(1)

miškai, teikiantys prieglobstį didžiajai daliai Žemės sausumos biologinei įvairovei , teikia ir labai įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę bei socialinę naudą, įskaitant medieną ir su mediena nesusijusius miško produktus bei ekosistemines paslaugas, būtinas žmonijai. Jie palaiko ekosistemų funkcijas, padeda apsaugoti klimato sistemą, užtikrina švarų orą ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį valant vandenis ir dirvožemius bei išsaugant vandenį. Be to, miškai suteikia pragyvenimo šaltinį ir pajamas maždaug trečdaliui pasaulio gyventojų, tad jų naikinimas turi rimtų padarinių pažeidžiamiausių žmonių, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenes, kurios labai priklauso nuo miškų ekosistemų, pragyvenimui (18). Be to, naikinant ir alinant miškus mažėja būtinų anglies dioksido absorbentų ir didėja naujų ligų perėjimo nuo gyvūnų žmonėms tikimybė;

(1)

miškai, teikiantys prieglobstį didžiajai Žemės sausumos biologinės įvairovės daliai , teikia ir labai įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę bei socialinę naudą, įskaitant medieną ir su mediena nesusijusius miško produktus bei ekosistemines paslaugas, būtinas žmonijai. Jie palaiko ekosistemų funkcijas, padeda apsaugoti klimato sistemą, užtikrina švarų orą ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį valant vandenis ir dirvožemius , taip pat išsaugant vandenį ir papildant jo išteklius, o daugiau nei ketvirtadalis šiuolaikinių vaistų išgaunama iš atogrąžų miškų augalų. Dideli miškų plotai yra drėgmės šaltinis ir padeda užkirsti kelią žemyninių regionų dykumėjimui . Be to, miškai suteikia pragyvenimo šaltinį ir pajamas maždaug trečdaliui pasaulio gyventojų, tad jų naikinimas turi rimtų padarinių pažeidžiamiausių žmonių, įskaitant čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes, kurios labai priklauso nuo miškų ekosistemų, pragyvenimui (18). Be to, naikinant , alinant ir pertvarkant miškus mažėja būtinų anglies dioksido absorbentų ; Dėl miškų naikinimo, alinimo ir pertvarkymo taip pat daugėja laukinių ir naminių gyvūnų bei žmonių kontaktų, todėl didėja ir naujų ligų plitimo bei naujų epidemijų ir pandemijų tikimybė.

(2)

miškai naikinami ir alinami nerimą keliančiu greičiu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, kad 1990–2020 m. visame pasaulyje prarasta 420 mln. hektarų miško – už Europos Sąjungą didesnis plotas, kuris sudaro apie 10 proc. visų likusių pasaulio miškų (19). Miškų naikinimas ir alinimas savo ruožtu yra svarbūs visuotinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo – dviejų svarbiausių mūsų laikų aplinkos problemų – veiksniai. Tačiau kasmet pasaulyje ir toliau prarandama 10 mln. hektarų miško;

(2)

miškai naikinami , alinami ir pertvarkomi nerimą keliančiu greičiu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, kad 1990–2020 m. visame pasaulyje prarasta 420 mln. hektarų miško – už Europos Sąjungą didesnis plotas, kuris sudaro apie 10 proc. visų likusių pasaulio miškų (19). Miškų naikinimas , alinimas ir pertvarkymas savo ruožtu yra svarbūs visuotinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo – dviejų svarbiausių mūsų laikų aplinkos problemų – veiksniai. Tačiau kasmet pasaulyje ir toliau prarandama 10 mln. hektarų miško; Klimato kaita taip pat daro didelį poveikį miškams, todėl, siekiant užtikrinti miškų gebėjimą prisitaikyti ir jų atsparumą per ateinančius dešimtmečius reikės spręsti daug uždavinių;

(3)

naikinant ir alinant miškus įvairiais būdais prisidedama prie pasaulinės klimato krizės. Svarbiausia, kad dėl susijusių miškų gaisrų didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, visam laikui sunaikinami anglies dioksido absorbentai, mažėja paveiktos vietovės atsparumas klimato kaitai ir drastiškai sumažėja jos biologinė įvairovė. Vien miškų naikinimas lemia 11 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (20).

(3)

naikinant , alinant ir pertvarkant miškus įvairiais būdais prisidedama prie pasaulinės klimato krizės. Svarbiausia, kad dėl susijusių miškų gaisrų didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, visam laikui sunaikinami anglies dioksido absorbentai, mažėja paveiktos vietovės atsparumas klimato kaitai ir drastiškai mažėja jos biologinė įvairovė , atsparumas ligoms ir kenkėjams . Vien miškų naikinimas lemia 11 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (20).

(4)

kaip matyti iš naujausių tyrimų, dėl klimato kaitos nyksta biologinė įvairovė visame pasaulyje, o biologinės įvairovės nykimas dar labiau pablogina klimato kaitą. Biologinė įvairovė padeda sušvelninti klimato kaitą . Vabzdžiai, paukščiai ir žinduoliai veikia kaip apdulkintojai, sėklų platintojai ir gali padėti efektyviau, tiesiogiai ar netiesiogiai kaupti anglies dioksidą. Miškai taip pat užtikrina nuolatinį vandens išteklių papildymą ir sausrų bei jų žalingo poveikio vietos bendruomenėms, įskaitant čiabuvius, prevenciją. Drastiškai mažinti miškų naikinimą ir alinimą bei sistemiškai atkurti miškus ir kitas ekosistemas yra vienintelė didžiausia gamta pagrįsta klimato kaitos švelninimo galimybė;

(4)

kaip matyti iš naujausių tyrimų, dėl klimato kaitos nyksta biologinė įvairovė visame pasaulyje, o biologinės įvairovės nykimas dar labiau pablogina klimato kaitą. Biologinė įvairovė ir ekosistemos yra labai svarbios klimato kaitai atspariam vystymuisi  (1a). Vabzdžiai, paukščiai ir žinduoliai veikia kaip apdulkintojai, sėklų platintojai ir gali padėti efektyviau, tiesiogiai ar netiesiogiai kaupti anglies dioksidą. Miškai taip pat užtikrina nuolatinį vandens išteklių papildymą ir sausrų bei jų žalingo poveikio vietos bendruomenėms, įskaitant čiabuvius, prevenciją. Drastiškai mažinti miškų naikinimą , alinimą ir pertvarkymą bei sistemiškai atkurti miškus ir kitas ekosistemas yra vienintelė didžiausia gamta pagrįsta klimato kaitos švelninimo galimybė;

(5)

biologinė įvairovė yra būtina ekosistemų ir jų funkcijų atsparumui vietos ir pasaulio lygmenimis. Daugiau nei pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto priklauso nuo gamtos ir jos teikiamų paslaugų. Trys pagrindiniai ekonomikos sektoriai – statybos, žemės ūkio, maisto ir gėrimų – labai priklauso nuo gamtos. Biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę tvariems vandens ciklams ir mūsų maisto sistemoms, todėl kyla pavojus mūsų apsirūpinimo maistu saugumui ir mitybai. Daugiau kaip 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų rūšių priklauso nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Be to, keletas pramonės sektorių remiasi genetine įvairove ir ekosisteminėmis paslaugomis kaip svarbiais gamybos , visų pirma vaistų , užtikrinimo veiksniais ;

(5)

biologinė įvairovė yra būtina ekosistemų ir jų funkcijų atsparumui vietos ir pasaulio lygmenimis. Daugiau nei pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto priklauso nuo gamtos ir jos teikiamų paslaugų. Trys pagrindiniai ekonomikos sektoriai – statybos, žemės ūkio, maisto ir gėrimų – labai priklauso nuo gamtos. Biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę tvariems vandens ciklams ir mūsų maisto sistemoms, todėl kyla pavojus mūsų apsirūpinimo maistu saugumui ir mitybai. Daugiau kaip 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų rūšių priklauso nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Be to, genetinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos, randamos kompleksiniuose natūraliai atsinaujinančiuose miškuose, kuriuose vyrauja tvarūs kompleksiniai simbiotiniai ryšiai, yra svarbūs keleto pramonės sektorių , visų pirma vaistų, įskaitant antimikrobines medžiagas, gamybos užtikrinimo veiksniai. Be to, transpiracija – procesas, kurio metu medžiai ima vandenį iš žemės ir išleidžia jį į atmosferą per savo lapus, yra svarbus vandens patekimo į atmosferą šaltinis ir manoma, kad taip susidaro apie pusę visų kritulių. Todėl miškų naikinimas turi labai didelės įtakos kritulių kiekiui ir natūraliam vandens srautų reguliavimui tiek miškuose, tiek aplinkinėse teritorijose. Miškų naikinimo poveikis Žemės vandens recirkuliavimo sistemai gali būti toks pat pražūtingas kaip ir jo poveikis klimato kaitai;

(6)

klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir miškų naikinimas yra pasaulinės svarbos klausimai, turintys įtakos žmonijos išlikimui ir tvarioms gyvenimo sąlygoms Žemėje. Dėl spartesnės klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat apčiuopiamų jų pražūtingo poveikio gamtai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir vietos ekonomikai pavyzdžių žalioji pertvarka buvo pripažinta pagrindiniu mūsų laikų tikslu ir kartų lygybės klausimu;

(6)

klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir miškų naikinimas yra pasaulinės svarbos klausimai, turintys įtakos žmonijos išlikimui ir tvarioms gyvenimo sąlygoms Žemėje. Dėl spartesnės klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat apčiuopiamų jų pražūtingo poveikio gamtai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir vietos ekonomikai pavyzdžių žalioji pertvarka buvo pripažinta pagrindiniu mūsų laikų tikslu ir lyčių lygybės bei kartų lygybės klausimu;

(6a)

iš 2020 metais užfiksuotų 227 mirtinų išpuolių prieš aplinkos ir žemės gynėjus, 70 proc. nužudytųjų siekė apsaugoti pasaulio miškus nuo miškų naikinimo ir pramonės plėtros. Tie išpuoliai buvo neproporcingai nukreipti prieš čiabuvius, kurie tapo trečdalio 2020 m. užregistruotų nužudymų aukomis;

(7)

Sąjungos vartojimas yra svarbi miškų naikinimo ir alinimo visame pasaulyje varomoji jėga. Iniciatyvos poveikio vertinime apskaičiuota, kad, nesiimant tinkamų reguliavimo srities intervencinių veiksmų, dėl šešių į taikymo sritį įtrauktų prekių (medienos, galvijų, sojų, alyvpalmių aliejaus, kakavos ir kavos) ES suvartojimo ir gamybos iki 2030 m. kasmet sunaikinamo miško plotas sieks maždaug 248 000 hektarų;

(7)

Sąjungos vartojimas yra svarbi miškų naikinimo , natūralių ekosistemų pertvarkymo, taip pat natūralių ekosistemų ir miškų alinimo ir miškų pertvarkymo visame pasaulyje varomoji jėga. Iniciatyvos poveikio vertinime apskaičiuota, kad, nesiimant tinkamų reguliavimo srities intervencinių veiksmų, tik dėl šešių prekių (medienos, galvijų, sojų, alyvpalmių aliejaus, kakavos ir kavos) ES suvartojimo ir gamybos iki 2030 m. kasmet sunaikinamo miško plotas sieks maždaug 248 000 hektarų;

(8)

kalbant apie miškų padėtį ES, 2020 m. Europos miškų padėties ataskaitoje (21) teigiama, kad 1990–2020 m. miškų plotas Europoje padidėjo 9 proc., biomasėje sukaupto anglies dioksido padaugėjo 50 proc., o medienos pasiūla padidėjo 40 proc. Tačiau Europos aplinkos agentūros 2020 m. aplinkos būklės ataskaitoje  (22) teigiama , kad mažiau kaip 5 proc. ES miškų yra neliečiami arba natūralūs;

(8)

kalbant apie miškų padėtį ES, 2020 m. Europos miškų padėties ataskaitoje (21) teigiama, kad 1990–2020 m. miškų plotas Europoje padidėjo 9 proc., biomasėje sukaupto anglies dioksido padaugėjo 50 proc., o medienos pasiūla padidėjo 40 proc. Tačiau taip pat intensyviau tvarkomi natūralūs ir seni miškai ir kyla pavojus jų unikaliai biologinei įvairovei ir struktūriniams ypatumams. Be to , mažiau kaip 5 proc. ES miškų šiuo metu yra neliečiami arba natūralūs , o dėl klimato kaitos kyla įvairių grėsmių – nuo ekstremalių oro sąlygų iki su vabzdžiais susijusių ligų ; Miškų ekosistemos susiduria su įvairiomis su žmogaus veikla susijusiomis problemomis. Tai apima veiklą, kuri daro tiesioginį poveikį ekosistemoms ir buveinėms, pavyzdžiui, tam tikrą miškotvarkos praktiką. Pavyzdžiui, intensyviai tvarkomi vienodo amžiaus miškai gali turėti didelį poveikį visoms buveinėms dėl kirtimų ir negyvos medienos šalinimo  (22);

(9)

2019 m. Komisija priėmė kelias iniciatyvas, skirtas pasaulinėms aplinkos apsaugos krizėms spręsti, įskaitant konkrečius kovos su miškų naikinimu veiksmus. Komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (23) Komisija prioritetu įvardijo su Sąjungos vartojimu susijusio poveikio žemei mažinimą ir produktų, kurių tiekimo grandinės nesusijusios su miškų naikinimui, vartojimo Sąjungoje skatinimą. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ (24) Komisija nustatė naują augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir joks asmuo ar vieta nebūtų palikti nuošalyje. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių ir ateities kartų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, Europos žaliuoju kursu siekiama suteikti piliečiams ir ateities kartoms, be kita ko, gryną orą, švarų vandenį, sveiką dirvožemį ir biologinę įvairovę. Šiuo tikslu 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija (25), strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (26), ES miškų strategija (27), ES nulinės taršos veiksmų planu (28) ir kitomis pagal Europos žaliąjį kursą parengtomis strategijomis (29) dar labiau pabrėžiama veiksmų miškų apsaugos ir atsparumo srityje svarba. Visų pirma ES biologinės įvairovės strategija siekiama apsaugoti gamtą ir apgręžti ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją. Galiausiai ES bioekonomikos strategija (30) gerinama aplinkos ir ekosistemų apsauga ir kartu sprendžiamas didėjančios maisto, pašarų, energijos, medžiagų ir produktų paklausos klausimas, ieškant naujų gamybos ir vartojimo būdų;

(9)

