|
2023 6 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 228/132 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistema““
(COM(2022) 682 final)
(2023/C 228/19)
|
Pranešėjas |
András EDELÉNYI |
|
Bendrapranešėjis |
Alessandro MOSTACCIO |
|
Prašymas pateikti nuomonę |
Europos Komisija, 2023 2 8 |
|
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis |
|
Atsakingas skyrius |
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius |
|
Priimta skyriuje |
2023 4 13 |
|
Priimta plenarinėje sesijoje |
2023 4 27 |
|
Plenarinė sesija Nr. |
578 |
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė) |
134 / 0 / 4 |
1. Išvados ir rekomendacijos
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK):
|
1.1. |
palankiai vertina laiku pateiktą Komunikatą dėl ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemos: tai sektorius, kuris suteikia galimybių priartėti prie tvarumo ir žiediškumo tikslų. Jei bioplastikai būtų tinkamai reguliuojami, jie galėtų būti žaliojo vystymosi priemonė (sumažėtų iškastinio kuro vartojimas ir tarša plastikais, padidėtų atskiras atliekų surinkimas); |
|
1.2. |
pabrėžia, kad laimei, Europa yra bioplastikų ir biologiškai skaidžių plastikų plėtojimo pradininkė ir 2007–2020 m. finansavo daugiau nei 130 mokslinių tyrimų projektų už 1 mlrd. EUR (1). ES yra antra pagal dydį bioplastikų gamintoja pasaulyje ir turėtų sustiprinti savo pasaulines pozicijas, sutelkdama dėmesį į produktus, turinčius didžiausią pridėtinę vertę, t. y. produktus, kurie yra biologiniai, biologiškai skaidūs ir kompostuojami (Azijoje daugiausia gaminami tik kompostuojami produktai, tačiau jie nėra gaminami iš atsinaujinančiųjų išteklių); |
|
1.3. |
mano, kad pasiekdami didžiausią naudą aplinkai galėsime pakelti pasaulinės konkurencijos kartelę, jei pagal naują reglamentavimo sistemą bus galima atrinkti didžiausią aplinkosaugos pridėtinę vertę teikiančius pramoninius panaudojimo būdus ir jei visi į rinką pateikiami nauji produktai bus aiškiai ir teisingai ženklinami vartotojams, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti pereinant prie žiedinės ekonomikos; |
|
1.4. |
ragina Komisiją padaryti išvadas remiantis lyginamąja biologinio, biologiškai skaidaus ir kompostuojamo plastiko, palyginti su plastiku iš iškastinio kuro, naudos analize. Kai kurios pernelyg atsargios nelyginamosios rekomendacijos gali nepateikti pakankamai gairių moksliniams tyrimams, inovacijoms ir investicinei veiklai pradėti. Tai gali stabdyti pažangą ir susilpninti ES konkurencinį pranašumą; |
|
1.5. |
rekomenduoja sistemingai peržiūrėti visas priemones, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai veikia supančią teisinę ir reglamentavimo aplinką, kad jos atitiktų naujausias mokslo išvadas. Tai galėtų sumažinti painiavą ir apsaugoti naudotojus; |
|
1.6. |
ragina užtikrinti, kad vertinant medžiagas, produktus ir procesus, įskaitant žiediškumo aspektus, būtų taikoma pakopinė hierarchinė prioritetinė sistema. Tai svarbu žaliavų, biomasės ir maisto grandinių požiūriu, taip pat pakopiniam perdirbimui. Įgyvendinant AIED III bus nustatyta seka, pagal kurią pirmenybė teikiama medžiagos (atsinaujinančiųjų išteklių medžiagos) pakartotiniam naudojimui ir (arba) perdirbimui, o ne panaudojimui energijos tikslais (atsinaujinančiųjų išteklių energija); |
|
1.7. |
yra įsitikinęs, kad gyvavimo ciklo analizė (GCA) yra puiki priemonė tam tikriems produktų tvarumo aspektams įvertinti, todėl ji padeda orientuoti planuojamą arba vykdomą mokslinių tyrimų, inovacijų ir investavimo veiklą. Tačiau reikia dėti dar daug pastangų, kad būtų pašalinti šiuo metu taikomų metodų trūkumai, siekiant sumažinti netikrumą, susijusį su biogeninio anglies dioksido priedo nepaisymu (2) ir poveikiu gamtiniam kapitalui; |
|
1.8. |
