EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2022 m. balandžio 27 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl priežiūros įgaliojimų, sankcijų, trečiųjų valstybių filialų ir aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES

(CON/2022/16)

(2022/C 248/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2022 m. sausio 17 ir 21 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl priežiūros įgaliojimų, sankcijų, trečiųjų valstybių filialų ir aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES (1) (toliau – pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai).

Pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai yra glaudžiai susiję su kitu pasiūlymu, dėl kurio ECB gavo prašymą pateikti nuomonę, t. y. pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais (2) (kartu su pasiūlytais KRD daliniais pakeitimais toliau vadinama Komisijos bankų reformų dokumentų rinkiniu).

ECB kompetencija priimti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose yra nuostatų, darančių poveikį ECB uždaviniams, susijusiems su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir Europos centrinių bankų sistemos indėliu į sklandų politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymą pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendrosios pastabos

ECB tvirtai remia Komisijos bankų reformų dokumentų rinkinį, kuriuo Sąjungos teisės aktuose įgyvendinami svarbūs pasaulinės reguliavimo reformos darbotvarkės aspektai. Taip bus patobulintas ES bendras taisyklių sąvadas ir gerokai sustiprinta reguliavimo sistema srityse, kuriose priežiūros institucijos nustatė spragų, dėl kurių rizika galėtų būti nepakankamai stebima ir neaptarta.

Pirma, geresnis aplinkosauginės, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos pašalinimas nustatant griežtesnius reikalavimus ir šioje srityje praplečiant priežiūros priemonių rinkinį, bus geriau užtikrinta, kad įstaigos aktyviai rengtų patobulintas rizikos valdymo sistemas, taip sumažinant galimybę kauptis perteklinei rizikai pavienėse įstaigose ir visoje finansų sistemoje.

Antra, tikslus rezultatų apatinės ribos įgyvendinimas padės sumažinti nepagrįstą rizikos koeficiento kintamumą (3), be to, teigiamai vertintina tai, kad rizika nebus dvigubai skaičiuojama turint omenyje kitus reikalavimus, kartu reikėtų vengti sudėtingų veiklos aspektų.

Trečia, suderintos bankų direktorių ir svarbiausių darbuotojų vertinimo (kompetencijos ir tinkamumo vertinimo) nuostatos sudarys palankesnes sąlygas veiksmingai priežiūrai ir padidins patikimą valdymą.

Ketvirta, bendras taisyklių, taikomų trečiųjų valstybių bankų grupių filialams, veikiantiems valstybėse narėse, rinkinys pakeis heterogeniškus nacionalinius požiūrius ir sustiprins bendrąją rinką.

Penkta, tolesnis nacionalinių įgaliojimų, susijusių su kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimu, turto ar įsipareigojimų perdavimu, susijungimu ar skaidymu, taip pat sankcijų režimu, suderinimas padės užtikrinti sistemos nuoseklumą ir patikimumą.

Šešta, ECB ragina užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) (toliau – KRD) ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (5) nuoseklumą klausimais, susijusiais apskritai su priežiūros nepriklausomumu ir ypač interesų konfliktais. Ribojant galimus interesų konfliktus, svarbus griežtas, bet proporcingas ir lankstus požiūris, sudarantis galimybę tinkamai atsižvelgti į kiekvieną individualią situaciją.

Galiausiai suteikus priežiūros institucijoms galimybę panaikinti kredito įstaigų, kurios paskelbtos žlungančiomis arba galinčiomis žlugti, tačiau negali būti pertvarkomos, nes neatitinka viešojo intereso kriterijaus, leidimus veikti, bus supaprastintas tvarkingas šių bankų pasitraukimas iš rinkos (6).

Šioje nuomonėje aptariami ECB ypač svarbūs klausimai, kurie suskirstyti toliau pateiktuose skirsniuose.

1.   Aplinkosauginė, socialinė ir valdymo rizika (ASV rizika)

1.1.   Pritarimas pasiūlytiems daliniams pakeitimams

ECB tvirtai pritaria Komisijos pasiūlymui griežtinti reikalavimus, susijusius su kredito įstaigų ASV rizika ir kompetentingų institucijų atitinkamais įgaliojimais. ECB pritaria nuomonei, kad ASV rizika gali sukelti ilgalaikes pasekmes pavienių įstaigų ir visos finansų sistemos stabilumui. Komisija tinkamai nustatė plataus masto ES prisitaikymo prie ASV rizikos pasekmių ir ES perėjimo prie tvarios ekonomikos, įskaitant konkrečius ES gamybos sistemos pokyčius, tikslus, kuriuos reikia pasiekti per konkretų terminą. Strategijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Europos žaliojo kurso sėkmė priklauso nuo visų ekonominių suinteresuotųjų subjektų indėlio ir paskatų jiems siekti mūsų tikslų. Tam finansų įstaigos privalo perkelti ES tvarumo tikslus į savo ilgalaikes finansavimo strategijas ir sprendimų priėmimo procesus“ (7). Pertvarka ir susijusi rizika daro poveikį beveik visiems ekonomikos sektoriams ir sukelia plataus masto pasekmes visuose regionuose; be to, finansų įstaigos yra priklausomos nuo dekarbonizacijos politikos, vartotojų ir investuotojų preferencijų ir technologinių pokyčių. Atsižvelgiant į šias plataus masto pasekmes, yra pateisinama rengti konkrečias strategijas, taip pat padidinti rizikos valdymo pajėgumus, siekiant užtikrinti kredito įstaigų verslo modelių atsparumą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir išvengti perteklinės pertvarkos rizikos jų portfeliuose. Todėl labai svarbu, kad kredito įstaigos stebėtų riziką, kylančią dėl to, kad jų portfeliai nesuderinti su ES pertvarkos tikslais, ir, atsižvelgdamos į savo strateginį planavimą, nustatytų plataus užmojo ir konkrečius terminus, įskaitant tarpines reikšmes.

