ir energetikos krizės klausimams spręsti;

28.

todėl siūlo 200 mln. EUR didesnę sumą, nei numatyta Biudžeto projekte, skirti pavyzdinei programai „Erasmus+“, kurią įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama judumui mokymosi tikslais švietimo ir mokymo srityje, atsižvelgiant į Komisijos nustatytą poreikį teikti paramą Ukrainos studentams ir dėstytojams, taip pat visiems studentams aukštos infliacijos sąlygomis; pabrėžia, kad šie asignavimai taip pat padės išlyginti programos „Erasmus+“, kurios asignavimai sutelkti laikotarpio pabaigoje, finansinį profilį, suteikiant nuoseklesnį metinį finansavimą programai, kurios paklausa kiekvienais metais yra stabili; be to, pabrėžia, jog didesniais ištekliais bus prisidėta prie nuolatinių pastangų užtikrinti, kad programa taptų žalesnė ir įtraukesnė, ir sudarys sąlygas tolesniam darbui po 2022-ųjų – Europos jaunimo metų; atkreipia dėmesį į Pirmininkės U. von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbtą pranešimą, kad 2023-ieji turėtų būti Europos įgūdžių metai ir jiems 2023 m. biudžete reikėtų skirti paramą;

29.

primena, kad pagal programos „Erasmus+“ sporto kryptį remiami pelno nesiekiantys sporto renginiai, kuriais siekiama toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kelti mėgėjiškam sportui aktualius klausimus; pabrėžia itin svarbų sporto vaidmenį kovojant su diskriminacija ir skatinant socialinę įtrauktį; todėl pritaria sportui skirtos eilutės būtinam ir tikslingam padidinimui 10 mln. EUR, kad pagal programą būtų galima remti 2023 m. Berlyne vyksiančias specialiąsias olimpines žaidynes;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos solidarumo korpusas padeda jaunuoliams įgyti praktinės patirties kitoje valstybėje narėje ir taip didinti jų įsidarbinimo galimybes bei galimybes gyvenime; be to, pabrėžia, kad Europos solidarumo korpusas finansuoja savanorišką humanitarinę veiklą, vykdomą Humanitarinės pagalbos korpuso, kuris gali teikti svarbią humanitarinę pagalbą už konflikto zonų ribų; todėl nusprendžia 8 mln. EUR padidinti Europos solidarumo korpusui numatytus asignavimus, palyginti su Biudžeto projektu;

31.

pabrėžia, kad COVID-19 pandemija dar nesibaigė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau remti sveikatos sistemas siekiant padidinti jų atsparumą ir sustiprinti pasirengimą pagal programą „ES – sveikatos labui“; be to, pabrėžia, kad ši programa atlieka pagrindinį vaidmenį remiant Europos kovos su vėžiu planą, ES vaistų strategiją ir naujai įsteigtą Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją; todėl atšaukia Tarybos pasiūlytą neproporcingą ir nepagrįstą sumažinimą ir padidina programos lėšas 25 mln. EUR, palyginti su Biudžeto projektu, be kita ko, siekiant remti veiksmus, kuriais būtų užtikrinama visuotinė sveikatos apsauga visoje Sąjungoje, įskaitant galimybę naudotis kokybiškomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis;

32.

atkreipia dėmesį į vis didesnį stiprėjančių gaivalinių nelaimių Europoje skaičių, kaip pastaruoju metu matyti iš rekordinių miškų gaisrų, kilusių 2022 m. vasaros laikotarpiu; apgailestauja, kad dėl klimato kaitos tokie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie dažnai lemia ekstremaliąsias situacijas, gali suintensyvėti ir jų gali padaugėti; todėl, atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį prisiimtą įsipareigojimą, nusprendžia 20 mln. EUR padidinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmui skirtas lėšas, kad būtų sustiprinti Sąjungos reagavimo pajėgumai ir geriau apsaugoti jos piliečiai, įskaitant pajėgumus mobilizuoti medicininės paramos padalinius ekstremaliųjų situacijų atveju, ir pabrėžia, kad reikia investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, visų pirma pažeidžiamuose regionuose;

33.

primena, kad COVID-19 pandemija ir susijusios visuomenės sveikatos priemonės padarė labai didelę įtaką kultūros ir kūrybos sektoriams, dažnai mažosioms įmonėms, pavieniams menininkams ir pelno nesiekiančioms bendruomenių organizacijoms; pabrėžia svarbų programos „Kūrybiška Europa“ vaidmenį remiant Europos kūrinius ir Sąjungos vertybes, taip pat kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą, skatinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kovojant su dezinformacija; todėl nusprendžia 2023 m. šiai programai skirti 12 mln. EUR daugiau asignavimų, negu numatyta Biudžeto projekte;

34.

