Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos narkotikų reikalų agentūros

(COM (2022) 18 final – 2022/0009 (COD))

(2022/C 323/15)

Pranešėja	Milena ANGELOVA
Bendrapranešėjė	Małgorzata BOGUSZ

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2022 3 11 Europos Parlamentas, 2022 3 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2022 5 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 5 18
Plenarinės sesija Nr.	569
Balsavimo rezultatai už / prieš / susilaikė)	202 / 1 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą įsteigti Europos Sąjungos narkotikų reikalų agentūrą (EUDA), kaip numatyta 2021–2025 m. ES narkotikų strategijoje (1) ir 2021–2025 m. ES narkotikų veiksmų plane (2). Komitetas pritaria pasiūlymui jai suteikti didesnius įgaliojimus, kuriais būtų siekiama greitai, koordinuotai ir veiksmingai reaguoti į didėjančius iššūkius, susijusius su narkotikų ir neteisėtų medžiagų, kurių rinka yra nepaprastai atspari, plitimu. EESRK ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant ne tik panaikinti prekybą tokiomis medžiagomis, bet ir dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam jų vartojimui, be kita ko taip pat labai svarbu padėti nukentėjusiems arba nuo šių medžiagų priklausomiems asmenims pasveikti ir vėl integruotis į visuomenę, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visiems vienodas galimybes ir aktyvią įtrauktį švietimo ir mokymo srityse bei kokybiškas darbo vietas, pripažindamas, kad nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (angl. NEET), bedarbiai ir marginalizuoti asmenys yra lengviausiai narkotikų prekeivių pasiekiami taikiniai. Komitetas pabrėžia svarbų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendrų veiksmų vaidmenį šiame procese ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygmenimis, ir ragina tokius veiksmus skatinti, remti ir finansuoti.

1.3.

EESRK pabrėžia socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį kiekviename kovos su narkotikų ir neteisėtų medžiagų plitimu ir vartojimu etape, ypač informavimo ir informuotumo didinimo kampanijose, kurios padeda žmonėms daugiau sužinoti apie žalingą narkotikų vartojimo poveikį, pavojų įsitraukus į su tokiomis medžiagomis susijusius reikalus, ir kur bei kaip gauti pagalbos ir paramos įsitraukus ar tapus nuo jų priklausomais.

1.4.

EESRK palankiai vertina būsimos EUDA įsipareigojimą imtis aktyvesnio koordinavimo ir prevencinio vaidmens ir pažymi, kad nacionaliniai informacijos centrai šiuo tikslu atlieka labai svarbų vaidmenį. Ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad nacionaliniai informacijos centrai turėtų pakankamai organizacinių, techninių ir finansinių išteklių tam, kad būtų pajėgūs veiksmingai vykdyti platesnių apimčių užduotis. EESRK siūlo nustatyti ir taikyti bendrą metodiką ir požiūrį, siekiant užtikrinti, kad būtų galima laiku surinkti patikimus duomenis.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu sukurti teismo ekspertizės ir toksikologinių laboratorijų tinklą, į kurį būtų glaudžiau įtrauktos nacionalinės laboratorijos. Tinklas skatintų keistis informacija apie naujus pokyčius ir tendencijas bei dalijimąsi duomenimis ir remtų narkotikų srities teismo ekspertų mokymą. Siekiant masto ekonomijos, EESRK palankiai vertina idėją sukurti virtualių laboratorijų tinklą, kurį taip pat galėtų sudaryti valstybių narių grupės, atsižvelgdamos į jų geografinį artumą arba panašius rizikos profilius, susijusius su narkotikų įvežimu ir platinimu.

2. Bendra informacija (3)

2.1.

Narkotikų rinka, kurios minimali mažmeninė vertė siekia 30 mlrd. EUR per metus, yra vienas pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupių pajamų šaltinių ES. Be ekonominio poveikio, su narkotikais susijusių mirčių ir kitos žalos visuomenės sveikatai, narkotikų rinkos poveikis yra dar didesnis, tai, pavyzdžiui, sąsajos su platesne nusikalstama veikla ir terorizmu, neigiamas poveikis teisėtai ekonomikai, smurtas bendruomenėse, žala aplinkai, galiausiai vis svarbesnis tampa klausimas apie tai, kaip narkotikų rinka gali kurstyti korupciją ir pakenkti valdymui.

