Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas““

(COM(2022) 592 final)

(2023/C 228/18)

Pranešėjas

Zsolt KÜKEDI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 2 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2023 4 27
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2023 4 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 4 27
Plenarinė sesija Nr.	578
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	147 / 0 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama sukurti stiprų ir tvarų ES dumblių sektorių. Dumbliai gali įvairiais būdais padėti švelninti klimato kaitos poveikį, tvariai maitinti sparčiai augančią pasaulio populiaciją ir tiekti jai energiją.

1.2.

Europos gyventojų nuomonės apie dumblius skiriasi. Kalbant konkrečiai, šalia užterštų vandenų esančiose vietovėse dumblių plitimas kelia susirūpinimą. Tuo pačiu metu, iš dalies dėl Europos inovacijų, dumbliai taip pat laikomi galimu daugelio šalių problemų sprendimu. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant dumblių sektorių reikia didinti pasitikėjimą produktais ir daugiau dėmesio skirti jų saugai.

1.3.

EESRK pažymi, kad komunikate nepakankamai pabrėžiama gėlo vandens sąlygomis sukurto maisto šaltinio galimybė. Be to, dumbliai nebūtinai gali būti maisto šaltinis tik gėlo vandens sąlygomis, – jie gali apimti ir eutrofikuotą gėlą vandenį, naudotą terminių maudyklų vandenį ir kitas nuotekas, kur jie gali būti naudojami aplinkos ar energijos tikslais. Šie didžiuliai, bet nepakankamai išnaudoti ištekliai turėtų būti pritaikomi Europos vystymuisi, visų pirma ES kaimo vietovėse.

1.4.

Iš pakrantės jūrų vandenyse augančių makrodumblių žvejybos įmonės gali gauti papildomų pajamų. Jų gavyba mažina eutrofikaciją ir gali sukurti vertingų ekosistemų produktų ir paslaugų, be kita ko – suteikti naujas buveines tam tikroms rūšims. Gėlųjų vandenų makrodumblių sektorius dar tik pradeda augti ir į jį reikėtų atsižvelgti būsimuose politikos dokumentuose.

1.5.

ES mikrodumblius galima nuolat auginti uždarame reaktoriuje, o tam labai reikia finansavimo. Tačiau procesas yra labai produktyvus ir patikimas, o kokybę galima garantuoti. Mikrodumblius taip pat galima auginti gėluose vandenyse ir ežeruose Pietų Europoje.

1.6.

Kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje), kurios neturi jūrų pakrantės, mikrodumblių gamyba yra beveik vienintelė galimybė. Be to, kai kurios iš šių šalių turi daug mokslinių ir technologinių žinių, kurios turėtų būti naudojamos kuriant ES dumblių sektorių.

1.7.

Makrodumbliai ir mikrodumbliai neturėtų būti vertinami vienodai, nes jie suteikia labai įvairių galimybių, pasižymi skirtingomis savybėmis bei poveikiu ir turi būti skirtingai reglamentuojami. EESRK supranta, kad komunikate nustatyta tinkama makrodumblių ir mikrodumblių pusiausvyra, tačiau rekomenduoja išnagrinėti, kaip dumblių sektoriaus gėlo vandens dalis galėtų duoti naudos tam tikroms valstybėms narėms (kurios neturi jūrų pakrantės). EESRK rekomenduoja laikytis labiau subalansuoto ir integruoto požiūrio į susijusius sektorius, aiškiai atskiriant ES ir valstybių narių kompetencijos sritis bei prireikus apsaugant vidaus rinką nuo pigių importuojamų produktų.

1.8.

Priešingai nei energijos (tiek gamybos, tiek importo), trąšų ir pašarų sudedamųjų dalių prieinamumas, organinių atliekų kiekio augimas ir ariamosios žemės ploto mažėjimas, maisto tiekimas ES dar nėra problema. Technologijos, kuriomis galima išspręsti šias neatidėliotinas problemas, įskaitant dumblių gamybą bei naudojimą, nusipelno didelės paramos.

1.9.

EESRK pažymi, kad komunikate dumbliams priskiriamas didžiulis ekonominis potencialas, tačiau jų auginimas turi dar didesnį teorinį potencialą, todėl gali patenkinti didėjančią paklausą. Tačiau Europos lėšos gali būti naudojamos tik perspektyviems ir tvariems ekonominiams sprendimams, todėl EESRK prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti dumblių gamybos ekonominiam efektyvumui, taip pat aplinkos ir socialiniams aspektams.

