Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Investicijų Bankui „2023 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“

(COM(2022) 780 final)

(2023/C 146/10)

Pagrindinis pranešėjas

Gonçalo LOBO XAVIER

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 12 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 2 23
Plenarinė sesija Nr.	576
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	196 / 2 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pagrindinius 2023 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos politikos prioritetus siekiant įgyvendinti keturis konkurencingo tvarumo aspektus. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir scenarijus, trumpuoju laikotarpiu reikėtų remti pažeidžiamus namų ūkius, kad jie būtų apsaugoti nuo blogiausių energetikos krizės padarinių, kartu Europos Sąjungoje apskritai skatinti energijos vartojimo efektyvumą. EESRK mano, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikė politika turėtų paspartinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Jis taip pat mano, kad Sąjunga turi subalansuoti energijos tiekimo paklausą, kartu taupyti energiją žiemai ir vengti didesnių išlaidų. Labai svarbu remti priemones, kurios padidins veiksmingumą visose srityse. Tai turi būti daroma išsaugant bendrosios rinkos vientisumą ir užtikrinant makroekonominį finansinį stabilumą bei nuoseklią fiskalinę ir pinigų politiką.

1.2.

EESRK supranta, kad 2023 m. Europos semestro cikle daugiausia dėmesio bus skiriama veiksmingam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui. Šiuose planuose daug dėmesio bus skiriama valstybių narių politikos darbotvarkėms, o jos turi sudaryti galimybę suteikti impulsą jų ekonomikai. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas 2023 m. pradžioje surengti dialogus su valstybėmis narėmis. Per šiuos dialogus gali būti vedamos išsamios Komisijos ir valstybių narių diskusijos siekiant daryti įtaką konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms. Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad dialogais bus skatinamas geresnis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas ir padedama užtikrinti, kad visi susirūpinimą keliantys klausimai būtų veiksmingiau sprendžiami ir įtraukiami į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

1.3.

EESRK primygtinai ragina sudaryti tinkamas darbo sąlygas, užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir geriau atsižvelgti į pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus, kad būtų pagerintas bendrosios rinkos veikimas. Tai dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad vyksta karas ir energetikos krizė. EESRK pritaria raginimui imtis veiksmų bendrajai rinkai stiprinti. EESRK nuomone, pastarojo meto sukrėtimai aiškiai parodė, kaip svarbu tvirtai koordinuoti patikimą fiskalinę politiką ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu kurti fiskalinius rezervus, kurie būtų naudojami nuosmukių metu, kartu šalinant socialinius trūkumus, nes jie gali pakenkti ekonomikos augimui vidutinės trukmės laikotarpiu. Fiskaline politika turėtų būti siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą, vykdant laipsnišką konsolidavimą ir tvarų augimą skatinančius investicinius projektus bei reformas.

1.4.

EESRK ragina geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir priimti ryžtingus sprendimus, kuriais būtų skatinama išvengti ES energetinės priklausomybės, ypač nuo Rusijos. Tokia priklausomybė gali pakenkti Sąjungos interesams, todėl šį klausimą reikia spręsti ryžtingai.

1.5.

EESRK ragina laikytis nuosaikaus, realistiško ir subalansuoto požiūrio sprendžiant infliacijos problemą, kad ieškant sprendimo, kuris būtų naudingas visai Sąjungai, būtų įtraukti visi subjektai. Konkurencijos institucijos turi aktyviai užtikrinti kainų skaidrumą ir stebėti padėtį dėl bet kokio galimo rinkos nepakankamumo. Vyriausybės turi veikti atsargiai siekdamos užtikrinti, kad jų sprendimai būtų grindžiami pažangiausiais empiriniais tyrimais, vengiant nepagrįstos komercinių subjektų kritikos, nes dėl to gali kilti piliečių, įmonių ir socialinių partnerių konfliktas. EESRK taip pat mano, kad šią problemą galima išspręsti tik tuo atveju, jei Vyriausybės, įmonės ir organizuota pilietinė visuomenė dirbs išvien. EESRK nuomone, naudojant finansinius ir kitus turimus viešuosius išteklius valstybės narės turi aiškiai ir nuolat skirti dėmesį veiksmingumui ir teisingumui. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti naujas ir kokybiškas investicijas.

