2023 5 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 184/78


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūra“

(COM(2022) 581 final)

(2023/C 184/14)

Pranešėja

Ozlem YILDIRIM

Bendrapranešėjis

Cillian LOHAN

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2022 11 25

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2023 3 9

Priimta plenarinėje sesijoje

2023 3 22

Plenarinė sesija Nr.

577

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

152 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Peržiūrėtame ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plane yra daug tinkamų elementų, kurie leistų jį sėkmingai įgyvendinti. Keturi prioritetai ir jų tikslai yra gerai suformuluoti ir patobulinti, palyginti su ankstesne versija. Tačiau EESRK nerimauja dėl išteklių, kurie bus skiriami planui įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, ir dėl to, ar jų pakaks, nes, skiriant nepakankamai išteklių, planas gali žlugti, kaip buvo ankstesnio plano atveju.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija įsipareigojo skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais pažaboti, prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais įtraukiant į atitinkamų ES fondų veiklą, kuria sprendžiami šie klausimai: i) saugumas ir organizuotas nusikalstamumas; ii) aplinkos apsauga; ir iii) tarptautinis bendradarbiavimas ir (arba) partnerystė. Visų pirma tai turėtų būti Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT), Vidaus saugumo fondo, programos LIFE, programos INTERREG, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės prioritetas.

1.3.

Tačiau svarbu susitarti dėl to, kokia šių fondų lėšų procentinė dalis turi būti skirta tik neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais pažaboti, kad būtų lengviau atsiskaityti už veiksmų plano vykdymą. Valstybės narės turėtų įsipareigoti skirti pakankamai lėšų specialistams savo šalyse rengti, kad būtų kovojama su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Apie paskirtas lėšas reikėtų pranešti, jas reikėtų stebėti ir vertinti įgyvendinant veiksmų planą nacionaliniu lygmeniu. Ištekliai turėtų būti naudojami tiek įrangai, tiek darbuotojams. Be to, darbuotojams reikėtų sudaryti aukštos kokybės darbo sąlygas su visomis kolektyvinių derybų teisėmis ir užtikrinti tolesnės karjeros galimybes. Tai labai svarbu siekiant pritraukti geriausius specialistus ir išlaikyti aukštą motyvacijos lygį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos, gerovės ir asmens saugos klausimams.

1.4.

Kovą su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais reikėtų integruoti į visas ES ir valstybių narių politikos sritis. Visiems neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais prevencijos veikloje dalyvaujantiems subjektams reikėtų rengti vienodus ir būtiniausius mokymus, taip pat stiprinti gebėjimų pritaikymą atsižvelgiant į įgūdžius, kurių reikia įvairiose srityse, į kurias integruoti neteisėtos prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais klausimai. Reikėtų rengti mokymus prokurorams, teisėjams, muitinių pareigūnams, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) institucijų darbuotojams ir policijos pareigūnams arba šiose institucijose steigti specializuotus dalinius. Šie asmenys turėtų gebėti išaiškinti, suimti asmenis, susijusius su nusikaltimais laukinei gamtai, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir juos teisti.

1.5.

Visose valstybėse narėse taip pat reikėtų sukurti vienodas struktūras; EESRK rekomenduoja, kad jas sudarytų tarpžinybiniai komitetai ir specializuoti padaliniai ar darbuotojai, baigę mokymo programas dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Šiuos tarpžinybinius komitetus sudarytų specializuotų kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais padalinių atstovai. Tarpžinybiniai komitetai būtų itin naudingi konsultuojantis ir organizuojant bendrus tyrimus valstybėse narėse kartu su kitomis agentūromis, kurios daugiausia dėmesio skiria kitai neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, finansiniams ir kibernetiniams nusikaltimams. Ši neteisėta veikla paprastai yra susijusi su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, nes organizuoti nusikaltėliai, prekiaudami laukinės gamtos produktais, paprastai gali naudotis ir naudojasi kitų rūšių nusikaltimų (pvz., prekybos narkotikais ir pinigų plovimo) kanalais. Su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene reikėtų sukurti specialius komunikacijos ir bendradarbiavimo kanalus.

