Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos“

(COM(2022) 782 final)

(2023/C 140/10)

Pranešėjas

Petru Sorin DANDEA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 12 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 12 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 1 24
Plenarinė sesija Nr.	575
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	169 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytoms rekomendacijoms ir pateikia keletą papildomų pasiūlymų.

1.2.

EESRK primena 2022 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje didele balsų dauguma priimtos ankstesnės nuomonės (1) išvadas.

1.3.

EESRK rekomenduoja nustatyti dvi vartojimo kainų pakopas siekiant apsaugoti visus namų ūkius, kurie susiduria su didelėmis problemomis apmokėdami sąskaitas už energiją. Komitetas mano, kad ši dviejų kainų pakopų politika turėtų būti taikoma tiek žemiau skurdo ribos esantiems žmonėms, tiek žemesnės viduriniosios klasės asmenims, kurie dėl mažų pajamų negalės apmokėti sąskaitų už energiją rinkos kainomis.

1.4.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui valstybėms narėms taikyti laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis ir rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti visomis galimomis priemonėmis siekiant padėti įmonėms apskritai ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.5.

EESRK ragina apdairiai vykdyti pinigų politiką, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai infliaciją lemia išorės veiksniai, pinigų politika tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis gali daryti ciklinį poveikį.

1.6.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui euro zonos šalims koordinuoti savo fiskalinę politiką su Europos Centrinio Banko pinigų politika. Tai svarbu siekiant pinigų politika sėkmingai sumažinti infliaciją.

1.7.

EESRK mano, kad kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos sukūrimas bus svarbus žingsnis stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą, ir rekomenduoja valstybėms narėms dėti pastangas šiam procesui paspartinti.

1.8.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms skubiai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti Direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio. Tai leistų padidinti minimaliojo darbo užmokesčio lygį ir sukurti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims, kartu išsaugant jų perkamąją galią šiuo didelės infliacijos laikotarpiu.

1.9.

Komisija rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti socialinio dialogo teikiama galimybe ir įtraukti socialinius partnerius į politikos, kurios reikia krizės padariniams sušvelninti, rengimą ir įgyvendinimą. EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

2021 m. metais euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje prasidėjusį ekonomikos augimo atsigavimą staiga nutraukė Rusijos Federacijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Dėl didelės euro zonos priklausomybės nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos Federacijos, Europos Sąjungai pradėjus taikyti sankcijas, atsirado netikrumas, kuris daro didelį poveikį tiekimo grandinėms. Šie veiksniai lėmė energetikos krizę, o vėliau ir didelę infliaciją, su kuria susiduria euro zona ir Europos Sąjunga.

2.2.

Nors infliacija šiek tiek sumažėjo – nuo 10,6 % spalio mėn. iki 10,0 % lapkričio mėn. – tikėtina, kad, prasidėjus šaltajam sezonui, dėl kuro tiekimo problemų ir dėl to kilusios energetikos krizės ji gali vėl išaugti.

2.3.

Europos Centrinis Bankas pasinaudojo pinigų politika, kad vėl pasiektų tvarius infliacijos rodiklius (vidutiniu laikotarpiu vėl taptų siekiamo 2 % lygio), tačiau jo pastangų gali nepakakti, atsižvelgiant tiek į išorės veiksnius, dėl kurių kilo krizė, tiek į tai, kad sunku susieti pinigų politiką su fragmentiška valstybių narių fiskaline politika.

2.4.

Ši daugialypė krizė užgožė klimato krizę, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Taip pat konstatuojamas labai sulėtėjęs konvergencijos tempas, netgi susiskaidymas ir skirtumai ne tik tam tikruose sektoriuose, bet ir tarp euro zonos valstybių narių ekonomikos.

2.5.

Dėl energetikos krizės sumažėjo daugelio sektorių ir bendrojoje rinkoje veikiančių įmonių konkurencingumas.

2.6.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, taip pat sanglaudos politika labai padėjo euro zonos valstybėms narėms išlaikyti investicijų lygį, kurio reikia žaliojo kurso tikslams pasiekti, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas spartesnis perėjimas prie anglies dioksido poveikio neutralumo ir gerokai sumažinta energetinė priklausomybė.

2.7.

Būtent šiomis itin sunkiomis ir sudėtingomis aplinkybėmis lapkričio 22 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos (2) dėl 2023 m. euro zonos ekonominės politikos.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytoms rekomendacijoms, tačiau mano, kad būtina įtraukti šiuos pasiūlymus:

3.2.