1.6.

EESRK ir toliau tvirtins, kad per visą Europos semestro ciklą svarbesnį vaidmenį turi atlikti konsultacijos su organizuota pilietine visuomene (t. y. socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis), Europos Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais, kad būtų sustiprinta nacionalinė atsakomybė. EESRK požiūriu, tiek semestro procesui, tiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui būtų naudingas aktyvesnis ir geriau organizuojamas EESRK veikloje dalyvaujančių organizacijų dalyvavimas. Kalbant apie politikos įgyvendinimą, reikia neprarasti „realybės pojūčio“.

1.7.

EESRK taip pat supranta, kad reikia investuoti į įgūdžius ir pramonės darbotvarkę, kad būtų galima gauti tikros naudos iš skiriamų Europos išteklių t. y. investicijų į inovacijas ir mokslą, kurios turi būti išnaudojamos piliečių labui.

1.8.

EESRK ragina Komisiją veiksmingiau palaikyti ryšį su piliečiais. Piliečiams itin svarbus tvirtas, patikimas ir bendras naratyvas apie iššūkius ir tai, kaip Sąjunga sutelks pastangas šiems iššūkiams įveikti, ir tai padės išvengti nesusipratimų dėl Europos projekto. Investavimas į geresnę komunikaciją (EESRK neturi omenyje reklamos) galėtų būti įdomus pokytis siekiant pažaboti retoriką prieš Europos projektą ir tai turėtų būti prioritetas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą šiais metais pateikti komunikatą dėl socialinio dialogo stiprinimo ES ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo vaidmens nacionaliniu lygmeniu. Geresnis bendravimas su organizuota pilietine visuomene ir konsultavimasis su ja yra labai svarbūs ir neatsiejami.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Ne paslaptis, kad Europa šiuo metu išgyvena sunkiausią laikotarpį per pastaruosius 70 metų. Ji susiduria su daugybe sudėtingų ekonominių ir socialinių iššūkių, iškilusių Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, o tai sekina Europos ekonomiką: sparčiai didėja sąskaitos už energiją, aukšta infliacija, sutrikęs tiekimas, kyla skolos lygis ir skolinimosi išlaidos. Todėl atėjo laikas priimti sprendimus, kurie nulems vieno iš sėkmingiausių pasaulio socialinės, ekonominės ir kultūrinės pažangos projektų ateitį.

2.2.

2022 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė 2023 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinį, kuriame pasiūlė būdus, kaip bendromis jėgomis įveikti šiuos iššūkius ir stiprinti mūsų ekonomiką ilguoju laikotarpiu, koordinuojant ekonominę, fiskalinę, darbo ir socialinę politiką. Taip siekiama užtikrinti tinkamą ir įperkamą energijos tiekimą, išsaugoti ekonominį ir finansinį stabilumą ir apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius bei įmones, skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užbaigti dvejopą pertvarką.

2.3.

2023 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstomi ateinančių metų politikos prioritetai ir nustatoma tokio koordinavimo stiprinimo darbotvarkė siekiant sušvelninti neigiamą poveikį, atremti dabartinius iššūkius ir didinti socialinį bei ekonominį atsparumą, kartu skatinant tvarų ir integracinį augimą, įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus. Siekiant skatinti konkurencingą tvarumą, nustatyti keturi prioritetai: aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir makroekonominio stabilumo skatinimas.

2.4.

Ekonomikos ir užimtumo politikos darbotvarkėje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama piliečių ir įmonių rėmimui, kad jie galėtų įveikti sunkumus, kylančius dėl padidėjusių energijos sąnaudų ir tiekimo problemų, kartu toliau dedant pastangas skatinti tvarų augimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką, taip pat didinti socialinį teisingumą ir ekonominį atsparumą.

2.5.

Pagal šį principą numatoma, kad 2023 m. pavasarį bus pateikti pasiūlymai dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, o šalių ataskaitose bus: — pateikta glausta, bet holistinė ekonominių ir socialinių pokyčių ir iššūkių, su kuriais susiduria valstybės narės, apžvalga; — pateikta nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo padėties apžvalga; — toliau laikomasi apdairaus požiūrio į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

2.6.