1.6.

Į plataus užmojo Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva įtraukus išsamaus patikrinimo prievolę ES prekiaujančioms įmonėms, įmonės visų pirma galėtų būti skatinamos prekiauti tvariai surinktais laukiniais augalais ir sugautais gyvūnais ir jos būtų atgrasomos nuo neteisėtos veiklos bei padėtų teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikaltėlius.

1.7.

EESRK mano, kad svarbu bendradarbiauti su verslo sektoriais, dalyvaujančiais prekyboje laukiniais augalais ir gyvūnais, siekiant sumažinti laukinės gamtos produktų paklausą ES ir sumažinti neteisėtą laukinės gamtos produktų importą. Plane numatyta kartu su ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais taisyklių laikymosi užtikrinimo grupe rengti atitinkamiems verslo atstovams skirtus teminius posėdžius, kad būtų galima spręsti konkrečius klausimus (pvz., liaudies medicinos, egzotinių gyvūnų augintinių, prabangos prekių pramonės, medžioklės turizmo, medienos, žvejybos ir prekybos žuvų produktai sektorių, transporto, kurjerių bendrovių ir internetinės prekybos). Tačiau svarbi strategijos priemonė turėtų būti plačiajai visuomenei skirtos koordinuotos informavimo kampanijos (konkrečiai skirtos paklausai mažinti). Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį mažinant paklausą didindamos visuomenės informuotumą ir vykdydamos paklausos mažinimo kampanijas, skirtas bendruomenėms, kurios ES vartoja neteisėtus laukinės gamtos produktus.

1.8.

EESRK ragina Komisiją organizuojant informavimo veiklą apie organizuotą nusikalstamumą – tiek vykdant nuolatines komunikacijos priemones, tiek laikinas tikslines kampanijas – įtraukti nacionalines ir viršvalstybines teisėsaugos institucijas į veiksmus, skirtus didinti prekybos nykstančiomis rūšimis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo matomumą.

1.9.

Galiausiai, labai svarbu, kad Europos Komisija sukurtų aiškų ir plataus užmojo stebėsenos ir vertinimo mechanizmą, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų, susijusių su veiksmų plano įgyvendinimu, ir įvertinti jo pažangą bei sėkmę, atsižvelgiant į ES išorės veiksmus kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais (pagal 4 prioritetą).

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tapo viena pelningiausių pasaulyje organizuotos nusikalstamos veiklos rūšių, kurios vertė, Europos Komisijos vertinimu, visame pasaulyje siekia iki 20 mlrd. EUR per metus (1). Pasaulyje neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais pastaraisiais metais sparčiai išaugo dėl šiam veikai būdingos nedidelės rizikos ir didelio pelno.

2.2.

Nepaisant visapusiškos laukinės gamtos apsaugos teisinės sistemos, Europos Sąjunga yra svarbi galutinė neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais rinka ir tranzito platforma. ES, kaip neteisėtų laukinės gamtos produktų rinkos, reikšmė išsamiai aprašyta metinėse ataskaitose apie didelio masto konfiskavimo atvejus, kurių nuo 2011 m. kasmet prašo Europos Komisija.

2.3.

Pripažindama, kad ES yra svarbi laukinės gamtos produktų rinka, Europos Komisija dėjo precedento neturinčių pastangų didinti įmonių, vartotojų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais Europoje ypatumus ir mastą. Todėl 2016 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (2), kuriame išdėstytas išsamus kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ES planas ir stiprinamas ES vaidmuo pasaulinėje kovoje su šia neteisėta veikla. Nors neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais pavyko įtraukti į prioritetinius klausimus, veiksmų planas turėjo mažai įtakos paklausos mažinimui. Organizacija TRAFFIC (3) paskelbė ataskaitą (4), kurioje 2018 m. surinkti duomenys apie visus konfiskavimo atvejus pagal Nykstančių rūšių prekybos konvenciją (CITES), iš kurių matyti, kad laukinių augalų ir gyvūnų rūšių paklausa ES nuo 2011 m., kai buvo surinkti pirmieji duomenys, liko nepakitusi.