mano, kad dauguma dabartinių sąnaudų apskaitos ir kainodaros metodų neleidžia internalizuoti ir pripažinti papildomų komponentų, kurie grąžinami į gamybos ciklą, poveikio susijusioms išlaidoms ir pelnui. Reali didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) sistema, pagrįsta GCA ir pritaikyta konkretiems poreikiams, gali perorientuoti ir pakoreguoti dabartinį neigiamą biopolimerų produktų kainų konkurencingumą; |
|
1.9. |
siūlo, kad kruopščiai atrinktos intervencijos sritys, kurios turėtų būti laikomos europinę pridėtinę vertę kuriančiomis sritimis (3), galėtų padėti nustatyti ir pašalinti kliūtis, stabdančias reikiamą sparčią pažangą. Tai ypač aktualu duomenų rinkimui, stebėsenai ir diskusijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimui; |
|
1.10. |
rekomenduoja Komisijai tęsti ciklines svarbių pokyčių biopolimerų ekosistemoje peržiūras. Įdiegti viešų konsultacijų metodai ir priemonės yra geras būdas įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma užtikrinant, kad organizuota pilietinė visuomenė dalyvautų per įvairias atstovaujamąsias asociacijas; |
|
1.11. |
ragina valstybes nares nustatyti privalomus biologinio plastiko kiekius procentais tiek bioplastikams, tiek kompostuojamam plastikui. Siūloma, kad visos demonstravimo medžiagos (reklama, prekės ženklo kūrimas ir t. t.) būtų grindžiamos galutiniais standartais ir normomis. Sertifikuotam biogeninės anglies kiekiui – tai radioaktyviojo anglies izotopo C-14 metodas. Masės balanso metodas priimtinas sudėtingesnio, daugkartinio ar tarpinio lygio perdirbimo biomasės kiekiui išreikšti, tačiau apie tai turi būti pranešta vartotojams; |
|
1.12. |
atkreipia dėmesį į reglamentą, kuriuo draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, tačiau siūlo patikslinti jo taikymo sritį ir formuluotę, nes mano, kad iš reglamentavimo nevertėtų pašalinti tam tikrų plastikinių gaminių ir jų naudojimo būdų, kurie iš esmės yra vienkartinio naudojimo, negrąžinami, t. y. kurie negali būti pakartotinai naudojami ar mechaniškai perdirbami. Tokiais atvejais pirmenybę reikėtų teikti biologinių plastikų ir (arba) BSKP naudojimui; |
|
1.13. |
pabrėžia tai, kad mechaninis (trumpojo ciklo) perdirbimas dažnai yra naudingas dėl santykinio paprastumo, tačiau jis turi trūkumų, pavyzdžiui, perdirbimas į žemesnės kokybės gaminį maišant, storio apribojimai, galutinio produkto kiekis ir energijos poreikis. Atlikus sudėtingą tvarumo palyginimą gali paaiškėti, kad geriau naudoti biologinius polimerus arba skirtingus perdirbimo būdus (t. y. organinius ir (arba) cheminius). Tokiu atveju tinkamiausias pasirinkimas gali būti ir biologinio, ir kompostuojamo plastiko naudojimas. Dar reikia sukurti plonos folijos atskyrimo metodus; |
|
1.14. |
mano, kad biologiškai skaidus plastikas, sertifikuojamas pagal ES standartus, suteikia galimybę sumažinti plastiko taršą, nes mažėja mikroplastiko ir nanoplastiko atliekų kaupimasis, taigi ir biologiškai neskaidžių medžiagų daroma žala. Kol kas esama nedaug kontroliuojamo biologinio skaidymo atviroje natūralioje aplinkoje panaudojimo būdų, tačiau jie labai svarbūs. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurti sisteminiai metodai, pagal kuriuos būtų derinamos medžiagos savybės ir sąlygos, kad būtų galima pasinaudoti biologinio skaidymo dirvožemyje ir kitoje atviroje natūralioje aplinkoje panaudojimo būdais; |
|
1.15. |
yra įsitikinęs, kad kompostavimas pramoniniu būdu ir kompostuojamo plastiko naudojimas yra puikus būdas padidinti maisto atliekų surinkimą ir naudojimą. Šie metodai leidžia ne tik grąžinti anglį į dirvožemį, bet ir kartu šalinti ir perdirbti maisto atliekas ir pakuotes (arba kitas kompostuojamas medžiagas). Valstybės narės turėtų būti skatinamos ir joms turėtų būti padedama nuo 2024 m. įgyvendinti privalomą rūšiuojamąjį organinių atliekų surinkimą. Šiam etapui jau reikėtų turėti kompostuojamų plastikų, pavyzdžiui, maišelių ir kitų su maistu susijusių gaminių, taip pat parengtą infrastruktūrą, užtikrintą organizavimą ir informuotumo didinimo kampanijas; |