Kalbant apie euro zoną, Komisija nustatė penkias 2023 m. rekomendacijas: a) koordinuoti fiskalinę politiką, b) išlaikyti viešųjų investicijų lygį, c) stebėti darbo užmokesčio ir socialinę politiką, d) gerinti verslo aplinką, e) išsaugoti makrofinansinį stabilumą.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Europos semestras ir organizuotos pilietinės visuomenės įtraukimas

3.1.1.

Europos semestras vis dar yra pagrindinė ir gerai įtvirtinta veiksmingesnės valstybių narių koordinavimo politikos sistema. Toks koordinavimas jau pasiteisino, nes ES atsigavimas po COVID-19 krizės vyksta sparčiausiai nuo pokario ekonomikos pakilimo laikų, o mūsų darbo rinkos pasirodė esančios atsparios ir jose fiksuojamas rekordiškai didelis užimtumas. Europos semestro ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (įskaitant papildomus plano „REPowerEU“ elementus) įgyvendinimo srityje EESRK ir toliau vykdys aktyvią veiklą, skirtą pertvarkos procesui, kuriuo siekiama konkurencingo tvarumo. Todėl EESRK ir toliau sieks, kad per visą Europos semestro ciklą svarbesnį vaidmenį atliktų konsultacijos su organizuota pilietine visuomene, siekiant atsižvelgti į įvairius visuomenės interesus ir sustiprinti nacionalinę atsakomybę.

3.1.2.

Šiuo metu EESRK valstybėse narėse rengia konsultacijas su organizuota pilietine visuomene, kad sužinotų jų rekomendacijas šiuo klausimu (1). Todėl EESRK palankiai vertina 2022 m. liepos mėn. paskelbtą Komisijos iniciatyvą (2) šiais metais pateikti komunikatą dėl socialinio dialogo stiprinimo ES ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo vaidmens nacionaliniu lygmeniu.

3.1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją išplėsti per Europos semestrą jau organizuojamus forumus ir suteikti jiems aiškią sistemą, siekiant informuoti ir įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas per visą semestro ciklą, kad jie iš tikrųjų taptų svarbūs veikėjai ES lygmeniu koordinuojant fiskalinę, ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką.

3.2.   Geopolitinė krizė. Karas Ukrainoje

3.2.1.

Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai ES ekonomikai ir visuomenei kelia daug naujų ekonominių sunkumų, nes tai daro poveikį bendram ekonominiam ir socialiniam stabilumui bei energijos tiekimui. ES turi toliau bendromis jėgomis siekti tiek konkurencingo tvarumo, tiek socialinio bei ekonominio atsparumo. Artimiausioje ateityje reikės paramos priemonių, kad būtų sušvelnintas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis europiečiams ir ES įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir mažas bei vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

3.2.2.

Aktualiausias veiksnys yra būtent energetikos krizė: kartu su labai aukšta infliacija, ji darys itin didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tolesniam padėties blogėjimui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, kartu teisingai valdyti žaliąją pertvarką. Daugelyje šalių energetinis našumas skiriasi nuo energijos suvartojimo lygio.

3.2.3.

EESRK mano, kad kai kurių šalių Vyriausybės, kurios dar neparengusios planų gaminti energiją iš turimų išteklių, turi išnagrinėti galimybę padidinti gamybą ir išnaudoti atitinkamose šalyse esamas sąlygas bei turimus išteklius, pavyzdžiui, saulės, bangų ir vėjo energiją. Viena iš tam trukdančių priežasčių yra pernelyg sudėtingi arba netinkamai parengti teisės aktai ir pernelyg didelis biurokratizmas, kurio vis dar esama daugelyje valstybių narių. Tai nepadeda gaminti žaliosios energijos, nepaisant didžiulio jos potencialo. Turime drąsiai dėti reikiamas kolektyvines pastangas. Tam reikia investicijų, ypač iš privačiojo sektoriaus. Tačiau siekiant žaliojo kurso tikslų ir toliau itin svarbų vaidmenį atliks viešosios investicijos, kurios taip pat ateityje užtikrins mūsų klestėjimą ir konkurencingumą ir didins ES strateginį savarankiškumą. Tai taip pat turėtų atsispindėti sanglaudos politikoje.