2.4.

Naujausioje TRAFFIC ataskaitoje dėl konfiskavimo atvejų 2020 m. (5) atsispindi COVID-19 pandemijos poveikis neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais. Tikėtina, kad su COVID-19 susiję oro transporto, prekybos operacijų ir kitų prekių vežimo ar pardavimo sąsajų sutrikimai turėjo įtakos mažesniam prekybos mastui ir sumažėjusiam ataskaitose nurodytam konfiskavimo atvejų skaičiui. Pastebėta, kad 2020 m. ES gerokai sumažėjo perėmimo atvejų skaičius, nors tai nebūtinai rodo paklausos pokyčius ar pakitusią neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais dinamiką.

2.5.

ES yra ne tik importo rinka, bet ir kai kurių nykstančių rūšių, pavyzdžiui, europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla), kilmės regionas. 2016–2017 m. buvo suimti 48 asmenys ir konfiskuota 4 000 kg gyvų ungurių, jauniklių, kurių vertė siekė apie 4 mln. EUR. Be to, ne visi į Europą patekę neteisėti laukiniai augalai ir gyvūnai yra skirti Europos rinkoms, ES dažnai yra tik tarpinė stotelė. Vykdymo užtikrinimo įstaigos dažnai konfiskuoja Azijai iš Afrikos skirtus skujočius, paprastuosius jūrų arkliukus, dramblio kaulą ir ryklių pelekus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

ES turi išlikti budri ir dėti daugiau pastangų prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais sustabdyti ir juos apsaugoti. Ši pelninga prekyba ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai dėl zoonozinių ligų perdavimo rizikos, bet ir tiesiogiai kenkia ES politikai, kuria siekiama remti darnų vystymąsi visame pasaulyje, ypač darnaus vystymosi tikslams, susijusiems su pasaulinės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga (6), taip pat pastangoms stiprinti gerą valdymą ir spręsti nelygybės problemas.

3.2.

Šiandien dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais ne tik daugelis rūšių (įskaitant simbolines rūšis) atsiduria ties išnykimo riba, bet ir trukdoma tvariai ekonominei plėtrai (7). Trumpai tariant, ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas turi būti tinkamai įgyvendintas, kad atitiktų ES tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, visų pirma CITES ir Biologinės įvairovės konvencijas (CBD). Tačiau EESRK ragina Europos Komisiją neapsiriboti šiais tarptautiniais susitarimais, kad būtų pagerinta laukinės gamtos apsauga ES ir sustabdyta neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Tai būtų naudinga ne tik ES, bet ir visam pasauliui. Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, dėl kurio išnyksta ne tik daugelis rūšių, bet ir kuris prisideda prie klimato kaitos, nes skatina neteisėtą medžių kirtimą, o jie yra būtini anglies dioksido saugojimui.

3.3.

Ne mažiau svarbu sustabdyti tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jo pražūtingas pasekmes. Remiantis UNEP ir Interpolo ataskaita, nusikaltimai aplinkai išaugo 26 proc. (8) Šis nusikalstamumas apima ir neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, kelia grėsmę taikai, saugumui ir teisinės valstybės principui ir dažnai yra susiję su kitais sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, korupcija, kibernetiniais nusikaltimais ir finansiniais nusikaltimais. Pavyzdžiui, kai kuriuose Afrikos regionuose neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat būtina paminėti žmogžudystes ir nužudymus, nes už nykstančių rūšių apsaugą atsakingų asmenų gyvybei kyla reali grėsmė ir už savo pasišventimą jie moka didelę kainą. Fondas „Thin Green Line“ nustatė, kad 2009–2016 m. buvo pranešta apie 595 brakonierių nužudytus gamtos prižiūrėtojus. Dar šimtai nežinomų gamtos prižiūrėtojų žuvo besivystančiose šalyse, tačiau apie tai nebuvo pranešta. 2017 m. buvo pranešta apie daugiau nei 100 nužudytų gamtos prižiūrėtojų, o 2018 m. šis skaičius buvo panašus – per savaitę žuvo beveik po du gamtos prižiūrėtojus (9).