2.2.

Europoje vartojama daug įvairių narkotikų ir medžiagų, pavyzdžiui:

—	kanapės – jų naudojimas išlieka stabilus ir didelis;

—	kokainas – esama nerimą keliančių ženklų, kad didėja pavojus sveikatai;

—	amfetaminas – paklausa išlieka stabili;

—	metamfetaminas – gamyba ir neteisėta prekyba rodo, kad jis gali būti labiau vartojamas Europoje;

—	MDMA gaminiai – labai stiprios medžiagos, keliančios ypač didelį pavojų sveikatai;

—	naujos psichoaktyviosios medžiagos – 2020 m. pabaigoje EMCDDA stebėjo apie 830 naujų psichoaktyviųjų medžiagų;

—	LSD, DMT, grybai, ketaminas ir GHB – rečiau naudojami, tačiau taip pat kelia vis daugiau problemų visuomenės sveikatai;

—	heroinas ir kiti opioidai – pastebimas didesnio vartojimo pavojus.

2.3.

Manoma, kad per savo gyvenimą daugiau kaip 83 mln. suaugusiųjų ES išbandė neteisėtus narkotikus. 2019 m. ES nuo perdozavimo mirė mažiausiai 5 150 žmonių, nuo 2012 m. kasmet jų daugėja, įskaitant 15–19 metų paauglius. Stimuliuojančių medžiagų naudojimo mastas ir dažniausiai pasitaikantys tipai įvairiose šalyse skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse tam tikras „silpnąsias“ medžiagas galima įsigyti be apribojimų. Daugėja faktų, rodančių, kad gali išaugti stimuliuojančias medžiagas švirkščiančių žmonių skaičius. Apskritai visus narkotikus dažniau vartoja vyrai ir šis skirtumas paprastai ryškesnis analizuojant intensyvesnį arba reguliaresnį narkotikų vartojimą.

2.4.

Iš ataskaitų matyti, kad visus 2020 m. kanapių auginimas ir sintetinių narkotikų gamyba Europos Sąjungoje tęsėsi iki pandemijos buvusiu lygiu. Narkotikų rinką ES skatina organizuotos nusikalstamos grupuotės, ji taip pat yra susijusi su pasauline rinka ir ją labai skatina narkotikų gamyba Pietų Amerikoje, Afrikoje, Afganistane, Kinijoje, Maroke, Turkijoje ir Vakarų Balkanų regione. Taip pat verta pabrėžti, kad Afrika yra svarbi dėl didėjančio jos, kaip neteisėtos prekybos ir tranzito zonos, vaidmens, o tai gali daryti destabilizuojantį poveikį, kuris neigiamai paveiks saugumą ir valdymą, todėl daugės su narkotikais susijusių problemų regione. Dėl šios priežasties EESRK pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarptautinio koordinavimo pastangas siekiant nustatyti naujas neteisėtas medžiagas ir užkirsti kelią jų prekybai ir platinimui.

2.5.

Iš duomenų aiškiai matyti, kiek per pastaruosius 25 metus pasikeitė su narkotikais susijusi padėtis. Pastarųjų metų įvykiai taip pat rodo, kad didėja poreikis greitai reaguoti, todėl ES reikia suteikti daugiau pajėgumų užtikrinti, kad būtų anksti nustatomos grėsmės, kylančios dėl vis dinamiškesnės ir vis labiau prisitaikančios narkotikų rinkos.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Toliau laikydamasis šiuo klausimu jau išdėstytos pozicijos (4), EESRK palankiai vertina 2021–2025 m. ES narkotikų strategiją, kuria siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir asmenų gerovę bei visuomenės sveikatą, taip pat užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir didinti sveikatos raštingumą, ir ragina skubiai ją įgyvendinti. EESRK palankiai vertina strategijoje išdėstytą įrodymais pagrįstą, integruotą, subalansuotą ir daugiadalykį požiūrį į narkotikų reiškinį nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. EESRK palankiai vertina tai, kad į strategiją įtraukti lyčių lygybės ir lygybės sveikatos priežiūros srityje klausimai, kurie yra svarbūs nustatant naują kovos su narkomanija ir su tuo susijusiomis problemomis kryptį.

3.2.