2019 m. Komisija priėmė kelias iniciatyvas, skirtas pasaulinėms aplinkos apsaugos krizėms spręsti, įskaitant konkrečius kovos su miškų naikinimu veiksmus. Komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (23) Komisija prioritetu įvardijo su Sąjungos vartojimu susijusio poveikio žemei mažinimą ir produktų, kurių tiekimo grandinės nesusijusios su miškų naikinimui, vartojimo Sąjungoje skatinimą. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ (24) Komisija nustatė naują augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kuri būtų paremta tvaria ir taisyklėmis grindžiama laisva prekyba ir kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir joks asmuo ar vieta nebūtų palikti nuošalyje. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių ir ateities kartų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, Europos žaliuoju kursu siekiama suteikti piliečiams ir ateities kartoms, be kita ko, gryną orą, švarų vandenį, sveiką dirvožemį ir biologinę įvairovę. Šiuo tikslu 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija (25), strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (26), ES miškų strategija (27), ES nulinės taršos veiksmų planu (28) ir kitomis pagal Europos žaliąjį kursą parengtomis strategijomis (29) dar labiau pabrėžiama veiksmų miškų apsaugos ir atsparumo srityje svarba. Visų pirma ES biologinės įvairovės strategija siekiama apsaugoti gamtą ir apgręžti ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją. Galiausiai ES bioekonomikos strategija (30) gerinama aplinkos ir ekosistemų apsauga ir kartu sprendžiamas didėjančios maisto, pašarų, energijos, medžiagų ir produktų paklausos klausimas, ieškant naujų gamybos ir vartojimo būdų;

(10)

valstybės narės ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio miškų naikinimo. Jos pabrėžė, kad dabartinės politikos ir veiksmų pasauliniu lygmeniu miškų išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus valdymo srityje nepakanka, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas ir alinimas, todėl reikia imtis aktyvesnių Sąjungos veiksmų siekiant veiksmingiau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią 2015 m. patvirtino visos Jungtinių Tautų valstybės narės. Taryba konkrečiai pritarė komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ paskelbtam Komisijos pranešimui, kad ji įvertins papildomas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias priemones ir pateiks atitinkamus pasiūlymus (31);

(10)

valstybės narės ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio miškų naikinimo. Jos pabrėžė, kad dabartinės politikos ir veiksmų pasauliniu lygmeniu miškų išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus valdymo srityje nepakanka, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas , jų alinimas , pertvarkymas ir biologinės įvairovės praradimas , todėl reikia imtis aktyvesnių Sąjungos veiksmų siekiant veiksmingiau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią 2015 m. patvirtino visos Jungtinių Tautų valstybės narės . Komisija ir valstybės narės taip pat yra įsipareigojusios dalyvauti vykdant JT Veiksmų dešimtmetį siekiant darnaus vystymosi tikslų, JT ekosistemų atkūrimo dešimtmetį ir JT šeimos ūkininkavimo dešimtmetį . Taryba konkrečiai pritarė komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ paskelbtam Komisijos pranešimui, kad ji įvertins papildomas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias priemones ir pateiks atitinkamus pasiūlymus (31);

(11)

Europos Parlamentas pabrėžė, kad vykdomas pasaulio miškų naikinimas didele dalimi susijęs su žemės ūkio gamybos plėtra, visų pirma miškų pertvarkymu į žemės ūkio paskirties žemę, skirtą įvairiems labai paklausiems produktams ir prekėms gaminti. 2020 m. spalio 22 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją (32) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį, kurioje Komisija raginama, remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl „ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“;

(11)

Europos Parlamentas pabrėžė, kad vykdomas pasaulio miškų ir natūralių ekosistemų naikinimas , alinimas ir pertvarkymas, taip pat žmogaus teisių pažeidimai, didele dalimi susijęs su žemės ūkio gamybos plėtra, visų pirma miškų pertvarkymu į žemės ūkio paskirties žemę, skirtą įvairiems labai paklausiems produktams ir prekėms gaminti. 2020 m. spalio 22 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją (32) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį, kurioje Komisija raginama, remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl „ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“ , remiantis privalomu išsamiu patikrinimu ;

(12)

kova su miškų naikinimu ir alinimu yra svarbi priemonių rinkinio, reikalingo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (33), ir teisinio įsipareigojimo pagal ES klimato teisės aktą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą , taip pat iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, dalis;

(12)

kova su miškų naikinimu , natūralių ekosistemų pertvarkymu, natūralių ekosistemų ir miškų alinimu ir miškų pertvarkymu yra svarbi priemonių rinkinio, reikalingo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (33) ir Aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą , patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591  (33a) , taip pat teisinio įsipareigojimo pagal ES klimato teisės aktą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, dalis;

(12a)

kova su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu yra svarbi priemonių, reikalingų kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal JT biologinės įvairovės konvenciją, Europos žaliąjį kursą, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir ES gamtos atkūrimo tikslus, rinkinio dalis;

(12b)

neliesti miškai yra unikalūs ir nepakeičiami. Įveistiniuose miškuose ir sodintiniuose miškuose biologinė įvairovė būna mažesnė ir aplinka apsaugoma prasčiau nei neliestuose ir natūraliuose miškuose. Todėl įgyvendinant šį reglamentą reikia aiškiai atskirti skirtingų rūšių miškus;

(13a)

kovojant su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu bei kitų ekosistemų pertvarkymu ir alinimu, taip pat reikia geriau informuoti vartotojus apie sveikesnius vartojimo būdus, darančius mažesnį poveikį aplinkai;

(13b)

auginant naminiams gyvuliams šerti skirtus augalinius baltymus visame pasaulyje daug prisidedama prie miškų naikinimo, alinimo ir pertvarkymo bei kitų ekosistemų pertvarkymo. Sąjungos priklausomybės nuo importuojamų augalinių baltymų mažinimas ir vietinės kilmės tvarių augalinių baltymų naudojimo skatinimas, be kita ko, gali tapti kovos su miškų naikinimu ir kitų ekosistemų pertvarkymu priemonėmis. Įgyvendinant šio reglamento tikslus, reikės užtikrinti didesnį apsirūpinimo baltymais savarankiškumą ir įgyvendinti Sąjungos augalinių baltymų strategiją;

(14)

1990–2008 m. Sąjunga importavo ir suvartojo trečdalį pasauliniu mastu parduodamų žemės ūkio produktų, siejamų su miškų naikinimu. Per tą laikotarpį Sąjungos vartojimas lėmė 10 proc. viso pasaulio miškų kirtimo, susijusio su prekių ar paslaugų gamyba. Net jei santykinė ES suvartojimo dalis mažėja, ES vartojimas yra neproporcingai daug prisideda prie miškų naikinimo. Todėl Sąjunga turėtų imtis veiksmų, kad sumažintų visuotinį miškų naikinimą ir alinimą , kurį lemia tam tikrų prekių ir produktų vartojimas ES, ir taip siekti sumažinti savo indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir biologinės įvairovės nykimą pasaulyje, taip pat skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Siekiant didžiausio poveikio, Sąjungos politika turėtų būti siekiama daryti įtaką visai pasaulinei rinkai, o ne tik tiekimo į Sąjungą grandinėms. Šiuo požiūriu labai svarbi partnerystė ir veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas su šalimis gamintojomis ir šalimis vartotojomis;

(14)

1990–2008 m. Sąjunga importavo ir suvartojo trečdalį pasauliniu mastu parduodamų žemės ūkio produktų, siejamų su miškų naikinimu. Per tą laikotarpį Sąjungos vartojimas lėmė 10 proc. viso pasaulio miškų kirtimo, susijusio su prekių ar paslaugų gamyba. Net jei santykinė ES suvartojimo dalis mažėja, ES vartojimas yra neproporcingai daug prisideda prie miškų naikinimo. Todėl Sąjunga turėtų imtis veiksmų, kad sumažintų visuotinį miškų naikinimą , alinimą ir pertvarkymą , kurį lemia tam tikrų prekių ir produktų vartojimas ES, ir taip siekti sumažinti savo indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir biologinės įvairovės nykimą pasaulyje, taip pat skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Siekiant didžiausio poveikio, Sąjungos politika turėtų būti siekiama daryti įtaką visai pasaulinei rinkai, o ne tik tiekimo į Sąjungą grandinėms. Šiuo požiūriu labai svarbi partnerystė ir veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas , įskaitant laisvosios prekybos susitarimus (LPS), su šalimis gamintojomis ir šalimis vartotojomis;

(15)

miškų naikinimo ir alinimo sustabdymas yra esminė DVT dalis. Šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti prisidedama prie tikslų, susijusių su gyvybe sausumoje (15 DVT), klimato politika (13 DVT), atsakingu vartojimu ir gamyba (12 DVT), bado panaikinimu (2 DVT) ir gera sveikata bei gerove (3 DVT), įgyvendinimo. Atitinkamas 15.2 tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą nebuvo pasiektas – tai rodo, kaip svarbu neatidėliotinai imtis ryžtingų ir efektyvių veiksmų;

(15)

miškų naikinimo , alinimo ir pertvarkymo bei kitų ekosistemų pertvarkymo ir alinimo sustabdymas yra esminė DVT dalis. Šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti prisidedama prie tikslų, susijusių su gyvybe sausumoje (15 DVT), klimato politika (13 DVT), atsakingu vartojimu ir gamyba (12 DVT), bado panaikinimu (2 DVT) ir gera sveikata bei gerove (3 DVT), įgyvendinimo. Atitinkamas 15.2 tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą nebuvo pasiektas – tai rodo, kaip svarbu neatidėliotinai imtis ryžtingų ir efektyvių veiksmų;

(17)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atsižvelgta į 2021 m. Glazgo vadovų deklaraciją dėl miškų ir žemės naudojimo (37), kurioje pripažįstama, kad „norint pasiekti mūsų žemės naudojimo, klimato, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi tikslus tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu, reikės imtis permainingų tolesnių veiksmų tarpusavyje susijusiose tvarios gamybos ir vartojimo, infrastruktūros plėtros, prekybos, finansų ir investicijų, taip pat paramos smulkiesiems ūkininkams, čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms srityse“. Šioje deklaracijoje ją pasirašiusios šalys taip pat pabrėžė, kad stiprins bendras pastangas palengvinti prekybos ir vystymosi politiką tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuria skatinamas darnus vystymasis ir tvari prekių gamyba bei vartojimas, kurios abipusiai naudingos šalims ir kurios neskatina miškų kirtimo ir žemės būklės blogėjimo;

(17)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atsižvelgta į 2021 m. Glazgo vadovų deklaraciją dėl miškų ir žemės naudojimo (37), kurioje pripažįstama, kad „norint pasiekti mūsų žemės naudojimo, klimato, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi tikslus tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu, reikės imtis permainingų tolesnių veiksmų tarpusavyje susijusiose tvarios gamybos ir vartojimo, infrastruktūros plėtros, prekybos, finansų ir investicijų, taip pat paramos smulkiesiems ūkininkams, čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms srityse“. Deklaraciją pasirašiusios šalys įsipareigojo iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą ir žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešingu ir pabrėžė, kad stiprins bendras pastangas palengvinti prekybos ir vystymosi politiką tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuria skatinamas darnus vystymasis ir tvari prekių gamyba bei vartojimas, kurios abipusiai naudingos šalims;

(18)

būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, skaidrią, nuspėjamą, įtraukią, nediskriminuojančią ir nešališką daugiašalę prekybos sistemą pagal PPO, taip pat atvirą, tvarią ir tvirtą prekybos politiką. Todėl į šio reglamento taikymo sritį bus įtrauktos tiek Sąjungoje pagamintos prekės ir produktai, tiek į Sąjungą importuojamos prekės ir produktai;

(18)

būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, skaidrią, nuspėjamą, įtraukią, nediskriminuojančią ir nešališką daugiašalę prekybos sistemą pagal PPO, taip pat atvirą, tvarią ir tvirtą prekybos politiką. Visos Sąjungos taikomos priemonės, kuriomis daromas poveikis prekybai, privalo atitikti PPO reikalavimus. Be to, visomis Sąjungos taikomomis priemonėmis, kuriomis daromas poveikis prekybai, turi būti atsižvelgiama į galimą Sąjungos prekybos partnerių atsaką ir užtikrinama, kad taikant konkrečią priemonę nebūtų pernelyg varžoma ar trikdoma prekyba, sykiu turint mintyje tai, kad senkančių gamtos išteklių išsaugojimas yra viršesnis interesas. Todėl į šio reglamento taikymo sritį bus įtrauktos tiek Sąjungoje pagamintos prekės ir produktai, tiek į Sąjungą importuojamos prekės ir produktai , taip pat daug dėmesio bus skiriama prekėms ir produktams, kurie gali labiausiai prisidėti prie miškų naikinimo, alinimo ir pertvarkymo ;

(18a)

su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu susijusius iššūkius, su kuriais susiduria pasaulis, galima atremti tik imantis pasaulinio masto veiksmų. Sąjunga turėtų būti stipri pasaulinio masto veikėja, rodanti pavyzdį ir atliekanti vadovaujamą vaidmenį tarptautinio bendradarbiavimo srityje, kad būtų sukurta atvira ir teisinga daugiašalė sistema, kurioje tvari prekyba būtų pagrindinis perėjimo prie žaliosios ekonomikos veiksnys kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimo procesą pakeičiant priešingu;

(19)

šiame reglamente taip pat vadovaujamasi Komisijos komunikatu dėl atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos politikos (38), kuriame teigiama, kad spręsdama naujus vidaus ir išorės iššūkius ir pasirinkusi naują tvaresnį augimo modelį, apibrėžtą Europos žaliajame kurse ir Europos skaitmeninėje strategijoje, ES turi turėti naują prekybos politikos strategiją – tokią, kuri padėtų siekti vidaus ir išorės politikos tikslų ir skatintų didesnį tvarumą laikantis įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus. Gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos ir vykdant ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, taip pat kuriant atsparesnę Europą pasaulyje , turi būti išnaudotos visos prekybos politikos galimybės ;

(19)

šiame reglamente taip pat vadovaujamasi Komisijos komunikatu dėl atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos politikos (38), kuriame teigiama, kad spręsdama naujus vidaus ir išorės iššūkius ir pasirinkusi naują tvaresnį augimo modelį, apibrėžtą Europos žaliajame kurse ir Europos skaitmeninėje strategijoje, ES turi turėti naują prekybos politikos strategiją – tokią, kuri padėtų siekti vidaus ir išorės politikos tikslų ir skatintų didesnį tvarumą laikantis įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus. Prekyba ir tarptautinis bendradarbiavimas gali būti svarbios priemonės siekiant įtvirtinti aukštesnius tvarumo standartus, ypač su miškais ir jais paremtomis vertės grandinėmis susijusiuose sektoriuose. Tačiau įvertinus esamus laisvosios prekybos susitarimus paaiškėjo , kad kai kuriais atvejais esama esamų prekybos susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų ir kad Sąjungos prekybos ir investicijų politiką reikia racionalizuoti, kad pasaulinė miškų naikinimo problema būtų sprendžiama veiksmingiau ;

(19a)

siekiant atgaivinti Sąjungos darbą, susijusį su laisvosios prekybos susitarimais, užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos įmonėms ir įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Biologinės įvairovės konvenciją, kuriuose raginama saugoti miškus, Sąjungos prekybos politikoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama dabartinių prekybos susitarimų įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, taip pat deryboms dėl naujų prekybos susitarimų, į kuriuos būtų įtrauktos tvirtos, privalomos ir vykdytinos nuostatos dėl darnaus vystymosi, ir jų sudarymui;