3.4.

EESRK palankiai vertina ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūrą ir sprendimą neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais klausimus įtraukti į svarbiausią Europos Komisijos veiklą. EESRK pritaria Europos Komisijos atliktam ankstesnio ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano vertinimui, iš kurio matyti, kad specialistų, išteklių ir mokymų trūkumas daugelyje valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių tebėra didelė problema. Taip pat svarbu gerinti bendradarbiavimą: i) ES valstybėse narėse; ii) tarp ES valstybių narių; iii) tarp ES ir ES nepriklausančių šalių; iv) su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene. Be to, reikėtų dėti daugiau pastangų skaitmeniniam atsekamumui ir agentūrų skaitmeniniam bendradarbiavimui užtikrinti.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai persvarstymą susiejo su ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planu. Tačiau EESRK yra susirūpinęs, kad Direktyva dėl nusikaltimų aplinkai nepavyks nustatyti veiksmingų ir atgrasančių sankcijų už neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais. 2022 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė poziciją dėl šio klausimo ir gerokai sumažino fiziniams asmenims skiriamas baudas, kartu sumažindama ir sankcijų juridiniams asmenims suderinimo užmojus. Tarybos siūlomos sankcijos yra per mažos, kad būtų atgrasančios ir veiksmingos. Viršutinė baudos riba turėtų būti ne mažesnė kaip 15 proc. visos juridinio asmens pasaulinės apyvartos, t. y. daug didesnė nei Tarybos patvirtinti 5 proc. ar 3 proc. Komitetas mano, kad plataus užmojo Direktyva dėl nusikaltimų aplinkai yra labai svarbi siekiant sėkmingai įgyvendinti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Plane turėtų būti aiškiai paminėti pranešėjai ir kiti aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjai, kurie yra svarbūs suinteresuotieji subjektai rengiant ir įgyvendinant veiksmų planą ES ir nacionaliniu lygmenimis, nes jie atlieka reikšmingą vaidmenį atskleidžiant aplinkos teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią. Šiuos asmenis taip pat reikėtų apsaugoti nuo bauginimo ar bylinėjimosi, kai jie praneša apie neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais arba padeda atlikti tyrimus, kaip šiuo metu nurodyta Direktyvoje dėl nusikaltimų aplinkai.

4.2.

EESRK mano, kad svarbu bendradarbiauti su verslo sektoriais, dalyvaujančiais prekyboje laukiniais augalais ir gyvūnais, siekiant sumažinti laukinės gamtos produktų paklausą ES ir neteisėtą prekybą jais, taip pat užtikrinti, kad bet kokia prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais būtų teisėta ir tvari. Plane numatyta kartu su ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais taisyklių laikymosi užtikrinimo grupe rengti atitinkamiems verslo atstovams skirtus teminius posėdžius, kad būtų galima spręsti konkrečius klausimus (pvz., liaudies medicinos, egzotinių gyvūnų augintinių, prabangos prekių pramonės, medžioklės turizmo, medienos, žvejybos ir prekybos žuvų produktai sektorių, transporto, kurjerių bendrovių ir internetinės prekybos). Tačiau veiksmų plane ir jį įgyvendinant (pvz., didinant informuotumą ir vykdant elgsenos pokyčių kampanijas) reikėtų aiškiau pripažinti ir atspindėti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti remdamos pastangas kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. ES piliečiams teikiama informacija apie prekybos laukinės gamtos produktais ir jų naudojimo taisykles, pavojų ir padarinius nėra plačiai skleidžiama, tačiau informacija apie liaudies medicinos praktiką ir jo taikymą (įskaitant laukinės faunos ir floros sudedamųjų dalių ir darinių naudojimą gydymui) yra plačiai paplitusi visoje ES. Tokia praktika kelia pavojų vartotojams (nes kai kurių gydomųjų priemonių nauda nėra moksliškai įrodyta) ir yra pražūtinga laukinėms rūšims, kurios yra sugaunamos ir parduodamos, todėl spartėja jų išnykimas. Jei būtų imtasi daugiau prevencinių priemonių šiuo konkrečiu klausimu, ES galėtų iki 30 proc. sumažinti kasmet neteisėtai parduodamų laukinės gamtos produktų kiekį, nes būtent tiek laukinės gamtos produktų, skirtų naudoti medicinoje, konfiskuojama ES (10). Šiuo požiūriu EESRK ir teisėsaugos institucijos taip pat galėtų dalyvauti rengiant viešąsias informavimo apie šią problemą kampanijas.