pabrėžia, kad reikia skatinti pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; pabrėžia itin svarbų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos vaidmenį stiprinant Sąjungos vertybes, Sąjungos pilietybę ir demokratiją, lygybę, lyčių lygybę ir teisinę valstybę Sąjungoje bei remiant smurto dėl lyties aukas; todėl panaikina Tarybos atliktą šios programos finansavimo sumažinimą; be to, nusprendžia padidinti paprogramei „Daphne“ numatytą finansavimą 2 mln. EUR, palyginti su Biudžeto projektu, siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, kuris nuo pandemijos pradžios dar labiau padidėjo, taip pat su visų formų smurtu prieš pabėgėlius, vaikus, jaunimą ir kitas rizikos grupes, pvz., LGBTIQ+ asmenis ir neįgaliuosius, ir 1,5 mln. EUR padidinti Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramės finansavimą, palyginti su Biudžeto projektu, visų pirma siekiant užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su Konferencija dėl Europos ateities;

35.

yra labai susirūpinęs dėl daugybės pranešimų, kuriuose pabrėžiamas asociacijų, susijusių su radikaliomis religinėmis ir politinėmis organizacijomis, pvz., Musulmonų brolija, finansavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš Sąjungos fondų būtų finansuojamos tik tos organizacijos, kurios visapusiškai gerbia visas Europos vertybes, įskaitant minties laisvę, žodžio laisvę ir vyrų bei moterų lygybę, visų pirma įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą; todėl prašo Komisijos, prieš suteikiant lėšų, nustatyti paramą gaunančioms organizacijoms reikalavimą pasirašyti chartiją, kuria jos būtų įpareigojamos gerbti šias vertybes;

36.

primena, kad svarbu remti socialinį dialogą ir darbuotojų mokymą bei užtikrinti stabilų jų finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti gerą susijusių biudžetų panaudojimą;

37.

mano, kad turėtų būti numatyta pakankamai asignavimų pagal Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutę, siekiant ryžtingai prisidėti prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tolesnio vykdymo ir intensyvinimo, taip pat remti dviejų bendruomenių Kultūros paveldo apsaugos techninį komitetą;

38.

pažymi, kad daug Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dokumentų ir pranešimų pateikiama tik anglų kalba; taip pat pažymi, kad darbo posėdžiai rengiami be galimybės gauti vertimo žodžiu paslaugų; reikalauja, kad būtų paisoma principų, teisių ir pareigų, išdėstytų Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Reglamente Nr. 1/1958, taip pat vidaus gairėse ir sprendimuose, pavyzdžiui, Gero administracinio elgesio kodekse; todėl ragina Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras skirti reikiamų žmogiškųjų išteklių, kad būtų padidintas darbuotojų, atsakingų už vertimą raštu ir žodžiu, skaičius ir taip užtikrinta pagarba daugiakalbystei;

39.

pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo sukčiavimo, korupcijos ir kito draudžiamo elgesio, kurie neigiamai veikia Sąjungos ir nacionalinius biudžetus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos prokuratūra atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, kiek tai susiję su NGEU lėšų naudojimu, ir užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi; todėl nusprendžia tikslingai padidinti Europos prokuratūros finansavimą ir skirti jai daugiau darbuotojų, kad ši įstaiga galėtų vykdyti savo įgaliojimus, ir taip stiprinti kovos su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu bei organizuotu nusikalstamumu pastangas; ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros ir užtikrinti geresnę Sąjungos finansinių interesų apsaugą; primena, kad svarbu laikytis bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo;

40.

mano, kad būtina užtikrinti tinkamą ir stabilų institucinės komunikacijos finansavimą, kad Sąjunga galėtų bendrauti su piliečiais, be kita ko, vietos lygmeniu, kovoti su dezinformacija ir sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams dalyvauti demokratiniame gyvenime – atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą, tai reikia užtikrinti kuo skubiau; todėl atitinkamose eilutėse vėl įrašo Biudžeto projekte numatytą asignavimų lygį;

41.

padidina 2b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 272 821 707 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant turimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

42.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio ir jo ekonominių padarinių, taip pat dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, be kita ko, didelių ir užsitęsusių sausrų, poveikio gamybai ir paskirstymui žemės ūkio sektoriuje bei maisto rinkose; akcentuoja strateginį žemės ūkio vaidmenį siekiant išvengti maisto krizės, nes šis sektorius visoje Europoje tiekia saugius ir aukštos kokybės maisto produktus už prieinamas kainas; primena, kad 2023-ieji yra pirmieji metai, kai bus įgyvendinama nauja bendra žemės ūkio politika, pagal kurią bus remiami Sąjungos ūkininkai, atliekantys esminį vaidmenį išlaikant kaimo vietovių ekonominį atsparumą, nes bus sumažinta jaunųjų ūkininkų skolos našta ir padedama jiems didėjančių paskolų palūkanų normų ir didesnių gamybos sąnaudų aplinkybėmis; mano, kad krizės sąlygomis pateisinamas dalinis naujo žemės ūkio rezervo mobilizavimas skiriant ne mažiau kaip 10 mln. EUR jauniesiems ūkininkams; ragina Komisiją parengti susijusias išimtines priemones, atsižvelgiant į atitinkamas pagrindinio akto nuostatas, ir, jei reikia, padidinti mobilizuotiną sumą;

43.