1.10.

EESRK siūlo, kad kuriant dumblių pramonę būtų skatinamos žinios ir informuotumas apie šią naują pramonės šaką siekiant pripažinimo visuomenėje ir rinkoje, todėl prašo Europos Komisijos šiai siūlomai priemonei skirti ypatingą dėmesį atliekant reprezentatyvias apklausas, rengiant konkrečioms šalims skirtus veiksmų planus ir įtraukiant ir net kuriant sektorių organizacijas.

1.11.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai, susijusioms valstybėms narėms ir dumblių pramonės subjektams apsvarstyti šiuos pasiūlymus, susijusius su dumblių sektoriaus kūrimu:

—	integruoti dumblių gamybą į esamas žemės ūkio maisto, pašarų, pramonės ir energetikos žaliavų vertės grandines;

—	komunikate daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gėlavandenių dumblių auginimui;

—	pradėti visus dumblius apimantį standartizavimo procesą, kuris taip pat galėtų apimti integruotos jūros gėrybių strategijos rengimą;

—	remiantis geriausia administravimo praktika, panaikinti teisės aktų susiskaidymą ir išplėsti leidimų išdavimo modelius įtraukiant dumblius;

—	įtraukti įvairias dumblių rūšis į ES maisto produktų katalogą;

—	pašalinti techninių žinių, technologijų ir inovacijų spragas, įgyvendinant plataus užmojo mokslinių tyrimų finansavimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu programą;

—	įsteigti dumblių dauginamosios medžiagos bankus, finansuoti jų veiklą ir užtikrinti, kad dumblių augintojams ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams būtų prieinamos žaliavos priimtinomis kainomis;

—	siekiant sukurti ekonomiškai gyvybingą dumblių sektorių, būtina peržiūrėti ekonominius gamybos ir galimo naudojimo aspektus; vidaus rinka turi būti apsaugota nuo pigių importuojamų produktų.

1.12.

EESRK ragina ES institucijas pradėti teikti pirmenybę vandens klausimui ir parengti ES mėlynąjį kursą, siekiant išsaugoti vandens išteklius, geriau juos panaudoti ir tinkamai spręsti su tuo susijusias problemas. Šiomis aplinkybėmis ES dumblių sektoriaus sukūrimas yra svarbus žingsnis.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

2022 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“ (1). Komunikate siūloma kurti naujus ir tvarius būdus, kaip pamaitinti sparčiai augančią pasaulio populiaciją ir tiekti jai tvarią energiją. Komunikate pabrėžiama, kad, siekdami užtikrinti žaliavų ir energijos tiekimo saugumą, turime išnaudoti dumblių, kaip atsinaujinančiųjų išteklių, potencialą Europoje.

2.2.

Europos Komisijos komunikatas yra logiškas ir atitinka šiuo klausimu iki šiol paskelbtus dokumentus, kuriuose pripažįstamas didelio masto mikrodumblių ir makrodumblių auginimo Europos Sąjungoje teikiamas didelis ekonominis potencialas bei nauda visuomenei ir aplinkai. Jame nustatyti 23 veiksmai, kuriais siekiama patobulinti valdymo sistemą ir teisės aktus; padaryti verslo aplinką palankesnę dumblių naudojimui; padidinti visuomenės informuotumą apie dumblius ir dumblių produktus ir jų pripažinimą rinkoje bei pašalinti žinių, mokslinių tyrimų ir technologijų spragas.

2.3.

Europos politikoje – tiek Europos žaliajame kurse (2), tiek strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (3) – atkreipiamas dėmesys į (jūrų) dumblių ir kitų akvakultūros ūkiuose užauginamų dumblių produktų, kaip maistui ir pašarams skirtų mažo anglies pėdsako baltymų šaltinio, potencialą. Komunikate „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (4) pabrėžiamas poreikis skatinti auginti dumblius – tiek makrodumblius (jūros dumblius), tiek mikrodumblius, – siekiant prisidėti prie keleto Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Komunikate „Tvarūs anglies ciklai“ (5) Komisija pripažįsta dumblių potencialą mėlynosios anglies ekonomikoje. Komunikate „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (6) taip pat minimas dumblių potencialas užtikrinti tvarią maisto sistemą ir apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.

2.4.

Dumbliai yra ne tik aplinką tausojanti (taigi ir „žalioji“) žaliava: sisteminis jų naudojimas atitinka pagrindinį mėlynosios ekonomikos principą kuo labiau sumažinti atliekų kiekį; dėl to jie gali tapti ir „mėlynuoju“, ir „žaliuoju“ produktu.