ECB remia pasiūlymą priežiūros reikalavimuose aiškiau aptarti ASV riziką, nes tai padės kuo labiau sumažinti šios rizikos keliamas grėsmes pavienėms įstaigoms ir finansiniam stabilumui. Naujausiame ECB priežiūros vertinime atkreiptas dėmesys į poreikį geriau valdyti bankų vidaus riziką ir užtikrinti platesnio masto šios rizikos priežiūrą. Šis išsamus vertinimas parodė, kad nė viena įstaiga nėra visiškai suderinusi savo praktikos su priežiūros lūkesčiais dėl su klimatu ir aplinka susijusios rizikos ir kad, pačių įstaigų manymu, 90 proc. praktikos, apie kurią jos pranešė, yra tik iš dalies suderinta su ECB priežiūros lūkesčiais arba apskritai su jais nėra surerinta (8).

ECB pripažįsta, kad pirmenybę reikia teikti su klimatu ir aplinkosauga susijusiai rizikai, o ne socialiniams ir valdymo veiksniams, kartu atsižvelgiant į metodikos skirtumus. Su klimatu ir aplinkosauga susijusi rizika apima grėsmes, kylančias iš reikalavimo pereiti prie tvaresnės ekonomikos ir prisitaikyti prie didėjančių fizinių grėsmių. Pertvarkos ir fizinė rizika yra specifinė, palyginti su kita prudencine rizika, ir, atsižvelgiant į tai, kad ji susidaro per tam tikrą laiką, reikalingos kruopščios planavimo ir aiškios rizikos mažinimo strategijos, be to, gali prireikti imtis ryžtingų ir tiesioginių trumpalaikių veiksmų, siekiant sumažinti ilgalaikį poveikį.

ECB pritaria pasiūlytam reikalavimui, kad kredito įstaigos parengtų konkrečius trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu kylančios ASV rizikos stebėsenos ir šalinimo planus. Taip bus užtikrinta, kad kredito įstaigos ASV riziką vertintų atsižvelgdamos į ilgesnį laikotarpį ir išsamiai įvertintų struktūrinius pokyčius, kurie, tikėtina, įvyks įmonėse, kurioms ši rizika daro poveikį, laikantis ES teisinėje sistemoje nustatytų pertvarkos trajektorijų (9). Reikalavimas parengti tokius planus padidins skaidrumą atsižvelgiant į riziką, kuri daro poveikį finansų sistemai. Be to, tai taip pat padės užtikrinti, kad kredito įstaigos, be kita ko, atsižvelgdamos į ES pertvarkos tikslus, aktyviai peržiūrėtų, ar jų strategijose pakankamai aptartos su ASV susijusios aplinkybės, taip sumažinant reputacijos riziką arba taip pat dėl greitai kintančių rinkos nuotaikų kylančią riziką.

ECB yra pasirengęs bendradarbiauti su ES agentūromis, kad stebėtų kredito įstaigų pažangą rengiant savo konkrečius planus (naujo 76 straipsnio 2 dalis), ir pažymi, kad šioje srityje reikia laiku imtis veiksmų. ECB manymu, pirmenybę reikia teikti įstaigų atsparumui ir prisitaikymui prie ilgalaikio neigiamo ASV rizikos poveikio. Pasiūlytos Europos bankininkystės institucijos (EBI) gairės dėl įstaigų planų turinio (naujo 87a straipsnio 5 dalies b punktas) šiuo atžvilgiu bus labai svarbios, todėl, ECB manymu, šias gaires reikėtų paskelbti per 12 mėnesių. Kita vertus, 24 mėnesių terminas, atrodo, yra tinkamesnis pasiūlytoms gairėms dėl minimalių standartų ir pamatinės metodikos (naujo 87a straipsnio 5 dalies a punktas).

Tinkamas vidaus rizikos valdymas, įskaitant konkretų planavimą, taip pat palengvins kompetentingų ir makroprudencinių institucijų atliekamą ASV rizikos vertinimą. Atsižvelgdamas į aiškiau išdėstytą reikalavimą kredito įstaigoms valdyti visą reikšmingą riziką išbandant savo atsparumą ilgalaikėms neigiamoms su klimatu ir aplinka susijusios rizikos pasekmėms, ECB teigiamai vertina tai, kad susiję priežiūros įgaliojimai sustiprinami laikantis su laikotarpiu, per kurį pasireiškia ASV rizika, susijusių sąlygų. Tai taip pat sudarys sąlygas ECB veiksmingiau šalinti ASV riziką pradedant su klimatu ir aplinka susijusia rizika, darančią poveikį kredito įstaigos prudencinei padėčiai (pvz., kapitalui ir likvidumui), be kita ko, ir vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. 5–10 metų). Tokie reikalavimai taip pat padės makrolygio rizikos ribojimo institucijoms sumažinti ASV rizikos poveikį visai sistemai, visų pirma analizuojant jo sisteminius aspektus, pvz., atliekant visos ekonomikos testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis. Visa tai turėtų suteikti ECB daugiau tinkamų priemonių, padedančių kartu su kitomis atitinkamomis institucijomis išvengti neišnaudojamo turto susidarymo kredito įstaigų balanse, ir užtikrinti mikroprudencinių ir makroprudencinių metodų papildomumą.

Dėl makroprudencinių priemonių rinkinio ECB taip pat teigiamai vertina pasiūlytų KRD dalinių pakeitimų konstatuojamojoje dalyje pateiktą paaiškinimą, kad sisteminės rizikos rezervo sistema jau gali būti naudojama šalinant įvairių rūšių sisteminę riziką, įskaitant su klimato kaita susijusią riziką. Atsižvelgiant į su klimato kaita susijusios rizikos potencialo sukelti įvairias neigiamas pasekmes valstybių narių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai mastą, gali būti nustatytas sisteminės rizikos rezervo lygis, kad ši rizika būtų sumažinta.