(19b)

į derybų įgaliojimus turėtų būti įtraukiamos griežtos sąlygos, susijusios su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu bei kitų ekosistemų pertvarkymu ir alinimu, o suteikiant naujas prekybos lengvatas turėtų būti numatomi atitinkamų žaliavų tvarumo lyginamieji standartai;

(19c)

įgyvendinant bet kurią partnerystę ar bendradarbiavimą su prekybos partneriu, visada turėtų būti galimas visapusiškas visų suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių, vietos valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ ir smulkiuosius ūkininkus – dalyvavimas, atsižvelgiant į socialinių partnerių savarankiškumą;

(19d)

laisvosios prekybos susitarimų viešųjų pirkimų nuostatose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingą verslą;

(19e)

kartu su šiuo reglamentu turėtų būti sudaryti tvirti partnerystės susitarimai, grindžiami prekyba ir bendradarbiavimu su pagrindinėmis atitinkamas prekes ir produktus gaminančiomis šalimis, atsižvelgiant į ypatingus smulkiųjų ūkininkų ir vietos bendruomenių interesus;

(20)

šis reglamentas turėtų papildyti kitas Komisijos komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (39) pasiūlytas priemones, visų pirma: 1) bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis, siekiant padėti joms šalinti pagrindines miškų naikinimo priežastis, kaip antai silpną valdymą, neveiksmingą teisėsaugą ir korupciją, ir 2) stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis vartotojomis, siekiant skatinti priimti panašias priemones, kad rinkai nebūtų tiekiami produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu ;

(20)

šis reglamentas turėtų papildyti kitas Komisijos komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (39) pasiūlytas priemones, visų pirma: 1) bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis, siekiant padėti joms šalinti pagrindines miškų naikinimo priežastis, kaip antai silpną valdymą, neveiksmingą teisėsaugą ir korupciją, ir 2) stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis vartotojomis, be kita ko, skatinant prekybos susitarimus, apimančius nuostatas dėl miškų išsaugojimo ir paramą prekybai žemės ūkio bei miškininkystės produktais, kuriuos gaminant nenaikinami miškai, ir priimant panašias priemones, kad rinkai nebūtų tiekiami produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu , alinimu ir pertvarkymu ;

(20a)

šis reglamentas turėtų atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir todėl juo turėtų būti skatinamas ir palengvinamas bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, visų pirma su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, teikiant techninę ir finansinę pagalbą, taip pat keičiantis informacija ir gerąja patirtimi miškų apsaugos, išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityse, ypatingą dėmesį skiriant privačiojo sektoriaus vykdomoms tvarumo iniciatyvoms;

(20b)

priklausomai nuo konkrečios besivystančios šalies ir jos bendros aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti integruotą požiūrį į tvarumą, atsižvelgiant į aplinkos aspektą, taip pat socialinius ir ekonominius aspektus, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių atveju. Dėl Sąjungos priemonių taikymo neturėtų mažėti pažeidžiamų gyventojų pajamos, būti prarandamos darbo vietos ar menkėti besivystančių šalių pasiekimai, turėtų būti vengiama jomis skatinti neteisėtą veiklą, kuri dažnai yra susijusi su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir kurios poveikis aplinkai ir visuomenei yra dar pražūtingesnis. Taip pat reikėtų tinkamai atsižvelgti į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį pažangai, padarytai siekiant DVT, visų pirma neproporcingą pandemijos poveikį neturtingiesiems ir pažeidžiamiems asmenims, taip pat poveikį užimtumui ir nelygybei;

(21)

Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir plačiau – su tarptautinėmis organizacijomis ir agentūromis ir stiprinti savo paramą ir paskatas miškų apsaugos, perėjimo prie gamybos, nesusijusios su miškų naikinimu, čiabuvių bendruomenių vaidmens pripažinimo, valdymo ir teisių į naudojimąsi žeme stiprinimo, teisėsaugos stiprinimo ir tvarios miškotvarkos, klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio, tvaraus intensyvinimo ir įvairinimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės skatinimo srityse. Visoje šioje veikloje ji turėtų pripažinti vietos gyventojų vaidmenį saugant miškus. Remdamosi patirtimi, įgyta įgyvendinant jau esamas iniciatyvas, Sąjunga ir valstybės narės, turėtų bendradarbiauti su šalimis gamintojomis, jei jos pageidauja, kad padėtų joms išnaudoti miško daugiafunkciškumą, padėtų joms pereiti prie tvaraus miškų valdymo ir spręsti pasaulinius uždavinius tenkinant vietos poreikius, taip pat kreipti dėmesį į smulkiųjų ūkininkų patiriamus sunkumus, kaip nurodyta Komunikate dėl aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus. Partnerystės metodas turėtų padėti šalims gamintojoms saugoti, atkurti ir tvariai naudoti miškus, taip prisidedant prie šio reglamento tikslo mažinti miškų naikinimą ir alinimą ;

(21)

Komisija , derindama veiksmus su valstybėmis narėmis, turėtų toliau bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir plačiau – su tarptautinėmis organizacijomis ir agentūromis , taip pat su atitinkamais vietoje veikiančiais suinteresuotaisias subjektais, ir stiprinti savo paramą ir paskatas miškų apsaugos ir atkūrimo , perėjimo prie gamybos, nesusijusios su miškų naikinimu, čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmens ir teisių pripažinimo ir stiprinimo , valdymo ir teisių į naudojimąsi žeme , teisės į laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą stiprinimo, teisėsaugos stiprinimo ir tvarios prie gamtos prisitaikančios miškotvarkos, paremtos rodikliais ir ribinėmis vertėmis, ekoturizmo, klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio, įvairinimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės skatinimo srityse. Visoje šioje veikloje ji turėtų visapusiškai pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmenį ir teises saugant miškus. Remdamosi patirtimi, įgyta įgyvendinant jau esamas iniciatyvas, Sąjunga ir valstybės narės, turėtų bendradarbiauti su šalimis gamintojomis, jei jos pageidauja, ir spręsti pasaulinius uždavinius tenkinant vietos poreikius, taip pat kreipti dėmesį į smulkiųjų ūkininkų patiriamus sunkumus, kaip nurodyta Komunikate dėl aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus. Visomis taisyklėmis ir reikalavimais turėtų būti bandoma kuo labiau sumažinti naštą, kuri tenka smulkiesiems ūkininkams trečiosiose šalyse, ir šalinti kliūtis, dėl kurių jie negali patekti į Sąjungos rinką ir įsitraukti į tarptautinę prekybą. Partnerystės metodas turėtų padėti šalims gamintojoms saugoti, atkurti ir tvariai naudoti miškus, taip prisidedant prie šio reglamento tikslo mažinti miškų naikinimą , alinimą ir pertvarkymą, taip pat remti miškų atkūrimą, be kita ko, naudojant skaitmenines technologijas ir geoerdvinę informaciją ;

(21a)

šiame reglamente pripažįstama prekių eksporto į trečiąsias šalis ekonominė svarba, taip pat konkretūs uždaviniai, su kuriais gali susidurti smulkieji ūkininkai, ypač moterys. Atsižvelgiant į tai, kad smulkiųjų ūkininkų pagaminamų atitinkamų prekių dalis yra labai didelė, reikia skirti ypatingą dėmesį sunkumams, su kuriais susidurs smulkieji ūkininkai, įgyvendindami šį reglamentą. Labai svarbu, kad veiklos vykdytojai, perkantys iš smulkiųjų ūkininkų, laiku teiktų finansinę ir techninę paramą, kad padėtų smulkiesiems ūkininkams įvykdyti naujus patekimo į Sąjungos rinką reikalavimus. Siekdama remti tvarią praktiką, pvz., agroekologiją ir bendruomenių miškotvarką, Sąjunga turėtų pašalinti tiesiogines ir netiesiogines miškų naikinimo, įskaitant skurdą, paskatas, skatindama smulkiųjų ūkininkų, gaminančių į Sąjungą eksportuojamas prekes, pragyvenimo pajamas ir užtikrindama pakankamus išteklius, konkrečiai skirtus smulkiesiems ūkininkams trečiosiose šalyse remti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų ir palengvinamos galimybės jiems patekti į Sąjungos rinką. Sykiu sukūrus patikimą atsekamumo sistemą gali būti suteikta daugiau galių smulkiesiems ūkininkams, nes taip galima išvengti pažadėtų išmokų už tvarumą neišmokėjimo, sudaryti sąlygas atlikti elektroninius mokėjimus gamintojams naudojant nacionalinę atsekamumo sistemą, taip kovojant su sukčiavimu ir sudarant sąlygas vietos valdžios institucijoms rinkti žinias apie gamintojų sklypų skaičių ir kontroliuoti ūkininkų skaičių;

(22)

kitas svarbus komunikate paskelbtas veiksmas – Komisijos įsteigtas ES miškų naikinimo, miškų alinimo, pasaulio miškų dangos pokyčių ir susijusių veiksnių stebėjimo centras (toliau – ES observatorija), kurio paskirtis – geriau stebėti pasaulio miškų dangos pokyčius ir susijusius veiksnius. Be to, remdamasi jau esamomis stebėsenos priemonėmis, įskaitant „Copernicus“ produktus, ES observatorija palengvins viešųjų subjektų, vartotojų ir verslo prieigą prie informacijos apie tiekimo grandines, teikdama lengvai suprantamus duomenis ir informaciją, susiejančią miškų naikinimą, miškų alinimą ir pasaulio miškų dangos pokyčius su ES prekių ir produktų paklausa ir (arba) prekyba. Todėl ES observatorija tiesiogiai padės įgyvendinti šį reglamentą, pateikdama mokslinių įrodymų, susijusių su pasauliniu miškų naikinimu, miškų alinimu ir susijusia prekyba. ES observatorija glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, mokslinių tyrimų institutais ir trečiosiomis šalimis;

(22)

kitas svarbus komunikate paskelbtas veiksmas – Komisijos įsteigtas ES miškų naikinimo, miškų alinimo, pasaulio miškų dangos pokyčių ir susijusių veiksnių stebėjimo centras (toliau – ES observatorija), kurio paskirtis – geriau stebėti pasaulio miškų dangos pokyčius ir susijusius veiksnius. Be to, remdamasi jau esamomis stebėsenos priemonėmis, įskaitant „Copernicus“ produktus ir kitus viešai prieinamus ar privačius šaltinius , ES observatorija palengvins viešųjų subjektų, vartotojų ir verslo prieigą prie informacijos apie tiekimo grandines, teikdama lengvai suprantamus duomenis ir informaciją, susiejančią miškų naikinimą, miškų alinimą ir pasaulio miškų dangos pokyčius su ES prekių ir produktų paklausa ir (arba) prekyba. Todėl ES observatorija tiesiogiai padės įgyvendinti šį reglamentą, pateikdama mokslinių įrodymų, susijusių su pasauliniu miškų naikinimu, miškų alinimu ir susijusia prekyba. Observatorija turėtų nuolat gauti pakankamai išteklių ir, jei ištyrus miškų dangą būtų įrodyta miškų naikinimo ir alinimo veikla, ji turėtų dalyvauti kuriant veiklos vykdytojų, prekiautojų, pilietinės visuomenės ir kompetentingų institucijų skubaus perspėjimo sistemą. Siekdama patobulinti šio reglamento įgyvendinimą, Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip ES observatorija gali padėti nagrinėti atitinkamus šalių gamintojų teisės aktus, įskaitant žemės naudojimo teises ir teisę į laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą. ES observatorija glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, mokslinių tyrimų institutais , nevyriausybinėmis organizacijomis, veiklos vykdytojais ir trečiosiomis šalimis; Ji taip pat bendradarbiaus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdama centralizuoti jų vietoje atliekamų patikrinimų duomenis bei rezultatus;

(23)

dabartinėje ES teisės aktų sistemoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, o miškų naikinimo problema tiesiogiai nesprendžiama. Ją sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriame nustatomi veiklos vykdytojų, tiekiančių rinkai medieną ir medienos produktus įpareigojimai (40), ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena licencijavimo schemos, taikomos medienos importui į Europos bendriją, sukūrimo (41). Abu reglamentai buvo įvertinti atliekant tinkamumo patikrinimą, per kurį nustatyta, kad nors teisės aktai turėjo teigiamą poveikį miškų valdymui , abiejų reglamentų tikslai – pažaboti neteisėtą medienos ruošą ir susijusią prekybą ir sumažinti neteisėtai iškirstos medienos vartojimą ES – nebuvo pasiekti  (42) ; padaryta išvada , kad nustatytiems tikslams pasiekti orientuotis vien į medienos teisėtumą nepakanka ;

(23)

dabartinės ES miškininkystės teisinės sistemos pagrindas yra ES veiksmų planas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kovai su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, o miškų naikinimo problema tiesiogiai nesprendžiama. Ją sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriame nustatomi veiklos vykdytojų, tiekiančių rinkai medieną ir medienos produktus įpareigojimai (40), ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena licencijavimo schemos, taikomos medienos importui į Europos bendriją (41), sukūrimo , dėl kurio pradeda veikti savanoriškos partnerystės susitarimai . Abu reglamentai buvo įvertinti atliekant taikymo ir įgyvendinimo tinkamumo patikrinimą, per kurį nustatyta, kad, nors abiem reglamentais pasiekta tam tikrų gerų rezultatų , kai kurie įgyvendinimo sunkumai trukdė pasiekti visus jų tikslus. Viena vertus, išsamaus patikrinimo schemos taikymas ir veikimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 995/2010 ir, kita vertus, ribotas SPS procese dalyvaujančių šalių skaičius dėl to , kad iki šiol tik viena iš jų turi veiklos licencijavimo sistemą (Indonezija), sumažino veiksmingumą siekiant tikslo, susijusio su neteisėtai iškirstos medienos vartojimu ES ;

(24)

turimose ataskaitose patvirtinama, kad didelė dalis vykdomo miškų naikinimo yra teisėta pagal gamybos šalies įstatymus. Naujausioje ataskaitoje (43) apskaičiuota, kad 2013–2019 m. apie 30 proc. miškų kirtimo siekiant užsiimti komercine žemės ūkio veikla atogrąžų šalyse buvo teisėta. Turimi duomenys daugiausia susiję su šalimis, kuriose valdymas silpnas – neteisėta miškų kirtimo dalis pasaulyje gali būti mažesnė, tačiau jau dabar aišku, kad nekovojant su miškų kirtimu, kuris yra teisėtas gamybos šalyje, pakertamas politikos priemonių veiksmingumas;