|
1.16. |
ragina, kad kompostuojamų plastikų naudojimo būdai neapsiribotų tik tais, kurie išvardyti Komisijos pasiūlyme dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Patirtis ir geroji praktika rodo, kad kompostuojami plastikai gali būti naudingi daugelyje sričių, visų pirma susijusių su sąlyčiu su maistu, uždarais ciklais ir plonų folijų naudojimu. |
2. Nuomonės rengimo aplinkybės, žodynėlis ir sektoriaus padėtis
2.1. Atsinaujinančiųjų plastikų apibrėžtys
|
— |
„Bioplastikas“ yra apibendrinantis bendrasis terminas, kuris neturėtų būti vartojamas nei parduodant plastiką, nei jį taikant, nes gali būti netinkamai vartojamas ir (arba) klaidinantis arba kelti neigiamas asociacijas. Šiuo atveju tai yra „biologinis, biologiškai skaidus ir kompostuojamas plastikas“. |
|
— |
Biologinis plastikas (augalinės kilmės plastikas, BP): plastikas, pagamintas iš atsinaujinančiųjų, neiškastinių žaliavų (4). BP gali būti biologiškai skaidus arba ne. Pakaitinis BP yra chemiškai identiškas jo analogams iš iškastinio kuro. „Biologiškiems priskirti plastikai“ gali būti apibrėžiami kaip plastikai, kurių sudėtyje yra tam tikros biologinės kilmės medžiagos. |
|
— |
Biologiškai skaidūs plastikai (BSP): plastikai, kuriuos, pasibaigus jų funkcionavimui, skaido mikroorganizmai, todėl susidaro vanduo, biomasė, mineralinės druskos ir anglies dioksidas (CO2) (arba metanas anaerobinio skaidymo atveju). Jie gali būti pagaminti tiek iš biologinių, tiek iš iškastinių žaliavų. |
|
— |
Kompostuojami plastikai (KP): biologiškai skaidžių plastikų (kurių santrumpa yra BSKP) pogrupis, kuriame biologinis skaidymas vyksta kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant mikroorganizmus stabiliems organiniams likučiams, vandeniui ir CO2 gaminti esant deguonies arba metano nesant deguonies, kadangi abejos galutinės dujos gali būti surinktos. Standartizuotas, griežtai kontroliuojamas kompostavimas vyksta kompostavimo įmonėse (organinių medžiagų perdirbimo įmonėse) laikantis EN 13432 (5) reikalavimų, kuriais be kita ko užtikrinamas ekologiškų priedų naudojimas. Kompostavimui namuose netaikomos tokios griežtos sąlygos, todėl jo metu neužtikrinamas iš anksto nustatytas galutinis produktas. |
|
— |
Palankiausias derinys, savaime suprantama, yra tada, kai plastikas yra ir biologinis, ir biologiškai skaidus, įskaitant kompostuojamą, kaip yra plačiai naudojamos polilaktido rūgšties (PLA) atveju. |
2.2. Plastikų sektorius
Plastiko ir (arba) bioplastiko gamyba pasaulyje
2021–2022 m. duomenys. Pasaulinė plastiko ir bioplastiko gamyba (6)
|
Metai |
Iš iškastinių žaliavų pagamintas plastikas [Mt] |
Bioplastikas [Mt] |
BP [%] |
Biologinis plastikas [Mt; (%)] |
BSKP [Mt; (%)] |
|
2021 |
367 |
1,80 |
0,49 |
0,74 ; (41,2 ) |
1,05 ; (58,7 ) |
|
2022 (*1) |
390 |
2,22 |
0,57 |
1,07 ; (48,2 ) |
1,14 ; (51,3 ) |
|
Šaltinis: Europos bioplastikai, faktai ir skaičiai, https://www.european-bioplastics.org/market/. |
|||||
Šiuo metu bioplastikas sudaro apie 1 % viso pasaulyje pagaminamo plastiko kiekio.
Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. bioplastiko kiekis padidės nuo 1,8 iki 6,2 mln. tonų.
2.2.1.
Pagrindinis bioplastiko gamybos centras yra Azija (ypač Kinija) (41,4 % 2022 m.), po jos eina ES (26,5 %) ir JAV (18,9 %).
Iki 2027 m. Azijos dalis turėtų padidėti iki 63 %, o neteikiant paramos priemonių ES dalis turėtų gerokai sumažėti.
2.2.2.
ES bioplastiko paklausa padidėjo nuo 210 000 tonų 2019 m. iki maždaug 320 000 tonų 2021 m. (7) Metinis augimo tempas viršijo 23 %. Palyginti su pasauline bioplastiko gamyba, Europos paklausa yra apie 18 % Europai tenka pagrindinis vaidmuo užsienio prekybos balanso ir techninių inovacijų srityje.
Labai svarbu geriau informuoti vartotojus apie plastiko iš iškastinio kuro ir bioplastiko skirtumus bei optimalų bioplastiko naudojimą.
2.3. Su plastiku susiję aplinkosaugos uždaviniai
2.3.1.