1.2.   Atsparumas ilgalaikiam neigiamam ASV rizikos poveikiui

Kalbant apie scenarijus ir metodus, kuriais įvertinamas atsparumas ilgalaikiam neigiamam ASV rizikos, ypač klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo, poveikiui, pažymėtina, kad ECB nori atkreipti dėmesį į tai, kad šio poveikio sukeliamas problemas finansų sektoriui galima įvertinti ir išspręsti tik integruojant mokslinę analizę į politikos formavimo procesą. Šiuo atžvilgiu bus itin svarbus mokslinių tyrimų, finansų sektoriaus subjektų ir aplinkos agentūrų indėlis. ECB teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą stiprinti visų atitinkamų valdžios institucijų, įskaitant priežiūros institucijas, bendradarbiavimą, ir tokiu bendradarbiavimu turi būti siekiama „padėti apibrėžti tarpines siektinas reikšmes finansų sektoriuje“ (10). Vis dėlto, pasiūlytų KRD dalinių pakeitimų konstatuojamosiose dalyse būtų naudinga priminti Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategijos (COM(2021) 390 final) 5 veiksmo c punkte numatytą įsipareigojimą. Konkrečiau tariant, svarbu pažymėti, kad Komisija įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą su ECB, Europos sisteminės rizikos valdyba, Europos priežiūros institucijomis ir Europos aplinkos agentūra ir kad tokiu bendradarbiavimu siekiama padėti apibrėžti tarpines siektinas reikšmes finansų sektoriuje, geriau suprasti, ar esama ir būsima pažanga yra pakankama, ir taip sudaryti sąlygas visoms atitinkamoms valdžios institucijoms prireikus imtis politikos veiksmų, labiau pagrįstų bendradarbiavimu. ECB teigiamai vertintų nuorodą į tokį įsipareigojimą taip pat atsižvelgiant ir į KRD naujo 87a straipsnio 5 dalies c punkte nustatytus įgaliojimus.

2.   Rezultatų apatinė riba

ECB teigiamai vertina įvedamą rezultatų apatinę ribą, kuri yra svarbus sistemos „Bazelis III“ reformų elementas (11). ECB pažymi, kad pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai apima kai kuriuos mechanizmus, reglamentuojančius rezultatų apatinės ribos ir i) priežiūros 2 ramsčio reikalavimų ir ii) makroprudencinių rezervų nustatymo sąveiką.

ECB pritaria bendram tikslui vengti dvigubo rizikos skaičiavimo taikant mikroprudencinę ir makroprudencinę sistemas ir siekiui užtikrinti, kad atitinkami reikalavimai išliktų tinkami. Dėl 2 ramsčio reikalavimų ECB nori atkreipti dėmesį į tai, kad jau yra nustatytas bendras reikalavimas vengti dvigubo rizikos skaičiavimo, todėl yra pasirengęs užtikrinti, kad jo kompetencijos srityje nepasitaikytų tokio dvigubo rizikos skaičiavimo atvejų. Dėl dabar naudojamų makroprudencinių rezervų pažymėtina, kad jais šalinama makroprudencinė rizika, kuri skiriasi nuo rezultatų apatinės ribos tikslo sumažinti su įstaigos vidaus modelių naudojimu susijusį rizikos koeficientų perteklinį kintamumą arba nepakankamą palyginamumą.

Be to, pagal pasiūlymą reikalaujama, kad 2 ramsčio reikalavimų nominalioji suma neturėtų iš karto padidėti dėl to, kad įstaigai tapo privaloma laikytis rezultatų apatinės ribos. ECB sutinka su šių nuostatų pagrindiniu tikslu ir idėja neutralizuoti nereikalingą aritmetinį poveikį 2 ramsčio reikalavimams, atsirandantį nustačius rezultatų apatinę ribą, ir yra pasirengęs imtis būtinų veiksmų šiam poveikiui neutralizuoti.

Svarbu, kad pasiūlytais mechanizmais būtų paisoma dabartinės priežiūros ir makroprudencinės praktikos ir išvengiama sudėtingų veiklos aspektų ir administracinės naštos kompetentingoms ir makrolygio rizikos ribojimo institucijoms. Visų pirma dėl 2 ramsčio reikalavimų, kaip jau minėta, ECB mano, kad kompetentingoms institucijoms pagal dabartinę reguliavimo sistemą jau suteikti įgaliojimai vengti dvigubo rizikos skaičiavimo ir nepagrįstų prudencinių reikalavimų pokyčių, ir kad EBI pagal KRD 107 straipsnio 3 dalį paskelbtose gairėse būtų nustatytas patikimas teisinis pagrindas parengti bendrą metodiką šiam tikslui pasiekti. Todėl nors, ECB manymu, nėra poreikio 1 lygio teisės aktuose numatyti, kaip, nustatant 2 ramsčio reikalavimus, reikėtų atsižvelgti į rezultatų apatinę ribą, jis atkreipia dėmesį į konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiuo klausimu ir atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad pasiūlyta nuostata, įskaitant laikiną įšaldymą, nebūtų nuolat ribojamas 2 ramsčio metodas ir jo dažnumas. ECB laikosi nuomonės, kad momentinis neutralizavimas turėtų vykti tuo momentu, kai bankas įpareigojamas laikytis apatinės ribos. Paskesniais metais bet kokie reikalingi patikslinimai būtų atliekami atsižvelgiant į reguliarų priežiūrinio tikrinimą ir vertinimo procesą.

ES teisės aktų leidėjai gali norėti suteikti EBI konkrečius įgaliojimus parengti gaires dėl to, kaip kompetentingos institucijos, nustatydamos 2 ramsčio reikalavimus, turėtų šalinti rezultatų apatinės ribos poveikį, kaip apibrėžta Komisijos pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (465 straipsnio 1 dalis). Jeigu ES teisės aktų leidėjai šiuo klausimu norėtų pateikti nuorodą į teisės aktą, ECB techniniame darbo dokumente taip pat pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima iš dalies pakeisti teisės akto projektą, kad būtų paisoma dabartinio 2 ramsčio metodo ir jo dažnumo, kartu 1 lygio tekste aiškiai reguliuojant sąveiką tarp rezultatų apatinės ribos ir 2 ramsčio reikalavimų.