primena programos LIFE svarbą remiant klimato politikos ir aplinkos apsaugos veiksmus ir jos svarbų vaidmenį rengiant pavyzdines intervencines bei skatinančias priemones, kuriomis siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; ragina padidinti įvairioms programos LIFE kryptims skiriamą biudžeto paramą; pabrėžia, kad bet koks metinis programai LIFE skiriamų lėšų padidinimas reikš pažangą siekiant įgyvendinti klimato ir biologinės įvairovės sričių integravimo tikslus bei užmojus; mano, kad dabartinės aplinkybės pateisina ypatingą dėmesį straipsniui, susijusiam su perėjimu prie švarios energijos;

44.

pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti Europos aplinkos agentūros biudžetą siekiant skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ji galėtų visapusiškai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir su juo susijusią politiką kaip vieną iš pagrindinių Sąjungos ekonomikos pertvarkymo į sąžiningą, įtraukią, tvarią, atsparią ir anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką ramsčių; mano, kad Komisija turi dėti visas pastangas siekdama išvengti, kad kiltų pavojus aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimui bei vykdymui;

45.

atkreipia dėmesį į svarbų teisingos pertvarkos planų vaidmenį ir būtinybę susiklosčius dabartinei ekonominei ir geopolitinei padėčiai juos laiku patvirtinti, kad būtų užtikrintos būtinos investicijos ir augimas Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sklandų Teisingos pertvarkos fondo, kaip esminės priemonės Sąjungos energetinei nepriklausomybei ir inovaciniam pajėgumui didinti ir socialinėms bei ekonominėms problemoms spręsti ir energetikos pertvarkai užtikrinti, atsižvelgiant į klimato tikslus, įgyvendinimą;

46.

padidina 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 61 240 000 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį turimos maržos;

47.

primena, kad taisomajame rašte paprastai dar bus išsamiai apžvelgiamos turimos Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir kad požiūris į 3 išlaidų kategorijos pakeitimus gali būti atitinkamai pakoreguotas taikinimo procedūros metu;

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

48.

pažymi, kad dėl karo prieš Ukrainą 2022 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) reikėjo skirti papildomą 150 mln. EUR finansavimą, kad būtų remiamos nuo konflikto bėgančius žmones priimančios valstybės narės; palankiai vertina sprendimą pradėti taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą (16), pagal kurią dėl konflikto pobūdžio ir valstybių narių pastangų apsaugoti moteris bei vaikus nuo prekybos žmonėmis, įskaitant prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, reikės prisiimti finansinius įsipareigojimus ilgesniu laikotarpiu ir reikės nuolat teikti biudžeto paramą valstybėms narėms; todėl nusprendžia 2023 m. PMIF skirti 100 mln. EUR didesnę sumą, negu numatyta Biudžeto projekte;

49.

primena, kad 2022 m. taip pat buvo būtina skirti papildomą finansavimą Sienų valdymo ir vizų priemonei, kad karo sąlygomis būtų galima teikti papildomą paramą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms, taip pat remti tolesnę Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos integraciją į Šengeno erdvę; be to, apgailestauja, kad Komisija ne kartą siūlė sumažinti sutartą Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinį paketą, kad Biudžeto projekte būtų galima numatyti daugiau išteklių teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūroms, kurių įgaliojimai išplėsti, įskaitant Europolą; atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, nusprendžia 2023 m. Sienų valdymo ir vizų priemonei skirti 25 mln. EUR didesnę sumą, negu numatyta Biudžeto projekte;

50.

primena, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra atlieka itin svarbų vaidmenį remiant valstybes nares prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos procedūrų srityje, ir pažymi, kad agentūros darbo krūvis padidėjo tiek dėl karo prieš Ukrainą, tiek dėl naujų užduočių, kurios jai patikėtos suteikus jai didesnius įgaliojimus; todėl nusprendžia padidinti agentūros darbuotojų skaičių;

51.

pabrėžia, kad reikia toliau didinti agentūros „eu-LISA“ įsipareigojimų asignavimus ir darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į nustatytus agentūros poreikius, taip sudarant jai sąlygas 2023 m. toliau įgyvendinti keletą itin svarbių Sąjungos vidaus saugumo ir sienų valdymo srities projektų;

52.

pabrėžia veiksmingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Frontex), galinčios padėti valstybėms narėms valdyti bendras Sąjungos išorės sienas ir užtikrinti integruotą sienų valdymą visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, svarbą; pažymi, kad Frontex ir toliau sunku panaudoti kasmet smarkiai didėjančius asignavimus ir įdarbinti reikalingus papildomus operatyvinius darbuotojus; ragina Komisiją atlikti išsamią šio klausimo analizę siekiant pagerinti įgyvendinimą prižiūrint Parlamentui; todėl nusprendžia pritarti Tarybos pasiūlymui 2023 m. Frontex finansavimą sumažinti 50 mln. EUR; vis dėlto pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Frontex turėtų reikiamų biudžeto lėšų savo įgaliojimams ir prievolėms vykdyti;

53.

padidina 4 išlaidų kategorijos lėšas bendra 130 430 664 EUR suma, palyginti su Tarybos pozicijoje numatytu finansavimu, ir 80 430 664 EUR suma, palyginti su Biudžeto projektu, ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį turimos maržos;