Plastikų vertės grandinė ribotai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), palyginti su kitomis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, energija, cheminėmis medžiagomis ir kai kuriomis kitomis medžiagomis. Apskaičiuota, kad 2018 m. bendras ES plastikų vertės grandinės išmetamas ŠESD kiekis sudarė 208 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (CO2 ekv.). Didžioji dalis (63 %) susidaro gaminant plastiko polimerus. Šių polimerų perdirbimas į produktus sudaro 22 %, o plastiko atliekų tvarkymas gyvavimo ciklo pabaigoje – dar 15 % ŠESD, daugiausia dėl deginimo (8).
2.3.2.
Be poveikio klimatui, plastiko perdirbimo lygis vis dar yra per mažas. Tai taip pat daro poveikį aplinkai ir pasaulio gamtiniam kapitalui (aplinkosauginis pėdsakas), nes naudojamos ribotos gamtos išteklių atsargos ir daroma žala pasaulio ekosistemoms, pavyzdžiui, dirvožemiui, žemei, orui, vandeniui, gyviesiems organizmams ir galiausiai žmonių sveikatai bei gerovei. Specifinis klausimas yra mikroplastiko dalelių kaupimasis gėlame ir jūros vandenyje.
2.3.3.
Bioplastiko vertės grandinė gali padėti sumažinti išmetamą CO2 kiekį dėl biogeninio ar sekvestruoto CO2, jei jo naudojimas gerokai išaugs ir jei biologinio plastiko atliekos bus perdirbamos, o ne deginamos. Plastiko gamyba iš biomasės ir (arba) užtikrinimas, kad tam tikroje aplinkoje plastiko gaminiai galėtų biologiškai skaidytis, turi daug privalumų, palyginti su įprastiniais plastikais, tačiau juos reikia pripažinti ir į juos atsižvelgti. Atlikus scenarijų skaičiavimą (Eionet ataskaita – ETC/WMGE 2021/3), pagal kurį visi plastikai, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras, pakeičiami biologiniais plastikais ES, bendras metinis išmetamas ŠESD kiekis sudarė 146 mln. tonų CO2 ekv. biologinio plastiko atveju, t. y. 30 % mažiau nei 208 mln. tonų CO2 ekv. iš iškastinio kuro vertės grandinės (9).
3. Bendrosios pastabos
|
3.1. |
Visiems biologiniams plastikams būdinga tai, kad jie turi didelį potencialą pagerinti ir išsaugoti tvarų ir subalansuotą anglies ciklą. Atitinkamai jie prisideda prie nulinio grynojo poveikio klimatui ir gamtiniam kapitalui. Tačiau dvi pagrindinės grupės turėtų būti apdorojamos atskirai. Biologiniai plastikai (BP), gaunami iš augalų, sudaro sąlygas pereiti nuo plastikų, pagamintų naudojant iškastinį kurą, ekonomikos prie biomasės plastikų ekonomikos. Tačiau biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai (BSKP) turi išskirtinių privalumų, susijusių su produktų gyvavimo ciklo pabaigos valdymu ir žaliojo kurso tikslais (pvz., maisto švaistymo mažinimo, tvarios gamybos ir vartojimo). |
Tikslinga naudoti plastikus, kurie yra ir biologiniai, ir kompostuojami, siekiant grynąjį ŠESD balansą sumažinti iš aplinkos sekvestruoto CO2 kiekiu.
|
3.2. |
Europos Komisijos komunikate pateikiama išsami ir visapusiška biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų sektoriaus analizė, kurioje apžvelgiami turimi duomenys. Kai kuriais aspektais išvados ir rekomendacijos yra pernelyg atsargios ir kelia pavojų, kad tam tikrose pagrindinėse srityse bus atgrasoma nuo inovacijų ir investicijų. Analizė turėtų būti lyginamoji, pagal kurią biologiniai, biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai galėtų būti lyginami su dabartiniu plastiku, pagamintu naudojant iškastinį kurą, nors bet kuriuo atveju plastikų pakeitimas lygia dalimi bioplastikais nėra perspektyvus scenarijus. |
|
3.3. |
Bendras visuomenės supratimas apie tvarias medžiagas ir gaminius bei jų naudojimą ir pritarimas jiems yra gana didelis, paprastai 80–90 % apklausų duomenimis. 25 % apklaustų vartotojų būtų pasirengę mokėti 20 % didesnę kainą nei už analogiškus gaminius, pagamintus iš plastiko naudojant iškastinį kurą, o 4 % mokėtų 50 % daugiau už tvarius biopolimerų gaminius. |
|
3.4. |
Norint sukurti ir įgyvendinti realią strateginę sistemą, reikia:
|
|
3.5. |