Įgyvendinant kovos su neteisėtais narkotikais prioritetus ir veiksmus, koordinuojamus pagal šią strategiją (5), ne vėliau kaip 2025 m. turėtų būti užtikrintas bendras poveikis tam tikriems pagrindiniams su narkotikais susijusios padėties ES aspektams. Nuosekliai, efektyviai ir veiksmingai įgyvendinant priemones turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių sveikatos apsaugos, socialinio stabilumo bei saugumo lygis ir turėtų būti prisidedama prie sąmoningumo didinimo. Turėtų būti kuo labiau sumažintos bet kokios galimos nenumatytos neigiamos pasekmės, susijusios su šių veiksmų įgyvendinimu, ir propaguojamos bei gerbiamos žmogaus teisės bei darnus vystymasis. Remdamasis šiais principais EESRK pritaria požiūriui, kad reikia nustatyti atskirą kompetenciją kovoti su neteisėtų narkotikų platinimu ir užkirsti kelią savanoriškam jų vartojimui ir bet kokiai priklausomybei nuo jų.

3.3.

Narkomanijos reiškinys yra neatsiejamas nuo sveikatos ir saugumo problemų, su kuriomis šiandien susiduria Europa. Kadangi su narkotikais susijusi padėtis nuolat kinta, o į rinką nuolat patenka naujos neklasifikuotos medžiagos, narkomanijos reiškinys tampa vis sudėtingesnis ir plečiasi. Gautos pajamos taip pat labai skatina korupciją, smurtą ir neteisėtą veiklą. Dėl šios padėties reikia dėti daugiau pastangų ES lygmeniu.

3.4.

EESRK pritaria išvadai (6), kad narkotikų rinka buvo nepaprastai atspari COVID-19 pandemijos sukeltai suirutei. Narkotikų prekeiviai aktyviai prisitaikė prie kelionių apribojimų ir sienų uždarymo. Didmeniniu lygmeniu tai galima matyti iš pasikeitusių prekybos maršrutų ir būdų: labiau pasikliaujama kontrabanda naudojant įvairiarūšio vežimo konteinerius ir komercines tiekimo grandines ir mažiau naudojamasi narkotikų kurjerių paslaugomis.

3.5.

Nors nustačius pirmuosius su pandemija susijusius judėjimo apribojimus gatvėse veikiančios mažmeninės narkotikų rinkos buvo sutrikdytos ir buvo patiriamas tam tikras narkotikų stygius vietos lygmeniu, atrodo, kad narkotikų pardavėjai ir pirkėjai prisitaikė prie naujos situacijos, t. y. daugiau naudojosi šifruotų pranešimų siuntimo paslaugomis, socialinių tinklų programėlėmis, internetiniais šaltiniais, taip pat pašto ir pristatymo į namus paslaugomis (7). Tai kelia susirūpinimą, kad vienas iš galimų ilgalaikių pandemijos padarinių yra palankių sąlygų susidarymas tiekti narkotikus naudojant skaitmenines priemones.

3.6.

Pastebėta, kad jau COVID-19 pandemijos pradžioje narkotikų rinkos greitai atsigavo, o pandemijos metu tam tikra neteisėta prekyba tapo labiau dinamiška, pavyzdžiui, pastebėti didesni siuntinių dydžiai, dažnesnis privačių orlaivių naudojimas, dažnesnis vandens kelių naudojimas, padaugėjo bekontakčių būdų, kuriais narkotikai pristatomi galutiniams vartotojams. Dėl šių pokyčių teisėsaugos institucijoms kyla daugiau iššūkių ir reikia labiau koordinuotų prevencinių priemonių. Galimi atsakomieji veiksmai galėtų būti šie: (8) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba narkotikais; keistis teisėsaugos žvalgybos informacija ir ją persiųsti, taip pat keistis veiksmingais būdais ir geriausia praktika dėl narkotikų draudimo; kurti tarptautinius atskaitomybės ir gabenimo mechanizmus ir diegti tikralaikes duomenų bei stebėsenos sistemas siekiant greitai nustatyti narkotikų rinkos pokyčius ir į juos reaguoti. EESRK palankiai vertina tai, kad visi šie elementai įtraukti į pasiūlymą išplėsti persvarstytus būsimos EUDA įgaliojimus.

3.7.