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

54.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos klausimais, atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir labai nestabilią tarptautinę aplinką; mano, kad toks bendradarbiavimas ne tik didina Europos ir jos piliečių saugumą, bet ir užtikrina didesnį veiksmingumą bei galimybes sutaupyti lėšų; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti didesnį finansavimą Europos gynybos fondo pajėgumų plėtojimo krypčiai, siekiant skatinti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramoninę bazę, kuri prisidės prie Sąjungos strateginio savarankiškumo;

55.

taip pat siūlo skirti daugiau lėšų kariniam mobilumui siekiant padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau veikti; pažymi, kad reikia numatyti pakankamą finansavimą siekiant remti pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdomas misijas bei operacijas, be kita ko, taikant tokias priemones kaip dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros finansavimas ir diplomatinio patikimumo patikrinimų bei muitinės taisyklių supaprastinimas; pažymi, kad karinį mobilumą taip pat galėtų paskatinti skubus Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos prisijungimas prie Šengeno erdvės; primena, kad nesugebėjimas išspręsti šio klausimo turi žalingą ekonominį ir geostrateginį poveikį; pabrėžia, kad reikia vėl įrašyti Biudžeto projekte Vidaus saugumo fondui numatytų lėšų lygį, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas kovai su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, turinčiu tarpvalstybinį aspektą, ir kibernetiniais nusikaltimais;

56.

padidina 5 išlaidų kategorijos lėšų sumą iš viso 81 192 700 EUR, palyginti su Biudžeto projektu, ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant turimą maržą bei mobilizuojant specialias priemones;

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

57.

labai susirūpinęs pažymi, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos pasaulinio poveikio labai stipriai padidėjo humanitarinės pagalbos poreikiai, kuriuos tenkinti ir taip nebuvo lengva dėl finansavimo trūkumo ir dažnesnių krizių bei konfliktų pasaulyje; ragina gerokai padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą, kad būtų panaikintas precedento neturintis atotrūkis tarp poreikių ir turimų išteklių; apgailestauja dėl to, kad 6 išlaidų kategorija neturi maržos, todėl ji neatitinka dabartinės padėties ir pagal ją nėra galimybių reaguoti į galimas naujas ekstremaliąsias situacijas; mano, kad 6 išlaidų kategorijos viršutinė riba turėtų būti skubiai padidinta; apgailestauja dėl to, kad pagal Biudžeto projektą neįmanoma bent išlaikyti dabartinio reagavimo lygio, o humanitariniai poreikiai stipriai auga ir ekstremalių situacijų smarkiai daugėja visame pasaulyje, visų pirma dėl didėjančio maisto stygiaus, kurį lėmė Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikis, stiprėjančio klimato kaitos poveikio ir vis didesnių klimato sukeltų nelaimių bei naujai kylančių konfliktų; yra labai susirūpinęs, kad net ir padidinus finansavimą, kaip siūlo Parlamentas, 2023 m. nebūtų pakankamai išteklių humanitarinės pagalbos poreikiams patenkinti;

58.

ragina toliau teikti didelę paramą rytinėms kaimyninėms šalims, ypač šalims, padedančioms pabėgėliams, kurie bėga iš Ukrainos ir susiduria su infliacija bei didelėmis energijos ir maisto produktų kainomis; mano, kad būtina remti politines, ekonomines ir socialines reformas bei pilietinės visuomenės veikėjus, visų pirma žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistus, pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias moterų teises ir LGBTIQ+ bendruomenės teises arba teikiančias pagalbą persekiojamiems asmenims ir politiniams kaliniams, taip pat Ukrainos ir Moldovos organizacijas, kurios buvo priverstos restruktūrizuoti savo veiklą dėl Rusijos agresijos karo, organizacijas, prisidedančias prie kovos su korupcija, ir nepriklausomą žiniasklaidą, kuri padeda atskleisti dezinformaciją ir propagandą;

59.

prašo skirti papildomų išteklių pietinėms kaimyninėms šalims siekiant remti politines, ekonomines ir socialines reformas; palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbta apie nuolatinį Sąjungos įsipareigojimą dėl daugiamečio Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) finansavimo; pabrėžia, kad asignavimų, numatytų pietinėms kaimyninėms šalims, sumos padidinimas yra skirtas būtent nuspėjamam finansavimui UNRWA teikti, atsižvelgiant į jos esminį vaidmenį apsaugant Palestinos pabėgėlius ir užtikrinant pagrindinius jų poreikius, taip pat prisidedant prie jų socialinės raidos;

60.

padidina KVTBP „Globali Europa“ teminių programų ir greitojo reagavimo veiksmų, visų pirma įgyvendinamų pagal programą „Žmonės“, finansavimą, kad būtų šalinami karo Ukrainoje padariniai, kuriamos patikimesnės sveikatos sistemos ir naikinamos prieigos prie pagrindinių sveikatos paslaugų spragos, taip pat finansuojamos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonės pagal programą „Planeta“ ir naudojant atsparumo eilutės lėšas siekiant skatinti humanitarinės pagalbos, vystymosi, viešųjų investicijų ir taikos veiksmų sąveiką, ypač tose šalyse, kurios yra kandidatės įstoti į ES, bet dar nesinaudoja pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) teikiamu finansavimu;

61.