Visoje sistemoje turi vyrauti pakopinė hierarchinė prioritetų sistema, kuri apimtų ir plastiko kiekio mažinimą šaltinio vietoje ir prieš jį. Ji turi apimti visą vertės grandinę ir atitikti išsaugojimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir valorizacijos principus, kad komponentai būtų nuolat įtraukiami į ciklą. Jei įmanoma, turi būti kontroliuojamos visos anglies sankaupos, srautai ir ciklas: tai apima susikaupusią anglį žaliavose (anglys, nafta, dujos); anglį, kuri buvo pagaminta, perdirbta, sugauta (kaip CO2), surinkta (kaip atliekos) ir perdirbta; ir gamtoje pasklidusią anglį, esančią panaudotuose produktuose, dirvožemyje ir ore. Perdirbimo galimybės – tai tvarumo sumetimais optimizuoti trumpojo ciklo (mechaniniai), vidutinio ciklo (fiziniai / cheminiai ir (arba) tik cheminiai) ir viso ciklo (biocheminiai) sprendimai, priklausomai nuo to, kaip įvairios medžiagos gali būti grąžintos į ciklą. |
|
3.6. |
Dėl pirmiau nurodytų reikalavimų ekologinio projektavimo inžinerijos srityje kyla naujų ir plataus masto iššūkių. Ekologinio projektavimo inžinieriai, be tradicinių užduočių, susijusių su funkcionalumu, įgyvendinamumu ir estetika, dabar turi atsižvelgti į žaliavų gavybą, ilgaamžiškumą, gyvavimo ciklo pabaigos prognozę, žiediškumą ir optimizuotą tvarumą. |
|
3.7. |
Ypatingo dėmesio nusipelno tvarus apsirūpinimas žaliavomis: 1 % BP dalis plastikų rinkoje užima 0,02 % ariamosios žemės. Teoriškai, bet nerealiai, norint plastiką, pagamintą naudojant iškastinį kurą, 100 % pakeisti BP reikėtų 4–5 % ariamosios žemės. Šiuo metu kultūriniai augalai (cukrus, krakmolas, aliejai) sudaro du trečdalius žaliavų šaltinių, o nevalgomi produktai (mediena, ricinos aliejus) sudaro likusį trečdalį. Nepaisant mažo žemės naudojimo, bus siekiama pereiti prie maisto ir biomasės pakopų, t. y. pereiti nuo kultūrinių augalų ir (arba) maisto produktų prie šalutinių produktų (pvz., šiaudų, medienos atliekų) ir perdirbamų atliekų (organinės lignoceliuliozės, angliavandenilių ir angliavandenių atliekų) naudojimo prieš gaunant energiją. Tas pats pasakytina apie naujas žaliavų iniciatyvas, pavyzdžiui, dumblių atliekas. |
|
3.8. |
Gamybos technologijos dažniausiai yra sukurtos, o transformacijai gali būti taikomos plastikui, pagamintam naudojant iškastinį kurą, skirtos technologijos. Tačiau, norint sukurti žiedinę grandinę, abiejuose linijinio proceso galuose turi būti papildomi etapai: žaliavų gamyba ir biologinis perdirbimas, taip pat atliekų surinkimas ir apdorojimas, o po to perdirbimas arba panaudojimas. Tai plačiau pasklidę medžiagų srautai. Kai reikia ir įmanoma, turėtų būti naudojami centralizuoti CO2 surinkimo procesai. |
|
3.9. |
Medžiagų moksliniai tyrimai ir inžinerija turėtų būti orientuojami į naujų biopolimerų ar mišinių, pasižyminčių naujais fizinių, cheminių, funkcinių ir biologinio skaidumo savybių deriniais, panaudojimo būdų spektro išplėtimą, atsižvelgiant tiek į medžiagų savybes, tiek į sąlygas. |
|
3.10. |
Darbo aspektai dar nėra išsamiai išnagrinėti. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. bus sukurta dar 175 000–215 000darbo vietų (16 išnaša). Naujoms technologijoms reikia naujų įgūdžių, ypač susijusių su žaliavų perdirbimu, grąžinamuoju perdirbimu ir ekologinio projektavimo inžinerija. Į šiuos poreikius reikės atsižvelgti rengiant plėtros ir investicijų planus, taip pat mokymo, švietimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas. Didėja pasitenkinimas darbu ir jo prestižas, tačiau ne mažiau dėmesio reikia skirti deramų darbo sąlygų sukūrimui. |
|
3.11. |
Daugumoje šiandieninių pagrindinių apskaitos ir kainodaros modelių taikomas tradicinis arba linijinis etapo nuo gavybos iki gamybos metodas. Šiame palyginime biopolimerai yra nepalankesnėje padėtyje dėl didelių medžiagų sąnaudų, labiau išskaidytos prieigos prie žaliavų, mažesnės serijinės gamybos ir mokymosi kreivės. Tai gali visiškai pasikeisti taikant paradigmą „nuo lopšio iki lopšio“, pagal kurią internalizuojamos tvarios recirkuliacijos sąnaudos. Tinkamai taikomi moduliniai didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) metodai galėtų kompensuoti šį atotrūkį. |
|
3.12. |