EESRK mano, kad būsimos EUDA įgaliojimai turėtų būti suformuluoti aiškiau, kad:

—	būtų įtraukti plataus masto įpareigojimai, susiję su kontroliuojamais narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (9). Tai galimybė iš tikrųjų ginti viešąjį interesą ir užtikrinti lygybę kovojant su narkotikais nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis;

—	vienodai dėmesio turėtų būti skiriama ne tik narkotikų tiekimo panaikinimui, bet ir prieigos prie narkotikų prevencijai, pagalbai įveikiant priklausomybę ir nukentėjusiųjų reabilitacijai bei reintegracijai į visuomenę.

4. Narkotikų ir neteisėtų medžiagų vartojimas

4.1.

EESRK pabrėžia, kad esama skirtingų hipotezių, susijusių su narkotikų ir neteisėtų medžiagų, galinčių pakenkti žmonių sveikatai, vartojimu, ypač periodiškai vartojant ilgą laiką ne dėl medicininių priežasčių ir be medicininės priežiūros. Kadangi toks elgesys gali sukelti priklausomybę, susijusiems asmenims tampa labai sunku savarankiškai išspręsti problemą, todėl būtina specializuotų įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų parama.

4.2.

Kai kurie vaistai, kuriuos gydytojai išrašo tam tikriems sveikatos sutrikimams ir ligoms gydyti, pvz., benzodiazepinai arba opioidai ir (arba) narkotinės medžiagos gali sukelti priklausomybę, jei jie vartojami ne pagal receptą. Dėl to gali būti sukčiaujama, pvz., vykdoma neteisėta prekyba receptais ar vaistais, ir šis klausimas tai taip pat patenka į naujosios EUDA įgaliojimus. Per pastaruosius kelerius metus išaugo naujų benzodiazepinų skaičius ir prieinamumas Europos narkotikų rinkoje, taip pat Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 2021 m. vasario 28 d. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), naudodamasis ES ankstyvojo perspėjimo sistema, stebėjo 30 naujų benzodiazepinų. Iš jų daugiau kaip 80 % buvo nauji benzodiazepinai, pirmą kartą nustatyti 2014–2020 m. laikotarpiu (10). Kitą vaistų grupę – opioidus, kuriuos gydytojai skiria kaip skausmą malšinančius vaistus, juos vartojantys dažnai maišo su neteisėtais narkotikais, o tai gali ne tik sukelti priklausomybę, bet ir didelį pavojų sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas komplikacijas. Dėl to taip pat gali būti sukčiaujama, pavyzdžiui, (teisėtai ir neteisėtai) prekiaujant receptais ar vaistais.

4.3.

Atsižvelgiant į šiuo metu JAV atliekamus medžiagų, kurios pagal ES teisę šiuo metu priskiriamos narkotikams (pvz., MDMA, psilocibinas, LSD), klinikinius tyrimus, EUDA ypatingą dėmesį turėtų skirti bendradarbiavimui su Europos vaistų agentūra (EMA), nes per 2–3 metus susiformuos ES narkotikų (narkotikų, o ne jų darinių), kurie įregistruoti kaip vaistai, rinka. Dėl to gali susidaryti dviprasmiška padėtis, kai tam tikra pacientų grupė vartoja teisėtus narkotikus, kurie įregistruoti kaip vaistai, o kita grupė, vartodama juos neteisėtai, padaro nusikaltimą. Tai gali lemti, kad sveiki žmonės, norintys teisėtai įsigyti narkotikų, pagamintų pagal gerosios gamybos praktikos taisykles, imituos psichiatrines ligas, kurioms gydyti yra oficialiai registruotas vaistas.

4.4.

Šiuo metu ES susiduria su dideliais iššūkiais, kylančiais dėl to, kad palyginti lengva sukurti ir pateikti rinkai neklasifikuotas medžiagas, kurios gali sukelti priklausomybę ir pakenkti žmonių sveikatai, jau nekalbant apie įvairias medžiagas, kurių vartojimas ir prekiavimas jomis yra neteisėtas, pavyzdžiui, marihuana, heroinas, kokainas ir amfetaminai.

4.5.