(24)

turimose ataskaitose patvirtinama, kad didelė dalis vykdomo miškų naikinimo yra teisėta pagal gamybos šalies įstatymus. Naujausioje ataskaitoje (43) apskaičiuota, kad 2013–2019 m. apie 30 proc. miškų kirtimo siekiant užsiimti komercine žemės ūkio veikla atogrąžų šalyse buvo teisėta. Turimi duomenys daugiausia susiję su šalimis, kuriose valdymas silpnas – neteisėta miškų kirtimo dalis pasaulyje gali būti mažesnė, tačiau jau dabar aišku, kad nekovojant su miškų kirtimu, kuris yra teisėtas gamybos šalyje, pakertamas priemonių veiksmingumas šioje srityje ;

(25)

galimų politikos priemonių, skirtų kovoti su Sąjungos vartojimo lemiamu miškų naikinimu ir alinimu, poveikio vertinimas, Tarybos išvados ir 2020 m. Europos Parlamento rezoliucija aiškiai rodo, kad būsimose Sąjungos priemonėse pagrindinis orientacinis kriterijus turi būti miškų naikinimo ir alinimo aspektas. Todėl naujojoje Sąjungos teisės aktų sistemoje turėtų būti svarbus tiek teisėtumo aspektas, tiek tai, ar gaminant atitinkamas prekes ir produktus nenaikinami miškai;

(25)

galimų politikos priemonių, skirtų kovoti su Sąjungos vartojimo lemiamu miškų naikinimu ir alinimu, poveikio vertinimas, Tarybos išvados ir 2020 m. Europos Parlamento rezoliucija aiškiai rodo, kad būsimose Sąjungos priemonėse pagrindinis orientacinis kriterijus turi būti miškų naikinimo ir alinimo aspektas. Dėmesio skyrimas vien teisėtumui galėtų paskatinti lenktynes dėl žemesnių standartų šalyse, kurios yra labai priklausomos nuo žemės ūkio produktų eksporto. Tokios šalys galėtų linkti mažinti savo aplinkos apsaugą, siekdamos palankesnių savo produktų patekimo į Sąjungos rinką sąlygų. Todėl naujojoje Sąjungos teisės aktų sistemoje turėtų būti svarbus tiek teisėtumo aspektas, tiek tai, ar gaminant atitinkamas prekes ir produktus nenaikinami miškai , ir ar išlaikyta čiabuvių ir vietos gyventojų nuosavybės teisių apsauga ;

(26)

sąvoka „pagamintas nenaikinant miškų“ turėtų būti pakankamai plati, kad apimtų miškų naikinimą ir alinimą , ir ji turėtų teikti teisinį aiškumą, be to, šis kriterijus turėtų būti išmatuojamas remiantis kiekybiniais, objektyviais ir tarptautiniu mastu pripažintais duomenimis;

(26)

sąvoka „pagamintas nenaikinant miškų“ turėtų būti pakankamai plati, kad apimtų miškų naikinimą , alinimą ir pertvarkymą , ir ji turėtų teikti teisinį aiškumą, be to, šis kriterijus turėtų būti išmatuojamas remiantis kiekybiniais, objektyviais ir tarptautiniu mastu pripažintais duomenimis;

(27)

reglamentas turėtų būti taikomas prekėms, kurių vartojimas Sąjungoje labiausiai prisideda prie pasaulio miškų naikinimo ir alinimo ir kurių atžvilgiu Sąjungos politikos intervencija galėtų duoti didžiausios naudos skaičiuojant pagal vieno prekybos vieneto vertę. Atliekant tyrimą, kuriuo remtas poveikio vertinimas, buvo atlikta išsami mokslinės literatūros, t. y. pirminių šaltinių, vertinančių ES vartojimo poveikį pasaulio miškų naikinimui ir susiejančių šį pėdsaką su konkrečiomis prekėmis, peržiūra ir atlikta kryžminė patikra, plačiai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Per šį procesą buvo sudarytas pirmasis aštuonių prekių sąrašas. Mediena buvo tiesiogiai įtraukta į taikymo sritį, nes jai jau buvo taikomas ES medienos reglamentas (ESMR). Po to prekių sąrašas buvo trumpinamas atsižvelgiant į vertinant poveikį atliktą veiksmingumo analizę. Šioje veiksmingumo analizėje palygintas su ES vartojimu siejamas sunaikinto miško plotas (pagal neseniai paskelbtą mokslinių tyrimų dokumentą  (44) ) ir kiekvienos iš prekių vidutinė ES importo vertė. Remiantis veiksmingumo analizei naudotu mokslinių tyrimų dokumentu, iš aštuonių šiame mokslinių tyrimų dokumente analizuotų prekių šešioms prekėms tenka didžiausios ES lemiamo miškų naikinimo procentinės dalys: alyvpalmių aliejui (33,95  proc.), sojoms (32,83  proc.), medienai (8,62  proc.), kakavai (7,54  proc.), kavai (7,01  proc.) ir jautienai (5,01  proc.).

(27)

reglamentas turėtų būti taikomas prekėms, kurių vartojimas Sąjungoje labiausiai prisideda prie pasaulio miškų naikinimo , alinimo ir pertvarkymo ir kurių atžvilgiu Sąjungos politikos intervencija galėtų duoti didžiausios naudos skaičiuojant pagal vieno prekybos vieneto vertę. Atliekant tyrimą, kuriuo remtas poveikio vertinimas, buvo atlikta išsami mokslinės literatūros, t. y. pirminių šaltinių, vertinančių ES vartojimo poveikį pasaulio miškų naikinimui ir susiejančių šį aplinkosauginį pėdsaką su konkrečiomis prekėmis, peržiūra ir atlikta kryžminė patikra, plačiai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Per šį procesą buvo sudarytas pirmasis prekių sąrašas. Mediena buvo tiesiogiai įtraukta į taikymo sritį, nes jai jau buvo taikomas ES medienos reglamentas (ESMR). Remiantis veiksmingumo analizei naudotu neseniai paskelbtu mokslinių tyrimų dokumentu (44), iš visų šiame mokslinių tyrimų dokumente analizuotų prekių šešioms prekėms tenka didžiausios ES lemiamo miškų naikinimo procentinės dalys: alyvpalmių aliejui (33,95  proc.), sojoms (32,83  proc.), medienai (8,62  proc.), kakavai (7,54  proc.), kavai (7,01  proc.) ir jautienai (5,01  proc.). Į Sąjungą importuojamai mėsai turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir Sąjungoje pagamintai mėsai. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas kiaulienai, paukštienai, avienai ir ožkienai, siekiant užtikrinti, kad už Sąjungos ribų užauginti ir po to importuoti gyvūnai būtų šeriami prekėmis ar produktais, kurie pagaminti nenaikinant miškų. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas kaučiukui ir kukurūzams, nes jie daro poveikį pasauliniam miškų naikinimui. Komisijai turėtų būti suteikta teisė priimti deleguotuosius aktus, kuriais galėtų būti išplėsta I priedo taikymo sritis;

(27a)

šis reglamentas turėtų būti taikomas finansų įstaigoms, nes jų paslaugos gali padėti remti veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu. Todėl visa finansų įstaigų bankininkystės, investavimo ir draudimo veikla turėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį, siekiant užkirsti kelią tam, kad ja būtų remiami projektai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su miškų naikinimu, alinimu ar pertvarkymu;

(29)

šiame reglamente nustatytos su atitinkamomis prekėmis ir produktais susijusios prievolės turėtų padėti veiksmingai kovoti su miškų naikinimu ir alinimu ir remti tiekimo grandines, dėl kurių nenaikinami miškai;

(29)

šiame reglamente nustatytos su atitinkamomis prekėmis ir produktais susijusios prievolės turėtų padėti veiksmingai kovoti su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu ir remti tiekimo grandines, kuriose nenaikinami miškai , taip pat skatinti žmogaus teisių ir čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teisių apsaugą Sąjungoje ir trečiosiose šalyse ;

(29a)

vertinant riziką, kad atitinkamos prekės ir produktai, kuriuos ketinama pateikti Sąjungos rinkai arba iš jos eksportuoti, gali neatitikti šio reglamento reikalavimų, reikėtų atsižvelgti į žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu, įskaitant čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir paprotinės nuosavybės teisių turėtojų teises;

(30)

daugelis tarptautinių organizacijų ir įstaigų (pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Jungtinių Tautų aplinkos programa, Paryžiaus susitarimas, Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, Biologinės įvairovės konvencija) atliko parengiamąjį darbą miškų naikinimo ir miškų alinimo srityje ir juo grindžiamos šio reglamento apibrėžtys;

(30)

daugelis tarptautinių organizacijų ir įstaigų (pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Jungtinių Tautų aplinkos programa, Paryžiaus susitarimas, Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, Biologinės įvairovės konvencija) atliko parengiamąjį darbą miškų naikinimo ir miškų alinimo bei kitų ekosistemų pertvarkymo ir alinimo srityje ir juo grindžiamos šio reglamento apibrėžtys;

(31)

turėtų būti nustatyta atskaitos data, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamoje žemėje buvo naikinamas arba alinamas miškas – tai reiškia, kad atitinkamos į šio reglamento taikymo sritį įtrauktos prekės ir produktai negalėtų būti įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos eksportuojami, jei jie pagaminti žemėje, kurioje po tos datos buvo naikinami arba alinami miškai. Data turėtų būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai tikrinti ir vykdyti stebėseną, kad ji atitiktų esamus tarptautinius įsipareigojimus, tokius kaip DVT ir Niujorko deklaracija dėl miškų, tad būtų kuo mažiau sutrikdomos tiekimo grandinės, tačiau kartu nebūtų jokių paskatų spartinti veiklą, dėl kurios naikinami ar alinami miškai, atsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą;

(31)

turėtų būti nustatyta atskaitos data, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamoje žemėje buvo naikinamas , alinamas ar pertvarkomas miškas – tai reiškia, kad atitinkamos į šio reglamento taikymo sritį įtrauktos prekės ir produktai negalėtų būti įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos eksportuojami, jei jie pagaminti žemėje, kurioje po tos datos buvo naikinami , alinami arba pertvarkomi miškai. Data turėtų būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai tikrinti ir vykdyti stebėseną, atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus, tokius kaip DVT ir Niujorko deklaracija dėl miškų, tad būtų kuo mažiau sutrikdomos tiekimo grandinės, tačiau kartu nebūtų jokių paskatų spartinti veiklą, dėl kurios naikinami , alinami ar pertvarkomi miškai, atsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą;

(32)

siekiant sustiprinti Sąjungos indėlį stabdant miškų naikinimą ir alinimą ir užtikrinti, kad Sąjungos rinkai nebūtų pateikiamos prekės ir produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu , atitinkamos prekės ir produktai neturėtų būti pateikiami ar tiekiami Sąjungos rinkai ir neeksportuojami iš Sąjungos rinkos, nebent jie būtų pagaminti nenaikinant miškų ir laikantis atitinkamų gamybos šalies teisės aktų. Siekiant patvirtinti, kad taip yra, prie jų visada turėtų būti pridėtas deramo patikrinimo pareiškimas;

(32)

siekiant sustiprinti Sąjungos indėlį stabdant miškų naikinimą , alinimą ir pertvarkymą ir užtikrinti, kad Sąjungos rinkai nebūtų pateikiamos prekės ir produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu , alinimu ir pertvarkymu, ir jie nebūtų pateikiami Sąjungos rinkai ar eksportuojami iš Sąjungoje rinkos , atitinkamos prekės ir produktai neturėtų būti pateikiami ar tiekiami Sąjungos rinkai ir neeksportuojami iš Sąjungos rinkos, nebent jie būtų pagaminti nenaikinant miškų ir laikantis atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų ir standartų . Siekiant patvirtinti, kad taip yra, prie jų visada turėtų būti pridėtas deramo patikrinimo pareiškimas;

(33)

veiklos vykdytojai turėtų sistemingai imtis atitinkamų veiksmų, kad įsitikintų, jog atitinkamos prekės ir produktai, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai, atitinka šiame reglamente nustatytus miškų nenaikinimo ir teisėtumo reikalavimus. Tuo tikslu veiklos vykdytojai turėtų nustatyti ir įgyvendinti deramo patikrinimo procedūras. Šiame reglamente reikalaujama deramo patikrinimo procedūra turėtų apimti tris elementus: informavimo reikalavimus, rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemones. Deramo patikrinimo procedūros turėtų būti parengtos taip, kad būtų galima susipažinti su informacija apie Sąjungos rinkai pateikiamų prekių ir produktų šaltinius ir tiekėjus, įskaitant informaciją, įrodančią, kad laikomasi miškų nenaikinimo, miškų nealinimo ir teisėtumo reikalavimų, inter alia, nustatant gamybos šalį ir vietovę , be kita ko, atitinkamų žemės sklypų geografines koordinates. Nustatant šias geografines koordinates, susietas su laiku, padėties nustatymu ir (arba) Žemės stebėjimu, būtų galima pasinaudoti kosmoso duomenimis ir paslaugomis, teikiamomis pagal Sąjungos kosmoso programą (EGNOS / „Galileo“ ir „Copernicus“). Remdamiesi šia informacija veiklos vykdytojai turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Nustačius, kad yra rizika, veiklos vykdytojai turėtų ją sumažinti tiek, kad jos iš viso nebeliktų arba liktų tik nedidelė rizika. Tik užbaigus būtinus deramo patikrinimo procedūros etapus ir padarius išvadą, kad rizikos jog atitinkama prekė ar produktas neatitinka šio reglamento reikalavimų nėra arba ji yra nedidelė, veiklos vykdytojas turėtų galėti pateikti atitinkamą prekę ar produktą Sąjungos rinkai arba eksportuoti;

(33)

veiklos vykdytojai turėtų sistemingai imtis atitinkamų veiksmų, kad įsitikintų, jog atitinkamos prekės ir produktai, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai, atitinka šiame reglamente nustatytus miškų nenaikinimo ir teisėtumo reikalavimus. Tuo tikslu veiklos vykdytojai turėtų nustatyti ir įgyvendinti deramo patikrinimo procedūras. Šiame reglamente reikalaujama deramo patikrinimo procedūra turėtų apimti keturis elementus: informavimo reikalavimus, rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemones ir pranešimų pateikimo reikalavimus . Deramo patikrinimo procedūros turėtų būti parengtos taip, kad būtų galima susipažinti su informacija apie Sąjungos rinkai pateikiamų prekių ir produktų šaltinius ir tiekėjus, įskaitant informaciją, įrodančią, kad nebuvo naikinami, alinami ar pertvarkomi miškai ir buvo laikomasi teisėtumo reikalavimų, ir kad gamybos šalis laikosi teisėtumo reikalavimo ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant teisę į laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą, inter  alia, nustatant gamybos šalį ar jos dalis , be kita ko, atitinkamų žemės sklypų geografines koordinates. Nustatant šias geografines koordinates, susietas su laiku, padėties nustatymu ir (arba) Žemės stebėjimu, būtų galima pasinaudoti kosmoso duomenimis ir paslaugomis, teikiamomis pagal Sąjungos kosmoso programą (EGNOS / „Galileo“ ir „Copernicus“). Geografinės vietos nustatymo reikalavimo taikymas sektoriuose, kuriuose smulkieji ūkininkai sudaro didelę gamintojų dalį, gali būti ypač sudėtingas ir prireikus turėtų būti teikiamos rekomendacijos bei techninė ir finansinė parama. Remdamiesi šia informacija veiklos vykdytojai turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Nustačius, kad yra rizika, veiklos vykdytojai turėtų ją sumažinti tiek, kad jos iš viso nebeliktų arba liktų tik nedidelė rizika. Tik užbaigus būtinus deramo patikrinimo procedūros etapus ir padarius išvadą, kad rizikos jog atitinkama prekė ar produktas neatitinka šio reglamento reikalavimų nėra arba ji yra nedidelė, veiklos vykdytojas turėtų galėti pateikti atitinkamą prekę ar produktą Sąjungos rinkai arba eksportuoti . Siekiant puoselėti skaidrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, veiklos vykdytojai turėtų kasmet viešai pranešti apie savo išsamaus patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi prievolėms įgyvendinti;