EESRK primena 2022 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje didele balsų dauguma priimtos nuomonės ECO/590 (3) išvadas.

3.3.

Atsižvelgiant į energetikos krizę, 2022–2023 m. žiemą Europos Sąjungos namų ūkiams ir įmonėms gali kilti didelių problemų. Europos Komisija siūlo pažeidžiamiausių asmenų apsaugos politiką, pagal kurią būtų numatyta dviejų pakopų kainų nustatymo sistema. Tai reiškia, kad iki tam tikro energijos suvartojimo lygio pažeidžiamas vartotojas mokės mažesnę kainą nei rinkos kaina. Šią Komisijos pasiūlytą dviejų pakopų politiką, kuria siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius energetikos krizės sąlygomis, valstybės narės turėtų taikyti įtraukiai. EESRK rekomenduoja nustatyti dvi vartojimo kainų pakopas siekiant apsaugoti visus namų ūkius, kurie susiduria su didelėmis problemomis apmokėdami sąskaitas už energiją. Komitetas mano, kad ši dviejų kainų pakopų politika turėtų būti taikoma tiek žemiau skurdo ribos esantiems žmonėms, tiek žemesnės viduriniosios klasės asmenims, kurie dėl mažų pajamų negalės apmokėti sąskaitų už energiją rinkos kainomis.

3.4.

Kalbant apie įmones, Komisija mano, kad valstybės narės turėtų teikti paramą įmonėms, kad būtų išvengta jų veiklos sustabdymo, be kita ko, pasitelkdamos laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti visomis galimomis priemonėmis siekiant padėti įmonėms apskritai ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.5.

Gamtinių dujų kainų ir energetikos krizės sukelta infliacija 2022 m. spalio mėn. pasiekė aukščiausią lygį nuo euro įvedimo ir siekė 10,6 %. Europos Centrinis Bankas laiku ėmėsi priemonių ir pasinaudojo pinigų politika, kad sustabdytų infliacijos augimą ir sudarytų sąlygas infliacijai grįžti prie mažesnio nei 2 % lygio (vidutinės trukmės laikotarpio tikslas). EESRK rekomenduoja apdairiai vykdyti pinigų politiką, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai infliaciją lemia išorės veiksniai, pinigų politika tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis gali daryti ciklinį poveikį.

3.6.

Nors 2022 m. darbo užmokestis euro zonoje šiek tiek padidėjo, šis padidėjimas yra gerokai mažesnis už infliacijos lygį. EESRK pritaria Europos Komisijos rekomendacijai valstybėms narėms, laikantis savo nacionalinės praktikos ir kolektyvinių derybų modelio, išsaugoti darbo užmokestį gaunančių asmenų, visų pirma pažeidžiamų, mažai apmokamą darbą dirbančių asmenų, perkamąją galią. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms skubiai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti Direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio. Tai leistų padidinti minimaliojo darbo užmokesčio lygį ir sukurti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims, kartu išsaugant jų perkamąją galią.

3.7.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui euro zonos šalims koordinuoti savo fiskalinę politiką su Europos Centrinio Banko pinigų politika. Tai svarbu siekiant pinigų politika sėkmingai sumažinti infliaciją. Komitetas mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų dėti daugiau pastangų EBPO įtraukios sistemos pasiūlytam „1 ramsčiui“ įgyvendinti. Tai sukurtų nemažai pajamų valstybėms narėms, kurios po COVID-19 pandemijos metu įdėtų pastangų turi didelę valstybės skolą ir todėl turi mažiau galimybių vykdyti savo fiskalinę politiką krizės laikotarpiu.

3.8.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui toliau dėti pastangas baigiant kurti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą. EESRK mano, kad šių dviejų politinių projektų užbaigimas būtų svarbus žingsnis stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą.

3.9.

Atsižvelgiant į šią daugialypę krizę, valstybės narės turi imtis veiksmų jos neigiamam poveikiui namų ūkiams ir įmonėms sumažinti. Komisija rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti socialinio dialogo teikiama galimybe ir įtraukti socialinius partnerius į politikos, kurios reikia krizės padariniams sušvelninti, rengimą ir įgyvendinimą. EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Papildomi svarstymai dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos“ (COM(2021) 742 final) (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 75, 2023 2 28, p. 43).

(2)  Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2022) 782 final ).

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Papildomi svarstymai dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos“ (COM(2021) 742 final) (OL C 75, 2023 2 28, p. 43).