Narkotikų prekeiviai yra itin inovatyvūs, todėl ir toliau išrandamos naujos medžiagos. Kitas EUDA įgaliojimų aspektas yra šių medžiagų aptikimas, nustatymas, aprašymas ir jų atsiradimo, platinimo ir vartojimo prevencija. Kombinuotas įvairių narkotinių medžiagų vartojimas šiuo metu taip pat plačiai paplitęs ES ir daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Naujoji EUDA turėtų spręsti visų kitų priklausomybių nuo narkotinių medžiagų problemą, kai šios medžiagos vartojamos kartu su neteisėtais narkotikais.

4.6.

Narkotikų ir neteisėtų medžiagų vartojimas daro poveikį visiems žmonėms, nes kyla priklausomybės rizika, kuri gali ne tik sugriauti asmens sveikatą, bet ir sužlugdyti visą jo (jos) gyvenimą, nes auka patenka į baisų uždarą priklausomybės ratą, todėl nebelieka erdvės socialiniam gyvenimui, šeimai, mokymuisi, darbui ar kt. Priklausomybės rizika yra didesnė jaunesniems ir mažiau patyrusiems ir mažiau išsilavinusiems asmenims, taip pat asmenims, kurie yra neveiklūs, bei bedarbiams.

4.7.

Siekiant užkirsti kelią galimybei narkotikus vartojantiems asmenims išmokti imituoti psichinės ligos simptomus, kuriems pasireiškus priskiriamas gydymas vaistais (narkotikais), reikėtų atidžiau stebėti internetą. Šiuo metu, naudojantis internete prieinama informacija, galima gauti receptus narkotikams, naudojamiems kai kurioms ligoms, pvz., ADHD ir depresijai, gydyti. Jų priskyrimas grindžiamas tik pokalbiu su pacientu ir psichologiniais tyrimais, kuriems bet kuris asmuo gali lengvai pasirengti naudodamasis viešai prieinama informacija.

4.8.

Todėl, atsižvelgiant į didėjantį žmonių, vartojančių vaistus su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, skaičių, atrodo pagrįsta įtraukti EUDA į platesnę veiklą, susijusią su šios rūšies medicinos produktų viešuoju finansavimu. Viešasis narkotinių vaistų finansavimas, kai bet kas socialiniuose tinkluose gali rasti patarimų, kaip atlikti psichologinius tyrimus siekiant gauti tokios rūšies vaistų, be papildomų priežiūros priemonių lems piktnaudžiavimą kompensuojamaisiais vaistais (narkotikais), nes tai pigesnė galimybė nei pirkimas iš prekiautojo.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK pritaria išvadai (11), kurią patvirtina reguliarūs ryšiai su EMCDDA ir jo suinteresuotaisiais subjektais, kad vis didėja neatitikimas tarp sudėtingo narkomanijos reiškinio ir dabartinių EMCDDA įgaliojimų nuostatų. Steigimo reglamentas neatspindi dabartinės narkomanijos reiškinio realybės ir neatitinka užduočių, kurių reikalaujama iš EUDA, kad būtų galima spręsti su narkomanijos reiškiniu susijusias problemas ir patenkinti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų lūkesčius.

5.2. EUDA įgaliojimų peržiūra

5.2.1.

Kaip yra pabrėžęs ankstesnėje savo nuomonėje, EESRK remia pastangas kovojant su neteisėtų narkotikų platinimu ir vartojimu ir yra pasirengęs šiuo tikslu remti bet kokią prevencinę kampaniją ir veiksmus. Apgailestauja, kad pasiūlyme neatsispindi ankstesnės jo rekomendacijos į EUDA darbą aktyviai įtraukti suinteresuotųjų subjektų pilietinės visuomenės organizacijas.

5.2.2.

EESRK pabrėžia, kad reikia išplėsti EUDA įgaliojimus, suteikiant jai šiuolaikiškesnius, į ateitį orientuotus metodus ir priemones, ir pritaria visoms septynioms naujoms papildomos kompetencijos sritims. Apgailestauja, kad informacijos teikimas, informuotumo didinimo kampanijos, veiksmai, kuriais siekiama spręsti priklausomybės problemą, ir prevencinės priemonės nebuvo aiškiau suformuluotos ir kad į pasiūlymą neįtrauktas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas, kuris galėtų teikti pridėtinę vertę ir sukurti sinergiją.

5.2.3.