(33a)

veiklos vykdytojai turėtų imtis pagrįstų pastangų, kad užtikrintų, jog gamintojams, iš kurių jie gauna prekes, visų pirma smulkiesiems ūkininkams, būtų sumokėta teisinga kaina, kad jie galėtų gauti pragyvenimą garantuojančių pajamų, ir veiksmingai šalintų skurdą, kuris yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis;

(33b)

veiklos vykdytojai ir prekiautojai bei kompetentingos valstybių narių institucijos, rinkdami ir perrašydami išsamaus patikrinimo procedūrai vykdyti reikalingą informaciją, turėtų turėti galimybę pasinaudoti Sąjungos suteikiamomis priemonėmis. Už EGNOS ir (arba) „Galileo“ bei „Copernicus“ atsakingos agentūros turėtų didinti savo sąveiką, kad būtų galima laikytis kompleksinio požiūrio. Veiklos vykdytojai ir prekiautojai, bendradarbiaudami su Komisija, turėtų remti ūkininkus, visų pirma smulkiuosius ūkininkus, čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes, kad jie galėtų įsigyti ir tinkamai naudoti informacijai rinkti reikalingas priemones, be kita ko, geografinės vietos nustatymo priemones, ir ilgam laikui prisiimtų atsakomybę už jas;

(34)

veiklos vykdytojai turėtų oficialiai prisiimti atsakomybę už atitinkamų prekių ar produktų, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti, atitiktį pateikdami deramo patikrinimo pareiškimus. Šiame reglamente turėtų būti pateiktas tokių pareiškimų šablonas. Tikimasi, kad tai padės kompetentingoms institucijoms ir teismams užtikrinti šio reglamento vykdymą ir padidins veiklos vykdytojų atitiktį reikalavimams;

(34)

veiklos vykdytojai , pateikiantys atitinkamą prekę ar produktą Sąjungos rinkai arba eksportuojantys produktą ar prekę į trečiąją šalį, turėtų oficialiai prisiimti atsakomybę už atitinkamų prekių ar produktų, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti, atitiktį pateikdami deramo patikrinimo pareiškimus. Šiame reglamente turėtų būti pateiktas tokių pareiškimų šablonas. Tikimasi, kad tai padės kompetentingoms institucijoms ir teismams užtikrinti šio reglamento vykdymą ir padidins veiklos vykdytojų atitiktį reikalavimams;

(36)

prekiautojai turėtų būti atsakingi už informacijos, užtikrinančios atitinkamų prekių ir produktų, kuriuos jie pateikia rinkai, tiekimo grandinės skaidrumą, rinkimą ir saugojimą. Didieji prekiautojai, kurie nėra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), turi didelę įtaką tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jos neprisidėtų prie miškų naikinimo, todėl jiems turėtų būti taikomos tokios pačios prievolės kaip ir veiklos vykdytojams;

(36)

prekiautojai turėtų būti atsakingi už informacijos, užtikrinančios atitinkamų prekių ir produktų, kuriuos jie pateikia rinkai, tiekimo grandinės skaidrumą, rinkimą ir saugojimą. Didieji prekiautojai, kurie nėra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), turi didelę įtaką tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad tiekimo grandinės neprisidėtų prie miškų naikinimo, todėl jiems turėtų būti taikomos tokios pačios prievolės kaip ir veiklos vykdytojams;

(37)

siekiant puoselėti skaidrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, veiklos vykdytojai , kurie nėra MVĮ, turėtų kasmet viešai pranešti apie savo deramo patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi prievolėms įgyvendinti;

(37)

siekiant puoselėti skaidrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, veiklos vykdytojai turėtų kasmet viešai pranešti apie savo išsamaus patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi prievolėms įgyvendinti;

(38)

kitos ES teisėkūros priemonės, kuriomis nustatomi reikalavimai deramai patikrinti vertės grandinę, ar nėra neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, turėtų būti taikomos tuo atveju, jei šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, turinčių tą patį tikslą, pobūdį ir poveikį; tos nuostatos gali būti pritaikomos ateityje atliekant teisės akto pakeitimus. Šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias taikyti kitas ES teisines priemones, nustatančias reikalavimus, susijusius su deramu vertės grandinės patikrinimu. Tais atvejais, kai tokios kitos ES teisėkūros priemonės numato konkretesnes nuostatas arba papildo šiame reglamente nustatytas nuostatas, tokios nuostatos turėtų būti taikomos kartu su šio reglamento nuostatomis. Be to, jei šiame reglamente yra konkretesnių nuostatų, jos neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų pakenkta veiksmingam kitų ES teisės aktų dėl deramo patikrinimo taikymui arba jų bendro tikslo įgyvendinimui;

(38)

kitos ES teisėkūros priemonės, kuriomis nustatomi reikalavimai išsamiai patikrinti vertės grandinę siekiant nustatyti , ar nėra neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, pavyzdžiui, Europos Parlamenti ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852  (1a) ir [būsimoji direktyva dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo]  (1b) , turėtų būti taikomos tuo atveju, jei šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, turinčių tą patį tikslą, pobūdį ir poveikį; tos nuostatos gali būti pritaikomos ateityje atliekant teisės akto pakeitimus. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti prekių ir produktų atitiktį tvarumo ir teisėtumo reikalavimams. Jis taikomas ex ante, prieš pateikiant prekes ar produktus Sąjungos rinkai arba prieš juos iš jos eksportuojant. Šiuo konkrečioms prekėms taikomu reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias taikyti kitas ES teisines priemones, nustatančias reikalavimus, susijusius su deramu vertės grandinės patikrinimu. Tais atvejais, kai tokios kitos ES teisėkūros priemonės numato konkretesnes nuostatas arba papildo šiame reglamente nustatytas nuostatas, tokios nuostatos turėtų būti taikomos kartu su šio reglamento nuostatomis. Be to, jei šiame reglamente yra konkretesnių nuostatų, jos neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų pakenkta veiksmingam kitų ES teisės aktų dėl deramo patikrinimo taikymui arba jų bendro tikslo įgyvendinimui . Komisija turėtų parengti aiškias ir lengvai suprantamas gaires, kad padėtų veiklos vykdytojams ir prekiautojams, visų pirma MVĮ, laikytis šio reglamento reikalavimų, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę ir finansinę naštą. Gairės taip pat turėtų padėti veiklos vykdytojams veiksmingai vykdyti išsamaus patikrinimo reikalavimus, kai jie patenka į kitų persidengiančių teisės aktų, kuriais nustatomi kiti išsamaus patikrinimo reikalavimai, taikymo sritį;

(38a)

miškų naikinimą, kitų ekosistemų pertvarkymą ir žmogaus teisių, be kita ko, čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisių, pažeidimus sieja tiesioginis ryšys. Reikėtų skirti ypatingą dėmesį čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių reikmėms ir skatinti visapusišką jų įtraukimą į veiklą, susijusią su šio reglamento įgyvendinimu. Turėtų būti užtikrinta, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių dokumentų ir standartų, įskaitant Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, paprotines žemės naudojimo teises, teisę į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą. Taip pat turėtų būti propaguojamos darbo teisės, įtvirtintos Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinėse konvencijose, moterų teisės, teisės į aplinkos apsaugą ir teisė ginti žmogaus teises ir aplinką;

(40)

atsakomybė už šio reglamento vykdymą turėtų tekti valstybėms narėms, o jų kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad šio reglamento būtų visiškai laikomasi. Vienodą šio reglamento vykdymą, susijusį su atitinkamomis prekėmis ir produktais, įvežamais į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamais, galima užtikrinti tik sistemingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir Komisijai;

(40)

atsakomybė už šio reglamento vykdymą turėtų tekti valstybėms narėms, o jų kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad šio reglamento būtų visiškai laikomasi. Vienodą šio reglamento vykdymą, susijusį su atitinkamomis prekėmis ir produktais, įvežamais į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamais, galima užtikrinti tik sistemingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir Komisijai . Komisija visų pirma turėtų išanalizuoti valstybių narių taikomas sankcijas ir keistis su jomis informacija, siekdama paskatinti darnų šio reglamento įgyvendinimą;

(40a)

kad kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojai ir prekiautojai veiksmingai užtikrintų šio reglamento vykdymą ir jo laikytųsi, suinteresuotos visuomenės nariai turėtų galėti imtis veiksmų, kad užtikrintų aplinkos teisės aktų laikymąsi ir taip apsaugotų aplinką;

(40b)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra tarptautiniu mastu pripažinta žmogaus teisė, įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 straipsnio 3 dalyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat tai pagrindinė Sąjungos teisė, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotos visuomenės nariai ar visuomenės nariai, kuriems padarytas poveikis pažeidžiant šį reglamentą, turėtų galimybę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone;

(41)

veiksmingas ir efektyvus šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymas yra labai svarbūs jo tikslams pasiekti. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti informacinę sistemą, kuri padėtų veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms pateikti ir gauti būtiną informaciją apie rinkai pateiktas atitinkamas prekes ir produktus. Deramo patikrinimo pareiškimus veiklos vykdytojai turėtų pateikti per šią informacinę sistemą. Informacinė sistema turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms ir muitinėms, kad joms būtų lengviau vykdyti pareigas pagal šį reglamentą. Atsižvelgiant į Sąjungos atvirų duomenų politiką, informacinė sistema taip pat turėtų būti prieinama platesnei visuomenei – anoniminiai duomenys būtų pateikiami atvira ir kompiuterio skaitoma forma;

(41)

veiksmingas ir efektyvus šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymas yra labai svarbūs jo tikslams pasiekti. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti informacinę sistemą, kuri padėtų veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms pateikti ir gauti būtiną informaciją apie rinkai pateiktas atitinkamas prekes ir produktus. Išsamaus patikrinimo pareiškimus veiklos vykdytojai turėtų pateikti per šią informacinę sistemą. Informacinė sistema turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms ir muitinėms, kad joms būtų lengviau vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą , o ją taikant turėtų būti sudaromos palankesnės informacijos perdavimo tarp valstybių narių, kompetentingų institucijų ir muitinių sąlygos . Atsižvelgiant į Sąjungos atvirų duomenų politiką, duomenys, kurie nėra neskelbtini komerciniai duomenys, taip pat turėtų būti prieinami platesnei visuomenei , ir anonimizuoti duomenys  – išskyrus informaciją, susijusią su reikalavimų nesilaikančių veiklos vykdytojų ir prekiautojų sąrašu, – turėtų būti pateikiami atvira ir kompiuterio skaitoma forma;

(42)

kompetentingoms institucijoms pavedama tikrinti, ar dėl atitinkamų į Sąjungos rinką įvežamų arba iš jos išvežamų prekių ir produktų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių, o muitinės užduotis – užtikrinti, kad muitinės deklaracijoje būtų pateikta nuoroda į deramo patikrinimo pareiškimą, jei taikoma, o nuo tada, kai bus sukurta elektroninė sąsaja keistis informacija tarp muitinės ir kompetentingų institucijų, – patikrinti deramo patikrinimo pareiškimo statusą po pradinės rizikos analizės, kurią kompetentingos institucijos atlieka informacinėje sistemoje, ir atitinkamai imtis veiksmų (t. y. sustabdyti arba uždrausti prekės ar produkto įvežimą, jei to reikalauja jo (jos) statusas informacinėje sistemoje). Dėl tokio konkretaus kontrolės organizavimo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą neturi būti taikomos Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus nuostatos;

(42)

kompetentingoms institucijoms pavedama tikrinti, ar dėl atitinkamų į Sąjungos rinką įvežamų arba iš jos išvežamų prekių ir produktų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių, remiantis, be kita ko, veiklos vykdytojų pateiktais išsamaus patikrinimo pareiškimais, o muitinės užduotis – užtikrinti, kad muitinės deklaracijoje būtų pateikta nuoroda į deramo patikrinimo pareiškimą, jei taikoma, o nuo tada, kai bus sukurta elektroninė sąsaja keistis informacija tarp muitinės ir kompetentingų institucijų, – patikrinti deramo patikrinimo pareiškimo statusą po pradinės rizikos analizės, kurią kompetentingos institucijos atlieka informacinėje sistemoje, ir atitinkamai imtis veiksmų (t. y. sustabdyti arba uždrausti prekės ar produkto įvežimą, jei to reikalauja jo (jos) statusas informacinėje sistemoje). Dėl tokio konkretaus kontrolės organizavimo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą neturi būti taikomos Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus nuostatos;

(42a)

kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai turėtų būti atliekami taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma prekyba ir veiklos vykdytojų bei prekiautojų veikla;

(43a)

Komisija turėtų užtikrinti tinkamus ir pakankamus finansinius išteklius, be kita ko, konkrečiai techninei paramai, įskaitant pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, teikti, kad padėtų šalims partnerėms laikytis šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų. Tie ištekliai turėtų būti numatyti dar prieš šio reglamento įsigaliojimą ir visapusišką įgyvendinimą, kad būtų sustiprinti paveiktų bendruomenių prisitaikymo pajėgumai, ypatingą dėmesį skiriant smulkiesiems ūkininkams;

(45)

siekiant optimizuoti ir palengvinti atitinkamų prekių ir produktų, įvežamų į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamų, kontrolės procesą, būtina sukurti elektronines sąsajas, leidžiančias automatiškai keistis duomenimis tarp muitinės sistemų ir kompetentingų institucijų informacinės sistemos. Akivaizdi kandidatė tokiam duomenų perdavimui palengvinti – ES muitinės vieno langelio aplinka. Sąsajos turėtų būti labai automatizuotos ir lengvos naudotis, o papildoma našta muitinėms turėtų būti kuo mažesnė . Be to, atsižvelgiant į nedidelius duomenų, kurie turi būti deklaruojami atitinkamai muitinės deklaracijoje, ir deramo patikrinimo pareiškime, skirtumus, tikslinga taip pat pasiūlyti verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi metodą, pagal kurį prekiautojai ir ekonominės veiklos vykdytojai su atitinkama preke ar produktu susijusį deramo patikrinimo pareiškimą pateiktų per nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir šis pareiškimas automatiškai būtų perduodamas į kompetentingų institucijų naudojamą informacinę sistemą. Muitinė ir kompetentingos institucijos turėtų padėti nustatyti, kokie duomenys turi būti perduodami, ir kitus techninius reikalavimus;