Dėl sisteminės rizikos rezervo ECB turi rimtų abejonių, susijusių su jo privalomu kalibravimo patikrinimu, kuris apima dinaminį rezervo ribojimą, jo įšaldymą laikantis išankstinės rezultatų apatinės ribos lygių iki to laiko, kai toks patikrinimas bus užbaigtas ir bus paskelbtas rezultatas.

Šios abejonės kyla dėl trijų priežasčių.

Pirma, dėl pasiūlyto privalomo patikrinimo sistema tampa sudėtingesnė ir padidėja administracinė našta, nes tai reiškia, kad institucijos turės individualiai patikrinti kiekvienos kredito įstaigos, kuri įpareigojama laikytis rezultatų apatinės ribos, sisteminės rizikos rezervo kalibravimą. Antra, sisteminės rizikos rezervo laikinas ribojimas ir konkrečios institucijos sisteminės rizikos rezervo patikrinimas prieštarauja makroprudenciniam rezervo pobūdžiui ir jo taikymui visam (sub)sektoriui. Taip atsirastų nepagrįstas konkretus individualios kredito įstaigos, kuriai poveikį daro sisteminės rizikos rezervas ir kuri įpareigojama laikytis rezultatų apatinės ribos, traktavimas. Trečia, KRD jau įtvirtintos tinkamos nuostatos dėl reguliarios kapitalo rezervų peržiūros, kurių pakanka siekiant užtikrinti bet kokius reikalingus įgyvendintų lygių pokyčius.

ECB kyla panašios abejonės, susijusios su pasiūlytu reikalavimu patikrinti kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervo kalibravimą, kai rezultatų apatinė riba tampa privaloma. Panašiai kaip ir sisteminės rizikos rezervo patikrinimo atveju dėl šios prievolės patikrinti sisteminės svarbos įstaigų rezervą sistema tampa sudėtingesnė ir padidėja administracinė našta. Be to, reguliarus sisteminės svarbos įstaigų rezervo patikrinimas jau numatytas KRD.

Vietoj pasiūlyto sisteminės rizikos rezervo patikrinimo mechanizmo, taikomo tuo metu, kai kredito įstaiga įpareigojama laikytis rezultatų apatinės ribos, ECB siūlo įterpti vienareikšmišką paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad sisteminės rizikos rezervas gali būti nenaudojamas rizikai, susijusiai su rezultatų apatine riba, šalinti, nepaisant to, ar konkreti kredito įstaiga įpareigojama laikytis rezultatų apatinės ribos. Pageidautina, kad šis paaiškinimas būtų įterptas kaip konstatuojamoji dalis, tačiau jis gali būti pateiktas ir KRD straipsnyje. Jame reikėtų aptarti visas galimas abejones, susijusias su dvigubu rizikos skaičiavimu taikant rezultatų apatinę ribą ir sisteminės rizikos rezervą. Tuos pačius motyvus ir paaiškinimą taip pat galima panaudoti sisteminės svarbos įstaigų atveju.

3.   Kompetencija ir tinkamumas

3.1.   Pritarimas pasiūlytiems daliniams pakeitimams

ECB tvirtai remia Komisijos pasiūlymą peržiūrėti kompetencijos ir tinkamumo sistemą. Kredito įstaigų valdybos narių tinkamumo ir sąžiningumo priežiūra yra pagrindinė priežiūros priemonė, turinti esminę reikšmę gerinant kredito įstaigų valdymą. Geras kredito įstaigų valdymas prisideda prie didesnio jų atsparumo neigiamiems rinkos pokyčiams ir yra pagrindinė būtina finansinio stabilumo sąlyga. Savo vykdomos priežiūros veiklos srityje ECB vis dar mato didelį poreikį pašalinti spragas ir pakelti valdymo sistemų kokybės kartelę (12), todėl ypač teigiamai vertina Komisijos siūlymą sustiprinti priežiūros priemonių rinkinį. Dabartinė kompetencijos ir tinkamumo sistema yra viena iš mažiausiai suderintų priežiūros teisės sričių ir taip yra dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama KRD, skirtumų. Šie skirtumai kliudo ECB veiksmingai atlikti kompetencijos ir tinkamumo priežiūrą, be to, jie trukdė sudaryti vienodas veiklos sąlygas Europos Sąjungoje. Komisijos pasiūlymai atspindi didelę pažangą, nes jie padės užtikrinti nuoseklesnę, veiksmingesnę ir efektyvesnę pagrindines funkcijas atliekančių valdybos narių priežiūrą daugiausia dėmesio skiriant svarbesniems prudencinės priežiūros klausimams. Taip yra visų pirma tuo atveju, kai klausimai yra susiję, pvz., su i) aiškių visoms valstybėms narėms taikomų terminų ir procesų nustatymu; ii) poreikiu nustatyti naujus faktus siekiant įvertinti kadencijų pratęsimą; iii) privalomais ex ante didžiausią poveikį turinčių įstaigų įvertinimais; iv) pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimu; v) vykdomojo direktoriaus pirmininko įsipareigojimų atidėjimo panaikinimu KRD 88 straipsnyje ir vi) kredito įstaigos pareiga užtikrinti savo valdybos narių tinkamumą.

ECB manymu, naujoje sistemoje turėtų būti numatytas tinkamas proporcingumo lygis, šiai sistemai taip pat būtų naudingas dar proporcingesnis požiūris į kompetentingų institucijų atliekamus kompetencijos ir tinkamumo vertinimus. Nors pasiūlytoje sistemoje apskritai jau laikomasi tinkamo ir proporcingo požiūrio į kompetencijos ir tinkamumo vertinimus (įskaitant ribotą ex ante vertinimų dėl didelių įstaigų atlikimą), ECB yra linkęs toliau nagrinėti ir aptarti būdus, kaip užtikrinti tinkamą naujos sistemos proporcingumo lygį. Visų pirma proporcingumas leidžia kompetentingoms institucijoms savo išteklius skirti svarbiausiems vertinimams.