atkreipia dėmesį į poreikį didinti Vakarų Balkanų šalims pagal PNPP skiriamą finansavimą siekiant remti ekonomikos augimą ir užimtumą ir dėl to, kad tai yra geopolitinis prioritetas, ypač atsižvelgiant į neišprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukraina karą, kuris sukėlė stiprų rezonansą visame regione, tačiau primygtinai reikalauja, kad visoms 2023 m. biudžete įsipareigotoms skirti lėšoms būtų taikomos sąlygos, susijusios su teisinės valstybės principu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją panaudoti dalį papildomo finansavimo programos „Erasmus+“ programavimui, kad būtų padidintas aukštojo mokslo institucijų finansavimas siekiant sukurti naują stipendijų programą Vakarų Balkanų šalių studentams;

62.

ragina kuo greičiau įtraukti Ukrainą ir Moldovos Respubliką į PNPP taikymo sritį ir atitinkamai padidinti programos finansinį paketą; mano, kad būtina teikti paramą naujoms Sąjungos šalims kandidatėms Ukrainai ir Moldovai ir narystės siekiančiam paraišką pateikusiam Sakartvelui, šioms šalims rengiantis tapti Sąjungos valstybėmis narėmis; ragina teikti tolesnę finansinę paramą pagal PNPP III, siekiant skatinti programos „Erasmus+“ tarptautinį aspektą;

63.

nusprendžia padidinti strateginei komunikacijai, ypač kovos su visuotine dezinformacija priemonėms, sistemingai sekant ir atskleidžiant dezinformaciją, kurią skleidžia valstybiniai ir kiti subjektai, skiriamą paramą;

64.

pabrėžia svarbų ES makrofinansinės paramos Moldovai, Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Sakartvelui, Kosovui, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai ir Ukrainai vaidmenį skatinant investicijas, remiant atsigavimą po COVID-19 krizės ir nuo karo padarinių;

65.

padidina 6 išlaidų kategorijos lėšų sumą iš viso 465 000 000 EUR, palyginti su Biudžeto projektu, ir siūlo šį padidinimą finansuoti mobilizuojant specialias priemones;

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

66.

mano, kad Tarybos atlikti šios išlaidų kategorijos finansavimo sumų sumažinimai, kuriais siekiama išvengti naudojimosi lankstumo priemone, kaip siūloma Biudžeto projekte, yra nepagrįsti ir užkirstų kelią Komisijai vykdyti savo užduotis; todėl vėl įrašo Biudžeto projekte numatytas sumas, skirtas Komisijos administracinėms išlaidoms finansuoti, įskaitant išlaidas jos biurams;

67.

atkreipia dėmesį į riziką Sąjungos vidaus saugumui, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina, kad Moldovoje įsteigtas Paramos vidaus saugumui ir sienų valdymui centras, ir ragina Komisiją palengvinti ir paspartinti visapusišką centro veikimą teikiant logistinę ir finansinę paramą bendradarbiaujant su Migracijos ir vidaus reikalų GD ir Teisingumo GD, taip pat su Sąjungos ekspertais iš atitinkamų Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūrų, dislokuotų Moldovoje;

68.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Komisija turėtų pakankamai darbuotojų savo užduotims, be kita ko, susijusioms su naujomis iniciatyvomis ir naujai priimtais teisės aktais, atlikti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ji turėtų papildomų darbuotojų, kurių reikia siekiant efektyvaus ir veiksmingo įgyvendinimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pagal Europos žaliąjį kursą, Skaitmeninių rinkų akto ir Skaitmeninių paslaugų akto bei dėl NGEU ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo padidėjusių Sąjungos išlaidų poveikį tam tikrų tarnybų, visų pirma Komisijos Aplinkos generalinio direktorato (ENV GD), Konkurencijos generalinio direktorato (COMP GD), Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (CNECT GD) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), personalo poreikiams; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija neturi būtinų darbuotojų reikiamam darbui atlikti; prašo Komisijos atsižvelgti į šiuos darbuotojų poreikius nemažinant kitų institucijos padalinių darbuotojų skaičiaus;

69.

ragina skubiai priimti tikslinę Komisijos pasiūlytą Finansinio reglamento peržiūrą, susijusią su delspinigių už pavėluotą panaikintų arba sumažintų konkurencijos baudų grąžinimą tvarkymu, kad būtų išvengta spaudimo išlaidoms pagal 7 išlaidų kategoriją;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

70.

primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatine Sąjungos veikla ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

71.

pabrėžia, kad 2023 m. biudžete būtina numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, ir apskritai nusprendžia panaikinti Tarybos atliktus finansavimo sumažinimus ir padidinti mokėjimų asignavimų sumas tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeistos įsipareigojimų asignavimų sumos; pabrėžia, jog būtina paspartinti programų įgyvendinimą, kad būtų išvengta neįvykdytų mokėjimų kaupimosi antroje DFP laikotarpio pusėje;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

72.