(45)

siekiant optimizuoti ir palengvinti atitinkamų prekių ir produktų, įvežamų į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamų, kontrolės procesą, būtina sukurti sąveikias elektronines sąsajas, leidžiančias automatiškai keistis duomenimis tarp muitinės sistemų ir kompetentingų institucijų informacinės sistemos. Akivaizdi kandidatė tokiam duomenų perdavimui palengvinti – ES muitinės vieno langelio aplinka. Sąsajos turėtų būti labai automatizuotos ir lengvos naudotis, kad palengvintų muitinių procesus, taip pat sumažintų veiklos vykdytojų patiriamas išlaidas ir jiems tenkančią naštą . Be to, atsižvelgiant į nedidelius duomenų, kurie turi būti deklaruojami atitinkamai muitinės deklaracijoje, ir deramo patikrinimo pareiškime, skirtumus, tikslinga taip pat pasiūlyti verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi metodą, pagal kurį ekonominės veiklos vykdytojai su atitinkama preke ar produktu susijusį deramo patikrinimo pareiškimą pateiktų per nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir šis pareiškimas automatiškai būtų perduodamas į kompetentingų institucijų naudojamą informacinę sistemą. Muitinė ir kompetentingos institucijos turėtų padėti nustatyti, kokie duomenys turi būti perduodami, ir kitus techninius reikalavimus;

(46)

reikalavimų neatitinkančių prekių ir produktų pateikimo Sąjungos rinkai rizika įvairuoja priklausomai nuo prekės ir produkto, taip pat nuo kilmės ir gamybos šalies. Veiklos vykdytojams, tiekiantiems prekes ir produktus iš šalių ar jų dalių, kuriose yra maža rizika, jog atitinkamos prekės bus auginamos, nuimamos ar gaminamos pažeidžiant šį reglamentą, turėtų būti taikoma mažiau reikalavimų – taip būtų sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta. Prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių kompetentingos institucijos turėtų tikrinti griežčiau;

(46)

reikalavimų neatitinkančių prekių ir produktų pateikimo Sąjungos rinkai rizika gali įvairuoti priklausomai nuo prekės ir produkto, taip pat nuo kilmės ir gamybos šalies ar jos dalių . Veiklos vykdytojams, tiekiantiems prekes ir produktus iš šalių ar jų dalių, kuriose yra maža rizika, jog atitinkamos prekės bus auginamos, nuimamos ar gaminamos pažeidžiant šį reglamentą, turėtų būti taikoma mažiau reikalavimų – taip būtų sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta , nebent veiklos vykdytojas žino ar turi pagrindo manyti, kad egzistuoja šio reglamento reikalavimų neatitikties rizika. Jei kompetentinga institucija sužino apie riziką, kad nesilaikoma šio reglamento reikalavimų, pavyzdžiui, kai atitinkama didelės rizikos šalyje pagaminta prekė arba produktas vėliau perdirbami mažos rizikos šalyje arba iš jos eksportuojami į Sąjungą, o muitinės deklaracijoje arba išsamaus patikrinimo pareiškime nurodoma, kad prekė arba produktas buvo pagaminti mažos rizikos šalyje, kompetentinga institucija vykdydama tolesnius patikrinimus turėtų patikrinti, ar nėra neatitikties reikalavimams, ir prireikus imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, konfiskuoti atitinkamą prekę ar produktą ir sustabdyti jo (jos) pateikimą rinkai, taip pat atlikti tolesnius patikrinimus . Prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių kompetentingos institucijos turėtų tikrinti griežčiau;

(47)

dėl šios priežasties Komisija turėtų įvertinti miškų naikinimo ir alinimo riziką šalies ar jos dalių lygmeniu, remdamasi įvairiais kriterijais, atspindinčiais kiekybinius, objektyvius ir tarptautiniu mastu pripažintus duomenis, ir požymiais, kad šalys aktyviai kovoja su miškų naikinimu ir alinimu . Ši lyginamosios analizės informacija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams atlikti deramą patikrinimą, o kompetentingoms institucijoms – stebėti ir užtikrinti atitiktį, kartu skatinant šalis gamintojas didinti savo žemės ūkio gamybos sistemų tvarumą ir mažinti jo poveikį miškų naikinimui. Tai turėtų padėti tiekimo grandines padaryti skaidresnes ir tvaresnes. Ši lyginamosios analizės sistema turėtų būti grindžiama trijų pakopų šalių klasifikacija, pagal kurią rizika būtų laikoma žema, standartine arba didele. Siekiant užtikrinti deramą skaidrumą ir aiškumą, Komisija visų pirma turėtų skelbti duomenis, naudojamus lyginamajai analizei, priežastis, dėl kurių siūloma pakeisti šalies klasifikavimą ir atsakymą atitinkamai šaliai. Veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą deramą patikrinimą atitinkamoms prekėms ir produktams iš mažos rizikos šalių ar jų dalių, kuriose nustatyta maža rizika, o kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos griežčiau tikrinti atitinkamas prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba šalių dalių, kuriose nustatyta didelė rizika. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomos šalys arba jų dalys, kuriose rizika, kad atitinkamos prekės ir produktai bus pagaminti nesilaikant šio reglamento reikalavimų, yra maža arba didelė;

(47)

dėl šios priežasties Komisija turėtų įvertinti miškų naikinimo , alinimo ar pertvarkymo riziką šalies ar jos dalių lygmeniu, remdamasi įvairiais kriterijais, atspindinčiais kiekybinius, objektyvius ir tarptautiniu mastu pripažintus duomenis, ir požymiais, kad šalys aktyviai kovoja su miškų naikinimu , alinimu ir pertvarkymu ir aktyviai propaguoja čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises . Ši lyginamosios analizės informacija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams atlikti deramą patikrinimą, o kompetentingoms institucijoms – stebėti ir užtikrinti atitiktį, kartu skatinant šalis gamintojas didinti savo žemės ūkio gamybos sistemų tvarumą ir mažinti jo poveikį miškų naikinimui. Tai turėtų padėti tiekimo grandines padaryti skaidresnes ir tvaresnes. Ši lyginamosios analizės sistema turėtų būti grindžiama trijų pakopų šalių klasifikacija, pagal kurią rizika būtų laikoma žema, standartine arba didele. Siekiant užtikrinti deramą skaidrumą ir aiškumą, Komisija visų pirma turėtų skelbti duomenis, naudojamus lyginamajai analizei, priežastis, dėl kurių siūloma pakeisti šalies klasifikavimą ir atsakymą atitinkamai šaliai. Veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą deramą patikrinimą atitinkamoms prekėms ir produktams iš mažos rizikos šalių ar jų dalių, kuriose nustatyta maža rizika, o kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos griežčiau tikrinti atitinkamas prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba šalių dalių, kuriose nustatyta didelė rizika. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomos šalys arba jų dalys, kuriose rizika, kad atitinkamos prekės ir produktai bus pagaminti nesilaikant šio reglamento reikalavimų, yra maža arba didelė;

(47a)

siekdama užtikrinti, kad šiuo reglamentu nebūtų sukurta nereikalingų prekybos apribojimų, Komisija turėtų bendradarbiauti su šalimis, kurios, kaip nustatyta, kelia įprastinę arba didelę riziką, ir atitinkamais šių šalių suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų sumažintas rizikos lygis;

(48)

kompetentingos institucijos turėtų periodiškai vykdyti veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras siekdamos patikrinti, ar jie veiksmingai vykdo šiame reglamente nustatytas prievoles. Be to, kompetentingos institucijos turėtų atlikti patikras gavusios atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, ir remdamosi šia informacija. Siekiant visapusiškai aprėpti atitinkamas prekes ir produktus ir atitinkamus veiklos vykdytojus ir prekybininkus bei jų prekių ir produktų kiekio procentinę dalį, turėtų būti taikomas dvejopas metodas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų tam tikrą veiklos vykdytojų ir prekiautojų procentinę dalį, kartu apimdamos tam tikrą atitinkamų prekių ir produktų procentinę dalį. Tokios procentinės dalys turėtų būti didesnės, jei atitinkamoms prekės ir produktai yra iš didelės rizikos šalių;

(48)

kompetentingos institucijos turėtų periodiškai vykdyti veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras siekdamos patikrinti, ar jie veiksmingai vykdo šiame reglamente nustatytas prievoles. Be to, kompetentingos institucijos turėtų atlikti patikras gavusios atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, ir remdamosi šia informacija. Siekiant visapusiškai aprėpti atitinkamas prekes ir produktus ir atitinkamus veiklos vykdytojus ir prekybininkus bei jų prekių ir produktų kiekio procentinę dalį, turėtų būti taikomas dvejopas metodas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų tam tikrą veiklos vykdytojų ir prekiautojų procentinę dalį, kartu apimdamos tam tikrą atitinkamų prekių ir produktų procentinę dalį. Tokios procentinės dalys turėtų būti didesnės, jei atitinkamoms prekės ir produktai yra iš didelės rizikos šalių ar jų dalių, ir mažesnės, jei prekės ir produktai yra iš mažos rizikos šalių ar jų dalių ;

(49)

kompetentingų institucijų atliekama veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikra turėtų apimti jų deramo patikrinimo sistemas ir atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šio reglamento nuostatoms. Patikros turėtų būti atliekamos pagal rizika pagrįstą patikrų planą. Plane turėtų būti numatyti rizikos kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos galėtų atlikti veiklos vykdytojų ir prekiautojų pateiktų deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizę. Nustatant rizikos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į miškų naikinimo riziką, susijusią su atitinkamomis prekėmis ir produktais gamybos šalyje, veiklos vykdytojų ir prekybininkų atitiktį šio reglamento reikalavimams praeityje ir visą kitą kompetentingoms institucijoms prieinamą svarbią informaciją. Deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizė turėtų padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti, kuriuos veiklos vykdytojus, prekybininkus ir atitinkamas prekes bei produktus reikia patikrinti, ir turėtų būti atliekama naudojant elektroninius duomenų apdorojimo metodus informacinėje sistemoje, kurioje kaupiami deramo patikrinimo pareiškimai;

(49)

kompetentingų institucijų atliekama veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikra turėtų apimti jų deramo patikrinimo sistemas ir atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šio reglamento nuostatoms. Patikros turėtų būti atliekamos pagal rizika pagrįstą patikrų planą. Plane turėtų būti numatyti rizikos kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos galėtų atlikti veiklos vykdytojų ir prekiautojų pateiktų deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizę. Nustatant rizikos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į miškų naikinimo riziką, susijusią su atitinkamomis prekėmis ir produktais gamybos šalyje, veiklos vykdytojų ir prekybininkų atitiktį šio reglamento reikalavimams praeityje ir visą kitą kompetentingoms institucijoms prieinamą svarbią informaciją. Deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizė turėtų padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti, kuriuos veiklos vykdytojus, prekybininkus ir atitinkamas prekes bei produktus reikia patikrinti, ir turėtų būti atliekama naudojant elektroninius duomenų apdorojimo metodus informacinėje sistemoje, kurioje kaupiami deramo patikrinimo pareiškimai. Kai tai būtina ir techniškai įmanoma, kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su trečiųjų šalių institucijomis, taip pat turėtų vykdyti patikrinimus vietoje;

(50)

jei, atlikus išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizę, nustatoma, kad yra didelė rizika, jog tam tikros atitinkamos prekės ir produktai neatitiks reikalavimų, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant imtis laikinųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias jų pateikimui arba tiekimui Sąjungos rinkai. Jei tokios atitinkamos prekės ir produktai tuo metu įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami, kompetentingos institucijos turėtų prašyti muitinės sustabdyti išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti būtinas patikras. Apie tokį prašymą turėtų būti pranešama per muitinės ir kompetentingų institucijų sąveikos sistemą. Pateikimas arba tiekimas Sąjungos rinkai arba išleidimas į laisvą apyvartą arba eksportas gali būti sustabdomi ne daugiau kaip trims darbo dienoms, išskyrus atvejus, kai kompetentingoms institucijoms reikia papildomo laiko įvertinti atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šiam reglamentui. Tokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų imtis papildomų laikinųjų priemonių, kad būtų pratęstas sustabdymo laikotarpis, arba prašyti, kad muitinė jį pratęstų, jei atitinkamos prekės ir produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami;

(50)

jei, atlikus išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizę, nustatoma, kad yra didelė rizika, jog tam tikros atitinkamos prekės ir produktai neatitiks reikalavimų, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant imtis laikinųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias jų pateikimui arba tiekimui Sąjungos rinkai ar jų eksportui iš Sąjungos . Jei tokios atitinkamos prekės ir produktai tuo metu įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami, kompetentingos institucijos turėtų prašyti muitinės sustabdyti išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti būtinas patikras. Apie tokį prašymą turėtų būti pranešama per muitinės ir kompetentingų institucijų sąveikos sistemą. Pateikimas arba tiekimas Sąjungos rinkai arba išleidimas į laisvą apyvartą arba eksportas gali būti sustabdomi ne daugiau kaip penkioms darbo dienoms, o šviežių prekių ir galinčių sugesti prekių atveju – 72 valandoms, išskyrus atvejus, kai kompetentingoms institucijoms reikia papildomo laiko įvertinti atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šiam reglamentui. Tokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų imtis papildomų laikinųjų priemonių, kad būtų pratęstas sustabdymo laikotarpis, arba prašyti, kad muitinė jį pratęstų, jei atitinkamos prekės ir produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami;

(50a)

veiklos vykdytojai turėtų remti savo tiekėjų, kurie yra smulkieji ūkininkai, atitiktį šiam reglamentui, be kita ko, investuodami ir stiprindami gebėjimus, taip pat taikydami kainodaros mechanizmus, kurie sudaro sąlygas gamintojams, iš kurių jie gauna prekes, gauti pragyvenimą garantuojančių pajamų;

(51)

patikrų planas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimo rezultatus. Veiklos vykdytojai, kurie nuosekliai laikosi reikalavimų, turėtų būti tikrinami rečiau;

(51)

patikrų planas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimo rezultatus. Veiklos vykdytojai, kurie nuosekliai laikosi reikalavimų, galėtų būti tikrinami rečiau;

(51a)

jei Komisija turi pagrindo manyti, jog valstybė narė nevykdo pakankamos kontrolės, kad užtikrintų šio reglamento vykdymą, Komisijai turėtų būti pavesta, palaikant dialogą su ta valstybe nare, pakeisti valstybės narės patikrinimų planą, kad padėtis būtų ištaisyta;

(52)

siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pašalinti ir atšaukti reikalavimų neatitinkančias atitinkamas prekes ir produktus ir imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams ir prekiautojams būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos;