Galiausiai ECB pažymi, kad pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose numatyti ex ante kompetencijos ir tinkamumo vertinimai nedaro poveikio tam tikrų įstaigų teisės aktuose įtvirtintoms teisėms pagal nacionalinę teisę paskirti atstovus prižiūrimų subjektų valdybose.

Nepaisant bendros tvirtos paramos siūlomiems pakeitimams, ECB toliau šioje nuomonėje ir techniniame darbo dokumente pateikia įvairių pastabų dėl konkrečių aspektų.

3.2.   Paaiškinimas, kad pasiūlyti ex ante kompetencijos ir tinkamumo vertinimai yra tik procedūrinio pobūdžio: pasiūlytų KRD dalinių pakeitimų 38 konstatuojamoji dalis

38 konstatuojamojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į didelių įstaigų valdymo organo narių tinkamumo vertinimo prieš jiems pradedant eiti savo pareigas svarbą. Nors ECB tvirtai remia numatytą proporcingą ex ante vertinimą, būtų galima papildomai paaiškinti, kad pasiūlytos nuostatos dėl ex ante kompetencijos ir tinkamumo vertinimo iš esmės yra procedūrinio pobūdžio ir nedaro poveikio nacionalinėms teisės aktuose įtvirtintoms tam tikrų įstaigų arba juridinių asmenų teisėms pagal nacionalinę teisę paskirti atstovus prižiūrimų subjektų valdymo organuose. Todėl ECB siūlo 38 konstatuojamojoje dalyje pateikti papildomą paaiškinimą, kuriuo siekiama patikinti valstybes nares, kad bet kokioms taikytina nacionaline teise pagrįstoms teisės aktuose įtvirtintoms teisėms pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai neturi įtakos. Vis dėlto reikėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, siekiant užtikrinti šių atstovų tinkamumą, pvz., veiksmingą viso valdymo organo tinkamumo (kolektyvinis tinkamumas) priežiūrą, ir papildomas priemones, kurios padėtų spręsti potencialius interesų konfliktus ir klausimus, susijusius su galimybe skirti pakankamai laiko funkcijoms vykdyti ir, prireikus, patirtimi.

3.3.   2 dienų termino, taikomo patvirtinimui apie gavimą, nustatymas: KRD naujo 91b straipsnio 3 dalis ir naujo 91d straipsnio 3 dalis

Siūlomo tik 2 dienų termino raštiškam patvirtinimui apie gavimą praktiškai būtų labai sudėtinga laikytis visoms dalyvaujančioms kompetentingoms institucijoms dėl labai didelio teikiamų kompetencijos ir tinkamumo prašymų srauto ir didelės dokumentų, kuriuos reikia patikrinti, apimties. Konkrečiau, daugeliu atvejų, kai prašymas yra susijęs su keliais skiriamais asmenimis, priežiūros institucijoms gali nepavykti laikytis šio termino. Apskritai dėl šios nuostatos kyla rizika, kad atitinkamo kompetencijos ir tinkamumo procedūroms taikomo termino nebus laikomasi.

Todėl ECB primygtinai ragina išbraukti 2 dienų terminą.

3.4.   Įgaliojimai parengti standartinių formų, šablonų ir informacijos pateikimo procedūrų įgyvendinimo techninius standartus (ĮTS): KRD naujo 91b straipsnio 10 dalis ir naujo 91d straipsnio 8 dalis

ECB atsako už veiksmingą ir nuoseklų bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veikimą. Šiuo atžvilgiu BPM padaryta pažanga, susijusi su nuosekliu formų ir IT sprendimų naudojimu kompetencijos ir tinkamumo prašymų nagrinėjimo tikslais. Todėl ECB pažymi, kad IT sprendimai turėtų derėti su šiomis suderinimo pastangomis ir galbūt pasinaudojant jau sukurta infrastruktūra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB į atitinkamas nuostatas arba konstatuojamąsias dalis siūlo įterpti nuorodą, kuria EBI būtų skatinama kuriamus IT sprendimus grįsti geriausia esama patirtimi ir priemonėmis.

3.5.   Procedūrinės pasekmės, kai prižiūrimi subjektai nesilaiko įpareigojimų ir terminų: KRD naujo 91b straipsnio 7 dalis ir naujo 91d straipsnio 6 dalis

Priežiūros įgaliojimai, kuriais priežiūros institucijos gali naudotis tais atvejais, kai subjektai neatsako į prašymus pateikti papildomos informacijos per nustatytą terminą, neapima kompetentingų institucijų įgaliojimų paskelbti prašymą neišsamiu, taigi ir reikalauti pateikti naują prašymą. Todėl ECB ragina nustatyti papildomą teisinį pagrindą, kuris leistų kompetentingoms institucijoms pripažinti prašymą neišsamiu ir dėl to prašyti jį pateikti pakartotinai. Tai padėtų užtikrinti procedūrines pasekmes už papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo terminų nesilaikymą nedarant poveikio subjekto galimybei pateikti naują prašymą ir taip inicijuoti naują procedūrą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB siūlo KRD naujo 91b straipsnio 4 dalyje ir naujo 91d straipsnio 4 dalyje numatyti tokią papildomą procedūrinę pasekmę.

3.6.   Galimybė pratęsti vertinimo laikotarpį, kai kitų šalių prašoma pateikti informaciją

Pagal KRD naujo 91b straipsnio 4 dalį ir naujo 91d straipsnio 4 dalį vertinimo laikotarpį leidžiama pratęsti tuo atveju, kai kompetentingos institucijos prašo subjektų pateikti papildomų dokumentų ar informacijos, tačiau ne tais atvejais, kai dokumentų arba informacijos prašo kitos šalys, pvz., teisminės institucijos ir (arba) kitos priežiūros institucijos. Pastarasis atvejis pasitaiko labai dažnai ir tam dažnai reikia daugiau laiko.