Taip pat reikėtų išplėsti EUDA kompetenciją, kuria ji dalijasi su EMA dėl gydytojų skiriamų vaistų, visų pirma siekiant rengti mokymus gydytojams, skiriantiems tam tikros kategorijos vaistus, kurie pagal ES teisę priskiriami neteisėtiems narkotikams.

5.2.4.

EESRK siūlo papildyti kiekvieną iš septynių konkrečių tikslų šiais elementais:

—

siekiant geriau spręsti daugelio narkotikų rūšių vartojimo (priklausomybę sukeliantis kitų medžiagų vartojimas, kai tai susiję su narkotikų vartojimu) problemą ir sutelkti dėmesį į šio reiškinio stebėseną, EUDA turėtų laikyti, kad daugelio narkotikų rūšių vartojimas yra plačiai paplitęs tarp narkotikus vartojančių asmenų ir daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Siekiant veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, būtinas glaudus bendradarbiavimas regionų ir vietos lygmeniu ir tiesioginis pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas;

—

nacionaliniams informacijos centrams reikia papildomos paramos, kad jie galėtų parengti grėsmės vertinimus ir priemones darbuotojams, palaikantiems ryšius su narkotikus vartojančiais asmenimis, informuoti apie naujus pokyčius, susijusius su neteisėtais narkotikais, kurie galėtų neigiamai paveikti visuomenės sveikatą, saugą ir saugumą, nes būtent jie pirmiausia padeda stiprinti ES pasirengimą reaguoti į naujas grėsmes;

—

sukurti teismo ekspertizės ir toksikologinių laboratorijų tinklą, į kurį būtų įtrauktos nacionalinės laboratorijos. Tinklas skatintų keistis informacija apie naujus pokyčius ir tendencijas ir remtų narkotikų srities teismo ekspertų mokymą. Siekiant masto ekonomijos, EESRK palankiai vertina idėją sukurti virtualių laboratorijų tinklą, kurį taip pat galėtų sudaryti valstybių narių grupės, atsižvelgdamos į jų geografinį artumą arba panašius rizikos profilius, susijusius su narkotikų įvežimu ir platinimu.

—

Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Reitox vaidmuo turėtų būti sustiprintas, kad būtų sukurta patikima duomenų bazė veiksmingoms informavimo ir prevencijos strategijoms formuoti, ir jam turėtų būti suteikta galimybė skelbti perspėjimus tuo atveju, kai rinkoje atsiranda ypač pavojingų medžiagų. EESRK įžvelgia galimybę optimizuoti valstybių narių vykdomą duomenų rinkimo procesą nustatant bendrą mokslinę metodiką, įskaitant automatizuotą valstybių narių duomenų teikimo procesą, taip pat sujungiant atitinkamus registrus ir duomenų bazes;

—

parengti ES lygmens prevencijos ir informuotumo didinimo kampanijas, susijusias su neteisėtais narkotikais, kad EUDA galėtų veikti remdamasi savo atlikta analize. EUDA taip pat turėtų gebėti padėti valstybėms narėms rengti nacionalines kampanijas ir, glaudžiai bendradarbiaudama su EMA, sukurti standartines vaizdines nuorodas, kurios turėtų būti privalomos ant vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pakuočių;

—	vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti paramą ne tik su sveikata susijusiais klausimais, bet ir narkotikų rinkų bei narkotikų pasiūlos srityse, taip visapusiškiau sprendžiant narkotikų problemą;

—	atlikti svarbesnį tarptautinį vaidmenį ir remti ES vadovaujamąjį vaidmenį kovos su narkotikais politikos srityje daugiašaliu lygmeniu.

5.3. Sklandaus EUDA veikimo užtikrinimo būdai

5.3.1.

Naujoji EUDA turi peržiūrėti valstybių narių biudžeto išteklių paskirstymą, o šie ištekliai turėtų būti vertinami remiantis pripažintų ir rekomenduojamų paslaugų narkotikų srityje prieinamumu ir pajėgumu. Kad galėtų vykdyti išplėstus įgaliojimus, nacionaliniai informacijos centrai turėtų būti tikri, jog prognozuojamai ir stabiliai gaus pakankamai finansinių išteklių ir jiems nereikės varžytis dėl dotacijų.

5.3.2.