Siekiant įvertinti naudotų prekių ir medžiagų aplinkosauginį pėdsaką naudojami gyvavimo ciklo analizės (GCA) metodai ir skaičiavimai. Įdėta daug pastangų siekiant apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti šį poveikį, išreikštą CO2 ekvivalento grynuoju išmetamu ŠESD kiekiu. Norint tobulinti dabartinius produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) nustatymo metodus, reikės sukaupti daugiau patirties, atlikti mokslinius tyrimus ir modeliuoti, nes jie yra nepakankami, kai reikia nustatyti biogeninės anglies priedą ir kiekybiškai įvertinti žemės naudojimo keitimo poveikį bei sunkiai nuspėjamą poveikį gamtiniam kapitalui. Reali ir priimtina GCA yra būtina patikimos ir modulinės DGA sistemos sąlyga. GCA grindžiama atrankinė patikra ir prognozės sumažintų riziką, nes padėtų priimti ankstyvus sprendimus dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų. |
|
3.13. |
Valstybių narių praktika ir teisės aktai gana stipriai skiriasi. Todėl kuriant europinę pridėtinę vertę (10) daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tokioms sritims kaip duomenų rinkimas ir skaidrumas, gerosios patirties nustatymas ir sklaida, mokslinės, ekonominės, finansinės ir socialinės pažangos stebėsena, taip pat kliūčių nustatymas ir pagalba jas pašalinti arba tam rasti sprendimų, kad ES išliktų pakankamai konkurencinga šiame sektoriuje. |
4. Bendrosios pastabos
4.1. Įžanga
|
4.1.1. |
Daugeliu atvejų mechaninis perdirbimas neįmanomas dėl to, kad pakuotės užterštos maisto produktais arba dėl to, kad mechaniškai perdirbti mažą ir (arba) ploną pakuotę neįmanoma ir (arba) nepatogu. Tokiais atvejais kompostuojami plastikai yra geras sprendimas, nes jie leidžia bendrai šalinti ir bendrai perdirbti maisto atliekas ir pakuotes. |
4.2. Biologiniai plastikai
|
4.2.1. |
Pradedant Europos Komisijos pasiūlymu dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (2022 m. lapkričio 30 d.), politikos sistemoje turėtų būti nustatytas privalomas minimalus biologinių ir perdirbtų medžiagų kiekis biologiniams plastikams. Šis biologinių plastikų kiekis galėtų pakeisti arba papildyti mažiausią perdirbtų medžiagų kiekį. Siekiant užtikrinti maisto saugą, reikia, kad su maistu besiliečiantiems gaminiams (stalo įrankiams, puodeliams, padėklams, vyniojamosioms plėvelėms) būtų naudojamos grynosios arba chemiškai perdirbtos medžiagos; tik PET butelius ir padėklus leidžiama mechaniškai perdirbti ir perdirbti į plastiką, skirtą tiesioginiam sąlyčiui su maistu. |
|
4.2.2. |
Jau taikomos biologinių medžiagų kiekio sertifikavimo sistemos, pavyzdžiui, „TUV Austria OK“ biologinių medžiagų sistema (11) ir DIN CERTCO biologinių medžiagų kiekio sistema (12). Taip pat yra konkrečių Europos ir tarptautinių standartų (13), įskaitant trečiosios šalies sertifikuotus masės balansu pagrįstus metodus. Be to, kai kurios valstybės narės nustatė privalomus perdirbtų ir biologinių medžiagų kiekius. Sertifikavimo tikslais biogeninės anglies kiekis turėtų būti nustatomas taikant C-14 radiocheminę metodiką. Tačiau daug kartų perdirbtų, nevienarūšių produktų ir BP, kurių sudėtyje yra plastiko, atveju masės kiekio metodas taip pat galėtų būti priimtinas. |
|
4.2.3. |
Taikant tam tikrus kilmės grandinės metodus galima naudoti biologines žaliavas tarpiniuose produktuose arba produktuose, kuriuose dėl vertės grandinių sudėtingumo ar masto dar negalimas atskyrimas (14). |
|
4.2.4. |
Politikos sistemoje remiamasi Jungtinio tyrimų centro plastikų GCA metodu (15), kuris grindžiamas ES produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodu kaip labiausiai suderintu turimu metodu. Tačiau PAP metodika nėra tinkama biogeninės anglies apskaitai (netgi prieštarauja kai kuriems visuotinai priimtiems standartams (16), atsižvelgiant į išankstinį biogeninės anglies įsisavinimą biologiniuose produktuose ir plastikuose) ir žemės naudojimo keitimui. |
4.3. Biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai
Biologinio skaidumo ir kompostavimo savybės nėra neigiami aspektai, dėl kurių didėja šiukšlių kiekis. Nėra įrodymų, tyrimų ar duomenų, patvirtinančių prielaidą, kad biologinis skaidumas gali neigiamai paveikti šiukšlinimą. Šį klausimą galima spręsti taikant ženklinimo sistemą, kokia jau įdiegta Italijoje. Išmesti negalima nė vienos medžiagos: visos medžiagos turi būti surenkamos, išrūšiuojamos ir perdirbamos.