(52)

siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pašalinti ir atšaukti reikalavimų neatitinkančias atitinkamas prekes ir produktus ir imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams ir prekiautojams būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos ir kad veiklos vykdytojai, kurie nesilaiko šiame reglamente nustatytų prievolių, būtų laikomi atsakingais ir įpareigojami kompensuoti žalą, kurios būtų buvę galima išvengti atlikus išsamų patikrinimą ;

(52a)

Komisija turėtų skelbti šio reglamento reikalavimų nesilaikančių veiklos vykdytojų ir prekiautojų pavardes. Tai galėtų padėti kitiems veiklos vykdytojams ir prekiautojams atlikti rizikos vertinimus ir padidinti vartotojų ir pilietinės visuomenės spaudimą reikalavimų nesilaikantiems veiklos vykdytojams ir prekiautojams įsigyti produktus iš tiekimo grandinių, kuriose nenaikinami miškai;

(53)

atsižvelgdamos į tarptautinį miškų naikinimo, alinimo ir susijusios prekybos pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su valstybių narių muitinėmis, Komisija ir trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis kitas ES teisėkūros priemones, kuriose nustatyti vertės grandinės deramo patikrinimo, ar nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, reikalavimai, ir užtikrinančiomis jų vykdymą;

(53)

atsižvelgdamos į tarptautinį miškų naikinimo, alinimo , pertvarkymo ir susijusios prekybos pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su valstybių narių muitinėmis, Komisija ir trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis kitas ES teisėkūros priemones, kuriose nustatyti vertės grandinės deramo patikrinimo, ar nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, reikalavimai, ir užtikrinančiomis jų vykdymą;

(53a)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiklos vykdytojams, valstybių narių valdžios institucijoms ir suinteresuotoms trečiųjų valstybių institucijoms gauti faktinę, patikimą ir atnaujintą informaciją apie miškų naikinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams laikytis šio reglamento reikalavimų, Komisija turėtų sukurti platformą, apimančią miškų plotus visame pasaulyje, kurioje būtų numatytos įvairios priemonės, kad visos šalys galėtų greitai pereiti prie miškų nenaikinimo visose tiekimo grandinėse. Platforma turėtų apimti teminius žemėlapius, žemės paviršiaus žemėlapį su laiko eilutėmis laikui nuo šiuo reglamentu nustatytos galutinės datos ir įvairias klases, pagal kurias būtų galima įvertinti kraštovaizdžio sudėtį. Platformoje taip pat turėtų būti sukurta įspėjimo sistema, pagrįsta kas mėnesį vykdoma miško ploto pokyčių stebėsena, taip pat įvairios analizės ir naudotojams patogūs bei saugūs rezultatai, rodantys, kaip tiekimo grandinės yra susijusios su miškų naikinimu. Siekiant skatinti naudoti kuo tikslesnę ir laiku pateikiamą informaciją, parengti rizikos vertinimą ir rizikos analizes, pagerinti deklaracijų ir šalių lyginamosios analizės patikrinimus, sykiu plėtojant bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį, platforma turėtų būti prieinama visiems veiklos vykdytojams, valstybių narių valdžios institucijoms ir suinteresuotosioms trečiųjų šalių valdžios institucijoms. Platforma turėtų naudoti palydovinius vaizdus, įskaitant „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ vaizdus, kurie gali teikti reikiamą faktinę, patikimą ir atnaujintą informaciją;

(54)

nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, skirtų apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų lemti kitų natūralių ekosistemų pertvarkymo ar būklės blogėjimo. Tokios ekosistemos kaip pelkės, savanos ir durpynai yra labai svarbios pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita, taip pat kitiems tvaraus vystymosi tikslams ir jų pertvarkymas bei alinimas taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio. Todėl Komisija turėtų įvertinti poreikį ir galimybes išplėsti taikymo sritį įtraukiant kitas ekosistemas ir kitas prekes praėjus dvejiems metams nuo įsigaliojimo. Kartu Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, taip pat turėtų peržiūrėti atitinkamų šio reglamento I priede išvardytų produktų sąrašą;

(55)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti informacijos reikalavimai, kurių turi laikytis veiklos vykdytojai, išliktų aktualūs ir atitiktų mokslo ir technologijų pažangą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais būtų papildomi deramo patikrinimo procedūrai reikalingos informacijos reikalavimai, rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo procedūrai reikalinga informacija ir kriterijai, kurių veiklos vykdytojai turi laikytis pagal šį reglamentą, ir šio reglamento I priede išdėstytų prekių sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(55)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti informacijos reikalavimai, kurių turi laikytis veiklos vykdytojai, išliktų aktualūs ir atitiktų mokslo ir technologijų pažangą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais būtų papildomi deramo patikrinimo procedūrai reikalingos informacijos reikalavimai, rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo procedūrai reikalinga informacija ir kriterijai, kurių veiklos vykdytojai turi laikytis pagal šį reglamentą, ir šio reglamento I priede išdėstytų prekių sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais bei suinteresuotaisiais subjektais , ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(57)

Reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 nustatomos Sąjungos FLEGT licencijavimo schemos įgyvendinimo procedūros pagal dvišalius savanoriškus partnerystės susitarimus (VPS) su medieną gaminančiomis šalimis. Siekiant laikytis dvišalių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Europos Sąjunga, ir išsaugoti pažangą, padarytą su šalimis partnerėmis, turinčiomis veikiančią sistemą (FLEGT licencijavimo etapas), į šį reglamentą įtraukta nuostata, pagal kurią mediena , kuriai išduota FLEGT licencija, pripažįstama atitinkančia teisėtumo pagal šį reglamentą reikalavimą;

(57)

Reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 nustatomos Sąjungos FLEGT licencijavimo schemos įgyvendinimo procedūros pagal dvišalius savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS) su medieną gaminančiomis šalimis. SPS yra skirti sisteminiams pokyčiams miškininkystės sektoriuje skatinti, siekiant užtikrinti tvarią miškotvarką, naikinti neteisėtą medienos ruošą ir remti viso pasaulio pastangas sustabdyti miškų naikinimą. Savanoriški partnerystės susitarimai yra svarbus teisinis pagrindas tiek Sąjungai, tiek jos šalims partnerėms – juos sudaryti įmanoma atitinkamoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant ir dalyvaujant. Turėtų būti skatinama sudaryti naujus SPS su daugiau partnerių. Šis reglamentas turėtų būti grindžiamas darbu, atliktu pagal Reglamentą (EB) Nr. 2173/2005, kuris ir toliau naudojamas kaip svarbus pasaulio miškų apsaugos mechanizmas. Siekiant laikytis dvišalių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Europos Sąjunga, ir išsaugoti pažangą, padarytą su šalimis partnerėmis, turinčiomis veikiančią sistemą (FLEGT licencijavimo etapas), bei paskatinti kitas partneres dėti pastangas šiam etapui pasiekti, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata, pagal kurią mediena ir medienos produktai, kuriems išduota FLEGT licencija, būtų pripažįstami atitinkančiais teisėtumo pagal šį reglamentą reikalavimą, taip užtikrinant, kad šią deramo patikrinimo reikalavimo dalį būtų galima nesunkiai patikrinti. SPS partnerystės turėtų būti palaikomos skiriant pakankamai išteklių ir konkrečią administracinę paramą bei paramą pajėgumams ugdyti. Reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 taip pat išliks svarbi sistema, suteikianti pagrindą konsultacijoms su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais vykdyti;

(57a)

Komisija turėtų padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir MVĮ suprasti šiame reglamente nustatytus standartus, juos įgyvendinti ir jų laikytis, suteikdama galimybes nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir gamintojams, ypač smulkiesiems gamintojams, nuolat bendradarbiauti siekiant stiprinti gebėjimus;

(58)

nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, skirtų apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų lemti kitų natūralių ekosistemų pertvarkymo ar būklės blogėjimo. Tokios ekosistemos kaip pelkės, savanos ir durpynai yra labai svarbios pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita, taip pat kitiems tvaraus vystymosi tikslams ir jų pertvarkymas bei alinimas taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio . Todėl per 2 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo turėtų būti atliktas poreikio ir galimybių išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant kitas ekosistemas nei miškai įvertinimas ;

(58)

nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo , alinimo ir pertvarkymo problema, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, skirtų apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų lemti kitų natūralių ekosistemų pertvarkymo ar būklės blogėjimo. Tokios ekosistemos kaip pelkės, savanos ir durpynai yra labai svarbios pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita ir įveikti biologinės įvairovės krizę , taip pat kitiems tvaraus vystymosi tikslams ir jų pertvarkymas ar alinimas reikalauja itin neatidėliotinų veiksmų siekiant užkirsti tam kelią . Nėra abejonės, kad Sąjungos vartojimas yra svarbus veiksnys, be kita ko, skatinantis biologinės įvairovės ir gausiaanglių ne miško ekosistemų pertvarkymą ir alinimą visame pasaulyje. Siekiant sumažinti Sąjungos pėdsaką visoms natūralioms ekosistemoms, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti atliktas vertinimas ir pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitas ekosistemas nei miškai ir kitą miškingą žemę, o parengiamieji darbai turėtų prasidėti ne vėliau kaip šio reglamento įsigaliojimo dieną. Jei ir toliau bus delsiama į šį reglamentą įtraukti kitas ekosistemas, kyla pavojus, kad žemės ūkio gamyba bus perkelta iš miškų į ne miško ekosistemas. Joms taip pat daromas vis didesnis spaudimas, susijęs su pertvarkymu ir alinimu, ir taip yra dėl Sąjungos rinkai skirtų prekių gamybos. Komisija taip pat turėtų įvertinti poreikį ir galimybes ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant kitas prekes. Sykiu Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, taip pat turėtų peržiūrėti atitinkamų šio reglamento I priede išvardytų produktų sąrašą;

(58a)

atsižvelgdama į 2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „ES teisinė sistema, skirta ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“ pateiktą reikalavimą į šio reglamentą įtraukti ne miško ekosistemas ir į tai, kad tam pritarė didžioji dauguma iš beveik 1,2  mln. Komisijos viešose konsultacijose dėl paklausa grindžiamo miškų naikinimo, alinimo ir pertvarkymo dalyvių, Komisija savo vertinimą ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitas ekosistemas turėtų grįsti šiame reglamente nustatytomis „natūralių ekosistemų“, „natūralios ekosistemos pertvarkymo“ ir „miškų ir natūralių ekosistemų alinimo“ apibrėžtimis ir 2019 m. gruodžio 31 d. terminu, kaip nustatyta šiame reglamente;

(60)

kadangi šio reglamento tikslo – kovoti su miškų naikinimu ir alinimu mažinant Sąjungos vartojimo indėlį į tai – valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(60)

kadangi šio reglamento tikslo – kovoti su miškų naikinimu , alinimu ir pertvarkymu mažinant Sąjungos vartojimo indėlį į tai ir skatinant mažinti miškų naikinimą šalyse gamintojose  – valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(61)

veiklos vykdytojams, prekiautojams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktas tinkamas laikotarpis, per kurį jie galėtų pasirengti laikytis šio reglamento,

(61)

veiklos vykdytojams, prekiautojams ir kompetentingoms institucijoms, turėtų būti suteiktas tinkamas laikotarpis, per kurį jie galėtų pasirengti laikytis šio reglamento reikalavimų , siekiant išvengti tiekimo grandinės sutrikdymų ir sumažinti neigiamą poveikį trečiosioms šalims, prekybos partneriams ir visų pirma smulkiesiems ūkininkams,

(a)

kuo labiau sumažinti Sąjungos indėlį į miškų naikinimą ir miškų alinimą visame pasaulyje;

a)

kuo labiau sumažinti Sąjungos indėlį į miškų naikinimą, alinimą ir pertvarkymą visame pasaulyje;

(b)

sumažinti Europos Sąjungos indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą.

b)

sumažinti Europos Sąjungos indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą;

ba)

prisidėti prie pasaulinio miškų naikinimo mažinimo;

(1)

miškų naikinimas – miškų pavertimas žemės ūkio paskirties žeme, neatsižvelgiant į tai, ar jis inicijuotas žmogaus;

1)

miškų naikinimas – miškų ar kitos miškingos žemės pavertimas žemės ūkio paskirties žeme arba įveistiniu mišku , neatsižvelgiant į tai, ar jis inicijuotas žmogaus;

1a)

2a)

2b)

5a)

(6)

miškų alinimas – netvari miško kirtimo veikla , dėl kurios sumažėja arba prarandamas biologinis arba ekonominis miškų ekosistemų produktyvumas ir kompleksiškumas , lemiantis ilgalaikį bendros miško naudos , įskaitant medieną , biologinę įvairovę ir kitus produktus ar paslaugas, sumažėjimą ;

6)

miškų ir kitų natūralių ekosistemų alinimas – biologinio arba ekonominio miškų , kitų miškingų žemių ir kitų natūralių ekosistemų produktyvumo ir kompleksiškumo sumažėjimas arba praradimas, darantis poveikį jų rūšių sudėčiai, struktūrai ir ( arba ) funkcijai, neatsižvelgiant į tai, ar tokį poveikį tiesiogiai sukėlė žmogus; tai apima neteisėtą miškų , kitos miškingos žemės ar kitų natūralių ekosistemų naudojimą , taip pat tvarkymo praktikos , kuri daro didelį arba ilgalaikį poveikį jų gebėjimui palaikyti biologinę įvairovę arba teikti ekosistemines paslaugas, taikymą ;

(7)

(8)

pagamintas nenaikinant miškų –

8)

pagamintas nenaikinant miškų – junginys vartojamas apibūdinant atitinkamas prekes ir produktus, taip pat jiems gaminti naudojamus ar jų sudėtyje esančius produktus, pagamintus žemėje, kurioje po 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo naikinamas miškas ir nebuvo inicijuojamas miško alinimas ar pertvarkymas ar prie jų prisidedama ;

(a)

junginys vartojamas apibūdinant atitinkamas prekes ir produktus, taip pat jiems gaminti naudojamus ar jų sudėtyje esančius produktus, pagamintus žemėje, kurioje po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo naikinamas miškas, ir

(b)

medieną, gautą iš miško, kuris po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo alinamas;

(9)

pagaminta – išauginta, nuimta , išpenėta arba gauta atitinkamame žemės sklype;

(9)

pagaminta – išauginta, nuimta arba gauta atitinkamame žemės sklype , o gyvulių atveju – pagaminta – visi atitinkami žemės sklypai, naudojami gyvulininkystės produkcijai ;

(16)

nedidelė rizika – rizika , kuri , atlikus išsamų su konkrečiu produktu susijusios ir bendros informacijos apie atitinkamų prekių ar produktų atitiktį 3 straipsnio a ir b punktams įvertinimą, nekelia susirūpinimo;

16)

nedidelė rizika – rizikos lygis, taikomas atitinkamoms prekėms ir produktams, kurie turi būti pateikti Sąjungos rinkai arba iš jos eksportuojami , jei , atlikus išsamų su konkrečiu produktu susijusios ir bendros informacijos apie atitiktį 3 straipsniui ir tinkamų rizikos mažinimo priemonių taikymo įvertinimą, šios prekės ar produktai nekelia susirūpinimo;