Kaip pabrėžiama SESV 168 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, informavimas ir prevencija taip pat turėtų apimti konkrečią vietos bendruomenių veiklą ir turėtų skatinti kurti palankią aplinką narkotikus vartojantiems žmonėms, kad jie galėtų gauti pagalbą vietoje ir įveikti savo priklausomybę. Svarbu, kad vietos bendruomenės gautų darbo planus ir esminę valdžios institucijų ir EUDA paramą.

5.3.3.

EESRK pabrėžia, kad narkomanija yra glaudžiai susijusi su psichikos sveikatos problemomis ir praeities traumomis; todėl kovojant su šia priklausomybe turėtų būti šalinamos pagrindinės priežastys, o EUDA veiksmų planas turėtų būti parengtas remiantis psichologiniu darbu grupėse, kurioms gresia priklausomybės pavojus.

5.3.4.

Duomenys rodo, kad, be gyventojų, kuriems dėl ankstesnės trauminės patirties reikia psichologinės pagalbos, yra ir grupė žmonių, kurie, jei nebūtų užsikrėtę COVID-19, tikriausiai nebūtų tapę priklausomi. Todėl EESRK rekomenduoja išplėsti EUDA kompetenciją, kad būtų atsižvelgta į šį labai padidėjusį žmonių polinkį į priklausomybę dėl sunkių ilgalaikių COVID-19 padarinių.

5.3.5.

Be to, norint veiksmingai taikyti neteisėtų narkotikų draudimą, reikia dirbti su visuomenės nariais, kad priklausomybių turintys žmonės nebūtų palikti vieni ir jiems nusprendus nebevartoti narkotikų būtų suteikta pagalba. Nepaisant to, kad kovai su prekyba narkotikais skiriama vis daugiau viešųjų lėšų, vis dar labai sudėtinga padėti žmonėms įveikti priklausomybę. Todėl EUDA, atsižvelgdama į geriausią ES valstybių narių patirtį, galėtų daugiau dėmesio skirti psichologinėms piktnaudžiavimo narkotikais priežastims.

5.3.6.

Laikantis pasaulinio ir regioninio požiūrio į narkotikų rinką ES reikia sekti ir atidžiai stebėti pokyčius narkotikų ir neteisėtų medžiagų gamybos regionuose, kurie tradiciškai kelią riziką, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Afganistane, Afrikoje, Kinijoje, Turkijoje ir Vakarų Balkanuose. Dėl aktyvaus ir nuolat kintančio organizuotų nusikalstamų grupių vaidmens keičiant narkotikų tiekimo ir neteisėtos prekybos dinamiškumą reikia nuolatinių ir koordinuotų visų atitinkamų įstaigų, ypač tų, kurios dalyvauja vykdymo užtikrinimo ir sienų kontrolės veikloje, pastangų tarptautiniu lygmeniu. Tik intensyvus bendradarbiavimas gali padėti nustatyti narkotikų gabenimo koridorius, kad juos būtų galima veiksmingai išardyti.

5.4. Nacionaliniai informacijos centrai

5.4.1.

Nacionalinių informacijos centrų vaidmuo ir funkcijos turėtų būti išplėsti. Jų darbas įvairiose ES šalyse labai skiriasi. Kai kurie nacionaliniai informacijos centrai vykdo informacinę, analitinę, mokslinių tyrimų, ekspertų teikiamų konsultacijų ir leidybos veiklą. Pagrindiniai nacionalinių informacijos centrų veiklos tikslai turėtų apimti didesnę metodinę stebėseną, standartizuotą duomenų rinkimą, vertinimą ir klasifikavimą, taip pat informacijos apie narkotikų paklausą ir pasiūlą ES apdorojimą, saugojimą, analizę ir sklaidą. Nacionaliniai informacijos centrai turėtų parengti kovos su narkotikais politiką ir aktyviai reaguoti į padėtį šioje srityje. Jie turėtų teikti informaciją, remti nacionalinių valdžios institucijų veiklą ir formuoti nacionalinę kovos su narkotikais ir narkomanija politiką.

5.4.2.