nekeičia bendro savo 2023 m. biudžeto, sudarančio 2 268 777 642 EUR, lygio, kuris atitinka 2022 m. balandžio 7 d. plenariniame posėdyje patvirtintą ir dėl pasikeitusio nustatyto indeksavimo tarifo Komisijos prašymu 2022 m. gegužės 3 d. atnaujintą pajamų ir išlaidų sąmatą; nusprendžia į savo etatų planą dirbtinai ir nedarant poveikio biudžetui tik vienų metų laikotarpiui įtraukti 98 etatus, kad būtų galima integruoti vidaus konkurso laureatus atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 4 dalies taikymą, kaip tai buvo atlikta 2020 m. biudžete; atnaujina penkių biudžeto eilučių pastabas, taip pat siekdamas įtraukti galimybę kompensuoti peticijų pateikėjų dalyvavimo išlaidas, įskaitant kelionės, pragyvenimo ir papildomas išlaidas, per oficialias Peticijų komiteto komandiruotes ne Europos Parlamento patalpose;

73.

pripažįsta, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija atlieka svarbų vaidmenį politinės sistemos skaidrumo, patikimo finansų valdymo ir įvairovės srityse, užtikrindama, kad Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai taikytų bendras taisykles; pažymi, kad, nors šios institucijos biudžetas yra įtrauktas į I skirsnį „Europos Parlamentas“, ji yra nepriklausoma Sąjungos įstaiga; todėl nusprendžia sukurti atskirą punktą, skirtą institucijoje dirbančių darbuotojų atlyginimams ir išmokoms, ir atskirą eilutę Parlamento organizacijos struktūros schemoje, į kurią būtų įrašomi šios institucijos etatai, neskiriant papildomų asignavimų Biudžeto projekte;

74.

prašo Biuro pakankamai lėšų skirti pagal 3 2 3 straipsnį „Parama trečiųjų valstybių demokratijai ir jų parlamentų gebėjimų stiprinimas“, kad Parlamentas, jei reikia ir yra įmanoma, galėtų veiksmingai prisidėti rengiant trečiąją pasaulinio švietimo žmogaus teisių klausimais universitetų tinklo aukšto lygio konferenciją, be kita ko, pateikiant Parlamento administracijos prašymą dėl perkėlimo per biudžeto vykdymo metus;

75.

vadovaudamasis savo minėtąja 2022 m. balandžio 7 d. rezoliucija dėl 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos ir atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 20 d. generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus:

primena, kad kovos su grėsmėmis kibernetiniam ir hibridiniam saugumui trūkumai vienoje institucijoje gali daryti poveikį visoms institucijoms; todėl pakartoja, jog svarbu, kad Parlamento biudžete būtų numatyta pakankamai išteklių siekiant stiprinti jo pajėgumus kovoti su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis visų institucijų labui, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos prieš Ukrainą karą, pastaraisiais metais didėjantį išpuolių skaičių ir būsimus 2024 m. Europos Parlamento rinkimus;

atkreipia dėmesį į taikomas priemones, kurių ėmėsi administracija, siekdama kovoti su dezinformacija arba bet kokiais veiksmais, kuriais norima klaidingai pateikti Parlamento narių pozicijas, visų pirma atsižvelgiant į 2024 m. Europos Parlamento rinkimus; pakartoja savo raginimą stiprinti visų susijusių subjektų bendradarbiavimą tarpinstituciniu lygmeniu;

atkreipia dėmesį į paramą, suteiktą Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupei ir jos vadovaujantiems nariams vykdant paramos demokratijai veiklą; palankiai vertina aktyvesnę veiklą ir ragina toliau remti komunikaciją su piliečiais, prireikus teikiant informaciją ir kalbinių mažumų, regionų bei bendruomenių kalbomis ir kovojant su dezinformacija, ypač daug dėmesio skiriant naujoms prioritetinėms šalims;

atsižvelgdamas į šiuo metu vykdomą Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų dėl komandiruočių ir tarnybinių kelionių išlaidų kompensavimo ir Europos Parlamento pareigūnų ir kitų tarnautojų komandiruočių ir tarnybinių kelionių vidaus taisyklių persvarstymą, pakartoja plenariniame posėdyje jau ne kartą pareikštą pageidavimą, kad Biuras užtikrintų, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai už savo komandiruotes tarp trijų Parlamento darbo vietų gautų tokio pat dydžio išmokas, kaip pareigūnai ir kiti tarnautojai;

dar kartą ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas ir sprendimą dėl komitetų komandiruočių ne į tris darbo vietas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti apsvarstyta galimybė akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius oficialiose Parlamento delegacijose ir komandiruotėse, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp didelės tokio lydėjimo teikiamos pridėtinės vertės Parlamento nariams ir aplinkosaugos, logistikos ir biudžeto apribojimų;

pabrėžia, kad Parlamento Biudžeto komitetui turi būti laiku ir suprantamai pateikiama visa atitinkama informacija, susijusi su Parlamento biudžetu, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus; pripažindamas centrų „Europa Experience“ įsteigimo visose valstybėse narėse svarbą priartinant Sąjungą prie piliečių, prašo atnaujinti centrų „Europa Experience“ veiklos sąnaudas, atsižvelgiant į didelę infliaciją; taip pat prašo pateikti naujausią informaciją apie 37,9 mln. EUR paskolą, kuri siūloma centrui „Europa Experience“ skirto pastato Dubline pirkimui finansuoti, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 266 straipsnio 6 dalį;