2.5.

Dumblių auginimas suteikia pridėtinę vertę beveik visiems Europos žaliojo kurso elementams:

—	klimato apsaugai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro;

—	energijos tiekimui gaminant biodujas ir biodegalus;

—	žiediškumo plėtojimui užtikrinant atliekų tvarkymą ir nulinę taršą;

—	sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos skatinimui;

—	ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui, taip pat aplinkosaugos paslaugų plėtrai;

—	nulinės taršos tikslui.

Dumblių auginimo intensyvinimas atveria šias konkrečias galimybes (7):

—	maisto produktų (įskaitant kūdikių maistą) arba maisto papildų (pvz., vitaminų ar karageninų) gamyba nenaudojant ariamosios žemės;

—	pažangiausių biodujų ir biodegalų gamyba;

—	kosmetikos, sveikatos produktų (medicininių ekstraktų, pigmentų, talasoterapijos produktų) ir pramoninių žaliavų (plaušienos ir (arba) biologinių pluoštų), turinčių didelę pridėtinę vertę, gamyba;

—	maisto papildų gamyba (didesnis derlingumas ir (arba) geresnė kokybė; mažesnis sojų miltų ar žuvų miltų poreikis);

—	augalų biostimuliatorių (dirvožemio savybes gerinančių ir lapams purkšti naudojamų medžiagų) gamyba;

—	nauda aplinkai (nuotekų valymas, vandens grynumo matavimas, anglies dioksido išmetimo leidimai).

2.6.

Komisijos komunikate „apžvelgiamas dumblių potencialas Europos Sąjungoje ir išdėstoma darni koncepcija (taip pat apibūdinami tiksliniai veiksmai), kurią įdiegus būtų remiama regeneracinio dumblių auginimo ir dumblių produktų gamybos plėtra Europos Sąjungoje, taip pat plėtojamos ir masiniam vartojimui pritaikomos maisto ir ne maisto reikmėms naudojamų dumblių rinkos“.

2.7.

„Regeneracinis dumblių auginimas ir dumblių produktų gamyba“ padeda saulės energiją ir maistines medžiagas paversti augalų biomase ir paskatinti ekosistemų atkūrimą, o „jūrų dumblių auginimas gali būti vertingų ekosisteminių gėrybių ir paslaugų šaltinis. Be to, tokia veikla gali padėti kurti naujas buveines žuvims ir judriųjų bestuburių rūšims“.

2.8.

Šiuo metu jūros ir vandenynai yra didžiulis, bet praktiškai neišnaudotas išteklius: „jie kol kas mus aprūpina ne daugiau kaip 2 % maisto, nors užima daugiau kaip 70 % Žemės paviršiaus“. Be to, vandens išteklių naudojimas neapsiriboja jūromis ir vandenynais, tačiau gali apimti ir eutrofikuotą gėlą vandenį (ar tai būtų upės ir ežerai arba žmogaus pastatyti rezervuarai, nutiesti drėkinimo kanalai ir kt.), naudotą terminių maudyklų vandenį ir nuotekas.

2.9.

Dumbliai padėtų veiksmingai ir tvariai sušvelninti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kilusią trąšų, pašarų sudedamųjų dalių ir energijos prieinamumo problemą (8).

2.10.

Dumblių paklausos augimo potencialas yra didžiulis (9): 2019 m. ES jūros dumblių paklausa buvo apie 270 000 tonų, bet iki 2030 m. ji galėtų pasiekti 8 mln. tonų, o vertė – 9 mlrd. EUR. Tokio augimo atveju būtų galima sukurti apie 85 000 darbo vietų, kasmet iš Europos jūrų pašalinti tūkstančius tonų fosforo ir azoto, išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki 5,4 mln. tonų per metus ir sumažinti sausumai daromą spaudimą. EESRK pažymi, kad teorinis dumblių auginimo potencialas yra dar didesnis nei dabartinė paklausa, taigi jis gali patenkinti augančią paklausą.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Apskritai vidutinio europiečio, kaip ir įmonių, požiūris į dumblius yra neigiamas: bandant juos įsivaizduoti prieš akis iškyla jūros dumbliais apaugusio paplūdimio arba dėl dumblių plitimo spalvą keičiančio gėlavandenio ežero vaizdai. Tačiau dumbliai dėl savo fizinės struktūros ir gyvenimo būdo yra unikalūs ir naudingi organizmai.