4.3.

Nustatydamas aiškią atsakomybę už veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir užtikrindamas atitinkamų subjektų veiklos koordinavimą, EESRK rekomenduoja visose valstybėse narėse užtikrinti vienodumą. Dėl plane numatytų koordinavimo užtikrinimo galimybių (pvz.: i) kurti tarpžinybinius komitetus ar sudaryti susitarimo memorandumus; ii) priimti nacionalinius veiksmų planus arba iii) paskirti nacionalinį ryšių punktą), kils neaiškumų, nes valstybės narės pasirinks skirtingas galimybes. Įgyvendinti veiksmų planą padės tarpžinybinių komitetų kūrimas nacionaliniu lygmeniu, kiekvienam iš jų paskiriant ryšių punktą.

4.4.

Labai svarbu, kad šie tarpžinybiniai komitetai ir specialistai ar padalinių darbuotojams būtų vienodai mokomi visose 27 valstybėse narėse. Tai palengvintų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų, nes darbuotojai vienodai reaguotų, vykdytų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Tai, kad kiekvienas tarpžinybinis komitetas turėtų ryšių punktą, taip pat pagerintų bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis už ES ribų. Įsteigus ryšių punktą pagerėtų bendradarbiavimas, nes valstybių narių tarpžinybiniai komitetai ir specializuoti darbuotojai galėtų lengviau ir greičiau susisiekti vieni su kitais, ypač tais atvejais, kai tai būtina dėl neteisėtos tarpvalstybinės prekybos. Ryšių punktai galėtų užtikrinti operatyvesnį valstybių narių bendradarbiavimą, nepriklausydami nuo tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Europolo, nagrinėjant labiau vietinio pobūdžio atvejus, susijusius su dviem šalimis. Tačiau šioms grupėms gali kilti pavojus ir jos gali tapti organizuotų nusikaltėlių taikiniais. Siekiant apsaugoti darbuotojų tapatybę, išsami informacija apie ryšių punktus turėtų būti teikiama tik teisėsaugos ir teisminėms institucijoms.

4.5.

Kalbant apie ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano įgyvendinimą, ES valstybės narės pranešė, kad dėl išteklių ir darbuotojų trūkumo joms sunku užtikrinti operacijų vykdymą. Todėl vėlgi svarbu užtikrinti, kad valstybės narės įsipareigotų skirti pakankamai išteklių naujam ES veiksmų planui įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Be to, ištekliai yra svarbūs, kad darbuotojams būtų sudarytos deramos darbo sąlygos.

4.6.