Todėl ECB siūlo iš dalies pakeisti šias nuostatas, kad jos apimtų ir situacijas, kuriose dokumentų ar informacijos reikalaujama iš kitų subjektų (institucijų).

3.7.   Galimybė subjektams atlikti valdybos narių (vidaus) tinkamumo vertinimą po to, kai jie pradėjo eiti pareigas: KRD naujo 91a straipsnio 2 dalis

Pagal KRD naujo 91a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą skubiais atvejais leidžiama paskirti valdymo organo narius neatliekant jokio tinkamumo vertinimo. ECB susirūpinimą kelia tai, kad dėl šios galimybės gali būti paskirti netinkami kandidatai, be kita ko, dėl dviprasmiškumo, būdingo aiškinant tomis aplinkybėmis vartojamas sąvokas „griežtai būtina“ ir „nedelsiant“.

Todėl ECB siūlo, kad iš subjektų reikėtų reikalauti atlikti tinkamumo vertinimą iki to laiko, kai valdymo organo nariai pradės eiti savo pareigas net ir visiškai išskirtiniais atvejais. Vis dėlto, susiklosčius tokiam scenarijui, paprastesnis vertinimas gali būti pateisinamas laikantis sąlygų, kurios turi būti nurodytos EBI parengtose gairėse. Šiose gairėse taip pat būtų pateiktos rekomendacijos dėl atvejų, kurie gali būti laikomi skubiais, t. y., kai tai griežtai būtina siekiant nedelsiant pakeisti valdybos narius.

4.   Reikalavimai trečiųjų valstybių filialams

Trečiųjų valstybių filialų sistemos suderinimas yra svarbus siekiant išsamiai apžvelgti trečiųjų valstybių grupių veiklą ES, suderinti praktiką ES viduje ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES veikiančioms trečiųjų valstybių grupėms ir Europos kredito įstaigoms išvengiant reguliavimo arbitražo galimybių, kartu netrukdant trečiųjų valstybių grupėms patekti į ES finansų rinką įsteigiant filialus. ECB manymu, labai svarbu atitinkamoms kompetentingoms institucijoms suteikti veiksmingas priežiūros priemones. Trečiųjų valstybių filialų sistemos suderinimas taip pat atveria galimybę suderinti ES reikalavimus su panašiais standartais kitose pagrindinėse jurisdikcijose ir išlaikyti pasaulinį bendrosios rinkos atvirumą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ECB teigiamai vertina suderintus būtinuosius standartus, taikomus filialų veiklos leidimams ir jų panaikinimui, taip pat vidaus valdymo ir rizikos kontrolės ir griežtesnių suderintų pranešimo reikalavimų srityje. ECB taip pat teigiamai vertina kompetentingų institucijų įgaliojimus reikalauti, kad trečiųjų valstybių filialai sisteminės svarbos atvejais įsteigtų patronuojamąją įmonę, kuriai turėtų galioti ne automatiškai taikomi kriterijai, bet veikiau atviro rezultato priežiūros vertinimo mechanizmas pasiekus tam tikras ribas. Be to, nauja sistema sudarys sąlygas atlikti išsamią priežiūrą dėl tvirtesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo, pvz., įtraukiant 1 klasės trečiųjų valstybių filialus į priežiūros institucijų kolegijas. Šiuo atžvilgiu ECB taip pat teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti tinkamą kitų grupės subjektų (t. y. patronuojamųjų įmonių) priežiūros institucijų dalyvavimą priimant sprendimus, kurie daro poveikį ES veikiančių trečiųjų valstybių grupių veiklos struktūrai.

Be to, ECB remia paaiškinimą, kad trečiosios valstybės filialai gali užsiimti tik ta veikla, kuriai jiems išduotas leidimas, ir tik tokį leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, taip pat kad tokios veiklos vykdymas tarpvalstybiniu lygmeniu Sąjungos teritorijoje yra aiškiai draudžiamas.

ECB ne tik tvirtai pritaria pasiūlymui, bet ir siūlo atlikti pakeitimus toliau išvardytose srityse.

Siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į faktinį filialo veiklos mastą, taip padedant išvengti, kad trečiųjų valstybių grupės nenaudotų specifinės apskaitos praktikos, padedančios neviršyti ribų, svarbu, kad būtų atsižvelgta ne tik į filialo apskaitomą turtą, bet ir į turtą, kuris sukurtas filiale, tačiau nuotoliniu būdu apskaitytas kitoje vietoje tiek, kiek ši praktika laikoma įmanoma pagal naujus teisės aktus. Nors pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai apima EBI įgaliojimus kurti reguliavimo techninius standartus, susijusius su apskaitos praktika, ECB manymu, būtų veiksmingiau pačioje KRD taip pat tiesiogiai paaiškinti, kaip apskaičiuoti filialo turtą siekiant įvertinti ribas (pvz., klasifikuojant filialus kaip 1 klasės filialus ir siekiant įvertinti sisteminę svarbą).

Be to, ECB siūlo, kad apibendrinta informacija apie trečiųjų valstybių grupės patronuojamųjų įmonių ir trečiųjų valstybių filialų Sąjungoje turimą arba apskaitomą turtą ir įsipareigojimus, apie kuriuos trečiųjų valstybių filialai turi pranešti savo kompetentingai institucijai, taip pat turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms, kurios yra atsakingos už tos trečiųjų valstybių grupės patronuojamųjų įmonių priežiūrą. Šis pasiūlymas sudarys galimybę atlikti išsamią Europos trečiųjų valstybių grupių pėdsako apžvalgą ir analizę. Šiuo tikslu ECB taip pat siūlo nustatyti, kad šio pranešimo reikalavimo, susijusio su pagrindinės įmonės teikiamomis paslaugomis, taikymo sritis būtų praplėsta ir apimtų tiesioginį tarpvalstybinį trečiųjų valstybių grupės investavimo paslaugų teikimą ir investavimo paslaugas, kurias trečiųjų valstybių grupė teikia remdamasi prašymu parduoti nesiūlytus investicinius vienetus.