3.2.

Sąvoka „dumbliai“ iš tikrųjų reiškia grupę, sudarytą iš maždaug 72 500 fotosintetinių vandens organizmų rūšių (10). 20 % šių rūšių yra makrodumbliai, t. y. dideli daugialąsčiai dumbliai, paprastai augantys jūrose, o likusią dalį sudaro mikrodumbliai, kurie taip pat veiksmingai gali būti auginami dirbtiniu būdu ir naudojami įvairiapusiškiau, bet jų gamyba yra brangesnė. Iniciatyva siekiama užtikrinti tinkamą makrodumblių ir mikrodumblių pusiausvyrą, nes šiuo metu visame pasaulyje pagaminama 36 mln. tonų makrodumblių ir 0,05 mln. tonų mikrodumblių.

3.3.

Komunikate atveriamos plataus užmojo, bet realistiškos ES dumblių gamybos sektoriaus perspektyvos. Dumblių sektoriaus, jo galimybių ir apribojimų analizė yra didele dalimi tiksli, programa – nuosekli, o priemonės iš esmės atrodo konkrečios ir aktualios ES dumblių sektoriaus plėtrai artimiausioje ateityje. Tačiau kai kuriuos aspektus reikėtų išsamiau nušviesti ir išaiškinti. Kalbant apie įgyvendinimą, reikėtų užtikrinti suderinamumą su kitais sektoriais, pavyzdžiui, tradiciniu žemės ūkio maisto produktų sektoriumi ir jūros gėrybių (žuvininkystės ir gyvūnų akvakultūros) sektoriais.

3.4.

Šiuo metu dumblių gamyba labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio gamybos sektorių. Tačiau svarbu dumblius laikyti ne visiškai atskiru gamybos sektoriumi, o integruotu į esamas žemės ūkio maisto ir pašarų, taip pat pramoninių ir energetinių žaliavų vertės grandines. EESRK pabrėžia, kad dumblių gamybą ir su ja susijusią veiklą reikia reglamentuoti pagal bendrą sistemą, visų pirma atsižvelgiant į šiuos aspektus:

—	elektrinių ir nuotekų valymo sektorius (sudėtingas nuotekų valymas, atliekinės šilumos ir CO2 surinkimas);

—	žemės ūkio biodujų įrenginių integravimas į dumblių gamybą ir (arba) naudojimą (pvz., srutų valorizacija, žemės ūkio paskirties žemės paklausos mažinimas, dumblių kaip bendro substrato naudojimas biodujoms gaminti);

—	gyvulių baltymingų pašarų poreikio pakeitimas (atitinkami mitybos ir dietetikos moksliniai tyrimai);

—	tvarus eutrofikacijos paveiktų giliųjų vandenų ekosistemų atkūrimas.

3.5.

Kadangi tai yra naujas, nepakankamai išvystytas sektorius, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo plėtros skatinimui ir reikėtų pradėti standartizacijos procesą. Kartu būtų galima parengti integruotą jūros gėrybių ir kitų jūros maisto produktų strategiją, apimančią tokią veiklą kaip žuvininkystė, laukinių organizmų naudojimas ir gyvūnų akvakultūra, taip pat spręsti ne tik maisto sektoriaus, bet ir biokuro gamybos iš dumblių klausimą. Jūros dumblių auginimas taip pat gali tapti alternatyvia veikla žvejams, kurie susiduria su kitų žaliavų gamybos mažėjimu ir didesnėmis sąnaudomis ir kuriems gali tekti pakeisti savo tradicinę veiklą. Šis integruotas požiūris nagrinėjamame komunikate beveik neatsispindi.

3.6.

Daugelis jame numatytų priemonių daugiausia skirtos dumblių auginimui jūroje. Šis požiūris suprantamas atsižvelgiant į dabartinius makrodumblių ir mikrodumblių gamybos rodiklius ir į tai, kad šiuo metu mikrodumblių gamyba Europoje yra nepakankamai išvystyta, tačiau plėtros tikslas turėtų būti keliamas visų rūšių dumblių gamybai. Jūros dumbliai gali būti auginami jūros pakrantę turinčiose šalyse ir salose, paprastai gamtinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į rūšį ir naudojimą. Be to, mikrodumblių auginimas, kuris paprastai vyksta sausumoje, taip pat labai svarbus, ypač baltymų ir riebalų gamybai, ir neturėtų būti pamirštas. Tai, be kita ko, gėlavandeniai mikrodumbliai ir makrodumbliai bei nuotekų kultūros, kurios yra perspektyvus biomasės, skirtos naudoti kaip biologinė žaliava, šaltinis ir padeda įvairinti izoliuotų bei ištuštėjusių teritorijų ekonominę struktūrą ir prisideda prie ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos (11).