g)	primena apie skaidraus ir sąžiningo sprendimų priėmimo proceso pastatų politikos srityje svarbą, tinkamai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 266 straipsnį, kiek tai susiję su Parlamento pastatų politika;

primena Biurui, kad reikia tinkamai informuoti Biudžeto komitetą ir su juo konsultuotis prieš priimant bet kokį svarbų sprendimą dėl su pastatais susijusių klausimų, nes jų poveikis biudžetui yra didelis; prašo Biuro išnagrinėti taupymo galimybes ir visiškai persvarstyti projektą dėl Spaako pastato Briuselyje ateities;

mano, kad laikais, kai Sąjungos piliečiai susiduria su dramatiškai išaugusiomis kasdienio gyvenimo išlaidomis, Sąjungos institucijos be išimties turėtų parodyti solidarumą ir rodyti pavyzdį, ypač energijos vartojimo mažinimo srityje; pažymi, kad dėl infliacijos ir didėjančių energijos kainų Parlamento biudžetui daromas didžiulis spaudimas; atkreipia dėmesį į 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. spalio 3 d. Biuro sprendimus dėl trumpalaikių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti Parlamento energijos suvartojimą; prašo užtikrinti, kad naudotojai galėtų patys pakoreguoti temperatūrą biuruose ir posėdžių salėse, sykiu laikydamiesi sutartos energijos taupymo sistemos; ragina Parlamentą imtis visų būtinų veiksmų siekiant sumažinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį energijos suvartojimą, kad ateityje persvarstant dabartinį požiūrį į energijos taupymo veiksmus būtų sumažintos sąskaitos už energiją; atsižvelgdamas į energetikos krizę ir geopolitines aplinkybes, palankiai vertina ir skatina investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą ir visų pirma šilumos siurblių įrengimą; ragina didinti vietos energijos gamybą, visų pirma kuo greičiau Briuselyje ir Strasbūre įrengiant moderniausią ir didžiausio potencialo ant stogo montuojamą fotovoltinę įrangą, ir palankiai vertina šiuo metu atliekamą naują tyrimą dėl ekonomiškai efektyvesnių fotovoltinių plokščių; palankiai vertina EMAS sukurtą pastatų energijos valdymo sistemą ir ragina į tarnybų pateiktus sąmatos projektus įtraukti metinį auditą; prašo Biuro paskatinti Sąjungos institucijų valdymo organų keitimąsi gerąja patirtimi peržiūrint savo daugiametes išlaidų strategijas, kad būtų rasta būdų, kaip būtų galima sutaupyti dar daugiau; ragina toliau keistis nuomonėmis apie geriausią energijos vartojimo politikos patirtį už Sąjungos institucijų ribų, pavyzdžiui, su vietos valdžios institucijomis;

palankiai vertina preliminarius veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą; primena ir ragina Parlamento narius bei frakcijas prisidėti nuolat mažinant dėžių vežimą iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal per plenarines sesijas, kaip įsipareigojo Biuras; ragina būsimuose biudžetuose numatyti atitinkamas investicijas į lietaus vandens surinkimą ir pakartotinį naudojimą bei racionalesnį vandens naudojimą;

76.

ragina Parlamentą toliau reguliariai vertinti savo darbuotojų poreikių organizavimą, perskirstyti etatus tarp direktoratų, atsižvelgiant į kintančius prioritetus, kad naujas užduotis būtų galima vykdyti kuo labiau nekeičiant darbuotojų skaičiaus, ir įvertinti riziką, susijusią su tuo, kad įdarbinama vis daugiau sutartininkų, įskaitant pavojų sukurti dviejų pakopų Parlamento darbuotojų struktūrą; atsižvelgdamas į Parlamento teisinius įsipareigojimus, pabrėžia, kad infliacijos aplinkybėmis išteklių naujų prioritetų nustatymas tampa vis svarbesnis;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

77.

atkreipia dėmesį į spaudimą, kurį didelė infliacija daro kitų institucijų išlaidoms; pabrėžia, kad didžiausios jų biudžetų dalys grindžiamos teisės aktais nustatytais įpareigojimais arba sutartiniais įsipareigojimais, kuriems poveikį daro infliacija, ir kad institucijos nekontroliuoja infliacijos lygio bei didėjančių energijos kainų; atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos turi turėti pakankamai darbuotojų, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus; palankiai vertina nuolatines institucijų pastangas perkelti darbuotojus ir papildomai padidinti veiksmingumą, tačiau pripažįsta šio požiūrio ribas dabartinėmis aplinkybėmis, kai kartu reikia prisiimti didesnę atsakomybę; apgailestauja dėl to, kad Komisija nesuteikė jokių papildomų etatų, kurių prašė kitos institucijos, nepaisant jų naujų užduočių; smerkia horizontalųjį požiūrį, kurio laikosi Taryba, siekdama padidinti sumažinimo normą 1,8 procentinio punkto kiekvienoje institucijoje, ir mano, kad tai yra nepagrįsta; primena, kad padidinus sumažinimo normą kitos institucijos būtų įpareigotos išlaikyti didesnį laisvų darbo vietų skaičių ir taip sumažėtų jų veiklos pajėgumas, gebėjimas atsakyti į piliečiams rūpimus klausimus ir vykdyti savo įgaliojimus;