4.3.1.
Plastikų biologinis skaidumas atviroje aplinkoje nėra atliekų tvarkymo priemonė. Priešingai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB (17) ir standartą EN 13432, kompostuojami plastikai turi būti perdirbami organiškai su maisto atliekomis arba su gyvulių mėšlu ir srutomis kompostavimo įmonėse, kad būtų gaminamas organinis kompostas, kuris gali būti naudojamas kaip organinė trąša dirvožemiui apdoroti ir pagerinti. Tikslas – naudoti šias medžiagas tais atvejais, kai jų nauda tvarumui yra įrodyta, kaip yra su maistu susijusių naudojimo būdų atveju. Toks kompostuojamo plastiko naudojimas gali padėti padidinti organinių atliekų surinkimo lygį ir sumažinti organinių atliekų taršą, kurią sukelia tradiciniai plastikai.
|
4.3.1.1. |
Reikėtų toliau intensyviai tirti sistemiškai optimizuotas medžiagas ir sąlygas kontroliuojamam biologiniam skaidymui konkrečioje atviroje ir natūralioje aplinkoje. Geri pavyzdžiai – vandenyje susiskaidantis gipsas arba dirvožemyje susiskaidantys polimeriniai lėtaveikių ar kontroliuojamo maistinių medžiagų išsiskyrimo trąšų sluoksniai. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti degradaciją, nes tai gali padėti užkirsti kelią mikroplastikų ir nanoplastikų kaupimosi taršai ir ją sumažinti. |
|
4.3.1.2. |
Kaip pripažįstama Europos Komisijos komunikate, biologiškai skaidus plastikas atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkyje. Šiame sektoriuje biologiškai skaidūs plastikai yra naudinga alternatyva, nes jie biologiškai skaidosi dirvožemyje nesudarydami mikroplastikų. Be to, jie padeda išvengti dirvožemio erozijos, kuri kitu atveju atsirastų naudojant labai plonas (< 25 μm) tradicines plastikines mulčio plėveles. |
4.3.2.
|
4.3.2.1. |
EESRK pabrėžia svarbų kompostuojamų plastikų vaidmenį daugumoje konkrečių su maistu besiliečiančių pakuočių ir ne pakuočių formų, atsižvelgiant į keletą Komisijos paminėtų formų (vaisių ir daržovių lipnios etiketės, arbatos maišeliai ir filtriniai kavos maišeliai, taip pat labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai), tačiau jomis neapsiribojant. Todėl reikėtų skatinti kitas svarbias kompostuojamas pakuočių ir ne pakuočių formas, pvz., stalo įrankius, puodelius, padėklus ir vyniojamąsias plėveles (taip pat uždarojo ciklo procesuose, priemonėse ir srityse), o ne uždrausti pagal pasiūlymo dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 22 straipsnį kartu su V priedu. Tai neatitinka fakto, kad nuo 2023 m. gruodžio 31 d. visose ES šalyse biologinės atliekos turi būti atskirai surenkamos arba perdirbamos jų susidarymo vietoje (18); kompostuojamam plastikui tenka pagrindinis vaidmuo siekiant didesnio surenkamų biologinių atliekų kiekio ir mažesnės komposto taršos biologiškai neskaidžiais plastikais.