5.   Trečiųjų valstybių įmonių tiesiogiai ES teikiamos bankininkystės paslaugos

5.1.   Reikalavimas įsteigti filialą, per kurį trečiųjų valstybių įmonės teiktų bankininkystės paslaugas: KRD naujas 21c straipsnis

ECB teigiamai vertina KRD naujame 21c straipsnyje pateiktą paaiškinimą, kad, siekiant teikti bankininkystės paslaugas Sąjungoje, trečiųjų valstybių įmonės privalo įsteigti filialą arba sukurti patronuojamąją įmonę bet kurioje Sąjungos teritorijos vietoje, kad būtų išvengta nereguliuojamos ir neprižiūrimos veiklos, keliančios riziką ES finansiniam stabilumui.

Tačiau, ECB manymu, pagrindinių bankininkystės paslaugų, numatytų KRD naujame 21c straipsnyje, taikymo sritis yra neaiški. Todėl ECB ragina Sąjungos teisėkūros institucijas patikslinti KRD naujo 21c straipsnio formuluotę, ir visų pirma pateikti aiškų bankininkystės paslaugų, įtrauktų į šį straipsnį, sąrašą, atsižvelgiant ir į galiojančius reikalavimus kituose ES teisės aktuose, kuriais reguliuojamos konkrečios paslaugos, pvz., mokėjimo paslaugos ir elektroniniai pinigai, taip pat į naujo straipsnio poveikį pasaulinių finansų rinkų likvidumui.

6.   Priežiūros įgaliojimai

ECB teigiamai vertina pasiūlytus KRD dalinius pakeitimus, susijusius su priežiūros įgaliojimais, nes jais toliau suderinami trijų rūšių įgaliojimai reikalaujant, kad kompetentingos institucijos įvertintų i) finansų ir ne finansų sektoriaus subjektų akcijų paketų įsigijimą; ii) reikšmingą turto perdavimą ir iii) bendrovių susijungimą ir (arba) skaidymą. Dabartiniai nacionalinių įgaliojimų skirtumai šiais trimis atžvilgiais ir tai, kad ECB dabar tokiais įgaliojimais naudojasi tik tais atvejais, kai jie numatyti nacionalinės teisės aktuose, sukuria nevienodas veiklos sąlygas, dėl kurių ECB priežiūros veiksmai pagal BPM tampa mažiau veiksmingi. Bendras taisyklių dėl pagrindinių prudencinių įgaliojimų rinkinys kartu prisidės prie didesnio suderinimo vidaus rinkoje ir didesnės bendros priežiūros kokybės ir efektyvumo. Šie nauji priežiūros įgaliojimai ir KRD jau numatyti įgaliojimai turi būti koordinuojami toliau. Šiuo tikslu techniniame darbo dokumente ECB pateikia tam tikras rengimo rekomendacijas.

ECB ypač teigiamai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme pripažįstama būtinybė suderinti KRD III antraštinės dalies 3, 4 ir 5 skyriuose numatytus įgaliojimus, susijusius su kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimu ir reikšmingos įstaigos akcijų paketo dalies įsigijimu. Vis dėlto šiuo suderinimu reikėtų numatyti ne tik keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų, bet ir nustatyti atitinkamų procedūrų, kurios pradedamos vienu metu dėl tos pačios operacijos, vykdymą ir laiką.

Be šio procedūrinio suderinimo, reikėtų daryti aiškų skirtumą tarp „kvalifikuotosios akcijų paketo dalies“ koncepcijos, kuri turėtų būti orientuota į tikslinės kredito įstaigos įsigijimo poveikį, ir „reikšmingo įsigijimo“ koncepcijos, kuri turėtų būti orientuota į įsigijimo poveikį įsigyjančiam subjektui.

Be to, laikydamasis savo anksčiau išreikštos pozicijos (13), ECB ragina įtraukti papildomus priežiūros įgaliojimus, susijusius su i) kredito įstaigų įstatų pakeitimu, ii) susijusios šalies sandoriais ir iii) reikšmingų užsakomųjų paslaugų tvarka. Šiuos įgaliojimus būtina toliau derinti ir jie turėtų padėti daryti pažangą siekiant tikro bendro taisyklių sąvado ir sumažinti reguliavimo susiskaidymą BPM.

7.   Administracinės sankcijos

Pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose atsispindi ECB pozicija šiuo klausimu (14). Visos pastangos toliau derinti ir stiprinti sankcijų skyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus Sąjungos lygmeniu yra vertintinos teigiamai, nes tai paskatins veiksmingą prudencinių reikalavimų vykdymo užtikrinimą Sąjungoje. Visų pirma pažymėtina, kad kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai sustiprinami nustatant galimybę skirti periodines baudas, kaip naują vykdymo užtikrinimo priemonę, kuria siekiama atkurti prudencinių reikalavimų laikymąsi, ir kad tokia priemonė nedaro poveikio galimybei vėliau skirti sankcijas už pasikartojantį pažeidimą. Todėl labai svarbu, kad skirtumas tarp šios naujos vykdymo užtikrinimo priemonės, administracinių baudų ir kitų administracinių priemonių pagal KRD taip pat atsispindėtų valstybių narių teisės aktuose, kuriais KRD perkeliama į nacionalinę teisę. Be to, ECB taip pat teigiamai vertina tai, kad pažeidimų, kuriems taikomos administracinės baudos, sąrašas praplėstas ir kad patikslinta sąvokos „bendra metinė apyvarta“ apibrėžtis.