3.7.

Viena iš pagrindinių žinomų kliūčių gamybai, ypač makrodumblių atveju, tiek jūroje, tiek sausumoje, yra teisės aktų susiskaidymas ir dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp tos pačios šalies regionų, arba net visiškas dumblių reglamentavimo nebuvimas, nes leidimų išdavimo modeliai apskritai buvo sukurti vandens gyvūnams (žuvims, vėžiagyviams ir t. t.). Dumbliai labai dažnai neminimi leidimų išdavimo procedūrai naudojamose formose, todėl net neįmanoma prašyti leidimo auginti dumblius. EESRK rekomenduoja parengti išsamią visos Europos visų teisės aktų ir administracinių procedūrų, taikomų kiekvienam dumblių auginimo etapui ir kiekvienai taikymo sričiai (maisto, pašarų, biodegalų, kosmetikos, vaistų ir t. t.), apžvalgą ir naudoti ją kaip pavyzdį valstybėms narėms plėtojant gerą administravimo praktiką bei siekiant sukurti vienodas prekybos sąlygas ES viduje ir už jos ribų.-

3.8.

Siekiant plėtoti tikrą Europos maisto dumblių sektorių, labai svarbu skatinti dumblių rūšių ar grupių įtraukimą į ES maisto produktų katalogą. Daugelis šiuo metu pripažintų rūšių yra kilusios iš trečiųjų šalių (visų pirma Azijos), o tai gali tapti kliūtimi, ypač mažesnėms įmonėms ir investuotojams, norintiems auginti artimai susijusias ar panašias europines rūšis. Be to, reikėtų peržiūrėti maisto produktų katalogo dalis, susijusias su dumbliais, ir skatinti įtraukti naujas rūšis ar šeimas.

3.9.

Atsižvelgiant į labai atsargų visuomenės požiūrį į dumblius, kuris yra nepagrįstas ir susiformavo dėl žinių apie dumblius trūkumo, visais administraciniais lygmenimis turėtų būti skatinamos šios naujos pramonės pažinimas ir informuotumo apie ją didinimas, taip pat jos integravimas ir sisteminimas, o tai turėtų atsispindėti siūlomose priemonėse. Galėtų būti numatomi tokie etapai:

—	nacionaliniu lygmeniu atlikti vienodus reprezentatyvius plačiosios visuomenės ir įmonių tyrimus, užduodant vienodus klausimus ir taikant vienodą metodiką;

—	šiuo pagrindu parengti šalių veiksmų planus, kuriais būtų siekiama pakeisti elgseną;

—	kurti sektoriaus organizacijas.

3.10.

Kadangi dumblių pramonė yra naujas ES pramonės sektorius, esama didelių profesinių įgūdžių, technologijų ir inovacijų spragų. Žinių spragos buvo plačiai aprašytos, tačiau reikia jas pašalinti pasitelkiant plataus užmojo mokslinių tyrimų finansavimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu programą. Šiuo atžvilgiu tiek fundamentiniai (strateginiai), tiek taikomieji moksliniai tyrimai yra labai svarbūs visais dumblių auginimo lygmenimis:

—

reikia pirmenybės tvarka remti pagrindinius mokslinius tyrimus, visų pirma mokslinius tyrimus, susijusius su (mikrodumblių) auginimo technologija, dumblių rinkimo veiksmingumu ir įvairių šalių jūrų vandenyse augančių rūšių bandymais (makrodumblių atveju) bei visų dumblių rūšių valorizacijos galimybėmis;

—	gerinti rinkos aplinką didelės pridėtinės vertės taikomiesiems moksliniams tyrimams (vaistų, kosmetikos, ant lapų purškiamų trąšų, maisto produktų srityse).

3.11.

Atsižvelgiant į tai, kad Europoje tam tikra dumblių kokybė (rūšių įvairovė) ir didelis jų derlius gali būti užtikrinami tik uždarose arba pusiau uždarose sistemose, kurioms reikalinga švari dauginamoji medžiaga, o jos gamyba pramoninėse sistemose nepelninga, būtina įsteigti pakankamai dumblių dauginamosios medžiagos bankų, finansuoti jų veiklą ir užtikrinti, kad žaliavos būtų priimtinomis kainomis prieinamos dumblių augintojams ir mokslinių tyrimų projektams.