Kadangi rinkoje jau yra kompostuojamų ir biologinių plastikų, atrodo, kad tinkamiausia būtų reikalauti, kad kompostuojamo plastiko sudėtyje būtų minimalus biologinių medžiagų kiekis laikantis kai kurių nacionalinių teisės aktų (kaip Italijoje ir Prancūzijoje). |
|
4.3.2.2. |
Atlikus Trąšų direktyvos peržiūrą paaiškėjo, kad Europos tręšimo modeliai yra akivaizdžiai nesubalansuoti: vidutiniškai per didelis sintetinių azoto, fosforo ir kalio maisto medžiagų naudojimas gali sukelti vandenų eutrofikaciją, o organinių trąšų, pavyzdžiui, mėšlo, komposto iš atliekų, dumblo ir pan., stygius gali sumažinti anglies kiekį dirvožemyje. |
|
4.3.2.3. |
Europos Komisijos komunikate kryžminės taršos klausimas vertinamas kaip argumentas riboti kompostuojamų plastikų naudojimą. Tačiau kryžminė tarša apima ne tik kompostuojamus plastikus, bet ir kitas medžiagas (pvz., metalus plastiko srautuose ir nekompostuojamus plastikus biologinėse atliekose). Kryžminės taršos taip pat esama plastiko srautuose, nes skirtingi polimerai turėtų būti atskirti prieš pradedant daugumą perdirbimo procesų, kad būtų išvengta perdirbimo į žemesnės kokybės gaminį. Praktiškai kryžminė plastiko srautų tarša biologiniais plastikais nėra įrodyta: Italijos duomenys rodo, kad kompostuojamų plastikų kiekis plastiko srautuose nesiekia 1 %. Taip yra dėl to, kad kai kurie gaminiai gali būti gaminami tik iš kompostuojamo plastiko (vienkartiniai plastikiniai maišeliai, stalo įrankiai, lėkštės), ir dėl to, kad yra aiški kompostuojamų ir tradicinių plastikų ženklinimo sistema, pagal kurią vartotojai gali juos atskirti ir išmesti į tinkamą perdirbimo sistemą (biologinės atliekos, skirtos kompostuotiems plastikams, ir plastikas, skirtas nekompostuotiems plastikams). Todėl šalyse, kuriose įdiegtos tinkamos kompostuojamo plastiko atliekų tvarkymo sistemos, nėra kryžminės taršos ir vartotojai nėra klaidinami (19). Šios šalys ir jų teisinės sistemos, atliekų tvarkymo sistemos ir ženklinimo sistemos galėtų būti gera praktika biologinių plastikų srityje.
Standartas EN 13432 gali būti atnaujintas, tačiau Europos Komisijos komunikate nepripažįstama, kad kompostavimo įmonės, kurios taiko geriausią turimą procesų praktiką ir technologijas, ypač tinkamus kompostavimo terminus, gali visiškai apdoroti ir biologiškai išskaidyti kompostuojamus plastikus ir maisto atliekas, kaip matyti iš „Biorepack“ surengtų pokalbių kompostavimo įmonėse (20). Nei biologinis plastikas, nei standartas EN 13432 nėra atsakingi už tai, kad kai kurios kompostavimo įmonės, ypač ES valstybėse narėse, kuriose maisto atliekų tvarkymo sistemos yra mažiau veiksmingos, nesilaiko tinkamų kompostavimo procesų ir terminų. Šias kompostavimo įmones tiesiog reikia modernizuoti. |
Briuselis, 2023 m. balandžio 27 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Oliver RÖPKE
(1) Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė.
(2) Apskaičiuojant aplinkosauginį pėdsaką biogeninio anglies dioksido sugertis (sekvestracija) iš aplinkos turėtų būti atimama iš išmetamo anglies dioksido kiekio, t. y. „įskaitoma“ į poveikį klimatui.
(3) Sritys, kuriose ES kartu gali sukurti pridėtinę vertę, palyginti su atskiromis valstybėmis narėmis, veikiančiomis atskirai, nekoordinuodamos veiksmų ir neturėdamos bendrų išteklių.
(4) Biologinių plastikų grupė taip pat gali apimti „biologiškiems priskirtus plastikus“, kurie gali būti apibrėžiami kaip plastikai, kurių sudėtyje yra tam tikros biologinės medžiagos (biologinių medžiagų kiekį galima nustatyti paskirstant žaliavas).
(5) OL L 190, 2001 7 12, p. 21.
(*1) Preliminarus likutis.
(6) Šaltinis: World plastics production 2020, Plastics Europe, 2021. European Bioplastics, Facts and Figures (https://www.european-bioplastics.org/market/).
(7) Plastic Consult, Bioplastics in Europe, Market update, 2022 9 23.
(8) Eionet ataskaita – ETC/WMGE 2021/3.
(9) Eionet ataskaita – ETC/WMGE 2021/3.
(10) Tai yra atvirkštinė koncepcija „ES veiksmų nebuvimo kaštų“ sąvokai ir ja pabrėžiama nauda, gaunama imantis veiksmų išvien, o ne atskirai.
(11) https://www.tuv-at.be/green-marks
(12) https://www.dincertco.de
(13) CEN/TS 16640; ASTM D6866.
(14) Sudėtingų ir ilgų pramoninių procesų, kuriuose naudojamos įvairios žaliavos, atveju fiziniam žaliavų atskyrimui (iškastinė ir biologinė arba „šviežia“ ir perdirbta) reikėtų netvarių investicijų. Kilmės patvirtinimo metodai sudaro sąlygas patikimai ir skaidriai apskaitai ir aiškiam bei nedviprasmiškam ženklinimui ir teiginiams dėl produkto turinio visoje vertės grandinėje.
(15) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC125046
(16) ISO 22526-1, 2 ir 3, EN 16760, ISO, EN 15804, ISO 14067.
(17) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).
(18) Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnis.
(19) Žr. „Biorepack“ DGA sistemas, skirtas kompostuojamiems plastikams Italijoje, https://eng.biorepack.org/.
(20) https://eng.biorepack.org/communication/news/composting-plants-talk.kl