16a)

(18)

reikalavimų neatitinkantys produktai – atitinkamos prekės ir produktai, kurie nebuvo pagaminti nenaikinant miškų ir (arba) buvo pagaminti ne pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus;

18)

reikalavimų neatitinkantys produktai – atitinkamos prekės ir produktai, kurie nebuvo pagaminti nenaikinant miškų ir (arba) buvo pagaminti ne pagal atitinkamus teisės aktus ir standartus, įskaitant teisės aktus dėl čiabuvių tautų teisių, vietos bendruomenių teisių į naudojimąsi žeme ir teisės į laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą, ir kurie neįtraukti į išsamaus patikrinimo pareiškimą ;

(21)

pagrįstas skundas – gerai motyvuotas skundas, pagrįstas objektyvia ir patikrinama informacija apie šio reglamento nesilaikymą, dėl kurio kompetentingoms institucijoms gali reikėti imtis intervencinių priemonių;

21)

pagrįstas skundas – skundas, pagrįstas objektyvia ir patikrinama informacija apie šio reglamento nesilaikymą, dėl kurio kompetentingoms institucijoms gali reikėti imtis intervencinių priemonių;

(28)

atitinkami gamybos šalies teisės aktai – gamybos šalyje taikomos taisyklės, susijusios su gamybos teritorijos teisiniu statusu žemės naudojimo teisių, aplinkos apsaugos, trečiųjų šalių teisių ir atitinkamų prekybos ir muitų taisyklių atžvilgiu pagal gamybos šalyje taikomą teisės aktų sistemą;

28)

atitinkami teisės aktai ir standartai :

a)

gamybos šalyje taikomos taisyklės, susijusios su gamybos teritorijos teisiniu statusu žemės naudojimo teisių, aplinkos apsaugos, trečiųjų šalių teisių ir atitinkamų prekybos ir muitų taisyklių atžvilgiu pagal gamybos šalyje taikomą teisės aktų sistemą;

b)

pagal tarptautinę teisę saugomos žmogaus teisės, visų pirma paprotinių naudojimosi žeme teisių ir teisės į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą apsaugos priemonės, kaip nustatyta, inter alia, JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, JT nuolatiniame forume čiabuvių klausimais ir galiojančiuose privalomuose tarptautiniuose susitarimuose, Konvencijoje dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų (Nr. 169, 1989), kuri apima teisę į aplinkos apsaugą, teisę saugoti aplinką be jokio persekiojimo ir priekabiavimo, taip pat kitos tarptautiniu mastu pripažintos žmogaus teisės, susijusios su žemės naudojimu, prieiga prie jos ar nuosavybe;

28a)

28b)

28c)

(b)

jie pagaminti pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus; taip pat

b)

jie pagaminti pagal atitinkamus teisės aktus ir standartus, kaip apibrėžta 2 straipsnio 28 punkte ; taip pat

(a)

atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio a arba b punktų;

a)

atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio;

(b)

atlikus deramą patikrinimą nustatyta, kad rizika, jog atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio a arba b punktų , nėra nedidelė;

b)

atlikus deramą patikrinimą nustatyta, kad rizika, jog atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio, nėra nedidelė;

a)

jų tiekimo grandinėje būtų prasmingai bendradarbiaujama su pažeidžiamais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., smulkiaisiais ūkininkais, čiabuvių tautomis ir vietos bendruomenėmis;

b)

būtų užtikrinama, kad tiems pažeidžiamiems suinteresuotiesiems subjektams būtų teikiama tinkama pagalba ir mokamas teisingas užmokestis, kad jų prekės ir produktai atitiktų taisykles, visų pirma atsižvelgiant į geografinės vietos nustatymo reikalavimą, ir kad būtų užtikrinama, jog dėl šio reglamento įgyvendinimo patiriamos išlaidos būtų teisingai paskirstytos įvairiems vertės grandinės dalyviams; taip pat

c)

būtų stebimas sutartų įsipareigojimų įgyvendinimas, užtikrinant, kad būtų pašalintas nustatytiems pažeidžiamiems suinteresuotiesiems subjektams daromas neigiamas poveikis.

a)

veiklos vykdytojų arba prekiautojų, kurie tiekė jiems atitinkamas prekes ir produktus, vardus ir pavardes arba pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainių adresus;

b)

prekiautojų, kuriems jie tiekė atitinkamas prekes ir produktus, vardus ir pavardes arba pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainių adresus.

(a)

veiklos vykdytojų arba prekiautojų, kurie tiekė jiems atitinkamas prekes ir produktus, pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainės adresus;

(b)

prekiautojų, kuriems jie tiekė atitinkamas prekes ir produktus, pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainės adresus.

(a)

aprašymą, įskaitant atitinkamų prekių ir produktų prekybinį pavadinimą ir tipą, taip pat, jei taikytina, bendrinį rūšies pavadinimą ir visą jos mokslinį pavadinimą;

a)

aprašymą, įskaitant atitinkamų prekių ir produktų prekybinį pavadinimą ir tipą, taip pat, jei taikytina, bendrinį rūšies pavadinimą ir visą jos mokslinį pavadinimą; produkto aprašyme pateikiamas jame esančių arba tiems produktams gaminti naudotų prekių sąrašas; gyvūninių produktų aprašyme pateikiamas produktų, naudojamų gyvūnams šerti, sąrašas;

(c)

gamybos šalies identifikacinius duomenis;

c)

gamybos šalies ar jos dalių identifikacinius duomenis;

(d)

geografinės vietovės koordinates, visų žemės sklypų, kuriuose buvo gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, platumą ir ilgumą , taip pat gamybos datą ar laiko intervalą;

d)

geografinės vietos koordinates, visų žemės sklypų, kuriuose buvo gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, platumą ir ilgumą, arba geografinės vietovės koordinates, visų žemės sklypų, kuriuose buvo gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, visų daugiakampio kampų viršūnių taškų platumą ir ilgumą; bet kokio miškų naikinimo ar alinimo konkrečiuose žemės sklypuose, identifikuojamuose pagal vieną platumos ir ilgumos tašką arba daugiakampį, atveju automatiškai pripažįstama, kad visi produktai ir prekės iš tų žemės sklypų netinkami teikti rinkai ir jais prekiauti rinkoje arba eksportuoti; veiklos vykdytojai nurodo prekės ar produkto gamybos datą ar laiko intervalą arba derliaus nuėmimo sezoną ; Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl žemės sklypų dydžio, kurį viršijus bendrovės privalo pateikti daugiakampius, kaip vienintelę atitinkamų prekių ir produktų geografinės vietos nustatymo priemonę;

(h)

tinkamą ir patikrinamą informaciją, kad gamyba buvo vykdoma pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus, įskaitant bet kokį susitarimą, suteikiantį teisę naudoti atitinkamą plotą atitinkamos prekės gamybai.

h)

tinkamą ir patikrinamą informaciją, kad gamyba buvo vykdoma pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus, taip pat atitinkamus teisės aktus ir standartus, kaip apibrėžta 2 straipsnio 28 dalyje;

ha)

tinkamą ir patikrinamą informaciją, gautą atlikus nepriklausomus auditus ir deramas konsultacijas, kad atitinkamų prekių ir produktų gamybai naudojamai teritorijai nepareikšta jokių pretenzijų, pagrįstų čiabuvių, paprotinėmis arba kitomis teisėtomis žemės naudojimo teisėmis, arba kad dėl jos nevyksta joks ginčas, susijęs su naudojimu, nuosavybe ar užėmimu;

hb)

tinkamą ir patikrinamą informaciją, kurioje atsispindi visų čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir kitų grupių, kurios teigia turinčios teises į atitinkamą vietovę, naudojamą atitinkamų prekių ir produktų gamybai, nuomonė dėl tų atitinkamų prekių ir produktų gamybos.

a)

kliento ekonominės veiklos, subjektų, kuriuos klientas kontroliuoja veiklos ir kliento tiekėjų ekonominės veiklos aprašymą;

b)

informaciją apie atitinkamas Sąjungos rinkai pateiktas, jai tiekiamas arba iš jos eksportuojamas prekes ir produktus, taip pat apie susijusį deramą patikrinimą pagal šį reglamentą;

c)

atitinkamų prekių ir produktų naudojimą a punkte nurodytai veiklai vykdyti, įskaitant informaciją apie atitinkamas faktiškai naudojamas prekes ir produktus ir apie susijusį deramo patikrinimo vykdymą pagal šį reglamentą;

d)

politiką, kurią nustatė ir įgyvendina klientas bei a punkte nurodyti subjektai ir tiekėjai, siekdami užtikrinti, kad jų veikla nesukeltų miškų naikinimo, miškų alinimo ar pertvarkymo;

e)

gamybos šalies identifikacinius duomenis ir geografinės vietos koordinates, visų žemės sklypų, kuriuose turi būti gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, platumą ir ilgumą.

ba)

pažeidžiamų tautų, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir kitų paprotinių naudojimosi žeme teisių turėtojų buvimą atitinkamos prekės ar produkto gamybos šalyje ir dalyje;

bb)

reikalavimus arba ginčus, susijusius su įprastu naudojimusi, nuosavybės teisėmis ar naudojimusi paprotinio žemės valdymo teisėmis teritorijoje, kurioje gaminama atitinkama prekė ar produktas, nesvarbu, ar ji oficialiai registruota, ar ne;

(c)

miškų kirtimo ar alinimo paplitimą atitinkamos prekės ar produkto šalyje, regione ir gamybos vietovėje;

c)

miškų kirtimo, alinimo ar pertvarkymo paplitimą atitinkamos prekės ar produkto šalyje, regione ir gamybos vietovėje;

(e)

susirūpinimą dėl gamybos ir kilmės šalies, pavyzdžiui, korupcijos lygį, dokumentų ir duomenų klastojimo paplitimą, teisėsaugos nepakankamumą, ginkluotą konfliktą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ar Europos Sąjungos Tarybos taikomas sankcijas;

e)

susirūpinimą dėl gamybos ir kilmės šalies ar jos dalies pagal 27 straipsnį , pavyzdžiui, korupcijos lygį, dokumentų ir duomenų klastojimo paplitimą, teises į naudojimąsi žeme ir čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises įtvirtinančių teisės aktų nebuvimą, tų teisių pažeidimą arba nepakankamą tų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ginkluotą konfliktą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ar Europos Sąjungos Tarybos taikomas sankcijas;

(f)

atitinkamos tiekimo grandinės sudėtingumą, ypač sunkumus, susijusius su prekių ir (arba) produktų susiejimu su žemės sklypu, kuriame jie buvo pagaminti;

f)

atitinkamos tiekimo grandinės sudėtingumą, ypač sunkumus, susijusius su prekių ir (arba) produktų susiejimu su žemės sklypu, kuriame jie buvo pagaminti , arba nacionalines duomenų apsaugos taisykles, kuriomis draudžiama perduoti tokius duomenis ;

(g)

susimaišymo su nežinomos kilmės produktais arba produktais, gaminamais vietovėse, kuriose buvo arba yra naikinami arba alinami miškai, riziką;

g)

susimaišymo su nežinomos kilmės produktais arba produktais, gaminamais vietovėse, kuriose buvo arba yra naikinami, alinami arba pertvarkomi miškai ir pažeidžiamos atitinkamos teisės nuostatos , riziką;

ha)

daugiašalių suinteresuotųjų subjektų dialogų, kuriuose buvo kviečiamos aktyviai dalyvauti poveikį patiriančios šalys, pvz., MVĮ, čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės, rezultatą;

ia)

pagal skubių pranešimų mechanizmą pateiktą informaciją;

(a)

pavyzdinė rizikos valdymo praktika, ataskaitos, įrašai, vidaus kontrolė ir atitikties valdymas, įskaitant veiklos vykdytojų, kurie nėra MVĮ, atveju atitikties pareigūno paskyrimą vadovybės lygmeniu;

a)

pavyzdinė rizikos valdymo praktika, ataskaitos, įrašai, vidaus kontrolė ir atitikties valdymas, įskaitant veiklos vykdytojų, kurie nėra MVĮ, atveju atitikties pareigūno paskyrimą vadovybės lygmeniu , nurodant konkrečius kontaktinius duomenis arba naujausią kontaktinį el. pašto adresą ;

a)

pateikiama visa 9 straipsnyje nurodyta informacija;

b)

aprašoma informacija ir įrodymai, gauti ir panaudoti įvertinant atitinkamų prekių ir produktų atitiktį 3 straipsniui;

c)

pateikiamos pagal 10 straipsnio 1 dalį atlikto rizikos vertinimo išvados ir aprašomos visos rizikos mažinimo procedūros ar priemonės, kurių imtasi pagal 10 straipsnio 4 dalį;

d)

nurodoma data ir vieta, kurioje atitinkamos prekės ir produktai buvo pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti iš Sąjungos rinkos; taip pat

e)

pateikiami įrodymai, kad buvo konsultuojamasi su čiabuvių tautomis, vietos bendruomenėmis ir kitais paprotinių naudojimosi žeme teisių turėtojais, esančiais atitinkamų prekių ir produktų gamybos vietovėje.

a)

informacijos ir dokumentų rinkimą, kaip nurodyta 9 straipsnio 1a dalyje, kurio reikia šio straipsnio 1 dalyje nustatytam reikalavimui įvykdyti;

b)

rizikos vertinimo ir mažinimo priemones, nurodytas 10 straipsnyje.

da)

laikinųjų priemonių, kurių imtasi pagal 21 straipsnį, ir taisomųjų priemonių, kurių imtasi pagal 22 straipsnį, nagrinėjimą;

(f)

bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas nustatyti tikslią atitinkamos prekės ar produkto pagaminimo vietą , įskaitant izotopinius tyrimus ;

f)

bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas tiksliai atitinkamos prekės ar produkto pagaminimo vietai nustatyti , įskaitant , be kita ko, anatominę, cheminę ir DNR analizę ;

fa)

bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas biologinėms rūšims, kurioms taikomas šis reglamentas ir kurios yra atitinkamoje prekėje ar produkte, nustatyti, įskaitant, anatominę, cheminę ir DNR analizę;

(g)

bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas nustatyti, ar atitinkama prekė ar produktas pagamintas nenaikinant miškų, įskaitant Žemės stebėjimo duomenis, pvz., pagal programą „Copernicus“, ir priemones, ir

g)

bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas nustatyti, ar atitinkama prekė ar produktas pagamintas nenaikinant miškų, įskaitant Žemės stebėjimo duomenis, pvz., pagal programą „Copernicus“, ir priemones arba duomenis, gautus iš kitų viešai ir privačiai prieinamų šaltinių , ir

a)

teminiai žemėlapiai, įskaitant miškų ploto žemėlapį su laiko eilutėmis nuo 2 straipsnio 8 punkte nustatytos galutinės datos ir įvairias klases, pagal kurias galima patikrinti kraštovaizdžio sudėtį;