Tekste reikėtų aiškiai nurodyti, kad valstybės narės įsipareigoja skirti pakankamai lėšų specialistams savo šalyse ugdyti, kad būtų kovojama su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Apie paskirtas lėšas reikėtų pranešti, jas reikėtų stebėti ir vertinti įgyvendinant veiksmų planą nacionaliniu lygmeniu. Ištekliai turėtų būti skiriami ne tik darbuotojams, bet ir įrangai. Be to, darbuotojams reikėtų sudaryti aukštos kokybės darbo sąlygas su visomis kolektyvinių derybų teisėmis ir užtikrinti tolesnės karjeros galimybes. Tai labai svarbu siekiant pritraukti geriausius specialistus ir išlaikyti aukštą motyvacijos lygį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos, gerovės ir asmens saugos klausimams. Reikėtų rengti vienodus mokymus visiems neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais prevencijos veikloje dalyvaujantiems subjektams, o visose valstybėse narėse reikėtų sukurti vienodas struktūras; EESRK rekomenduoja, kad jas sudarytų tarpžinybiniai komitetai ir specializuoti padaliniai ar mokymo programas dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais baigę darbuotojai.

4.7.

Veiksmų plane pabrėžiamas įvairių tarptautinių agentūrų ir iniciatyvų vaidmuo, pavyzdžiui, EMPACT, kuri yra pavyzdinė daugiadalykio ir tarpžinybinio operatyvinio bendradarbiavimo priemonė, padedanti kovoti su organizuotu nusikalstamumu ES lygmeniu. EMPACT galėtų tapti svarbia ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano įgyvendinimo priemone. Pavyzdžiui, ji galėtų organizuoti vienodus mokymus tarpžinybiniams komitetams ir specialistams visose valstybėse narėse.

4.8.

Į ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą reikėtų įtraukti neteisėtos medžioklės, ypač dėl trofėjų, prevenciją. Pavyzdžiui, Karpatų kalnuose lokiai medžiojami neteisėtai, tačiau brakonieriams skiriamos nedidelės baudos, kurios nėra pakankamai atgrasančios.

4.9.

EESRK pritaria pasiūlymui, kad EMPACT koordinuotų reguliarias bendras operacijas, apimančias tarpvalstybinį ES valstybių narių, Europos Komisijos (OLAF) ir atitinkamų ES agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, FRONTEX, Europolo ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, bendradarbiavimą. Dar kartą pabrėžtina, kad siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, būtina tinkamai paskirstyti išteklius nacionaliniu lygmeniu.

4.10.

Kalbant apie prekybos politiką ir priemones, kuriomis remiami kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmai, EESRK palankiai vertina pasiūlymą į būsimus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais įsipareigojimus. Tačiau to nepakaks neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais suvaldyti. ES pastangos didinti tarptautinės prekybos ir investicijų galimybes bus bergždžios ir duos priešingų rezultatų, jei ES skubiai nepašalins teisėsaugos spragų. Skaitmeniniai produktų pasai taip pat galėtų būti naudojami tuo pačiu tikslu. Šie pasai galėtų padidinti pasaulinių tiekimo grandinių rizikos atsekamumą ir skaidrumą, padėti bendriems tarptautiniams kontrolės mechanizmams ir vykdymo užtikrinimo pastangoms, taip pat suteikti žmonėms ir vartotojams vienodą informaciją apie produktus, kuriuos jie perka, neatsižvelgiant į jų kilmę.

Briuselis, 2023 m. kovo 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  https://ec.europa.eu/environment/cites/infographics_en.htm

(2)  https://ec.europa.eu/environment/cites/trafficking_en.htm

(3)  https://www.traffic.org/

(4)  https://www.traffic.org/site/assets/files/12745/eu-seizures-report-2020-final-web.pdf

(5)  https://www.traffic.org/site/assets/files/17391/2020_eu_seizures_report_final.pdf

(6)  https://sustainabledevelopment.un.org/topics/biodiversityandecosystems

(7)  Ištrauka iš Europos Komisijos analizės išvados: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016SC0038.

(8)  UNEP ir Interpolo ataskaita: Value of Environmental Crime up 26%.

(9)  https://globalconservation.org/news/over-one-thousand-park-rangers-die-10-years-protecting-our-parks/

(10)  Taryba susitarė dėl derybų įgaliojimų dėl Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai (europa.eu).