Nacionaliniai informacijos centrai yra labai svarbūs siekiant veiksmingai ir greitai įgyvendinti naujus EUDA įgaliojimus. Tik stipresnis ir gerai koordinuojamas nacionalinių informacijos centrų tinklas gali teikti aktualius duomenis – ne tik retrospektyviai, bet, svarbiausia – nustatyti naujų kenksmingų medžiagų atsiradimą rinkoje, jas aptikti ir identifikuoti, nustatyti galimus platinimo kanalus ir t. t. Kadangi tam reikia iš esmės didinti laboratorijų pajėgumus, reikėtų skatinti kurti regionines sąjungas ir grupes, kurios galėtų būti sutelktos didelės rizikos zonose, pvz., prie ES išorės sienų, netoli tipinių narkotikų įvežimo maršrutų ir t. t.

5.4.3.

Nacionaliniai informacijos centrai turėtų būti kuo veiksmingiau remiami ir aprūpinti bendromis gairėmis ir metodikomis, kad galėtų rinkti palyginamus duomenis ir rodiklius, kuriais būtų grindžiamas perėjimas prie saugos ir saugumo klausimų, o ne tik kovojama su narkotikų ir neteisėtų medžiagų plitimu.

5.4.4.

Valstybės narės turėtų būti skatinamos suteikti nacionaliniams informacijos centrams daugiau išteklių, įskaitant informaciją, technologijas, finansavimą ir t. t. Turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant padėti nacionaliniams informacijos centrams stiprinti savo gebėjimus, kad jie galėtų vykdyti naujus, platesnių apimčių įgaliojimus ir atlikti svarbesnį vaidmenį.

5.4.5.

Reikėtų nepamiršti, kad EUDA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų ne tik kurti bendruomeninius kovos su priklausomybe mechanizmus, bet ir nacionalines bendradarbiavimo sistemas, kad būtų sukurtos ir remiamos bendros paramos programos asmenų grupėms, kurioms gali kilti narkomanijos rizika. Tik tvirti vietos bendruomenių ryšiai gali padėti sumažinti narkotikų vartojimą. Tokių sėkmingų sprendimų pavyzdys galėtų būti Portugalijos Vyriausybės įgyvendinti veiksmai ir šiuo pavyzdžiu EUDA galėtų pasinaudoti.

5.4.6.

EESRK mano, kad yra galimybė patobulinti nacionalinių informacijos centrų ataskaitų teikimo sistemą, kad būtų išvengta papildomų laiko ir išteklių sąnaudų dubliuojant ataskaitas, nes šie centrai šiuo metu turi teikti ataskaitas tiek būsimai EUDA, tiek Jungtinėms Tautoms.

Briuselis, 2022 m. gegužės 18 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 102 I, 2021 3 24, p. 1.

(2) OL C 272, 2021 7 8, p. 2.

(3) Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, 2021 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita, www.emcdda.europa.eu.

(4) OL C 56, 2021 2 16, p. 47, OL C 34, 2017 2 2, p. 182, OL C 177, 2014 6 11, p. 52, OL C 229, 2012 7 31, p. 85, OL C 69, 2006 3 21, p 22.

(5) Strategija pirmiausia grindžiama ES teisės pagrindiniais principais ir ja visais atžvilgiais remiamos pamatinės ES vertybės – pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, solidarumas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Be to, strategija yra grindžiama tarptautine teise, atitinkamomis Jungtinių Tautų (JT) konvencijomis, kurios sudaro neteisėtų narkotikų reiškinio problemos sprendimo tarptautinį teisinį pagrindą, ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Strategijoje atsižvelgiama į politikos pokyčius daugiašaliu lygmeniu, taip pat ja prisidedama prie spartesnio jų įgyvendinimo.

(6) Viena iš pagrindinių 2021 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitos išvadų, https://www.emcdda.europa.eu/edr2021_en.

(7) 2021 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita.

(8) 2021 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita.

(9) Nuo 1988 m. kontroliuojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) yra įtraukti į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. JT nustatė išsamias nuostatas ir reikalavimus, susijusius su prekursorių, naudojamų gaminant narkotines medžiagas, kontrole. 2004 m. vasario 11 d. EP ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (OL L 47, 2004 2 18, p. 1).

(10) New benzodiazepines in Europe – a review (Naujų benzodiazepinų Europoje apžvalga), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2021 m. ISBN 978–92–9497–641–3.

(11) 2018–2019 m. Europos Komisijos vertinimas pagal Komisijos tarnybų darbinio dokumento poveikio vertinimą.