3.3.   Infliacija

3.3.1.

Aukštas infliacijos lygis, kylantis visų pirma dėl sparčiai augančių energijos kainų, daro labai neigiamą poveikį darbuotojams ir įmonėms, finansiniam stabilumui, perkamosios galios paritetui ir ekonominiam bei socialiniam stabilumui. Infliacija pasaulyje ir ES yra sudėtingas reiškinys tiek priežasčių, tiek sprendimų požiūriu. Iš karto jaučiamas ir svarbiausias jos veiksnys yra sutrikęs tiekimas greito atsigavimo po pandemijos sukelto nuosmukio sąlygomis, vykdant skatinamąją pinigų politiką, kartu vykstant energetikos krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Infliacija daro poveikį visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir visuomenės grupėms, ypač silpniausiems ir nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims. Mažėja darbuotojų ir vartotojų perkamoji galia ir daugelio įmonių pelno marža. Pelnas smarkiai didėja tik spekuliantams ir tam tikriems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, energetikos sektoriui. Siekdamos įveikti infliaciją, valstybės narės taiko skirtingus infliacijos suvaldymo metodus, pavyzdžiui, teikia paramą, kuria siekiama išvengti kainų didėjimo maisto sektoriuose, deda pastangas išlaikyti darbo užmokesčio pusiausvyrą, kartu taikydamos ekonominės politikos priemones. Dar tikrai nesame pasiekę savo tikslų ir neradome sprendimo, kuris užtikrintų ekonominę ir socialinę gerovę.

3.3.2.

Konkurencijos institucijos turi aktyviai užtikrinti kainų skaidrumą ir stebėti padėti dėl bet kokio galimo rinkos nepakankamumo. Vyriausybės turi veikti atsargiai siekdamos užtikrinti, kad jų sprendimai būtų grindžiami pažangiausiais empiriniais tyrimais, vengiant nepagrįstos komercinių subjektų kritikos, nes dėl to gali kilti piliečių, įmonių ir socialinių partnerių konfliktas.

3.3.3.

Kova su infliacija turi būti svarbiausias ES institucijų ir nacionalinių Vyriausybių koordinuojamos Europos ekonominės politikos prioritetas. Griežtindami pinigų politiką, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir nacionaliniai centriniai bankai turi atsižvelgti į tai, kad infliacinį procesą lemia ne perteklinė paklausa, o jų sprendimai negali sukelti naujo nuosmukio. EESRK ragina ECB mažinti bazinę infliaciją nepakenkiant ES ekonomikos atsigavimui. Dėl pirmiau minėtos rizikos ECB turėtų atsargiai normalizuoti pinigų politiką (3). ES ir valstybių narių Vyriausybės turi imtis priemonių, kad padėtų nepalankiausioje padėtyje esančios gyventojų grupėms ir labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Trišalės konsultacijos, socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos turi tapti pagrindinėmis priemonėmis siekiant įveikti infliacinę krizę teisingai dalijantis našta ir parengti priemonių jai įveikti įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Todėl EESRK pritaria tokioms priemonėms kaip energijos kainų ribojimas siekiant sumažinti infliacijos tendencijas.

3.4.   ES aplinkosaugos tikslai ir energetikos krizė

3.4.1.

EESRK ir toliau pasisako už tai, ką propagavo pastaraisiais mėnesiais: nepaisant naujų krizių, negalime atsisakyti ES lygmeniu užsibrėžtų tikslų, t. y. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir aplinkos tvarumo. Privalome stiprinti įmones ir remti darbuotojus ir įgalinti visus piliečius įveikti sunkumus, kad galėtume siekti ilgalaikių aplinkos apsaugos tikslų.

3.4.2.