3.12.

Dumblių sektorius turi didelį potencialą kurti darbo vietas, kurios turėtų būti gerai apmokamos ir kuriose turi būti sukurtos tinkamos darbo sąlygos. Dumblių sektorius turėtų būti ypač naudingas stiprinant kompetencijas, būtinas ES mėlynajam kursui parengti; svarbu investuoti į mokymą. Kliūtys patekti į dumblių sektorių neturėtų trukdyti MVĮ žengti į šį verslo segmentą. EESRK palankiai vertina jūrinių dumblių produktų grandinių kūrimą, kad būtų išvengta nesąžiningos praktikos.

3.13.

Siekiant veiksmingo dumblių sektoriaus augimo, būtina gerinti verslo aplinką. Reikia atidžiai išnagrinėti gamybos ir galimų taikymo sričių ekonominius aspektus ir potencialius jų tobulinimo būdus. Pavyzdžiui, 7 priemonė susijusi su skatinimu iš žuvų gaminamus pašarus pakeisti jūros dumblių pašarais (akvakultūroje). Žuvims skirtuose pašaruose beveik visas iš žuvų gaminamas sudedamąsias dalis galima lengvai pakeisti iš dumblių gaminamomis sudedamosiomis dalimis (baltymais, riebalų rūgštimis ir t. t.), tačiau jų gamyba yra daug brangesnė nei iš žuvų ar sojų gaminamų panašių savybių produktų gamyba. Kadangi žuvų augintojams, kurių pelno marža paprastai būna nedidelė, pašarai yra viena pagrindinių gamybos sąnaudų, rinktis iš dumblių gaminamus pašarus ekonominiu požiūriu tiesiog neįmanoma. Todėl tikslinga numatyti priemones, kuriomis būtų galima sumažinti iš dumblių gaminamų sudedamųjų dalių gamybos sąnaudas, kartu vengiant dumbliams nustatyti griežtesnius stebėsenos ir standartizavimo reikalavimus nei kitiems žemės ūkio produktams. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas rinkoje, turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į visus maisto produktų (jų sudedamųjų dalių) gamintojus. Jei įrodoma, kad dumblių sudedamosios dalys yra tvaresnės, jų naudojimui galėtų būti taikomas ekologinis sertifikavimas (ekologinis ženklas), o tai galėtų paskatinti vartotojus sutikti už ekologiškesnį produktą mokėti didesnę kainą.

Briuselis, 2023 m. balandžio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“, COM(2022) 592 final, 2022 m. lapkričio 15 d.

(2) „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 m. gruodžio 11 d.

(3) „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final, 2020 m. gegužės 20 d.

(4) „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“, COM(2021) 236 final, 2021 m. gegužės 12 d.

(5) „Tvarūs anglies ciklai“, COM(2021) 800 final, 2021 m. gruodžio 15 d.

(6) „ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“, COM(2021) 240 final, 2021 m. gegužės 17 d.

(7) Nuoroda ir kitos galimybės: Babich et al, „Algae: Study of Edible and Biologically Active Fractions, Their Properties and Applications“, Plants, 2022, 11(6), 780; https://doi.org/10.3390/plants11060780, taip pat Poonam Sharma, Nivedita Sharma (2017), „Industrial and Biotechnological Applications of Algae: A Review“, Journal of Advances in Plant Biology, 1(1):01–25. DOI 10.14302/issn.2638–4469.japb-17–1534, https://openaccesspub.org/article/530/japb-17-1534.pdf.

(8) Europos Vadovų Tarybos išvados, 2022 m. birželio 23–24 d.

(9) Įverčiai paimti iš koalicijos „Seaweed for Europe“ atlikto tyrimo Hidden Champion of the Ocean: Seaweed as a Growth Engine for a Sustainable European Future (liet. „Slaptas vandenyno čempionas: jūrų dumbliai kaip augimo variklis siekiant tvarios Europos ateities“).

(10) Michael D. Guiry savo tyrime How many species of algae are there? teigia, kad dumblių rūšių yra iki 1 mln. Tačiau internetinėje taksonomijos duomenų bazėje AlgaeBase šis skaičius yra 72 500. Žr. Guiry (2012), https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27011267/, DOI: 10.1111/j.1529–8817.2012.01222.x.

(11) COM(2021) 345 Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m. ir NAT/839 OL C 290, 2022 7 29, p. 137.