8.   Priežiūros lyginamoji analizė

ECB teigiamai vertina pasiūlytus KRD 78 straipsnio pakeitimus, ypač tai, kad šiais pakeitimais praplečiama priežiūros lyginamosios analizės taikymo sritis, kad apimtų kredito įstaigų naudojamus modelius, siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius pagal 9-ąjį TFAS. Tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti modelių, kuriuos, be kita ko, naudoja kredito įstaigos, neturinčios patvirtintų vidaus modelių, skirtų jų kredito rizikos kapitalo reikalavimams nustatyti, patikimumą. Alternatyvaus standartizuoto metodo, susijusio su rinkos rizika, įtraukimas į priežiūros lyginamosios analizės taikymo sritį taip pat vertintinas teigiamai, nes juo papildoma taikant vidaus modelio metodą gauta informacija ir tai yra papildomas žingsnis į priekį Europos Sąjungoje visiškai įgyvendinant Bazelio rinkos rizikos sistemą.

Be to, ECB teigiamai vertina pasiūlymą suteikti EBI lankstumą atlikti lyginamąją analizę kas dvejus metus. ECB rekomenduoja suteikti dar daugiau lankstumo EBI nustatyti, kaip dažnai atliekamos šios analizės. ECB taip pat siūlo aiškiau apibrėžti šias analizes.

Galiausiai ECB siūlo, kad iš įstaigų neturėtų būti reikalaujama kartą per metus, t. y. taip pat ir metais, kai EBI neatlieka analizės, pateikti savo skaičiavimų rezultatus kompetentingoms institucijoms. Vietoje to, ECB siūlo suderinti informacijos pateikimo ir vertinimo dažnumą, taip sumažinant įstaigoms ataskaitų teikimo naštą.

9.   Informacijos atskleidimas

ECB teigiamai vertina naujo EBI integruoto kredito įstaigų informacijos atskleidimo pagal III ramstį platformos paskirtį sumažinti naštą bankams ir sudaryti lengvesnes sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams naudoti III ramsčio informaciją. Priežiūros institucijoms galėtų būti naudinga centralizuota informacijos atskleidimo platforma, nes ji sudarytų sąlygas joms lengviau užtikrinti III ramsčio informacijos kokybę.

Pasiūlymas turi būti taikomas skirtingam metodui atsižvelgiant į kiekybinį viešą informacijos apie mažas ir nesudėtingas kredito įstaigas ir didesnes įstaigas atskleidimą. Dėl mažų ir nesudėtingų kredito įstaigų EBI naudos priežiūros ataskaitų teikimą, kad apibendrintų atitinkamą (kiekybinį) viešą informacijos atskleidimą remiantis iš anksto nustatyta struktūra, o dėl didesnių įstaigų EBI gaus išsamius atskleistos informacijos dokumentus elektroniniu formatu ir turės juos paskelbti jų gavimo dieną. Atrodo, kad šis skirtingas požiūris nepateisinamas. Tas pats kiekybinės informacijos atskleidimui taikomas metodas galėtų galioti visoms įstaigoms, nepaisant jų dydžio ir sudėtingumo, siekiant visoms kredito įstaigoms sumažinti ataskaitų teikimo naštą. Be to, tvarkaraštis, kurio laikydamasi EBI turi paskelbti III ramsčio informaciją centralizuotoje platformoje, nesudaro sąlygų suderinti priežiūros ataskaitų teikimo ir III ramsčio informacijos atskleidimo veiklos, todėl priežiūros institucijoms atsirastų papildomas darbo krūvis, o investuotojams ir kitiems III ramsčio informacijos naudotojams kiltų neaiškumų. Be to, atskleista kiekybinė informacija ir tam tikra atskleista kokybinė informacija negali būti gaunama iš pateiktų priežiūros ataskaitų, remiantis iš anksto apibrėžta struktūra. Šis aspektas yra susijęs su mažomis ir nesudėtingomis įstaigomis ir kitomis įstaigomis. Todėl reikėtų patikslinti tokios atskleidžiamos informacijos pateikimo EBI tvarką. Papildomos pastabos dėl numatytos centralizuotos informacijos atskleidimo platformos pagal III ramstį pateiktos Nuomonėje CON/2022/11.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytus KRD dalinius pakeitimus, konkretus redagavimo pasiūlymas kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiamas techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2021) 663 final.

(2)  COM(2021) 664 final.

(3)  Dėl bendro rezultatų apatinės ribos nustatymo žr. 2022 m. kovo 24 d. Europos Centrinio banko nuomonę CON/2022/11 dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas, susijusias su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais. Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(6)  Žr. visų pirma ECB indėlį į Europos Komisijos tikslingas konsultacijas dėl krizės valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros, p. 9, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(7)  Žr. 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“, COM(2021) 390 final, p. 14.

(8)  Klimato ir aplinkos rizikos valdymo padėtį bankų sektoriuje, „Priežiūrinio tikrinimo, kaip bankai valdo klimato ir aplinkos riziką, ataskaita“, 2021 m. lapkričio mėn., skelbiama ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(9)  Pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13). Tokie standartai daro tiesioginį poveikį kredito įstaigoms per jų pagrindines sandorio šalis trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

(10)  Žr. 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“, COM(2021) 390 final, p. 17.

(11)  Taip pat žr. nuomonę CON/2022/11, kurioje pateikiamos išsamesnės pastabos dėl rezultatų apatinės ribos įgyvendinimo, visų pirma atsižvelgiant į jos taikymo lygį ir pereinamojo laikotarpio priemones.

(12)  Valdymo organų strateginio valdymo pajėgumų trūkumai kelia didžiausią grėsmę kredito įstaigoms, išvardytoms 2022–2024 m. ECB priežiūros prioritetų sąraše, kuriuo remiantis bus vykdomas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas; sąrašas paskelbtas ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(13)  Žr. 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2017/46 dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų 1.12.2 dalį (OL C 34, 2018 1 31, p. 5.).

(14)  Žr. nuomonės CON/2017/46 1.15 dalį.