Todėl EESRK pritaria energijos kainų koordinavimo priemonėms siekiant sumažinti infliacijos tendencijas. Mažesnės energijos kainos turėtų būti vienas iš ES ekonominės politikos prioritetų. EESRK pritaria elektros energijos ir dujų kainų apribojimui ir primena, kad ankstesnėse nuomonėse ir rezoliucijose jis ragino skubiai reformuoti ribinėmis sąnaudomis grindžiamą aukcionų sistemą didmeninėje elektros energijos rinkoje, nes ji pagal savo pobūdį skatina infliaciją. Siekiant šio tikslo labai svarbios investicijos į žaliąją energiją.

3.4.3.

Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kurio tikslas – panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos tiekimo; EESRK šį planą palankiai įvertino bei pritarė keturių ramsčių požiūriui, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama energijos taupymui, dujų importo diversifikavimui, iškastinio kuro pakeitimui spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir sprendimų finansavimui (4). Kartu EESRK ragina kuo mažesnėmis sąnaudomis užtikrinti tiekimo saugumą vartotojams ir pramonei. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimas siekiant pateikti specialų „REPowerEU“ skyrių yra papildoma galimybė joms konsultuotis su organizuota pilietine visuomene ir atsižvelgti į jos nuomonę.

3.4.4.

EESRK pabrėžia, kad gali prireikti tolesnių iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad žaliajai pertvarkai būtų sutelkta pakankamai privačiojo ir viešojo kapitalo. Be to, EESRK mano, kad pirmenybė turi būti teikiama geresniam esamų finansinių lėšų naudojimo koordinavimui. Komunikacijos procesas šiuo klausimu būtų labai naudingas sutelkiant piliečius siekti bendro tikslo.

3.5.   Socialinė ir ekonomikos krizė. Įgūdžių ir kvalifikuotų žmonių trūkumas

3.5.1.

Nors nedarbo lygis ES siekia tik 6 proc., vis dar sunku rasti žmonių, turinčių reikiamų įgūdžių mūsų ekonomikai atkurti ir jos atsparumui užtikrinti bei dvejopos pertvarkos tikslams pasiekti. Kai kuriose šalyse labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų daugelyje svarbių darbo vietų, be kita ko, dėl to, kad daug jaunų žmonių išvyksta iš savo šalies dirbti kitur. Be bazinio mokymo, kurį reikia skatinti, prarandame didelę kvalifikuotų darbuotojų dalį, kai tik jie apmokomi. Siekdami sustiprinti ES savarankiškumo strategiją, norime į Europą susigrąžinti kai kurias gamybos linijas, tačiau neturime kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų dirbti tokiose Europos gamyklose. Ši padėtis turi būti nuolat vertinama.

3.5.2.

EESRK pabrėžia, kad kokybiškų darbo vietų kūrimas yra vienas iš geriausių būdų pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių. Be to, pragyvenimą užtikrinančio teisingo darbo užmokesčio mokėjimas, oficialių darbo santykių užtikrinimas, kad būtų išvengta mažų garantijų darbo sąlygų, plataus masto kvalifikacijos kėlimo programų pasiūla, puikių sveikatos ir saugos sąlygų sudarymas ir siekis užtikrinti lyčių pusiausvyrą, kartu su tinkama socialine apsauga nacionaliniu lygmeniu, yra ne tik savaiminiai tikslai, bet ir palankios ekonominės ir politinės raidos pagrindas. Be to, EESRK ragina mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje atsakingai taikyti subalansuotą ir kombinuotą politiką (susiejant viešąsias ir privačias mokymo sistemas, kad būtų geriau panaudoti turimi finansiniai ištekliai).

3.6.   Valstybės ir privačiojo sektoriaus skola ir investicijos

3.6.1.

Kad būtų pasiekti žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos tikslai, paspartinta energetikos pertvarka ir įveikti nauji strateginio savarankiškumo uždaviniai, ES skubiai ir vis labiau reikia viešųjų ir privačiųjų investicijų. Viena vertus, Sąjunga turi įveikti praėjusį dešimtmetį susidariusi investicijų trūkumą, kita vertus, dauguma valstybių narių turi sumažinti savo valstybės biudžeto deficitą ir skolą. Tai turi būti daroma labai subalansuotai, bet ryžtingai.