78.

todėl nusprendžia vėl įrašyti Biudžeto projekte Europos regionų komitetui numatytą sumą; laikydamasis savanoriško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo teksto nuostatų, susijusių su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

79.

toliau nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais padidina Biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą arba darbuotojų skaičių, kad institucijos turėtų pakankamai išteklių tinkamai, efektyviai ir veiksmingai vykdyti vis didesnį kiekį užduočių pagal savo įgaliojimus ir būtų pasirengusios spręsti būsimus uždavinius, visų pirma susijusius su kibernetiniu saugumu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Sąjunga yra nepakankamai pasirengusi kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis, kurios bėgant metams vis dažnėja ir sudėtingėja; mano, jog visoms Sąjungos institucijoms turėtų būti suteiktos tinkamos priemonės ir darbuotojai, kad būtų galima atremti šias grėsmes tiek institucijose, tiek vykdant tarpinstitucinį bendradarbiavimą; todėl siūlo:

a)	vėl įrašyti asignavimų lygį pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos ombudsmeno sąmatas, padidinant Biudžeto projekte numatytus asignavimus toms biudžeto eilutėms, kurios apima asignavimus, susijusius su naujais darbuotojais, taip pat jų etatų planuose numatytų etatų skaičių;

vėl įrašyti asignavimų lygį, iš dalies atitinkantį Europos Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos išorės veiksmų tarnybos sąmatas, padidinant Biudžeto projekte numatytus asignavimus toms biudžeto eilutėms, kurios apima asignavimus, susijusius su naujais darbuotojais, taip pat jų etatų planuose numatytų etatų skaičių;

c)	padidinti į kelias veiklos eilutes įrašytas sumas, atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašymą, kad 2023 m. biudžete būtų atsižvelgta į nenumatytas dideles pragyvenimo išlaidas, į kurias nebuvo atsižvelgta rengiant sąmatą;

Taisomojo rašto vertinimas

80.

atkreipia dėmesį į 2023 m. bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1, kurio bendras grynasis poveikis išlaidoms yra papildomi 758,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2 394,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų, įskaitant labai didelį mokėjimų asignavimų padidėjimą dėl lanksčios pagalbos teritorijoms; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija apskritai siūlo 2b, 5 ir 6 išlaidų kategorijoms mobilizuoti 822,1 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų;

81.

pažymi, kad taisomasis raštas apima tik kai kuriuos šioje rezoliucijoje išdėstytus Parlamentui susirūpinimą keliančius klausimus ir prioritetus, pvz., humanitarinės pagalbos padidinimą, ES CSM ir programą „Erasmus+“ ir didesnę paramą gynybai; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad siūlomų padidinimų nepakanka ir kad kai kurie siūlomi padidinimai yra tik biudžeto sutelkimas laikotarpio pradžioje, o ne papildomi asignavimai;

82.

atkreipia dėmesį į priemones ir veiksmus, kurių nuo karo pradžios iki šiol imtasi Ukrainai remti, ir ragina Komisiją pasiūlyti tolesnes priemones; apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymuose dėl 2023 m. biudžeto nepateikiamas tinkamas atsakas į plataus masto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; mano, kad 2023 m. poreikiai yra daug didesni, nei siūloma taisomajame rašte;

83.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą priemonės EURI finansavimo išlaidoms padengti mobilizuoti 450 mln. EUR pagal bendros maržos priemonę; atkreipia dėmesį į tai, kad faktinės sumos, kurių reikia priemonės EURI finansavimo išlaidoms bet kuriame konkrečiame metiniame biudžete padengti, priklauso nuo skolinimosi palūkanų normų, o tai lemia didelį netikrumą derybose dėl metinio biudžeto; pabrėžia, kad šios išlaidos niekada neturėtų būti patiriamos programų finansavimo sąskaita; pabrėžia, kad bendros maržos priemonę naudojant priemonės EURI finansavimo išlaidoms padengti taip pat ribojamas jau ir taip labai ribotas biudžeto lankstumas ir mažos maržos, taigi ir gebėjimas reaguoti į dabartinius ir naujus poreikius; primena, kad reikia skubiai iš esmės peržiūrėti DFP ir, kaip to reikalauja Parlamentas, priemonę EURI finansuoti viršijant DFP numatytas viršutines ribas;

84.

atkreipia dėmesį į patikslintą asignavimų kitiems skirsniams lygį, atsižvelgiant į dabartinę 2022 m. atlyginimų koregavimo sąmatą, kuri yra mažesnė, nei prognozuota 2023 m. biudžeto projekte, ir į asignavimų perkėlimą iš kitų institucijų į CERT-EU skirsnio „Kitos institucijos“ asignavimų lygį sumažinant 45 mln. EUR ir taip siekiant padidinti Sąjungos kibernetinio saugumo pajėgumus;

o o

85.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(4) OL C 444 I, 2020 12 22.

(5) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto, 2 priedas: deklaracijos (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357).

(6) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(7) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0219.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(10) OL C 99, 2022 3 1, p. 158.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.

(12) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

(13) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0106.

(14) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0127.

(15) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(16) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).