3.6.2.

Be to, Komitetas mano, kad prieš bet kokį neeilinį ES lėšų, skirtų viešosioms investicijoms ir privačių investicijų skatinimui, padidinimą labai svarbu, kad būtų visapusiškai panaudoti visi įvairiose programose numatyti ištekliai – struktūrinių ir sanglaudų fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, „InvestEU“ ir pan. lėšos. Šiuo tikslu turėtų būti užtikrintas kuo didesnis jų naudojimo lankstumas – tiek tikslų, tiek įgyvendinimo terminų atžvilgiu, visada užtikrinant griežtą tinkamo įgyvendinimo stebėseną. EESRK mano, kad siekiant skatinti investicijas ir struktūrines reformas gali būti įdomi bendrų valstybių narių projektų idėja.

3.6.3.

EESRK pabrėžia, kad reikia daryti pažangą baigiant kurti kapitalo rinkas ir bankų sąjungą, kad būtų užtikrintas gerai veikiantis finansų sektorius ir rinkos, nes tai yra itin svarbu finansuojant labai dideles investicijas, reikalingas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Stiprinant kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, taip pat parengiant tvaraus finansavimo darbotvarkę, būtų konsoliduojami finansavimo kanalai, skatinamos investicijos ir padidintas atsparumas.

3.6.4.

Tiek COVID-19 krizė, tiek Rusijos invazija padarė didelį neigiamą poveikį išorės balansui. EESRK ragina didinti investicijas, nes jos yra pagrindinė ES konkurencingumo varomoji jėga.

3.6.5.

EESRK mano, kad valstybės narės, prieš prašydamos naujų išteklių, turėtų veiksmingiau naudoti jau turimus išteklius. Be to, EESRK ragina lanksčiau naudoti ES finansines lėšas, kad jas būtų galima perskirstyti, jei jos negali būti naudojamos pagal pirminę paskirtį arba jei reikia prisitaikyti prie socialinių, ekonominių, aplinkos ar gynybos iššūkių. Prireikus, ES taip pat turėtų sukurti tinkamas sąlygas ir priemones, kuriomis būtų didinamos viešosios investicijos ir sudaromos palankesnės sąlygos didesniam privačių investicijų sutelkimui. Tai turi būti daroma siekiant bendrų strateginių ir autonomijos tikslų ir nepakenkiant ES bendrosios rinkos veikimui ar neiškreipiant jos pusiausvyros. Be to, EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingiau naudoti skirtus finansinius išteklius: valstybės narės turi įsipareigoti paaiškinti, kur ir kaip šie finansiniai ištekliai panaudojami. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į veiksmingą pajamų surinkimą siekiant fiskalinio tvarumo. Pavyzdžiui, valstybių biudžetams didelę žalą daro agresyvus mokesčių planavimas ir sukčiavimas. Apskritai geriausias fiskalinio stabilumo pagrindas yra tvarus ir integracinis augimas. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso pramonės planą ir pasiekti strateginį energetikos ir pramonės savarankiškumą, laikantis pagrindinių bendrosios rinkos principų, reikės papildomo Europos lygmens finansavimo, kaip siūloma 2022 m. gegužės mėn. priimtoje EESRK rezoliucijoje (5).

---

(1)  Rezultatai bus apibendrinti ir aiškios rekomendacijos suformuluotos nuomonėje savo iniciatyva, kuri bus pateikta 2023 m. balandžio mėn. plenarinėje sesijoje.

EESRK nuomonė savo iniciatyva „EESRK rekomendacijos dėl patikimos Europos semestro reformos“ (ECO/600), kuri turi būti pateikta priimti 2023 m. balandžio mėn.

(2)  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaita, 2022 m. liepos 29 d.

(3)  EESRK nuomonė 2021 m. euro zonos ekonominė politika (OL C 75, 2023 2 28, p. 43).

(4)  EESRK nuomonė „Planas „REPowerEU“, priimta 2022 m. rugsėjo 21 d. (OL C 486, 2022 12 21, p. 185).

(5)  OL C 323, 2022 8 26, p. 1.